Atsiranda vis daugiau paveldo gynėjų Klaipėdoje

Nuotraukoje - Nesivaikykime vienadienės verslo naudos, tų ‚babkių' prisiplėšt, o po manęs - nors ir tvanas...' - ragina režisierius G. Padegimas.

N.P.: Režisierius kaunietis Gytis Padegimas gynė paveldą savo talentu – pastatė spektaklį apie griaunamų uostamiesčio pastatų likimus. Iš VE 2009 04 10 d. spektaklio recenzijos:

Jūsų spektakliui "Miestas" irgi galima pritaikyti tas pačias savybes. Kas tapo kabliuku kurti tokį spektaklį apie Klaipėdą?

"Užkabino" elgesys su miesto paveldu. Kai pas mane atvažiuodavo svečių iš Lietuvos ar kitų Europos valstybių, aš juos vesdavau žiūrėti ne pastatų "stiklainių", kurių visame pasaulyje tūkstančių tūkstančiai. Aš vesdavau apžiūrėti bokštelį su kryžiumi žuvusiems jūreiviams atminti, pastatytą dar ano amžiaus pradžioje. Tai buvo ir navigacinis žymeklis. Kai jį nugriovė ir supjaustė, kai nugriovė senąjį malūną, aš visai norėjau išvažiuoti iš Klaipėdos, kurioje taip elgiamasi su paveldu. Tik pareiga mano studentams sulaikė. Aš nenoriu, kad jie bręstų tokiais pat mankurtais, kurie taip šaltakraujiškai, be jokios atsakomybės ir sentimentų naikina Klaipėdos paveldą. Negi Klaipėdoje beliks vien stiklo monstrai, kaip Filipinuose ar Burkino Fase?

"Akvarelės" ir "Miestas" - broliai dvyniai, perspėjantys - nekirsk medžio, negriauk, nepjaustyk. Man buvo gaila senų jūreivių, kurie verkė, kai supjaustė bokštelį. Mieste vyksta vokiškojo paveldo genocidas. Tad spektaklis "Miestas" ir gimė kaip paminklas griaunamiems statiniams. O studentai, kurie domėjosi Klaipėdos praeitimi, jau nebus abejingi šiam miestui, nes jau yra susieti emociniais saitais".

Kita šio spektaklio recenzija 15min.lt: G.Padegimas: "Norime parodyti, kad Klaipėda nėra tik bejausmiai vienas po kito kylantys dangoraižiai" (Apie niokojamą paveldą studentai prabils spektakliu) Aurelija Kripaitė www.15min.lt/lit/Klaipeda_2007_11_06/820/1

Šiandien režisierius vėl užsistoja griaunamą Klaipėdos paveldą: 

"Klaipėdoje vyksta paveldo genocidas"

Režisierių, Klaipėdos universiteto Režisūros katedros dėstytoją Gytį Padegimą kalbino Ivona ŽIEMYTĖ

...Kas kliūva mūsų mieste?

Klaipėdoje labiau nei bet kur kitur mane žeidžia nacionalinio paveldo naikinimas. Nepaisant to, kad yra ponas Puteikis, kuris taip kovoja, susidaro įspūdis, kad vyksta vokiškojo paveldo genocidas. Aš netgi galvoju kreiptis į atitinkamas Vokietijos organizacijas ir atkreipti į jų dėmesį į tai, nes, mano nuomone, tai vyksta tiesiog planingai.

Ar gali būti miestui didesnė nelaimė ir prakeikimas, kaip kryžiaus sunaikinimas prie Švyturio gatvės, kuris stovėjo nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų? Jeigu sudiržę jūreiviai verkė, nes tai buvo jų viso gyvenimo įvaizdis - pamatyti šį kryžių ir persižegnoti. Kai atvažiuodavo mano draugai užsieniečiai, visą laiką tą metalinį kryžių rodydavau su pasididžiavimu. Taigi tik ką nugriovė celiuliozės fabriko didįjį raudonų plytų bokštą, kuris buvo matomas iš visur.

Kitas dalykas - labai nesiskaitoma su žaliaisiais plotais. Jų žymiai mažiau nei kituose miestuose. Stovi miestas plikoj vietoj, o kurpiamos beprotiškos idėjos Melnragės kopose statyti dvylikos aukštų dangoraižį. Tai ačiū Dievui, kad ta krizė sustabdė. O jeigu iš jos išeitume, tos idėjos vėl skleistųsi kaip choleros epidemija kai kurių veikėjų protuose.

...Ką pirmiausiai reikėtų keisti?

Požiūrį. Kiekvienam iš mūsų reikėtų galvoti ne apie staigų efektą. Tarkim, kokiai firmai reikia įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, tai iškerta medžius, o paskui, žiūrėk, ir firma subankrutavusi, ir medžių nebėra toj vietoj. Miesto veide atsiranda kiaurymė - lyg išmušti dantys. Reikia galvoti, kas rytoj bus, kaip mūsų vaikai gyvens. Jeigu vyksta pasaulinio klimato atšilimo konferencijos, kodėl pamirštame, ko mus mokė mokyklose: medis sugeria anglies dvideginį, kurį reikia mažinti visame pasaulyje, tad dieną medžiai yra miesto plaučiai.