Suomių analitikas- Lietuva per daug šoka pagal bankų dūdelę

Nuotraukoje – prieškarinio banko pastatas Klaipėdoje.

Marijus Širvinskas | Alfa.lt 2010-03-19 13:42

Suvaldydama krizę Andriaus Kubiliaus Vyriausybė turėjo padėti arba bankams, arba gyventojams, ir padėjo bankams, nes į jų nuomonę labiau įsiklausė, mano Janne'as Saarikko, Suomijos „Sampo" grupei priklausančios kompanijos „Mandatum Life Insurance" vykdomasis viceprezidentas.

J. Saarikko teigimu, nors dauguma vyriausybių suvaldydamos krizę dirbo neblogai, visgi elgėsi tarytum pagiringas žmogus, ryte išgeriantis dar vieną butelį, kad palengvėtų. „Tai mažumėlę padeda, bet ne ilgam laikui. Juk nesaikingai vartojami „skysčiai" mus ir atvedė į krizę, o ką dabar daro vyriausybės ir centriniai bankai? Jie pila dar „skysčio", – palygino jis.

Pašnekovo žodžiais, globalinę ekonomiką sukrėtusios krizės šaknys yra tie atgyvenę modeliai, dėl kurių žmonės prisiima riziką, nė nenumanydami, kad rizikuoja. „Mes („Sampo" grupė – Alfa.lt) esame senesni nei pati Suomijos Respublika, todėl esame matę daug ir nebetikime daugybe rinkos dėsnių. Kol kas rinka vadovaujasi sentimentais.

Net jeigu mūsų bandymai atgaivinti ūkį bus geri, vis tiek galime sulaukti kokio nors cunamio, sakykime, iš Graikijos – ir vėl bus blogai. Pastarasis viesulas nebuvo paskutinis – netrukus laukime kito", – tikino J. Saarikko.

Jo vertinimu, Baltijos šalių vyriausybės save padaro per daug priklausomas nuo privačių struktūrų – bankų. „Nemanau, kad bankų stabilumas ir patikimumas čia buvo tikrame pavojuje. Jeigu būtų imtasi ypatingų priemonių paskolų gavėjams apsaugoti, kai kurie bankai galbūt ir būtų užsidarę. Bet abejoju, ar tai yra jau taip grėsminga, nes tuomet čia būtų atėję kiti. Itin aiškią koreliaciją tarp stipraus noro kovoti su devalvacija ir bankų interesų matau Latvijoje. Aš nebūčiau tiek kreipęs dėmesio į bankų nuomonę", – kalbėjo suomis.

Pasak J. Saarikko, kovojant su krize būtų natūralu ir devalvuoti valiutą, ir įteisinti asmeninį bankrotą. „Štai Amerikoje puikiai veikia asmeninio bankroto sistema: bankrutuoji, nukrauni bei nuvalai stalą ir pradedi iš naujo. Tiesa, jeigu tai būtų įmanoma ir Lietuvoje, tuomet bankų nuostolius būtų apmokėję nebe lietuviai, o švedų mokesčių mokėtojai – per papildomus Švedijos karalystės įnašus į bankų kapitalą", – svarstė jis.

Galiausiai analitikas sveikina ūkio ministro Dainiaus Kreivio užmojus per penkerius metus tiesioginių užsienio investicijų apimtis padvigubinti, net jei tai ir nebūtinai pavyks. „Manau, tai išties provokuojantis tikslas, tačiau nėra neįmanomas. Lietuva yra gana patraukli. Tačiau nemanau, kad pasaulinė ekonomika ateinančius metus augs taip stipriai, kaip augo per pastaruosius 30 metų. Vadinasi, investicijų nebus sočiai. Sakykime, jeigu Lietuva ir gautų didesnį investicijų pyrago gabalą, pats pyragas bus pastebimai mažesnis", – atkreipė dėmesį J. Saarikko.