Dėl straipsnio: www.delfi.lt/news/daily/law/kauno-stiklainio-byloje-prokurorai-itariamuju-kol-kas-neranda.d?id=50313156 ir
www.kauno.diena.lt/naujienos/miestas/prokurorui-stiklainis-kauno-laisves-alejoje-nekliuva-380511
Juk Kauno prieškarinė architektūrą yra unikali, ypač tarpukario - tokios architektūros, kaip Laisvės alėjoje, lydinio daugiau nėra nė viename Lietuvos mieste.
Kultūros paveldo departamentas gina Lietuvos teisę ir galimybę būti turtinga paveldu, o ne vienadieniais stikliniais barakais, šalimi.
Tačiau Kauno padalinys per 20 metų leido sunaikinti ne vieną prieškarinį interjerą, pvz. kelių garsių kavinių. Pavykus šiems naikinimams, išdrąsėta: prastumtas pirmasis stikloidas prie Kauno senamiesčio sienų. Nesulaukus visuomenės pasipiktinimo, drąsėta toliau - modernizuota Kauno pilis, dabar prastumtas stiklainis Laisvės alėjoje.
Tokiu būdu siekdami vienasmeninės naudos, konkretūs verslininkai (tarp jų - šio pastato savininkas Rimantas Meška), padedami KPD Kauno padalinio, toliau bjauroja istorinę Kauno dalį.
Aišku, reikia matyti ir aktyvų politikų dalyvavimą šiame paveldo niokojime - tuometinis kultūros ministras J.Jučas aktyviai rėmė Kauno atstovę ministerijoje Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėją Irmą Grigaitienę, kuri savo ruožtu aktyvai dangstė šių betonoidų statybą Kaune.
Dabartinis kultūros ministras A.Gėlūnas kažkodėl tyli - niekaip nevertina nei Kauno pilies „stiklizavimo", nei, kas keisčiausia, Laisvės alėjos 90 stikloido. Jo tylėjimas drąsina paveldo „stiklintojus" ir „betonuotojus".
Apmaudu, kad pastarasis atvejis - stiklainis Laisvės al.90, Kaune yra įrengtas už visos Europos (įskaitant ir Lietuvos) mokesčių mokėtojų pinigus. Ar tiems verslininkams ne gėda? Galėjo juk tuos papildomus kvadratinius metrus savo viešbučiui padaryti pastato kieme ir, beje, už savo pinigus.
Bet šių verslininkų ir jiems aktyviai talkinusių Kauno paveldosaugininkių bei architektų godumas pasirodė stipresnis, nei pagarba istorijai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą