N.P.: Matyt, visi jaučiame, kad prie krizės prisidėjo JAV bankai ir pusbankiai, į kairę ir dešinę dalinę kaži kokius vertybinius popierius, kurie buvo neva padengti kažkokiom paskolom nekilnojamam turtui statyti ir įsigyti.
Bet JAV toli, o Skandinavijos bankai – po langu. Kaip jei veikė ir veikai mūsų kasdienybę. Apie tai praktiškai jokių analizių laikraščiuose, TV ir delfiuose.
Bet info galima rasti ir kitur: pvz. Stasio Jakeliūno bloge http://geofinansai.lt, iš kurio noriu pateikti keletą iškalbingų citatų:
Lietuvos bankų sistemos nuostoliai - 20 milijonų ar pusė milijardo?
2009 05 24
Atrodo, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė pasirengė spręsti bankų problemas mokesčių mokėtojų - mūsų visų - pinigais. Šio mėnesio pradžioje, priimant biudžeto pataisų įstatymą, viename iš straipsnių yra numatyta, kad valstybė galės suteikti iki trijų milijardų litų garantijų bankų paskoloms. Kitame to paties įstatymo straipsnyje numatyta, kad Vyriausybės grynojo (naujo) skolinimosi limitas padidinamas keturiais milijardais litų. Didžioji šio skolinimosi limito augimo dalis, matyt, ir būtų skirta spręsti galimoms bankų problemoms. Keista, tačiau nepastebėjau jokios išsamesnės diskusijos ir opozicijos prieštaravimų dėl šių įstatymo straipsnių Seime.
Kyla ir dar vienas įdomus klausimas. Kodėl Švedijos bankai - SEB ir Swedbankas - bei juos prižiūrinčios Švedijos institucijos nepasimokė iš Švedijos krizės, vykusios 1991-1993 metais? Tuomet Švedijoje taip pat buvo susidaręs nekilnojamojo turto burbulas, kuriam sprogus bankai susidūrė su rimtomis "blogų paskolų" problemomis. Didelė dalis Švedijos bankų sistemos buvo nacionalizuota ir rekapitalizuota mokesčių mokėtojų pinigais. Ir šiuo metu Švedijoje yra numatytas kelių šimtų milijardų litų vertės paramos bankams paketas. Šaltinis, suprantama - tas pats - mokesčių mokėtojų pinigai.
Tokia agresyvi ir rizikinga šių bankų veikla Baltijos valstybėse kelerius pastaruosius metus, reikšmingai prisidėjusi prie nekilnojamojo turto burbulo susidarymo - nepateisinama ir nesuprantama. Ypatingai turint omenyje vos keliolikos metų senumo patirtį Švedijoje. Nebent pasiremtume prielaida, kad tikrieji bankų verslo modeliai ir veiklos principai yra visai kitokie, negu skelbiama viešai, o jų įtaka valstybių centrinių bankų, kitų priežiūros institucijų ir vyriausybių vykdomai finansų ir bankų politikai yra neproporcingai didelė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą