Pr. sp.: P. Gražulis neigia rinkėjų papirkinėjimą ir prašo atidėti VRK posėdį, nes jo metu bus jungiamuose skrydžiuose iš EP į Vilnių.

Pr. sp.: P. Gražulis neigia rinkėjų papirkinėjimą ir prašo atidėti VRK posėdį, nes jo metu bus jungiamuose skrydžiuose iš EP į Vilnių.

 

Šiandien, 024 07 25 d. 10:00 Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) planavo svarstyti kaltinimą P. Gražuliui, neva jis, žadėdamas išdalinti pusę savo kaip Europos Parlamento (EP) nario algos, tokiu būdu papirkinėjo rinkėjus.

P. Gražulis paprašė perkelti  šio klausimo svarstymą į kitą artimiausią VRK posėdį, nes jo metu bus jungiamuose skrydžiuose iš EP į Vilnių ir negalės prisijungti nuotoliniu būdu.

EP narys prašo suteikti galimybę asmeniškai dalyvauti artimiausiame VRK posėdyje ir nori  pateikti detalesnius argumentus, įrodančius, kad jis rinkėjų nepapirkinėjo. P. Gražulis tam turi galimybes, nes artimiausią mėnesį nėra numatyta EP posėdžių.

P. Gražulis jau yra anksčiau išsiuntęs atsakymą VRK-ai, kuriame paaiškino, kad jo pasisakymo 2024 m. birželio 7 d. naujienų portalo 15min surengtų kandidatų į Europos Parlamentą debatų metu tikslas buvo išreikšti asmeninį įsipareigojimą ir siekį prisidėti prie Lietuvos visuomenės gerovės, naudojant dalį savo atlyginimo socialiniams projektams ir iniciatyvoms. Jo pasisakymas buvo skirtas pabrėžti jo norą būti atsakingu ir naudingu visuomenei kandidatu, bet jokiu būdu nebuvo skirtas tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti rinkėjus balsuoti už jį ar jo partiją mainais į materialinę naudą. Jo tikslas buvo atkreipti dėmesį į socialinės atsakomybės svarbą ir parodyti, kaip kandidatas gali prisidėti prie visuomenės gerovės nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų. „Niekada nesiekiau paveikti rinkėjų valios ar trukdyti jiems įgyvendinti savo rinkimų teisę",  - savo paaiškinime VRK-ai teigė P. Gražulis ir pabrėžė, kad „per visą politinės kampanijos laikotarpį ir kituose susitikimuose su rinkėjais niekada nesu tiesiogiai ar netiesiogiai žadėjęs atsilyginti rinkėjams už jų balsus, o mano kalbos ir pasisakymai visada buvo orientuoti į socialinę atsakomybę ir bendrą visuomenės gerovę. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad niekada nesu pasakęs, kad skirsiu savo atlyginimo dalį tiems, kas balsavo už mane".

 

Pr.sp.: Europarlamentaras P. Gražulis kreipėsi į LR Prezidentą G. Nausėdą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo vetavimo.

Pr.sp.: Europarlamentaras P. Gražulis kreipėsi į LR Prezidentą G. Nausėdą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo vetavimo.

 

2024 07 19 d. Europos parlamento narys Petras Gražulis kreipėsi į LR Prezidentą Gitaną  Nausėdą prašydamas vetuoti Seimo vakar priimtą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymą, nes Centro darbą paralyžiuos cenzūruojanti ir kontroliuojanti naujai steigiama politinių prievaizdų taryba.

Į ją įtraukiamas tik vienas paties Centro darbuotojas, o tai reiškia, kad į institucijos valdymą kišis, jos veiklos kryptis nurodinės, beveik išimtinai su Centru nesusiję, su jo tyrimais gerai nesusipažinę, o dažnai ir apie istorijos tyrimus apskritai neišmanantys žmonės, nes to reikalauja Tarybos formavimo principai.

Kreipimosi tekstas:

 

Europos Parlamento narys Petras Gražulis

petras.grazulis@europarl.europa.eu

2024 07 19

 

DĖL LR SEIMO 2024 07 18 D. PRIIMTO LR LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238 PAKEITIMO ĮSTATYMO VETAVIMO

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. liepos 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymą.

Šiuo įstatymu siekiama politiškai kontroliuoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) mokslinę veiklą: įsteigiama LGGRTC Taryba, kaip LGGRTC valdymo organas, kuris prižiūrės LGGRTC generalinį direktorių ir nustatys, ką Centras turi veikti, o pasibaigus generalinio direktoriaus kadencijai net paraštys jam charakteristiką ir parekomenduos Seimui, ar jį, ar ką kitą skirti kitai kadencijai (6 str. 1 d.).

Tačiau į tą Tarybą įtraukiamas tik vienas paties Centro darbuotojas (7 str. 2 d.). Tai reiškia, kad į institucijos valdymą kišis, jos veiklos kryptis nurodinės, beveik išimtinai su Centru nesusiję, su jo tyrimais gerai nesusipažinę, o dažnai ir apie istorijos tyrimus apskritai neišmanantys žmonės, nes to reikalauja Tarybos formavimo principai.

Tie principai nustatyt Įstatymo 7 str. 2 dalyje. Tarybą turi sudaryti 11 žmonių, iš jų tik 3, tikėtina, bus istorikai (skirs po 1 Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir pats Centras), o trims šiuo Įstatymu uždrausta būti istorikais (skirs Rektorių konferencija, bet taip, kad būtinai būtų teisininkas, ekonomistas ir vadybininkas). Kitiems taip pat nenustatomas reikalavimas būti istorikais, reikalaujama tik, kad jie būtų baigę ką nors iš socialinių arba humanitarinių mokslų srities ir pakanka magistro laipsnio. Tuos narius skirs Seimas (2 deleguojami nariai), o taip pat Vyriausybė ir Prezidentas, taip pat Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (deleguos po 1). Įstatyme nustatyti reikalavimai Tarybos nariams neturi nieko bendra su istoriją tyrinėjančios institucijos darbo mokslinės kokybės gerinimu, o greičiau yra visiškai priešingai.

Tarybos nariai turės būti nepriekaištingos reputacijos, tačiau Įstatyme neapsiribojama įprastiniu „nepriekaištingos reputacijos" apibrėžimu, o į tą apibrėžimą įtraukiamas ir nebuvimas praeityje komunistų partijos nariais (7 str. 3 d.). Praktikoje tai reikš, kad, norint kontroliuoti kai kuriuos Tarybos narius, pakaks turėti žinių, kad jie buvo komunistų partijos nariai ir, jeigu jie nepaklustų informaciją turinčiųjų valiai, grasinti ją paviešinti bei tuo pagrindu pašalinti iš Tarybos, kadangi nei šis Įstatymas, nei kokie nors kiti Lietuvos Respublikos įstatymai iš jokių piliečių ar kandidatų į šią Tarybą nereikalauja deklaruoti buvusią priklausomybę komunistų partijai, o Lietuvos Respublika nedisponuoja ir kokia nors buvusių komunistų partijos narių duomenų baze.

Taip pat, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str., kuriuo „laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas", nemotyvuotai nustatoma, kad LGGRTC Tarybos narys privalo sustabdyti narystę bet kokioje politinėje organizacijoje buvomo Tarybos nariu laikotarpiu (7 str. 4 d.), tarsi toks sustabdymas kuo nors keistų asmens moralines ir etines nuostatas bei paneigtų ryšius su tam tikros politinės organizacijos nariais. Iš tiesų tai tėra nepagrįstas bandymas riboti naudojimąsi konstitucine teise.

Be kita ko, įstatymas yra ir neatidžiai suredaguotas, dėl ko jo 11 str. 1 d. atsirado absurdiškas Vyriausybės įgaliotos įstaigos, steigiamos prie LGGRTC, apibrėžimas: „Totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacijos (įamžinimo) funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga." Sunku pasakyti, ką norėjo įstatymo kūrėjai iš tikrųjų pasakyti (tikėtina, kad norėjo priskirti šiai įstaigai tik „memorializacijos (įamžinimo)" funkciją), bet, prieš žodį „memorializacijos" parašydami jungtuką „ir", iš tikrųjų pavedė jai vykdyti ir Lietuvos okpacijos, ir pasipriešinimo jai, ir memorializavimo funkcijas. Vadinasi, faktiškai pagal šio Įstatymo raidę steigiama įstaiga, kuriai pavedama įvedinėti Lietuvoje totalitarinio režimo okupaciją.

Dėl visų šių priežasčių aptartas Įstatymas:

1) laikytinas pasikėsinimu pavesti LGGRTC kontrolę su istorijos tyrimais nesusijusiems politiniams prievaizdams,

2) yra neapgalvotas, nesuderintas su Konstitucija ir kitais įstatymais bei kurioziškai nesuredaguotas, todėl neturėtų būti patvirtintas.

Todėl prašome šį Įstatymą vetuoti.

 

Pagarbiai,

 

Europos Parlamento narys Petras Gražulis

 

Tel. +37069842163

PAPILDYTAS Pr. sp.: P. Gražulis subūrė koaliciją “Kelkis Lietuva”: jungiasi trys partijos, judėjimas „Mes Lietuva“, Lietuvos šeimų sąjūdis, , visuomenininkai

P. Gražulis subūrė koaliciją "Kelkis Lietuva": jungiasi trys partijos, judėjimas „Mes Lietuva", Lietuvos šeimų sąjūdis, visuomenininkai 

Artėjant Seimo rinkimams, europarlamentaro P. Gražulio vedama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Krikščionių sąjunga (pirmininkas Rimantas Jonas Dagys), Politinė partija "Profesinių sąjungų centras" (pirmininkas Kęstutis Juknis),  judėjimas „Mes Lietuva" (vadovas Antanas Kandrotas), Lietuvos šeimų sąjūdis (pirmininkas Raimondas Grinevičius), bei žinomi visuomenininkai sutarė parlamento rinkimuose dalyvauti kartu.

Anot P. Gražulio ši komanda bus didžiausia alternatyva dabartiniam šalį valdančiam konservatorių ir liberalų elitui.

"Džiaugiuosi, kad pavyko susitarti su tokiu kiekiu politinių ir visuomeninių jėgų eiti kartu artėjančiuose rinkimuose. Žmonės nuolatos klausia, kodėl tų pačių pažiūrų politikai negali susitarti ir dalyvauja atskirai. Tad mes dar kartą rodome akivaizdų pavyzdį, kad esame vienijanti jėga. Prieš tris metus pavyko į vieną partiją suburti centristus, tautininkus bei tvarkiečius. Prieš Europos parlamento rinkimus prie komandos prisidėjo profesinės sąjungos bei visuomenininkai, o dabar pajėgos dar stiprėja - į koaliciją ateina  judėjimas „Mes Lietuva", Krikščionių sąjunga bei Šeimų sąjūdis. Mes tapome didžiausia alternatyva dabartiniam Lietuvą valdančiam konservatorių ir liberalų elitui, kuriuos beje nuolat palaiko socialdemokratai",- tvirtino P. Gražulis

Žada nustebinti visuomenę, į rinkimus eis R. Dambrauskas ir būrys žinomų visuomenininkų

Už kelių mėnesių vykstančiuose Seimo rinkimuose dalyvausianti politinė jėga žada nustebinti rinkėjus dar nematyta kampanija ir gausiu būriu visuomenininkų iki šiol nedalyvavusių politikoje. Kaip teigia per Europos parlamento rinkimus pergalę išplėšęs P. Gražulis, jo suburta komanda nesustos ir rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

"Niekas netikėjo, kad mes su komanda laimėsime Europos parlamento rinkimus, oficialūs reitingai rodė vos 1 procentą, nepaisant to mes daug dirbome, bendravome su žmonėmis ir visų nuostabai laimėjome. Tą padarysime ir dabar.

Visuomenei siūlysime visišką alternatyvą dabartiniam istablišmentui, kardinaliai kitokią ir tradicinėmis vertybėmis grįstą, prieš klimato isteriją nukreiptą, vyro ir moters šeimas ginančią programą bei daugybę žinomų, naujų, niekada politikoje nedalyvavusių veidų. Taip pat esame paruošę dar neregėtą kampaniją, kuri nebus prabangi, bet jos nepastebėti bus tiesiog neįmanoma, apie ją kalbės visi.

Visą sąrašą pristatysime artimiausiu metu, tad kol kas pavardžių neskelbsime. Dabar tik galiu atskleisti vieną iš daugelio politikoje nedalyvavusių visuomenininkų, kuris sutiko padovanoti devizą ir himną "Kelkis Lietuva" bei dalyvauti kartu, tai atlikėjas Romas Dambrauskas. Natūralu, kad jo pavardę jau reikia atskleisti, o kitus sąrašo narius pateiksime artimiausiu metu",- atskleidė P. Gražulis.

Gali jungtis ir daugiau partijų bei judėjimų

Tautos ir teisingumo sąjunga informuoja, kad derybos vyksta su dar su keliomis politinėmis partijomis bei visuomeniniais judėjimais. Prie koalicijos "Kelkis Lietuva" artimiausiu metu žada prisijungti ir daugiau politinių jėgų.

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Spaudos centras

Pr. sp.: P. Gražulis subūrė koaliciją “Kelkis Lietuva”: jungiasi trys partijos, Lietuvos šeimų sąjūdis, visuomenininkai

P. Gražulis subūrė koaliciją "Kelkis Lietuva": jungiasi trys partijos, Lietuvos šeimų sąjūdis, visuomenininkai 

Artėjant Seimo rinkimams, europarlamentaro P. Gražulio vedama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Krikščionių sąjunga (pirmininkas Rimantas Jonas Dagys), Politinė partija "Profesinių sąjungų centras" (pirmininkas Kęstutis Juknis), Lietuvos šeimų sąjūdis (pirmininkas Raimondas Grinevičius) bei žinomi visuomenininkai sutarė parlamento rinkimuose dalyvauti kartu.

Anot P. Gražulio ši komanda bus didžiausia alternatyva dabartiniam šalį valdančiam konservatorių ir liberalų elitui.

"Džiaugiuosi, kad pavyko susitarti su tokiu kiekiu politinių ir visuomeninių jėgų eiti kartu artėjančiuose rinkimuose. Žmonės nuolatos klausia, kodėl tų pačių pažiūrų politikai negali susitarti ir dalyvauja atskirai. Tad mes dar kartą rodome akivaizdų pavyzdį, kad esame vienijanti jėga. Prieš tris metus pavyko į vieną partiją suburti centristus, tautininkus bei tvarkiečius. Prieš Europos parlamento rinkimus prie komandos prisidėjo profesinės sąjungos bei visuomenininkai, o dabar pajėgos dar stiprėja - į koaliciją ateina Krikščionių sąjunga bei Šeimų sąjūdis. Mes tapome didžiausia alternatyva dabartiniam Lietuvą valdančiam konservatorių ir liberalų elitui, kuriuos beje nuolat palaiko socialdemokratai",- tvirtino P. Gražulis

Žada nustebinti visuomenę, į rinkimus eis R. Dambrauskas ir būrys žinomų visuomenininkų

Už kelių mėnesių vykstančiuose Seimo rinkimuose dalyvausianti politinė jėga žada nustebinti rinkėjus dar nematyta kampanija ir gausiu būriu visuomenininkų iki šiol nedalyvavusių politikoje. Kaip teigia per Europos parlamento rinkimus pergalę išplėšęs P. Gražulis, jo suburta komanda nesustos ir rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

"Niekas netikėjo, kad mes su komanda laimėsime Europos parlamento rinkimus, oficialūs reitingai rodė vos 1 procentą, nepaisant to mes daug dirbome, bendravome su žmonėmis ir visų nuostabai laimėjome. Tą padarysime ir dabar.

Visuomenei siūlysime visišką alternatyvą dabartiniam istablišmentui, kardinaliai kitokią ir tradicinėmis vertybėmis grįstą, prieš klimato isteriją nukreiptą, vyro ir moters šeimas ginančią programą bei daugybę žinomų, naujų, niekada politikoje nedalyvavusių veidų. Taip pat esame paruošę dar neregėtą kampaniją, kuri nebus prabangi, bet jos nepastebėti bus tiesiog neįmanoma, apie ją kalbės visi.

Visą sąrašą pristatysime artimiausiu metu, tad kol kas pavardžių neskelbsime. Dabar tik galiu atskleisti vieną iš daugelio politikoje nedalyvavusių visuomenininkų, kuris sutiko padovanoti devizą ir himną "Kelkis Lietuva" bei dalyvauti kartu, tai atlikėjas Romas Dambrauskas. Natūralu, kad jo pavardę jau reikia atskleisti, o kitus sąrašo narius pateiksime artimiausiu metu",- atskleidė P. Gražulis.

Gali jungtis ir daugiau partijų bei judėjimų

Tautos ir teisingumo sąjunga informuoja, kad derybos vyksta su dar su keliomis politinėmis partijomis bei visuomeniniais judėjimais. Prie koalicijos "Kelkis Lietuva" artimiausiu metu žada prisijungti ir daugiau politinių jėgų.

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Spaudos centras

Pr. sp.: P. Gražulio atkirtis jį kritikavusiam Prezidentui: pasikeitus situacijai G. Nausėda pirmas V. Putinui paspaustų ranką

Pr. sp.: P. Gražulio atkirtis jį kritikavusiam Prezidentui: pasikeitus situacijai G. Nausėda pirmas V. Putinui paspaustų ranką

 

Vilnius, 2024 m. birželio 11 d. Antradienį į prezidento Gitano Nausėdos kritiką sureagavo Europos Parlamento mandatą iškovojęs Petras Gražulis. Jis paskelbė viešą vaizdo įrašą, kuriame išsakė savo nuomonę apie šalies vadovo pastabas bei jo politinę praeitį ir dabartinę poziciją.

„Ponas Prezidente, vakar jūs, kaip ir per 30 nepriklausomybės metų valdžioje buvę Landsbergiai, tyčiojotės ir niekinote mane. Kaip ir sovietiniais laikais, ne tik tyčiojosi ir žemino komunistų valdžia, bet ir persekiojo. Aš esu paskutinis SSRS politinis kalinys. 1987-aisiais metais, kai Jūs stojote į komunistų partiją, aš organizavau protesto akciją prie Adomo Mickevičiaus paminklo už Lietuvos laisvę, prieš Molotovo - Ribentropo paktą. 1988-aisiais metais buvau nuteistas už tai, kad atsisakiau tarnauti sovietinei sistemai ir norėjau organizuoti mitingą Vasario 16-ąją, keldamas laisvės ir nepriklausomybės klausimus," – teigia P. Gražulis.

Petras Gražulis taip pat sukritikavo prezidentą ne tik dėl jo praeities komunistų partijoje, bet ir dėl dabartinės pozicijos valdančiųjų partijų atžvilgiu.

„Jūs be jokio skrupulo nesigėdijate žeminti ir niekinti politinius kalinius. Jūs niekinate visus, kurie kovojo už  Lietuvos nepriklausomybę. Prezidente, Jūs niekinate visus tuos, kurie balsavo už mane, prisitaikydamas prie Landsbergių sistemos. Laukiu, kada jūs pasiūlysite poną G. Landsbergį į Europos Komisijos komisarus, nes Jūs visuomet kolaboravote su jais. Nežiūrint į jų pašaipas, Jūs nusileidote jiems visais klausimais," – sako politikas.

P. Gražulis taip pat išreiškė savo abejones dėl prezidento lojalumo, jei keistųsi politinė sistema.

„Jeigu ateityje keistųsi politinė sistema ir ateitų V. Putinas, G. Nausėda būtų pirmasis, kuris jam paspaustų ranką, kad sukurtų savo gerovės valstybę. Jūs vėl taptumėte komunistų partijos nariu, kaip kad įstojote 1987-aisiais. Taigi, sėkmės Jums. O rinkimų rezultatais per daug nesidžiaukite – aš balsavau ne už Jus, bet prieš Šimonytę. Ir pusė tokių žmonių buvo. Jūs man nesate autoritetas ir jokia vertybė," – teigia P. Gražulis.

Primename, kad rinkimų naktį Europos Parlamento mandatą iškovojęs P. Gražulis sakė, jog netikėjo savo pergale, tačiau džiaugėsi aplenkęs didesnius konkurentus – Regionų partiją,  Nacionalinį susivienijimą ir liberalų sąjūdį

„Džiaugiuosi, kad žmonės manimi pasitikėjo. Tai tikrai stebuklas ir tikrai Dievas yra," – sakė politikas.

Daugiau informacijos: El. paštas: grazulis.lt@gmail.com

Pr. sp.: Įsteigtas JAV Prezidento D. Trumpo rinkiminis štabas Lietuvoje

Pranešimas spaudai

Įsteigtas JAV Prezidento D. Trumpo rinkiminis štabas Lietuvoje

 

Vilnius, Lietuva – 2024 04 10 pranešame, kartu su Amerikos lietuvių bendruomene, remiančia D. Trumpo rinkimų kampaniją ir bendradarbiaujančia su rinkimų štabu, įsteigiamas Prezidento Donaldo Trumpo rinkiminis štabas Lietuvoje.

D. Trumpui esant JAV prezidentu, nebuvo pradėtas nei vienas karas ar invazija.

Remiame D. Trumpo pažiūras tradicinės šeimos ir tradicinių vertybių atžvilgiu. Pasitikime D. Trumpo pažadu  užbaigti karą Ukrainoje per 24 val. Rusijos sąskaita. 

Rinkiminis štabas bus naudojamas kaip centras, kur vyks svarbiausios kampanijos veiklos, renginiai, ir kuriame bus galima susipažinti su Donaldo Trumpo politinėmis idėjomis ir siekiais. Taip pat šis štabas taps platforma aktyviems piliečiams ir palaikytojams, kurie nori prisidėti prie mūsų bendrų tikslų įgyvendinimo.

Kviečiame visus piliečius, palaikančius ir besidominančius Prezidento D. Trumpo politika prisijungti prie rinkiminio štabo komandos.

Rinkiminio D. Trumpo Lietuvoje štabo pirmininkas Petras Gražulis, pavaduotojas Ramojus Girinskas, pavaduotojas Čikagoje  - Linas Kevličius, štabo nariai - Naglis Puteikis, Nerijus Bakasėnas, Ernestas Lukoševičius, atsakingas sekretorius Tomas Kontautas iš Vašingtono.

 

 

 

P. Gražulio prašymas Vilniaus apygardos teismui

PETRAS GRAŽULIS

Gim. data: 1958 10 28, tel.: 869842163.

Gyv. adresas: Nemuno krantinė 26-34, Kaunas.

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMUI

 

PRAŠYMAS DĖL TEISMO POSĖDŽIO BAUDŽIAMOJOJE BYLOJE NR. Nr. 1-93-497/2024, teisminio proceso Nr. 1-01-1-19559-2022-8
Vilnius 2024 02 04

 

Jums esu pranešęs, kad nusprendžiau atsisakyti dalyvavimo teismo posėdžiuose, kurie, mano įsitikinimu, tik įformina iš anksto nuspręstus, plačiai žiniasklaidoje aprašytus, "valstybininkų klano" sprendimus.

Šiandienos teismų praktika nesiskiria nuo Sovietų Sąjungos laikų, kai teismai vien tik įformindavo komunistų partijos, KGB ir NKVD sprendimus, siekdami nuteisti tuos, kurie politiškai jiems neįtinka.

Kaip sovietmečiu nebuvo teisiami komunistai, taip dabar neteisiami sistemos žmonės, kurių viešos patyčios ir smurto skatinimas nesulaukė teisingo vertinimo. Tai A. Ramanauskas,

O. Šurajevas, A. Maldeikienė, G. Landsbergis, V. Landsbergis, A. Valinskas, V. Raskevičius. Jų neliečiamybė liudija apie "valstybininkų klano" dominavimą ir teisingumo nebuvimą.

Nors pats asmeniškai buvau nutaręs nesiginti, tačiau kaip politinės partijos Tauta ir teisingumas (centristų tautininkų) sąjunga pirmininkas, esu įpareigotas laikytis partijos valdymo organų sprendimo gintis teismuose ir samdyti teisėtą gynėją. Žinodamas, kad Lietuvos teismai mane nuteis, išnaudosiu galimybę apginti savo teises Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Tai yra politinė byla, kuri iškelta už mano politinę veiklą. LR Konstitucijos 25str. skelbia: "Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama". LR Konstitucijos 26 str. -

„Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma".

Mane norima teisti už Švento Rašto citavimą, kuriame net 118 kartų smerkiamas homoseksualizmas.

Keletą Švento Rašto citatų pateikiu:

Kunigų knygos 20, 13: „Jei vyras suguls su vyru, kaip kad sugula su moterimi, jie bus padarę pasibjaurėtiną dalyką. Jie abu turi būti nubausti mirtim; jie mirties kalti."

Apaštalo Pauliaus laiškas romiečiams, 1 sk.:

26  Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai.Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą.

27   Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera.

28  Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų.

29    Tai šmeižikai, nekenčiantys Dievo, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų.

30  Neprotingi, nepatikimi, nemylintys, neatlaidūs, negailestingi.

31  Nors jie žino teisingą Dievo nuosprendį, kad visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius.

LR Seimas įteisindamas, o žiniasklaida propaguodama homoseksualius santykius daro didelį nusikaltimą, klaidindama visuomenę, ypač jaunimą. Evangelija pagal Luką Lk 17:"1. Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Papiktinimai neišvengiami, bet vargas žmogui, per kurį jie ateina. 2 Jam būtų geriau, jei ant kaklo būtų užmauta girnapusė ir jis būtų įmestas jūron, negu papiktintų bent vieną šitų mažutėlių. 3 Taigi sergėkitės!".

Kaip sovietinio režimo politinis kalinis, teigiu, kad net sovietinė teisinė sistema neteisė už Švento Rašto citavimą.

Šiandien Lietuvos teisinė ir moralinė sistema yra degradavusi. Tai įrodo ir Konstitucinio Teismo sprendimas dėl man primesto kaltinimo šiurkščiai pažeidus LR Seimo nario priesaiką dėl balsavimo procedūros. Nei faktiniai įrodymai nei teismo ekspertų išvados nenustatė kad aš balsavau už kitą LR Seimo narį. Konstitucinis Teismas pasirinko ignoruoti tiek įrodymų nebuvimą, tiek ekspertų išvadas, pabrėždamas „politinio užsakymo" svarbą virš teisingumo ir sąžiningumo principų. Tokios praktikos ne tik menkina piliečių pasitikėjimą valstybės principais, bet ir kelia klausimą apie teisinės sistemos gebėjimą užtikrinti teisingumą ir sąžiningumą visuomenėje.

Pažymiu, kad niekada netaikiau Švento Rašto teksto kažkam konkrečiai ar asmeniškai, norėdamas įžeisti konkretų asmenį. Visa tai citavau bendrame homoseksualumo reiškinio kontekste. Bet kaip krikščionis ir Lietuvos pilietis turiu teisę ginti savo nuomonę ir katalikiškas vertybes.

Gynėjo, kuris mane atstovautų teisme, kol kas, neturiu. Visi iki šiol kalbinti advokatai, motyvuodami, kad tai aiškiai politinio susidorojimo byla, atsisako ginti mane bijodami sužlugdyti savo karjerą ir reputaciją.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą aplinkybę, prašau Teismo atidėti teismo posėdį, skiriant papildomą laiką advokato paieškai.

 

Petras Gražulis

Stepukonio neieško nei Lietuvos policija, nei LT prokuratūra. Nes: 1. Per daug pavogė, 2. Yra Landsbergių draugas - suveikė jiems sklypuką už 1 eurą, 3. Susijęs su privalomų įmokų pensijų fondams afera.

„Teisėsauga, iš tikrųjų, po kreipimosi vis dar nepradėjo dirbti. Jeigu „BaltCap" kreipėsi gruodžio mėnesį dėl tų pinigų iššvaistymo ir teisėsauga nepradėjo tyrimo – man keistoka", – įžvalgomis dalijosi A. Nemunaitis.  FNTT tyrimą dabar pradėjo, nes taip nurodė bylą koordinuojanti Europos prokuratūra. Iki šiol Lietuvoje dar neregėtos istorijos tyrimą vykdė Vilniaus apskrities policija.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/baltcap-ir-stepukonio-istorijoje-daugiau-detaliu-viskas-galejo-prasideti-dar-pries-seserius-metus-95759243

A.Landsbergienės įsteigtos Karalienės Mortos mokyklos komunikacijos vadovė Rita Meilūnaitė anksčiau nurodė, kad Seimo komisija siekia narstyti ir politizuoti sandorio detales tarp privačių verslo subjektų. Ji paminėjo, kad sandorio metu įsigytą projektą vysto „BaltCap Infrastructure Fund". „BaltCap Infrastructure Fund" partneris Šarūnas Stepulonis anksčiau teigė, kad valdantieji, kalbėdami apie vieno euro sandorį, skleidžia tik dalį tiesos. Po sandorio „BaltCap Infrastructure Fund" atiteko sklypas ir 1,4 mln. eurų skola. „Labai gaila, bet komisijos narė (A.Širinskienė – 15min) viešai ir vėl pasako tik pusę tiesos, nutylėdama esminę informaciją. „BaltCap Infrastructure Fund" už eurą įsigijo bendrovę, kuri valdo 1,25 mln. eurų (plius PVM) vertės sklypą ir kuri turi tokios pat vertės finansinių įsipareigojimų. Po sandorio „BaltCap Infrastructure Fund" atiteko sklypas ir 1,4 mln. eurų skola. Atrodytų, kad net ir ne finansininkui toks aritmetikos veiksmas turėtų būti įveikiamas. Ir jei Komisija iš to paties Registrų centro paprašytų tos įmonės balanso, tai įsitikintų, kad jos nuosavas kapitalas yra neigiamas", – atsakyme išdėstė jis. Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/m/id/aktualu/lietuva/del-a-landsbergienes-vieno-euro-vertes-sandorio-grupe-seimo-nariu-kreipesi-i-vmi-ir-fntt-56-1333938

Galimai už 1 eurą UAB „Krajama" turėjo įsiskolinimų, kurie mažino jos perleidimo sandorio vertę, todėl prašoma įvertinti, ar skolinimosi sandoriai nebuvo dėl dar nežinomų priežasčių atlikti vien tam, kad skolinimosi būdu būtų perkeltos lėšos iš vienos A. Landsbergienės valdomos įmonės į kitą jai priklausančią įmonę, taip dirbtinai sumažinant UAB „Krajama" akcijų vertę prieš jos akcijų pardavimo sandorį":

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vmi-ir-fntt-tyrimu-del-a-landsbergienes-vieno-euro-vertes-sandorio-nesieme-56-1348742

 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kt-a-sirinskienes-komisija-sudaryta-neteisetai-jos-isvados-priestarauja-konstitucijai-56-1332114 

 

Stepukonio neieško nei Lietuvos policija, nei LT prokuratūra. Nes per daug pavogė ir yra Landsbergių draugas - suveikė jiems sklypuką už 1 eurą.

„Teisėsauga, iš tikrųjų, po kreipimosi vis dar nepradėjo dirbti. Jeigu „BaltCap" kreipėsi gruodžio mėnesį dėl tų pinigų iššvaistymo ir teisėsauga nepradėjo tyrimo – man keistoka", – įžvalgomis dalijosi A. Nemunaitis.  FNTT tyrimą dabar pradėjo, nes taip nurodė bylą koordinuojanti Europos prokuratūra. Iki šiol Lietuvoje dar neregėtos istorijos tyrimą vykdė Vilniaus apskrities policija.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/baltcap-ir-stepukonio-istorijoje-daugiau-detaliu-viskas-galejo-prasideti-dar-pries-seserius-metus-95759243

A.Landsbergienės įsteigtos Karalienės Mortos mokyklos komunikacijos vadovė Rita Meilūnaitė anksčiau nurodė, kad Seimo komisija siekia narstyti ir politizuoti sandorio detales tarp privačių verslo subjektų. Ji paminėjo, kad sandorio metu įsigytą projektą vysto „BaltCap Infrastructure Fund". „BaltCap Infrastructure Fund" partneris Šarūnas Stepulonis anksčiau teigė, kad valdantieji, kalbėdami apie vieno euro sandorį, skleidžia tik dalį tiesos. Po sandorio „BaltCap Infrastructure Fund" atiteko sklypas ir 1,4 mln. eurų skola. „Labai gaila, bet komisijos narė (A.Širinskienė – 15min) viešai ir vėl pasako tik pusę tiesos, nutylėdama esminę informaciją. „BaltCap Infrastructure Fund" už eurą įsigijo bendrovę, kuri valdo 1,25 mln. eurų (plius PVM) vertės sklypą ir kuri turi tokios pat vertės finansinių įsipareigojimų. Po sandorio „BaltCap Infrastructure Fund" atiteko sklypas ir 1,4 mln. eurų skola. Atrodytų, kad net ir ne finansininkui toks aritmetikos veiksmas turėtų būti įveikiamas. Ir jei Komisija iš to paties Registrų centro paprašytų tos įmonės balanso, tai įsitikintų, kad jos nuosavas kapitalas yra neigiamas", – atsakyme išdėstė jis. Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/m/id/aktualu/lietuva/del-a-landsbergienes-vieno-euro-vertes-sandorio-grupe-seimo-nariu-kreipesi-i-vmi-ir-fntt-56-1333938

Galimai už 1 eurą UAB „Krajama" turėjo įsiskolinimų, kurie mažino jos perleidimo sandorio vertę, todėl prašoma įvertinti, ar skolinimosi sandoriai nebuvo dėl dar nežinomų priežasčių atlikti vien tam, kad skolinimosi būdu būtų perkeltos lėšos iš vienos A. Landsbergienės valdomos įmonės į kitą jai priklausančią įmonę, taip dirbtinai sumažinant UAB „Krajama" akcijų vertę prieš jos akcijų pardavimo sandorį":

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vmi-ir-fntt-tyrimu-del-a-landsbergienes-vieno-euro-vertes-sandorio-nesieme-56-1348742

 

 

Lietuvoje pensijos bus mažiausios euro zonoje tol, kol Lietuva neratifikuos šių esminių Europos socialinės chartijos punktų.

Lietuvoje pensijos bus mažiausios euro zonoje, kol neratifikuosime  šių esminių Europos socialinės chartijos punktų. Prašytume pasirašyti šią peticiją  https://www.peticijos.lt/visos/85062/lietuvoje-pensijos-bus-maziausios-europos-sajungoje-tol-kol-lietuva-neratifikuos-esminiu-europos-socialines-chartijos-punktu/ Šiuo adresu galite dalintis soc. tinkluose, siųsti draugams ir kitaip kviesti pasirašyti. Kuo daugiau parašu surenka iniciatyva, tuo labiau tikėtinas rezultatas!