Ar ims Klaipėdos m. savivaldybė dar 20 mln. Lt paskolą totaliniam miesto betonavimui?
Iki šiol beveik visos miesto švarai ir tvarkai palaikyti reikalingos lėšos buvo skiriamos totaliniam miesto asfaltavimui ir ištisiniam betonavimui: už keliasdešimt milijonų Lt statomos Danės krantinės, imamos 13 mln. Lt paskolos gatvėms į daržus tiesti (tarybos valia ir administracijos išradingumo dėka 500 metrų visiškai naujos Kraštinės gatvės bandoma nutiesti plyname lauke, kuriame privačioje žemėje įrengti buv. Rimkų kaimo gyventojų daržiukai), planuojamos grandiozinės Sporto arenos statybos, kainuosiančios Klaipėdai per artimiausius keliolika metų turbūt virš 100 mln. Lt.
Tikslios ar net apytikslės arenos kainos valdžia nesako, matyt nenori traumuoti gyventojų, matančių kaip Klaipėda kas dieną vis labiau grimzta didėjančiame triukšme, dulkėse, šiukšlėse ir vandalų daužomų gatvės elementų, suoliukų nuolaužose, nes šiems dalykams „trūksta pinigų".
Maža to, kiemų valymą valdžia slapčia sumažina nuo 5 iki 3 kartų per savaitę – visus pinigus žūtbūt bandoma sukišti į statybos firmų, vykdančių savivaldybės lėšų „įsisavinimo" betonuojant, mūrijant ir asfaltuojant viską kas reikalinga ir nereikalinga, pelną.
Tačiau ir to per mažai. Bandoma Vyriausybės pažadėtus, bet neduotus pinigus, kurie buvo būtini ES paramai gauti, taip pat paimti iš klaipėdiečių kišenių.
Apie tai – žemiau pateikiamas kūrinėlis, pasirodęs dienraštyje „Klaipėda" 4 puslapyje su užsakomuoju numeriu. Tiesa, iš pirmo žvilgsnio tai tarsi kova su populistiškai nusiteikusiais politikais, kurie vietoj nežmoniškai brangių Australijos/Afrikos/Kanados egzotiškų medžių rūšių drįsta siūlyti (kas leido?) „pirkti prekę lietuvišką" (buvo toks tikrųjų socialdemokratų lozungas, kurį kartu su partija į LDDP glėbį nuvedė šio lozungo aršus propaguotojas Vytenis Andriukaitis).
Tačiau spėju, kad tikrasis žemiau pateikiamo „spaudos kūrinėlio" tikslas – paruošti visuomeninę nuomonę trūkstamai 18 mln. Lt sumai, kurios neduoda Vyriausybė pradėtai Danės krantinei įrengti, skolintis. T.y. imti paskolą iš bankų savivaldybės vardu. Už trūkstamą pagal sutartį finansavimą iš Lietuvos pusės ES taikytų dideles sankcijas. Todėl „geroji" mūsų valdžia už Vyriausybės nevykdomus įsipareigojimus ar pažadus dėl danės krantinių rekonstrukcijos, matyt ketina sumokėti ne valstybės, o Klaipėdos m. biudžeto lėšomis.
Internete straipsnio nėra, todėl pateikiu jį visą – manau, bus įdomu paskaityti, kaip straipsnio autoriaus (užsakovo) nuomone žlugs turizmas Klaipėdoje, jo senamiestis, biudžetas, prestižas ir matyt, moralė, jei „protingoji" uostamiesčio valdžia pasiduos populistų siūlymams pirkti tokią pačią medieną krantinėms ne iš baobabo, ne iš eukalipto, o iš eglės, pušies ar ąžuolo, t.y. keliais mln. Lt pigiau. Ir, neduokdiev, panaudos tuo kelis sutaupytus milijonus socialinių darbuotojų, mokytojų algų priedams, ar paprastų klaipėdiečių kiemams tvarkyti, dulkėtumui ir šiukšlėms mažinti, barbarams žaboti ir pan.:
Populistų kėslai – žlugdyti senamiesčio atgimimą KLAIPĖDA 080430
Linas Astrauskas
Užs. nr. 170422
Klaipėdos piliavietėje įkūrus jachtų ir mažųjų laivų prieplauką bei rekonstravus Danės krantines uostamiestis bus patrauklus jūriniam turizmui. Todėl senamiestis taps traukos centru ne tik turistams, bet ir klaipėdiečiams, daugiau darbo bei pajamų turės ir senamiesčio verslininkai. Tačiau kai kurių miesto tarybos narių populistinių tikslų siekis gali pakenkti senamiesčio atgimimui.
Siaučia populizmas
Ne visi miesto politikai suvokia projekto svarbą miestui, nors per savivaldos rinkimus dangstėsi patriotiškais šūkiais: „Už Klaipėdą klaipėdiečiams". Jie žadėjo gaivinti senamiestį, sutvarkydami ir pritaikydami žmonių lankymuisi Danės krantines.
Tačiau realybė visai kitokia.
Tapę savivaldybės tarybos nariais tie patys politikai ėmė svaidytis populistiniais siūlymais mažinti išlaidas jachtų prieplaukai piliavietėje ir Danės krantinių rekonstrukcijai ir tokiu būdu „su-taupytus" pinigus skirti socialinių darbuotojų algoms didinti.
Tarybos nariui Nagliui Puteikiui užkliuvo mediena, kuri bus naudojama piliavietės fosos ir Danės krantinėms padengti. Esą galima pirkti pigesnę - lietuvišką, o ne egzotišką ekki medieną.
Meras Rimantas Taraškevičius sakė, kad projektui įgyvendinti pinigų - 25,8 mln. litų - gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Šios lėšos yra tikslinės ir jų negalima naudoti kitoms reikmėms.
Pinigai skirti atsižvelgiantį parengtą techninį projektą, kuriame buvo numatyta krantines padengti būtent ilgaamže ir atsparia ekki mediena.
Atspari mediena
Savivaldybės Investicijų ir verslo plėtros skyriaus Plėtros projektų įgyvendinimo ir apskaitos poskyrio vedėjas Skirmantas Buivydas sakė, kad kietmedį ekki pasiūlė danų bendrovė COWI, kuri rengė jachtų ir mažųjų laivų prieplaukos Klaipėdos piliavietėje įrengimo bei Danės krantinių re-konstrukcijos techninį projektą.
„Projektuotojai rėmėsi savo šalies patirtimi. Danijoje ekki mediena apkaltos krantinės nesusidėvėjo 40 metų. Garantija - pusšimtis metų. Kietmedis atsparus ne tik oro sąlygoms, drėgmei, bet ir augalų bei gyvūnijos poveikiui, Ekki „neįkandama" gyviams, kurie gali lengvai sunaikinti kitos rūšies medieną", - tvirtino S.Buivydas
Be to, ekki mediena tik 10-15 proc. brangesnė už ąžuolą, kuris nėra tiek pat atsparus.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys sakė, kad Danės krantinės nuo senų laikų buvo medinės. Turimos XVII amžiaus pradžios archyvinių dokumentų kopijos įrodo, kad upės krantai buvo sutvirtinti rąstais.
„Didžiausius projekto kaštus sudaro ne mediena, o inkarinės stemplės, plieninės įlaidos, kuriomis tvirtinami krantai", - sakė S.Buivydas.
Projektas turi būti užbaigtas 2009-ųjų gegužę. Tačiau jam pritrūks 18 mln. litų, kuriuos savivaldybė ketina gauti iš valstybės biudžeto. Vienas iš argumentų - kitąmet įvyksianti „The Tall Ships races Baltic 2009" regata yra įtraukta į Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programą.
Populiarėja vandens turizmas
„Lietuva neišnaudoja savo jūrinio turizmo potencialo, nes nėra išvysčiusi būtinosios infrastruktūros jūros turistams: šiuolaikiškų prieplaukų tinklo, jachtoms švartuoti tinkamų krantinių, paslaugų krante", - sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Anot jos, Pilies uostas ir Danės krantinės taps patogia ir reprezentatyvia vieta burlaiviams ir kitiems pramoginiams laivams švartuotis. Šiuo metu griūvančios, neestetiškos,
pačiame miesto centre esančios betoninės krantinės sukuria prastą Klaipėdos ir Lietuvos įvaizdį tiek jachtomis, tiek ir kruiziniais laivais atvykstantiems jūros turistams.
„Kaimyninėse šalyse - Suomijoje, |Švedijoje, Lenkijoje, Vokietijoje – labai populiarėja vandens turizmas. Ten propaguojama, kad šeimos turi įsigyti ne tik automobilių, bet ir jachtų", - tvirtino direktorė.
Atgaiva senamiesčiui
Klaipėdos pilies teritoriją ir Danės krantines ketinama paversti visos Vakarų Lietuvos turizmo ir pramogų centru su jame atgijusiomis istorinėmis ir archeologinėmis vertybėmis, muziejais, laivininkystės kultūra, jachtų ir mažųjų laivų prieplaukomis, kavinėmis, restoranais, mažais viešbutėliais, žuvų turgumi, senovinėmis dirbtuvėlėmis.
Įgyvendinus projektą, pagerės uostamiesčio įvaizdis, turistai bus skatinami domėtis dabartine Klaipėda, jos ateitimi ir praeitimi. Tikimasi, kad atvykstančių j Klaipėdą užsienio turistų srautai gerokai išaugs, todėl miestas turės ekonominės naudos.
Pasak S.Buivydo, pagrindinis projekto tikslas - jūrinio turizmo Lietuvoje plėtra, sukuriant patrauklią aplinką svarbiausioje šalies jūrinio turizmo zonoje. Vykdant projektą bus įrengta nauja šiuolaikišką, jūros turistų poreikius atitinkanti laivų prieplauka senosios Klaipėdos pilies fosoje, rekonstruojant esamas krantines ir įrengiant naujas medines. Bendras numatytų įrengti krantinių ilgis piliavietėje -1,6 km. Bus renovuotas kultūros paveldo objektas -pasukamas tiltelis fosoje bei susidėvėjusios 1,5 km abipus Danės krantinės nuo žiočių iki Biržos tilto, pritaikant jas jachtoms ir kitiems pramoginiams laivams švartuotis.
Jachtoms bus įrengti gėlo vandens čiaupai ir elektros linijos, nuo-tekų priėmimo stotis, atliekų aikštelė, 10 tonų keliamosios galios keltuvas jachtoms iškelti.
Prie krantinių bus nutiesti granitinių; plokščių ir tašytų akmens blokelių takai.
Piliavietėje ir Danės krantinėse nuo Biržos tilto iki žiočių bus įrengta 600 vietų švartuotis jachtoms ir mažiesiems laivams.
Regata atneš naudos
Įrengus uostelį piliavietėje ir sutvarkius Danės krantines klaipėdiečiai vis dažniau galės gėrėtis burlaiviais. Mieste galės vykti aukšto lygio regatos, tokios kaip kitąmet vasarą „The Tall Ships races Baltic 2009".
Jos baigiamasis etapas kitąmet Klaipėdoje numatytas nuo liepos 31-osios iki rugpjūčio 3-iosios. Tikimasi, kad į Klaipėdą atplauks per 80 burlaivių ir jachtų.
Pernai vykusiame analogiškame regatos etape Lenkijos Ščecino mieste apsilankė per du milijonus svečių. Miestas regatai surengti išleido per 45 mln. zlotų (44,55 mln. Lt), o pajamų gavo per 280 mln. zlotų (277,2 mln. Lt).
Prognozuojama, kad šis renginys Klaipėdoje kitąmet bus svarbesnis net už Jūros šventę. Tačiau jei nepavyks laiku rekonstruoti Danės krantinių, regata Klaipėdą gali aplenkti arba klaipėdiečiams teks kęsti gėdą, kad gražius burlaivius miestas turi priimti prie sutrešusių krantinių.
Užs. nr. 170422
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą