Antras frontas prieš partorgus, prarabus ir zampredgorispolkomus*

Klaipėdos technikos paveldui – netikėti sąjungininkai

*Partorg'as (rus.k.: partijnyj organizator)- partinis, komunistų partijos darbuotojas, paprastai etatinis, bet buvo ir neetatinių, pvz. kurie dirbo sporto organizacijose;

Prarab'as (rus.k. darbų vykdytojas) - aukštesnės nei brigadininko ar meistro pareigos statybose, paprastai į šias pareigas buvo parenkami aktyvūs komunistai, partorgai; iš šių pareigų lojaliems kompartijai aktyvistams - lengvas kelias į vyr.inžienierius, direktorių pavaduotojus, direktorius.

Zampredgorispolkom'as (rus.k.: zamestitel predsedatelia gorodskogo ispolnitelnogo komiteta) - miesto Darbo žmonių liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, dabar atitikmuo būtų vicemeras.

Nuotraukose – Celiuliozės fabrikas iki 1944 metų, o antroje - UAB „Bega“ griauna kaminą. Abiejuose fotografijose už kamino antrame plane matyti technikos paminklas – senasis Celiuliozės cechas, kurio griovimui Kultūros paveldo departamentas neteisėtai išdavė leidimą.

Bus sąjungininkų?
Ar paveldo griovėjai Klaipėdoje susilauks deramo ir veiksmingo atkirčio? Neabejoju. Klausimas – kada? Jau yra požymių, kad kol kas menkoms paveldo gynėjų pajėgoms atsiranda sąjungininkų.

Pagal Antro pasaulinio karo analogiją
1943 m. sąjungininkai išsilaipino Sicilijoje, o 1944 m. birželio 6 d. buvo atidarytas Antrasis frontas– sąjungininkai išsilaipino Normandijoje. Tai buvo didžiausia žmonijos istorijoje karinio desanto operacija. Trečiojo reicho laukė galas, bet iki 1945 metų dar žuvo labai daug žmonių.

Nekilnojamo turto ofenzyva
Nesitikiu, kad jau šiandien visi paveldo objektai Klaipėdoje yra saugūs. Turbūt kris, aišku neduok Dieve, dar ne vienas paminklas šioje kol kas nelygioje su laukiniais nomenklatūriniais verslininkais kovoje. Ir ne todėl, kad nekilnojamo turto ofenzyva negailestingai šluotų paminklinius pastatus ir įrenginius. Ši banga, panašu, kad rimsta. Paskutinis jos rimtesnis paveldo naikinimo pliūpsnis – UAB „Kleta“ (savininkas ir vadovas - liūdnai pagarsėjęs viešųjų erdvių užstatytojas Kuraitis) ir UAB „Klaipėdos monolitas“ (savininkas ir meras - R.Taraškevičius) tandemo dabar statomas beveik aukštybinis pastatas Vitės kvartale. Beveik, nes jo aukštis – 29,5 metro – tik pusmetrio betrūko, ir reikėtų rengti specialų aukštybinio pastato planą. Subtilus tas Kuraitis. Ir su humoru žmogus - tik pusmetris.

Proto trūkumas gimdo pabaisas
Nerimą kelia iracionalus paveldo naikinimas. Kokia ekonominė prasmė buvo sunaikinti seniausią navigacinį jūrų ženklą - bakeną Lietuvoje, jei jo metalo laužo svoris – kaip kelių senų geležinkelio vagonų?
Arba kodėl būtinai reikėjo praeitame tarybos posėdyje palaiminti stiklo-betoninį kubą – muziejaus saugyklų priestatą senamiestyje, jei ten galima atkurti buvusius pastatus ir jų senas formas.

Paskutinis sovietinio raugo atodūsis
Manau, kad dabar paveldą naikina nebe pinigai, o įžeistos sovietinių nomenklatūrščikų, buvusių partorgų, prorabų, zampredgorispolkomų ambicijos. Juk kol mes bėgiojome su Sąjūdžio vėliavėlėmis, jie užsiiminėjo prichvatizavimu. Dabar parturtėję ir įgavę ekonominę, teisinę, valstybinę , politinę ir psichologinę galią, jie ėmė kėsintis į paskutinius viešojo intereso bastionus paveldo, gamtosaugos, viešųjų erdvių, viešojo intereso ir net dvasinėje srityje.

Kaip pasišviesti juodus darbus
Todėl UAB „Pamario restauratoriai“ su neįtikėtina energija šluoja savo „restauruojamose“ objektuose visa kas senoviška, todėl kuraičiai su taraškevičiais tą patį daro viešose miesto erdvėse.
O kad linksmiau ir šviesiau būtų galima tokius juodus darbus dirbti –pasišviečiama Berniukų gimnazijos, Kurhauzo, Metų laikų kavinės gaisrų pašvaistėmis. Inkomstininkai su buldozerių keliamu triukšmu papildomai slopina besibaisinčių tokiais vaizdais piliečių aimanas.

Užteks aimanuoti
Imkim šluotas. Pradžiai. Tuo labiau, kad matosi rėmėjų ir sąjungininkų šiame šventame nomenklatūrščikų išmėžimo ir jų išnešimo į istorijos sąvartyną darbe.

Antro fronto preliudija
Išsilaipinimas Sicilijoje buvo Antro fronto preliudija. Manyčiau, kad šios dienos Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus VIEŠAS PAREIŠKIMAS dėl Begos“ detalaus plano projekto ydingumo yra vienas iš tokių požymių, kad mūsų gretos pradeda augti.

Sąjungininkai - Nekropolio laimintojai?
Suprantu, kad daliai paminklosaugininkų bus sunku susitaikyti su mintimi, kad dar užvakar šie dabartiniai sąjungininkai palaimino architektės Mureikienės ir UAB „Inred“ (vadovas Šeporaitis) garsiausią visų laikų projektą NEKROPOLIS - ekonomiškai paveldinį sakrališkai apartamentuotą daugiabučio gyvenamo namo statybą ant buv. Jono bažnyčios pamatų ir ant joje palaidotų žmonių kaulų Turgaus g. 37, Klaipėdoje. Šio projekto darbinis pavadinimas - Jono namai. Koks subtilumas: sugalvok gi buvusios bažnyčios vardu pavadinti. Ne kitaip, kaip kokią vietinę iki tol laikytą visagale pijaro firmą nusisamdė.

Paveldo gynimo manifestas
Vengrijos hortistai iki 1944 metų palaikę Hitlerį, sąjungininkams priartėjus prie Vengrijos ginklus atsuko priešingon pusėn. Nematau nieko smerktino ir LAS veiksmuose. Juk Klaipėdos LAS palaimino Nekropolį iki archeologinių tyrimų. Taigi nežinojo, tik nujausti galėjo apie bažnyčios pamatus ir kaulus. Be to, o kas neklysta? Ir trečia priežastis, kodėl siūlyčiau priimti architektus kaip sąjungininkus, o jų šios dienos pareiškimą dėl „Begos“ - kaip paveldo gynimo manifestą, yra ta, kad vieni paveldo neapginsime. Nes partorgų, prorabų, zamgorispolkomų ekonominė ir politinė galia šiandien paveldui vis dar kelia grėsmę.

Kol kas tik 100 mitinguotojų
Ir jei rytoj mero R.Taraškevičiaus klasiokas Aloyzas Kuzmarskis pradėtų griauti senąjį Celiuliozės cechą, tai mes vieni, be sąjungininkų, 300 žmonių prie „Begos“ centrinio ofiso TVOROS į protesto mitingą nesurinktume. Kol kas. O A.Kuzmarskis į mažesnę, nei 100 mitinguotojų, grupę dėmesio šiandien tikrai nekreips. Kol kas.

Taigi su džiaugsmu ir viltimi pateikiu Jums Antrojo fronto prieš paveldo niokotojus priartėjimo ženklą:

LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGA
KLAIPĖDOS SKYRIUS
VIEŠAS PAREIŠKIMAS
2008-02-05
KLAIPĖDA

DĖL ŽEMĖS SKLYPO NEMUNO G. 2, KLAIPĖDOJE (UAB “BEGA”), DETALIOJO PLANO

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius reiškia susirūpinimą dėl parengto ir Klaipėdos miesto tarybai siūlomo tvirtinti žemės sklypo Nemuno g. 2 detaliojo plano.
Minėtojo detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, jog leistinas pastatų aukštis – 29 metrai. Jeigu šioje teritorijoje iškils tokio aukščio ir intensyvumo užstatymas, bus darkomas miesto siluetas, ypač nuo marių pusės. Turint omeny, kad aplinkui kyla ir dar kils gyvenamieji namai, jų gyventojams bus užgožta panorama, be to, miesto centre, prie marių, galimai iškilsiantys gamybiniai statiniai pakenks ir Klaipėdos įvaizdžiui. Jeigu bus įgyvendinti detaliajame plane numatyti sprendiniai, jų poveikis Klaipėdos miesto siluetui ir jo savasčiai bus žymiai stipresnis, nei KD komplekso.
“Begos” vadovų paaiškinimai, jog šį aukštingumą reikia nurodyti, nes bendrovės teritorijoje bus įrengti tokio aukščio kranai, skamba nerimtai – technologiniams įrenginiams – tarp jų ir kranams, - reglamentų nereikia.
Nerimą kelia “Begos” planai dėl naujų terminalų, kuriuose numatoma sandėliuoti pavojingas medžiagas ir kurių nebuvo numatyta galiojančiame detaliajame plane, statyba, juolab kad planuojama tolesnė “Begos” sanitarinės zonos invazija link užstatytų miesto teritorijų.
Senojo celiuliozės virimo cecho, įtraukto į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, griovimas (“išsaugant” vieną sieną) yra neleistinas.
Deramai neišspręsta transporto eismo schema bei automobilių aikštelių klausimas. Numatyta, kad sunkieji automobiliai su kroviniais nuo Baltijos prospekto judės Minijos gatve, kai tuo tarpu būtų galima tam pritaikyti Nemuno gatvę, kurią bendrovė savavališkai uždarė ir įrengė automobilių stovėjimo vietas. Automobilių aikštelės planuojamos už „Begos“ sklypo ribos, kai pagal teritorijų planavimo reikalavimus privalu aikšteles įrengti įmonės teritorijoje.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius savo pastabas buvo pateikęs Teritorijų planavimo komitetui. Ir nors komiteto posėdžio metu dalis pastabų buvo įtraukta į protokolą, Nuolatinė statybų komisija į jas neatsižvelgė.
Architektų bendruomenė kategoriškai nepritaria tokių sprendinių tvirtinimui ir mano, jog būtina dar kartą peržiūrėti abejonių keliančius sprendinius ir juos suformuluoti taip, kad nebeliktų vietos interpretacijoms.
Taip pat būtina surengti ne formalų, o išties viešą detaliojo plano svarstymą su visuomene.


LAS Klaipėdos apskrities organizacijos aldybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė