Restauratorių misija – išnaikinti paminklų autentiškumą

Nuotraukoje – užkonservuotas Gelgaudiškio (Šakių r.) dvaras laukai-nesulaukia ES pinigų. Ant jo berželiai neauga. Gelgaudiškio bendruomenės centro nuotr.

„Respublikos" redakcijos skilties autoriui atrodo, kad Kultūros paveldo departamentas draudžią net prisiliesti prie paminklų ir laukai, kol jie nugrius.

Deja, realybė yra priešinga – tie paminklosaugininkai jau senai ne tik nieko nedraudžia, bet ir labi džiaugiasi, jei kas nors išvalo tuos paveldus nuo senienų ir autentiškų detalių.

Ypač Vilniaus teritorinis padalinys.

Neatsilieka nuo jų ir buvę restauratoriai, kurie paminkluose elgiasi tarsi 5-ių aukštų chruščiovkėje kirpyklos remontą darytų: greitai ir pigiomis kinietiškomis apdailos medžiagomis, o visa kas sena, ypač istorinius interjerus, - į sąvartyną. Negi terliosis, kai visa Restauratorių sąjunga už tokį paminklosaugos išniekinimą katutėmis ploja, o Lietuvos COMOS - fanfaromis akomponuoja.  Mane tik stebina šitų dviejų organizacijų dalies narių dviveidiškumas: mokslinėse konferencijose  rodo skaidres, kaip reikia restauruoti, o kai užsienio svečiai  išvažiuoja, pasiima kuvaldą ir visas istorines senienas, ypač  interjerus, išdaužo, kad tos senovės nė kvapo neliktų.

Berželiai ant apleistų paveldo pastatų nebeaugs, nes prieš mėnesį išleistas KPD direktorės įsakymas, pagal kurį bus baudžiami tie savininkai, kurie turi kelis tūkstančius Lt, bet gaili jų kultūros paminklų kiauriems stogams lopyti.

Tokį įsakymą pasiūliau Departamentui išleisti dar pernai, bet centrinio aparato vidurinės grandies vangumas yra toks pats, kaip ir visose kitose Lietuvos valdiškose įstaigose, todėl žemiau aprašomą įsakymą teko „išspausti" vos ne prievarta.

Tas vangumas taip pat susijęs su tuo, kad KPD dar ne taip senai klestėjo gvildžių ir glemžų paminklosauginės mokyklos mokiniai . Šios mokyklos lozungas – nepalikti nė centimetro senienų, jas pakeičiant šiuolaikiniu širpotrebu (plataus vartojimo šiuolaikinėmis statybinėmis medžiagomis). Šiai mokyklai apie 35metai,nes tokią kultūros vertybių išvalymo nuo autento metodika pradėta naudoti dar LTSR Restauravimo treste maždaug nuo 1975 metų.

Paminklosaugos misija - užkelti ant stogų beržus

"Respublikos" redakcijos skiltis 2010 06. 10 d.

Gerokai pavėlavus, ėmė aiškėti mūsų Kultūros paveldo departamento (KPD) misija.

Kokia? Pavažinėkite po Lietuvą. Pavaikščiokite miestų senamiesčiais, priemiesčiais. KPD misija - prieš jūsų akis. Beržais ir krūmokšniais apaugusi.

KPD misija - paversti saugotinus objektus ypač kultūringais griuvėsiais. Įrašyti į saugotinų paminklų sąrašą beveik viską, kas dar stovi, stūkso. Ir ramiai sulaukti momento. Kai viskas, kas bent kiek ilgiau Lietuvoje stovi, stūkso, lėtai atsiguls. Subyrės, sutrupės. Suirs į drūzgus. Į smiltis ir pelenus. Ir kaip tada bus romantiška. Tarsi iš rašto šventojo. Dulke buvai ir dulke pavirsi.

Ar tokiai pseudoromantiškai misijai būtini kažkokie paveldosaugininkai? Kažkokie specialistai? Griuvėsių kūrybai pakaktų eilinių sargų. Pastatai prie kiekvieno saugotino objekto po vieną sargią bobutę - ir tesaugo už algos minimumą. Bent prisidurtų prie pensijos. Tegul šūkauja iškart, išvydusi ant griuvėsių nutūpusią varną. Štiš, nelaboji, paskųsiu tave Puteikiui.

Sakote, tiek turime saugotinų objektų, jog visų šalies pensininkų nepakaks? Ir nebūtina. Juolab per ekonominę krizę. Kai kuriuos objektus tegul apraizgo spygliuota viela. Ir pakabina prie stulpų užrašus. Tarkime, "Atsargiai! Teritorija užteršta gyvsidabriu!". Arba "Pavojingų atliekų kapinynas" Arba "Juodligės kapinynas". Tik jokiu būdu nerašykime, kad nutrenks aukšta įtampa. Pamanys, kad transformatorinė. Užsimanys nugvelbti laidus. Tikrų paveldosaugininkų Lietuvoje trūksta. Bet netrūksta "elektrikų". Be to, elektra su istoriniais griuvėsiais ne itin asocijuojasi.

O kada istorinė vertybė taps galutine vertybe? Kai saugotinoje teritorijoje nieko neliks. Išskyrus spygliuotą vielą ir plakatą su užrašu. Seniausia viela ir plakatas bus paskelbti vertybėmis. Nes turime KPD. Šio departamento klerkams vis vien norėsis ką nors drausti. Leis restauratoriams restauruoti vielą, plakatą. Kad vėliau atidumtų nubausti. Prieš tai viešai pakleketavę, kad restauruotas užrašas per ryškus. O vieloje privirinta trimis spygliais per daug. Paaimanuos viešai apie tris autentiką išniekinusius spyglius. Esą buvo panašūs į spyglį dorėnišką, o tapo spygliais jonėniškais. O piliečiai matys. KPD dirba!

Laimė, KPD nebuvo Žečpospolitos laikais ir XX a. pradžioje. Nes taip energingai saugant, būtume praradę senamiesčius. Senoji architektūra, neleidus jos liesti, remontuoti, pritaikyti naujam gyvenimui, jau seniai būtų subyrėjusi. Keista, kaip išliko Šv.Onos bažnyčia? Radvilų rūmai? Juk ne kartą buvo remontuoti. Dar prieš KPD erą.

Žmonės statė, remontavo, perstatė pastatus. Pritaikydavo juos konkrečiai žmonių kartai. Gyventi. Melstis. Būti. O kokiai gyvų žmonių kartai pritaikomas beržas ant stogo? Būtent jis liudija. Kažkas mūsų paminklosaugoje ydinga. Negyvybinga. Net medis užkeltas per aukštai.