Akcija 2006.06.10 12.30 val. protesto akcija - piketas „Ar miestui ir bibliotekai reikalinga mūzų slėptuvė?“ nukreipta prieš 1944 metų karo slėptuvės I.Simonaitytės bibliotekos kieme griovimą
Akciją organizavo Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, fotografiją paėmiau iš http://klaipedosbalsas.eforum.lt/viewtopic.php?p=96&sid=644a49a34d0f1af38a8b4130fc142f01
Kaip prasidėjo mano atleidimas iš Kultūros paveldo departamento
*Cheminis Ali – vieno iš artimiausių Irako diktatoriaus Huseino karo vadų, kuris kurdų sukilimo Irako šiaurėje metu cheminiu ginklu-dujomis išnuodijo keliolika tūkstančių civilių kurdų, pravardė;
**Cheminis Ali-1 - vieno iš žymesnių Klaipėdos politikų, visą pastarąjį dešimtmetį pasišventusių tam, kad Klaipėdos LEZ-e vietoj numatytų gamtos neteršiančių logistikos bei krovinių terminalų bei apdirbamosios pramonės gamyklų su tūkstančiais darbo vietų atsirastų chemijos gigantai su keliolika darbo vietų, pravardė.
Jei jau pradėjau „archeologinius kasinėjimus“ internete, tai pateiksiu dar vieną istorinį dokumentą. Kaip dabar pradedu suprasti, tai buvo mano atleidimo iš darbo pradžios pradžia, o pradžios pabaiga buvo kitas teikimas - karinės slėptuvės I.Simonaitytės bibliotekos kieme toks pats įrašymas į saugomų kultūros vertybių registrą.
Pirmu atveju sukėliau prieš save socialiai neatsakingų verslininkų gvardiją, antru atveju – iš biudžetinių užsakymų verslą darančių taip vadinamų „restauratorių“ ir Stalino laikų autoritetais besiremiančių bibliotekos nomenklatūrininkų vieningą frontą.
Turint omeny, kad švelniai tariant, nuošalyje neliko vietiniai sovietinės nomenklatūros vadovai, tebesantys nuo anų laikų valdžioje, tai šiandien belieka stebėtis, kad dar taip ilgai mane kentė.
Beje, UAB „BEGA“ bendrasavininkis ir generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis, išgirdės kad žemiau minima komisija ruošiasi svarstyti jau jo pasmerkto nugriovimui senojo celiuliozės fabriko įtraukimą į registrą, nepasidrovėjo tikrąja to žodžio prasme naktį skambinti tos komisijos pirmininkei Marijai Drėmaitei (beje, Marija yra žymios restauratorės ir paminklosaugininkės Gražinos Drėmaitės dukterėčia) į jos mobilų telefoną
Ką ir kaip šnekėjo A.Kuzmarskis komisijos pirmininkei M.Drėmaitei galima numanyti iš to, kad priminus šį epizodą M.Drėmaitei, ji praranda amą pusvalandžiui.
Šiuo atveju jaučiu begalinę pagarbą M.Drėmaitės tvirtybei – kitą rytą ji balsavo už to fabriko pastato įrašymą į registrą t.y. už nenugriovimą. O palyginimui - kitas tos komisijos narys Klaipėdos universiteto rektorius V.Žulkus, kaip suprantu, neatlaikė savo vadovaujamo universiteto globėjų tarybos vadovo A.Kuzmarskio autoriteto – pasisakė ir balsavo prieš minėto istorinio celiuliozės cecho išsaugojimą.
Tokioje šviesoje A.Kuzmarskio „švelnūs“ ir beveik nenaktiniai skambučiai beveik visiems tarybos nariams balsavimo miesto taryboje dėl jo kompanijos detalaus plano patvirtinimo išvakarėse atrodo labai elegantiškai.
Matosi, kad tokių skambučių rezultatyvumas po fiasko su M.Drėmaite pagerėjo: vieningomis valdančiosios daugumos pastangomis ir lygiai taip pat vieningai besipriešinant opozicijai (jei neskaičiuosime balsavimo momentu keleto kažkur itin skubiai išėjusių) miesto taryba gėdingai pritarė milžiniškam krovos kompanijos UAB“Bega“ plėtimuisi į aukštį, į plotį ir į mūsų sveikatą, ir per paveldo „kaulus“.
Todėl itin „inteligentiškai“ atrodo kai kurie A.Kuzmarskio samprotavimai šiais klausimais:
1. Apie chemiją – „A.Kuzmarskis aiškino, kad nors kroviniai priskiriami prie pavojingų, jų pavojingumas sąlygiškas“; arba - „Trąšos nėra pavojingos ir neskleidžia jokio kvapo“, - aiškino A.Kuzmarskis.
2. Apie teisę į vaizdą ir į erdvę, kurių „neužstos“ 9 aukštų gyvenamojo namo dydžio sandėliai: „Aloyzas Kuzmarskis žadėjo, kad planuojami aukštybiniai pastatai aplinkinių namų gyventojams tikrai neužgoš vaizdo į marias“;
3. Apie paveldo išsaugojimą ir žmonių teisę į paveldą – „A.Kuzmarskis tikino, kad Celiuliozės fabrikas tikrai nebus griaunamas. „Jis išliks galimai maksimaliai“;
4. Ir pabaigai - geriausia, ką turime – apie Aloyzo Kuzmarskio teises daryti pelną plečiant ir didinant UAB „Bega“ sandėlius ir cheminę krovą mūsų visų sveikatos ir interesų sąskaita: „A. Kuzmarskis dar pridūrė, kad ne politikai duoda leidimus krauti vienokią ar kitokią medžiagą...“ – suprask, ne gyventojų bendruomenės išrinktiems atstovams spręsti bendruomenės gyvenimui įtaką turinčius klausimus.
Taigi, 2006-06-13 metų dokumentas apie Klaipėdos celiuliozės fabriko pastato įrašymą į saugomų pastatų registrą:
**Cheminis Ali-1 - vieno iš žymesnių Klaipėdos politikų, visą pastarąjį dešimtmetį pasišventusių tam, kad Klaipėdos LEZ-e vietoj numatytų gamtos neteršiančių logistikos bei krovinių terminalų bei apdirbamosios pramonės gamyklų su tūkstančiais darbo vietų atsirastų chemijos gigantai su keliolika darbo vietų, pravardė.
Jei jau pradėjau „archeologinius kasinėjimus“ internete, tai pateiksiu dar vieną istorinį dokumentą. Kaip dabar pradedu suprasti, tai buvo mano atleidimo iš darbo pradžios pradžia, o pradžios pabaiga buvo kitas teikimas - karinės slėptuvės I.Simonaitytės bibliotekos kieme toks pats įrašymas į saugomų kultūros vertybių registrą.
Pirmu atveju sukėliau prieš save socialiai neatsakingų verslininkų gvardiją, antru atveju – iš biudžetinių užsakymų verslą darančių taip vadinamų „restauratorių“ ir Stalino laikų autoritetais besiremiančių bibliotekos nomenklatūrininkų vieningą frontą.
Turint omeny, kad švelniai tariant, nuošalyje neliko vietiniai sovietinės nomenklatūros vadovai, tebesantys nuo anų laikų valdžioje, tai šiandien belieka stebėtis, kad dar taip ilgai mane kentė.
Beje, UAB „BEGA“ bendrasavininkis ir generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis, išgirdės kad žemiau minima komisija ruošiasi svarstyti jau jo pasmerkto nugriovimui senojo celiuliozės fabriko įtraukimą į registrą, nepasidrovėjo tikrąja to žodžio prasme naktį skambinti tos komisijos pirmininkei Marijai Drėmaitei (beje, Marija yra žymios restauratorės ir paminklosaugininkės Gražinos Drėmaitės dukterėčia) į jos mobilų telefoną
Ką ir kaip šnekėjo A.Kuzmarskis komisijos pirmininkei M.Drėmaitei galima numanyti iš to, kad priminus šį epizodą M.Drėmaitei, ji praranda amą pusvalandžiui.
Šiuo atveju jaučiu begalinę pagarbą M.Drėmaitės tvirtybei – kitą rytą ji balsavo už to fabriko pastato įrašymą į registrą t.y. už nenugriovimą. O palyginimui - kitas tos komisijos narys Klaipėdos universiteto rektorius V.Žulkus, kaip suprantu, neatlaikė savo vadovaujamo universiteto globėjų tarybos vadovo A.Kuzmarskio autoriteto – pasisakė ir balsavo prieš minėto istorinio celiuliozės cecho išsaugojimą.
Tokioje šviesoje A.Kuzmarskio „švelnūs“ ir beveik nenaktiniai skambučiai beveik visiems tarybos nariams balsavimo miesto taryboje dėl jo kompanijos detalaus plano patvirtinimo išvakarėse atrodo labai elegantiškai.
Matosi, kad tokių skambučių rezultatyvumas po fiasko su M.Drėmaite pagerėjo: vieningomis valdančiosios daugumos pastangomis ir lygiai taip pat vieningai besipriešinant opozicijai (jei neskaičiuosime balsavimo momentu keleto kažkur itin skubiai išėjusių) miesto taryba gėdingai pritarė milžiniškam krovos kompanijos UAB“Bega“ plėtimuisi į aukštį, į plotį ir į mūsų sveikatą, ir per paveldo „kaulus“.
Todėl itin „inteligentiškai“ atrodo kai kurie A.Kuzmarskio samprotavimai šiais klausimais:
1. Apie chemiją – „A.Kuzmarskis aiškino, kad nors kroviniai priskiriami prie pavojingų, jų pavojingumas sąlygiškas“; arba - „Trąšos nėra pavojingos ir neskleidžia jokio kvapo“, - aiškino A.Kuzmarskis.
2. Apie teisę į vaizdą ir į erdvę, kurių „neužstos“ 9 aukštų gyvenamojo namo dydžio sandėliai: „Aloyzas Kuzmarskis žadėjo, kad planuojami aukštybiniai pastatai aplinkinių namų gyventojams tikrai neužgoš vaizdo į marias“;
3. Apie paveldo išsaugojimą ir žmonių teisę į paveldą – „A.Kuzmarskis tikino, kad Celiuliozės fabrikas tikrai nebus griaunamas. „Jis išliks galimai maksimaliai“;
4. Ir pabaigai - geriausia, ką turime – apie Aloyzo Kuzmarskio teises daryti pelną plečiant ir didinant UAB „Bega“ sandėlius ir cheminę krovą mūsų visų sveikatos ir interesų sąskaita: „A. Kuzmarskis dar pridūrė, kad ne politikai duoda leidimus krauti vienokią ar kitokią medžiagą...“ – suprask, ne gyventojų bendruomenės išrinktiems atstovams spręsti bendruomenės gyvenimui įtaką turinčius klausimus.
Taigi, 2006-06-13 metų dokumentas apie Klaipėdos celiuliozės fabriko pastato įrašymą į saugomų pastatų registrą:
KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS
PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
KLAIPĖDOS TERITORINIS PADALINYS
http://images.google.lt/imgres?imgurl=http://klaipedosbalsas.eforum.lt/images/avatars/klaipedosbalsas/155867868644743de9bfad5.jpg&imgrefurl=http://klaipedosbalsas.eforum.lt/viewtopic.php%3Fp%3D82%26sid%3D2a1af7c271cd275ff04de0cb06d8c032&h=54&w=70&sz=6&hl=lt&start=118&um=1&tbnid=jfET44w4P2AsSM:&tbnh=52&tbnw=68&prev=/images%3Fq%3D%2B%2522puteikis%2522%26start%3D108%26as_st%3Dy%26ndsp%3D18%26um%3D1%26hl%3Dlt%26sa%3DN
Informacinis pranešimas
Klaipėda
2006-06-13
MIESTIEČIŲ AKĮ DŽIUGINANTĮ KLAIPĖDOS CELIULIOZĖS FABRIKO PASTATĄ SAUGOS VALSTYBĖ
Šiandien Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į kultūros vertybių registrą įrašė krovos darbų kompanijos „Bega“ teritorijoje esantį Klaipėdos celiuliozės fabriko virimo cecho pastatą. Už šį sprendimą balsavo 6 komisijos nariai, du komisijos nariai susilaikė.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio teikimu į kultūros vertybių registrą įrašytas celiuliozės virimo cechas statytas XIX a. pr. – XX a. pab. ir kartu su išlikusiais dviem administracijos pastatais sudaro vientisą industrinio paveldo kompleksą. Dabartinėje krovos kompanijos UAB „Bega“ teritorijoje esantis ir šiai kompanijai nuosavybės teise priklausanti istorinis kompleksas daugiau nei 100 metų buvo pramoninės uosto dalies dominantė. Šis kompleksas yra vienintelis toks unikalus pramoninės architektūros pavyzdys ne tik Lietuvoje ir yra tapęs vienu žymiausiu ir reikšmingiausiu tokios architektūros objektu Europoje, bei sulaukęs didelio pasaulio technikos paveldo mokslininkų susidomėjimo.
Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis, komentuodamas šio pastato įrašymą į kultūros vertybių registrą, pakartojo 2006 05 19 d. vykusiame paminklosaugininkų ir visuomenės atstovų susitikime išsakytą savo pasiūlymą, kad „vieną pastato sieną galėtų saugoti Kultūros paveldo departamentas, antrą - Klaipėdos savivaldybė, trečią – UAB „Bega“, o ketvirtąją – visuomeniniai paminklosaugininkai. Šiandien valstybė savo įsipareigojimą įvykdė“.
Vyr. valstybinis inspektorius L.Kavaliauskas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą