Lietuvos Žinios 2008 12 18 Mindaugas MILINIS
I.Lauciui leista suprasti, kad jau laikas į užtarnautą poilsį.
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Ignacą Laucių ir jo šeimą persekiojantys nemalonumai nesibaigia. Jau sausį I.Lauciui gali tekti atsisakyti šių pareigų ir išeiti užtarnauto poilsio. Tačiau amžius - tik dingstis išvengti bausmės.
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas neseniai išsiuntė įspėjimą Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui I.Lauciui, kad šis, sulaukęs pensinio amžiaus, turės pasitraukti iš posto. Kalbama, kad tai abipusiu susitarimu pasiektas kompromisas. Generalinis prokuroras po tarnybinių patikrinimų negalėjo neskirti griežtų nuobaudų I.Lauciui, tačiau buvo surasta formali dingstis - Klaipėdos prokuroro amžius.
Pretekstas - amžius.
Šių metų liepą I.Lauciui sukako 62 metai. Vyrai šiuo metu į pensiją išlydimi sulaukę 62 metų ir 6 mėnesių amžiaus.
Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Aurelija Juodytė LŽ informavo, kad I.Laucius - vyriausias iš visų Lietuvos apygardų prokuratūrų vadovų. Panašaus amžiaus yra tik keturi apylinkių prokuratūrų vyriausieji prokurorai, vienam iš jų taip pat išsiųstas įspėjimas apie būsimą atleidimą.
Spalio pabaigoje Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, jo išvados I.Lauciui nepalankios. Praėjusią savaitę prokuroro žmonai Bronislavai Lauciuvienei pagrūmojo tarnybinės etikos sargai.
Mašinų turgus kieme
I.Laucius į kolegų nemalonę pateko dėl pasirodžiusių publikacijų spaudoje. Rašyta, esą prokuroro vairuotojas Virgilijus Miežetis negrąžino iš prokurorų pasiskolintų pinigų ir nesumokėjo jiems žadėtų palūkanų. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
51 metų V.Miežetis darbo metu prokuratūros kieme prekiavo naudotais automobiliais, o tarnybinėms mašinoms skirtą garažą naudojo kaip pardavimo aikštelę.
Generalinės prokuratūros komisija po patikrinimo pateikė išvadas - jose konstatuota, kad I.Lauciaus vadovaujamoje prokuratūroje Ūkio skyriaus darbas visiškai nereglamentuotas. Pabrėžta, kad įstaigos kieme vyko prekyba automobiliais. Komisija siūlė skirti I.Lauciui tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Komisijos išvadas I.Laucius apskundė. Jis tvirtino, kad Ūkio skyriaus darbuotojų veikla reglamentuota 16 įvairių įsakymų, tad atskiro reglamento nereikia. Prokuroras paneigė ir prekybos mašinomis kieme faktą.
Išanalizavęs komisijos išvadas ir I.Lauciaus skundą, generalinis prokuroras A.Valantinas nusprendė vyriausiojo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nebausti. Esą per tarnybinį patikrinimą negauta tvirtų ir neginčytinų duomenų, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros kieme per pastaruosius 6 mėnesius buvo prekiaujama automobiliais. Vis dėlto I.Lauciui nurodyta parengti ir patvirtinti minėto skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymus.
Tai, kad prokuratūros kieme iš tiesų prekiauta automobiliais, LŽ patvirtino ir buvęs Klaipėdos miesto vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas. Jis esą kartą atvažiavęs į darbą tarnybiniu automobiliu kieme net nerado vietos jam pastatyti.
Supainiojo interesus
Praėjusią savaitę Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad I.Lauciaus žmona, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė B.Lauciuvienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. VTEK sprendimu, I.Lauciuvienė, 2003 metais pasirašydama sutartį dėl pastatų nugriovimo su bendrove "Pelėda", kurios akcininkė yra ir ji pati, nevykdė prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė minėto įstatymo nuostatas.
VTEK pradėjo tyrimą dėl LŽ pasirodžiusios informacijos, kad B.Lauciuvienė leido bendrovei "Pelėda" privatizuoti jos vadovaujamos bibliotekos kieme esantį žemės sklypą ir jame pastatyti viešbutį.
Abejonės dėl sklypo
Į sklypų skyrimo skandalą buvo įsivėlęs ir Bronislavos bei Ignaco Laucių sūnus Justas. Buvo suabejota jo, kaip Vyčio ordino kavalieriaus, teise gauti žemės sklypą Klaipėdos mieste.
Mat Vilniuje gyvenantis ir dirbantis J.Laucius sklypą turėjo gauti sostinėje, o Vyriausybė esą nebuvo nustačiusi tvarkos, leidžiančios daryti priešingai, tad buvo pažeisti įstatymai ir viešasis interesas.
Tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo kolegija šių metų balandį nusprendė, kad J.Laucius žemės sklypą Klaipėdoje gavo teisėtai, o įsakymą skirti sklypą uostamiestyje pasirašiusi tuometė Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė įstatymų nepažeidė.
1 komentaras:
Ar I. Laucius buvo S. Gaidjurgio „stogas“?
LL šaltiniai teigia, kad ir minėto skundo autorius, dabartinis Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas I. Laucius, turi ką slėpti. Mat aiškėja, kad net ir garsiausias Klaipėdos galvažudys Sigitas Gaidjurgis turi jaustis dėkingas I. Lauciui.
„S. Gaidjurgio nusikaltimus ištyrė ne Klaipėdos apygardos prokuratūra, bet Generalinė prokuratūra, o Klaipėdos prokurorai ją buvo net nutraukę. - pasakojo LL šaltiniai, - Negana to, nutraukęs bylą S.Gaidjurgiui, I. Laucius leido su ja susipažinti „Respublikos“ žurnalistei, kuri pagal šios bylos medžiagą parašė labai teigiamą straipsnį apie Gaidjurgį, neva jis yra šeimos žmogus ir yra neteisingai apšmeižtas“.
Kaip žinia, S. Gaidjurgio gaują demaskuoti padėjo vienas "tulpinių" gaujos lyderių Virginijus Baltušis. Kai prieš kelerius metus pareigūnai sulaikė S. Gaidjurgį ir jo artimiausią pagalbininką Renatą Šadeikį, iš pradžių mažai kas tikėjo, jog šį kartą pavyks įrodyti nors vieną S. Gaidjurgio nusikaltimą. Šis Klaipėdos mafijozas bene 15 metų buvo nesugaunamas, nors apie jį ir sklandė legendos. Tačiau šįkart pareigūnai buvo pasirengę: jie surinko pakankamai įkalčių, kad būtų galima prie sienos priremti ne tik S.Gaidjurgį, bet ir jo gaujos narius. Todėl nieko keisto, jog pajutęs gresiančią atsakomybę su teisėsauga sutiko bendradarbiauti bene artimiausias S. Gaidjurgiui žmogus – R. Šadeikis. Jam prabilus, atskleista net 17 žmogžudysčių.
Kaip išsisuko A.Bosas?
Nors dar visai neseniai Valstybės saugumo departamentas savo pažymose Antaną Bosą įvardindavo kaip asmenį, palaikantį nuolatinius ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais, šiuo metu A. Bosas – klestintis verslininkas ir politikas, besipuikuojantis jauna ir gražia žmona žurnalo „Žmonės“ viršelyje ir bene kiekviename panašaus žurnalo numeryje pasakojantis apie egzotiškas atostogas ir savo turtus. Tačiau visai neseniai A.Bosui teko galvoti, kaip išvengti įkalinimo iki gyvos galvos bausmės.
Mat po to, kai Vakarų pramonės ir finansų korporacijos savininkai pasidalino šios grupės turtą, buvo bandyta nužudyti vieną iš verslininkų Igorį Udovickį, dėl turto besivaidijantį su vienu iš korporacijos savininkų – Martynu Gusiatinu.
Šiuo nusikaltimu įtartas 25 metų klaipėdietis Dainius Jankus, vos sulaikytas policijos, pareiškė, kad I. Udovickio nužudymą užsakė žurnalo „Žmonės“ viršelio herojus Antanas Bosas. Televizijoje pateiktais duomenimis, per pirminę apklausą D. Jankus prisipažino, kad nusikaltimo užsakovas yra Seimo narys, tuometinis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Bosas, tuo metu vadovavęs Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai.
Vėliau D. Jankus pakeitė pirminius savo parodymus ir tikino, kad A. Bosą pavadinti pasikėsinimo užsakovu jį esą privertę Klaipėdos VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) pareigūnai. Policininkai neva grasino, kad D. Jankus bus uždarytas į areštinės kamerą, kurios gyventojai iš žiniasklaidos žino, jog jis yra Specialiųjų tyrimų tarnybos agentas, tad ten su juo bus susidorota.
Vėliau A.Bosas buvo paliktas ramybėje, nes įtarimai dėl šio nusikaltimo buvo pateikti D. Jankui ir D. Belogubovui - esą pastarasis D. Jankaus, dirbusio sargu A. Bosui priklausančiame elnyne, prašymu ieškojo asmenų, galinčių nužudyti I. Udovickį.
Tuomet ir paaiškėjo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros ONTT vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Jasevičius labai artimai susijęs su A.Bosu. Mat S. Jasevičiaus žmona Rasa tuo metu ėjo jau minėtos Vakarų pramonės ir finansų korporacijos prezidentės pareigas. Vėliau S. Jasevičius aiškino, kad jis netyrė ir nekontroliavo nė vienos bylos, susijusios šia verslo struktūra bei jos buvusiu vadovu A. Bosu. Anot prokuroro, jo žmona korporacijai vadovauti pradėjo A. Bosą išrinkus į Seimą.
S.Jasevičiaus tiesioginis viršininkas – Klaipėdos apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Edvardas Staponkus - taip pat turi ką slėpti nuo visuomenės. Apie tai neseniai rašė „Klaipėdos“ dienraščio žurnalistas Vaidotas Zaleckis. Straipsnyje rašoma, kad A. Staponkus, tirdamas bankrutavusios įmonės „Jūra“ bylą, „numarino“ vieną bylą, kurioje įtariamąja galėjo būti ir jo žmona. Tuo metu E. Staponkus vadovavo Klaipėdos policijos tardymo skyriui. Šis skyrius buvo iškėlęs bylą dėl „Jūros“ turto pasisavinimo, tačiau baudžiamąją bylą vėliau kažkur pradangino. Tai paaiškėjo tik po to, kai „Jūros“ bylą ėmėsi tirti speciali grupė, į kurią įėjo VSD, STT, prokuratūros ir policijos pareigūnai. Kai jie ėmė apklausinėti „Jūros“ bylos liudininkus, šie pareiškė, kad juos dėl šios istorijos jau apklausė Klaipėdos policininkai. Paaiškėjo, kad kažkur klajoja dar viena byla, kurios pėdsakus kažkas mėgina nuslėpti. Po ilgų paieškų pavyko nustatyti, kad dingusi byla yra Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Tardymo skyriaus vadovo E.Staponkaus kabinete.
Tada ir paaiškėjo, kad 1996 m. pavasarį buvo iškelta baudžiamoji byla dėl ‚Jūros“ lėšų grobstymo stambiu mastu. Vienas įtariamųjų – UAB „Klaipėdos ava“ vadovas Arvydas Kiltinavičius. 1994 m. UAB „Amfibija“ iš „Jūros“ išsinuomojo laivus, kuriuos remontuoti neva nuplukdė į UAB „Klaipėdos ava“. Už tariamai atliktą remontą buvo sumokėta 310 tūkst. dolerių. Sąskaita buvo pateikta „Jūros“ administracijai, kuri, neįsitikinusi, kad laivai iš tiesų buvo suremontuoti, už laivų nuomą nebereikalavo pinigų.
Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai surinko įrodymų, kad šis remontas buvo fiktyvus, ir kad „Amfibija“, sutarusi su „Jūros“ administratoriumi, jos laivų ne tik kad nesuremontavo, bet ir jais naudojosi nemokamai, tuo padarydama „Jūrai“ ne mažesnę kaip 1,2 mln. Litų žalą. Šioje byloje figūravo ne tik „Klaipėdos ava“, vadovaujama A.Kiltinavičiaus, bet ir Kaliningrado srityje, Sovietske, registruota bendrovė „Zigna“, kurios savininkė – A. Kiltinavičiaus pusbrolio žmona. Nors pagal dokumentus „Zigna“ suremontavo laivus už milijoną litų, tačiau policininkai išsiaiškino, kad „Zigna“ tėra prekybinis kioskelis Sovetsko mieste. Ekonominės policijos pareigūnai šią bylą perdavė į Tardymo skyrių, kur ši byla ir pradingo. Kai šia istorija susidomėjo aukštesnės instancijos, prokurorui Julijui Stepanovui buvo duotas nurodymas E. Staponkaus kabinete atlikti oficialų bylos poėmį. 1997 m. lapkritį ši byla rasta tarp kitų nutrauktų bylų. Pasak dienraščio „Klaipėda“ šaltinių, ši byla nuo 1996 m. pavasario pusantrų metų dulkėjo seife – nebuvo atliktos apklausos, atpažinimai, ekspertizės. Vietoj to rastas E. Steponkaus nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą. Tačiau oficialiai statistikai išduotoje baudžiamosios bylos apskaitos kortelėje parašyta, kad byla ne nutraukta, o tik sustabdyta. Dar daugiau, E.Staponkaus sprendimas nutraukti šią bylą nebuvo patvirtintas prokurorų, kaip to reikalauja įstatymas. Be to, ši byla nebuvo įtraukta į bylų, iškeltų dėl turto išvaistymo ir vėliau nutrauktų, sąrašą, sudarytą E. Staponkaus.
Išaiškėjus šiems pažeidimams, E. Staponkus paaiškino, kad į paties padarytą bylų sąrašą jis nutrauktos bylos neįrašė, nes, matyt, pamiršo, prokurorams bylos neperdavė, nes ji pasimetė tarp kitų, mažareikšmių, o melagingą statistinę kortelę rašė ne jis - jis tik pasirašė, neįsigilinęs, kas joje parašyta. Šią istoriją tyręs prokuroras J. Stepanovas „Klaipėdai“ papasakojo vieną mažą smulkmeną – A. Kiltinavičiaus vadovaujamoje „Klaipėdos avoje“ dirbo...dabartinė E. Staponkaus žmona Rūta Gedutienė. „Nepamenu, ar vyriausiąja, tačiau buhaltere šioje bendrovėje ji tikrai dirbo“, - sakė prokuroras.
Kaip teigia „Klaipėda“, bet kuriam kitam asmeniui už tokius šiurkščius nusižengimus kaipmat būtų iškelta baudžiamoji byla. Tik ne E. Staponkui. Negana to, po kurio laiko jis padarė karjerą ir buvo paskirtas Klaipėdos apygardos prokuratūros ONTT vyriausiuoju prokuroru ir šiuo metu vadovauja šios prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų tyrimo skyriui.
Rašyti komentarą