Akivaizdu, kad kažkas sumoka Teisingumo ministerijos aukščiausiems vadovams, kad mobilaus ryšio blokavimas kalėjimuose strigtų. Su tuos nesusitvarkė nei buvęs teisingumo ministras R.Šimašius, nei dabartinis Juozas Bernatonis. Tiesiog gėda ir apgailėtina neįveikti tokios paprastos užduotėlės:
"Jei už grotų būtų tvarka, telefoninių sukčių nebūtų:
Kaliniai iš Lietuvos gyventojų jau išviliojo arba pavogė milijonus litų, daugybė senukų gyvenimo pabaigoje liko skurdžiais. Valstybė išleidžia daugybę pinigų telefoninio sukčiavimo bylų tyrimui. Viso to nebūtų, jei šalies pataisos namuose būtų tokia tvarka, kokia privalo būti – telefonai ir kompiuteriai su prieiga prie interneto kaliniams draudžiami, tačiau už grotų – daugybė telefonų, internetas. Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija, kažkada žadėję įkalinimo įstaigose įrengti mobiliojo ryšio blokavimo aparatūrą, taip nieko iki šiol ir nepadarė. Pataisos namų administracijos nesugeba kontroliuoti draudžiamų daiktų patekimo į kalinių rankas. Sostinės policijos duomenimis, šalyje bene vieninteliai pataisos namai, iš kur žmonėms neskambinėja sukčiai – Vilniaus pataisos namai.Policija sukčius suranda, jie nuteisiami, pailginamas jų laisvės atėmimo terminas, o jie ir toliau sau skambinėja ir mulkina žmones. Vilniaus apskrities policijos viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis sako, kad visi sostinės komisariatai užversti telefoninio sukčiavimo bylomis. O jų tyrimas valstybei kainuoja daug: brangios fonoskopinės (balso) ekspertizės, sunaudojama daugybė darbo laiko renkant įrodymus (pataisos namuose kaliniai gyvena būriais, o viename būryje būna iki šimto žmonių – iš jų reikia nustatyti skambinusįjį) ir t.t.Jei kaliniai negalėtų naudotis telefonais, nebūtų ir telefoninio sukčiavimo bylų, policija galėtų savo pajėgas naudoti kitur".
http://www.delfi.lt/news/daily/crime/telefoninis-sukciavimas-atsirado-nusikalteliams-pamynus-senasias-vertybes.d?id=62317687
"Jei už grotų būtų tvarka, telefoninių sukčių nebūtų:
Kaliniai iš Lietuvos gyventojų jau išviliojo arba pavogė milijonus litų, daugybė senukų gyvenimo pabaigoje liko skurdžiais. Valstybė išleidžia daugybę pinigų telefoninio sukčiavimo bylų tyrimui. Viso to nebūtų, jei šalies pataisos namuose būtų tokia tvarka, kokia privalo būti – telefonai ir kompiuteriai su prieiga prie interneto kaliniams draudžiami, tačiau už grotų – daugybė telefonų, internetas. Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija, kažkada žadėję įkalinimo įstaigose įrengti mobiliojo ryšio blokavimo aparatūrą, taip nieko iki šiol ir nepadarė. Pataisos namų administracijos nesugeba kontroliuoti draudžiamų daiktų patekimo į kalinių rankas. Sostinės policijos duomenimis, šalyje bene vieninteliai pataisos namai, iš kur žmonėms neskambinėja sukčiai – Vilniaus pataisos namai.Policija sukčius suranda, jie nuteisiami, pailginamas jų laisvės atėmimo terminas, o jie ir toliau sau skambinėja ir mulkina žmones. Vilniaus apskrities policijos viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis sako, kad visi sostinės komisariatai užversti telefoninio sukčiavimo bylomis. O jų tyrimas valstybei kainuoja daug: brangios fonoskopinės (balso) ekspertizės, sunaudojama daugybė darbo laiko renkant įrodymus (pataisos namuose kaliniai gyvena būriais, o viename būryje būna iki šimto žmonių – iš jų reikia nustatyti skambinusįjį) ir t.t.Jei kaliniai negalėtų naudotis telefonais, nebūtų ir telefoninio sukčiavimo bylų, policija galėtų savo pajėgas naudoti kitur".
http://www.delfi.lt/news/daily/crime/telefoninis-sukciavimas-atsirado-nusikalteliams-pamynus-senasias-vertybes.d?id=62317687
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą