2010-03-29

Teismas sugražino piliečiams teisę mokėti už šiukšles pagal faktinį atliekų kiekį

Šiandien, 2010 03 29 d. Vyriausiasis administracinis.teismas nustatė, kad savivaldybė PRIVALO sudaryti sąlygas už šiukšles mokėti pagal faktą (svorį, kiekį) tiems gyventojams, kurie to nori. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad didiesiems prekybos tinklams tokia teisė (mokėti ne pagal kv.metrus, o pagal faktą) numatyta, o iš paprastų žmonių tokią teisę Klaipėdos m. savivaldybės taryba buvo atėmusi.

2010-03-25

Emigraciją skatina ir korumpuotų biurokratų nuolat žeminamas orumas

E.Lucasas: Lietuva tapo nuobodžia šalimi. Ir ačiū Dievui!

Delfi.lt Eglė Samoškaitė, 2010 03 25 d. 21:55

Britų savaitraščio „The Economist" žurnalistas ir knygos „Naujas šaltasis karas" autorius Edwardas Lucasas:

„...Aš manau, kad blogiausias iš blogų dalykų, nutikęs Lietuvai, tai yra faktas, kad man taip lengva kalbėti lietuviškai Londone. Aš, žinoma, praktikuojuosi, bet tai labai blogai", - pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo britų žurnalistas.

Jis pasakoja, kad kavinėse ar parduotuvėse Londone dirbantys jauni ir veiklūs lietuviai bei kitų šalių emigrantai aiškiai sako neketiną grįžti į savo šalį. Pasak E. Lucaso, labai abejotina, kad žmonės balsuoja kojomis tik dėl žemo pragyvenimo lygio ar prastų viešųjų paslaugų. Britų žurnalisto nuomone, tokią žmonių nuostatą veikiausiai lemia optimizmo bei tikėjimo, kad ši šalis eis pirmyn, stoka.

„Kas yra su gyvenimu čia, kad priverčia žmones išvykti? Ar tai tik žemas pragyvenimo lygis? Aš taip nemanau. Ar tai tik blogų viešųjų paslaugų pasekmė? Aš taip nemanau. Ar tai dėl jausmo, kad savanaudiški, kartais korumpuoti ir nemandagūs biurokratai žemina žmonių orumą? Tai įmanoma. Didžiąja dalimi tai optimizmo trūkumas, trūkumas to tikėjimo, jog šita šalis eina pirmyn", - svarstė E. Lucasas.

Jo teigimu, 1990 m. pragyvenimo lygmuo ir viešosios paslaugos buvo siaubingi, tačiau tuomet žmonės tikėjo, jog bus einama į priekį. Tuo tarpu dabar šis tikėjimas išnyko, nors Lietuva kaip valstybė šiuo metu yra saugiausia nuo pat XIV a., nes yra NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė..."

Prašoma organizuoti atvirus pirminius TS-LKD sąrašo lyderio (kandidato į merus) Klaipėdos mieste rinkimus

TS-LKD Klaipėdos m. skyriaus taryba savo 2010 03 25 d. posėdyje bendru sutarimu nutarė kreiptis į Prezidiumą su prašymu organizuoti atvirus pirminius sąrašo lyderio (kandidato į merus) Klaipėdos mieste rinkimus.

Išrašą iš šio posėdžio protokolą pridedame.

TS-LKD Klaipėdos m. skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis 

TS – LKD Klaipėdos skyriaus tarybos posėdžio

IŠRAŠAS IŠ PROTOKOLO

Klaipėda

2010 03 25 

Dalyvauja 17 iš 24 skyriaus tarybos narių, t.y. kvorumas yra.

SVARSTYTA:  1. Klaipėdos m. TS-LKD skyriaus rinkimų sąrašo lyderio rinkimas.

NUTARTA (bendru visų dalyvaujančių skyriaus tarybos narių sutarimu):

vadovaujantis 2010-03-06 d. TS-LKD tarybos posėdyje patvirtintos „Rinkimų į savivaldybių tarybas sąrašo sudarymo tvarkos" 3.1. punktu („Skyriaus (skyrių sueigos) taryba, gavusi Prezidiumo pritarimą Prezidiumo nustatyta tvarka gali organizuoti atvirus pirminius sąrašo lyderio (kandidato į merus) rinkimus") Klaipėdos m. TS-LKD skyriaus taryba kreipiasi į TS-LKD Prezidiumą prašydama organizuoti atvirus pirminius sąrašo lyderio (kandidato į merus) Klaipėdos mieste rinkimus.

Pirmininkas                                                                           N. Puteikis

Sekretorė                                                                               E. Rimkutė

Didesnėmis pajėgomis bausime tyčia aplaidžiai laikomų pastatų savininkus

Fotografijoje- tyčia aplaidžiai laikomo, griuvėsiais verčiamo Naujojo uosto g.5A pastato savininkas slapstosi, vengdamas administracinės atsakomybės.

N.P.: Savivaldybės administracijos direktorius sutiko su mano pasiūlymu, kurį pateikiau prieš mėnesį - suburti darbo grupę, kuri spaustų tyčia griaunamų pastatų savininkus susitvarkyti jų statinius, ir į tą grupę suburti kelių institucijų, turinčių teisę skirti administracines baudas už pastatų nepriežiūrą, atstovus. Tokiu būdu galėtume efektyviau tuos savininkus prispausti, kad konservuotų nenaudojamus pastataus.

Apleistų pastatų savininkus drausmins darbo grupė

Kl.lt 2010-03-24, Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt

Klaipėdos valdžia ketina imtis griežtesnių priemonių prieš apleistų, neprižiūrimų pastatų savininkus. Nuspręsta įkurti naują darbo grupę, kuri juos drausmintų.

Darbo grupę sudarys tarybos nariai, Klaipėdos savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento darbuotojai. Miesto ūkio komitetas į ją delegavo Gintautą Murauską.

Tikimasi, kad darbo grupė operatyviau padės bendradarbiauti Klaipėdos savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento specialistams, operatyviau bus dalinamasi informacija.

Šiuo metu uostamiestyje yra 35 apleisti, nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį objektai, kurie įtraukti į miesto tarybos sąrašą. Jų savininkams taikomas maksimalus nekilnojamo turto tarifas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius tvirtino, jog daugiausia rūpesčių kyla dėl apleistų pastatų savininkų ir naudotojų gyvenamosios identifikavimo. Pasitaiko, jog registre nurodytas savininko adresas, kurio iš vis nėra.

„Neretai būna atvejų, kai siunčiame registruotą laišką, o jis grįžta, nes adresato nerasta. Gali būti, kad žmogus specialiai neėmė laiško", - tvirtino vedėjas.

G.Pocius pasakojo, jog yra nemažai apleistų savininkų, kuriems pranešus apie pastatuose atsiradusias skyles, susikaupusias šiukšles, iš karto atvyksta susitvarkyti. Tačiau nemažai tokių, kurie piktybiškai netvarko savo turto.

Nemažai problemų miesto savivaldybei kyla su Naujojo uosto 5A apleistu pastatu, kuris priklauso Baltarusijos piliečiui Oleg Ermak. Nors jo adresas žinomas, laiškai su įspėjimais grįžta atgal.


2010-03-22

DĖL SUKČIAVIMO SIEKIANT ATLIKTI NETEISĖTĄ VAMZDYNŲ REMONTĄ

Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriui A.Každailevičiui

Liepų 11, Klaipėda 216 kab., tel.: 8-46-39 60 09 faksas: 8-46410047

el.paštas aloyzas.kazdailevicius@klaipeda.lt

 

Klaipėdos m. savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto pirmininkui Vidmantui Plečkaičiui

(8 46) 39 32 26 faks.: 8 (46) 410047 vidmantas.pleckaitis@klaipeda.lt

 

Vyriausybės atstovei  Klaipėdos apskrityje K.Vintilaitei

Danės g.17, LT-92117 Klaipėda, tel./faksas (8~46) 312943, VATklaipeda@lrv.lt

 

Žiniai: Lietuvos Respublikos Seimo nariui Evaldui Jurkevičiui

Taikos pr. 99,  Klaipėda, tel.:  8 616 19400, tel./faksas 8-46-231242

 

PRAŠYMAS                                           2010 03 21

 

DĖL UAB „VAKARŲ SANTECHNIKA" GALIMO SUKČIAVIMO SIEKIANT ATLIKTI NETEISĖTĄ VAMZDYNŲ REMONTĄ BALTIJOS PR.1 , KLAIPĖDOJE

 

Į mane kreipėsi DNSB „Rebalta" (Baltijos pr.1, Klaipėda) gyventojai ir jų atstovė  - 2010 03 18 d. visuotiniame šios DNSB narių susirinkime naujai išrinkta pirmininkė Jolanta Jonkuvienė, su prašymu išnagrinėti neteisėtus UAB „Vakarų santechnika" veiksmus, kuriais bandoma prieš gyventojų valią atlikti šio namo vamzdynų keitimą. UAB „Vakarų santechnika" (įmonės kodas 241577420. Dubysos g. 31-13, Klaipėda 8(46)342579) su ankstesne DNSB „Rebalta" pirmininke R. Zumariene 2010 03 04 d. pasirašė statybos rangos sutartį dėl vamzdynų remonto už 67 tūkst.Lt, kurie turės būti surinkti iš gyventojų (kopija pridedama).

Išnagrinėjęs man pateiktus dokumentus manau, kad ši sutartis sudaryta neteisėtai dėl šių aplinkybių:

1. 2010 01 15 d. defektinį aktą (pridedamas), kuriame klaidingai teigiama, kad vamzdynai yra avarinės būklės, sudarė ir pasirašė neturintys reikalingos kvalifikacijos ir atestatų asmenys, jo nepasirašė šilumos ūkį eksploatuojančios AB „Klaipėdos energijos" atstovas, atsakingas už šį namą. Vietoje jo pasirašo savo darbovietės nenurodantis  Virginijus Remeikis. „Klaipėdos energijos" atstovas, atsakingas už šio namo šiluminius tinklus Vytautas Bernotas  (tel. 8-652-88305), teigia, kad jokios avarinės grėsmės nėra. Taigi , šis aktas suklastotas.

2. Šio defektinio akto priedas  - žiniaraštis (pridedamas) surašytas netinkamai, nes nėra nurodyta, kurių konkrečiai vamzdynų kuri konkreti vieta  yra avarinės būklės (nurodoma tik bendri ilgiai neaišku kurios konkrečios vietos) ir tokiu būdu tik pastiprina sukčiavimo galimybę.

3. Ankstesnė DNSB „Rebalta" pirmininkė R. Zumarienė pasirašė techninę užduotį vamzdynų keitimui (kopija pridedama) neturėdama tam nei kvalifikacijos nei įgaliojimų. Šis dokumentas – be datos.

4. DNSB „Rebalta" narių dauguma (79 nariai iš 115 butų) remdamiesi šios bendrijos įstatų, kurie atitinka analogiškus galiojančio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo straipsnius, 19 punktu („bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo"), bei 35.7 punktu („bendrijos pirmininkas pagal bendrijos susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas") bei tuo, kad buvusi pirmininkė nešaukė šiuo klausimu susirinkimo, kitokiu būdu negavo būtino ir pagal įstatymus bei Civilinį kodeksą gyventojų pritarimo dėl minėto remonto 2010 03 05 d. raštu (kopija pridedama) kreipėsi į UAB „Vakarų santechnika" reikalaudama tokio remonto nevykdyti. Atkreiptinas dėmesys į šiame laiške nurodomą aplinkybę, kad UAB „Vakarų santechnika" apgaulės būdu pateko į patalpas ir ten pradėjo darbu motyvuodama neva įvykusia karšto vandens vamzdžių avarija, nors jei tokia ir būtų įvykusi, ją pagal sutartį R-15-57 turėtų likviduoti tik AB „Klaipėdos energija". Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Vakarų santechnika"  atsisakė pasirašyti, kad tokį gyventojų laišką gavo ir tokiu būdu bando išlošti laiką, kad galėtų tęsti neteisėtus veiksmus.

5. 2010 03 09 d. ankstesnė DNSB „Rebalta" pirmininkė R. Zumarienė raštu (kopija pridedama) informuoja UAB „Vakarų santechniką", kad aukščiau paminėtą pareiškimą neva pasirašė „neįgaliotas tokius dokumentus teikti asmuo, todėl ši rašto kopija laikoma niekine" . Kaip absoliučios namo gyventojų daugumos parašai gali būti „niekiniais" turint omeny, kad buvusi pirmininkė nesilaikė DNSB įstatymo reikalavimų ir tokiam remontui, kuris net nėra būtinas, net nebandė gauti privalomo gyventojų sutikimo?

6. 2010 03 10 UAB „Vakarų santechnika" laišku (kopija pridedama) informavo DNSB „Rebaltą", kad ji reikalauja tęsti darbus, nes neva gyventojų reikalavimas stabdyti darbus yra neteisėtas ir pereina į raštiškus grasinimus bei šantažą, kad jei gyventojai neleis tęsti remonto, tai jie pareikš 38 tūkst.lt pretenziją už neva prastovas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame dokumente, pavadintame „kompenzacija dėl statybos rangos" (kopija pridedama) nurodoma, kad išleista 10 tūkst.lt teisinėms paslaugoms. Tai akivaizdus sukčiavimas, nes jei tokios paslaugos būtų pirktos, tai bet kuris teisininkas būtų paaiškinęs, kad bandymas atlikti neegzistuojančios avarinės grėsmės vamzdynuose likvidavimą ir tuo labiau be gyventojų sutikimo yra neteisėtas.

7. Ankstesnė DNSB „Rebalta" pirmininkė R. Zumarienė sudarė šią sutartį tada, kai iniciatyvinė šios bendrijos narių grupė bandė sušaukti kelis susirinkimus ir ją atšaukti dėl to, kad nešaukiami kasmetiniai privalomi susirinkimai, pirmininkė neatsiskaito, nesudaryta revizinė komisija, nevyksta joks auditas, nariams nepateikiama jokia informacija apie išlaidas, jiems  neteikiama informacija kas yra šios DNSB nariai, ir kas ne (tuo būdu siekiama sutrukdyti neeilinių susirinkimų inicijavimą) ir ypač dėl to, kad sudaromos nuostolingos, nereikalingos sutartys su rangovais be gyventojų sutikimo.

Nesikreipčiau į Jus, jei tai būtų paprastas ūkinis ginčas, kurį būtų galima išspręsti derybų ar teisminiu keliu. Deja, šiuo atveju buvusi DNSB pirmininkė ir UAB „Vakarų santechnika" visais psichologinio spaudimo ir grasinimų  būdais spaudžia gyventojus, kad jie leistų atlikti minėtą remontą. UAB „Vakarų santechnikos" direktoriaus Mindaugas Prialgausko darbininkai kasdien atvažiuoja iš ryto ir bando patekti į patalpas, grasina ir gąsdina gyventojus dideliais jų būsimais nuostoliais, nors puikiai supranta, kad tokiems darbams reikalingas daugumos gyventojų sutikimas kurio jis neturi. Kasdien kyla grėsmė, kad įvyks muštynės tarp gyventojų, ginančių savo teises, ir agresyviai nusiteikusių UAB „Vakarų santechnikos" darbuotojų, mėginančių įsilaužti į DNSB „Rebalta" pastatą Baltijos pr.1.

Paskambinęs UAB „Vakarų santechnikos" direktoriui M. Prialgauskui bandžiau įsiprašyti į susitikimą su juo šiuo klausimu, tačiau jis, pareiškęs, kad aš piktnaudžiaudamas savo kaip savivaldybės tarybos nario statusu tuo trukdau jam gauti ūkinį pelną ir kad neva vykdau priešrinkiminę kampaniją, su manimi susitikti atsisakė. Kita šio UAB akcininkė man telefonu paaiškino, kad aš "to remonto nenori tik 7 namo gyventojai". Mano argumentai, kad nenori net 79  iš 115, nes aš dalyvavau 2010 03 18 d. susirinkime ir savo akimis mačiau (yra ir filmuota medžiaga) visą susirinkimą ir žmonių nepasitenkinimą tuo nebūtinu vamzdynų remontu, jos nepaveikė. Be to, direktorius atsisakė priimti mano raštą, siūlydamas siųsti jį registruotu laišku (tokiu būdu tempiamas laikas). Tai rodo, kad situacija tik komplikuosis, nes akivaizdu, kad UAB „Vakarų santechnika" siekia bet kokiomis priemonėmis atlikti niekam nereikalingus ir neteisėtus darbus ir iš jų pasipelnyti gyventojų sąskaitą ir dar papildomai juos apiplėšti reikšdami nebūtas pretenzijas ir pateikdami apmokėjimui nepirktas paslaugas (kaip aukščiau minėta – neva teisines paslaugas).

Aukščiau aprašytas UAB „Vakarų santechnikos" ir ankstesnės DNSB pirmininkės mėginimas išvilioti iš gyventojų 67 tūkst.lt už nereikalingus darbus būdas yra tapatus ortakių valymo aferai: prieš kelerius metus iš Vilniaus atvykusi UAB „Freiga ir partneriai" (tuometinis vad. Vytautas Freigofas) apgaulės būdu patekdavo į DNSB ir kitų daugiabučių patalpas ir vaizduodavo, kad neva valo oro vėdinimo kanalus. Už tai iš gyventojų per nesąžiningus DNSB ir kai kurių namų vadovus reikalaudavo iš kiekvieno gyventojo po 20 Lt, nors realiai tų darbų neatlikdavo. Ši firma klastodavo gyventojų parašus, kad neva toks išvalymas atliktas. Šį sukčiavimą kurį laiką dangstė savivaldybės administracijos darbuotojai (pvz. dabartinis Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Algis Gaižutis ir jo kolegos), kurie besiskundžiantiems gyventojams meluodavo, neva ortakių valymo darbai yra neva privalomieji darbai, už kuriuos reikia dar ir papildomai sumokėti. Tada savivaldybė ir prokuratūra gyventojus kreipdavo į teismą, puikiai suprasdami, kad dėl 20 Lt apgauti gyventojai nesibylinės. Tik „Respublikos" laikraščiui sukėlus skandalą, kad tokie darbai iš viso yra neteisėti, ta firma iš Klaipėdos dingo išvengusi atsakomybės ir išsivežusi visus sukčiavimo būdu gautus pinigus, o ją dangstę politikai ir savivaldybės tarnautojai išvengė atsakomybės.

Beje, Butų ūkio ir energetikos skyriaus  vyresnioji specialistė Ilona Daulienė ir dabar klaidino į ją besikreipusius iniciatyvinės grupės dėl neeilinio DNSB „Rebalta" susirinkimo  narius (jie turi raštiškus to klaidinimo įrodymus), tokiu būdu pratęsdama neteisėtus ankstesnės pirmininkės veiksmus.

Atkreiptinas dėmesys, kad nereikalingą vamzdžių keitimo aferą, kaip sukčiavimo būdą, dangsto vėl tie patys savivaldybės darbuotojai (A.Gaižutis), kuris akivaizdžiai tyčia jau penktus metus vilkina pateikti administracijos direktoriaus įsakymų bei savivaldybės tarybos sprendimų projektus, kuriais privalo būti reglamentuoti tokie vamzdynų keitimo, remonto, oro šachtų valymo darbai bei jų atlikimo tvarka. Ir tokiu būdu sudaro sąlygas abiem aukščiau aprašytiems sukčiavimo būdams, bei sudaro sąlygas atsirasti ir naujiems analogiškiems mėginimams neteisėtai paimti išgyventojų pinigus už nereikalingas jiems paslaugas komunalinio ūkio srityje..

Kaip taisyklė vamzdžiai, kuriuos norima pakeisti, yra keliolikos metų senumo plieniniai cinkuoti vamzdžiai, kuriuos perpjovus paaiškėja, kad jie puikiausiai tinka eksploatavimui. Nuo tokio sukčiavimo būdo, kada prisidengiant neegzistuojančia avarijos grėsme pakeičiami tinkamai eksploatavimui vamzdžiai (ir , beje, pakeičiami Kinijos gamybos labai blogos kokybės pigiausiais vamzdžiais) neseniai nukentėjo net savivaldybės  Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vyr.specialistas Juozas Vaitukaitis (darbo tel. 39 61 53, j.vaitukaitis@klaipeda.lt  - tokiu apgaulingu būdu be reikalo buvo atliktas to daugiabučio, kuriame gyvena šis patyręs komunalinio ūkio specialistas, vamzdynų remontas. Jis per vėlai apie tai sužinojo, todėl nespėjo užkirsti kelio nereikalingam vamzdžių remontui.

Jei komunalinių nereikalingų remontų sukčiai apgauna tokią didelę patirtį turinčius ir savivaldybės darbuotojus, tai kam nuo tokios apgaulės apsiginti paprastiems žmonėms?

Todėl savivaldybės administracijos direktoriaus prašau;

1. Organizuoti pasitarimą į jį pakviečiant Miesto ūkio komiteto narius, DNSB „Rebalta" 2010 03 18 d. visuotiniame narių susirinkime naujai išrinktą pirmininkę Jolantą Jonkuvienę, bei UAB „Vakarų santechnikos" atstovus, kad galima būtų sustabdyti aukščiau paminėtus neteisėtus veiksmus;

2. Atlikti tarnybinį patikrinimą dėl aukščiau paminėtų savivaldybės darbuotojų neteisėtų veiksmų

3. Kreiptis į prokuratūrą dėl aukščiau paminėtų galimų dokumentų klastojimų, sukčiavimų ir akivaizdžiai neteisėtų veiksmų, kuriuos atliko defektinį aktą ir minėtą sutartį pasirašę asmenys.

Jei vietoje mano siūlomų veiksmų būtų bandoma gyventojus eilinį kartą nukreipti į teismą, o UAB "Vakarų santechnikos" vadovų agresyvūs veiksmai nebūtų stabdomi, tokiu atveju ši situacija  užtruktų pusmetį. Per tą laiką būtų nuolatinė aukščiau minėta muštynių grėsmė, be to toliau tęstųsi šis ir panašūs sukčiavimai.

Todėl prašau nesielgti kaip kad būdavo anksčiau ir nepalikti gyventojų vienų kovoti su akivaizdžia neteisybe bei naujaisiais sukčiais, kurie turi užtarėjų savivaldybės darbuotojų tarpe bei turi pakankamą kiekį pinigų, kad užvilkintų gyventojų apsigynimo  pastangas.

 

Vyriausybės atstovės prašyčiau pareikalauti iš Klaipėdos m. savivaldybės administracijos, kad ji, vykdydama komunalinio ūkio sferos įstatymų reikalavimus nedelsiant pateiktų savivaldybės tarybos tvirtinimui visus būtinus teisės aktus, kuriais būtų reglamentuojamas remonto darbų atlikimas daugiabučiuose namuose, kurias administruoja namų valdos ir DNSB-os.

Priedai: 13 lapų (tik pirmam adresatui).

Tarybos narys        Naglis Puteikis

puteikis@gmail.com; 8-652-76250



2010-03-21

Atmintinė kaip įveikti valdžios skatinamą DNSB pirmininkų savivalę

Koliaže – ar tik toks būdas beliko įstatymo nesilaikančių DNSB pirmininkų savivalei pažaboti?

Gyventojų prašymu nagrinėjau daugiabučių namų savininkų bendrijų (toliau DNSB) Klaipėdoje veiklą: "Upės" Kalnupės g. 21,  "Topolio" Poilsio 10 ir Rambyno 3 ir "Rebaltos" Baltijos pr.1. Dalyvavau dviejų šių DNSB susirinkimuose, kuriuose iniciatyvinės grupės atšaukė ankstesnius pirmininkus ir išrinko naujus, kurie laikosi įstatymų ir gina narių interesus (trečios DNSB susirinkime negalėjau dalyvauti, nes buvau komandiruotėje darbo reikalais išvykęs, bet konsultavau).

Nustačiau skandalingus įstatymų nesilaikymo dėsningumus ir jų priežastis, kurių pagrindinė – nė viena valdžios grandis neatliko savo pareigų -  neprižiūrėjo DNSB-ų veiklos, nereikalavo jokios atsakomybės iš įstatymus nuolat pažeidžiančių pirmininkų, todėl jų savivalė kasdien didėjo. Todėl  gyventojai skundėsi žiniasklaidai, kuri atliko valdžios pareigas ir tuos pažeidimus viešino:

Namų bendrijos ‚Bandužiai' vadovas dirba 13-oje darboviečių

Kl.lt 2010-03-18, 05:01 Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt

http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/miestas/namu-bendrijos-banduziai-vadovas-dirba-13-oje-darbovieciu-papildyta-268179/puslapis1

arba http://tiny.lt/tfoti22

Deja, valdžia kol kas nei į gyventojų skundus, nei į žiniasklaidos pranešimus apie kai kurių DNSB pirmininkų savivaldžiavimą niekaip nereaguoja. Todėl norėčiau pateikti tokių pažeidimų apžvalgą ir patiekti pasiūlymus, kaip įveikti šiuos įstatymų pažeidimus:

1.      Pirmininkai neatliko pareigos perregistruoti savo DNSB įstatus po DNSB veiklą reglamentuojančio įstatymo pakeitimo, todėl juose nėra pvz. valdybos, numatyta automatinė narystė visų butų savininkų, neatitinka įstatymo reikalavimų narių bei renkamų organų teisės, pareigos ir jų  rinkimo bei atšaukimo tvarka.

2.      Visais 3 atvejais buvę pirmininkai nešaukdavo įstatyme numatytų kasmetinių susirinkimų ir juose neatsiskaitydavo nei už savo, nei už valdybos veiklą DNSB nariams, nepateikdavo kasetinės ūkinės - finansinės veiklos ataskaitų,

3.      Kai kur nebuvo net sudarytos revizijos komisijos, o kur buvo, ten neteikdavo kasmetinių ataskaitų.

4.      Pirmininkai neorganizuodavo kas antrus metus privalomų ataskaitinių-rinkiminių susirinkimų pasibaigus renkamų DNSB organų kadencijai (ne daugiau nei 2 metai); todėl po tų pirmų 2 metų dirbdavo neturėdami tam įgaliojimų.

5.      Pirmininkai neteikdavo gyventojams narių sąrašų (knygų), neteikdavo jokios informacijos apie tai, kas iš daugiabučio namo butų savininkų yra, o kas nėra DNSB nariais;

6.      Pirmininkai neduodavo jokios informacijos DNSB nariams apie gyventojų lėšų panaudojimą, surinktas įmokas naudodavo neturėdami visuotinių susirinkimų pritarimų ir juose nepatvirtinus tokių lėšų naudojimo tvarkos.

7.      2 atvejais iš 3 pirmininkai patys sau nusistatydavo algas arba jas nustatydavo valdyba neturėdama susirinkimo įgaliojimų.

8.      Nuolat bandoma prieš gyventojų valią sudaryti gyventojams nenaudingas ar nereikalingas sutartis, pvz. vidaus vamzdynų atnaujinimo , nors tam nebūdavo jokio pagrindo (pvz.vamzdžiai buvo ne avarinės būklės).

9.      Visais atvejais buvę pirmininkai trukdydavo iniciatyvinėms grupės surinkti reikalingą skaičių parašų (1/4 bendrijos narių), kad būtų sušaukti neeiliniai susirinkimai.

10. Visais atvejais teisėsaugos institucijos neatliko savo pareigų ir operatyviai nessustabdė neteisėtumų, iki galo netyrė įstatymų pažeidimų, o vietoj to stumdavo gyventojus su jų pagalbos  prašymais nuo savęs į teismus, kas sugaišindavo begalę laiko, o tuo metu buvę primininkai toliau tęsdavo neteisėtas veiklas.

11. Visais atvejais savivaldybė nusišalindavo nuo pareigos kontroliuoti DNSB-ų veiklą ir taip pat gyventojus siųsdavo į teismus, užuot atlikę savo pareigą  - t.y.stabdę pažeidimus. Klaipėdos m. savivaldybės darbuotojai - Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Algis Gaižutis ir vyresn. specialistė Ilona Daulienė ne tik kad neatliko DNSB įstatymo 32 str.4 dalyje nustatytos pareigos užtikrinti gyventojų konsultavimą aukščiau paminėtais klausimais, bet ir atvirai palaikė įstatymus nuolat laužančius buvusius DNSB pirmininkus, dezinformuodavo gyventojus ir politikus (klaidindavo net raštu).

Dėl tokios jų veiklos kreipiausi į savivaldybės administracijos direktorių, kad jie būtų nubausti, nušalinti nuo minėtų pareigų, o vietoj jų būtų paskirti gyventojų konsultavimui DNSB klausimais kiti, sąžiningi savivaldybės darbuotojai.

Taip pat pasiūliau suorganizuoti išplėstinį pasitarimą, kad galima būtų parengti atmintines gyventojams, ką ji turėtų daryti , jei jų DNSB vadovai pažeidžia įstatymus.

Gyventojams siūlau visais aukščiau paminėtais atvejais RAŠTU kreiptis į savivaldybę trumpai išdėstant DNSB įstatymų nesilaikymo atvejus ir prašant imtis priemonių tokiems pažeidimams naikinti. Savivaldybė tam turi daugiau nei pakankamai priemonių, pvz. tiesiogiai  pareikalauti iš DNSB pirmininkų laikytis atsakomybės, kreiptis į prokuratūrą su prašymu ginti viešą DNSB narių interesą teismuose ir t.t.

Tam, kad savivaldybėje Jūsų skundai nepaskęstų gaižučių ir daulienių stalčiuose, minėto skundo nuorašą siūlyčiau siųsti man faksu į mano darbovietę , el,.paštu ar atnešti į mano darbovietę, arba palikti savivaldybės 2 aukšte esančiame tarybos sekretoriate 206 kabinete.

Mano kontaktai: darbo tel./faksas8 (46) 410367, el.paštas puteikis@gmail.com

Galite man paskambinti tel.8-652-76250, o dar geriau –pasiųsti man sms žinutę, kurioje trumpai informuotumėte apie situaciją – aš vėliau po darbo perskambinčiau.

Artimiausiu metu parengsiu prašymą seimo nariams pataisyti DNSB įstatymą. Siūlysiu jį papildyti akcinių bendrovių veiklą reguliuojančiuose įstatymuose nurodytomis analogiškomis sankcijomis (administracinėmis ir kt.baudomis) tiems direktoriams (šiuo atveju  - DNSB pirmininkams), kurie nesilaiko akcininkų  susirinkimų sušaukimo, ataskaitų ir informacijos teikimo akcininkams (šiuo atveju  - DNSB nariams) terminų, ir pan.

Suomių analitikas- Lietuva per daug šoka pagal bankų dūdelę

Nuotraukoje – prieškarinio banko pastatas Klaipėdoje.

Marijus Širvinskas | Alfa.lt 2010-03-19 13:42

Suvaldydama krizę Andriaus Kubiliaus Vyriausybė turėjo padėti arba bankams, arba gyventojams, ir padėjo bankams, nes į jų nuomonę labiau įsiklausė, mano Janne'as Saarikko, Suomijos „Sampo" grupei priklausančios kompanijos „Mandatum Life Insurance" vykdomasis viceprezidentas.

J. Saarikko teigimu, nors dauguma vyriausybių suvaldydamos krizę dirbo neblogai, visgi elgėsi tarytum pagiringas žmogus, ryte išgeriantis dar vieną butelį, kad palengvėtų. „Tai mažumėlę padeda, bet ne ilgam laikui. Juk nesaikingai vartojami „skysčiai" mus ir atvedė į krizę, o ką dabar daro vyriausybės ir centriniai bankai? Jie pila dar „skysčio", – palygino jis.

Pašnekovo žodžiais, globalinę ekonomiką sukrėtusios krizės šaknys yra tie atgyvenę modeliai, dėl kurių žmonės prisiima riziką, nė nenumanydami, kad rizikuoja. „Mes („Sampo" grupė – Alfa.lt) esame senesni nei pati Suomijos Respublika, todėl esame matę daug ir nebetikime daugybe rinkos dėsnių. Kol kas rinka vadovaujasi sentimentais.

Net jeigu mūsų bandymai atgaivinti ūkį bus geri, vis tiek galime sulaukti kokio nors cunamio, sakykime, iš Graikijos – ir vėl bus blogai. Pastarasis viesulas nebuvo paskutinis – netrukus laukime kito", – tikino J. Saarikko.

Jo vertinimu, Baltijos šalių vyriausybės save padaro per daug priklausomas nuo privačių struktūrų – bankų. „Nemanau, kad bankų stabilumas ir patikimumas čia buvo tikrame pavojuje. Jeigu būtų imtasi ypatingų priemonių paskolų gavėjams apsaugoti, kai kurie bankai galbūt ir būtų užsidarę. Bet abejoju, ar tai yra jau taip grėsminga, nes tuomet čia būtų atėję kiti. Itin aiškią koreliaciją tarp stipraus noro kovoti su devalvacija ir bankų interesų matau Latvijoje. Aš nebūčiau tiek kreipęs dėmesio į bankų nuomonę", – kalbėjo suomis.

Pasak J. Saarikko, kovojant su krize būtų natūralu ir devalvuoti valiutą, ir įteisinti asmeninį bankrotą. „Štai Amerikoje puikiai veikia asmeninio bankroto sistema: bankrutuoji, nukrauni bei nuvalai stalą ir pradedi iš naujo. Tiesa, jeigu tai būtų įmanoma ir Lietuvoje, tuomet bankų nuostolius būtų apmokėję nebe lietuviai, o švedų mokesčių mokėtojai – per papildomus Švedijos karalystės įnašus į bankų kapitalą", – svarstė jis.

Galiausiai analitikas sveikina ūkio ministro Dainiaus Kreivio užmojus per penkerius metus tiesioginių užsienio investicijų apimtis padvigubinti, net jei tai ir nebūtinai pavyks. „Manau, tai išties provokuojantis tikslas, tačiau nėra neįmanomas. Lietuva yra gana patraukli. Tačiau nemanau, kad pasaulinė ekonomika ateinančius metus augs taip stipriai, kaip augo per pastaruosius 30 metų. Vadinasi, investicijų nebus sočiai. Sakykime, jeigu Lietuva ir gautų didesnį investicijų pyrago gabalą, pats pyragas bus pastebimai mažesnis", – atkreipė dėmesį J. Saarikko.

JAV eksperto patarimai lietuviams kaip įveikti korupciją

Diagramoje - korupcija Lietuvoje, šaltinis- Transparency International, Global Corruption Barometer 2009.

N.P.: paprasti ir lengvai įvykdomi kovos su korupcija patarimai.

JAV strategas: lietuvių emigracija – natūralu ir nieko baisaus

2010-03-19 17:02 Gabrielė Vasiliauskaitė | Alfa.lt

Walteris Russellas Meadas - Jeilio universiteto profesorius, vyresnysis Henrio Kissingerio mokslinis bendradarbis JAV užsienio reikalų taryboje, Alfa.lt pasakojo, kokią didžiąją Lietuvos strategiją jis kurtų, kad šalis suklestėtų.

....

O kokius įžvelgiate svarbiausius trukdžius suklestėjimui pačioje Lietuvoje?

Pati Lietuvos valstybė turėtų efektyviau funkcionuoti. Pirmiausia reikia, kad sumažėtų visuomenėje juntamas korupcijos toleravimas. Juk niekas negali paimti kyšio, jei niekas jo neduoda, ar ne? Noriu pasakyti, Lietuvos visuomenė turi išsiugdyti tokį mentalitetą, kad, jei valstybės tarnautojas blogai pasielgia, tuoj pat būtų skambinama policijai ar kreipiamasi į žiniasklaidą. Kai oficialus pareigūnas elgiasi netinkamai, turi kilti skandalas. Korupcija – milžiniška kliūtis praturtėti. Kol jos nepašalinsite, apie užsienio investicijas galite tik svajoti.

Korupcija iš dalies yra ir senosios mūsų nomenklatūros „indėlis" į nepriklausomą Lietuvą. Kartais atrodo, kad, kaip ir senosios kartos nepasitenkinimo valstybe, jos neįmanoma išrauti su šaknimis.

Lietuvos visuomenės problemos yra visiškai suprantamos, jei pažvelgsime į jūsų dvidešimtojo amžiaus istoriją: šalį supurtęs Antrasis pasaulinis karas, sovietinė okupacija ir Lietuvos valstybės žlugimas, sovietų vykdyti trėmimai ir persekiojimai. Šie įvykiai sumažino vyresniosios kartos pasitikėjimą valstybe. Be to, senoji lietuvių karta gavo išsimokslinimą ir vystėsi kaip asmenybės ypač korumpuotoje sovietinėje sistemoje – šie dalykai negali pasikeisti per naktį. Tačiau pasikeisti vis dėlto gali.

Juk jau naujoji jūsų karta, kiek man teko girdėti, užaugo naujajame pasaulyje, kur kas labiau pritaikytame prie europietiškų normų. Jūs kur kas lankstesni ir drąsesni, mielai dairotės po pasaulį ir dalyvaujate Europos gyvenime – pirmiausia turiu omenyje tą daugybę lietuvaičių, kurie išvyksta dirbti svetur. Emigracija nėra taip blogai, kaip jūs ją traktuojate. Tai būdas sunešti pasaulio žinias ir patirtį, išsilavinimą į Lietuvą. Nepamirškime ir to, kad būtent emigrantai siunčia pinigų srautus namo.

Esu įsitikinęs, kad daugelis šių žmonių, dirbdami užsienyje, įgis tinkamų įgūdžių ir reikalingų ryšių, o tuomet, sugrįžę į Lietuvą, gerokai paspartins šios vystymąsi.

Bet ar jie tikrai grįš?

Ką gi, kai kurie grįš, kai kurie – ne. Tačiau dalis, manau, grįš. Pažvelkite į Airiją – kartų kartas žmonės emigruodavo iš jos, tačiau dabar daugelis sugrįžo. Štai ir daugelis kitų šalių, kurios į ES įstojo dvidešimtojo amžiaus pradžioje – Graikija, Ispanija, Portugalija, išsiuntė daugybę imigrantų į kitas ES nares. Dabar šios šalys pačios sulaukia imigrantų srautų, ir net nesu tikras, ar dabar jos to vis dar nori. Taigi matote, ne viską lemia ekonominės problemos.

Tad remdamasis šiais pavyzdžiais, nenustebsiu, jei ateinančiais metais ir net artimiausią jūsų ES narystės dešimtmetį emigracija Lietuvoje nė kiek nesumažės. Tačiau per ilgesnį laiką situacija pasikeis.

...

Padėjau išvaduoti automobilį iš sniego

Kaip pirštu į akį...

Gražinos skiltis ve.lt 2010 03 18 Tel.49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.

Ponios Marijos centrinėje Klaipėdos senamiesčio gatvėje laukė nemalonus siurprizas: ji buvo susiruošusi važiuoti į šventę, o jos automobilis sniego valymo mašinos buvo užverstas kalnu sniego. Greta sustatyti automobiliai neteikė jokios manevravimo laisvės. Inteligentiškai poniai nieko kito neliko, kaip kiūtinti į parduotuvę nusipirkti kastuvo... Tačiau jai pradėjus kasti sniegą, priėjęs vyriškis net nugąsdino iš jos rankų perėmęs darbo įrankį ir tardamas, kad moteriai toks darbas nedera, pats įnirtingai pradėjęs darbuotis.

Poniai Marijai nieko kita neliko, kaip tik sniegą kasančiam nepažįstamam vyriškiui "saloniniu pokalbiu" palaikyti kompaniją. "Miesto valdžios politikai, užuot tauškėję apie tvarką mieste, štai taip galėtų ją palaikyti", - pajuokavo ji. Kasantysis sniegą kažkodėl poniai nieko neatsakė. Kai automobilis buvo išvaduotas iš sniego gniaužtų, ponia nuoširdžiai padėkojo vyriškiui, o šis tarsi kulka kažkur nuskuodė.

Toks praeivio gestas poniai Marijai padarė didelį įspūdį, ir ji daug kam apie ją ištikusį stebuklą pasakojo.

Tarp jų buvo ir vienos draugijos vadovė. Išgirdusi šią istoriją, ji pradėjo kvatotis: "Kai į mūsų susirinkimą vos ne valandą pavėlavęs atėjo politikas ir čiulbėjo, kad privalėjo padėti poniai atkasti automobilį, mes tik pakikenome. Pasirodo, jis nemelavo..." - sakė vadovė, omenyje turėdama politiką Naglį Puteikį.

Jeigu ir jums kas nors be prašymo ir maldavimo yra padėjęs, - praneškite mums.

Komunalinių įmonių vadovai savo pelno naudai valdo politikus

Situacija Klaipėdoje dėl šiukšlių, už kurias mokestis skaičiuojamas ne nuo gyventojų skaičiaus kaip Šiauliuose, o nuo buto, garažo, sodo namelio ploto:

Pagal Klaipėdos miesto tarybos patvirtintą šiukšlių surinkimo tvarką vienam daugiabučio gyventojo kvadratiniam buto metrui yra nustatyta 17 kg šiukšlių surinkimo norma metams. Dviejų pensininkų 60 kv.metrų ploto buto atveju išeitų, kad tie du pensininkai per metus „pagamina" 1031 kg šiukšlių, o tai yra 86 kg per mėnesį, kitaip tariant 2,9 kg šiukšlių kasdien.
Tai neįtikėtinai didelis ir nerealus kiekis - pensininkai tiek šiukšlių "nepagamina".

Be to, sutikite, kad dviems pensininkams, kurie kartu gauna 600+612 Lt pensijų – t.y. 1212 Lt per mėnesį - ir nieko daugiau (jokių papildomų pajamų negauna, negauna ir jokių kompensacijų), tokia šiukšlių norma yra absurdiška.

Praktiškai, toks šiukšlių kiekis ir už jį išstatyta sąskaita – 206 Lt neatitinka sveiko proto reikalavimų.

Maža to, jei jie gyventų Šiauliuose, tai mokėtų ne už kv.metrą, o už žmogų, tai gautųsi mokėti 59,9 plius 59,9 lygu 119,8 Lt per metus, t.y dvigubai mažiau Šiauliuose mokėtų, nei dabar moka Klaipėdoje.

Gaila, kad neturiu dabar laiko suskaičiuoti ir palyginti su Kauno variantu, nes ten kubiniais metrais, o ne kg skaičiuojama.

Statistinė Klaipėdos pensininkų šeima už šiukšles moka tiek pat, kiek pvz.klaipėdiečių milijonierių AB arba MG šeima, ar mero R.Taraškevičiaus šeima, gyvenanti indiv.name, nes mokestis skaičiuojamas ne pagal suvartojimą, ne pagal faktinį šiukšlių kiekį, o pagal plotą, kuri kažkodėl apribotas - bet ne daugiau nei už 90 kv.metrų bute ir ne daugiau kaip už 100 kv.metrų indiv.name?

Grįžo socializmas ir socialistinė lygiava?

Tai prieštarauja teisingumui - negali pensininkų šeima iš dviejų asmenų mokėti už šiukšles tiek pat, kiek, kurių šeimynos "pagamina" žymai daugiau šiukšlių, nei pensininkai. Jei nebūtų apmokestinamo ploto ribojimo iki 90 kv.m.butams ir 100 kv.metrų indiv.namams, pvz. tiek klaipėdiečiai milijonieriai AB ar MG, tiek Taraškevičius mokėtų už šiukšles keliskart daugiau, nei minėti pensininkai, ir tai būtų teisingiau. Bet vis tiek neteisinga, nes vienišas pensininkas gyvenantis indiv.mediniame name Klaipėdoje moka už šiukšles kaip už 100 kv.metrų, o AB/MG, gyvenantis bute per kelis aukštus, moka už 90 kv.metrų.

Tuo tarpu Lietuvos šiukšlių įmonių vadovai ir toliau įžūliai mulkina gyventojus, teigdami, kad:

„Europos mastu mokesčio skaičiavimas gyventojams už atliekų išvežimą nuo gyvenamo buto ploto nėra naujas. Daugelis pažangių Europos Sąjungos valstybių jau seniai taiko šią sistemą kaip vieną iš socialiai teisingausių",- teigė įmonės „Kauno švara" generalinis direktorius Dalius Tumynas.

Bet nė vienas nepateikia nė vieno pavyzdžio iš "tos pažangios Europos". Ir kažkodėl nesuprantamu būdu politikai tuo tiki. Iš dalies tvirtinasi teiginys, kad savivaldybėse ne politikai valdo savivaldybei priklausančias vandens, šilumos, visuomen.transporto ir šiukšlių įmones, o tų įmonių vadovai valdo politikus ir valdo ne gyventojų naudai, o savo asmeninio pelno naudai.

Tai apgailėtina ir gėdinga, ir to nėra "pažangioje Europoje".

Viskas susitvarkytų, jei mokėtume kaip ES - už faktišką šiukšlių kiekį, ir tokių pavyzdžių daugiau nei pakanka, pvz. Vokietijoje.

O daugiavaikėms šeimoms gali ir privalo padėti valstybė ir savivaldybės. Mažai uždirbanti šeima, beje , ir šiukšlių "pagamina" mažiau, nei kiti, nes neturi pakankamai pajamų, kad pirktų plataus vartojimo prekes, kurių dauguma itin šiukšlina savo neracionalaus dydžio pakuotėmis. Vėlgi pakuočių mokestis visoje ES naudojamas šiukšlių tvarkymui, tik Lietuvoje jis pradingsta lankstinukų "Saugok gamtą" leidybai.

2010-03-19

Pavyks restauruoti unikalų pasukamą Klaipėdos piliavietės tiltelį

Nuotraukoje - Klaipėdos piliavietės XIX a.pab.pastatytas pasukamas tiltelis.

N.P.: po ilgų vilkinimų pagaliau Klaipėdos piliavietės XIX a.pabaigoje įrengtą pasukamąjį tiltelį pavyko priversti restauruoti ir planuojama, kad už kelių mėnesių jis grįš į savo senąją vietą ir vėl dirbs kaip naujas – bus sukiojamas rankomis. Belieka apgailestauti, kad greito pelno troškimas vis temdo šio tiltelio restauravimo likimą: iš pradžių tiltelį kartu su visa „Klaipėdos laivų remonto" įmonę už juokingai mažą kainą (5,5 mln.Lt) įsigijęs AB „Achemos" (vadovas ir savininkas B.Lubys) bei UAB „Eika" (savininkas Robertas Dargis) konsorciumas tiltelio restauravimo siekė, nes tai buvo vienas iš argumentų, kodėl reikia sumažinti perkamos įmonės kainą. Nupirkus Klaipėdos laivų remontą, tokie norai tvarkyti tiltelį baigėsi. Naujieji savininkai bandė aiškinti, kad tiltelis neva ne jų nuosavybė ir bandė perduoti jį Klaipėdos m. savivaldybei. Šiuos konsorciumo mėginimus sutaupyti „ant restauravimo" entuziastingai rėmė ir remia minėtų verslininkų draugas Klaipėdos m. meras R.Taraškevičius. Nenuostabu, nes minėtas konsorciumas davė neblogą užsakymą mero statybos įmonei UAB „Klaipėdos monolitui" – pasamdė atlikti vieno iš šios įmonės pastatų atstatymui.

Nepavykus atsikratyti tilteliu buvo sugalvotas naujas pareigų restauruoti vengimo būdas – tiltelis buvo demontuotas ir numestas į balą, kurioje rūdijo, kol nepradėjome reikalauti jo sutvarkymo.

Tada minėtas  konsorciumas ėmė siūlyti seną tiltelį padėti ant kranto kaip muziejaus eksponatą, o vietoj jo įrengti naują. Mums nesutikus su tokiu variantu, ieškoma naujų būdų, kaip sutaupyti „ant tiltelio sukiotojų" – kad nereikėtų samdyti žmonių, konsorciumas siekia įsirengti elektrinį varikliuką. Čia kaip visada verslininkams tarpininkauja meras R.Taraškevičius.

Pažiūrėsim, ką apie galimybę įrengti variklį pasakys ekspertai.

Tiltelio likimą suks Vilnius

Denisas NIKITENKA, ve.lt  2010 m. kovo 19 d.

Diskusijos dėl pasukamojo Klaipėdos piliavietės tiltelio ateities Klaipėdoje, jos persikėlė į Vilnių, Kultūros paveldo departamentą (KPD).

Su jo vadove Diana Varnaite trečiadienį susitiko uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.

Jis paprašė įvertinti idėją, kad rekonstruotą tiltelį būtų galima pasukti ir senuoju rankiniu būdu, ir automatiškai. Tam reikėtų po tilteliu įrengti papildomą nedidelį mechanizmą (60 cm aukščio ir tokio paties pločio dėžutę).

"Tik svarstome, ar tai nebūtų neleistina intervencija į inžinerinio kultūros paveldo objektą. Norime išgirsti vilniečių nuomonę, nes departamento atstovai vasario mėnesį vykusioje diskusijoje nedalyvavo. D. Varnaitė pažadėjo pasitarti su specialistais ir atsakyti mums. Kaip ten bebūtų, ar tiltelis bus automatizuotas, ar jį bus galima pasukti tik rankiniu būdu, jis į savo vietą grįš birželio pradžioje", - tvirtino R. Taraškevičius.

KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis ve.lt sakė, kad jokių oficialių prašymų dėl tiltelio ateities jo vadovaujamos įstaigos specialistai negavo.

"Buvo siūlyti trys variantai: tiltelį pastatyti krante kaip istorinį eksponatą ir įrengti naują tiltą, senąjį pastatyti į jo vietą, o šalia - naują, ir tiesiog palikti tik senąjį. Visgi manau, kad optimaliausias variantas būtų šalia senojo įrengti naują, valdomą elektra. Bet kokiu atveju senasis tiltelis neišspręs milžiniškų žmonių srautų per renginius problemos, nes jis yra per siauras", - nuomonę dėstė paveldosaugininkas.

N. Puteikis nesiryžo vertinti, ar būtų daroma žala, jei tiltelis būtų automatizuotas.

"Manau, kad šį paveldo objektą pastatyti į senąją vietą birželio mėnesio pradžioje yra realu. Mes džiaugsimės, kad tiltelis po ilgų kančių atsiguls kaip naujas unikalus įrenginys", - sakė jis.

2010-03-17

Kas iš TS-LKD bus kandidatas į Klaipėdos m.merus?

N.P.: apklausą užsakinėjo centrinė TS-LKD, o ne Klaipėdos m. skyrius.

Per savivaldos rinkimus Klaipėdoje triumfuotų konservatoriai

kl.lt 2010-03-16, 15:09 Virginija Spurytė

Jei šiuo metu vyktų rinkimai į miesto tarybą, juose geriausiai pasirodytų konservatoriai ir iškovotų daugiausia mandatų.

Jiems ant kulnų liptų nepartinių kandidatų sąrašo nariai.

Tokie rezultatai paaiškėjo atlikus gyventojų apklausą. Ją Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos užsakymu atliko bendrovė „Vilimorus".

Apklausos duomenimis, rinkimuose į miesto tarybą, jei jie vyktų artimiausiu metu, už konservatorius balsuotų 10 proc. rinkėjų. Piliečių iškeltų nepartinių kandidatų sąrašą palaikytų 7 proc. klaipėdiečių.

Į lyderių penketuką taip pat patektų, bet trečioje vietoje liktų dabar miestą valdanti liberalcentristų partija, „Tvarka ir teisingumas" bei Darbo partija. Šeštoje vietoje liktų Liberalų sąjūdis.

Beveik 17 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių rinkimuose visai nebalsuotų, o apie 40 proc. respondentų dar nežino, už ką atiduotų savo balsą.

2007 metais vykusiose savivaldos rinkimuose uostamiestyje triumfavo liberalcentristai, už kuriuos balsavo 22 proc. rinkimuose dalyvavusių klaipėdiečių. Konservatoriams atiteko 15 proc. balsų, o Liberalų sąjūdžiui - 13 proc.

 

Apklausa, kurią užsakė konservatoriai, taip pat buvo skirta išsiaiškinti, kuris kandidatas turėtų dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose, jei tokie vyktų.

„Partija šiuo metu svarsto, ką patvirtinti kandidatu į Klaipėdos merą. Už kurį iš dviejų galimų kandidatų jūs balsuotumėte: ar už Rimantą Didžioką - Klaipėdos universiteto prorektorių, ar už Naglį Puteikį - Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio vadovą?" - buvo klausiam respondentų.

Net 45 proc. apklaustųjų atsakė, kad nebalsuotų nė už vieną iš šių kandidatų. 23 proc. rinktųsi R.Didžioką, 10,5 proc. - N.Puteikį. 

Rinkimai į miesto tarybą vyks kitų metų vasario 20 arba 27 dieną.

 

Jei šiuo metu vyktų savivaldos rinkimai, klaipėdiečiai partijoms balsus atiduotų taip:

Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai - 10 proc.

Piliečių iškeltų nepartinių kandidatų sąrašas - 7 proc.

Liberalų ir centro sąjunga - 5,8 proc.

„Tvarka ir teisingumas" - 4,5 proc.

Darbo partija - 3,3 proc.

Liberalų sąjūdis - 3 proc.

Lietuvos socialdemokratų partija - 2,8 proc.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga - 1,5 proc.

Lietuvos centro partija - 1,3 proc.

Naujoji sąjunga - 1,3 proc.

Rusų aljansas - 1 proc.

Lietuvos krikščionių partija - 0,8 proc.

Lietuvos rusų sąjunga - 0,5 proc.

Tautos prisikėlimo partija - 0,3 proc.

Pilietinės demokratijos partija - 0,3 proc.

Kita partija - 0,8 proc.

Nebalsuotų - 16,5 proc.

Nežino/neatsakė - 39,8 proc.

2010-03-11

Branginkime tai, ką turime ne tada, kai netenkame, bet tada, kai turime

N.P.: Noriu Jus pasveikinti Kovo 11 proga persiųsdamas man labai patikusius Agnetos Ladek žodžius, kuriuos gavau elektroniniu paštu:

„Kovo 11-osios išvakarės. 20 metų.

Nuoširdžiai pasakius, man begalo liūdna. Daugelio žmonių nusivylimas teisėtas. Galima save ir kitus paguosti (savotiškai apgauti), atseit tik dvidešimt metų, nėra ko norėti, džiaukimės, kad situacija nėra kaip kokioje Baltarusijoje, juk čia visgi nėra taip blogai ir t.t. ir pan. Iš tikrųjų yra blogai.

Ar tikrai tokios norėjome Lietuvos, ar dėl tokios gulėmės po tankais? Ar įmanoma pakeisti įsišaknijusią ir perpuvusią sistemą, kuri apraizgė daugelio mūsų mentalitetą? Bet aš ne apie tai šį kartą. Laisvė, kad ir kokia jinai bebūtų, viena esminių vertybių ir duotybių. Branginkime tai, ką turime ne tada, kai netenkame, bet tada, kai turime.

Linkiu visiems tapti kritiškesniems sau, savo žodžiams ir darbams. Tegu skambūs žodžiai virsta drąsiais darbais. Lietuvai reikia drąsių ir veržlių ne idėjų, bet veiksmų.

Nebijokime daug reikalauti iš savęs ir kitų, o svarbiausia - nepamirškime būti krikščionimis, tiesiog žmonėmis. 

Nuoširdžiai,

Agneta Ladek

TS-LKD Vilniaus m. Senamiesčio sk. tarybos narė"

2010-03-09

‚Memelio miestas‘ nori stikloidų senmiestyje ir milijono Lt

Nuotraukoje: vietoje ‚Vaivos' kino teatro Klaipėdos istorinėje dalyje planuojamas statyti ‚vienas pastatas' – iš tikrųjų 6-i modernūs pastatai.

N.P.: Bendrovės „Memelio miestas" atstovas Darius Anužis visą laiką tvirtino, kad istorinio Gerlacho namo pamatai yra po gatve. Tą patį tvirtino teisme, tą patį aiškina ir straipsnyje: "Mūsų sklypo teritorijoje aptikta tik dalis Gerlacho namo pamatų, kurie toliau tęsiasi po Herkaus Manto gatve ir šaligatviu."

D.Anužio bėda tame, kad nenori niekaip pripažinti tikrovės ir ją neigia. Mūsų planai rodė, kad ne po gatve. Netikėjo, parengė maketą, kad po gatve. Kai išsireikalavome tyrimų, paaiškėjo, kad mes teisūs – Gerlacho namo pamatai IŠ TIKRŲJŲ NE PO GATVE. Vadinasi atstatyti, atkurti, iš dalies atkurti, atkurti naujomis medžiagomis, ar nauja forma GALIMA.

Teismas šio argumento nenagrinėjo, bet nuo to Gerlacho namo pamatai po gatve nepasislinko. Sieksime Gerlacho namo atkūrimo, ar atstatymo, kitaip tie 6 bokštai atrodys lygiai taip pat baisiai, kaip dabar atrodo rudai violetinis stikloidas Mažvydo - Manto gatvių kampe. Ar statytojai nori tokio pat efekto? Kas pirks butus tokiame baisuoklyje? Iki šiol nė vienas neparduotas. Ar D.Anužis nori tokios pačios lemties? Kodėl nenori atvirkščiai - statykite istorinio stiliaus daugiabučius kaip kad Daržų-Šaltkalvių gatvių kampe, ar Pievų take, tai ne tik kad lengvai susiderinsite, bet ir butus visu išsiparduosite. O jei norite egzotiškai modernios architektūros, prašau - statykite už senamiesčio ir už istorinio miesto ribų.

Teismas manęs posėdžio metu klausė, kodėl negalima bus bet kokiu atveju suderinti detalaus plano. Paaiškinau,  kad dėl pasibaigusių sąlygų. Teismas į šį mano pasisakymą atsižvelgė - sąlygų nesustabdė ir neatnaujino. Be to mes nuo šito reikalavimo jau esame apsigynę Vyriausiajame administraciniame teisme ir šis klausimas jau nebebus antrą kartą nagrinėjamas.

Pakeiskite nuostatas dėl paveldo, pripažinkite įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus restauravimo, atkūrimo, atstatymo, dalinio atkūrimo bei istorinio charakterio architektūros prioritetus senamiestyje bei istorinėje miesto dalyje ir TADA SUDERINSIME.

Planavimo sąlygose nurodoma, kad statytojas turi teisę projektuoti 2 namus. D.Anužis organizuoja ir projektuoja šešis. Mes kelis kartus rašome, kad gali tik 2, o ne 6. Tačiau tokį mūsų argumentą laiko vilkinimu. Laikykitės sąlygų - perdarykite iš šešių į du, ir nebus problemų. Bet ne, būtinai šešis. O teismui aiškina, kad kadangi tie šeši statiniai yra sujungti požeminėmis komunikacijomis, tai vadinasi tai yra vienas pastatas. Pagal tokią "logiką" visas namų kvartalas galėtų būti laikomas vienu pastatu. Statybos įstatymo 2 straipsnis nustato, kad "Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų". Taigi planuojami 6-i atskiri pastatai, o ne vienas. Ar čia ne argumentas? Ar tokį dalyką turime suderinti?

Reikėtų pakeisti požiūrį į paveldą apskritai. Nes kai "Memelio miestas" skelbė architektūrinį konkursą Laivitės teritorijai, tai nei mūsų , nei savivaldybės nepaklausė, ar ten yra saugotinų pastatų. O kam modernios architektūros senamiestyje šalininkams tokių dalykų klausti? Nepaklausė, nepažymėjo, todėl visi konkursantai taip pat priplanavo stikloidų ten, kur stovi vertingi, 19 a.pab-20 a. pr. senoviniai fachverkiniai pastatai. Vadinasi tas pats statytojas vėl planuoja kariauti su paveldu ir istorija. Vėl kreipsis leidimo statyti stikloidus tuos senovinius pastatus nugriaunant, mes tokio leidimo neduosime, tada vėl sakys, kad stabdome investicijas. Restauruokite, o ne griaukite.

Deja, kol kas noras statyti baisuoklius senamiestyje stipresnis. Belieka apgailestauti, kad savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nariams ne tik kad trūksta principingumo, bet dėl abejotino greito pelno siekimo iki šiol nuolat suderindavo miestą darkančius stikloidus Klaipėdos istorinėje dalyje.

P.S.: „Memelio miestui" - neplanuokite fachverkinės architektūros pastatų griovimo Ums priklausančioje AB „Laivitės" teritorijoje, nes TO NELEISIME. Nes tuos pastatus nuo griovimo gina įstatymas.

N.Puteikiui gresia milijoninis ieškinys

Asta Aleksėjūnaitė kl.lt 2010-03-09, 05:00

Ginčas: vietoje "Vaivos" kino teatro planuojamo statyti pastatų komplekso detalusis planas netvirtinamas trejus metus.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vadovo Naglio Puteikio veiksmus verslininkas apskundė teismui ir grasina milijoniniu ieškiniu.

Kabinėjosi nepagrįstai?

Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, kad trečius metus niekaip netvirtinamas Herkaus Manto 11 sklypo detalusis planas turi būti suderintas, o pastatų kompleksą ketinusi statyti bendrovė pripažinta teisėtai besiskundusi valstybinės įstaigos veiksmais.

Bendrovė teismo prašė nuspręsti, ar pagrįstai Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys atsisako pritarti sklypo planavimui, nes esą šioje vietoje yra Klaipėdos istorijai svarbūs objektai – XIX amžiaus vieno gražiausių Klaipėdos pastatų pirklio Gerlacho namo pamatai bei šalia stovėjusio Dramblio namo liekanos.

Sąlygas įvykdė

Herkaus Manto gatvėje "Vaivos" kino teatro vietoje įmonė ketino statyti šešių pastatų kompleksą su trimis požeminiais aukštais.

"Nors visos institucijos šiam detaliajam pritarė, tik vienas Naglis Puteikis atsisakinėjo ir vis kėlė naujus reikalavimus. Pirmiausia buvo reikalavimas parengti paveldosauginę studiją. Atlikome. Nurodyta atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Padarėme. Mūsų sklypo teritorijoje aptikta tik dalis Gerlacho namo pamatų, kurie toliau tęsiasi po Herkaus Manto gatve ir šaligatviu. Dramblio namo liekanų čia ir negalėjo būti", – kalbėjo bendrovės "Memelio miestas" generalinis direktorius Darius Anužis.

Esą įmonė net pasiūlė 30 tūkst. litų sumą Dramblio namo pamatų paieškai ir pasisiūlė prisidėti prie jo išsaugojimo.

Rengia milijoninį ieškinį

Teismas sprendime nurodė, kad verslininkams departamentas kėlė nepagrįstus reikalavimus.

"Manyčiau, atėjo laikas prabilti apie viešąjį interesą, nukentėjus nuo valstybės tarnautojo. Mes ruošiame civilinį ieškinį dėl konkrečių finansinių nuostolių. Dėl Kultūros paveldo departamento atstovo veiksmų patyrėme ne tik bylinėjimosi išlaidų, tačiau dėl vilkinto verslo vystymo pateiksime ne šimtatūkstantinį, o galbūt milijoną litų siekiantį ieškinį", – kalbėjo D.Anužis.

Tuo tarpu N.Puteikis tikino, kad pats ruošiasi Vyriausiajam administraciniam teismui skųsti šią nutartį.

"Pirma, tai jie prašė sąlygų projektavimui dviem pastatams, o ne šešiems, kaip paaiškėjo. Mielai pasibylinėsiu su šiais verslininkais dėl milijono, tačiau manau, kad čia sakoma netiesa. Sąlygos projektavimui jau pasibaigė ir teismas jų nepratęsė, vadinasi, įžvelgė ir projektuotojų kaltę", – tikino N.Puteikis.