2018-09-19

Viešas sektorius gaus kaimynų lygio algas tik po visuotinio streiko:

Kultūros darbuotojams trūkinėja kantrybė dėl dvigubai mažesnės algos, nei Estijoje. Todėl išdrąsėję surengė mititingą prie Vyriausybės. Tikrai verti pagyrimo už drąsą ir organizuotumą. Šis mitingas buvo didesnis, nei pastarasis mokytojų. Tik dvi pastabas turėčiau: nebuvo įgarsinimo, todėl susirinkusieji negirdėjo, ką išsiderėjo derybininkai ir reikalavimas labai jau kuklus - padidinti tik 75 € ir tik per pusantrų metų. Tada LT kultūrininkų alga bus tik 675, o Estijos, spėju, jau bus padidėjęs dar 100€ ir pasiekęs 1100. Kitaip tariant, estai toliau tols nuo mūsų. Kaip įveikti kairiuosius liberalus Finansų ministerijoje, kurie mano, kad viešam sektoriui Lietuvoje normalios kaimynų lygio algos nereikalingos? Susivienyti su mokytojais ir medikais, organizuot visuotinį viešojo sektoriaus streiką, ir mitinguose naudoti įgarsinino aparatūrą. Kodėl siūlau streiką? Nes man Seime taip pat nepavyksta dėl normalių algų kol kas nepavyksta įtikinti kolegų, todėl balsavau prieš biudžetą.

Dar kelios taiklios Mariaus Matulevičiaus pastabos dėl šio mitingo:
Kultūros darbuotojų protestas
Iš karto po kandidatų į prezidentus prisistatymų, prie LR Vyriausybės įvyko kultūros darbuotojų protestas dėl mažų atlyginimų. Šis sujudimas nusipelno ir palaikymo ir šiokios, tokios kritikos. 594 eurai – toks vidutinis Lietuvos kultūros darbuotojo atlygis. Tuo tarpu Estijoje jau šiais metais pradedantis kultūros specialistas gauna 1000 eurų „į rankas".
Iškeldami, jų manymu, ambicingą reikalavimą pakelti atlyginimus vidutiniškai 150 eurų 2019-ais metais, kultūros žmonių profsąjungų atstovai greitai pradėjo kalbėti apie kompromisą – tegul bus 150 eurų per tris metus. Premjeras S. Skvernelis praeitą savaitę pasišaipė iš šių reikalavimų, sakydamas, kad ir žadamas 21 euro priedas yra dideli pinigai.  Tokiu būdu jis patikrino protestuotojų gebėjimus derėtis.
Mitinge klausėme žmonių, kodėl jie taip kukiai vertina savo darbą, kodėl nereikalauja atlyginimų didinti tiek pat, kiek ir teisėsaugos pareigūnams – po 200-400 eurų? Susirinkusieji gūžčiojo pečiais.
Negana to, trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkė Vida Garunkštytė praeitą savaitė „Žinių radijui" tvirtino – „mūsų reikalavimai yra jokiu būdu ne politiniai". Tarsi kultūros žmonės jaučia nepriteklių ne dėl politinių, o dėl techninių priežasčių.
Tačiau techninės priežastys ir yra politinės. Vyriausybė ir valdančioji dauguma, patvirtindami neadekvačią mokesčių reformą, iškasė duobę viešajam sektoriui. Atsisakyta apie 300 mln. eurų galimų pajamų į biudžetą per metus. Priėmus kitokius sprendimus buvo galima kultūros žmonėms, mokytojams, dėstytojams ir kitiems specialistams padidinti darbo užmokestį 50 procentų jau 2019 metais.
Kita vertus, šiandien jau žengtas drąsesnis žingsnis – kultūros žmonės bando vaduotis iš baudžiauninko mąstymo. Tiesa, procesas kol kas gana lėtas. Iš kandidatų į prezidentus pikete dalyvavo tik Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis.
http://lietuvossarasas.lt/marius-matulevicius-lietuvos-gyvenimo-dienorastis-septyni-savaites-ivykiai/

Viešas sektorius gaus ksimynų lygio algas tik po visuotinio streiko.

Kuktūros darbuotojams trūkinėja kantrybė dėl dvigubai mažesnės algos, nei Estijoje. Todėl išdrąsėję surengė mititingą prie Vyriausybės. Tikrai verti pagyrimo už drąsą ir organizuotumą. Šis mitingas buvo didesnis, nei pastarasis mokytojų. Tik dvi pastabas turėčiau: nebuvo įgarsinimo, todėl susirinkusieji negirdėjo, ką išsiderėjo derybininkai ir reikalavimas labai jau kuklus - padidinti tik 75 € ir tik per pusantrų metų. Tada LT kultūrininkų alga bus tik 675, o Estijos, spėju, jau bus padidėjęs dar 100€ ir pasiekęs 1100. Kitaip tariant, estai toliau tols nuo mūsų. Kaip įveikti kairiuosius liberalus Finansų ministerijoje, kurie mano, kad viešam sektoriui Lietuvoje normalios kaimynų lygio algos nereikalingos? Susivienyti su mokytojais ir medikais, organizuot visuotinį viešojo sektoriaus streiką, ir mitinguose naudoti įgarsinino aparatūrą. Kodėl siūlau streiką? Nes man Seime taip pat nepavyksta dėl normalių algų kol kas nepavyksta įtikinti kolegų, todėl balsavau prieš biudžetą.

Dar kelios taiklios Mariaus Matulevičiaus pastabos dėl šio mitingo:
Kultūros darbuotojų protestas
Iš karto po kandidatų į prezidentus prisistatymų, prie LR Vyriausybės įvyko kultūros darbuotojų protestas dėl mažų atlyginimų. Šis sujudimas nusipelno ir palaikymo ir šiokios, tokios kritikos. 594 eurai – toks vidutinis Lietuvos kultūros darbuotojo atlygis. Tuo tarpu Estijoje jau šiais metais pradedantis kultūros specialistas gauna 1000 eurų „į rankas".
Iškeldami, jų manymu, ambicingą reikalavimą pakelti atlyginimus vidutiniškai 150 eurų 2019-ais metais, kultūros žmonių profsąjungų atstovai greitai pradėjo kalbėti apie kompromisą – tegul bus 150 eurų per tris metus. Premjeras S. Skvernelis praeitą savaitę pasišaipė iš šių reikalavimų, sakydamas, kad ir žadamas 21 euro priedas yra dideli pinigai.  Tokiu būdu jis patikrino protestuotojų gebėjimus derėtis.
Mitinge klausėme žmonių, kodėl jie taip kukiai vertina savo darbą, kodėl nereikalauja atlyginimų didinti tiek pat, kiek ir teisėsaugos pareigūnams – po 200-400 eurų? Susirinkusieji gūžčiojo pečiais.
Negana to, trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkė Vida Garunkštytė praeitą savaitė „Žinių radijui" tvirtino – „mūsų reikalavimai yra jokiu būdu ne politiniai". Tarsi kultūros žmonės jaučia nepriteklių ne dėl politinių, o dėl techninių priežasčių.
Tačiau techninės priežastys ir yra politinės. Vyriausybė ir valdančioji dauguma, patvirtindami neadekvačią mokesčių reformą, iškasė duobę viešajam sektoriui. Atsisakyta apie 300 mln. eurų galimų pajamų į biudžetą per metus. Priėmus kitokius sprendimus buvo galima kultūros žmonėms, mokytojams, dėstytojams ir kitiems specialistams padidinti darbo užmokestį 50 procentų jau 2019 metais.
Kita vertus, šiandien jau žengtas drąsesnis žingsnis – kultūros žmonės bando vaduotis iš baudžiauninko mąstymo. Tiesa, procesas kol kas gana lėtas. Iš kandidatų į prezidentus pikete dalyvavo tik Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis.
http://lietuvossarasas.lt/marius-matulevicius-lietuvos-gyvenimo-dienorastis-septyni-savaites-ivykiai/

2018-09-12

Naglis Puteikis paslaugas koncernui „MG Baltic“ teikusį E. Vaitekūną siūlo visai atleisti iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos.

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, siūlydamas ne tik patenkinti Edmundo Vaitekūno atsistatydinimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) vadovo pareigų prašymą, bet ir visai atleisti jį iš šios komisijos, nes likęs net ir eiliniu nariu jis galėtų toliau tarpininkauti privilegijuotiems verslininkams visuomenės sąskaita.



2018 m. rugsėjo 5 d. viešojoje erdvėje paskelbta informacija, kad E. Vaitekūnas atsistatydino iš LRTK pirmininko pareigų dėl „per silpno anglų kalbos mokėjimo".
Seimo narys N. Puteikis primena, kad Seimo patvirtintose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – ir NSGK) tyrimo išvadose yra konstatuota, jog E. Vaitekūnas ilgą laiką neformaliai bendravo su koncernui „MG Baltic" priklausančios LNK televizijos vadove Z. Sarakiene, teikė jai informaciją, suteikiančią konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, o už tai prašė Z. Sarakienės įvairių asmeninių paslaugų (nufilmuoti ir parodyti per LNK televiziją jo dukrą ir kt.): „<...> Po to, kai E.VAITEKŪNAS buvo paskirtas, koncerno valdomos LNK pozicijos dar labiau sustiprėjo: MG atstovai tiesiogiai iš Komisijos vadovo (ar jo pavaldinių) gaudavo vidinę (neskelbtiną) informaciją apie LNK konkurentų Komisijai teikiamus prašymus ar net duodavo nurodymus, kada rengti Komisijos posėdžius, kaip elgtis, kad susirinktų kvorumas (kai kuriais atvejais, priešingai, kad jo nebūtų), įdarbino Komisijos administracijoje Z.SARAKIENEI artimus asmenis. 2013 m. pabaigoje E.VAITEKŪNAS ne tik teisinosi Z.SARAKIENEI dėl LRT komisijos LNK televizijai paskirtos baudos (pats E.VAITEKŪNAS esą balsavo prieš), bet ir patarė skųsti LRT komisijos sprendimą teismui. Kita vertus, Z. SARAKIENĖ nuolat vykdė E. VAITEKŪNO prašymus: parodyti pastarojo dukrą per televiziją, reklamuoti E. VAITEKŪNO draugų koncertus ir kitus. <...>".
N. Puteikis pažymi, kad tuo atveju, jei po tokių faktų paviešinimo E. Vaitekūnas liktų LRTK nariu, leidžiant jam tik atsistatydinti iš LRTK pirmininko pareigų, visuomenė tai suvoktų kaip žinią, kad susikompromitavę įtakingi pareigūnai (valstybės tarnautojai) yra nebaudžiami ir dėl savo veiksmų nepatiria jokių neigiamų pasekmių.