V.Landsbergis apie lietuvių prisitaikėliškumą
N.P.: pavydėtinas pastabumas ir iškalba viename:
„Juk esame drąsi šalis. Iškirtome šventuosius ąžuolynus, o vis tiek norime atsodinti. Tik štai kokybės klausimas.
Ar nebus jaunieji mičiurininkai išvedę kadaise Lietuvai naują medžių rūšį? Tai ąžuolas svyruoklis, liaunomis verkiančiomis šakomis įsižiūrėjęs į balą po savo kojomis. Atgimimo laikais buvom užmiršę apie jį, o dabar vėl želia. Jei gausiai sužaliuos šioj žemėj Lietuvos, tai visas kraštas keisis, ne tik jo retorika."
Visas straipsnis: Vytautas Landsbergis „Ąžuolai svyruokliai" 2009-06-03 „Lietuvos žinios", alfa.lt
1 komentaras:
Labai teisingai pasakė profesorius Vytautas Landsbergis. Visi tai mato, tik ne visi drįsta tai pareikšti. Nes kitiems kaip tik ir malonu būti prisiplakėliais. Štai man pagarbos (teoriškai) labiau vertas atrodo Mykolas Burokevičius, kuris, būdamas tuo, kuo buvo, savęs neatsisakė, buvo tikras komunistas, iki kaulų smegenų. Na, čia kaip tikras nacis... O štai tokie kaip AMB, Bradauskas, Kirkilas, tokie gerojai neverti pagarbos vien jau todėl, kad tapo "socdem'ais". Kas jie- niekas nežino. Ar jie "tiesos kelyn" grįžę ar tiesiog persidažę? O gal jie- nebuvo tikri bolševikai, nėra ir socialdemokratai, o kas yra, bala juos žino. Bet čia- niekis, išmirs išgamos. Bet štai jaunimas- peremė išgamų tradicijas. Čia, matyt, dar nuo pokario likę: kam į partizanus, jeigu galima "tūnoti". Tas tęsiasi iki nūdienos. Kam turėti POŽIŪRĮ, jeigu galima būti LANKSČIAM? Kam MĄSTYTI, jeigu galima PRISITAIKYTI? Kam būti kvailu IDEALISTU, jeigu dabar reikia gudrių REALISTŲ? Jaunimas renkasi antrą variantą. Todėl aš nerandu jokios bendros kalbos su bendraamžiais- jie tiesiog yra ąžuolai svyruokliai, o gal vyjokliai, kurie lenda ten, kur gera. Taigi, vieną kartą keičia kitos. Šuo loja, karavanas eina, gaila.
Rašyti komentarą