Ar atstatysim Šv.Jono bažnyčią Klaipėdoje?

Savivaldos bei architektų sąjungos nomenklatūrininkų dvikova dėl bažnyčios

Rytoj, t.y. 2008 07 24 d. visi kviečiami į „frontą" - diskusiją (detalesnė informacija  - žemiau) ir palaikyti visuomeninius paminklosaugininkus dėl Šv.Jono bažnyčios atstatymo.
 

Mano žiniomis savivaldybės, chemijos pramonės bei architektu sąjungos nomenklatūrininkai rytojaus diskusijoje sustiprintomis pajėgomis bandys visuomeninius paminklosaugininkus "užbetonuoti" ekonominiais argumentais („nėra pinigų, nes visi išleisti krantinių betonavimui ir būsimai universaliai sporto arenai...") ir taip vadinamais paminklosaugos bei architektūros "autoritetais": „nėra galimybių, liuteronai i viską žiūri paprasčiau, nei katalikai; per didelė bažnyčia mestų per didelį šešėlį šalia išdygusiems "Jono namų kitaip" apartamentams (kurie pastatyti ant kapinių ir ant senosios  Šv.Jono bažnyčios pamatų) ir taip pažeistų teisėtus šio viešbučio-daugiabučio savininkų-statytojų (UAB „Inreal", UAB „Inred", DnB NORD Būstas, UAB „KOBA LIVING") lūkesčius" ir pan.).

 

Jono bažnyčiai - senąsias formas VE 080722

http://www.ve.lt/?data=2008-07-22&rub=1065924817&id=1216660404

Jurga PETRONYTĖ 2008 m. liepos 22 d.

 

Klaipėdos kultūros paveldo taryba prie Kultūros paveldo departamento liepos 24 d. 17 val. Klaipėdos siuvėjų ir paslaugų verslo mokykloje (Puodžių g. 10, 301 auditorijoje) kviečia miestelėnus į apskrito stalo diskusiją "Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymas".

Evangelikų liuteronų Jono bažnyčia 1706-1944 m. stovėjo Turgaus g. 24. 75 metrų aukščio bažnyčios bokštas buvo aukščiausias tuometiniame Klaipėdos senamiestyje ir svarbus navigacijos objektas, o pati bažnyčia - pagrindinis dvasinio gyvenimo centras ne tik mieste, bet ir visame regione. Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia apdegė, o nugriauta ji buvo 1947-1949 m.

Anot istorikų, yra pakankamai ikonografinės medžiagos, pagal kurią būtų galima atstatyti bažnyčią tokią, kokia ji buvo prieškariu. Tačiau šiuo metu nedidelė evangelikų liuteronų bendruomenė nepajėgi imtis buvusios šventovės atkūrimo ir didelio pastato išlaikymo. Pritarus Klaipėdos miesto savivaldybei, suprojektuotas perpus mažesnio tūrio bažnyčios pastatas.

"Vakarų eksprese" jau buvo pradėta diskusija apie galimybę atstatyti bažnyčią tokią, kokia buvo, išplečiant jos funkcijas.

Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė išplatino kreipimąsi į Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupą Mindaugą Sabutį, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovą bei Klaipėdos miesto administraciją, siūlydama įkurti bažnyčioje "Klaipėdiečių namus" - erdvę 1944-2008 m. išvykusių, išvykstančių, iš Klaipėdos kilusių ir čia gyvenančių miestelėnų dialogui, kurioje būtų įrengta specializuota biblioteka-skaitykla, patalpos renginiams ir parodoms, o bokšte - apžvalgos aikštelė.

Lietuvininkų bendrijos "Mažoji Lietuva" seimelis nubalsavo, kad bažnyčios paskirtis būtų daugiafunkcinė ir ją atstatant būtų vadovaujamasi Europoje priimtais paminklų apsaugos principais, kai senamiestis laikomas vientisu organizmu ir todėl saugomas ir restauruojamas kaip visuma.

Klaipėdos kultūros paveldo taryba prie Kultūros paveldo departamento priėmė sprendimą, kuriame konstatuoja, kad naujo, kitų formų, tūrio ir silueto pastato statyba Klaipėdos senamiesčio centre užkirstų kelią atkurti kultūros paveldo vertes, padarytų nepataisomą žalą kompleksinėms Klaipėdos senamiesčio vertėms, sumažintų objekto patrauklumą turizmui.

Diskusijoje dėl Jono bažnyčios atstatymo dalyvaus Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Kultūros paveldo departamento, kitų suinteresuotų institucijų bei visuomeninių organizacijų atstovai.