Toliau tyčiojamasi iš gyventojų ir politikų, kurie reikalauja, kad mobilaus ryšio operatoriai laikytųsi įstatymų

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui Antanui Matului Antanas.Matulas@lrs.lt

Nuorašas – šio komiteto patarėjui Egidijui Jankauskui egidijus.jankauskas@lrs.lt

DĖL MOBILIOJO RYŠIO ANTENŲ ĮRENGIMO ANT ŠVIETIMO IR SVEIKATOS APSAUGOS ĮSTAIGŲ STOGŲ, BEI PRIE PAT GYVENTOJŲ MIEGAMŲJŲ SVARSTYMO

2009 01 07

Gerb. Komiteto pirmininke, kreipiuosi į Jus su prašymu surengti Jūsų vadovaujamame komitete mobiliojo ryšio antenų įrengimo ant švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigų stogų, bei prie pat gyventojų miegamųjų svarstymą.

Kai mobiliojo ryšio operatoriai tik žengė pirmuosius žingsnius Lietuvoje, tai jie skyrė didelį dėmesį paprastam žmogui ir nekišo jam prie pat miegamųjų savo antenų. Apie tokių antenų pastatymą ant mokyklų stogų negalėjo būti net kalbos – manau, kad privengė gyventojų pykčio, nenorėjo būti sutikti priešiškai, norėjo susikurti teigiamą įvaizdį ir pan.

Kai mobiliojo ryšio operatoriai tapo galingais ir įtakingais, praktiškai - monopolininkais, tada nusprendė pelną didintis nekreipdami dėmesio į paprastus žmones: nebeinvestuoja į antenų stovų statybą, o pigiai perka galimybę eksploatuoti anteną ant dviaukštės mokyklos, pvz. 250 Lt per mėnesį Panevėžio raj., Berčiūnuose.

Kai rinka buvo užkariauta pelno troškimas užgožė padorumo jausmą – mobiliojo ryšio operatoriai pradėjo brautis visur kur įmanoma ir neįmanoma – ant mokyklų stogų (Panevėžio raj., Berčiūnuose), prie mokyklos kiemų (Kretingos m. ant Kretingos bžn. pastatų komplekso), ant vandentiekio bokštų keliasdešimt metrų atstumu nuo vaikų miegamojo (Klaipėdos raj. ant Triušelių vandens bokšto), ant dviaukščio namo stogo kotedžų gyvenamajame kvartale - Klaipėdos m., Verpėjų g. 46) ir t.t.

Akivaizdu, kad visi trys mobilaus ryšio operatoriai savo šiuos veiksmus tarpusavyje derina.

Deja, valstybės institucijos tradiciškai stoja monopolininkų, turtingųjų ir galingųjų pusėn – visuomenės sveikatos centrai per pastaruosius metus surengė net kelis seminarus, kuriuose mobiliojo ryšio operatorių pinigais nusamdyti „lektoriai" pasakojo, kad minėtos antenos padeda sveikatai, o sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių organizacijų darbuotojai instruktuodavo visuomenės sveikatos centrų vadovus, kaip gintis nuo gyventojų protestų.

Manau, kad kol mobiliojo ryšio operatorių išlaidos mokyklų, vandens įmonių, kotedžų savininkų direktoriams bei viešiesiems ryšiams bus mažesnės, nei antenų stovų kaina, tol visi trys mobilaus ryšio operatoriai talkinami nesąžiningų valdininkų ir neveiksnios prokuratūros toliau tyčia klaidins žmones aiškindami, kad antenos nekenkia.

Nors patys tokių dalykų aiškintojai nei ant savo, nei ant kaimyno stogų tų antenų neturi. Paprašyti atsiųsti mano aukščiau minėtų pavyzdžių Lietuvoje analogijas (jų fotografijas) iš Senosios Europos valstybių, tai pažada (pvz. Tele 2 viešųjų ryšių vadovas), bet nieko neatsiunčia. Spėju nesiunčia todėl, kad tokių pavyzdžių jie užsienyje neranda.

Maža to, tiek mobilaus ryšio operatoriai, tiek atsakingi už visuomenės sveikatą valstybės tarnautojai ir prokurorai apsimeta, kad neegzistuoja Lietuvos higienos norma HN 81:2005 "Judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stotys", o jos reikalavimas dėl higienos paso („7.Fiziniai ar juridiniai asmenys, naudojantys judriojo radijo ryšio bazines stotis,turi turėti leidimą-higienos pasą šiai veiklai [4.11]") taikomas nežinia kam ir nežinia kur.

Tuo tarpu visais aukščiau paminėtais atvejais tų higienos pasų nėra, visuomenės sveikatos centrai, pažeisdami įstatymus, leidžia eksploatuoti tas antenas be šių pasų, o prokurorai pažeisdami įstatymus nesiima priemonių tokiai neteisėtai veiklai nutraukti.

Politikai, kurie bando gint gyventojus nuo tokių neteisėtų ir amoralių veiksmų, yra išjuokiami spaudoje, o iš gyventojų yra tyčiojamasi (žemiau pridedu pavyzdį iš „Lietuvos žinių" laikraščio: Panevėžio rajono vicemeras, pagal išsilavinimą agronomas, aiškina, kad paprasto radijo aparato antenų poveikis yra toks pats kaip mobilaus ryšio bazinės stoties, nors pats ant savo namo ar tvarto stogo tokių antenų neturi). Apie minėtą higienos normą ir įstatymų nesilaikymą bei sveiką protą minėtame straipsnyje neužsimenama nė vienu žodžiu.

Neturiu galimybės patikrinti po šiuo straipsniu pateiktą komentaro tikslumą: ŠAUNUOLĖS MOTERYS.Norvegijoje NE TIK antenos draudžiamos šalia tokių vietų,BET DRAUDŽIAMA į mokyklas{ar darželius}nešiotis mobilius telefonus IR DARBUOTOJAMS{nekalbant apie vaikus-jei kas nors atsinešė,tas telef.IŠJUNGIAMAS}. Pritariu-tokias antenas KELTI būtent ant"pritariančių propagandistų"trobesių.

Manau, kad Jūsų vadovaujamo komiteto darbuotojai, sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai nesunkai gali parengti tokias palyginamąsias analizes apie mobilaus ryšio antenų įrengimo apribojimus Lietuvoje ir užsienyje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašyčiau surengti Jūsų vadovaujamame komitete mobiliojo ryšio antenų įrengimo ant švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigų stogų, bei prie pat gyventojų miegamųjų svarstymą, kuriam būtų aptarta analogiška praktika užsienyje, bei Lietuvos teritorijoje veikiančių mobilaus ryšio operatorių antiįstatymiškos bei priešžmonių sveikatą nukreiptos jų veiklos sustabdymas.

Prašyčiau į tokį svarstymą pakviesti mane ir aukščiau minėtų higienos normos pažeidimų dalyvius (kontaktus perduočiau papildomai).

Priedas: aukščiau minėtas straipsnis.

Klaipėdos m. tarybos narys, TS-LKD frakcijos pirmininkas Naglis Puteikis

Panevėžio rajonas atsisako antenų

Bernardinai.lt 2008-12-29 Daiva Baronienė

Panevėžio rajono politikai, esą siekdami apsaugoti žmones nuo vėžio, nemigos ar impotencijos, uždraudė mobiliojo ryšio antenas montuoti ant sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigų stogų.

Panevėžio rajone mobiliojo ryšio antenas uždrausta kelti ant vaikų darželių, mokyklų, ligoninių ir ambulatorijų stogų. Vieni tokį draudimą priėmusios rajono tarybos nariai kalba apie jo absurdiškumą, kiti tvirtina, kad jis - pagrįstas.

Įtikino moterėles

Draudimą montuoti mobiliojo skaitmeninio ryšio antenas ant savivaldybei priklausančių švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų, pasak Panevėžio rajono mero pavaduotojo Vytauto Rapolo Gritėno, įkvėpė rajono gyventojų, o tiksliau - kelių moterėlių, skundai. "Iki šiol tokia antena stovėjo ant vienintelės mūsų rajone Berčiūnų pagrindinės mokyklos stogo. Mokymo įstaiga iš mobiliojo ryšio tiekėjų kas mėnesį gaudavo po 250 litų ir tuo džiaugėsi", - sakė V.R.Gritėnas.

Tačiau kelios Berčiūnų gyventojos pradėjo triukšmauti, esą antena - pagrindinė kaimo žmones puolančių ligų priežastis, ir pareikalavo ją demontuoti. "Kadangi opozicijoje esantys tarybos nariai ėmė pataikauti negalavimais besiskundžiančioms moterims, bendru sutarimu teko priimti sprendimą, kad Berčiūnų antena bus nuimta. Negana to, ateityje uždrausta tokias antenas kelti ne tik ant bet kurios savivaldybei priklausančios švietimo ar sveikatos priežiūros įstaigos, bet ir jų teritorijoje", - pasakojo mero pavaduotojas.

Mąstymas nepasikeitė

Berčiūnų gyventojų kova V.R.Gritėnui siejasi su jo kraštiečio Broniaus Urbono atsiminimų knygoje aprašytu analogišku atveju. "Knygoje radau pasakojimą, kaip beveik prieš 70 metų vienas kaimo vyras įsigijo radijo aparatą. Kad radijas geriau veiktų, žmogelis prie karties pritvirtino savadarbę anteną ir įkėlė ją į artimiausią beržą. Moterėlės, "supratusios", jog ta antena pritraukia lietaus debesis, suagitavo kaimo vyrus nukirsti beržą. Nuo to laiko užaugo jau keturios kartos, žmonės baigė aukštuosius mokslus, tačiau jų sąmonė nepakito", - apgailestavo mero pavaduotojas. Netoli Berčiūnų gyvenantis V.R.Gritėnas jokio neigiamo antenos poveikio nejaučia, o nerimauja tik dėl to, kad ją demontavus bus sunkiau susikalbėti mobiliuoju telefonu.