Konferencija „Korupcija Lietuvoje. Kas kaltas ir ką daryti?“

Kviečiame dalyvauti:

Dešiniosios koalicijos „Vardan Lietuvos“ konferencija

„Korupcija Lietuvoje. Kas kaltas ir ką daryti?“

2008 m. vasario 29 d. (penktadienį) 16 val.
Klaipėdos universiteto salėje Aula Magne korpuse, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda.

PROGRAMA
16.00-17.45
I dalis:
Moderatoriai: Rimantas Dagys, Naglis Puteikis

Andrius Kubilius „ Ar Lietuvoje gali būti skaidrūs rinkimai?“
Rimantas Dagys „Ko imtis, kad korupcija Lietuvoje mažėtų?“
Arvydas Anušauskas „Visuomenės požiūris į korupciją. Priežastys ir pasekmės“
Naglis Puteikis „Žemgrobystės Klaipėdos miesto centre“
Artūras Šulcas „Korupcijos žemėlapis Klaipėda 2007”
Dainius Elertas “Korupcija užstatant viešąsias erdves ir paminklosaugoje“
Erlandas Paplauskis „Korupcijos požymiai Klaipėdos aplinkosaugoje“;
Edvardas Šalkauskas “Korupcijos pavyzdys: nepagrįstas komunalinių mokesčių didinimas”
Jaroslav Dvorak “Korupcija ir tinklai”

17.45-18.00
Kavos pertraukėlė
18.00-19.00
II dalis:
Moderatoriai: Rimantas Dagys, Naglis Puteikis
Diskusija ir apibendrinimas

Pradėsime gaudyti Klaipėdos oro teršėjus:

Politikai drausmins oro smardintojus

Vilija ŠILINIENĖ Vakarų ekspresas 2008 02 26

N. Puteikio įsitikinimu, "Klaipėdos kartono" vadovai puikiai žino, kad po keleto incidentų gamykla yra atidžiai stebima, todėl ir skundų dėl nuo jos sklidančių blogų kvapų nebeliko

Gyventojams nuolat skundžiantis centrinėje bei šiaurinėje miesto dalyse sklindančiais blogais kvapais, Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio komiteto nariai ėmėsi iniciatyvos jų šaltiniui nustatyti.
Į komiteto posėdį pakviestų Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovų teigimu, šiandien uostamiestyje veikia dvi stacionarios atmosferos taršos matavimo stotys - Bangų gatvėje ir Šilutės plente. Pasak jų, būtent toks stacionarių matavimo stočių skaičių skaičius buvo nustatytas vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis.
Kiek anksčiau, sakė departamento vadovas Andrius Kairys, Klaipėdoje veikė dar dvi tokios stotys - Melnragėje bei Kalnupės gatvėje, tačiau pasenus jose buvusiai dar sovietmečiu pagamintai įrangai, jos buvo uždarytos.
Miesto ūkio komiteto narių nuomone, Klaipėda - pramoninis miestas, kuriame gausu specifinių objektų, todėl dviejų stočių jam akivaizdžiai per mažai. Esama ir kitos problemos - šios stotys nepritaikytos lakiųjų organinių junginių koncentracijai fiksuoti.
Komiteto pirmininko Naglio Puteikio įsitikinimu, oro teršėjams sudrausminti reikėtų dar keleto modernių stacionarių stočių. Jos, politiko įsitikinimu, turėtų būti išdėstytos arčiau uosto teritorijos bei "Klaipėdos kartono" - potencialių blogo kvapo šaltinių.
Pagrindinė problema - iš kur gauti pinigų reikiamai įrangai įsigyti. Aplinkosaugininkų teigimu, viena tokia sotis kainuoja apie 35 tūkst. eurų.
N. Puteikio įsitikinimu, kreiptis dėl finansavimo į Aplinkos ministeriją - beviltiškas reikalas. Todėl politikas pasiūlė keletą tokių stočių įsigyti Savivaldybės lėšomis. Kiek tokių stočių reikėtų ir kur jos būtų išdėstytos, spręstų specialistai. Vis dėlto, sakė A. Kairys, net ir tuo atveju konkretų blogo kvapo šaltinį nustatyti nebūtų lengva.
Antra vertus, teigė politikai, vien jų egzistavimas sudrausmintų galimus oro teršėjus. Mat esant grėsmei būti demaskuotiems ir nubaustiems jie paprasčiausiai nedrįstų pažeidinėti nustatytų technologijų.

Kas bendro tarp „Cheminio Ali-2“ ir paminklosaugos*

Akcija 2006.06.10 12.30 val. protesto akcija - piketas „Ar miestui ir bibliotekai reikalinga mūzų slėptuvė?“ nukreipta prieš 1944 metų karo slėptuvės I.Simonaitytės bibliotekos kieme griovimą
Akciją organizavo Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, fotografiją paėmiau iš http://klaipedosbalsas.eforum.lt/viewtopic.php?p=96&sid=644a49a34d0f1af38a8b4130fc142f01

Kaip prasidėjo mano atleidimas iš Kultūros paveldo departamento

*Cheminis Ali – vieno iš artimiausių Irako diktatoriaus Huseino karo vadų, kuris kurdų sukilimo Irako šiaurėje metu cheminiu ginklu-dujomis išnuodijo keliolika tūkstančių civilių kurdų, pravardė;
**Cheminis Ali-1 - vieno iš žymesnių Klaipėdos politikų, visą pastarąjį dešimtmetį pasišventusių tam, kad Klaipėdos LEZ-e vietoj numatytų gamtos neteršiančių logistikos bei krovinių terminalų bei apdirbamosios pramonės gamyklų su tūkstančiais darbo vietų atsirastų chemijos gigantai su keliolika darbo vietų, pravardė.

Jei jau pradėjau „archeologinius kasinėjimus“ internete, tai pateiksiu dar vieną istorinį dokumentą. Kaip dabar pradedu suprasti, tai buvo mano atleidimo iš darbo pradžios pradžia, o pradžios pabaiga buvo kitas teikimas - karinės slėptuvės I.Simonaitytės bibliotekos kieme toks pats įrašymas į saugomų kultūros vertybių registrą.
Pirmu atveju sukėliau prieš save socialiai neatsakingų verslininkų gvardiją, antru atveju – iš biudžetinių užsakymų verslą darančių taip vadinamų „restauratorių“ ir Stalino laikų autoritetais besiremiančių bibliotekos nomenklatūrininkų vieningą frontą.
Turint omeny, kad švelniai tariant, nuošalyje neliko vietiniai sovietinės nomenklatūros vadovai, tebesantys nuo anų laikų valdžioje, tai šiandien belieka stebėtis, kad dar taip ilgai mane kentė.

Beje, UAB „BEGA“ bendrasavininkis ir generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis, išgirdės kad žemiau minima komisija ruošiasi svarstyti jau jo pasmerkto nugriovimui senojo celiuliozės fabriko įtraukimą į registrą, nepasidrovėjo tikrąja to žodžio prasme naktį skambinti tos komisijos pirmininkei Marijai Drėmaitei (beje, Marija yra žymios restauratorės ir paminklosaugininkės Gražinos Drėmaitės dukterėčia) į jos mobilų telefoną
Ką ir kaip šnekėjo A.Kuzmarskis komisijos pirmininkei M.Drėmaitei galima numanyti iš to, kad priminus šį epizodą M.Drėmaitei, ji praranda amą pusvalandžiui.
Šiuo atveju jaučiu begalinę pagarbą M.Drėmaitės tvirtybei – kitą rytą ji balsavo už to fabriko pastato įrašymą į registrą t.y. už nenugriovimą. O palyginimui - kitas tos komisijos narys Klaipėdos universiteto rektorius V.Žulkus, kaip suprantu, neatlaikė savo vadovaujamo universiteto globėjų tarybos vadovo A.Kuzmarskio autoriteto – pasisakė ir balsavo prieš minėto istorinio celiuliozės cecho išsaugojimą.

Tokioje šviesoje A.Kuzmarskio „švelnūs“ ir beveik nenaktiniai skambučiai beveik visiems tarybos nariams balsavimo miesto taryboje dėl jo kompanijos detalaus plano patvirtinimo išvakarėse atrodo labai elegantiškai.
Matosi, kad tokių skambučių rezultatyvumas po fiasko su M.Drėmaite pagerėjo: vieningomis valdančiosios daugumos pastangomis ir lygiai taip pat vieningai besipriešinant opozicijai (jei neskaičiuosime balsavimo momentu keleto kažkur itin skubiai išėjusių) miesto taryba gėdingai pritarė milžiniškam krovos kompanijos UAB“Bega“ plėtimuisi į aukštį, į plotį ir į mūsų sveikatą, ir per paveldo „kaulus“.

Todėl itin „inteligentiškai“ atrodo kai kurie A.Kuzmarskio samprotavimai šiais klausimais:
1. Apie chemiją – „A.Kuzmarskis aiškino, kad nors kroviniai priskiriami prie pavojingų, jų pavojingumas sąlygiškas“; arba - „Trąšos nėra pavojingos ir neskleidžia jokio kvapo“, - aiškino A.Kuzmarskis.
2. Apie teisę į vaizdą ir į erdvę, kurių „neužstos“ 9 aukštų gyvenamojo namo dydžio sandėliai: „Aloyzas Kuzmarskis žadėjo, kad planuojami aukštybiniai pastatai aplinkinių namų gyventojams tikrai neužgoš vaizdo į marias“;
3. Apie paveldo išsaugojimą ir žmonių teisę į paveldą – „A.Kuzmarskis tikino, kad Celiuliozės fabrikas tikrai nebus griaunamas. „Jis išliks galimai maksimaliai“;
4. Ir pabaigai - geriausia, ką turime – apie Aloyzo Kuzmarskio teises daryti pelną plečiant ir didinant UAB „Bega“ sandėlius ir cheminę krovą mūsų visų sveikatos ir interesų sąskaita: „A. Kuzmarskis dar pridūrė, kad ne politikai duoda leidimus krauti vienokią ar kitokią medžiagą...“ – suprask, ne gyventojų bendruomenės išrinktiems atstovams spręsti bendruomenės gyvenimui įtaką turinčius klausimus.

Taigi, 2006-06-13 metų dokumentas apie Klaipėdos celiuliozės fabriko pastato įrašymą į saugomų pastatų registrą:

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS
PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
KLAIPĖDOS TERITORINIS PADALINYS
http://images.google.lt/imgres?imgurl=http://klaipedosbalsas.eforum.lt/images/avatars/klaipedosbalsas/155867868644743de9bfad5.jpg&imgrefurl=http://klaipedosbalsas.eforum.lt/viewtopic.php%3Fp%3D82%26sid%3D2a1af7c271cd275ff04de0cb06d8c032&h=54&w=70&sz=6&hl=lt&start=118&um=1&tbnid=jfET44w4P2AsSM:&tbnh=52&tbnw=68&prev=/images%3Fq%3D%2B%2522puteikis%2522%26start%3D108%26as_st%3Dy%26ndsp%3D18%26um%3D1%26hl%3Dlt%26sa%3DN

Informacinis pranešimas
Klaipėda
2006-06-13

MIESTIEČIŲ AKĮ DŽIUGINANTĮ KLAIPĖDOS CELIULIOZĖS FABRIKO PASTATĄ SAUGOS VALSTYBĖ

Šiandien Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į kultūros vertybių registrą įrašė krovos darbų kompanijos „Bega“ teritorijoje esantį Klaipėdos celiuliozės fabriko virimo cecho pastatą. Už šį sprendimą balsavo 6 komisijos nariai, du komisijos nariai susilaikė.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio teikimu į kultūros vertybių registrą įrašytas celiuliozės virimo cechas statytas XIX a. pr. – XX a. pab. ir kartu su išlikusiais dviem administracijos pastatais sudaro vientisą industrinio paveldo kompleksą. Dabartinėje krovos kompanijos UAB „Bega“ teritorijoje esantis ir šiai kompanijai nuosavybės teise priklausanti istorinis kompleksas daugiau nei 100 metų buvo pramoninės uosto dalies dominantė. Šis kompleksas yra vienintelis toks unikalus pramoninės architektūros pavyzdys ne tik Lietuvoje ir yra tapęs vienu žymiausiu ir reikšmingiausiu tokios architektūros objektu Europoje, bei sulaukęs didelio pasaulio technikos paveldo mokslininkų susidomėjimo.
Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis, komentuodamas šio pastato įrašymą į kultūros vertybių registrą, pakartojo 2006 05 19 d. vykusiame paminklosaugininkų ir visuomenės atstovų susitikime išsakytą savo pasiūlymą, kad „vieną pastato sieną galėtų saugoti Kultūros paveldo departamentas, antrą - Klaipėdos savivaldybė, trečią – UAB „Bega“, o ketvirtąją – visuomeniniai paminklosaugininkai. Šiandien valstybė savo įsipareigojimą įvykdė“.

Vyr. valstybinis inspektorius L.Kavaliauskas

Kokias statybas stabdo ir stabdys Klaipėdos Tėvynės sąjunga

2007 02 05 d. Klaipėdos TS susitikimas su gyventojais: užtikriname, kad ir toliau kovosime prieš jų kiemo ir parko naikinimą ir saugosime gyventojus nuo naujų dangoraižių statybų Taikos pr. 47 :



TS vertybės ir programiniai punktai 2005 metų darbuose:
Taikos pr. 45, 47, 51, ir 53 Klaipėdoje kiemo ir parko gynimo istorija

Žalgiriečių ir kauniečių statybininkų priekaištai Tėvynės sąjungai, kad ji be pagrindo stabdo jų daugiaaukščio bendrabučio Taikos pr. 70 Klaipėdoje statybų sukeliamą purvinimą priminė man kai kuriuos nesenus mūsų partijos skyriaus veiklos epizodus.

Pasirausiau internete ir istorijoje: prieš du su pusę metų stabdėme statybas Klaipėdoje, Taikos pr. 47.
Šio straipsnio pabaigoje pateiksiu įdomų istorinį dokumentą – mūsų pranešimą spaudai, raginantį gyventojus nepasiduoti statyboms, kurios turėjo sunaikinti jų sodintą parką ir jaukų kiemą, ir, kas įdomiausia – prašantį pagalbos iš žurnalistų ir iš žinaisklaidos vadovų, kad dalyvautų ir kad “maksimaliai nušviestų". Nušvietė, beje, įvairiai.

Parko naikinimas
Buvusių kooperatinių dviejų penkiaaukščių namų Taikos pr. 51 ir Taikos pr 45 gyventojai keturkampiame dideliame kieme, ribojamame kitų gyvenamųjų namų prieš keliasdešimt metų savo rankomis ir lėšomis numelioravo pažliugusias pievas, pasodino parką. 2002-2004 m. ties tuo gražiu parku tuometis Liberalų ir centro sąjungos (toliau – LiCS) rėmėjas S.Sūdžius įsigijo mažą 2 aukštų kepyklos pastatėlį.

Butų karštinė „suvalgė“ legendinius tortus
19 amžiuje Šiaurės Amerikoje aptikus aukso prasidėjo „aukso karštinė“, kuri kaip viską naikinantis smagratis sumalė šimtų tūkstančių žmonių likimus. Panašiai 21 amžiaus pradžios „butų karštinė“ pradėjo savo kuriamai –ardomąjį darbą: S.Sūdžius sumanė nugriauti iki tol puikia kokybe garsėjusią „Girmenos“ kepyklą, o vietoj jos pastatyti du gyvenamuosius dangoraižius. Tam reikėjo didesnio ploto, nei po kepyklos pastatėliu išpirktas žemės sklypas. Trūkdamas naujoms statyboms pinigų S.Sūdžius kažkam pardavė net „Girmenos“ prekinį ženklą – legendiniai tortai su visu kepykla, istorija, kepėjais, tradicijomis ir nepriekaištinga reputacija – viskas be pėdsakų dingo nebesulaikomoje pelno darymo mašinoje, kuri savo godžius jokios valdžios ar skrupulų nevaržomus nasrus atsigręžė į žmonių sodintą parką ir jų viešas erdves.

Žemės pavogimas
Tuo tikslu paslapčia ir tyliai S.Sūdžius „dasidūrė“ nemenką valdiškos žemės gabalą neva tai kepyklos sunkvežimėliams apsisukti. Detalaus plano svarstymas buvo paskelbtas tokiomis mažomis raidelėmis laikraščių ir dar tokiuose užkaboriuose, kad net ir žinant tikslų puslapį vartant tų laikraščių komplektus neįmanoma pastebėti tų skelbimų. Svarstymas su visuomene buvo surengtas ...Šilutėje. Liūdnai pagarsėjusi Klaipėdos apskrities administracija su dar labiau pagarsėjusia jos viršininke Lukošiene leido tą valdišką žemės gabalą prichvatizuoti, o užsakovas dviejų dangoraižių projektą užsakė taip pat pas ne menkiau garsius architektus Atus.

Nesustabdomi daugiabučių pelnagaudžiai
Vietiniai pastebėjo, kad kažkas ne taip, kai pradėjo pamažu džiūti 40 metų amžiaus iki tol buvę visai sveiki medžiai – kažkas naktimis laistė juos kažkokiu skysčiu. Užsakovas bandė medžius kirsti su suklastotais leidimais, gamtosaugininkai apsimetė, kad nieko nemato, savivaldybė ir LiCS mūru stojo užsakovo pusėn. Kad parko statusas neįteisintas, o žemė parduota, valdžia nuo žmonių slėpė, žemėtvarkininkai klastojo toponuotraukas, architektai klaidingai braižė saulės spindulių kelią dangoraižių projektuose. ir t.t. Žmonių sodintas parkas ir jų jaukus kiemas turėjo „pasiaukoti“ daugiabučių pelnagaudžiams.

Akla ir kurčia valdžia
Tada gyventojai kreipėsi į mus, pakėlėme dokumentus. Atsimenu, kad tada buvau labai smarki priblokštas to, kad nė vienas (NĖ VIENAS) dokumentas, susijęs su šiomis numatomomis statybomis, nebuvo patvirtintas laikantis įstatymų. Praktiškai visi veiksmai pradedant sklypo plėtimu, baigiant detalaus plano projekto padarymu buvo atlikti grubiai pažeidžiant įstatymus. Ir ant visų - atsakingų pareigūnų parašai. Ir visa valdžia, kaip ir žalgiriečių bendrabučio statybų atveju buvo visiškai akla ir kurčia.

Pirmą kartą - veidu į žmones
Tada pirmą kartą išėjome veidu į žmones. Susitikimai su gyventojais, piketai, mitingai, lapeliai, proklamacijos, ėjimas per butus, pavogtos žemės nužymėjimas stulpeliais su rodyklėmis kiek metrų į plotį ir kiek į aukštį bus planuojami dangoraižiai gyventojų kieme, banditiškos išvaizdos žaliūkai automobiliuose tamsintais stiklais ir panašiai – ir po pusantrų metų užsakovas ir valdžia atsitraukė.
Gyventojai pasiekė pergalę, o mes – Klaipėdos Tėvynės sąjunga pradėjome suprasti, ką reiškia frazė „atstovauti gyventojų/rinkėjų interesus“.

„Nazyvajtie familii“
Pridedu vieną istorinį dokumentą iš tų laikų mūšių prieš naujas statybas gyventojų kiemuose vietoj jų sodinto parko. Čia raginimas ateiti susitikimą su užsakovais. Tąsyk pasiekėme persilaužimą, nes valdžia išsigando žmonių. Iš pradžių gyventojai drebančiomis kojomis, dantis iš baimės sukandę, kai kurie slėpdami veidus susirinko į sausakimšą rūsio salę lemiamam svarstymui. Tąsyk pirmą kartą nuo Sąjūdžio laikų vėl išgirdau pamatines demokratijos frazes – „nustokit meluoti“, nazyvajtie familii tech, kto podpisal antinarodnyje dokumenty“ - salėje kaip vienas organizmas prieš Klaipėdos liberalcentristų pelnagaudžius susivienijo visų tautų atstovai.

„Gėda, gėda“
Topas buvo pasiektas, kai atvažiavo Balticum televizija ir kai kurie gyventojai ištraukė savo rankomis nieko neraginti ir nemokyti padarytus plakatus. O kad pergalė - mūsų, supratau tą akimirką, kai visi susirinkusieji pradėjo vienu atsikvėpimu skanduoti statytojui ir valdžios kaip atpirkimo ožiui pasiųstam tuometiniam vicemerui V.Plečkaičiui „Gėda, gėda“
Pastarajam, beje , taip pat buvo nemenkas smūgis, kai lemiamu momentu atsakydamas į valdžios atstovų dievagojimąsi, kad parkas niekam neparduotas ir neišnuomotas, visai salei parodžiau žemės prichvatizavimo dokumentus –V.Plečkaitis, panašu, kad savo vadų nebuvo apie tai informuotas.

Taigi, 2005 metų Klaipėdos TS pranešimas spaudai - kreipimasis į žurnalistus ir žinaisklaidą prašant pagalbos dėl viešumo:

2005-08-09 Tėvynės Sąjungos Klaipėdos skyrius padeda daugiabučių namų bendruomenei ginti savo teises
http://www.trade.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena&id=45069

2005-08-09 Tėvynės Sąjungos Klaipėdos skyrius prašo žiniasklaidos priemonių atkreipti dėmesį į dviejų daugiabučių namų bendrijų esančių adresu Taikos pr. 51 ir Taikos pr. 45 Klaipėdoje kovą prieš numatomą statyti daugiabutį namą.

Minėtų daugiabučių namų bendrijų atstovai kreipėsi pagalbos į Tėvynės Sąjungos Klaipėdos skyrių, kad būtų apsaugota nuo grubios statybų industrijos invazijos ir būtų išsaugotas žmonių rankomis pasodintas parkelis. TS Klaipėdos skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis kartu su gyventojais išstudijavo parengtą detalaus planavimo medžiagą ir rado gyventojų teises pažeidžiančių sprendinių. Po pareikšto protesto detaliojo plano svarstymas buvo atšauktas.
Šiandien yra parengtas naujas detalusis planas, kuris bus bandomas pristatyti gyventojų susirinkime, kuris įvyks ŠIANDIEN š.m. rugpjūčio 09 d 19 val. 00 min. Taikos pr. 51 namo susirinkimų salėje (tarp PC Maxima ir PC Topo centras). Susirinkime planuoja dalyvauti Klaipėdos mero pavaduotojas V.Plečkaitis, projekto užsakovas S.Sūdžius, projekto rengėjas R.Atas.
TS Klaipėdos skyrius ir minėtų namų bendruomenė suvokia, jog maksimalus viešumas gali apginti gyventojų interesus, kviečia žiniasklaidos atstovus dalyvauti šiame renginyje.
Vienintelis Lietuvoje bandymas statyti daugiabučių namų kieme iki to laiko buvo Žirmūnuose, Vilniuje. Gyventojai pralaimėjo procesą, nes buvo praleisti visi įmanomi apskundimo terminai.

Tėvynės Sąjunga

Žalgiriečių bendrabutį Klaipėdoje vietoj statybininkų statys pijarščikai

Kas pigiau: ratų plovimo įranga ar užsakomasis straipsnis?

Jau anksčiau rašiau apie kauniečius–statybininkus, kurie purvuose paskandino vaikų darželio „Purienos“ ir Klaipėdos darbo biržos prieigas. Pusantro mėnesio kas savaitę kaip Miesto ūkio komiteto pirmininkas vykdžiau savo pareigas – įtraukdavau į komiteto dienotvarkę klausimą, kodėl savivaldybės administracijos pareigūnai nesiima normalių priemonių statybininkas-purvintojams sutramdyti.
Purvintojai iš UAB „Status optimus“ pagal Žalgirio sporto draugijos užsakymą prie Žvejų kultūros rūmų stato bendrabutį socialiai remtiniems sportininkams-žalgiriečiams.
Kas savaitę klausydavomės komitete savivaldybės administracijos darbuotojų aimanų, kad jie negali nei patys protokolo surašyti, nei išsiųsti fakso aplinkos apsaugos departamentui (kuris lyg ir bandė kažką daryti) ar ekologinei policijai, nes tai aparato nėra, tai popieriaus trūksta.
Kartais aiškindavo, kad įstatymų tokiam darbui atlikti nepakanka, negali gauti sklypo plano, nežino, kuriame skyriuje dirba už leidimus atsakingi asmenys. Beje, šie „klaidžiojimai“ vyksta tame pačiame savivaldybės pastate Liepų g.11, Klaipėdoje ir net tame pačiame aukšte.

Apsimetinėjo, kad nemato
Vienu žodžiu pusė miesto pareigūnų ne tik iš savivaldybės, bet ir iš įvairiausių valdiškų įstaigų 2 mėnesius apsimetinėjo, kad nemato itin įžūlaus miesto viešųjų erdvių, , gatvių, prieigų, takų ties Žvejų rūmais teršimo.
Ledai pajudėjo, kai komitete pavyko iš antro karto dviem balsais už“ dviem „prieš“ (pirmininko balsas tokiu atveju lemiantis) kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių A.Každailevičių, kad įtariame Ūkio departamento direktorių A.Šimkų pažeidinėjant savo pareiginę instrukciją - nesiimant tinkamų priemonių tvarkai toje vietoje įvesti. A.Šimkui pradėjo kvepėti nuobauda.

Išjudinome grasinimais
Bet svariausias mūsų komiteto argumentas, manau, buvo tai, kad A.Šimkus leidžia tiesti komunikacijas už žalgiriečiams priklausančio sklypo ribų neturint savivaldybės išduoto leidimo ir tai tęsiasi 4 posėdis – antras mėnuo- iš eilės.
A.Šimkus iki šiol vis likdavo „aklas“, nors 4 kartus apie tai buvo informuotas raštu: jis tiek kartų gavo mūsų komiteto protokolą, kuriame parašyta kad ir toliau kauniečiai dirba be leidimo tiesdami komunikacijas už savi sklypo ribų, o niekas nieko nesiima, purvai toliau plūsta į vaikų darželį „Puriena“.
Taigi, pakvipo gal net ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Tai galbūt pagaliau ir išjudino kauniečius.

Pažadukai
Jau kitą dieną po tokio komiteto sprendimo savo iniciatyva su manimi susitiko UAB „Status optimus“ direktorius Vytautas Jurevičius, kuris norėjo gyvai išgirsti ką reikia padaryti. Paaiškinau, kad miesto švaros ir tvarkos taisyklių punktas, nurodantis, kad statybų metų negali būti teršiamos gatvės vienodai galioja visoms statybų įmonėms Klaipėdos m. teritorijoje, net ir žalgiriečiams bei kauniečiams.
UAB „Status optimus“ direktorius Vytautas Jurevičius paprašė laiko trūkumams pašalinti, motyvavo, kad reikia laiko ratų plovimo įrangai nupirkti, laikiniems pėsčiųjų takams sutvarkyti, atsitraukti į savo sklypą (buvo išsikėtoję ant jiems nepriklausančių vejų) ir pan.
Inspektoriumi dirbu nuo 1988 metų. Kai pažeidėjas elgiasi civilizuotai, pažada susitvarkyti ir vykdo šiuos pažadus, visada tokiais atvejais nebespaudžiu, nebaudžiu, duodu laiko.

Meluoja dėl tako
Vyriškai sutarėme, kad iki trečiadienio imtinai UAB „Status optimus“ direktorius Vytautas Jurevičius apsišluos, išsiplaus, susitvarkys, nebeterš aplinkos, o vaikais su tėveliais ir darbo biržos klientai galės patekti į minėtas įstaigas kaip ir visi normalūs žmonės – nepurvinais iki kelių drabužiai ir , kaip ir anksčiau – plačiu ir tvarkingu taku.
Beje, savo žemiau pateikiamame opuse žalgiriečiai –statusininkai meluoja teigdami, kad jokio tako iki jiems ateinant nebuvo ir nieko jie neardė – skaitykite vaikų darželio „Puriena“ direktorės paliudijimus čia, čia, o taip pat ir čia).
Sutarėme, kad kai kauniečiai viską padarys pagal taisykles ir sveiką protą, tada UAB „Status optimus“ direktorius V.Jurevičius man paskambins ir pakvies apžiūrėti teritorijos.

„Vyriškas atsakymas“
Ir štai „paskambino“ ir „pakvietė“ – šiandien trečiame dienraščio „Klaipėda“ puslapyje išspausdino su užsakomuoju numeriu išsamų opusą apie susiklosčiusią padėtį žalgiriečių ir statusininkų- optimusininkų akimis.

Vietoj ratų plovyklos
Tokios didelės apimties ir tokioje vietoje straipsnis kainuoja ne mažiau 4500 Lt , t. y . tiek, kiek kainuoja ratų plovimo įranga. Kurios iki šiol tame statomame bendrabutyje nėra.
Kaip reta nuostabiai „protinga“ investicija, tikrai verta įtraukimo į ekonomikos ir vadybos vadovėlius.

Todėl pateikiu Jūsų dėmesiui visą žalgiriečių ir statusininkų-optimusininkų opusą:

UŽSAKYMO Nr.139592: Kodėl N.Puteikis persekioja statybininkus?

Užsakomoji publikacija 2008 02 22 d. "Klaipėdos" dienraščio 3 puslapyje:

"Klaipėda", 3 puslapis, autorius: Marius Girdvainis, data: 2008 02 21; rubrika: Miestas
Užsakymo Nr.139592

Kodėl N.Puteikis persekioja statybininkus?

Statybų aikštelę politikos arena pavertęs vienas miesto tarybos opozicijos lyderių Naglis Puteikis stumia iš Klaipėdos investicijas, nors sykiu apgailestauja, kad miesto biudžete neužtenka pinigų socialinių darbuotojų ir mokytojų atlyginimų priedams.

"Kova" dėl keliuko

N.Puteikis "kovą" su Kauno bendrove "Status Optimus", už Žvejų rūmų statančią daugiabutį namą sportininkams, paskelbė maždaug prieš mėnesį. Vietos konservatorių lyderis kaltino statybininkus, kad šie teršia į Darbo biržą ir darželį "Puriena" vedančią gatvę, griauna miesto infrastruktūrą. "Prisileidome chamų, o savivaldybės administracija, pamačiusi statybininkus, tik seiliojasi. Tokios netvarkos nemačiau net tarnaudamas Afganistane", - skambiomis frazėmis švaistėsi N.Puteikis. Tokie pareiškimai klaipėdiečiams ir patiems statybininkams sukėlė abejonių. "Keista, kad N.Puteikis kelia tokį triukšmą. Pats vedu anūką į darželį "Puriena" ir niekada nereikėjo klampoti per purvyną. Be to, iki Taikos prospekto nutiestas platus ir švarus takas", - stebėjosi klaipėdietis Rimas.
"Kaip galima lyginti statybas su Afganistano karu. Juk ten žmonės buvo luošinami. N.Puteikis vyko kariauti, o ne politikuoti. Be to, kas gali paneigti, kad iš karo žmonės grįžta traumuoti ir fiziškai, ir emociškai", - teigė bendrovės "Status Optimus" direktorius Vytautas Jurevičius. "Status optimus" už tūkstančius litų per mėnesį samdo bendrovę "Specialius autotransportas", kuri kasdien galvą valo. Tačiau nė vienose statybose gatvė negali blizgėti nuo ryto iki vakaro. Be to, gatvė, dėl kurios švaros neva kovoja N.Puteikis, miesto bendrajame plane net neegzistuoja. Tai tėra įvažiavimo keliukas į Darbo biržą.

Siekia šiltos kėdės?

Įdomiausia tai, kad kuo labiau reaguojame į N.Puteikio pastabas, tuo smarkiau jis mus puola. Vadinasi, čia slypi kažkoks kitas tikslas", - svarstė V.Jurevičius.
Ar į patologinį persekiojimą panašus N.Puteikio puolimas negali reikšti, kad jis siekia išklibinti savivaldybės administraciją ir palikti kelias tuščias valdininkų kėdes? Gal konservatorių lyderis vieną iš jų nori užimti? Juk vieša paslaptis, kad šiuo metu N.Puteikiui darbas yra reikalingas. Nuolat konfliktuojantis vyras prieš pusmetį buvo atleistas iš Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigų. Dar anksčiau jis buvo atleistas iš bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" direktoriaus pareigų. Visus atleidimus lydėjo skandalai. Miesto ūkio komiteto pirmininku tapąs N.Puteikis dažnai tarsi didžiuodamasis pareiškia, kad nė viena statybų bendrovė Klaipėdoje neapsiėjo be baudų. Todėl esą jas reikės mokėti ir "Status Optimus".
"Ar tokiais pareiškimais galima didžiuotis?" - klausė V.Jurevičius. - Jei iškyla problema, ją reikia sprąsti. Tačiau N.Puteikis jokio sprendimo nepasiūlė. Jis pats aiškino, kad nėra statybininkas ir nieko nesupranta".

Kūdra virto tvenkiniu

Galima teigti, jog N.Puteikio pareiškimai, kad statybininkai žaloja miesto infrastruktūrą, dar kartą įrodo, kad politikui trūksta kompetencijos. Visiems žinoma, kad norintys priduoti statybų objektą rangovai turi sutvarkyti visą aplink pastatą esančią infrastruktūrą - gatves, apšvietimą, žaliąją veją ir panašiai. "To tako Taikos prospekto link, kurį neva išardėme, anksčiau net nebuvo. Tai mes jį nutiesėme, kad žmonėms būtų patogiau eiti. Tai jį suardė sunkiasvoris transportas, tačiau netrukus jį sutvarkysime", - žadėjo V.Jurevičius. "Tapome kalti dėl kažkokios kūdros, kad ją esą teršiame. N.Puteikis bando įrodyti, kad tai yra gražiausias ir švariausias tvenkinys Klaipėdoje. Tuomet jis turėtų pakviesti klaipėdiečius ne važiuoti prie jūros, o vasaras leisti prie šio tvenkinio, kuriame veisiasi tik dumbliai ir varlės", - ironizavo V.Jurevičius.

Kauniečiai pildo biudžetą

Ar geras yra politikas, kuris vardan savo tikslų stumia iš Klaipėdos investicijas?
Nors šiuo metu garsiausių mieste statybų generalinis rangovas yra bendrovė "Status Optimus", atlikti darbus ji samdo Klaipėdos įmonę, kuriai per kelis artimiausius mėnesius sumokės iki 6 mln. litų. Subrangovo mokami mokesčiai pateks ne į Kauno, o į Klaipėdos miesto biudžetą. "Status Optimus" statybos medžiagas taip pat perka iš Klaipėdos įmonių, iš uostamiesčio bendrovių nuomojama technika. Todėl Klaipėdoje vykstančios statybos, nesvarbu, kas jų užsakovas, pildo miesto biudžetą.
Nesunku suskaičiuoti, kad vien tik subrangovų sumokėtų mokesčių pakaktų, kad miesto biudžete atsirastų pinigų socialiniams darbuotojams ir mokytojams mokėti priedus prie atlyginimų. Dėl to pastaruoju metu itin kovojo konservatoriai ir jų lyderis N.Puteikis, kuris galiausiai ėmė piktintis, kad biudžete nėra pinigų. "Jis pjauna šaką, ant kurios pats sėdi. Mūsų įmonė ir pildo miesto biudžetą, tačiau N.Puteikis mus veja iš Klaipėdos ir atbaido pinigus. Drįstu teigti, kad N.Puteikis statybų aikštelėje daro politiką. Tačiau tai naudinga ne miestui, o tik jam. Politikuoti yra viena, o protingai mąstyti - visai kas kita", - argumentavo V.Jurevičius. Jo teigimu, kasinėjimo darbai statybvietėje vyks mažiau nei mėnesį. Ar po to N.Puteikis ieškosis kitos statybų aikštelės, kur galėtų siekti savo tikslų?

_______Užsakymo Nr.139592__________

DEL TEISMO: aciu alternatyvininkams, visuomenininkams, bendrazygiams, kolegoms ir kt. pagalbininkams

Sita byla laimejau ne as, o Jus

Aciu visiems. Sita byla laimejau ne as, o Jus, alternatyvininkai ir visuomenininkai, nes jei ne Jusu aktyvi paminklosaugine veikla/akcijos, tai manau, kad teismas nebutu taip ryztingai stojes paveldo pusen.
Dekoju bendrazygiams, kolegoms ir kt. pagalbininkams, visiems, kurie uzstojote paminklu apsauga, visiems, kurie palaikete mane visais imanomais budais, nes be jusu paramos, palaikymo ir supratimo nebuciau pasiekes sio nors ir tarpinio, bet vis tiek labai svarbaus paveldo issaugojimui rezultato.
Ir dar - kaip amerikonisku filmu subtitru pabaigoje rasoma - ypatinga padeka - Rasai ir kalinauskaitininkams bei Dainiui ir elertininkams.

Naglis

P.S.: keletas zmoniu, kurie slapcia nuo savo darbdaviu tiesiogiai ir neteisiogiai padejo paminklosaugai ir man sioje byloje, jau yra neteke darbo, nes buvo itarti, keletas tebera itariami ir yra persekiojami, dalis zmoniu uz savo aktyvia paminklosaugine veikla yra spaudziami visais imanomais ir neimanomais budais.

Kazkokia fantasmagorija/burbonu restauracija - grizo breznevo, jei ne blogiau laikai. Nors kai paziuri kas uzsedo svarbiausius paminklosaugos ir ne tik postus, kai paskaitai apie Siauliu amfiteatro grobima ir projekta "Leo", tai stebetis atkritimu i sovietmecio tradicijas gal ir nereiketu: sie parazitiniai pelnagaudziu reiskiniai apniko visas Lietuvos gyvenimo sritis.

Apie minetus persekiojamus asmenis ir ju pagalba paminklosaugai sioje byloje parasysiu veliau, kai tiems zmonems valdzia nebegales pakenkti. Tokia diena visu musu bendromis pastangomis anksciau ar veliau tikrai ateis.

O barbarai-pelnagaudziai tegu neturi iliuziju: visus ju "darbus" moksliskai kaip fenomena isanalizave ir apipavidaline iamzinsime ir apdainuosime PVA - Paminklosaugos Vandalu Analuose- tinklapiuose/knygose su dokumentu kopijomis, nuotraukomis, audio ir video - gales prie savo antikvariniu zidiniu vakarais pasivartyti, pasiskaityti, savo vaikams ir anukams savo "nemirtingais zygdarbiais pasigirti".


N.

Teismas: Kultūros paveldo departamento Klaipėdos TP vedėjas atleistas neteisėtai

Teismas: Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas atleistas neteisėtai

http://www.vaateismas.lt/index.php/lt/39289/

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal buvusio Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo N.P. skundą Kultūros paveldo departamentui dėl įsakymo atleisti jį iš pareigų panaikinimo, nusprendė patenkinti pareiškėjo skundą.
Buvęs Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas N.P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2007-08-17 KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus pasirašytus 2 įsakymus: dėl tarnybinės nuobaudos jam skyrimo ir dėl atleidimo iš pareigų. N.P. skunde teismui paaiškino, kad įsakymai rėmėsi iš esmės neatliktu, faktinėmis aplinkybėmis neparemtu tarnybiniu tyrimu, kuris buvo atlikamas pažeidžiant procedūras. Komisija neištyrė N.P. tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo priežasčių, aplinkybių ir pasekmių, nenustatė jo kaltės, neįvertino jo ankstesnio elgesio, neišsiaiškinio jo elgesį lėmusių priežasčių ir priėmė neteisėtą, nepagrįstą, per griežtą sprendimą. Tarnybinis tyrimas atliktas vienpusiškai, neobjektyviai, siekiant susidoroti su juo kaip aktyviu Konservatorių partijos veikėju. N.P. teismui paaiškino, kad sustabdė I.Simonaitytės viešosios bibliotekos priestato statybos darbus, norėdamas išsaugoti vertingąsias pastato savybes ir elgėsi pagal savo kompetenciją, jausdamas pareigą atsakyti už padalinio darbą bei vadovaudamasis valstybės formuojama politika, kuria siekiama išsaugoti šalies nekilnojamąjį paveldą.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė teismo atmesti skundą kaip nepagrįstą. KPD atstovas teismui paaiškino, kad Tarnybinio tyrimo komisija, atlikusi tarnybinį tyrimą nustatė, kad neteisėti ir neadekvatūs N.P. savavališki veiksmai, sustabdant statybos darbus Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekos priestato teritorijoje, pažeidė teisės aktų nuostatas ir sukėlė sunkias pasekmes – buvo sustabdytas valstybės investicinio projekto, kurio įgyvendinimui ir užbaigimui Vyriausybė skyrė valstybės biudžeto lėšas I.Simonaitytės bibliotekos sutvarkymo darbams, dalies vykdymas; rangovas UAB „Pamario restauratorius“ patyrė neigiamų pasekmių ir finansinių nuostolių; diskredituota valstybės tarnyba ir kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas.
UAB „Pamario restauratorius“ ir Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos atstovai prašė teismo atmesti N.P. skundą kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, nusprendė N.P. skundą patenkinti — panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2007-08-17 įsakymą Nr. P-225 “Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjui N.P.” bei 2007-08-17 įsakymą Nr. P-226 “Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo N.P. atleidimo iš pareigų”. Teismas priėjo išvadą, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymai neatitinka aukštesnės galios teisės aktams ir yra priimti pažeidžiant taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. N.P. veiksmų stabdant statybos darbus nėra pagrindo laikyti šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, o nuspręsti, ar už juos taikytina kitokia tarnybinė nuobauda, trukdo nepilnai atliktas skundo bei tarnybinio nusižengimo tyrimas. Iš esmės pasibaigusių bibliotekos priestato ardymo darbų sustabdymas negalėjo sutrikdyti investicinio projekto vykdymą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Cituojant ar platinant šią informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį
Daugiau informacijos:
Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė
Vilniaus apygardos administracinio teismo
atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaida
Tel. (8 5) 264 1270, mob. 8 698 16 692
el. paštas baltaduone@vaateismas.lt
adresas internete www.vaateismas.lt

Alfa.lt korepondentės Vytenės Stašaitytės, kuri stebėjo ir 7 valandas su 15 min. pertrauka trukusį pirmąjį šio teismo posėdį, reportažas:

Puteikį teismas grąžina prižiūrėti Klaipėdos paveldo
Vytenė Stašaitytė Alfa.lt 2008-02-19 16:56

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį paskelbė, kad Kultūros paveldo departamentas (KPD) neteisėtai iš Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo pareigų atleido skandalingai pagarsėjusį konservatorių Naglį Puteikį.
Jei per dvi savaites KPD neapskųs šio sprendimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, N. Puteikis galės grįžti į postą. KPD direktorius Albinas Kuncevičius Alfa.lt nekomentavo teismo sprendimo ir būsimų departamento veiksmų: „Visų pirma reikia susipažinti su sprendimu, o tada jau bus matyti“.
Teismas taip pat pasisakė, kad N. Puteikis nors ir nusižengęs tam tikriems formalumams vis dėlto turėjo teisę stabdyti, jo manymu, paveldą niokojančius griovimo darbus Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos priestato statybos ir restauravimo teritorijoje. Taip pat administracinę bylą išnagrinėjusi teisėja Nijolė Šidagienė sutiko, kad N. Puteikio įtarimai, jog UAB „Pamario restauratorius“ darbus atliko be būtinų leidimų, yra pagrįsti.
VAAT nutartyje pastebima, kad KPD sudaryta komisija netyrė šių aplinkybių pasisakydama dėl N. Puteikio veiksmų. Teisėja taip pat atmetė verslininkų pretenzijas, kad dėl stabdymo darbų jie esą patyrė nuostolius ir dėl to buvo vilkinamas Vyriausybės finansuojamo investicinio projekto įgyvendinimas.
„Svarbiausia, kad teismas gynė paminklą. Nors jo jau ir neprikelsim, bet inspektoriai, kurie buvo nusigandę, galės drąsiai stoti paveldo pusėn, – po posėdžio sakė N. Puteikis. Šiuo metu apmokamose Tėvynės sąjungos partijos pareigose dirbantis politikas tikina, kad grįžimas į pareigas jam esąs antraeilis laimėjimas. Jis sako, jei grįšiantis, tai tik su misija ginti KPD vadovybės ir Kultūros ministerijos psichologinį spaudimą patiriančių darbuotojų. „Vien ko vertas kultūros ministro pareiškimas, kad Lietuvoje per daug paveldo“, – apie politikų ir paveldosaugininkų nuolaidžiavimą statybų verslui kalbėjo konservatorius.
Pernai rugpjūtį N. Puteikis buvo atleistas už tai, kad neva viršydamas savo įgaliojimus sustabdė Vyriausybės finansuojamą investicinį bibliotekos statybos ir restauravimo projektą.
Konservatorius iš karto po sprendimo ir nagrinėjant bylą teisme kartojo, kad leidosi į žūtbūtinę kovą už architektūrinį paveldą, kurį užsimerkus KPD niokojo verslininkai. Jis tikino, ant darbininkų policiją užsiundęs, nes matęs, jog statybininkai griauna vertingą, prieškarinės architektūros statinį. Tokio statuso patalpomis jis vadino ne tik bibliotekos istorinį XIX a. architektūros pastatą, bet ir prie jo 1936 m. prilipdytą sandėliuką.

Kaip bus nubaustas paminklosaugininkas, bandęs išsaugoti kultūros paminklą?

Vilniaus apygardos administracinis teismas skelbs nuosprendį N.Puteikio atleidimo byloje

Fotografijoje: prieš taip vadinamą "restauravimą" buvo atlikta I.Simonaitytės bibliotekos senojo pastato privaloma saugomų detalių fotofiksacija - nufotografuotos visos vertingos senovinės interjero detalės. Nuotraukoje - tokios fiksacinės bylos lapas, kairėje matomos dingusios durų rankenos (Nr. 52 ir 53), o dešinėje viršuje - ypač skaudus praradimas - "restauravimo" metu "išgaravusi" didžioji pirmo aukšto salės ažūrine palangė (Nr. 57-58).

http://sc.bns.lt/?item=48843&id=3&subid=43

Šiandien, 2008 02 19 d. 15.00 val. Vilniaus apygardos administracinio teismo Žygimantų g.2, Vilniuje 6 salėje (salė gali keistis) bus skelbiamas teismo sprendimas byloje dėl Naglio Puteikio neteisėto atleidimo iš Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigų.
N.Puteikis prieš pusę metų buvo atleistas iš šių pareigų, kai bandė sustabdyti be KPD leidimo vykdomus neteisėtus paminklinio pastato – I.Simonaitytės bibliotekos senosios dalies griovimą.
Restauruojant šiuos XIX a. vieno turtingiausių Klaipėdos to meto pirklių H.Gerlacho rūmus dingo ir buvo sunaikinta dauguma antikvarinio interjero detalių, kurios buvo nufotografuotos prieš restauravimą.

Prieš šios bibliotekos barbariškus restauravimo metodus protestavo visuomeninės organizacijos, Alternatyvinė kultūros paveldo komisija. Jos ilgametė pirmininkė ir narė Gražina Drėmaitė piktinosi: „ naikindami detales, restauratoriai apvaginėja mus, skurdina mūsų tautos istoriją. Jeigu restauratorius pats negali sutvarkyti rastos vertybės, jis privalo atiduoti ją saugoti į muziejų, o ne naikinti ir išvežinėti į sąvartynus. Pati dirbu restauratore 38 metus, todėl gerai žinau, kad šios specialybės žmogus turi pasižymėti ir aukšta morale: turi būti ištikimas profesiniams principams, pareigai atkurti ir saugoti istorijos reliktus.“
Panašiai teigė kitos - Lietuvos jūrinio paveldo tarybos prie Kultūros paveldo departamento narys, studijų apie Klaipėdos krašto paveldą ir marinistinę kultūrą autorius Kęstutis Demereckas: „Tai, kas dabar sunaikinta I. Simonaitytės bibliotekoje - unikalios vertybės, kurių niekur jau neberasime. Tų žmonių, kurie išvežė krosnį, žaliuzes, koklius, nugriovė priestatą, restauratoriais pavadinti neapsiverstų liežuvis, jiems reikia atimti licencijas. Tai, kas vyksta bibliotekoje, - vandalizmas.“

Nežiūrint į protestus 2007 08 17 d. Naglis Puteikis remiant komisijos, kurioje nebuvo nė vieno atestuoto restauravimo specialisto, išvadomis buvo atleistas iš Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigų, motyvuojant tuo, kad stabdant senovinio bibliotekos priestato griovimą„ buvo sutrikdytas valstybės investicinio projekto vykdymas, sukeltos neigiamos pasekmė statytojui ir finansiniai nuostoliai rangovui, diskreditavo valstybės tarnybą ir ja piktnaudžiavo.“
Po N.Puteikio atleidimo priestatas buvo nugriautas, KPD vadovybės pastangomis nedelsiant buvo nutraukta ir statybų metu dingusių senovinių interjero detalių paieška.

Teismo sprendimo šioje byloje paskelbime dalyvaus šalių atstovai, tarp jų - ir N.Puteikis.

Smulkesnė informacija – telefonu 8-652-76250.

Sveikinu su Vasario 16!

Skrajučių epidemija Klaipėdoje

"Barstomosios" karikatūros buvo populiarios Prancūzų revoliucijos išvakarėse

Prikrito į dėžutę visokių skrajučių.

Matyt, dauginasi tarpusavyje, nes viena kitą pamėgdžioja.

Ir valdžią pamėgdžioja, ir ne tik valdžiūnų veidus, bet ir veiksmus.

Tokios "barstomosios" karikatūros buvo populiarios Prancūzų revoliucijos išvakarėse.

Ir Vasario revoliucijos išvakarėse Rusijos imperijoje.

O dabar kaip tik vasaris, tiesa ne Rusijoje, bet Lietuvoje.

Raudonoji skrajutė (išraudusi nuo šilumos kainų) su žaliais vardiniais balsavimais panaši į Kalėdinį pasveikinimą valdžiai .

Juodai balta (koks dviprasmiškas apibūdinimas) su simpatišku Taraškevičiumi ir jo dar linksmesniu lietsargiu panaši į pasveikinimą Vasario 14 -os - Valentino dienos proga.

PAREIŠKIMAS DĖL SAVAVALIŠKŲ STATYBŲ KLAIPĖDOJE

Pilnas pareiškimo tekstas - čia.

KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIAI
_____Liepų g. 11, LT- 91502 Klaipėda_______

LR Prezidentui,
LR Aplinkos ministrui,
LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui,
LR Seimo Antikorupcijos komisijai

2008-02-07 Nr. Sa-01

PAREIŠKIMAS DĖL SAVAVALIŠKŲ STATYBŲ KLAIPĖDOJE

Pareiškiame, kad 2008-01-31 įvykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo pateikti du sprendimo projektai, kuriais atgalinėmis datomis bandoma įteisinti jau įvykdytas savavališkas statybas.
Klaipėdos m. savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl žemės sklypo Šilutės pl. 71, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ projektu tarybos narių buvo prašoma patvirtinti naujo bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ sandėlio statybos detalųjį planą. Tačiau svarstant šį klausimą paaiškėjo, kad šio, dar tik tvirtinti pateikto detaliojo plano, sprendiniai jau įgyvendinti: bene visi numatyti objektai pastatyti.
Taip pat tarybos posėdyje buvo pateiktas kitas tarybos sprendimo projektas „Dėl pritarimo AB „Klaipėdos mediena“ gamybos reorganizavimo, naujos katilinės statybos ir drožlių džiovyklų modernizavimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai“, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma suteikti leidimą AB „Klaipėdos mediena“ statyti naują katilinę. Miesto tarybos nariams pritarus šiai ataskaitai, turėjo prasidėti detalaus plano rengimo procedūros.
Tačiau dar svarstant šį klausimą savivaldybės Teritorijų planavimo komitete įmonės atstovai prisipažino, kad nauja 3,5 MW galingumo kieto kuro katilinė jau pastatyta ir veikia bandomuoju režimu. Nors negalėjo pateikti patvirtinto teritorijos detaliojo plano, kuriame būtų numatyta tokio objekto statyba, techninio projekto bei statybos leidimo.
Esame priversti kreiptis į Jus, prašydami ginti teisingumą, įstatymus ir viešąjį interesą, nes neturėdami daugumos Klaipėdos m. taryboje negalime užtikrinti įstatymo laikymosi vienoje iš aktualiausių šios dienos sričių – nelegalių statybų įteisinimas. Apgailestaudami galime teigti, kad nelegalių statybų keliu žengia solidžios šalies bendrovės, o Klaipėdos apskrities ir miesto valdžia yra pasirengusi paminti įstatymus ir visuomenės interesus.

Pridedama:

1. Tarybos sprendimo projektas „Dėl žemės sklypo Šilutės pl. 71, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ ir aiškinamasis raštas – 2 lapai;
2. Žemės sklypo Šilutės pl. 71, Klaipėdoje Sklypo kadastro Nr. 2101/0007:37 detalusis planas – 1 lapas;
3. Žemės sklypo Šilutės pl. 71, Klaipėdoje objektų fotonuotraukos – 2 lapai;
4. Tarybos sprendimo projektas „Dėl pritarimo AB „Klaipėdos mediena“ gamybos reorganizavimo, naujos katilinės statybos ir drožlių džiovyklų modernizavimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita“ ir aiškinamasis raštas.
5. AB “Klaipėdos mediena“ naujos katilinės foto nuotraukos – 1 lapas.
6. Klaipėdos m. savivaldybės Teritorijų planavimo komiteto protokolas 2008 m. sausio 16 d. Nr. (1.10)-TAR- 1 lapas.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai

Rolandas Bražinskas

Jurgita Choromanskytė

Kęstutis Gabšys

Pranciškus Vytautas Mickus

Gintautas Antanas Murauskas

Eugenija Odebrecht

Naglis Puteikis

Lilija Skovronskienė

Jurij Šeršniov

Artūras Šulcas

Viačeslav Titov

Marius Usonis

Alina Velykienė

...buvo sulaikytas girtas, vėliau dar sustabdė bibliotekos priestato griovimo darbus...

Valdiškų paminklosaugininkų misija – ginti ne paveldą, o verslininkus

Pavadinime - citata iš 2008 02 07 d. TV3 žinių reportažo apie mano teismą su Kultūros paveldo departamentu dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Smulkiau cituojamo reportažo tekstas pateiktas šios straipsnio pabaigoje.

Įsivaizduoju: kažkoks neišsipagiriojęs pilietis vos ant kojų bepastovintis įsiveržia rėkdamas i biblioteką ir mojuodamas KPD pažymėjimu reikalauja tuoj pat sustabdyti kažkokio supuvusio sandėliuko ardymo darbus...O vargšai garbūs paminklosaugininkai ir bibliotekos vadovai su siaubu akyse kūnais užstoja vertingiausius interjero elementus, foliantus ir inkunabulus nuo siautėjančio senienų mėgėjo-maniako, kad iš pykčio jų nesulaužtų ar nesuplėšytų...

Realybę galima apžiūrėti I.Simonaitytės bibliotekoje Klaipėdoje. Po "mandagaus ir konstruktyvaus atestuotų bei licencijuotų specialistų-restauratorių darbo" šiame 19 a. pab. vieno turtingiausių to meto Klaipėdos pirklių rūmuose praktiškai neliko autentiško interjero. Užtat jo žymiai padaugėjo kitur, nes kaip suprantate, "restauratoriai" senienas veža ne į sąvartynus.

Pridedu keletą fotografijų to, kas buvo "nevertinga".

Keletas įspūdžių iš teismo posėdžio

Dvynių ar baimės sindromas.
Kita pusė – susidvejinusi, nes visų buvo po du: iš KPD, iš „Pamario restauratorių“, iš Klaipėdos teritorinio padalinio ir iš bibliotekos. Gal jiems baisu buvo po vieną, nors už rankų susikabinę nesėdėjo, tik pečius buvo suglaudę.

Įnašas į teisėkūrą
Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdis bus įrašytas į vadovėlius, nes trečiuoju asmeniu patraukė net ik KPD , bet ir jo teritorinį Klaipėdos padalinį, kuris nėra juridinis asmuo. Teisėja Nijolė Šidagienė nesuprato mano ironijos, kai aš paprašiau parodyti trečiojo asmens išduotą įgaliojimą. Jo ir nebuvo, tuo labiau ir negalėjo būti, nes tokio asmens paprasčiausiai nėra. Vėliau šio padalinio vadovui V.Juškai atnešė faksu gautą KPD direktoriaus pasirašytą įgaliojimą – automatiškai V.Juška tapo ne trečiuoju asmeniu, o atsakovu. Esmės tarsi ir nekeičia, bet parodo Vilniaus apygardos administraciniame teisme tvyrančią dvasia ir tvarką

Įgaliojimų netikrino
Nustebino tai, kad niekas netikrino dalyvaujančių asmenų tapatybės ir įgaliojimų. Net kai pradėjau protestuoti. Jau vėliau po skandalo pradėjo tikrinti ir paaiškėjo, kad nei bibliotekos, nei „Pamario restauratorių“,atstovai tokių įgaliojimų iš viso neturi. Jų padėtį gelbėjo gudragalviškas planas kviesti bibliotekos direktorių ir „Pamario restauratorių“ direktorių liudininkais.

Pasiūliau nusišalinti
Tokia situacija man sukėlė įtarimų, kad teisėja šališka, tuo labiau kad kai ji dirbo Seimo kontroliere, o aš – Kultūros paveldo inspekcijos vadovu, tai tuo metu turėjome nemenką konfliktą, nes ji gynė žemes ant piliakalnio aikštelės atgauti norinčius žmones, o aš gyniau piliakalnį. Ji beveik valandą rašė motyvus ir nenusišalino, bet po to bent jau pradėjo tikrinti dalyvavusių įgaliojimus.

„Vsio zakonno“
KPD su satelitais teigė, kad bibliotekos priestatas buvo nevertingas, jo nugriovimas būtinas ir teisėtas, o mano veiksmai jį ginant – antikonstituciniai. Būtent antikonstituciniai - Taip ne tik teigė, bet ir parašė. No svarbiausia - dėl tokių mano blogietiškų veiksmų sustojo NAUJO PRIESTATO INVESTICINIS PROJEKTAS ir labai rimtų finansinių nuostolių patyrė rangovai – privati verslininko Aladino Kliuko valdoma uždaroji akcinė bendrovė „Pamario restauratorius“.

Aš sakiau, kad jei ir nebūčiau turėjęs įgaliojimų ar teisių, vis tiek būčiau stabdęs darbus kviesdamas policiją, nes manau, kad kiekvienas pilietis turi ginti paveldą. Ir jei vėl „restauratoriai“, pasiremdami „specialistų“ raštais bandys kokį nors paveldą griauti Klaipėdoje, ne tik policiją kviesiu, bet ir visais KITAIS TEISĖTAIS BŪDAIS ginsiu tą paveldą. Beje, jokie darbai nesustojo, nes keletas griovėjų po mano sustabdymo buvo permesti vokiškų plytų utilizavimu – neva tai išvežimui į šiukšlyną.

Sufleris
Maloniai nuteikė KPD Juridinio skyriaus viršininkas per pertrauką mokantis liudininką bibliotekos direktorių, kokius ir kaip reikia duoti parodymus. Į mano pastabą sureagavo tūžmingai: „jei nepatinka, skųskis“. Nepatinka. Skųsiuos. Atsirado, matote, dar vienas Sabatauskas-2.

Entuziastas
KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas V.Juška, matyt pagautas emocinio liudininkų parodymų vektoriaus, pareiškė: „Pas Puteikį, kai jis dirbo vietoje manęs, visi darbų stabdymai buvo tokie pat kaip ir šis - ant įstatymų pažeidimo ribos, praktiškai juos pažeidžiant“.
Ten, teisme, pakomentuoti negalėjau. Tačiau jaučiu pareigą, matydamas ir skaitydamas kaip dabar metodiškai nuo Klaipėdos krašto paviršiaus šluojamas paveldas ir toliau niokojami , nugramdomi senoviniai interjerai replikuoti bent jau čia: V.Juškos manymu, kaip suprantu, tikro valdiško paminklosaugininko pareiga – niekada ir jokiais būdais nestabdyti jokio paveldo griovimo, jei tai daro oligarchai ir stambesni verslininkai.
O jei vieną supuvusią lentą pabando pakeisti ant skurdo ribos vargstantis paprastas žmogelis, tai tada jau griūna visu įstatymo griežtumu.
Ne veltui KPD-stai pradėjo vaikščioti tik po du – kaip anekdote apie sovietinius milicininkus.

Misija
Ar 1986-88 metais smerkdami to meto nomenklatūrinius komunistus už paveldo niokojimą galėjome susapnuoti, kad Nepriklausomos Lietuvos valstybės laikais subrendę tarnautojai-paminklosaugininkai savo misiją įsivaizduos kaip verslininkų intereso gynimą nuo paveldo apsaugos reikalavimų?
Nesistebiu tuo tik todėl, kad šiandien visose Lietuvos gyvenimo srityse tokie absurdai baigia išstumti sveiką protą.

Teisėja sprendimą šioje byloje skelbs 2008 02 19 dieną 15.00 val. Vilniaus apygardos administracinio teismo 6 salėje Žygimantų g. 2, Vilniuje.

Iš media-apžvalgos:
TV3/Žinios/Aktualijos 18:45; K.Puteikis teisme skundžiasi neteisėtu atleidimu iš darbo
Autorius: Aurelijus Griškevičius; Diktorius: R. Petkevičius Pranešimo eil. nr.: 8; trukmė: 00:01:30 Data: 2008 02 07
"Teismas ketvirtadienį išnagrinėjo buvusio Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo konservatoriaus Naglio Puteikio skundą prieš KPD. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo besiskundžiantis politikas išgarsėjo po to, kai buvo sulaikytas girtas, vėliau jis dar sustabdė bibliotekos priestato griovimo darbus. KPD ir restauratoriai tvirtina, kad nugriautas bibliotekos priestatas nevertingas".

Teismo posėdyje nuo pat jo pradžios iki pabaigos beveik 7 valandas su 15 min. pertrauka sėdėjo ir alfa.lt žurnalistė Vytenė Stašaitytė. Pateikiu jos reportažą:

Puteikio atleidimas atsirūgsta statybų leidimo paieškomis
Vytenė Stašaitytė Alfa.lt 2008-02-07 18:10

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį po maždaug 7 valandas trukusio posėdžio išnagrinėjo buvusio Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo konservatoriaus Naglio Puteikio skundą prieš KPD.
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo besiskundžiantis politikas sprendimą administracinėje byloje išgirs vasario 19 d.
Reklama
Tuo tarpu ketvirtadienį atleidimo iš darbo aplinkybių nagrinėjimas teisme pakrypo daugiausiai į analizę, ar Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje restauratoriai dirba su tinkamais leidimais. Kadangi N. Puteikis buvo atleistas už tai, kad viršydamas savo įgaliojimus sustabdė Vyriausybės finansuojamą investicinį bibliotekos statybos ir restauravimo projektą, jis bandė teismui įrodyti, kad leidosi į žūtbūtinę kovą už architektūrinį paveldą, kurį užsimerkus KPD niokojo verslininkai.
N. Puteikis teismui emocingai aiškino, kad pernai vasarą policiją ant darbininkų užsiundė, nes matė, jog statybininkai griauna vertiną, prieškarinės architektūros statinį. „Jeigu degtų biblioteka, aš išdaužčiau langą ir gelbėčiau vertybes, o ne bėgčiau į biurą, kad pasiųsčiau faksą viršininkui“, - iš biurokratinių reikalavimų šaipėsi N. Puteikis.
Čia pat jis atkreipė dėmesį, kad pats KPD, bibliotekos vadovai ir statybos ir restauracijos darbus atliekanti bendrovė „Pamario restauratorius“ numojo ranka į tai, kad darbai atliekami be leidimo. Jis tikino, kad KPD išduotas leidimas dirbti su saugomomis vertybėmis negalioja nuo 1999 m. Tokio statuso patalpomis jis vadino ne tik istorinį XIX a. architektūros pastatą, bet ir prie jo 1936 m. prilipdytą sandėliuką.
KPD atstovai teismą tikino, kad po 2005 m. naujos Kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos, atskiro KPD leidimo reikia tik gryniems restauravimo darbams, o ne griovimui, kuris ir buvo numatytas įvairiose kitose specialistų išvadose ir projekto planuose. Tačiau teismui liko aiškiai neatsakyta, kodėl ir senasis pastatas restauruojamas be leidimo. KPD ir bibliotekos atstovai tikino, kad po naujojo įstatymo, objektas vertinamas, kaip kompleksinis, o leidimas statyti ir restauruoti patenka po bendrosios statybos leidimu, kuris šiaip jau apibrėžia tik statybas.
„Visas cirkas tame, kad leidimas nustojo galioti prieš šimtą metų“, - dėmesį atkreipė teisėja Nijolė Šidagienė, tačiau taip ir negavusi aiškaus atsakymo nusprendė palikti teismui tai išsiaiškinti ne posėdžio metu.
UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aidas Kliukas tikino, kad perėmę darbus 2006 m. niekada nesulaukė priekaištų dėl leidimų stokos. Jis sakė, kad ir 2006 m. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigas pradėjęs eiti N. Puteikis per 3 metų bėgyje įvykusius susitikimus nepareikalavo dokumentų. Pasak direktoriaus, N. Puteikis tik užsiminė, kad priestato griauti nereikia, tačiau raštiškai niekada to nepagrindė. O, kai galiausiai KPD centrinio padalinio vadovai patikino, jog griauti galima ir reikia, tam kad nestotų darbai, tuomet ir pradėjo siautėti politikas.
A. Kliukas sakė, kad ypatingų finansinių nuostolių dėl sustabdytų darbų nepatyrė, tačiau projekto įgyvendinimas vėluoja, todėl žala gali dar pasimatyti.

O štai tokia buvo teismo proceso pradžia:

Puteikis reikalauja teismo grąžinti jam kultūros paveldo sergėtojo postą
BNS 2007-09-19 20:22

Rugpjūtį iš pareigų atleistas Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis įteikė ieškinį teismui.
Ieškinyje Vilniaus apygardos administraciniam teismui N. Puteikis teigia, kad jis iš pareigų atleistas neteisėtai ir reikalauja grąžinti į darbą Kultūros paveldo departamente.
N. Puteikis BNS trečiadienį sakė esąs nenusipelnęs tarnybinės nuobaudos - atleidimo.
"Aš stengiausi saugoti paveldą, užkirsti kelią pastatų griovimui ir vertybių grobstymui, bet pats buvau apkaltintas. Buvau apkaltintas, kad kenkiau rangovų finansiniams interesams, bet jie iš tiesų neturėjo reikiamų leidimų pastatų griovimui", - aiškino N. Puteikis.
Sprendimas atleisti N. Puteikį buvo priimtas po neigiamų jo veiklą tyrusios komisijos išvadų.
Nors komisija rekomendavo skirti N. Puteikiui griežtą papeikimą už tai, kad stabdydamas uostamiesčio I. Simonaitytės bibliotekos remontą jis nesilaikė teisės aktų reikalavimų, Kultūros paveldo departamento vadovas Albinas Kuncevičius pavaldinį nutarė atleisti.
A. Kuncevičiaus teigimu, N. Puteikis savarankiškai priimdavo jo įgaliojimus viršijančius sprendimus - liepos pradžioje jis sustabdė I. Simonaitytės bibliotekos remontą, pareiškęs, kad restauratoriai niokoja paveldą, esą neteisėtai nugriovę 20 amžiuje statytą katilinę.

Į pagalbą senoviniam celiuliozės cechui atskuba ir žiniasklaida

Stiprintuvai Klaipėdos architektų paminklosauginiam ir pilietiškam balsui

Antro paminklosaugos fronto atidarymo repeticija - išsilaipinimas „Sicilijoje“* – UAB „Begoje“ tęsiasi: architektų pagalbą paminklosaugininkams nušviečia ir spauda bei internetiniai portalai.

* Išsilaipinimas Sicilijos saloje: 1943 m. Sąjungininkai išsilaipino Sicilijoje, o 1944 m. birželio 6 d. buvo atidarytas Antrasis frontas – Sąjungininkai išsilaipino Normandijoje.

Omerta
Turint omeny, kad kol kas apie didžiausią savavalę statybą Lietuvoje - „Švyturio“ cechą eteryje vyrauja spengianti tyla, tai jau šis tas. Tiesa, šiame amžino tylėjimo rūke tyliai sumykė vienas mažas garlaivis, bet tai tik dar labiau pabrėžia visuotinę omertą apie „didžiųjų“ "didžiuosius" darbus.

Viešai linčiuodavo „Begos“ oponentus
O juk ne taip dar senai UAB „Bega“ plėtros planais suabejoję alternatyviniai paminklosaugininkai buvo praktiškai linčiuojami viduryje gatvės – iš jų buvo viešai tyčiojamasi.

Štai chrestomatinis pavyzdys: „Griaunami tarybinių laikų miesto simboliai“: "... Atsirado ir žmonių, kurie ėmėsi rūpintis, kad šie jau kelis metus nenaudojami tarybinių laikų statiniai nebūtų sunaikinti. Vakar klaipėdiečio kraštotyrininko Vytauto Tamošiūno kvietimu uostamiestyje lankėsi Seimo Kultūros paveldo komisija, kuri vertino, ar kombinato kaminai turi išliekamąją vertę. V.Tamošiūnas pateikė argumentus, kad kaminai yra miesto senosios pramonės akcentas. Nuo laivų iš jūros Klaipėda pirmiausia atpažįstama kaip tik iš kaminų. Kultūros vertybių departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad kaminai pastatyti 1957 metais ir jokios išliekamosios vertės neturi. Aukšti kaminai buvo tik tarybinės gigantomanijos simboliai...“)

O kokia rezistencine aistra trykšta šis straipsnis, kokia neapykanta sovietinei santvarkai ir gigantomanijai. Man, kaip politinio kalinio sūnui, perskaičius tokį agitpropo kūrinį, kumščiai taip ir gniaužiasi: paduokite šičionai tą nedamuštą sovietinį kraštotyrininką, tą komunistinio gaivalo sergėtoją, Tuoj mes jam desovietizaciją padarysime. Mažai stalinistinei gyvatei nepasirodys. Išbuožinsim ir ištremsime į priešpaskutinę komunistinę tvirtovę - Kiniją.

Galės ten iki soties žavėtis 19 amžiaus Mao Dze Dungo prosenelių plytiniais kaminais, kuriuos tie komuniagos kažkodėl Šanchajuje saugo.

Architektų balso stiprintuvai "Begos" klausimu:

VE tinklapio 2008 02 06 rubrika „Karštos naujienos“, straipsnis „Klaipėdos architektai - prieš krovos kompaniją“;

Delfi.lt 2008 02 06 : „Klaipėdos architektai susirūpino dėl krantinės“.

Fotoreportažas iš didžiausios savavalės statybos Lietuvoje

„UŽ SOCIALIAI ATSAKINGĄ VERSLĄ“

Laukia Gineso rekordų knyga
Ne tik valdžia, bet ir verslininkai stengiasi, kad uostamiestis garsėtų Lietuvoje.
Jau rašėme apie nelegaliai Dangės apsauginėje zonoje, kurioje apskritai negali būti tokių statinių, AB „Klaipėdos mediena“ pastatytą katilinę.
O dabar pateikiame keletą nuotraukų iš kitų tame pačiame straipsnyje minėtų savavalių statybų. Jūsų dėmesiui – nelegaliai pastatytas „Švyturio“ sandėlis (aiškinamasis raštas čia).
Pagal kubiniu metrus, mano žiniomis tai kol kas didžiausia savavalė statyba Lietuvoje.
Tikėkimės, kad kitiems miestams nepavyks mūsų aplenkti šioje srityje.

„Tuborg“ nesislepia
Užrašas „Tuborg“ - ant į sandėlį atvažiavusios sunkvežimio. Kodėl ant sandėlio nėra užrašo, kuris džiugina kiekvieno atvažiavusio į Klaipėdą akį ties Jakų žiedu: „Sveiki atvykę į Švyturio šalį“? Aš vadovų vietoje įraityčiau papeikimą Statybų ir Reklamos skyriaus vadybininkams. Už užrašo nebuvimą, be abejo.

Indėlis į prekės ženklą
Politikus dažnai kaltina konstruktyvumo stoka, pasiūlymu nebuvimu.
Ką gi, pateikiu siūlymus, ką galimą būtų užrašyti ant šio sandėlio:
„UŽ SOCIALIAI ATSAKINGĄ VERSLĄ“, arba „VISADA IR VISUR LYDERIS“.

Konsolinė jūros liga - užkrečiama

Kodėl važiuojant Klaipėdos senamiesčiu pykina

Kol dar nevėlu
Savivaldybė paskelbė, kad ruošiasi priimti Tiltų gatvės grindinio perklojimo darbus. O kol kas leido eismą. Laikinai, kol statybininkai sutvarkys neva tai „kosmetinius“ trūkumus. Deja, turime liūdną patyrimą, kas būna, jei leidžiame brokdariams ateiti į priėmimo komisiją: jos nariams dingsta ir regėjimas ir sveika nuovoka, tik rankos karštligiškai pradeda ieškoti kur pasirašyti užsimerkus.

Pirmoje fotografijoje: UAB "Konsolės" suniokotas Turgaus gatvės grindinys. Juokingiausia, kad ši nuotrauka, kurioje aiškiai matosi, kad vietoje tašytų akmenų sudėti suskilinėję lauko akmenys - taip vadinamo „restauravimo", kurio metu sunaikinama viskas, kas tikra ir autentiška, -metu yra paimta iš „restauratorių" reklaminio prisistatymo internete: http://www.konsole.lt/lt/?psl=darbai .

Antroje fotografijoje: romėniškas grindinys Fažanoje (Kroatija). Akivaizdu, kad sovietinio raugo taip vadinamiem „restauratoriams", kurių darbas pagrįstas „otkatu" užsakovams, neįmanoma pasiekti net dešimtadalio to, ką mokėjo tikri meistrai prieš kelis tūkstančius metų.

Teoriškai „darbininkai“, praktiškai – nesikelia
UAB „Konsolė“ taip „restauravo“ Klaipėdos senamiesčio vienos iš pagrindinių –Turgaus - gatvės grindinį taip, kad jų padarytas brokas tapo anekdotu.
Deja, šis konsolinis broko virusas – užkrečiamas: jis persidavė ir statybininkams, kurie bando rekonstruoti kitą centrinę senamiesčio gatvę – Tiltų.
Konsolinio gripo požymiai: sąmata – makrokosminė (7 milijonai iš nekaltų mokesčių mokėtojų kišenių), darbininkų pajėgos – mikroninės (du metu skas dieną dirbo 2-3 darbininkai, bet čia tik teoriškai „darbininkai“, praktiškai – nesikelia), pasekmės – po grindinio perklojimo duobių tik padaugėja.

Reikalinga Devintoji banga
Nuo šių duobių, kai per jas važiuoji su automobiliu ar autobusu, pradeda pykinti, nes efektas – kaip laive jūroje per audrą – užpuola jūrligė. Gerai, kad ne devintoji banga.
Bet šią devintąją bangą teks ridenti (skaitykite raštą šios nuorodos apačioje) ant techninę priežiūrą aplaidžiai vykdančio kito anekdotų herojaus – savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento. Plaunančiąją devintąją bangą, be abejo.

Spauda apie tai
Virginija Spurytė, "Klaipėda" 2008 02 06 : „Erzelis dėl Tiltų gatvės Klaipėdoje“
Klaipėdos Tiltų gatvės rekonstrukcijos darbų kokybe nepatenkinti politikai reikalaus, kad kelininkai perklotų gatvės grindinį ir šaligatvių trinkeles. Antradienį miesto tarybos Tėvynės sąjungos frakcija kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių Aloyzą Každailevičių, kad šis pateiktų visus dokumentus, susijusius su Tiltų gatvės rekonstrukcija.
Toliau skaityti šį tekstą http://www.delfi.lt/ - čia , arba http://www.kl.lt/ – čia.

Kodėl Lietuvos teisėtvarkoje nerasta teisingumo

Atsakymas – youtub'o klipe, komentarai, manau nereikalingi:



Vaizdo klipe užfiksuota, kaip Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas [?!?] J.Sabatauskas balsavo už G.Kirkilą priimant įstatymo dėl AE.

Galite šį klipą pažiūrėti ir tiesiai youtubo tinklapyje.

Antras frontas prieš partorgus, prarabus ir zampredgorispolkomus*

Klaipėdos technikos paveldui – netikėti sąjungininkai

*Partorg'as (rus.k.: partijnyj organizator)- partinis, komunistų partijos darbuotojas, paprastai etatinis, bet buvo ir neetatinių, pvz. kurie dirbo sporto organizacijose;

Prarab'as (rus.k. darbų vykdytojas) - aukštesnės nei brigadininko ar meistro pareigos statybose, paprastai į šias pareigas buvo parenkami aktyvūs komunistai, partorgai; iš šių pareigų lojaliems kompartijai aktyvistams - lengvas kelias į vyr.inžienierius, direktorių pavaduotojus, direktorius.

Zampredgorispolkom'as (rus.k.: zamestitel predsedatelia gorodskogo ispolnitelnogo komiteta) - miesto Darbo žmonių liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, dabar atitikmuo būtų vicemeras.

Nuotraukose – Celiuliozės fabrikas iki 1944 metų, o antroje - UAB „Bega“ griauna kaminą. Abiejuose fotografijose už kamino antrame plane matyti technikos paminklas – senasis Celiuliozės cechas, kurio griovimui Kultūros paveldo departamentas neteisėtai išdavė leidimą.

Bus sąjungininkų?
Ar paveldo griovėjai Klaipėdoje susilauks deramo ir veiksmingo atkirčio? Neabejoju. Klausimas – kada? Jau yra požymių, kad kol kas menkoms paveldo gynėjų pajėgoms atsiranda sąjungininkų.

Pagal Antro pasaulinio karo analogiją
1943 m. sąjungininkai išsilaipino Sicilijoje, o 1944 m. birželio 6 d. buvo atidarytas Antrasis frontas– sąjungininkai išsilaipino Normandijoje. Tai buvo didžiausia žmonijos istorijoje karinio desanto operacija. Trečiojo reicho laukė galas, bet iki 1945 metų dar žuvo labai daug žmonių.

Nekilnojamo turto ofenzyva
Nesitikiu, kad jau šiandien visi paveldo objektai Klaipėdoje yra saugūs. Turbūt kris, aišku neduok Dieve, dar ne vienas paminklas šioje kol kas nelygioje su laukiniais nomenklatūriniais verslininkais kovoje. Ir ne todėl, kad nekilnojamo turto ofenzyva negailestingai šluotų paminklinius pastatus ir įrenginius. Ši banga, panašu, kad rimsta. Paskutinis jos rimtesnis paveldo naikinimo pliūpsnis – UAB „Kleta“ (savininkas ir vadovas - liūdnai pagarsėjęs viešųjų erdvių užstatytojas Kuraitis) ir UAB „Klaipėdos monolitas“ (savininkas ir meras - R.Taraškevičius) tandemo dabar statomas beveik aukštybinis pastatas Vitės kvartale. Beveik, nes jo aukštis – 29,5 metro – tik pusmetrio betrūko, ir reikėtų rengti specialų aukštybinio pastato planą. Subtilus tas Kuraitis. Ir su humoru žmogus - tik pusmetris.

Proto trūkumas gimdo pabaisas
Nerimą kelia iracionalus paveldo naikinimas. Kokia ekonominė prasmė buvo sunaikinti seniausią navigacinį jūrų ženklą - bakeną Lietuvoje, jei jo metalo laužo svoris – kaip kelių senų geležinkelio vagonų?
Arba kodėl būtinai reikėjo praeitame tarybos posėdyje palaiminti stiklo-betoninį kubą – muziejaus saugyklų priestatą senamiestyje, jei ten galima atkurti buvusius pastatus ir jų senas formas.

Paskutinis sovietinio raugo atodūsis
Manau, kad dabar paveldą naikina nebe pinigai, o įžeistos sovietinių nomenklatūrščikų, buvusių partorgų, prorabų, zampredgorispolkomų ambicijos. Juk kol mes bėgiojome su Sąjūdžio vėliavėlėmis, jie užsiiminėjo prichvatizavimu. Dabar parturtėję ir įgavę ekonominę, teisinę, valstybinę , politinę ir psichologinę galią, jie ėmė kėsintis į paskutinius viešojo intereso bastionus paveldo, gamtosaugos, viešųjų erdvių, viešojo intereso ir net dvasinėje srityje.

Kaip pasišviesti juodus darbus
Todėl UAB „Pamario restauratoriai“ su neįtikėtina energija šluoja savo „restauruojamose“ objektuose visa kas senoviška, todėl kuraičiai su taraškevičiais tą patį daro viešose miesto erdvėse.
O kad linksmiau ir šviesiau būtų galima tokius juodus darbus dirbti –pasišviečiama Berniukų gimnazijos, Kurhauzo, Metų laikų kavinės gaisrų pašvaistėmis. Inkomstininkai su buldozerių keliamu triukšmu papildomai slopina besibaisinčių tokiais vaizdais piliečių aimanas.

Užteks aimanuoti
Imkim šluotas. Pradžiai. Tuo labiau, kad matosi rėmėjų ir sąjungininkų šiame šventame nomenklatūrščikų išmėžimo ir jų išnešimo į istorijos sąvartyną darbe.

Antro fronto preliudija
Išsilaipinimas Sicilijoje buvo Antro fronto preliudija. Manyčiau, kad šios dienos Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus VIEŠAS PAREIŠKIMAS dėl Begos“ detalaus plano projekto ydingumo yra vienas iš tokių požymių, kad mūsų gretos pradeda augti.

Sąjungininkai - Nekropolio laimintojai?
Suprantu, kad daliai paminklosaugininkų bus sunku susitaikyti su mintimi, kad dar užvakar šie dabartiniai sąjungininkai palaimino architektės Mureikienės ir UAB „Inred“ (vadovas Šeporaitis) garsiausią visų laikų projektą NEKROPOLIS - ekonomiškai paveldinį sakrališkai apartamentuotą daugiabučio gyvenamo namo statybą ant buv. Jono bažnyčios pamatų ir ant joje palaidotų žmonių kaulų Turgaus g. 37, Klaipėdoje. Šio projekto darbinis pavadinimas - Jono namai. Koks subtilumas: sugalvok gi buvusios bažnyčios vardu pavadinti. Ne kitaip, kaip kokią vietinę iki tol laikytą visagale pijaro firmą nusisamdė.

Paveldo gynimo manifestas
Vengrijos hortistai iki 1944 metų palaikę Hitlerį, sąjungininkams priartėjus prie Vengrijos ginklus atsuko priešingon pusėn. Nematau nieko smerktino ir LAS veiksmuose. Juk Klaipėdos LAS palaimino Nekropolį iki archeologinių tyrimų. Taigi nežinojo, tik nujausti galėjo apie bažnyčios pamatus ir kaulus. Be to, o kas neklysta? Ir trečia priežastis, kodėl siūlyčiau priimti architektus kaip sąjungininkus, o jų šios dienos pareiškimą dėl „Begos“ - kaip paveldo gynimo manifestą, yra ta, kad vieni paveldo neapginsime. Nes partorgų, prorabų, zamgorispolkomų ekonominė ir politinė galia šiandien paveldui vis dar kelia grėsmę.

Kol kas tik 100 mitinguotojų
Ir jei rytoj mero R.Taraškevičiaus klasiokas Aloyzas Kuzmarskis pradėtų griauti senąjį Celiuliozės cechą, tai mes vieni, be sąjungininkų, 300 žmonių prie „Begos“ centrinio ofiso TVOROS į protesto mitingą nesurinktume. Kol kas. O A.Kuzmarskis į mažesnę, nei 100 mitinguotojų, grupę dėmesio šiandien tikrai nekreips. Kol kas.

Taigi su džiaugsmu ir viltimi pateikiu Jums Antrojo fronto prieš paveldo niokotojus priartėjimo ženklą:

LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGA
KLAIPĖDOS SKYRIUS
VIEŠAS PAREIŠKIMAS
2008-02-05
KLAIPĖDA

DĖL ŽEMĖS SKLYPO NEMUNO G. 2, KLAIPĖDOJE (UAB “BEGA”), DETALIOJO PLANO

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius reiškia susirūpinimą dėl parengto ir Klaipėdos miesto tarybai siūlomo tvirtinti žemės sklypo Nemuno g. 2 detaliojo plano.
Minėtojo detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, jog leistinas pastatų aukštis – 29 metrai. Jeigu šioje teritorijoje iškils tokio aukščio ir intensyvumo užstatymas, bus darkomas miesto siluetas, ypač nuo marių pusės. Turint omeny, kad aplinkui kyla ir dar kils gyvenamieji namai, jų gyventojams bus užgožta panorama, be to, miesto centre, prie marių, galimai iškilsiantys gamybiniai statiniai pakenks ir Klaipėdos įvaizdžiui. Jeigu bus įgyvendinti detaliajame plane numatyti sprendiniai, jų poveikis Klaipėdos miesto siluetui ir jo savasčiai bus žymiai stipresnis, nei KD komplekso.
“Begos” vadovų paaiškinimai, jog šį aukštingumą reikia nurodyti, nes bendrovės teritorijoje bus įrengti tokio aukščio kranai, skamba nerimtai – technologiniams įrenginiams – tarp jų ir kranams, - reglamentų nereikia.
Nerimą kelia “Begos” planai dėl naujų terminalų, kuriuose numatoma sandėliuoti pavojingas medžiagas ir kurių nebuvo numatyta galiojančiame detaliajame plane, statyba, juolab kad planuojama tolesnė “Begos” sanitarinės zonos invazija link užstatytų miesto teritorijų.
Senojo celiuliozės virimo cecho, įtraukto į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, griovimas (“išsaugant” vieną sieną) yra neleistinas.
Deramai neišspręsta transporto eismo schema bei automobilių aikštelių klausimas. Numatyta, kad sunkieji automobiliai su kroviniais nuo Baltijos prospekto judės Minijos gatve, kai tuo tarpu būtų galima tam pritaikyti Nemuno gatvę, kurią bendrovė savavališkai uždarė ir įrengė automobilių stovėjimo vietas. Automobilių aikštelės planuojamos už „Begos“ sklypo ribos, kai pagal teritorijų planavimo reikalavimus privalu aikšteles įrengti įmonės teritorijoje.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius savo pastabas buvo pateikęs Teritorijų planavimo komitetui. Ir nors komiteto posėdžio metu dalis pastabų buvo įtraukta į protokolą, Nuolatinė statybų komisija į jas neatsižvelgė.
Architektų bendruomenė kategoriškai nepritaria tokių sprendinių tvirtinimui ir mano, jog būtina dar kartą peržiūrėti abejonių keliančius sprendinius ir juos suformuluoti taip, kad nebeliktų vietos interpretacijoms.
Taip pat būtina surengti ne formalų, o išties viešą detaliojo plano svarstymą su visuomene.


LAS Klaipėdos apskrities organizacijos aldybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė