Pr. sp. P. Gražulis mato koaliciją su R. Žemaitaičiu, jei šis atsisakys homoseksualų partnerystės ir prievartinio skiepijimo palaikymo

P. Gražulis mato koaliciją su R. Žemaitaičiu, jei šis atsisakys homoseksualų partnerystės ir prievartinio skiepijimo palaikymo

Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) lyderis P. Gražulis, atsakinėdamas į klausimus apie galimą po rinkiminę koaliciją su R. Žemaitaičio partija "Nemuno aušra", teigė, kad tokia koalicija galima. Tačiau europarlamentaras, kalbėdamas apie bendrą darbą su R. Žemaitaičio komanda, nubrėžė raudonas linijas.

Nuo savo idėjų Tautos ir teisingumo sąjunga neatsitrauks "nei per milimetrą"

"Jau ne kartą sakėme, kad nedarysime jokios koalicijos su sisteminėmis konservatorių, socialdemokratų, liberalų ir laisvės partijomis. Manome, kad viena iš šių partijų turi būti iš viso uždrausta, prilyginant ją LTSR komunistų partijai. 

O su R. Žemaitaičiu ir jo komanda po Seimo rinkimų koaliciją mes matome, daugelis jo idėjų yra priimtinos. Negana to, man eilę metų teko su R. Žemaitaičiu dirbti vienoje R. Pakso vadovaujamoje tvarkiečių komandoje. Tik gaila, kad stiprią antisisteminę Tvarkos ir teisingumo partiją R. Žemaitaitis sugriovė, bet dėl darbo Lietuvai galime šias piliules praryti. 

Tačiau, kalbant apie bendrą koaliciją su "Nemuno aušra", noriu nubrėžti labai aiškias linijas. Remigijus Žemaitaitis turi atsisakyti LGBT ideologų peršamo partnerystės įstatymo palaikymo, kurį išreiškė tiek praėjusių Seimo, tiek prezidento rinkimų metu. Taip pat mums kategoriškai nepriimtina prievartinio skiepijimo idėja, kurią R. Žemaitaitis aktyviai palaikė COVID-19 pandemijos metu ir niekada nuo jos neatsitraukė.  

Tai galioja ne tik R. Žemaitaičio komandai, bet visoms partijoms, su kuriomis svarstysime koalicijas. Tautos ir teisingumo sąjunga su partneriais - Krikščionių sąjunga, Lietuvos šeimų sąjūdžiu ir visuomenininkais nuo šių nuostatų neatsitrauks nei per milimetrą",- pareiškė Europos parlamento narys Petras Gražulis.

R. Žemaitaitis pasisakė už homoseksualų partnerystę ir prievartinį skiepijimą

Primename, kad "Nemuno aušros" lyderis ir buvęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ne kartą išreiškė palaikymą vienalyčių asmenų partnerystei.

Pavasarį vykusių prezidento rinkimų kampanijos metu R. Žemaitaitis portalui lrt.lt teigė: "Asmenys turi turėti teisę į partnerystę – taip, tai natūralus dalykas. Ir skirtingų lyčių partnerystė būtų įteisinama."

Balandžio 15 d. LRT paskelbia tokią R. Žemaitaičio (jau „Nemuno aušros" pirmininko) poziciją: „Tai gali būti ir tos pačios lyties asmenų santykiai. (...) Jie yra šeima, nes jie kuria šeimą. Partnerystės įstatymas turi būti".

Praėjusių Seimo rinkimų metu R. Žemaitaitis portale 15min.lt taip pat teigė, kad jis nuosekliai palaiko partnerystę. "Yra žmonių - ir tos pačios lyties asmenys - turi teisę gyventi, būti kartu, bet jų santykiai turi būti įforminti teisiškai. Tokiu atveju reikia priimti civilinės partnerystės registraciją ir išspręsti problemą",- tikino R. Žemaitaitis, pridurdamas, kad dėl partnerystės įstatymo Seime balsavo už.

2020 m. rugsėjo 7 d. LRT forumo metu R. žemaitaitis pasisakė už privalomą vakcinavimą, o tuos, kurie nenori priimti medicininio skysčio į petį perspėjo, kad jie rizikuoja turėti reikalų su Baudžiamuoju kodeksu.

„Žmogus, kuris nesutinka ir nepasiskiepija ir dėl jo kažkokių tai veiksmų gali kitą žmogų ištikt nelaimė, mirtis ar panašiai, tai bus elementariai teisiamas už žmogžudystę", - informavo R. Žemaitaitis.

Sp. pr. 2024 07 28 d. 11;00 LVAT svarstys Petro Gražulio skundą dėl VRK sprendimo neregistruoti jo kandidatu į LR Seimo rinkimus

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas svarstys Petro Gražulio skundą dėl VRK sprendimo neregistruoti jo kandidatu į LR Seimo rinkimus

Rytoj, 2024 m. rugpjūčio 27 d., 11 valandą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas svarstys politiko Petro Gražulio skundą, kuriuo jis ginčija Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jo kandidatu į 2024 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus.

Skundą P. Gražulis pateikė remdamasis argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Rinkimų kodeksą, kandidatavimas rinkimuose yra teisė dalyvauti politiniame procese, o ne pareigybė, kuriai būtų taikoma LR Konstitucijoje numatyta priesaika.

Europarlamentaras neigia sulaužęs LR priesaiką, ir LR Konstitucinio teismo sprendimą yra apskundęs Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽŽT).

Pasak P. Gražulio, nors LR Konstitucija nustato, kad asmuo, pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, gali užimti tam tikras pareigas tik praėjus ne mažiau kaip dešimčiai metų, ši nuostata neturėtų būti taikoma kandidatavimo teisei. "Tai yra teisė, garantuojama visiems piliečiams, kuri negali būti ribojama," teigia P. Gražulis.

Petras Gražulis papildomai prašo teismo išaiškinti ar LR Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalis, ribojanti teisę būti išrinktam LR Seimo nariu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio nuostatoms dėl piliečių teisės dalyvauti politinėje veikloje, t. y. ar atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56, 59 ir 74 straipsnius.

Skunde P. Gražulis prašo teismo leisti jam būti registruotam kaip kandidatui 2024 metų LR Seimo rinkimuose ir papildomai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl oficialaus išaiškinimo, susijusio su jo teise kandidatuoti į pareigas, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo praktiką panašiose bylose kitose Europos valstybėse.

Papildoma informacija bus pateikta po teismo posėdžio.

 

Pr.sp.: Petras Gražulis skundžia Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neregistruoti jo kandidatu į LR Seimo rinkimus.

Petras Gražulis skundžia Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neregistruoti jo kandidatu į LR Seimo rinkimus.
Vilnius, 2024 m. rugpjūčio 26 d. Šiandien politikas Petras Gražulis oficialiai pateikė skundą Vyriausiam administraciniam teismui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neregistruoti jo kandidatu 2024 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
Skundas buvo pateiktas remiantis argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Rinkimų kodeksą, kandidatavimas rinkimuose yra teisė dalyvauti politiniame procese, o ne pareigybė, kuri reikalautų LR Konstitucijoje numatytos priesaikos.
Pasak P. Gražulio, nors LR Konstitucija numato, kad asmuo, pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, gali užimti tam tikras pareigas tik praėjus ne mažiau kaip dešimčiai metų, ši nuostata netaikoma kandidatavimo teisei. „Tai yra teisė, garantuojama visiems piliečiams, kuri negali būti ribojama" , teigia P. Gražulis.
Skunde P. Gražulis prašo teismo suteikti jam teisę būti registruotam kaip kandidatui 2024 metų LR Seimo rinkimuose ir papildomai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl oficialaus išaiškinimo, susijusio su jo teise kandidatuoti į pareigas, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo praktiką panašiose bylose kitose Europos valstybėse.

Pr. sp: P. Gražulis pristato Seimo rinkimų komandą: esame didžiausia alternatyva konservatorių ir liberalų sistemai.

P. Gražulis pristato Seimo rinkimų komandą: esame didžiausia alternatyva konservatorių ir liberalų sistemai.

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Krikščionių sąjunga, Lietuvos šeimų sąjūdis bei būrys visuomenininkų surėmė jėgas: praėjusią savaitę organizacijos atskiruose posėdžiuose patvirtino bendrą sąrašą bei nusprendė jungtis į vieną partiją, kurios pagrindas bus P. Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga.

Sutelkto sąrašo pirmuoju numeriu įrašytas Petras Gražulis, antruoju - ekonomistas ir aktorius Artūras Orlauskas, o paskutiniuoju įrašytas jauniausias P. Gražulio sūnus - Simonas Gražulis. Taip pat sąraše gausu žinomų žmonių: eksparlamentarai Naglis Puteikis, Rimantas Jonas Dagys, publicistas Algimantas Rusteika, dainų kūrėjas bei atlikėjas Romas Dambrauskas, Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius, žurnalistė Rasa Pilvelytė, Telšių savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Algirdas Bacevičius, ekonomistė Nijolė Uinskienė, visuomenininkas Donatas Pikelis, istorijos mokslų daktaras Tomas Baranauskas, gydytojas G. Akelaitis ir kiti. Komandos devizas "Kelkis, Lietuva".

P. Gražulis vadovaus jungtiniam štabui

Europarlamentaras Petras Gražulis, paskirtas štabo vadovu, teigė, kad tai stipriausia ir didžiausia alternatyva Lietuvą užvaldžiusių konservatorių ir liberalų sistemai.

"Džiaugiuosi, kad pavyko suburti tokią didelę ir vertybinę sąjungą. Mes akivaizdžiai demonstruojame, kad prieš rinkimus reikia neskaldyti kuriant vis naujas partijas, o jungtis ir telktis. Trys organizacijos bei dešimtys visuomenininkų, mes tapome didžiausia alternatyva Lietuvą užvaldžiusiai konservatorių ir liberalų sistemai. Pergalės atveju mes valstybės kursą pakeisime kardinaliai. Neliks jokios vietos LGBT propagandai, monopolistams, KGB-istams, korupcijai ir konservatorių propagandistams. Lietuva bus vieta geriausia gyventi Lietuviams ir čia kurti šeimas. Artimiausiu metu paskelbsime savo pirmuosius darbus Seime bei pristatysime išsamią programą, su ja nesutikti negalės nei vienas sveiko proto žmogus",- teigė Petras Gražulis.

Pirmasis Tautos ir teisingumo sąjungos dešimtukas:

1.       Petras Gražulis

2.       Artūras Orlauskas

3.       Naglis Puteikis

4.       Algimantas Rusteika

5.       Rimantas Jonas Dagys

6.       Romas Dambrauskas

7.       Zenonas Buivydas

8.       Ramojus Girinskas

9.       Tomas Baranauskas

10.     Rasa Pilvelytė

11.     Algirdas Bacevičius.

Pr. sp.: P. Gražulis neigia rinkėjų papirkinėjimą ir prašo atidėti VRK posėdį, nes jo metu bus jungiamuose skrydžiuose iš EP į Vilnių.

Pr. sp.: P. Gražulis neigia rinkėjų papirkinėjimą ir prašo atidėti VRK posėdį, nes jo metu bus jungiamuose skrydžiuose iš EP į Vilnių.

 

Šiandien, 024 07 25 d. 10:00 Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) planavo svarstyti kaltinimą P. Gražuliui, neva jis, žadėdamas išdalinti pusę savo kaip Europos Parlamento (EP) nario algos, tokiu būdu papirkinėjo rinkėjus.

P. Gražulis paprašė perkelti  šio klausimo svarstymą į kitą artimiausią VRK posėdį, nes jo metu bus jungiamuose skrydžiuose iš EP į Vilnių ir negalės prisijungti nuotoliniu būdu.

EP narys prašo suteikti galimybę asmeniškai dalyvauti artimiausiame VRK posėdyje ir nori  pateikti detalesnius argumentus, įrodančius, kad jis rinkėjų nepapirkinėjo. P. Gražulis tam turi galimybes, nes artimiausią mėnesį nėra numatyta EP posėdžių.

P. Gražulis jau yra anksčiau išsiuntęs atsakymą VRK-ai, kuriame paaiškino, kad jo pasisakymo 2024 m. birželio 7 d. naujienų portalo 15min surengtų kandidatų į Europos Parlamentą debatų metu tikslas buvo išreikšti asmeninį įsipareigojimą ir siekį prisidėti prie Lietuvos visuomenės gerovės, naudojant dalį savo atlyginimo socialiniams projektams ir iniciatyvoms. Jo pasisakymas buvo skirtas pabrėžti jo norą būti atsakingu ir naudingu visuomenei kandidatu, bet jokiu būdu nebuvo skirtas tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti rinkėjus balsuoti už jį ar jo partiją mainais į materialinę naudą. Jo tikslas buvo atkreipti dėmesį į socialinės atsakomybės svarbą ir parodyti, kaip kandidatas gali prisidėti prie visuomenės gerovės nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų. „Niekada nesiekiau paveikti rinkėjų valios ar trukdyti jiems įgyvendinti savo rinkimų teisę",  - savo paaiškinime VRK-ai teigė P. Gražulis ir pabrėžė, kad „per visą politinės kampanijos laikotarpį ir kituose susitikimuose su rinkėjais niekada nesu tiesiogiai ar netiesiogiai žadėjęs atsilyginti rinkėjams už jų balsus, o mano kalbos ir pasisakymai visada buvo orientuoti į socialinę atsakomybę ir bendrą visuomenės gerovę. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad niekada nesu pasakęs, kad skirsiu savo atlyginimo dalį tiems, kas balsavo už mane".

 

Pr.sp.: Europarlamentaras P. Gražulis kreipėsi į LR Prezidentą G. Nausėdą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo vetavimo.

Pr.sp.: Europarlamentaras P. Gražulis kreipėsi į LR Prezidentą G. Nausėdą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo vetavimo.

 

2024 07 19 d. Europos parlamento narys Petras Gražulis kreipėsi į LR Prezidentą Gitaną  Nausėdą prašydamas vetuoti Seimo vakar priimtą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymą, nes Centro darbą paralyžiuos cenzūruojanti ir kontroliuojanti naujai steigiama politinių prievaizdų taryba.

Į ją įtraukiamas tik vienas paties Centro darbuotojas, o tai reiškia, kad į institucijos valdymą kišis, jos veiklos kryptis nurodinės, beveik išimtinai su Centru nesusiję, su jo tyrimais gerai nesusipažinę, o dažnai ir apie istorijos tyrimus apskritai neišmanantys žmonės, nes to reikalauja Tarybos formavimo principai.

Kreipimosi tekstas:

 

Europos Parlamento narys Petras Gražulis

petras.grazulis@europarl.europa.eu

2024 07 19

 

DĖL LR SEIMO 2024 07 18 D. PRIIMTO LR LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238 PAKEITIMO ĮSTATYMO VETAVIMO

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. liepos 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymą.

Šiuo įstatymu siekiama politiškai kontroliuoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) mokslinę veiklą: įsteigiama LGGRTC Taryba, kaip LGGRTC valdymo organas, kuris prižiūrės LGGRTC generalinį direktorių ir nustatys, ką Centras turi veikti, o pasibaigus generalinio direktoriaus kadencijai net paraštys jam charakteristiką ir parekomenduos Seimui, ar jį, ar ką kitą skirti kitai kadencijai (6 str. 1 d.).

Tačiau į tą Tarybą įtraukiamas tik vienas paties Centro darbuotojas (7 str. 2 d.). Tai reiškia, kad į institucijos valdymą kišis, jos veiklos kryptis nurodinės, beveik išimtinai su Centru nesusiję, su jo tyrimais gerai nesusipažinę, o dažnai ir apie istorijos tyrimus apskritai neišmanantys žmonės, nes to reikalauja Tarybos formavimo principai.

Tie principai nustatyt Įstatymo 7 str. 2 dalyje. Tarybą turi sudaryti 11 žmonių, iš jų tik 3, tikėtina, bus istorikai (skirs po 1 Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir pats Centras), o trims šiuo Įstatymu uždrausta būti istorikais (skirs Rektorių konferencija, bet taip, kad būtinai būtų teisininkas, ekonomistas ir vadybininkas). Kitiems taip pat nenustatomas reikalavimas būti istorikais, reikalaujama tik, kad jie būtų baigę ką nors iš socialinių arba humanitarinių mokslų srities ir pakanka magistro laipsnio. Tuos narius skirs Seimas (2 deleguojami nariai), o taip pat Vyriausybė ir Prezidentas, taip pat Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (deleguos po 1). Įstatyme nustatyti reikalavimai Tarybos nariams neturi nieko bendra su istoriją tyrinėjančios institucijos darbo mokslinės kokybės gerinimu, o greičiau yra visiškai priešingai.

Tarybos nariai turės būti nepriekaištingos reputacijos, tačiau Įstatyme neapsiribojama įprastiniu „nepriekaištingos reputacijos" apibrėžimu, o į tą apibrėžimą įtraukiamas ir nebuvimas praeityje komunistų partijos nariais (7 str. 3 d.). Praktikoje tai reikš, kad, norint kontroliuoti kai kuriuos Tarybos narius, pakaks turėti žinių, kad jie buvo komunistų partijos nariai ir, jeigu jie nepaklustų informaciją turinčiųjų valiai, grasinti ją paviešinti bei tuo pagrindu pašalinti iš Tarybos, kadangi nei šis Įstatymas, nei kokie nors kiti Lietuvos Respublikos įstatymai iš jokių piliečių ar kandidatų į šią Tarybą nereikalauja deklaruoti buvusią priklausomybę komunistų partijai, o Lietuvos Respublika nedisponuoja ir kokia nors buvusių komunistų partijos narių duomenų baze.

Taip pat, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str., kuriuo „laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas", nemotyvuotai nustatoma, kad LGGRTC Tarybos narys privalo sustabdyti narystę bet kokioje politinėje organizacijoje buvomo Tarybos nariu laikotarpiu (7 str. 4 d.), tarsi toks sustabdymas kuo nors keistų asmens moralines ir etines nuostatas bei paneigtų ryšius su tam tikros politinės organizacijos nariais. Iš tiesų tai tėra nepagrįstas bandymas riboti naudojimąsi konstitucine teise.

Be kita ko, įstatymas yra ir neatidžiai suredaguotas, dėl ko jo 11 str. 1 d. atsirado absurdiškas Vyriausybės įgaliotos įstaigos, steigiamos prie LGGRTC, apibrėžimas: „Totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacijos (įamžinimo) funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga." Sunku pasakyti, ką norėjo įstatymo kūrėjai iš tikrųjų pasakyti (tikėtina, kad norėjo priskirti šiai įstaigai tik „memorializacijos (įamžinimo)" funkciją), bet, prieš žodį „memorializacijos" parašydami jungtuką „ir", iš tikrųjų pavedė jai vykdyti ir Lietuvos okpacijos, ir pasipriešinimo jai, ir memorializavimo funkcijas. Vadinasi, faktiškai pagal šio Įstatymo raidę steigiama įstaiga, kuriai pavedama įvedinėti Lietuvoje totalitarinio režimo okupaciją.

Dėl visų šių priežasčių aptartas Įstatymas:

1) laikytinas pasikėsinimu pavesti LGGRTC kontrolę su istorijos tyrimais nesusijusiems politiniams prievaizdams,

2) yra neapgalvotas, nesuderintas su Konstitucija ir kitais įstatymais bei kurioziškai nesuredaguotas, todėl neturėtų būti patvirtintas.

Todėl prašome šį Įstatymą vetuoti.

 

Pagarbiai,

 

Europos Parlamento narys Petras Gražulis

 

Tel. +37069842163

PAPILDYTAS Pr. sp.: P. Gražulis subūrė koaliciją “Kelkis Lietuva”: jungiasi trys partijos, judėjimas „Mes Lietuva“, Lietuvos šeimų sąjūdis, , visuomenininkai

P. Gražulis subūrė koaliciją "Kelkis Lietuva": jungiasi trys partijos, judėjimas „Mes Lietuva", Lietuvos šeimų sąjūdis, visuomenininkai 

Artėjant Seimo rinkimams, europarlamentaro P. Gražulio vedama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Krikščionių sąjunga (pirmininkas Rimantas Jonas Dagys), Politinė partija "Profesinių sąjungų centras" (pirmininkas Kęstutis Juknis),  judėjimas „Mes Lietuva" (vadovas Antanas Kandrotas), Lietuvos šeimų sąjūdis (pirmininkas Raimondas Grinevičius), bei žinomi visuomenininkai sutarė parlamento rinkimuose dalyvauti kartu.

Anot P. Gražulio ši komanda bus didžiausia alternatyva dabartiniam šalį valdančiam konservatorių ir liberalų elitui.

"Džiaugiuosi, kad pavyko susitarti su tokiu kiekiu politinių ir visuomeninių jėgų eiti kartu artėjančiuose rinkimuose. Žmonės nuolatos klausia, kodėl tų pačių pažiūrų politikai negali susitarti ir dalyvauja atskirai. Tad mes dar kartą rodome akivaizdų pavyzdį, kad esame vienijanti jėga. Prieš tris metus pavyko į vieną partiją suburti centristus, tautininkus bei tvarkiečius. Prieš Europos parlamento rinkimus prie komandos prisidėjo profesinės sąjungos bei visuomenininkai, o dabar pajėgos dar stiprėja - į koaliciją ateina  judėjimas „Mes Lietuva", Krikščionių sąjunga bei Šeimų sąjūdis. Mes tapome didžiausia alternatyva dabartiniam Lietuvą valdančiam konservatorių ir liberalų elitui, kuriuos beje nuolat palaiko socialdemokratai",- tvirtino P. Gražulis

Žada nustebinti visuomenę, į rinkimus eis R. Dambrauskas ir būrys žinomų visuomenininkų

Už kelių mėnesių vykstančiuose Seimo rinkimuose dalyvausianti politinė jėga žada nustebinti rinkėjus dar nematyta kampanija ir gausiu būriu visuomenininkų iki šiol nedalyvavusių politikoje. Kaip teigia per Europos parlamento rinkimus pergalę išplėšęs P. Gražulis, jo suburta komanda nesustos ir rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

"Niekas netikėjo, kad mes su komanda laimėsime Europos parlamento rinkimus, oficialūs reitingai rodė vos 1 procentą, nepaisant to mes daug dirbome, bendravome su žmonėmis ir visų nuostabai laimėjome. Tą padarysime ir dabar.

Visuomenei siūlysime visišką alternatyvą dabartiniam istablišmentui, kardinaliai kitokią ir tradicinėmis vertybėmis grįstą, prieš klimato isteriją nukreiptą, vyro ir moters šeimas ginančią programą bei daugybę žinomų, naujų, niekada politikoje nedalyvavusių veidų. Taip pat esame paruošę dar neregėtą kampaniją, kuri nebus prabangi, bet jos nepastebėti bus tiesiog neįmanoma, apie ją kalbės visi.

Visą sąrašą pristatysime artimiausiu metu, tad kol kas pavardžių neskelbsime. Dabar tik galiu atskleisti vieną iš daugelio politikoje nedalyvavusių visuomenininkų, kuris sutiko padovanoti devizą ir himną "Kelkis Lietuva" bei dalyvauti kartu, tai atlikėjas Romas Dambrauskas. Natūralu, kad jo pavardę jau reikia atskleisti, o kitus sąrašo narius pateiksime artimiausiu metu",- atskleidė P. Gražulis.

Gali jungtis ir daugiau partijų bei judėjimų

Tautos ir teisingumo sąjunga informuoja, kad derybos vyksta su dar su keliomis politinėmis partijomis bei visuomeniniais judėjimais. Prie koalicijos "Kelkis Lietuva" artimiausiu metu žada prisijungti ir daugiau politinių jėgų.

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Spaudos centras

Pr. sp.: P. Gražulis subūrė koaliciją “Kelkis Lietuva”: jungiasi trys partijos, Lietuvos šeimų sąjūdis, visuomenininkai

P. Gražulis subūrė koaliciją "Kelkis Lietuva": jungiasi trys partijos, Lietuvos šeimų sąjūdis, visuomenininkai 

Artėjant Seimo rinkimams, europarlamentaro P. Gražulio vedama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Krikščionių sąjunga (pirmininkas Rimantas Jonas Dagys), Politinė partija "Profesinių sąjungų centras" (pirmininkas Kęstutis Juknis), Lietuvos šeimų sąjūdis (pirmininkas Raimondas Grinevičius) bei žinomi visuomenininkai sutarė parlamento rinkimuose dalyvauti kartu.

Anot P. Gražulio ši komanda bus didžiausia alternatyva dabartiniam šalį valdančiam konservatorių ir liberalų elitui.

"Džiaugiuosi, kad pavyko susitarti su tokiu kiekiu politinių ir visuomeninių jėgų eiti kartu artėjančiuose rinkimuose. Žmonės nuolatos klausia, kodėl tų pačių pažiūrų politikai negali susitarti ir dalyvauja atskirai. Tad mes dar kartą rodome akivaizdų pavyzdį, kad esame vienijanti jėga. Prieš tris metus pavyko į vieną partiją suburti centristus, tautininkus bei tvarkiečius. Prieš Europos parlamento rinkimus prie komandos prisidėjo profesinės sąjungos bei visuomenininkai, o dabar pajėgos dar stiprėja - į koaliciją ateina Krikščionių sąjunga bei Šeimų sąjūdis. Mes tapome didžiausia alternatyva dabartiniam Lietuvą valdančiam konservatorių ir liberalų elitui, kuriuos beje nuolat palaiko socialdemokratai",- tvirtino P. Gražulis

Žada nustebinti visuomenę, į rinkimus eis R. Dambrauskas ir būrys žinomų visuomenininkų

Už kelių mėnesių vykstančiuose Seimo rinkimuose dalyvausianti politinė jėga žada nustebinti rinkėjus dar nematyta kampanija ir gausiu būriu visuomenininkų iki šiol nedalyvavusių politikoje. Kaip teigia per Europos parlamento rinkimus pergalę išplėšęs P. Gražulis, jo suburta komanda nesustos ir rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

"Niekas netikėjo, kad mes su komanda laimėsime Europos parlamento rinkimus, oficialūs reitingai rodė vos 1 procentą, nepaisant to mes daug dirbome, bendravome su žmonėmis ir visų nuostabai laimėjome. Tą padarysime ir dabar.

Visuomenei siūlysime visišką alternatyvą dabartiniam istablišmentui, kardinaliai kitokią ir tradicinėmis vertybėmis grįstą, prieš klimato isteriją nukreiptą, vyro ir moters šeimas ginančią programą bei daugybę žinomų, naujų, niekada politikoje nedalyvavusių veidų. Taip pat esame paruošę dar neregėtą kampaniją, kuri nebus prabangi, bet jos nepastebėti bus tiesiog neįmanoma, apie ją kalbės visi.

Visą sąrašą pristatysime artimiausiu metu, tad kol kas pavardžių neskelbsime. Dabar tik galiu atskleisti vieną iš daugelio politikoje nedalyvavusių visuomenininkų, kuris sutiko padovanoti devizą ir himną "Kelkis Lietuva" bei dalyvauti kartu, tai atlikėjas Romas Dambrauskas. Natūralu, kad jo pavardę jau reikia atskleisti, o kitus sąrašo narius pateiksime artimiausiu metu",- atskleidė P. Gražulis.

Gali jungtis ir daugiau partijų bei judėjimų

Tautos ir teisingumo sąjunga informuoja, kad derybos vyksta su dar su keliomis politinėmis partijomis bei visuomeniniais judėjimais. Prie koalicijos "Kelkis Lietuva" artimiausiu metu žada prisijungti ir daugiau politinių jėgų.

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Spaudos centras

Pr. sp.: P. Gražulio atkirtis jį kritikavusiam Prezidentui: pasikeitus situacijai G. Nausėda pirmas V. Putinui paspaustų ranką

Pr. sp.: P. Gražulio atkirtis jį kritikavusiam Prezidentui: pasikeitus situacijai G. Nausėda pirmas V. Putinui paspaustų ranką

 

Vilnius, 2024 m. birželio 11 d. Antradienį į prezidento Gitano Nausėdos kritiką sureagavo Europos Parlamento mandatą iškovojęs Petras Gražulis. Jis paskelbė viešą vaizdo įrašą, kuriame išsakė savo nuomonę apie šalies vadovo pastabas bei jo politinę praeitį ir dabartinę poziciją.

„Ponas Prezidente, vakar jūs, kaip ir per 30 nepriklausomybės metų valdžioje buvę Landsbergiai, tyčiojotės ir niekinote mane. Kaip ir sovietiniais laikais, ne tik tyčiojosi ir žemino komunistų valdžia, bet ir persekiojo. Aš esu paskutinis SSRS politinis kalinys. 1987-aisiais metais, kai Jūs stojote į komunistų partiją, aš organizavau protesto akciją prie Adomo Mickevičiaus paminklo už Lietuvos laisvę, prieš Molotovo - Ribentropo paktą. 1988-aisiais metais buvau nuteistas už tai, kad atsisakiau tarnauti sovietinei sistemai ir norėjau organizuoti mitingą Vasario 16-ąją, keldamas laisvės ir nepriklausomybės klausimus," – teigia P. Gražulis.

Petras Gražulis taip pat sukritikavo prezidentą ne tik dėl jo praeities komunistų partijoje, bet ir dėl dabartinės pozicijos valdančiųjų partijų atžvilgiu.

„Jūs be jokio skrupulo nesigėdijate žeminti ir niekinti politinius kalinius. Jūs niekinate visus, kurie kovojo už  Lietuvos nepriklausomybę. Prezidente, Jūs niekinate visus tuos, kurie balsavo už mane, prisitaikydamas prie Landsbergių sistemos. Laukiu, kada jūs pasiūlysite poną G. Landsbergį į Europos Komisijos komisarus, nes Jūs visuomet kolaboravote su jais. Nežiūrint į jų pašaipas, Jūs nusileidote jiems visais klausimais," – sako politikas.

P. Gražulis taip pat išreiškė savo abejones dėl prezidento lojalumo, jei keistųsi politinė sistema.

„Jeigu ateityje keistųsi politinė sistema ir ateitų V. Putinas, G. Nausėda būtų pirmasis, kuris jam paspaustų ranką, kad sukurtų savo gerovės valstybę. Jūs vėl taptumėte komunistų partijos nariu, kaip kad įstojote 1987-aisiais. Taigi, sėkmės Jums. O rinkimų rezultatais per daug nesidžiaukite – aš balsavau ne už Jus, bet prieš Šimonytę. Ir pusė tokių žmonių buvo. Jūs man nesate autoritetas ir jokia vertybė," – teigia P. Gražulis.

Primename, kad rinkimų naktį Europos Parlamento mandatą iškovojęs P. Gražulis sakė, jog netikėjo savo pergale, tačiau džiaugėsi aplenkęs didesnius konkurentus – Regionų partiją,  Nacionalinį susivienijimą ir liberalų sąjūdį

„Džiaugiuosi, kad žmonės manimi pasitikėjo. Tai tikrai stebuklas ir tikrai Dievas yra," – sakė politikas.

Daugiau informacijos: El. paštas: grazulis.lt@gmail.com

Pr. sp.: Įsteigtas JAV Prezidento D. Trumpo rinkiminis štabas Lietuvoje

Pranešimas spaudai

Įsteigtas JAV Prezidento D. Trumpo rinkiminis štabas Lietuvoje

 

Vilnius, Lietuva – 2024 04 10 pranešame, kartu su Amerikos lietuvių bendruomene, remiančia D. Trumpo rinkimų kampaniją ir bendradarbiaujančia su rinkimų štabu, įsteigiamas Prezidento Donaldo Trumpo rinkiminis štabas Lietuvoje.

D. Trumpui esant JAV prezidentu, nebuvo pradėtas nei vienas karas ar invazija.

Remiame D. Trumpo pažiūras tradicinės šeimos ir tradicinių vertybių atžvilgiu. Pasitikime D. Trumpo pažadu  užbaigti karą Ukrainoje per 24 val. Rusijos sąskaita. 

Rinkiminis štabas bus naudojamas kaip centras, kur vyks svarbiausios kampanijos veiklos, renginiai, ir kuriame bus galima susipažinti su Donaldo Trumpo politinėmis idėjomis ir siekiais. Taip pat šis štabas taps platforma aktyviems piliečiams ir palaikytojams, kurie nori prisidėti prie mūsų bendrų tikslų įgyvendinimo.

Kviečiame visus piliečius, palaikančius ir besidominančius Prezidento D. Trumpo politika prisijungti prie rinkiminio štabo komandos.

Rinkiminio D. Trumpo Lietuvoje štabo pirmininkas Petras Gražulis, pavaduotojas Ramojus Girinskas, pavaduotojas Čikagoje  - Linas Kevličius, štabo nariai - Naglis Puteikis, Nerijus Bakasėnas, Ernestas Lukoševičius, atsakingas sekretorius Tomas Kontautas iš Vašingtono.