2022-11-25

Prokurorai prieš narkotikų legalizavimą ir prieš Laisvės partijos vykdomą visuomenės klaidinimą šiuo klausimu.

Prokurorai prieš narkotikų legalizavimą ir prieš Laisvės partijos vykdomą visuomenės klaidinimą šiuo klausimu.

Prokuroras A. Urbelis: "Dalyje diskusijų visuomenė yra klaidinama, kad už suktinės surūkymą gresia baudžiamoji atsakomybė iki dviejų metų. Visai neanalizuojama ta situacija, kas bus, kai visai bus nekontroliuojami tie dalykai kaip vartojimas."

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, kalbėdamas apie šią operaciją, pasiuntė žinutę ir Seimo nariams. „Galime pasidžiaugti, kad užkardytas visuomenei ypač žalingų medžiagų gabenimas. Jie gabeno tiek kanapių dervą, tiek kanapių produktus. Paskutiniai įvykiai, šiuo metu sprendžiami Seime, turi nemažai įtakos šiems klausimams. Visi vertina, kad rinka liberalizuojasi ir narkotinės medžiagos gabenamos arba į Lietuvą, arba į kaimyninės šalis, bandant stebėti tą situaciją.

Dalyje diskusijų visuomenė yra klaidinama, kad už suktinės surūkymą gresia baudžiamoji atsakomybė iki dviejų metų. Tai kvalifikuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas, yra numatytos keturios bausmės rūšys, kurių griežčiausia yra areštas. Areštas iš esmės visai netaikomas, yra numatyta daug instrumentų atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės.

Visai neanalizuojama ta situacija, kas bus, kai visai bus nekontroliuojami tie dalykai kaip vartojimas", – kalbėjo A. Urbelis.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/crime/visoje-europoje-siautejusiai-kauno-narkomafijai-suduotas-galingas-smugis-turtus-krovesi-prekiaudami-kanapemis.d?id=91852575

 

2022-11-10

Pr. sp.: Dėl „šiaudinių sociologinių“ apklausų, mėginant prastumti tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymą

Tautos ir teisingumo sąjungos

PAREIŠKIMAS

 

DĖL „ŠIAUDINIŲ SOCIOLOGINIŲ" APKLAUSŲ, MĖGINANT PRASTUMTI TOS PAČIOS LYTIES ASMENŲ PARTNERYSTĖS ĮSTATYMĄ

 

Lapkričio 7 d. buvo paskelbtos Delfi.lt apklausos dėl tos pačios lyties asmenų civilinių sąjungų, mėginant jas pateikti kaip sociologines apklausas, esą atspindinčias Lietuvos gyventojų nuomonę. Lapkričio 9 d. LRT organizavo „diskusiją" šiuo klausimu. O lapkričio 10 d. Seime planuota stumti skandalingą įstatymo projektą, kuris įteisintų tokias sąjungas, planuojant jas prilyginti šeimos santykiams.

Visa tai rodo, kad siekdami įveikti piliečių daugumos nepritarimą šiai valdančiųjų iniciatyvą valdantieji pasitelkė nešvarias politinių technologijų manipuliacijas. 

Aukščiau minėtas Delfi.lt apklausas užsakė „Lietuvos žmogaus teisių centras" ir mėgino prisidengti tuo, kad apklausos klausimus suformulavo sociologas. Tačiau ar apklausos iš tiesų atspindi generalinės aibės (šiuo atveju Lietuvos gyventojų) nuomonę apsprendžia pirmiausia tokių apklausų sociologinis reprezentatyvumas? Tačiau Delfi.lt apklausa laužo sociologinę aksiomą, kad apklausos turi užtikrinti tikimybinę atranką, t. y., kad kiekvienas generalinės aibės elementas turėtų vienodą tikimybę patekti į apklausą. O šiuo atveju apklausos dalyviai joje dalyvavo savanoriškai. Todėl šitokia apklausa atspindi tiktai mažos asmenų grupelės, kuri dalyvavo apklausoje, nuomonę. Delfi.lt nepagrįstai teigė, kad ši apklausa rodo Lietuvos gyventojų nuomonės pokytį.

Nedidelės asmenų grupės mėgėjiškai surinkta nuomonė niekaip negali paneigti  reprezentatyvių, profesionaliai atliktų sociologinių apklausų duomenis, kurie rodo, kad apie 2/3 Lietuvos gyventojų nepritaria valdančiųjų „partnerystės" įstatymų projektams. Tenka apgailestauti, kad „Lietuvos žmogaus teisių centras" šiuo atveju pasirinko ne profesionalias sociologines tarnybas, kurios laikosi tarptautinių standartų, ir kad Delfi portalas klaidina Lietuvos visuomenę, nepaaiškindamas skirtumo tarp apklausų, kurios išties atspindi Lietuvos piliečių nuomonę, nes naudoja tikimybinės atrankos metodus, ir tų, kurios atspindi vien tos siauros grupės, kuri buvo apklausiama, nuomonę.

Tautos ir teisingumo sąjunga kviečia griežtai atmesti bet kokius projektus, mėginančius „partnerystes" teisiškai prilyginti santuokai ir šeimai. Taip pat kviečia mūsų valstybės specialiąsias tarnybas ištirti, ar Seimo vadovybė neįsitraukė į visuomenę klaidinančių apklausų ir šališkų diskusijų „visuomeninio transliuotojo" programose organizavimą.

Petras Gražulis

Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininkas, LR Seimo narys

 

 

 

2022-11-08

Pr. sp. P. Gražulis kreipėsi į LR Prezidentą, prašydamas vetuoti Seimo galimai antikonstitucines įstatymų pataisas, kuriomis bankams suteikta teisė rinkti perteklinius asmens duomenis

Pr. sp. P. Gražulis kreipėsi į LR Prezidentą, prašydamas vetuoti Seimo galimai antikonstitucines įstatymų pataisas, kuriomis bankams suteikta teisė rinkti perteklinius asmens duomenis

2022-11-03 d. Seimo dauguma balsavo už trijų įstatymų pataisas (žr. žemiau), kuriomis iš esmės leido bankams rinkti savo klientų asmeninius duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat genetinius duomenis, biometrinius duomenis, kai jie tvarkomi siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis, duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.

Lietuvos Konstitucijos 22 straipsnis skelbia, kad „Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą".

Seimo narys Petras Gražulis yra įsitikinęs,  kad Seimas, priimdamas tokias pataisas, pažeidė šį LR Konstitucijos straipsnį. „Be to, manau, kad šios pataisos smarkiai padidintų ir taip jau didelius bankų pelnus,  - akcentavo P. Gražulis.

Dėl šių priežasčių P. Gražulis prašo Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą vetuoti šias, jo nuomone, antikonstitucines 2022-11-03 d. Seimo priimtas šių trijų įstatymų pataisas:

Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-1927(2))

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-1928(2))

Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-1929(2))

 

 

 

Petras Gražulis

 

LR Seimo narys

Aplinkos apsaugos komiteto narys

 

Tel. (8 5) 239 6638, mob. 8 698 42163

Faks. (8 5) 239 6556

El. p.: petras.grazulis@lrs.lt

 

 

 

2022-11-03

Siūlau už tradicinės šeimos niekinimą taikyti administracinę atsakomybę

Įregistravau Administracinių nusižengimų kodekso pataisą - kad už tradicinės šeimos niekinimą būtų taikoma administracinė atsakomybė. Nes šeimos vertybių propagavimas dažnai vertinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas seksualinių mažumų diskriminavimas dėl jų seksualinės orientacijos. Susiklosto ydinga praktika, kai prisidengiant kova prieš diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, diskriminuojamos tradicinės šeimos vertybės, heteroseksualius seksualinius santykius vertinantys asmenys:

https://www.facebook.com/100014894073751/videos/828666798254769/

 

 

Petras Gražulis

 

LR Seimo narys

Aplinkos apsaugos komiteto narys

 

Tel. (8 5) 239 6638, mob. 8 698 42163

Faks. (8 5) 239 6556

El. p.: petras.grazulis@lrs.lt

 

 

 

2022-10-25

Pr. spaudai : P. Gražulis ragina Seimą sudaryti laikiną tyrimo komisiją dėl 2021 rugpjūčio 10 d. neramumų prie Seimo atsižvelgiant į buvusio VST vadovo R. Pociaus viešus pareiškimu

LR Seimo narys Petras Gražulis įregistravo Seimo rezoliucijos projektą, kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad buvęs Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardo Pocius paviešino naują, iki tol visuomenei nežinomą informaciją apie smurtinius 2021 m. rugpjūčio 10 d. vakaro įvykius prie Seimo, siūlo sudaryti Seimo laikinąją komisiją.

Rezoliucijos projekte teigiama, kad R. Pociaus pareiškimai rodo, jog minėtų neramumų provokatoriai veikė ne savarankiškai ar pavieniai, o buvo vadovaujami Seimo valdančiųjų, policijos, bei galimai spec. tarnybų. Valdantieji galimai turėjo tikslą eskaluoti konfliktą, kad jis būtų panaudotas tolesniems demokratijos ribojimams pagrįsti. Vilniaus m. savivaldybė tada atšaukė leidimus net tiems mitingams, kurie buvo nesusiję su protestais prieš pandemijos ribojimo režimą.

Vieši atsakymai dėl šių įvykių turėtų didžiulę teigiamą reikšmę pilietinės visuomenės vystymui ir šalies politinės sistemos raidai, bei demokratijos ateičiai. Deja, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nuo pat R. Pociaus pareiškimų vengia viešai ir išsamiai atsakyti į jo paskelbtus faktus.

Todėl P. Gražulis ragina LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą inicijuoti Seimo laikinosios komisijos, kuri ištirtų šiuos klausimus, sudarymą:

1. Kiek pagrįsti buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus pastarąją savaitę viešinami teiginiai, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. vakaro įvykių prie Seimo metu policija galimai politikų nurodymu tyčia ilgai nesiėmė jokių priemonių kylančiai įtampai nuslopinti, tokiu būdu vykdydami galimai neteisėtus Seimo valdančiųjų nurodymus. R. Pocius teigia, kad laiku aktyvavus planą „Vėtrą" neramumų būtų išvengta. S. Skvernelis teigia, kad neįvedus plano „Vėtra", Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai veikė neteisėtai.

2. Ar tiesa, kad policijos pareigūnas, kuris formaliai turėjo vadovauti policijos veiksmams, nuo tokio vadovavimo buvo realiai nušalintas, o policijai nurodinėjo Seimo vadovybė (konkrečiai Seimo pirmininkė ir galimai kiti politikai). Ar toks kišimasis buvo teisėtas. Kokie teisės aktai buvo pažeisti ir kokie galimai buvo kiti pažeidimai, nesuderinami su statutinėmis normomis ir demokratinėmis procedūromis.

3. Ar tiesa, kad dalis protestuotojų po mitingo užtvėrė kelią tik vienam išėjimui iš Seimo, siekdami kad Seimo nariai bendrautų su piliečiais, tad jokios realios grėsmės politikų saugumui nebuvo. Ar tiesa, kad įtampa ir konfliktas buvo eskaluojami dirbtinai ne tik iš provokatorių, bet ir iš suinteresuotų politikų pusės.

4. Kodėl policija prieš taikius protestuotojus iš karto panaudojo ašarinės dujas ir taip pasitarnavo provokatoriams, kurie organizavo smurtinius veiksmus, kaip atsaką į perteklinį represyvumą, kuris anksčiau mūsų šalyje galimai dar neturėjo precedento? Koks pareigūnas atsakingas už šį sprendimą dėl nereikalingo ašarinių dujų panaudojimo ir kuo jis buvo pagrįstas?

5. Kodėl protestuotojai buvo varomi į aikštelę prie Seimo, kurioje buvo pilna akmenų, nors patys policijos pareigūnai teigė, kad tai taktinė klaida? Kas atsakingas už šį sprendimą?

6. Iš įrašų matosi, kad policija nestabdė provokatorių, mėtančių akmenis ir provokavusių smurtinius veiksmus, tačiau areštavo taikius protestuotojus. Ar tai buvo sąmoninga taktika ir kas atsakingas už jos įgyvendinimą.

7. Kodėl policijos dialogo grupė dirbo ne ten, kur vystėsi realus konfliktas ir buvo provokuojami neramumai?

8. Kokie kiti duomenys ir faktai, kad policijos ribojimo veiksmai buvo nukreipti prieš taikius piliečius, bet nebuvo veiksmingo provokatorių inicijavimo užkardymo.

9. Kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu po rugpjūčio 10 d. įvykių Vilniaus savivaldybė panaikino jau išduotus leidimus piliečių protesto renginiams, kuriuos garantuoja Konstitucija?

10. Kokios yra garantijos, kad atsakingi už neramumus, jų provokavimą ir nesuvaldymą bus nustatyti. Kokie būtini teisiniai esamos tvarkos patobulinimai, kad būtų užtikrintas profesionalus ir teisėtas policijos veikimas bei demokratinė kontrolė represijas inicijuojantiems politikams?

11. Kodėl policija pradėjo naudoti jėgą tik atvykus būriui žurnalistų?

12. Kodėl policija per garsiakalbius neįspėjo žmonių, kad bus panaudota jėga  - kaip tai numato teisės aktai?

13. Kodėl informacija apie nukentėjusius pareigūnus nuolat viešinama, o apie nukentėjusius nuo policijos veiksmų taikius žmones informacija neteikiama, ar net slepiama?

14. Ar spec. tarnybos ir valdantieji nenaudojo savo specialiai apmokytų provokatorių, ar jiems nebuvo mokamas atlygis?

15. Ar tai, kad valdančiųjų atstovai nors ir buvo kviečiami, bet neišėjo pasikalbėti su susirinkusiais žmonėmis, neprisidėjo prie neramumų eskalavimo?

16. Kodėl Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas, neramumų vaizdo įrašuose matydamas, kad P. Gražulis du kartus viešai ragino prie Seimo kiemo vartų protestuotojus skirstytis, sąmoningai suklaidino net LR Prezidentą G. Nausėdą kaltindamas P. Gražulį organizavus riaušes ir ragino suorganizuoti jam apkaltą;

17. Ar VRM vadovė A. Bilotaitė tinkamai organizavo policijos, VST ir kitų jai pavaldžių institucijų darbą?

 

 

 

2022-10-15

Ramūnas Bogdanas. Kaip Lietuva padėjo įkišti už grotų šių metų Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Beliackį 2022 10 14

Ramūnas Bogdanas. Kaip Lietuva padėjo įkišti už grotų šių metų Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Beliackį 2022 10 14

https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=91490933

www.DELFI.lt 2022 m. spalio 14 d. 13:32

 Ši istorija įvyko 2011 m. ir iki šiol lieka neįvertinta, ar ji įvyko dėsningai, ar atsitiktinai. Dabar, kai joje nukentėjęs žmogaus teisių aktyvistas tapo Nobelio taikos premijos laureatu, dar svarbiau išnagrinėti šią juodą dėmę Lietuvos teisingumo darbe, nes pati savaime ji neišgaruos, bet liks pasaulinio garso žmogaus biografijoje. Aišku, seniai tai reikėjo padaryti, užuot dejavus, kad Lietuvoje vyrauja menkas pasitikėjimas teisingumu. Ne slapukavimas ir dangstymas, o atvirumas ir apsivalymas didina pasitikėjimą.

Alesis Beliackis 2011 m. vadovavo žmogaus teisių gynimo centrui „Viasna", besirūpinančiam politiniais kaliniais ir jų šeimomis. Jis buvo nominuotas Nobelio Taikos premijai 2005 ir 2006 m. Švedijos vyriausybė 2006 m. Alesiui Beliackiui paskyrė „Per Anger" premiją – už humanitarinę veiklą demokratijos labui. Jis yra gavęs Vaclavo Havelo žmogaus teisių ir Andrejaus Sacharovo Laisvės premijas. Be to, A. Beliackis yra Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH), vienijančios 164 organizacijas iš viso pasaulio, viceprezidentas. Tai seniausia pasaulyje žmogaus teisių organizacija, veikianti nuo 1922 m.

A. Beliackis ir „Viasna"

Lukašenkos režimas 2003 m. panaikino Baltarusijos žmogaus teisių centro „Viasna" registraciją. Jos aktyvistai kreipėsi į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą, ir 2007 m. Komitetas paskelbė savo verdiktą: organizacijos uždraudimas buvo neteisėtas kaip prieštaraujantis Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui. Komitetas pareikalavo, kad Baltarusija atkurtų „Viasna" registraciją ir ateityje laikytųsi Pakto, kurį šalis yra pasirašiusi ir ratifikavusi. Nežiūrint to, Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. atsisakė registruoti „Viasna". Mat Baltarusijos Baudžiamasis kodeksas leidžia kelti kriminalinį ieškinį prieš asmenis, veikiančius neregistruotose organizacijose. Tačiau A. Beliackis ir jo bendražygiai savo veiklos nenutraukė. Tada „Sąjūdžio" kaip juridinio asmens oficialiai neregistravo, todėl jis negalėjo atsidaryti sąskaitos. Išeitis buvo rasta, atidarius sąskaitą kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno vardu, į kurią ir pradėjo plaukti lėšos. J. Juzeliūno padorumu visi pasitikėjo, todėl būtent jį pasirinko. Tas pats buvo ir A. Beliackio atveju. Toliau viskas vyko panašiai, kaip Lietuvoje „Sąjūdžio" kūrimosi laikais. Tada „Sąjūdžio" kaip juridinio asmens oficialiai neregistravo, todėl jis negalėjo atsidaryti sąskaitos. Išeitis buvo rasta, atidarius sąskaitą kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno vardu, į kurią ir pradėjo plaukti lėšos. J. Juzeliūno padorumu visi pasitikėjo, todėl būtent jį pasirinko. Tas pats buvo ir A. Beliackio atveju. Organizacija pati savo sąskaitos negalėjo turėti, todėl „Vilniaus SEB" ir „DnbNord" bankuose buvo atidarytos asmeninės sąskaitos.

Darbo ypač padaugėjo po 2010 m. gruodžio 19 d., kada Lukašenka ėmėsi represijų prieš porinkiminio mitingo dalyvius Minske.

Baltarusijos prašymas pagal sutartį

Režimas nusprendė, kad laikas užgniaužti „Viasna" veiklą. Reikalo ėmėsi Minsko ir Minsko srities valstybinės kontrolės komiteto Finansinių tyrimų departamento valdyba su direktoriumi KGB pulkininku Grigorijumi Ivanovičiumi Veremko priešakyje. Jis nuo 1983 m. ėjo įvairias pareigas Baltarusijos KGB, o 2010 m. A. Lukašenkos įsaku buvo paskirtas vadovauti departamentui, kuris per Baltarusijos teisingumo ministeriją 2011 m. atsiuntė prašymą į Vilnių, kad, remdamiesi Lietuvos ir Baltarusijos teisinės pagalbos sutartimi, norėtų gauti duomenis apie Alesio Beliackio ir Valentino Stefanovičiaus sąskaitas. Tos sutarties 7 straipsnyje nurodoma, jog su prašymu turi būti pateikiamas bylos, kurioje prašoma suteikti teisinę pagalbą, pavadinimas. Kadangi bylos dar nėra, tas pavadinimas nepateiktas. Atsakingi už vykdymą asmenys Lietuvoje nudavė to trūkumo nepastebėję. Kitas to paties straipsnio punktas nurodo, kad turi būti aprašytas pavedimo turinys, o baudžiamųjų bylų atveju taip pat nusikaltimo sudėties aprašymas. Šito punkto baltarusiai taip pat neįvykdė. Teisingumo ministerija turėjo tą paraišką grąžinti atgal kaip neatitinkančią teisinės pagalbos sutarties sąlygų. Galiausiai – ta teisinio bendradarbiavimo sutartis, kurią vykdė Teisingumo ministerija, turi 19 straipsnį: „Teisinė pagalba neteikiama, jei jos teikimas gali pakenkti Susitariančios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams". Sutartis galioja nuo 1993 m., ir šiuo straipsniu rėmėsi baltarusiai, dangstydami generolą Vladimirą Uschopčiką nuo išdavimo Sausio 13-osios byloje. Jei mes gyvename pagal Konstituciją, tai A. Beliackio duomenų išdavimas prieštarauja mūsų pagrindiniams principams. Dėl galimų tokio pobūdžio užklausų, kurios gali būti panaudotos politiniam susidorojimui, Lietuvos užsienio reikalų ministerija buvo įspėjusi atitinkamas institucijas. Kyla klausimas, ar įspėjimas buvo pamirštas, ar sąmoningai ignoruotas.

Išdavystė

Lietuvos teisingumo ministerija perdavė visą Baltarusijos užprašytą A. Beliackio sąskaitų išklotinę. Pagal ją buvo galima susekti, kam būdavo mokama, kiek, kada. Nuo 2010 m. vasaros pradžios judėjimas „Revoliucija per socialinius tinklus" rengė „tyliuosius protestus", kur žmonės susirinkę ne mitinguodavo – nes tai uždrausta, – o tik pastovėdavo drauge ir paplodavo. Į juos rinkosi žmonės ne tik Minske, bet ir kituose miestuose. A. Lukašenka skelbė, kad jie yra apmokami „penktosios kolonos". Todėl pasiprašė dokumentų iš Lietuvos. Ir gavo. Kita labai svarbi informacija išklotinėse skirta Baltarusijos spec. tarnyboms. Išklotinės rodo ne tik mokėjimus, bet ir įplaukas. Visi „Viasna" donorai – kaip ant delno. Nežinau, kas jie, bet galime numanyti, jog tai įvairios tarptautinės žmogaus teisių organizacijos, o galbūt ir kai kurios demokratinės šalys ar su ES susijusios struktūros. Ką mes jiems galime pasakyti po šitokio įdavimo? Teisingumo ministerijai tuo metu vadovavo Remigijus Šimašius. Politinės atsakomybės jis neprisiėmė ir neatsistatydino. Kiek palaukęs, nuėjo „Laisvės" partijos kurti. Skamba tragikomiškai. Teisingumo ministerijai tuo metu vadovavo Remigijus Šimašius. Politinės atsakomybės jis neprisiėmė ir neatsistatydino. Kiek palaukęs, nuėjo „Laisvės" partijos kurti. Skamba tragikomiškai. Baltarusių „kompetencija" nesuabejojo Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktorė Aušra Bernotienė, kurios dabar jau buvęs vyras, verslo teisės advokatas Egidijus Bernotas 2008 m. yra įsteigęs švedų advokatų kontoros „Glimstedt" biurą Minske ir kuravo biuro Baltarusijoje teikiamas teisines paslaugas. Kilus triukšmui dėl A. Beliackio sulaikymo, A. Bernotienė išėjo iš darbo, bet anaiptol ne į nežinią – sistema suteikė prieglobstį: pastūmėjusi žmogų į kalėjimą tarnautoja tuoj pat pradėjo dirbti Nacionalinės teismų administracijos Mokymų skyriaus vadove, paskui išaugo iki Mokymų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos. Teisingumo ministerijos teisinio bendradarbiavimo skyriui, konkrečiai užsiimančiam šiuo klausimu, vadovavo Andrada Bavėjan. O jos vyras Valdimaras Bavėjanas tuo metu buvo Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas. Prezidento dekretu jo įgaliojimai sustabdyti 2019 m., nes tapo įtariamuoju iki šiol nepasibaigusioje teisėjų korupcijos byloje. Už veiksmus, įkišusius A. Beliackį 4,5 metų sugriežtinto režimo kolonijoje, tarnautoja A. Bavėjan atsipirko ministro R. Šimašiaus pastaba. Jeigu „DnbNord" bankas (dabar virtęs „Luminor" banku) įvykdė ministerijos pageidavimą be ginčų, tai „SEB bankas" atsisakė atskleisti savo kliento duomenis. Tada Teisingumo ministerija kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą. Ir jo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič nurodė bankui duomenis pateikti. Nežinau, ar tokiam teisėjos aplaidumui turėjo įtakos kompetencijos stoka, ar V. Bavėjano persona, šmėžuojanti šalia jo žmonos kuruojamo prašymo. Teisėja net nepasivargino kreiptis į banką pasiaiškinti, kodėl šis nevykdo ministerijos prašymo. Ji neatsižvelgė, apie kokį asmenį kalbama. Teisinės pagalbos sutarties, bent jau 7 ir 19 straipsnių, bylą nagrinėjusi teisėja arba neatsivertė, arba neįdėmiai perskaitė, nes baltarusiai 7 straipsnio nevykdė, nenurodydami bylos pavadinimo nei nusikaltimo sudėties, o pagal 19 straipsnį Lietuva galėjo atsisakyti tenkinti jų prašymą kaip prieštaraujantį mūsų valstybės principams. Teisėjai nekilo klausimas, iš kur baltarusiai taip tiksliai žino, kokiame banke koks pilietis turi sąskaitą, kodėl teisinės pagalbos prašymas toks detalus: „pateikti piniginių lėšų judėjimą nuo 2007 metų – iki šio laiko laikotarpiu, su pajamų ir išlaidų operacijų detalizacija".

Netikėtas vingis

2016 m. įvyko dar vienas įstabus šios gėdingos istorijos vingis. Apylinkės teisėja J. Gaidytė-Lavrinovič dalyvavo karjeros konkurse, siekdama tapti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja. Pro atrankos filtrus praėjo, lyg 2011 m. nieko rimto nebūtų įvykę, – pamanyk, kažkokį baltarusį įdavė. Bet filtrų sprendimai nėra įpareigojantys Respublikos Prezidentui. Šios istorijos vyšnia ant torto yra tai, kad 2016 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė susitepusią teisėją į jos pageidautas aukštesnes pareigas. 2020 m. politologas ir Seimo narys prof. Raimundas Lopata pastebėjo keistą sutapimą: „A. Bieliackis buvo vienas iš tų baltarusių opozicionierių, kuris kritikavo prezidentę. ,Manau, kad buvo per didelis avansas ir D. Grybauskaitės vizitas į Minską, ir A. Lukašenkos atvykimas į Lietuvą, ir tie avansai nepasiteisino', – sakė jis Seime surengtoje spaudos konferencijoje." Per eilinį savo bandymą demonstruoti santykių su Vakarais atšilimą A. Lukašenka paleido A. Beliackį po trejų metų. Atvykęs į Lietuvą aktyvistas užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus rūpesčiu praleido dešimt dienų reabilituodamasis Druskininkuose. Dešimt dienų sanatorijoje už trejus metus ant narų. Konferencija surengta 2011 m. gegužę, vasarą įvyko mano papasakota istorija, o lapkritį A. Beliackis buvo nuteistas. Per eilinį savo bandymą demonstruoti santykių su Vakarais atšilimą A. Lukašenka paleido A. Beliackį po trejų metų. Atvykęs į Lietuvą aktyvistas užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus rūpesčiu praleido dešimt dienų reabilituodamasis Druskininkuose. Dešimt dienų sanatorijoje už trejus metus ant narų. Pats A. Beliackis viešai sako jokių pretenzijų Lietuvai neturįs. Bet tai nieko nekeičia. Lietuvos garbės reikalas išsiaškinti, kas ir kaip įvyko, antraip dėmė ant Lietuvos teisingumo neišnyks. Su Nobelio taikos premijos skyrimu ši dėmė tik paryškėjo.

 

2022-10-13

Šiandien, 2022 10 12 d. mano a. a. tėvukui Vytautui Puteikiui (1930 10 12 – 2014 10 07) būtų suėję 92 metai.

Dvi nuotraukos; kurias skiria  25 metai: mano tėvas Vytautas Puteikis politinių kalinių suvažiavimuose 1988 ir 2013.

1 nuotrauka: pirmasis Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių suvažiavimas Kauno sporto halėje 1988.10.24.

Pirmasis tremtinių suvažiavimas Kauno sporto halėje 1988-10-24

Fotografijoje: antroje eilėje iš kairės laiko užrašą „Kazachstanas": Jonas Kupstas, Anelė Kupstienė, Vytautas Puteikis.

Mano tėvas Vytautas Puteikis kartu su dar septyniais šešiolikmečiais 1946 02 08 d. Pasvalyje buvo nuteistas už antisovietinių lapelių platinimą 10 metų kalėjimo - už 1946 m. platintus paauglių pieštus lapelius-karikatūras (kiaulė su Stalino veidu), kad neitų į okupacinius rinkimus ir už aštuonių 15-mečių ir dviejų 16-mečių Pasvalio gimnazijos moksleivių subūrimą į "nacionalistinę gaują": http://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Puteikis Kartu kalėjo su J.Kupstu

Išleistas 1954 m. iš Kazachstano lagerių per vieną iš pirmųjų Nikitos Chruščiovo amnestijų, nes buvo nuteistas dar būdamas nepilnametis.

Su lagerio draugais palaikė ryšius visą tą laiką ir iki pat bendražygių mirties.

Jo draugų Kupstų sūnus kaunietis Robertas Kupstas atsiuntė man el.laišką: „...siunčiu savo tėvukų prašymu nuskenuotą nuotraukėlę iš pirmojo didelio politinių kalinių ir tremtinių susitikimo, vykusio 1988 Kauno sporto halėje, kur jie sėdi kartu ir su Tavo tėčiu. Ji atspausdinta nuotraukų albume "Lietuvos laisvės sąjūdis". Su draugiškais linkėjimais iš Kauno."

Įdedu šią fotografiją į internetą, gal kas atpažins save ar savo artimuosius ir pirmojoje fotografijos eilėje.

2 nuotrauka: 25-ojo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos jubiliejaus proga surengtas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) suvažiavimas po 25 metų Kauno sporto halėje 2013.10.12. Anele Kupstiene ir Vytautas Puteikis (J. Kupstas tuo metu jau buvo miręs).

2022-10-10

P. Gražulis: landsbergiečių cirkas dar neatvažiavo, o Vilniaus konservatorių klounas jau kabo.

Vilniaus senamiestyje duobės, kamščiai didėja, o jie gatves siaurina ir apsimeta, kad TS LKD kandidatas Valdas Benkunskas nėra R. Šimašiaus pavaduotojas ir neva jis nesusijęs su medžių sodinimu gatvių viduryje. Cirkininkai!