Vokeliai Krekenavos agrofirmoje ir vokelininkai Seime bei savivaldybėse

 

Ar yra ryšys tarp valdiškų atlyginimų didinimo ir pergalės rinkimuose?

 

Nuotraukoje: narsi kovotoja su vokeliais Dalia Budrevičienė ir principingas jos bei kitų žmonių teisių gynėjas Kęstutis Čilinskas.

 

Pasak Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovo Romo Valentukevičiaus, per pastaruosius penkerius metus valdininkų padaugėjo nuo 19,6 tūkst. iki 26,8 tūkst.

Algos ir jų išlaikymas , be abejo, nesumažėjo.

O informacijos apie tai?

Žiniasklaida praeitą savaitę pranešė, kad įsigaliojo įstatymo pataisa dėl valdininkų algų viešumo.(Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 ir 2 str. pakeitimo įstatymas).

Šia pataisa Seimas siekė, kad 4 kategorijų valdiškų asmenų pajamos būtų viešos:

1.                  Iš valdiškų biudžetų išlaikomųjų;

2.                  Viešojo administravimo įgaliojimus atliekančiųjų;

3.                  Valstybės, savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų;

4.                  AB ir UAB, kuriose valstybė/savivaldybė kontroliuoja daugiau nei 50 proc. akcijų.

 

Kaip visada: Seimui atrodė, kad jam pavyko išslaptinti minimas algas su visais įmanomais priedais, o vidurinės grandies biurokratams atrodė, kad Seimui kaip visada nepavyko, nes ne visus keblelius sudėjo ten, kur reikėjo.

Be to, kaip įprasta, valdininkai nuvalė dulkes nuo senų, bet gerų plokštelių ir sugiedojo jau 15 metų giedamas giesmes apie žmogaus teises...netiekti informacijos apie iš mokesčių mokėtojų mokamus atlyginimus.

Visi valdininkai ir neseiminiai politikai sureagavo kaip įprasta: viskas slapta, nieko neleistina, informacija apie asmens pajamas – be jo sutikimo neliečiama. Vienas geriausių tyrimų šia tema – „Lietuvos žinių" žurnalistų (Rūta Skatikaitė, Rimantas Varnauskas, Mindaugas Klusas, Aistė Stankevičienė, Ilona Staškutė, Marijus Širvinskas, Milda Kniežaitė) tyrimas „Valdininkai nenori atskleisti savo atlyginimų", LŽ 2008 08 05.

Žmonės pasipiktino, komentavo ir siūlė, kaip išviešinti, pvz. man labai patiko:

Leonas Sabaliūnas 2008-08-05 15:11

Valstybiniame universitete, kuriame aš dirbau, visų mūsų profesorių ir dėstytojų algos būdavo nurodytos sąrašuose, kurie buvo laikomi universiteto bibliotekoj. Kas mūsų atlyginimais domėdavosi, juos rasdavo bibliotekoj. Gal tokia forma tiktų darbuotojų algoms skelbti?

 

Įkvėptas tokių pasiūlymų, nubėgau į savivaldybę pažiūrėti, kiek kokie tarybos nariai įskaitant merą bei  jo pavaduotojus, gauna algos ir vokelinių išmokų, kiek kokių komandiruočių ir komandiruotpinigių turėjo ir pan.

Jau tryniau rankas, kaip kalsiu prie išlaidavimo kryžiaus valdančiuosius. Slapčia vyliausi žvilgerėti ir į o'pozicionierių komandiruočių išlaidas, bei kyštelėti nosį ir į kolegų valdiškas pinigines.

Deja, savivaldybės buhalterija ir kadrų skyrius mane kartu su pradžioje minėto įstatymo pataisomis ir mano aiškinimais apie Europos sąjungos viešumo kultūrą pasiuntė lauk – praktiškai nuleido laiptais. Slapta ir viskas – vsio zakonno.

Aišku, užpyliau savivaldybę raštais. Bet jų likimas aiškus – prašomos info neduos, tada skųsiu, kaip jau ne kartą buvo, Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai, laimėsiu, kaip jau ne kartą buvo, o tada jei apskųs tą mano laimėjimą (minėtos komisijos sprendimą pateikti man mano prašomą viešą informaciją) teismui ir tokiu būdu dar išloš laiko neteikdami informacijos.

Bet būsiu kantrus ir rašysiu, rašysiu tol, kol Liepų 11 (savivaldybės pastatas) ir Klaipėdos miestas taps ES dalimi.

 

Nuotaiką kiek pataisė sparčiai besivystantys po minėtos LŽ publikacijos įvykiai vyriausybėje.

Pagarba šio laikraščio redaktoriui ir minėtiems žurnalistams, bei komentatoriams, nes po kelių dienų politikai, matyt ne be pijarščikų patarimų, atsibudo ir kėlėsi: ne, pasirodo, ne visai slapta, truputį galime parodyti, prašom, skaitykite, šį bei tą duosime, bet tik griežtai tų, kuri sutinka.

Taigi truputį davė, pvz. čia: „Informaciją apie atlyginimus valdininkai teikia nenoriai" LRT 2008 08 06 ir „Prezidento alga – 25 tūkst. litų" Alfa.lt 2008 08 06 .

Mažai, bet sužinome ir šį bei tą iš tikrųjų įdomaus, pvz.;

 

„13-os ministrų pareiginė alga siekia 6 tūkst. 860 Lt. Atskaičius mokesčius – apie 5 tūkst. Lt.

Priklausomai nuo stažo valstybės tarnyboje, jie gauna ir priedus, taip pat reprezentacines lėšas. Pastarosios mokamos ne iš Vyriausybės kanceliarijos biudžeto, o iš ministerijoms skirtų lėšų. Tačiau kokia tai suma – daugumoje ministerijų paslaptis.

„Mes negalime ir nesame pareigoti teikti informaciją apie reprezentacinį fondą, nes jis nėra darbo užmokesčio dalis. Kaip žinome, neseniai patvirtintas įstatymas numato teikti informaciją apie ministro atlyginimą", – LTV naujienų tarnybai teigė Susisiekimo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Regina Sklepovič.

Pasak Vyriausybės kanclerio Valdemaro Sarapino, „formaliai taip ir yra, nes reprezentacinės išlaidos neįeina į darbo užmokestį, tačiau Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis reprezentacinių lėšų panaudojimą, nėra koks nors slaptas, tai viešas dokumentas".

2001-ųjų Vyriausybės nutarime nurodoma, kad reprezentacinio fondo dydis ministrui ar Premjerui nustatomas pagal vidutinį šalies mėnesinį darbo užmokestį.

Atsiskaityti, kur išleidžiami pinigai reprezentacijai – nereikia. Jie nėra ir apmokestinami. Tokius fondus turi aukščiausi šalies vadovai, valstybės kontrolierius.

Dabar nustatytas vidutinis mėnesio darbo užmokestis siekia 2151 Lt. Tad pinigine išraiška ministras prie daugiau nei 5 tūkst. Lt atlyginimo gauna 8 tūkst. 600 litų fondą, o Premjeras prie daugiau nei 6 tūkst. Lt atlyginimo prisideda beveik 6,5 tūkst. reprezentacinį fondą.

Jei ministras dar ir Seimo narys – iš Seimo kanceliarijos jis gauna 900 litų biurui išlaikyti ir 6,5 tūkst. kanceliarinėms išlaidoms, kurios yra neapmokestinamos.

Seimo kanclerio Gintauto Vilkelio teigimu, „ministrai darbo užmokesčio Seime negauna. Jie gauna tik kanceliarines išlaidas, kurios numatytos visiems Seimo nariams, ir, jei yra įregistravę Seimo nario biurą, taip pat gauna pinigus, reikalingus tam biurui finansuoti".

Pasak Seimo kanclerio, už ūkio išlaidas Seimo nariams atsiskaityti nereikia, tačiau už biuro išlaidas atsiskaityti būtina.

Prie Seimo nario algos, vidutiniškai 3,5 tūkst. Lt, Seimo nariai gauna beveik 6,5 tūkst. kanceliarinėms ar kuro išlaidoms. Nors kai kurie Seimo nariai siūlė, kad nuo kanceliarinėms išlaidoms skiriamų pinigų būtų mokami mokesčiai, Seimas šio klausimo nesprendžia.

Tuo metu politologai ragina politikus darbo apmokėjimo sistemoje įvesti ne tik daugiau viešumo, bet ir skaidrumo.

Pasak Gintaro Aleknonio, „jei tai nėra visai skaidru, valdininkai negali kovoti su atlyginimais, mokamais vokeliuose, kadangi patys iš dalies gauna pinigų tokiu būdu".

 

Vadinasi, Klaipėdos politikai dar turi iš ko mokytis (žr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8).

Šiek tiek nuvylė seimo vokeliniai atlyginimai tik 5500 Lt į rankas per mėnesį.

Tačiau paguodė smagios reprezentacinės išlaidos (ministrų – 8600 Lt), taigi su 5000 alga  bus 13 600 Lt, o jei Seimo narys – tai dar 6500 vokelis ir gaunasi – 21000 – DVIDEŠIMT VIENAS TŪKSTANTIS LT Į RANKAS PER MĖNESĮ). Jei taupiai naudos reprezentacine sir kanceliariškai vokelines tik sau.

Aha, gerbiami rinkėjai, supratau, kodėl tiek daug Klaipėdos m. savivaldybės tarybos narių veržte veržiasi į seimą – juk vietoj „varganų" savivaldybinių vokelinių-kanceliarinių 1000 ar 1200 Lt, kuriuos ką tik su tokiu vargu prasimušė, galima gauti 20 kart daugiau (aišku, jei pasiseks tapti seimo nariu-ministru, bet ir blogesniu atveju galės iškentėti ir su mažesniu

 

Bet štai nuotaiką gadina visokie komentatoriai, pvz. bernardinuose.lt;

Šeškinės kuopininkas LKDP Vilniaus m. valdybos narys nuo 1992 iki 2003 m. :

„Cituoju LR 2001 04 02. " Svarstydami partijos strategiją, konservatoriai pabrėžė dešiniųjų jėgų susijungimo ir pasipriešinimo kairiesiems būtinybę prieš artėjančius Prezidento rinkimus. ...

Įvardijo padarytas klaidas Prieš konferenciją konservatoriai atliko apklausą. Mėginta išsiaiškinti, kokias klaidas konservatoriai padarė, kad pralaimėjo rinkimus į Seimą. Anot konservatorių, didžiausios Vyriausybės klaidos: Žemės ūkio ministerijos veikla, planuojamas pensijų dirbantiems pensininkams sumažinimas bei padidintas mokestis už butų šildymą. Didžiausiomis Seimo klaidomis pripažintos parlamentarų atlyginimo padidinimas, Seimo narių konservatorių sklypų istorijos ir bandymas įteisinti 1941 metų birželio 23 dienos laikinąją vyriausybę bei partijos skilimas. Rinkimų kampaniją vertinę konservatoriai teigė, kad audioklipuose skambėjęs A.Kubiliaus balsas buvęs per šaltas, o reklaminiuose plakatuose nepatikę "baisūs, išdidinti veidai, neestetiška išvaizda"

 

Ir dar ta Dalia Budrevičienė ramybės neduoda, kaip gyvas priekaištas akis bado:

 

„Vokelių" skandalas: nuteistas „Krekenavos agrofirmos" vadovas 2008-08-06 13:29  Alfa.lt

 Garsioji „vokelių" byla sulaukė teismo įvertinimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas kaltais dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pripažino „Krekenavos agrofirmos" vadovą ir pačią įmonę.

Buvusiam šios akcinės bendrovės direktoriui Anicetui Daukšui skirta 48 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio (6000 litų) bauda. „Krekenavos agrofirma", kaip juridinis asmuo, nubausta 350 MGL dydžio (43 750 litų) bauda. Bendrovei taip pat įsipareigojo sumokėti apie 190 tūkst. litų pagal bylos duomenis suskaičiuotų mokesčių valstybei...

Kaip žinoma, per visą šalį nuvilnijusį skandalą dėl atlyginimų mokėjimo „vokeliuose", t. y. slepiant nuo valstybės, sukėlė „Krekenavos agrofirmos" darbuotoja Dalia Budrevičienė.

Per viešą gyventojų susitikimą su Darbo partijos pirmininku 2006-ųjų pradžioje moteris garsiai paklausė, kiek dar laiko su šiuo politiku tuomet susijusioje įmonėje dalis atlyginimų bus mokama „vokeliuose". Netrukus po to D. Budrevičienė neteko darbo, o vėliau gerą pusmetį buvusių darbdavių buvo tampoma po teismus, kurie baigdavosi jos naudai. Galiausiai neišlaikiusi įtampos, nedarbo, stokodama pinigų D. Budrevičienė susirgo ūmiu kasos uždegimu.

„Taip ir tikėjausi, kad teisingumas turi būti, kiek ta korupcija čia gali vyrauti", - teismo sprendimą Alfa.lt įvertino „vokelių" skandalo įkvėpėja.

Moteris teigė per pastaruosius dvejus metus patyrusi daug sunkumų, tačiau dėl savo poelgio nesigailinti. „Nesigailiu. Pasakiau, pasakiau ir esu tuo patenkinta, – sakė ji trečiadienį. – Šios istorijos dėka pažinau žmonių, kurie su manimi bendravo, palaikė, neleido suklupti."

D. Budrevičienė prisipažino, jog pasitaikydavo akimirkų, kai rankos nusvirdavo. „Buvau suabejojusi, ypač kai pažiūri televiziją, žinias. Parodo V. Uspaskichą, jam viskas gerai sekasi. Būna, užeina tokia slogi nuotaika. Galvoji, tiek daug neteisingumo. Bet esu optimistė. Gal viskas bus gerai", – sakė krekenaviškė.

Paklausta apie dabartinę padėtį „Krekenavos agrofirmoje" moteris teigė tikslių duomenų neturinti. Žinanti, kad „Krekenavos agrofirmą" įsigijus užsienio investuotojams daug žmonių buvo atleisti. „Kai jie nuėjo į Darbo biržą, jos darbuotojai pasakė, kad turi būti dėkingi Daliai (D. Budrevičienei – Alfa.lt), kad jiems buvo padidintos algos, todėl jie gavo dideles išeitines kompensacijas. Tie žmonės sutinka, sveikina ir dėkoja", – pasakojo D. Budrevičienė.

Ji sakė tik pasigendanti didesnio Vyriausybės dėmesio paprastiems žmonėms.

„Vyriausybė galėtų labiau kovoti su korupcija, rodyti daugiau dėmesio paprastam darbo žmogui, – kalbėjo moteris. – Su juo dabar nėra skaitomasi. Paprastas žmogus – juk brangiausias žmogus Lietuvoje, jis savo rankomis viską padaro. Mums reikia, kad į mus kreiptų daugiau dėmesio, nepaliktų likimo valiai."

Atleista iš „Krekenavos agrofirmos" D. Budrevičienė darbo taip ir nesusirado. Dabar ji negali dirbti dėl prasto sveikatos".

 

Va ir sugadino nuotaiką vokelininkams.

Ypač Klaipėdos m. tarybos nariams – vokeliškai neatsiskaitytiškai kanceliarininkams.

Tokie gali tik guostis, kad Dalia Budrevičienė nebeturi sveikatos, buvo apšmeižta, ir panašai pasielgta Kęstučiu Čilinsku.

Bet ar ilgai džiaugsitės, visų rūšių, visų partijų ir visų lygių ponai vokelininkai?