Kandidatų į Seimą sąraše savanoriškai pasisiūliau užleisti savo 25-ą vietą politkaliniui Vytui Miliauskui

 

Nuotraukoje - Vytas Miliauskas

Pasirinkau 82-ą vietoj 25-os: tarp Pajūrio regiono kandidatų ir arčiau klaipėdiečių

 

Vakar, t.y. 2008 08 17 d. Vilniuje vyko TS-LKD centrinės tarybos (daugiau nei 150 narių) posėdis, kuriame buvo tvirtinami kandidatų į Seimą rinkimų sąrašai (truputį tikslesni nuo 141 - čia).

Jame po visų skyrių narių reitingavimo ir krikdemų kandidatų išdėstymo kas 5-u, o tautininkų – kas 10 –u, buvau 25-as.

TS-LKD prezidiumas pasiūlė keletą žmonių įrašyti aukščiau: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos prašymu jos atstovą, Tarptautinio kongreso komunizmo nusikaltimams įvertinti organizacinio komiteto pirmininką Vytą Miliauską iš 183 pasiūlė perkelti į 36 vietą. Be to, prezidiumas dar siūlė įrašyti 38-u numeriu Telšių vienmandatės apygardos netekusią Vidą Augustinienę, kuri yra 186-a. 37-as numeris nepajudinamas, nes skirtas LKD atstovui.

O 36-a – kaip tik Vakarų Lietuvos skyrių atstovė, jauniausia partijos kandidatė Agnė Bilotaitė (jos tinklapis –čia). Spėju, kad neatsitiktinai taip pasiūlyta, nes po visų skyrių reitingavimo dalis partijos narių iš kitų Lietuvos vietovių buvo labai nepatenkinti tuo, kad 22 iš 24 Vakarų regiono skyrių kandidatų pakilo virš 141 minėtame sąraše. Net ir vakarykščiame tarybos posėdyje išgirdome iš tribūnos tokio sutelkto Vakarų Lietuvos TS-LKD skyrių pastangų įvertinimą – „vietinis egoizmas užgožė partijos interesus", „gali nukentėti frakcijos kokybė".

Jei toks pasiūlymas dėl V.Miliausko perkėlimo į A.Bilotaitės vietą būtų įgyvendintas, tai būtų atsitikęs labai negeras dalykas – politkalinių ir vyresnio amžiaus žmonių supriešinimas su jaunimu.

Jau ir taip neteisinga, kad iš politkalinių ir tremtinių frakcijos nė vienas atstovas nepateko į 15-uką. Matyt, jie žmonės kuklūs - nedrįso reikalauti, o prezidiumo nariams gal pristigo įžvalgos ir supratimo, kad pasiūlytų jų atstovą, ar atstovus pakelti aukščiau.

O su jaunimu ir taip labai liūdna situacija visose partijose neišskiriant ir TS-LKD. Jei Agnė Bilotaitė būtų pastumta žemyn, tai ji būtų nukritusi per 3 vietas. O tai būtų smūgis ne tik jos, bet ir viso darbštaus, nesenai atėjusio, bet su itin didele energija ir atsakomybe pradėjusio dirbti jaunimo, ypač TS-LKD Vakarų regiono skyriuose, motyvacijai.

Pasidomėjęs V.Miliausko biografija, veikla, jo darbais (keletą jo biografijos faktų aprašau šios žinutės apačioje), atsižvelgdamas į tai, kad politkaliniai minėtame sąraše yra nepelnytai žemai, prisimindamas savo tėvo Vytauto Puteikio už antitarybinę veiklą atsėdėtus sovietų lageriuose 8 metus (1946-1954) ir siekdamas nenumušti partijos jaunimui ūpo, pasisiūliau užleisti savo vietą Vytui Miliauskui. Jis sutiko su mano pasiūlymu.

Taigi, paprašiau partijos tarybos, kad vietoj manęs 25-u įrašytų V.Miliauską, o Agnę Bilotaitę paliktų ten, kur ji yra dabar – 36-a.

O pats pasirinkau ir pasiprašiau į 81-82 vietas. Kad būčiau kartu su kitais kandidatais į Seimą nuo Klaipėdos ir Klaipėdos rajono, kad būčiau tirščiausiame Pajūrio kandidatų ir istorikų sambūryje iškart po tautininku, istoriku, archeologu Nr.80. Tomu Baranausku (numeriai iki papildomų pakėlimų ir įrašymų, taigi truputį dar koreguosis):

51	Pranas Žeimys	Palanga
62	Nerijus Čapas	Klaipėda
64	Petras Grecevičius	Klaipėda
65	Vaidotas Bacevičius	Kretingos raj.
66	Ričardas Malkevičius	Šilalės raj.
68	Evaldas Jurkevičius	Klaipėda
73	Alfonsas Vildžiūnas	Klaipėda
76	Rūta Cirtautaitė	Klaipėdos raj.
78	Elvyra-Valerija Lapukienė	Plungės raj.
79	Dalija Šeporaitienė	Klaipėdos raj.

Kaip matote pasirinkau kompanija, kurios gali pavydėti bet kas.

O kad kas nors nepagalvotų, kad tokiu žingsniu bėgu nuo atsakomybės, pasakiau garsiai visai TS-LKD tarybai, kad per tikrąjį – visų rinkėjų reitingavimą - tikiuosi daugumą salėje sėdinčių partijos centrinės tarybos narių-kandidatų į Seimą pralenkti (nuo šių seimo rinkimų nebelieka reitingavimo apribojimų - jei surenki nors vienu reitingo balsu daugiau, tai ir aplenki virš savęs esantį kolegą – kaip kad per savivaldos rinkimus).

Partijos taryba tokiems „mainams" ne vienbalsiai, bet pritarė.

 

Beje, keistas sutapimas ar likimo pokštas – jei 1996 metų rinkimuose į Seimą būtų taikytas tiesioginis reitingavimas kaip kad dabar per savivaldos rinkimus (kiek gauni, tiek ir kyli), tai V.Miliauskas būtų tapęs Seimo nariu, o aš - ne, nes jis gavo 2725-450= 2275 reitingo balsus, o aš – 2669-415=2254, t.y. gavau 21-u reitingo balsu mažiau. Tačiau tuomet buvo taikomas toks keistas (partijų vadovybių naudai) teigiamų ir neigiamų reitingų, padaugintų iš partijos tau nustatytos vietos koeficiento, santykis, kuris ir „užveždavo" aukščiau, net jei ir žmonės mažiau reitinguodavo. Kitaip tariant partijos vadovų valia \kandidatui nustatyta vieta sąraše būdavo daugybę kartų stipresnis faktorius, nei rinkėjų valia. Taip V.Miliauskas liko 75-u, o aš, būdamas 67-u tapau Seimo nariu, kai du prieš mane Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąraše esantys seimūnai atsisakė mandato, norėdami dirbti apskričių viršininkais.

Gal tai savotiškas likimo žaidimas – turiu grąžinti tam tikrą moralinę skolą?

 

Pateikiu aukščiau žadėtą informaciją; Vytas Miliauskas - Tarptautinio kongreso komunizmo nusikaltimams įvertinti organizacinio komiteto pirmininkas, ilgametis Vilniaus m. savivaldybės tarybos narys, buvęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininkas.

Vienas svarbių jo dabartinės veikos barų – peticijos. Atkreipčiau dėmesį į vieną svarbesnių, bent jau mano nuomone:

„2006 01 11 d. Laisvės kovotojų peticija dėl politikų moralios politikos vykdymo", adresuota Seimui ir Prezidentui V.Adamkui (pastarieji, kaip jau įprasta, ir po vieną ir in corpore, liko kurti ir akli šiai peticijai)

 

Pacituosiu keletą dalykų, parašytų kad ir nelabai taisyklinga, bet užtat labai teisinga kalba:

KREIPIMASIS DĖL MORALIOS POLITIKOS VYKDYMO IR DĖL TEISĖS AKTŲ

Jau prabėgo penkiolika metų kai vėl Lietuva išsilaisvino iš okupacinio režimo ir atgavo Nepriklausomybę, tačiau valdžios vyrai niekaip nesuvokia, kad Bendruomenių piliečiai yra LR Seimo ir Savivaldybių tarybų narių darbdaviai, kurių pareiga ne tik parinkti sąžiningus, jaučiančius atsakomybę, gerbiamus Bendruomenių žmones darbui Seime ir savivaldybėse, bet pažiūrėti kas ketvirtį ką jie veikia ir reikalauti iš jų spręsti visas Valstybės bei savivaldos, bet ne savo asmenines problemas.

Tuo tarpu Lietuvos tautai tarnauti išrinkti politikai dabar įžūliai tvarko savo asmeninius, savo partijų ar savo klanų reikalus. Tai buvo Seimo nariai vieningi, balsuojant dėl padidinimo beveik dvigubai sau, savo padėjėjams atlyginimus, priedus ir tai atliko skubiai, o įteisinti svarbiausius moralės, teisingumo principus, priimti įstatymus, įstatymų pataisas, negali jau kelintos kadencijos Seimas. Juk čia yra pradžių pradžia atsakomybei, pareigingumui, politiniam moralumui įteisinti. ... Valdžios vyrai neskiria politinės atsakomybės nuo teisinės, mūru stoja gindami savo klanų narius pažeidusius ne tik visuotinai pripažintus etikos, teisingumo principus, bet ir padariusius kriminalinius nusikaltimus. Politikai nesupranta, kad nemorali politika, teisingumo principų nepaisymas – tai demokratijos griūtis, anarchija, diktatūros pradžia ir Valstybės laidotuvės.

Mes, žemiau pasirašiusieji, nebenorime taikytis su visu tuo ir, minėdami Sausio 13 – tosios penkioliktąsias žuvusiųjų metines, prašome (reikalaujame), kad Lietuvos Respublikos Prezidentas (Konstitucijos garantas), LR Seimas pastoviai kontroliuotų Jiems tiesiogiai atskaitingų tarnybų vadovų, institucijų darbą, prižiūrėtų įstatymų laikymosi visiems lygiai. Vykdytų visų Valstybės vykdomųjų valdžių veiklos kontrolę, parlamentinę priežiūrą, vertintų jų darbą ir manome, kad būtina pirmoje eilėje (skubos tvarka) priimti ar pataisyti įstatymus: ... (visa peticija - čia).

PAREIŠKĖJAI PASIRAŠĘ KREIPIMASI

Juozas Kuoras (Lietuvos Nepriklausomybės Gynimo Sausio 13 – osios Brolija), Stasė Asanavičienė, Antanas Gerbutavičius (Sausio 13 – osios žuvusiųjų bendrija „Bičiulystė"), Tomas Šernas, Genė Orlavičienė, Arnoldas Barysas (Sausio 13 – osios nukentejusiųjų draugija), Vytas Miliauskas, Algirdas Šukys (Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija), Monsinjoras Alfonsas Svarinskas ( Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio vyriausiasis kapelionas), Vincentas Jasiulevičius (Lietuvos Nepriklausomybės Gynimo Sausio 13 – osios Brolija), Stasys Juodvalkis (Lietuvos vartotojų asociacija), Rytis Juozapavičius (žurnalistas), Liutauras Kazlavickas (studentas), Nerijus Balandis (moksleivis), Akademikas Zigmas Zinkevičius, Profesorius Antanas Tyla, Akademikas Eduardas Vilkas (Kovo 11 – osios Akto signataras), Profesorius Bronislovas Genzelis (Kovo 11 – osios Akto signataras), Miroslavas Monkevičius (jaunimas), Darius Skusevičius (studentas), Janina Gadliauskienė (Vilniaus m. Pilaitės bendruomenė).