Fotografijoje - Palangos istorinio centro puošmena ir vietinės valdžios pasididžaivimas - atrakcionas 'Pabaisa'.
N.P.: žemiau pateikiamo straipsnio pirmoje dalyje pateikiama Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Rimanto Garolio kita nuomonė – ją pasiskaityti galite pagal pateiktą nuoroda, nes čia publikuoju tik ištrauką.
Palangos centre įsikūrę atrakcionai kelia aistras
Alvydas ZIABKUS 2009-07-28 10:20
Palangoje J.Basanavičiaus gatvę užvaldę atrakcionai yra mėgiami poilsiautojų. Tačiau paveldosaugininkų manymu, kurorto centre statomais pramogų įrenginiais tyčiojamasi iš kurorto istorijos.
J.Basanavičiaus gatvėje esančiuose privačiuose sklypuose įsikūrusius triukšmingus atrakcionus Palangos valdžia ne kartą bandė išvaryti iš miesto centro.
[...]
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis sako: „Grafų įkurtas kurortas verčiamas balaganu".
- Palangos J.Basanavičiaus gatvė ir jos prieigos yra valstybės saugoma kultūros paveldo teritorija, todėl visi šie atrakcionai čia galėjo atsirasti tik gavus Kultūros paveldo departamento leidimą.
- Žinodami, kad tokių įrenginių į šią pajūrio vietą paveldosaugininkai neįleistų, Olandijos verslininkai į mus net nesikreipia, o pritarimą savo veiklai lengvai gauna Palangos savivaldybėje.
Šioje vietoje leisdama atrakcionų veiklą savivaldybė pažeidžia įstatymą, tačiau kakafoniškas pramogas išvaryti galima tik per teismus. Per vasarą mūsų skundų teismai neišnagrinės, o pasibaigus sezonui bylinėtis nebėra prasmės. 3 psl.
- Kodėl šioje vietoje negali būti atrakcionų?
- Kultūros paveldo ir istorinių architektūros paminklų aplinkoje tokiems metaliniams griozdams yra ne vieta. J.Basanavičiaus gatvėje galėtų būti tik pagal XIX a. karuselių ar tuo metu veikusių atrakcionų pavyzdį pagaminti pramogų įrenginiai, kurie derėtų prie bendros aplinkos.
Į Palangą vežami atrakcionai galėtų atsirasti nebent miesto pakraštyje.
Apskritai, Palangoje viskas pastatyta aukštyn kojomis. Kurorto centrą užvaldė triukšmą keliančios pramogos, o ramybe alsuojantys restoranai, kultūringų renginių židiniai išstumti į miesto pakraščius.
- Miesto valdžia ir atrakcionų savininkai teisinasi, kad pramogų įrenginiai kultūros paveldo teritorijoje įsikuria trumpam, vos trims mėnesiams. Be to, aiškinama, kad šitaip pridengiamos apleistos dykvietės ir apdegę pastatai.
- Yra aibė teisės aktais numatytų priemonių, kurios leidžia drausminti apleistų pastatų savininkus ir verčia juos tvarkytis. Nebūtina nesutvarkomų vietų dangstyti bet kuo.
Kita vertus, kodėl sezono metu grafų Tiškevičių kurtoje vasarnamių gatvėje Lietuvos visuomenė turi regėti iš Olandijos atvežamas, anglų kalba aprašinėtas metalines senienas, kažkokius loterijų vagonus, kurie užstoja daugiau nei prieš šimtą metų statytus fachverkinius pastatus?
Kultūros paveldas, senieji pastatai tam ir saugojami, kad juos galėtų matyti visuomenė, kad žmonės galėtų susipažinti su kurorto istorija, pajusti jos dvasią.
Dėkingiausias laikas eksponuoti kurorto kultūros paveldą yra vasara, kai į pajūrį atvažiuoja daugiausia žmonių. Tačiau būtent tada šis paveldas yra užgožiamas metalinių konstrukcijų krūvomis. Ar kas iš apsilankančių J.Basnavičiaus gatvėje pastebi senųjų vilų grožį?
- Įsileisdama atrakcionus į J.Basanavičiaus gatvę Palangos valdžia sakosi šitaip priartinanti pramogas prie poilsiautojų.
- Centrinė kurorto gatvė atitinka Kauno Laisvės alėjos, Vilniaus Gedimino prospekto statusą. Ar kas nors sostinėje įsivaizduoja atrakcionus Gedimino prospekto skveruose, Rotušės, Lukiškių ar net Katedros aikštėje? Juk ten pramogauti žmonėms turėtų būti labai patogu.
Didžiausia bėda ta, kad pataikaudama atrakcionų savininkams Palangos valdžia kažkodėl galvoja ne apie poilsiautojų patogumą, bet apie Olandijos verslininkų gerovę. Kaip kitaip suprasti, kai miesto valdžia derina atrakcionų išdėstymo schemą, kurioje įrenginiai piešiami ant tų vietų, kur auga maumedžiai.
Kas daroma tokiu atveju? Neleidžiama laikinų statinių montuoti šioje vietoje, verslininkai verčiami patraukti savo įrenginius? Ne, Palangoje tuomet, tyliai pritariant valdžiai, pjaunami atrakcionams trukdantys medžiai.
- Ar teisinga būtų J.Basanavičiaus gatvę lyginti su Laisvės alėja ir Gedimino prospektu? Juk Palanga yra kurortas, kuris siejamas su linksmybėmis, pramogomis.
- Kartą Palangos merą Vytautą Stalmoką girdėjau per televiziją kalbant, kad kurortą kūręs grafas Tiškevičius neprieštarautų tokiai pramogų gatvei. Po tokio mero pasakymo visa grafų giminė turėtų vartytis karstuose.
Aš stipriai abejoju, ar Tiškevičiai savo kurortą įsivaizdavo kaip kaimo bernams skirtą balaganą. Sekant grafų logika, J.Basanavičiaus gatvėje restoranai turi būti su baltomis staltiesėmis, o damos vaikščioti su vakarinėmis suknelėmis.
Tai, kas vasara vyksta J.Basanavičiaus gatvėje, primena kaimo kultūros namų lygio diskoteką, kuri būtinai baigiasi prikaušusių bernų muštynėmis. Baisiausia tai, kad prie tokio lygio dera ir plyšaujantys olandų atrakcionai, ir skraidančių lėkščių stiliaus geltoni gatvės šviestuvai. Lieka tik nugriauti prie sukurtos aplinkos nebederančias senas vilas, jų vietoje pristatyti stiklinių daugiabučių dangoraižių.
Tada taškas. Palangos kurorto istorijos nebėra
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą