Tapau Šaulių sąjungos nariu

Nuotraukoje: Jaunasis šaulys lavina taiklumą

Netiesiogiai dalyvavau Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-ios rinktinės perversme

Šių metų Vasario 16 d. proga daviau šaulio priesaiką, tapau rikiuotės šauliu (tokiu galiu būti iki 45 metų) ir paskambinęs tėvui pasitikslinau, ar tikrai mano senelis buvo šaulys. Pasirodo tikrai ir ne tik iš tėvo pusės, bet ir iš mamos, ką patikslino mano teta, priėjusi prie manęs tą pačią vasario 16 -ą dieną.

Šios istorijos priešistorė: pernai Kariuomenės dieną 2008 11 22 d. stebėjau karinį paradą Klaipėdos gatvėje. Šalia stovėjo žmogus su šaulio uniforma. Žiūriu parado gale eina keliolikos vaikų ir jaunuolių kolona (žr.video:

http://www.ve.lt/?data=2008-11-22&rub=1190113119&id=1227360180&gem=video, 1 min 28 sekundės kadre matosi tas būrelis ).

Klausiu šalia stovinčio šaulio, kiek Klaipėdoje šaulių, sako 950 popierinių. Tai ko tiek mažai ir tik vaikai bei paaugliai parade? Tas su šaulio uniforma sako, kad čia ne klaipėdiečiai, o kretingiškiai žygiuoja, nes Klaipėdoje šaulių neprisišauksi.

Sakau jam, kad to negali būti. Bet po to prisiminiau, kad nė karto nemačiau Klaipėdos šaulių vado jokioje valstybinėje šventėje, kaip ir jokio jų renginio per paskutinius metus.

Pradėjau gėdinti, o tas ir sako – tai darykit ką nors. Sakau galiu skundą parašyti ant to vado.

O kretingiškis šaulys sako – tai pats stok.

Sakau stosiu, jei tą Klaipėdos vadą nuversi. Tas: neversiu, jei nestosi. Sukirtom rankom, užpildžiau anketą, 3 mėnesiai bandomasis laikotarpis, va ir prisiekiau. O tas kretingiškis tą nelemtąjį nevykėlį Klaipėdos šaulių vadą nuvertė (rinktinių vadai yra Šaulių sąjungos vado skiriami ir gauna valdišką algą). Tiesa antspaudo niekaip neatgauna. Bet būstinę užėmėme. Ir buhalterę su sąskaita taip pat. Pasijaučiau kaip beveik tikras šaulys Klaipėdos 1923 metų vadavime.

Juokauju, aišku, aš čia.

Nors kai pagalvoji, tai vadinasi ligšiolinė Klaipėdos šaulių sąjungos veikla kelerius metus buvo parodijų parodija, tik kad niekas nesijuokė. Ir kažkaip buvo tylu tylu.

Palyginimui: teta sake, kad gerai atsimena, kaip 1938 metų naktį (tetai 8-i metai), kai Lenkija paskelbė Lietuvai ultimatumą (kad užmegztų diplomatinius santykius, kitaip jų armija puls), pas jos tėvą, mano senelį, atėjo kurjeris, liepė rengtis uniformą, susidėti šovinius, pasitikrinti šautuvą.