Gdanske paveldas gelbsti ekonomiką. Klaipėdoje statom Valdovų rūmus-2

Legolendas, Valdovų rūmai -2, ar Klaipėdos pilis. Kičinio pseudoatstatymo Europoje nebėr nuo 1960 m. Aplink neva atstatomą pilį suplanuoti 6-ių aukštų daugiabučiai.

N.P.: Europa gerbia paveldą, paveldo apsauga padeda ekonomikai.

O pas mus atvirkščiai – kadangi kiekvienas miestas nori turėti valdovų rūmus, tai ekonomikai teks kaip tam auksiniam veršiui pasipurtyti ir pastatyti kiekviename mieste po kičinę pseudopilį.

Vilnius savo jau turi, Kaunas reiškia didelį norą. Dabar Klaipėdos ir Šiaulių eilė.

Kai 2003 metasi surengėme AB „Klaipėdos laivų remonte", kurio didžiąją dalį užima Klaipėdos pilies liekanos, pasaulio garso techniko paveldo mokslininkų seminarą, tai jie pasiūlė šią įmonę muziejifikuoti.

Mokslininkai siūlė nieko negriauti ir nieko neatstatinėti, o palikti ir laivų remonto senąją XIX ir XX amžių techniką, XX a.vidurio kalvę, XX a.pr. kraną, laivų iškėlimo įrenginį – slipą ir elingą ir pan.

Ir tokiu būdu pritraukti turistus bei pajamas iš jų, t.y. daryti tą patį, ką lenkai dabar daro Gdanske.

Tada iš tokio mokslininkų pasiūlymo buvo įvairiais būdais išsityčiota. Ypač stengėsi tai daryti meras R.Taraškevičius, vicemerė J.Simonavičiūtė, Valstybės turto fondo vadovybė, investuotojas į naujų butų statybą senamiesčiuose Robertas Dargis (UAB „Eika" savininkas). Pastarieji matė tik puikią vietą biurų ir butų statyboms šios įmonės ir piliavietės teritorijose ir nieko daugiau.

Tiesa, dar turėjo būti pastatyti Valdovų rūmai-2, kad suteiktų daugiau komercinio patrauklumo R.Dargio siekiamybei – kuo daugiau butų , kuo daugiau naujų namų šioje teritorijoje. Visiškai moraliai supuvę paminklosaugininkai iškišę liežuvius iš noro besąlygiškai tarnauti plėtristų – nekilnojamojo turto burbulistų nežabotam pelno siekimui pasirašinėjo po pačiais baisiausiais paveldą naikinančiais projektais.

Išbalansuotos plėtros stiklaininių betonmonstrių statytojai dėl pinigo pasiruošę visokių nesąmonių pridaryti aplinkai išdarkyti. Vien ko verti baisuokliai, kylantys palei Danę senųjų raudonų plytų sandėlių kaimynystėje. Rekomenduoju būtinai aplankyti šią XXI amžiaus Klaipėdos m. gėdą – paminklą miesto valdžiai ir vietiniams pseudoarchitektams, ypač jų vyriausiajam – Almantui Mureikai, kurio asmeniniu rūpesčiu ir atsirado istorinę Klaipėdos dalį darkantys šie betonoidai.

Tuo pat metu stumiama ir antroji baisuoklių ekspozicija - vietoj europietiškos Klaipėdos piliavietės ekspozicijos norima pastatyti Legolendą – Disneilendą – Valdovų rūmus-2. Tokio kičinio pseudoatstatymo Europoje niekas nedaro nuo 1960 metų. Dar papildomai aplink šią pseudopilį yra suplanuota sudaiginti 6-ių aukštų daugiabučius, aklinai uždarančius piliavietę nuo marių pusės. Tokia Legolendo - Valdovų rūmų-2 ir daugiabučių namų simbiozė – nepakartojamas Roberto Dargio ir jo pamalonintų visus paminklosaugos principus išdavusių buvusių paveldo specialistų kūrinys.

Kol mes vergaudami greitam pinigui nepataisomai gadiname savo aplinką, lenkai elgiasi priešingai ir tokiu būdu sparčiai grįžta į Europą:

Lenkai sugalvojo kaip išgelbėti Gdansko laivų statyklą

„Lietuvos žinios" 2009 06 22 d. 07:54

Lenkai bet kokia kaina siekia išsaugoti bankrutuojančią Gdansko laivų statyklą nuo uždarymo. Ieškodami, kaip ją išgelbėti, jie net sugalvojo siekti, kad statykla būtų įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

Lenkams pavyko įtikinti Europos Sąjungą (ES) prisidėti prie laivų statyklos gelbėjimo. Konkurencijos komisarė Neelie Kroes jau pažadėjo, kad ES sugrįš prie statyklos gelbėjimo plano, nes ji yra lenkų tautos kovos su komunizmu simbolis. Jei tas planas bus patvirtintas, Lenkijai nereikės grąžinti šimtų milijonų eurų, kurie kaip valstybės pagalba buvo neteisėtai panaudoti Gdansko laivų statyklai gelbėti nuo bankroto.

Europa stengiasi padėti

Gdansko laivų statykla tebėra Europos Komisijos tyrimo objektas nuo 2005 metų, nes pagal ES taisykles valstybė narė gali teikti bankrutuojančiai įmonei pagalbą tik laikydamasi griežtai nustatytų sąlygų. Komisija pritaria tokiai pagalbai tik tuomet, kai yra parengta reali restruktūrizavimo programa, ko lenkai nepadarė.

Tačiau lenkai taip stengiasi išgelbėti laivų statyklą, kad ir Europos Komisijai tenka daryti nuolaidų. N.Kroes sakė, kad ES tikriausiai dar šį mėnesį pritars keliems "techniniams spendimams". Susitikusi su Lenkijos finansų ministru Aleksandru Gradu komisarė teigė, kad ji liko patenkinta pagaliau parengtu restruktūrizavimo planu, kuris gali "atstatyti Gdansko laivų statyklos ilgalaikį patikimumą".

Tuo labai džiaugiasi lenkai, nes šioje įmonėje susikūrė pirmoji nekomunistinė "Solidarumo" profesinė sąjunga Lenkijoje. Joje Lecho Walęsos vadovaujami darbininkai kovodami prieš komunistinį režimą nuolat rengė streikus. 1989 metais "Solidarumui" laimėjus parlamento rinkimus, komunizmas griuvo visoje Rytų Europoje.

Miestas bando trečią kartą

Lenkai bando įtraukti Gdansko laivų statyklą ir į UNESCO saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Jie kreipėsi į šią organizaciją ir pagaliau sulaukė tokio atsakymą: "Solidarumo" idėja - tai svarbiausias simbolis ir didžiausias Gdansko šviesulys. Jo materialus įsikūnijimas yra Gdansko laivų statykla, kuri kaip viena iš Gdansko įžymybių turi galimybę atsirasti pasaulio paminklų sąraše."

Gdanskas to siekia jau 12 metų. Pirmas prašymas buvo pateiktas dar 1997 metais, tačiau tuomet lenkai bandė į paveldo objektų sąrašą įtraukti miesto senamiestį. Vėliau jiems prašymą teko atsiimti, nes "trūksta istorinės substancijos", t. y. dauguma gražiųjų miesto namų buvo atstatyti po Antrojo pasaulinio karo.

2005 metais Gdanskas ėmė siekti įtraukti į sąrašą ne visą senamiestį, o tik atskirus istorinius objektus ir dalį laivų statyklos Vesterptalėje. 2007 metų gegužę Lenkijos vyriausybei vėl teko paraišką atsiimti, nes Gdanskas ignoravo UNESCO komisarės Margareth Ehrstrom nurodymus - ji reikalavo, kad šalia senamiesčio nebūtų statomi daugiaaukščiai pastatai. Dabar Gdanskas bando trečią kartą. Miestas siekia, kad į sąrašą patektų Gdansko laivų statykla, dalis miesto istorinių vartų, miesto direkcijos pastatas, XIX amžiaus Karališkoji statyklos salė, Motlavos krantinė ir "Solidarumo" aikštėje stovintis paminklas žuvusiems statyklos darbininkams.

"Mums labai svarbu, kad Gdanskas galų gale atsidurtų UNESCO sąraše. Mes su kultūros ministru dedame daug pastangų, kad jis būtų įtrauktas. Šį kartą stengiamės dėl laivų statyklos", - sakė miesto meras Pawelas Adamowiczius.

Miesto vadovai yra įsitikinę, kad šį kartą galimybės didelės, nes per pastaruosius 15 metų pasikeitė vertinimo kriterijai. Šiuo metu daug noriau į UNESCO saugomų paveldo objektų sąrašą įtraukiami ne senamiesčiai, kurių jau įtraukta ir taip labai daug, o tokie objektai kaip Gdansko laivų statykla. Ir svarbiausia, kad statykla dar veikia, nes UNESCO tai laiko papildomu privalumu.