Medžių kirtimas be leidimo - įprastos melagystės

E.Kazlaučiūnaitės (lrytas) nuotraukoje -prie Palangos gyventojo R.Cirtauto sodybos garsiajame Mingės kaime liko tiktai šimtamečių uosių kelmai. 

N.P.: Įprastos melagystės, siekiant kuo didesnio pelno - nebus medžių ant lietuviško Venecijos pylimų, bus pigiau tvirtinti pylimą. Šie medžiai yra sudėtinė saugomo Minijos kaimo vertingųjų savybių dalis, todėl visų medžių kirsti negalima. O tuso, kuriuos galima, reikia kirsti su Kultūros paveldo departamento leidimu. Taip parašyta ir įstatyme ir Aplinkso ministro įsakyme. Ir tai kuo puikiausiai žino ir meras, ir administracijos direktorius ir rangovai. Ir aplinkosaugininkai, kurių neprincipingumas tiesiog stulbina.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas yra tokių anticivilizacinių sprendimų lyderis Lietuvoje, o Aplinkos ministerija apsimeta, kad to nemato (prisiminkime, kaip šis departamentas "nematė", kaip kita panaši statybos kompanija pilstė užterštą gruntą Klaipėdos piliavietės jachtų uoste, o Aplinkos ministerijos aukšti valdininkai juos dangstė - ten, beje, taip pat buvo "plaunami" ES pinigai.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. Nr. D1-87 įsakymas „DĖL SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KIRTIMO, PERSODINIMO  AR KITOKIO PAŠALINIMO ATVEJŲ, ŠIŲ DARBŲ VYKDYMO IR LEIDIMŲ ŠIEMS DARBAMS IŠDAVIMO, MEDŽIŲ IR KRŪMŲ VERTĖS ATLYGINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO":

10. Leidimo medžių ir krūmų kirtimui art kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga:

10.1. pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose;...

13.5. leidimą savivaldybė derina su:...

13.5.3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu, kai medžiai ir krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje;

Teritorija, kurioje turėjo būti kertami medžiai, yra kultūros vertybės teritorijoje - Minijos (Mingės) kaimas Šilutės r. sav.,  (Kintų sen.) yra kultūros vertybė Nr. 10322.

Todėl leidimas kirsti šiuos medžius privalėjo būti gautas iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio.

Lietuviškoje Venecijoje – skausmingos permainos

Alfa.lt 2010-06-07 07:21

Alvydas ZIABKUS LR korespondentas 2010-06-07  - Lryto str. čia.

Lietuviškąja Venecija vadinamas Mingės (Minijos) kaimas Šilutės rajone per kelias dienas pasikeitė neatpažįstamai. Į dvi dalis kaimą skiriančios Minijos upės pakrantėse buvo iškirsti visi medžiai, rašo „Lietuvos rytas".

„Širdis verkė, kai darbininkams pjaunant uosius į upę krito šakos su lakštingalų lizdais, kuriuose jau cypsėjo išsiritę paukščiukai.

Aš viską filmavau, kad vėliau mano vaikai ir anūkai suprastų, kas yra barbarai", – dienraščiui pasakojo medžių kirtimą stebėjęs vienos Mingės kaimo sodybos savininkas palangiškis Rimantas Cirtautas.

Upės pakrantėje prie jo sodybos praėjusį ketvirtadienį buvo nurėžti du šimtamečiai uosiai. Vietoj jų liko kyšoti metro skersmens kelmai.

Taip praėjusią savaitę Mingėje prasidėjo Europos Sąjungos finansuojamo 6,6 mln. litų vertės krantinių tvarkymo darbai.

Iki 2013 metų čia ketinama trinkelėmis išgrįsti ir apšviesti pusantro metro pločio takus ir upės šlaitus sutvirtinti betoninėmis konstrukcijomis.

Tačiau net ir neturėdami visų institucijų suderinto leidimo bendrovės „Šilutės polderiai" darbininkai abipus upės kilometro ruože pirmiausia skubėjo išpjauti apie 150 medžių.

„Kas vertė taip skubėti, kad medžiai buvo kertami nelaukiant, kol čia lizdus sukrovusios lakštingalos baigs auginti savo jauniklius?

Seni žmonės nuo gegužės iki Joninių, kol paukščiai neišskrido iš lizdų, medžių net negenėdavo", – darbų skubos negalėjo pateisinti Mingėje sodybą turintis kaunietis, socialinių mokslų daktaras docentas Romualdas Piktys.

Nemuno deltos regioninio parko vyriausiasis ekologas Robertas Kubilius nustebo sužinojęs, kad medžiai jau išpjauti: „Ministro įsakymu Nemuno deltoje medžius galima kirsti ne anksčiau kaip liepos 16 dieną."

Mingėje medžius leidusiai išpjauti komisijai vadovavęs Kintų seniūnas Antanas Kližentis pripažino, kad krantinių tvarkymo techninis projektas dar nėra suderintas, o medžiams pjauti nebuvo prašyta Kultūros paveldo departamento sutikimo.

Anot A. Kliženčio, kirtimo darbus skubino pirmasis atsiskaitymas ir finansavimas už atliktus darbus iki liepos mėnesio. Be to, medžių pjovimas yra parengiamieji darbai ir su techniniu projektu tai nėra susiję.

KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio teigimu, seniūnas meluoja: „Visi darbai privalo būti numatyti techniniame projekte.

Mingės kaimas yra architektūros paminklas, todėl bet kokiam kraštovaizdžio keitimui turi pritarti paveldosaugininkai."

Savaitgalį į Mingę atvykęs R. Piktys nebepažino kaimo.

Netekęs pakrantės augalijos kaimas prarado ir savo išskirtinumą.

„Turistus iš Lietuvos ir užsienio čia traukė kaimo autentika. Urbanizuotų upių pakrančių esame prisižiūrėję miestuose.

Mingėje buvo gražus senosios architektūros ir gamtos derinys. Dabar plaukiantys Minijos upe, užuot klausęsi vieversių čiulbėjimo, matys atsivėrusias kaimo piktžaizdes – apleistus ir griūvančius pastatus", – sakė R. Piktys.

Inžinieriaus ekonomisto išsilavinimą turintis R. Piktys įsitikinęs, kad atliekant krantinių rekonstrukciją medžius pakrantėje buvo įmanoma išsaugoti.

Jam pritaria ir Mingės kaime prieplaukas projektavęs kraštovaizdžio architektas Egidijus Vidrinskas: „Upės krantinę tvirtinančius polius buvo galima kalti iš upės pusės, o projektuojamas takas galėjo vingiuoti šalia medžių."

R.Piktys mano, kad pakrantėje medžius buvo skubama šalinti, kad techninį projektą derinantiems specialistams nešautų į galvą pareikalauti išsaugant medžius polius kalti brangesniu būdu – nuo upės.

Dabar, kai saugoti nebeliko ko, technika gali privažiuoti ir iš kranto.

Bendrovės „Šilutės polderiai" direktorius Rimantas Letukas tvirtino, kad per Mingės kaimą tekančios Minijos upės pakrantėje po karo buvo supilti pylimai, kurie kaimą saugo nuo potvynių.

„Ant jų negali augti medžiai, kurių šaknys ardo pylimus.

Medžiai būtų šalinami nepriklausomai nuo krantinės rekonstrukcijos darbų", – „Lietuvos rytui" aiškino jis.

Tačiau, N. Puteikio nuomone, savavališkai 150 medžių išpjovusi ir Lietuvą garsinantį kaimą sudarkiusi bendrovė šitaip bando pasiteisinti: „Tuomet kam buvo reikalingas paveldosaugininkų sutikimas?

Jei ant pylimų medžiai negalėtų augti, įstatymai leistų juos kirsti be leidimų."

 

Lrytas: http://www.lrytas.lt/?data=20100607&id=akt07_a2100607&view=2

Delfi: http://www.delfi.lt/news/daily/ecology/mingeje-prie-minijos-upes-iskirsti-visi-medziai.d?id=33202137