Kapų plėšikai Klaipėdoje: paminklas Sąjūdžiui - ant svetimo antkapio

Fotografijoje: Antkapis senosiose Klaipėdos kapinėse - 2007 m. Tas pats antkapis jau kaip paminklo Sąjūdžio 20-čiui postamentas 2008 m.

N.P.: Sunku komentuoti mirusių kapų niekinimą.

Kadaise dainuodavo Internacionalą: „Pasaulį seną išardysim iš pačių pamatų ir tuo naujai pasaulį atstatysim – kas buvo nieks, tas bus viskuo". Kai kas Klaipėdoje seną antkapio pamatą beardydami tapo ne viskuo, bet filmo „Kapų plėšikė Lara Kroft" personažais.

Pacituosiu naujo pasaulio statytoją skulptorių S.Mišeikį: "Mūsų organizacija -Mažosios Lietuvos istorijos muziejus - prižiūri skulptūrų parką. Aš aptikau akmenį, juo buvo uždengtas kanalizacijos šulinys (...) Aš to akmens neapkaliau. Jeigu kas nors pergyvena, tegul pasiima. Aš gi ne toks kvailas, kad nuplėščiau nuo kokio fundamento".

Štai taip – nė mažiausio gėdos. Ir dar meluoja apie kanalizacijos šulinį,, kurių ten nėra nė vieno. Aišku, „geriausiai" čia atrodo paminklas Sąjūdžiui, kuris 1988-89 reikalavo sustabdyti senųjų Klaipėdos kapinių niokojimą, bei muziejus ir jame dirbantys muziejininkai, atliekantys ypač svarbią misiją - gelbstintys klaipėdiečius nuo kanalizacijos šulinių senovinėse kapinėse:

Liberalų paminklas Sąjūdžiui - ant svetimo antkapio VE 2009-06-04

Sąjūdžio 20-iui pastatytas paminklas Klaipėdos pietinėje dalyje įrengtame parke padarytas savavališkai pasisavinus antkapio dalį - postamentą iš senųjų Klaipėdos miesto kapinių, teigiama Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio išplatintame pranešime.

Tai nustatė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio inspektoriai, gavę skundą, kad iš senųjų kapinių, esančių tarp Trilapio ir Liepų gatvių, nuolat dingsta senoviniai antkapiai ir jų dalys.

Ant Klaipėdos pietinėje dalyje įrengtame parke pastatyto paminklo Sąjūdžio 20-iui yra užrašas: "Šis parkas pavadintas Sąjūdžio vardu minint Lietuvos atgimimo 20-ąsias metines. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Skulptorius Stasys Mišeikis, architektas Romas Marčius".

Nustatyta, kad jo postamentui panaudota ikikarinio senovinio antkapinio paminklo dalis, kuri 2007 metais buvo atkasta ir eksponuota buvusių kapinių teritorijoje M. Mažvydo skulptūrų parke, kol 2008 metais iš ten paslaptingai pradingo.

Kultūros paveldo departamentas išsiuntė privalomą nurodymą už senųjų kapinių Skulptūrų parke priežiūrą ir apsaugą atsakingai Klaipėdos m. savivaldybės administracijai nedelsiant sugrąžinti senovinį postamentą į jo istorinę vietą senosiose kapinėse.

Senosios Klaipėdos kapinės buvo įsteigtos 1820 m., jose buvo laidojami žymiausi miesto žmonės. Tikėtina, kad įspūdingas naujajai skulptūrai panaudotas postamentas buvo skirtas neeiliniam klaipėdiečiui.

Kapinėse buvo palaidota daug iškilių asmenų: Klaipėdos istorijos autorius Jonas Zembrickis, Klaipėdos uosto statytojas, knygos apie uostą autorius Karlas Veitas, istorikas Arturas Bitensas, dailininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas Adomas Brakas, alaus daryklos steigėjas Rainekė, kunigas, pirmosios mokyklinės chrestomatijos autorius Jakobė, lituanistinio sąjūdžio veikėjas, Klaipėdos krašto tautosakos rinkėjas, pirklys, žvejybos meistras Ernstas Vilhelmas Berbomas ir kt.

Rytinėje parko dalyje yra paminklas1923 m. kovose už Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos žuvusiems savanoriams. Jis buvo pastatytas 1925 m. pagal Klaipėdos dailininko, visuomenės veikėjo Ad. Brako projektą. Šiaurinėje parko pusėje prie S. Daukanto gatvės stovi paminklas sovietų armijos kariams, žuvusiems II pasauliniame kare.

1975 m. Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto sprendimu buvo nurodyta nušluoti buvusias kapines nuo žemės paviršiaus. Vietoj buvo įrengtas M.Mažvydo vardo šiuolaikinių skulptūrų parkas. 1977 - 1992 m. Smiltynėje buvo rengiami skulptorių simpoziumai, kurių metu sukurti kūriniai statomi parke. Per 15 metų 72 skulptoriai iš visos Lietuvos Klaipėdos skulptūrų parkui sukūrė 145 skulptūras.

Šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojami 117 įvairios tematikos meniniai darbai, kuriuos sukūrė 54 skulptoriai.

Dalis istorinių kapinių senųjų antkapių, bei jų liekanų išliko. Atgimimo metu miestiečiai ėmėsi iniciatyvos pažymėti išlikusių paminklų dalis, palaidojimo vietas, keletas paminklų buvo atstatyta. 2004 m. pagerbiant Klaipėdos mecenato J. L. Wiener (1795 - 1862) atminimą, atstatytas antkapinis paminklas. J. L. Wiener žydų tautybės pirklys paliko didelį palikimą miestui iš kurio XIX a. antroje pusėje buvo finansuojami mokyklų, prieglaudų, rotušės statybos, kiti miesto tvarkymo darbai.

2006 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejui pavesta rūpintis parko skulptūrų priežiūra, restauravimu, renginių parke organizavimu ir integravimu į miesto kultūrinę erdvę, turizmą.

 

Paveldosaugininkai: paminklas Sąjūdžiui pastatytas ant svetimo antkapio

BNS 2009 birželio mėn. 4 d. 15:13

<...>Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas Artūras Šulcas ketvirtadienį BNS sakė apie šį paveldosaugininkų sprendimą nieko negirdėjęs.

"Man tikrai nieko nežinoma. Mes buvome iniciatyvininkai, sudarėme sutartį su S.Mišeikiu (...) Iš kur jis ėmė medžiagą, mes nežinome. Dar to betrūko, kad mes tikrintume, iš kur jis ėmė granitą, marmurą", - sakė A.Šulcas.

Architektas S.Mišeikis stebėjosi tokiu Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo konservatoriaus Naglio Puteikio, kurio vardu ir buvo išplatintas pranešimas spaudai, žingsniu.

"Aš niekada nebūčiau patikėjęs, kad tai įmanoma, o tas ponas Puteikis pradėjo viesulą (...) Ką gali toks įtūžęs žmogus laimėti?" - BNS sakė architektas, įvardindamas konservatorių kaip skandalų karvedį.

Pasak S.Mišeikio, jis akmenį, dėl kurio kilo triukšmas, pasiėmė iš skulptūrų parko, gavęs leidimą. Akmuo, anot architekto, buvo naudojamas kaip kanalizacijos šulinio dangtis.

"Mūsų organizacija (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus - BNS) prižiūri skulptūrų parką. Aš aptikau akmenį, juo buvo uždengtas kanalizacijos šulinys (...) Aš to akmens neapkaliau. Jeigu kas nors pergyvena, tegul pasiima. Aš gi ne toks kvailas, kad nuplėščiau nuo kokio fundamento", - sakė architektas.