Nuotraukose: iš juodųjų archeologų konfiskuotos įkapės, iš viršaus į dešinę - žąslų dalis, geriamojo rago apvadas, žiedas, pentinai, kirviai, pjautuvas. Suniokotas senovės kuršių X-XIV amžiaus senkapis, matosi iešant kapuose esančių daiktų iškasinėtos duobės.
Demaskuota juodųjų archeologų grupuotė „Klaipėda" 2009 06 17
Delfi.lt http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=22691782
Klaipėdos apskrityje demaskuota juodųjų archeologų grupuotė „Respublika" 2009 06 17
Klaipėdos apskrityje įkliuvo du juodieji archeologai, su metalo ieškikliais atliekantys nelegalius archeologinius tyrimus.
Gavę vietinių gyventojų pranešimą kartu su išsikviesta policija Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio inspektoriai viename iš apskrities rajonų sulaikė du studentiško amžiaus jaunuolius, be leidimo kasinėjančius X-XIV a. senovės kuršių kapinyną. Aptiktas ir konfiskuotas didelis kiekis archeologinių radinių iš senovinių kapų, konfiskuoti ir nusikaltimo įrankiai - metalo ieškikliai.
Sulaikytieji buvo apsirūpinę profesionalia archeologų įranga, turėjo modernius brangiai kainuojančius metalo ieškiklius, žemėlapius, senovės kapinyno schemą, turėjo tokiam darbus būtinus įgūdžius - buvo specialiai apmokyti. Su ieškikliais aptikę metalo pėdsakų, tą vietą žymėdavo ir iškasdavo kastuvais.
Palaidotų senovės kuršių įkapes - kirvius, kalavijus, papuošalus pasisavindavo. Manoma, kad abu sulaikytieji priklauso tokių juodųjų archeologų tinklui, nes jiems vadovauta iš vieno didmiesčio. Juodųjų archeologų grupuotė Vakarų Lietuvoje nevaržomai grobstė senovės kuršių palaidojimus jau ketverius metus. Jiems iškelta baudžiamoji byla.
Juodieji archeologai - tai senovinių dirbinių kolekcionieriai arba perpardavinėtojai, ieškantys žemėje esančių senųjų kultūrų dirbinių. Dažniausiai jie ieško senovinių metalo dirbinių, tam naudoja metalo ieškiklius. Tokių nelegalių paieškų bei kasinėjimų metu negrįžtamai sunaikinamas kultūrinis sluoksnis, nes neatliekama mokslinė fiksacija, radiniai patenka į juodąją rinką, pas kolekcininkus, o dažniausiai yra išvežami iš Lietuvos.
Yra trys pagrindinės šių paveldo naikintojų grupės. Monetininkai su paprasčiausiais metalo ieškikliais ieško pamestų senovinių daiktų buvusių kelių kryžkelėse, senųjų karčemų vietose. Kiti, naudodami labai sudėtingą ir brangią aparatūrą specializuojasi senovinių rūsių, bunkerių ir juose esančių daiktų paieškomis bei perpardavimu.
Labiausiai kultūros paveldo objektus žaloja kapinių plėšikai, kurie naudodamiesi profesionaliais metalo ieškikliais perkasa istorinius kapinynus negrįžtamai juos sužalodami.
Iki šiol valstybė neskyrė deramo dėmesio šiam pastaruoju metu nuolat augančiam juodųjų archeologų siautėjimui.
Visuomenės ir paminklosaugininkų pastangomis sulaikyti nusikaltimo vietoje paveldo niokotojai iki šiol sėkmingai išvengdavo ne tik atsakomybės, ar įrankių konfiskavimo, bet nesusilaukdavo net visuomenės pasmerkimo. Prie to prisidėjo ir aplaidus atitinkamų valstybės institucijų darbas.
Be visuomenės pagalbos su šiuo reiškiniu kovoti neįmanoma, nes nelegalūs kasinėjimai dažniausiai vykdomi nuošaliose vietose, po darbo valandų ir savaitgaliais.
Pastebėjus žmones su metalo ieškikliais, ar neįprastus kasinėjimus laukuose, prašytume pranešti šiais telefonais: bet kuriuo šviesiu paros metu 8-604-00963; 8-687-14227, arba anoniminiu pasitikėjimo telefonu 8-52778588 palikdami balso pranešimą.
1 komentaras:
Klausimai, gerb. N. Puteikiui ir kitiems inicijuojantiems priemones juodiesiems archeologams sustabdyti.
Pirma, sakykit, kodėl visuomenei bandoma vienpusiškai įteigti, kad visi žmonės su metalo ieškikliais yra nelegalūs ir dar juodieji archeologai (suprask - marodieriai)?
Kodėl neprašoma gyventojų pirmiausia bandyti įeiti į kontaktą su pastebėtais ieškotojais? Paklausti jų, ką jie čia daro ir iš ieškotojų atsakymo ar reakcijos spręsti, pranešti apie tai ar ne.
Tai būtų priimtinas sprendimas ne tik tiems ieškotojams, kurie apie kultūros objektų plėšimą neturi net minčių, bet ir toms institucijoms, kurios turi vykti pagal iškvietimą į nurodytą vietą.
Įsivaizduokit, jei ieškotojai viso labo ieško monetų ar dar ko nors panašaus (gal netgi savoje žemėje), (aš net neabejoju, kad tai dažnesnis atvejis negu kapų plėšimas), ar racionalu tokiu atveju eikvoti tų institucijų laiką ir pinigus? Juo labiau tokiu sunkiu metu.
O patį prašymą pranešti telefonu reiktų orientuoti tik į vietinius gyventojus, kurie puikiai žino, kur jų apylinkėse yra pilkapiai ar senosios kapinės, kiti kultūros paveldo objektai, priklausantys valstybei(piliakalniai,...). Tokiu būdu irgi būtų apsisaugota nuo galimų klaidingų pranešimų.
Trečia, tarp tų pačių ieškotojų (tebūnie nelegalių) yra žmonių su nusistatymu prieš kapų plėšikus, jiems patiems net mintis nekiltų to daryti. Taigi, dar geriau, kreipkitės į pačius ieškotojus. Neabejoju, kad bus sulaukta pagalbos teikiant informaciją ir iš jų, jei ne apie konkrečius asmenis, tai bent jau apie išdarkytus kapinynus.
Paskutinis dalykas, kaip minėta prieš tai, ieškotojai, kurie net neketina plėšti kapų(tokių beje daugelis), važiuodami ieškoti ir vaikščiodami po laukus ar miškus, absoliučiai gali neturėti informacijos apie vienoje ar kitoje vietoje esančius pilkapius, kapines ir pan. Ir atsidurti tokioje vietoje atsitiktinai. Taigi vėl gali įvykti klaida ir per atsitiktinumą nukentėti praktiškai nekalti žmonės (čia reiktų spręsti, pagal radinius, kasimo žymes, ieškotojo turimą su savimi informaciją).
Sekančiame straipsnyje ar interviu siūlyčiau straipsnio autoriui ir visiems istorikams ar archeologams pasisakantiems šia tema, pagalvoti apie aukščiau išdėstytas mintis.
Rašyti komentarą