Fotografijoje – jau daug metų griūvantis balkonas Vilniuje, priešais Aplinkos ministeriją, kuri atsakinga, kad tokių griuvėsių nebūtų.
Pagal griuvėsių skaičių miestų centruose esame ne Europa, o Sudanas
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas labai aiškiai nurodo, kas turi teisę surašyti tokius protokolus ir priimti sprendimus skirt baudas net iki 10 tūkst. Lt, jei savininkai, arba namų valdos, administruojančios gyvenamus namus, netvarko griuvėsių ar šiaip byrančios sienos, atšokusio lietlovio ar lietvamzdžio.
Tai apskričių statybos inspektoriai dėl reikšmingesnių pastatų ir savivaldybių įgalioti darbuotojai (paprastai iš architektūros, statybos, viešosios tvarkos priežiūros skyrių) ir jų vedėjai, ar vadovai.
Jei pastatas griūna – didesnė bauda, jei nevykdo nurodymų suremontuoti griūvančio balkono, tai galima ir baudą patiem skirti ir dar kreiptis papildomai į teismą, kad tas skirtų baudą už nurodymo nevykdymą. Toki atveju bauda didėja iki 15 tūkst. Lt .
Sutikite, kad daugiau nei viskas aišku tiek valdžiai, tiek patiems pažiedėjams.
Tai kodėl niekas nebaudžia griuvėsių savininkų? Į šį klausimą iki šios dienos neradau atsakymo. Galvojau, kad kaltas temperamentas (kol ant galvos neužkris, tol nepasijudinsim), ar įpročiai (buvome įpratę, kad paveldas, bažnyčios ir kolūkinės fermos aptrupėjusios).
Šiandien perskaičiau apie Kauno mero A.Kupčinsko veiksmus dėl namų valdų vykdomų gyventojų mulkinimų dėl remonto kainų sustabdymo ir supratau - kai valdžia panori, tai viską gali. Ir jokių įstatymų jau netrūksta. Šiuo atveju gali tik pavydėti Kaunui energingo vadovo.
Vadinasi gyventojų išrinkti politikai ir jiems pavaldūs administracijos darbuotojai iki šiol tiesiog nenorėjo, kad miestai atrodytų kaip Europoje.
Jiems buvo gerai. Pvz. Klaipėdos miesto valdžiai - iliustracijos čia: Nematytos Klaipėdos geriau nematyti VE 2009-02-02, šio ciklo tęsiniai: 2, 3, 4, 5, 6, 7.
Klaipėdos valdžia niekaip į šias straipsnių serijas ir ypač į nuotraukas nesureagavo.
Štai tipiško atsikalbinėjimo pavyzdys: Vaiduokliai nepalieka Klaipėdos VE 2008 12 29 d:
„Šiokių tokių svertų, pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus savivaldybė tam turi, vis dėlto jie ir yra tik šiokie tokie. Vienas iš poveikio būdų - įstatymuose numatyta galimybė nesitvarkantiesiems skirti iki 1000 litų siekiančią baudą. "Tokio dydžio bauda neskatina tvarkytis, juolab kad pirmą kartą maksimalios skirti negalime", - sakė G. Pocius."
Tačiau nė vienos baudos iki šiol šis skyrius nė vieno griuvėsio savininkui iki šiol neskyrė.
Mes pripratome, o ir turistai turės įspūdžių?
O gal vieną kartą imkime ir padarykime... tvarką?
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas:
189(3) straipsnis. Statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymas
Statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymas, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, –
užtraukia baudą nuo 1000 iki 5000 litų.
Statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymas, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą pažeidimą, –
užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 200 iki 1000 litų.
189(4) straipsnis. Statybos valstybinę priežiūrą ir statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas arba trukdymas jiems atlikti savo pareigas
Statybos valstybinę priežiūrą ir statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas arba trukdymas jiems atlikti savo pareigas –
užtraukia baudą piliečiams nuo 1000 iki 5000 litų ir pareigūnams – nuo 5000 iki 10000 litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, –
užtraukia baudą nuo 5000 iki 15000 litų.
247(11) straipsnis. Statinių naudojimo priežiūros viešojo administravimo subjektai
Statinių naudojimo priežiūros viešojo administravimo subjektai nagrinėja šio kodekso 189(2) straipsnio pirmojoje dalyje ir 189(3) straipsnyje numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas.
Statinių naudojimo priežiūros viešojo administravimo subjektų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę:
1) apskrities viršininko įgalioti apskrities viršininko administracijos departamentų (skyrių) vadovai ir jų pavaduotojai – dėl ypatingų statinių, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių, išskyrus dėl susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose;
2) Susisiekimo ministerijos ir (ar) jos įgaliotos organizacijos įgalioti padalinių vadovai ir jų pavaduotojai – dėl jos valdymo sričiai priklausančių susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose;
3) savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos skyrių vadovai ir jų pavaduotojai – dėl gyvenamųjų namų ir kitų statinių, nenurodytų šio straipsnio antrosios dalies 1 ir 2 punktuose.
2 komentarai:
Sugalvokit dar ką nors, kad kiršinti žmones.
Ne tas metas, kai apsidžiaugtų baudų surinkimu.
Nenoriu nieko kiršinti ir nenoriu rinkti baudų, noriu, kad dingtų griuvėsiaiiš miestų centrų. Baudos yra spaudimo ir atgrąsymo priemonė, o ne biudžeto papildymo. Nors kai daug apsileidėlių, kodėl gi jiems nepapildžius biudžeto savo sumokėtomis baudomis?
Rašyti komentarą