2017-03-31

Prisijungiau prie Seimo narių A.Bilotaitės, I.Šimonytės, Seimo Audito komiteto narių ir kitų Seimo narių iniciatyvos prašyti Prezidentės vetuoti Viešųjų pirkimų įstatymą, nes jame palikti korupciniai vidaus sandoriai.

Lietuvos Respublikos Prezidentei                                                      2017-03-31 Nr.330(1)

Daliai Grybauskaitei


Jūsų Ekscelencija,


Kreipiamės į Jus prašydami vetuoti 2017 m. kovo 30 d. Seime priimtą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Nr. XIIP-3750(4), kuriuo Seimo dauguma patvirtino, kad  vidaus sandoriai bus leidžiami tik daliai perkančiųjų organizacijų, tačiau tokių sandorių negalės sudaryti valstybės įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip pusė akcijų.

Šioje nuostatoje galima įžvelgti prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kai teisę sudaryti vidaus sandorius turės tik dalis subjektų, o kitiems subjektams ši teisė negalima, nors toks skirtumas nėra pagrįstas jokiais objektyviais kriterijais.

Kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos buvo nustačiusios netinkamų šios praktikos taikymo pavyzdžių ne vien valstybės kontroliuojamose įmonėse, bet ir savivaldybėse, juo labiau, kad savivaldybėse ši praktika taikoma gana dažnai.

Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarybos bei Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, vidaus sandoriais naudojamasi neskaidriai, pažeidžiant konkurencijos principus ir sukuriant prielaidų korupcijai.

2015 m. Valstybės kontrolės audito (Nr. FA-P-30-1-32) metu nustatyta, kad savivaldybių praktika sudaryti vidaus sandorius vis plečiasi – teigtina, kad vidaus sandorių išimtis savivaldybėse jau tapusi taisykle.

2013 metais savivaldybės sudarė vidaus sandorių už daugiau negu 16 mln. eurų (9 proc. visų vidaus sandorių), 2014 -aisiais – atitinkamai 74 mln. eurų (59 proc. ), o 2015 metais – 206 mln. eurų (68 proc.). Preliminariais duomenimis, 2016 metais savivaldybių sudarytų vidaus sandorių vertė siekia beveik 70 mln. eurų ir tai sudarė apie 50 proc. visų vidaus sandorių vertės.

Vidaus sandorių pasekmės - prastesnė prekių, paslaugų ar darbų kokybė už didesnę nei rinkos kainą, neracionaliai naudojamos viešosios lėšos, galimybė susikurti monopolijoms, užkertamos galimybės verslumui regionuose.


Konkurencijos tarybos 2015 m. atliktas atliekų sektoriaus tyrimas parodė šią tendenciją: gyventojai tose savivaldybėse, kurios sudaro vidaus sandorius, moka nuo 5 iki 100 proc. daugiau už komunalines atliekas.

Egzistuojanti vidaus sandorių taikymo praktika pažeidžia Konstituciją dėl ribojamos konkurencijos, nepaisoma Konstitucinio teismo jurisprudencijos ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos.

Konkurencijos tarybos praktikoje nagrinėti vidaus sandoriai, kuriais be konkurencijos buvo perkamos viešosios paslaugos gyventojams (pavyzdžiui, komunalinių atliekų surinkimo iš gyventojų, kapinių priežiūros, šilumos gamybos, viešojo transporto) pripažinti pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymą.


Priimto įstatymo nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad prieš sudarant vidaus sandorį, būtų įsitikinta, jog kitais būdais neįmanoma užtikrinti tinkamos paslaugos kokybės, kainos bei prieinamumo, nėra pakankamos užtikrinti, kad vidaus sandoriai bus vykdomi skaidriau nei iki šiol. Analogiškas reikalavimas kyla ir šiuo metu iš Konkurencijos įstatymo, tačiau praktika rodo, jog tai neturi realaus poveikio, t.y. vertinimas, ar geresnė alternatyva egzistuoja, jeigu ir atliekamas, tai tik formaliai.

Prašome Jūsų vetuoti šį įstatymą ir palaikyti vidaus sandorių uždraudimą savivaldybėse. Vidaus sandorių panaikinimas nereikštų, kad savivaldybėms yra draudžiama pirkti paslaugas iš savivaldybės įmonių. Savivaldybės ir toliau galės pirkti iš jų, tiesiog tai turės daryti konkurso būdu, t. y. savivaldybės įmonė turės laimėti atvirą konkursą, siūlydama palankesnes sąlygas nei konkurentai. Tai priverstų savivaldybių kontroliuojamas įmones pasitempti ir didinti savo veiklos efektyvumą, o savivaldos institucijas atsakingiau ir rūpestingiau rengti pirkimų sąlygas, atlikti pirkimus bei prižiūrėti sudarytų sutarčių vykdymą.

Pagarbiai

Seimo nariai:

Agnė Bilotaitė

Ingrida Šimonytė

2017-03-30

Dėl „Rimi“ prekybos centro statybos Trakuose verslininkas D. Nedzinskas skambinėja Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariams, darydamas spaudimą prieš rytoj vyksiantį posėdį.

Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdis (APAS), susibūręs ginti viešąsias erdves ir kultūros paveldą nuo naikinimo ir valdžios savivalės, praneša apie verslininko Dariaus Nedzinsko skambučius Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariams, kurie vertintini kaip spaudimas, kad ši komisija kuo palankiau įvertintų jo planus rekonstruojant autobusų stotį ties įvažiavimu į Trakus pastatyti prekybos centrą „Rimi".

Rytoj, 2017 m. kovo 31 d. vyksiančiame posėdyje Valstybinė kultūros paveldo komisija nuo 9 valandos numato svarstyti Trakų senamiesčio teritorijos ribų keitimą ir planuojamą ūkinę veiklą. Kaip jau viešai skelbta, Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2016 m. vasario 9 d. aktu sumažino pietinę Trakų senamiesčio dalį, išimdama iš jo D. Nedzinsko projektui reikalingus sklypus, bei sudarė sąlygas senamiesčio aukštinimui ir tankinimui, numatydama 8 aukštų su palėpe perimetrinį užstatymą. Šis klausimas darbotvarkėje įrašytas pirmas, jis svarstomas visuomeninio judėjimo „Gelbėkim Trakus" ir Seimo nario Naglio Puteikio prašymu.

APAS iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių gavo informaciją, kad verslininkas D. Nedzinskas telefonu skambina šios komisijos nariams, iš kurių vienas išreiškė pasipiktinimą, įvertinęs tokį skambutį kaip nederamą.

Taip pat D. Nedzinskas bandė susisiekti su buvusia ilgamete Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke Gražina Drėmaite, skambindamas į jos buvusią darbovietę, tačiau ji nusprendė nebendrauti su verslininku, nes nemano, kad turi šį klausimą aptarinėti su juo prieš rytoj vyksiantį komisijos posėdį.

APAS pažymi, kad bet kokį privatų skambinėjimą Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariams vertina kaip neleistiną spaudimą šiai institucijai, kuri yra Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais.

Visi argumentai gali būti išsakomi tik viešai, rytoj vyksiančiame posėdyje, ir procesas, kurio metu bus priimtas sprendimas dėl visuomenei svarbaus klausimo, turi būti tik viešas.

Taip pat APAS primena, kad verslininko D. Nedzinsko metodai, bendraujant su valstybės tarnautojais ir politikais, jau ne pirmą kartą kelia klausimus dėl skaidrumo.

Internete paviešintas 2017 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu nusiųstas D. Nedzinsko laiškas kultūros viceministrui Renaldui Augustinavičiui, kuriame D. Nedzinskas pageidauja „iki antradienio" "turėti" Kultūros paveldo departamento direktorės D. Varnaitės įsakymą dėl teisinės apsaugos panaikinimo Trakų senamiestyje esančiam sklypui. D. Nedzinsko laiške viceministrui R. Augustinavičiui rašoma:

„Sveiki Renaldai,

Persiunciu jums advokato isvada del TINP taikomo isakymo Nr. 71 statuso.

Esme yra, kad sis isakymas nera ir negali buti laikomas specialiuoju planu ir tokio statuso neturi. Todel siekiant greitai isspresti situacija su TINP direkcija del sklypui Vytauto g. 88 taikomo D zonos rezimo, reiketu KPD direktores isakymo, kuriuo butu panaikinamas D zonos rezimas sklypui.

Siuo klausimu diskutavau su KPD direktores pavaduotoju A.Skaisciu ir jis pazadejo su ja pakalbeti.

Taip pat rytoj susitinkame su advokatu ir gerb. Regina Jaskeleviciene bei KM teisininkais.

Pagal teisine puse atrodo, kad galimas labai greitas ir efektyvus sprendimo budas.

Butu idealu iki antradienio susitikimo tureti direktores Varnaites aiskia pozicija arba net ir pati isakyma.

Bandysime dirbti toliau:)

Pagarbiai,

Darius Nedzinskas"

2017 m. kovo 15 d. žiniasklaida pranešė, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus ir jo tėvo, buvusio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus galimų interesų konfliktų. Tyrimas pradėtas gavus prašymą įvertinti viešai paskelbtą informaciją, kad 2014-aisiais už buvusį ir esamą ministrus medžioklėse mokėjo verslininkas Darius Nedzinskas ir keli kiti verslininkai. VTEK tiria, ar minėti politikai nesupainiojo interesų, nedeklaruodami ryšių su verslininkais ir galbūt nemokėdami už medžioklę bei to nedeklaruodami kaip dovanos.

Daugiau informacijos:

apie Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdį: „Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdis gins viešąsias erdves ir paveldą nuo valdžios savivalės" http://lietuvos.link/aplinkos-ir-paveldo-apsaugos-sajudis-gins-viesasias-erdves-ir-pavelda-nuo-valdzios-savivales/

apie D. Nedzinsko pageidavimus viceministrui R. Augustinavičiui: http://lietuvos.link/d-nedzinskas-viceministrui-r-augustinaviciui-butu-idealu-iki-antradienio-susitikimo-tureti-direktores-varnaites-isakyma-bandysime-dirbti-toliau/

apie KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. aktą:

http://lietuvos.link/stancikiene-prarasime-traku-senamiesti-jei-nebus-sustabdytas-galimai-korupcinis-aktas-numatantis-uzstatyma-iki-8-aukstu/

http://lietuvos.link/jei-nebus-skubiai-sustabdytas-akto-kuriuo-sumazintas-traku-senamiestis-ir-sudarytos-salygos-jo-aukstinimui-galiojimas-jo-panaikinimas-bus-inicijuotas-per-teisma/

http://lietuvos.link/traku-istorinio-nacionalinio-parko-direkcija-praso-nedelsiant-stabdyti-kpd-pirmosios-nekilnojamojo-kulturos-paveldo-vertinimo-tarybos-akta-kuriuo-sumazinta-pietine-traku-senamiescio-dalis/

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis gins viešąsias erdves ir paveldą nuo valdžios savivalės.

Nuotraukoje: 1988 m. birželio 21 d. Trakų senamiesčio gynėjas Romualdas Lankas organizavo pirmąjį Sąjūdžio mitingą prie tuometinės LTSR AT. Kalba V. Tomkus, ragindamas nestatyti penkiaaukščių namų – ir tada paveldui grėsė daugiabučių statybos manija – ties buvusio Trakų Bernardinų vienuolyno liekanomis prie autobusų stoties. Šalia jo – Arvydas Juozaitis, Zigmas Vaišvila, Artūras Skučas, Alvydas Medalinskas, laikantis R. Lanko padarytą plakatą „Gelbėkime Trakus", Virgilijus Juozas Čepaitis, kiti sąjūdininkai).
2017 m. kovo 28 d. visuomeniniai paminklosaugininkai įsteigė Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdį (toliau – APSS), kuris saugos pirmiausia tas viešąsias erdves, aplinką ir paveldą, kuriuos sunaikinti planuoja valstybės ir savivaldybių politikai bei valstybės institucijos.
Šios nevyriausybinės organizacijos, kuri turės skyrius visose Lietuvos savivaldybėse, įsteigimą išprovokavo planuojamos gigantiškų daugiabučių statybos Vilniaus senamiesčio centre prie Misionierių bažnyčios ir vienuolyno bei numatomos prekybos centro statybos Trakų senamiestyje prie autobusų stoties. Šiais atvejais paveldą turinčios saugoti institucijos elgėsi priešingai – naikino saugojimo reglamentus, siekdamos padidinti užstatymo plotį ir aukščius.
APSS tikslas – sustabdyti vis grėsmingesnį mastą įgyjantį aplinkos, kaip kultūrinę tapatybę kuriančio veiksnio, skurdinimą ir sisteminį Lietuvos kultūros paveldo naikinimą, kuris paliečia net ir pačias iškiliausias vertybes, bei sukurti jų išsaugojimui palankias sąlygas.
Šio tikslo APSS sieks telkdamas visuomenę, neabejingą plačiai suvokiamos aplinkos kokybei ir Lietuvos kultūros paveldo likimui, reaguodamas į kylančias grėsmes, rengdamas piketus, viešindama naikinimo atvejus bei naikintojus, taip pat geruosius išsaugojimo pavyzdžius, vykdydamas valdžios stebėseną, ugdydamas gebėjimą vertinti bei saugoti gamtos ir žmogaus sukurtus kraštovaizdžius.
Viešumą užtikrins steigiamas į „Vikipediją" panašus valdžios sprendimais suniokotų vertybių registras, kuriame bus moksliškai aprašomos sunaikintos aplinkos ir paveldo vertybės, dokumentuojami politikų ir valstybės tarnautojų veiksmai (derinimai, leidimai), pateikiamos paveldo vertybių, tarnautojų sprendimų nuotraukos ir kopijos.
Kasmet bus viešai įteikiami „Barbaro ordinai" aplinkos ir paveldo niokotojams bei apdovanojimai geriausiems jo saugotojams.
APSS įsteigtas reaguojant į vandališko, tačiau su Kultūros paveldo departamento leidimais vykdomo paveldo ir kraštovaizdžio naikinimo atvejus, iš kurių ypatingą pasibaisėjimą kelia statyba buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblio teritorijoje, vykdoma nepaisant Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato nepritarimo bei perspėjimo, kad tai gali padaryti neigiamą poveikį Vilniaus istorinio centro panoramoms, siluetui ir vietos charakteriui, taip pat Vilnios ir Neries gamtinių pakrančių naikinimas daugiabučių statybomis, nušluota seniausioji, dar Radvilų laikus menanti dvarelio sodyba Birutės g. 40, Žvėryne, iškertant per 50 sodybos parko medžių, ir kiti atvejai, kurių sparčiai daugėja visoje Lietuvoje.
Mus sukrečia sistemingi atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios skatinimai verslui nesilaikyti Lietuvos įstatymų ir net teisės aktų keitimas pagal plėtotojų pageidavimus, atveriant kelius paveldą naikinančioms statyboms vertingiausiose Lietuvos vietose – net ir Pasaulio paveldo vietovėse bei nacionaliniuose parkuose.
Kaip šiuo metu ypač aktualų ir įtampą visuomenėje sukėlusį atvejį, kuris liudija apie visišką valstybinės paveldosaugos sistemos degradaciją, APSS steigėjai išskiria vien ūkiniais ir privačių asmenų komerciniais interesais pagrįstą, neskaidriai ir pažeidžiant įstatymus priimtą Kultūros paveldo departamento Pirmosios vertinimo tarybos sprendimą sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį, kad būtų galima statyti „Rimi" prekybos centrą, ir padidinti senamiesčio aukštingumą, leidžiant 8 aukštų su palėpe perimetrinį užstatymą.
APSS pažymi, kad sąlygas tokiam drastiškam mūsų istorinės atminties naikinimui sudaro palyginti menkas visuomenės dalyvavimas paveldo globoje, kurį lemia ir tai, kad visuomenė yra nušalinta nuo paveldo likimui svarbių sprendimų priėmimo, jos dalyvavimą užtikrinant tik formaliai, o piliečiai neturi teisės kreiptis į teismus ginant viešąjį interesą kraštovaizdžio ir paveldo srityje.
Nuolat ciniškai pažeidinėjama Orhuso konvencija, atsisakoma priimti jos įgyvendinimo įstatymą. Valdžios institucijos nuo visuomenės masiškai slepia informaciją, taip užkirsdamos kelią piliečiams ir bendruomenėms veiksmingai ginti Lietuvos kultūros ir gamtos vertybes.
Iškalbinga, kad Lietuva iki šiol nėra ratifikavusi Faro konvencijos, užtikrinančios žmogaus teisę į kultūros paveldą.
APSS steigėjai išreiškia pagarbą ir dėkingumą Vilniuje 1989 m. kovo 18 d. Sąjūdžio įsteigtai Lietuvos kultūros paveldo globos tarybai, kuriai vadovavo Romualdas Ozolas ir kuri Lietuvos kelyje iš okupacijos į laisvę tapo pirmąja organizacija, sugrąžinusia visuomenės įtaką kultūros paveldo likimui.
Taip pat APSS pažymi dvidešimt visuomeninių organizacijų vienijusios Alternatyvios kultūros paveldo komisijos patirtį, reaguojant į paveldo vertybėms kylančias grėsmes ir viešinant jo naikinimo atvejus, o ypač pasižymėjusius naikintojus apdovanojant Barbaro ordinu.
2017 m. kovo 28 d. įvykusiame steigiamajame susirinkime APSS pirmininku išrinktas teisininkas Paulius Markevičius – Žvėryno bendruomenės, sustabdžiusios laukinę plėtrą Žvėryne ir apsaugojusios šią medinio paveldo vietovę nuo užstatymo aukštybiniais pastatais, vicepirmininkas, vienas iš piliečių, kurių ieškinys privertė pakeisti savivaldos rinkimų sistemą, leidžiant kandidatuoti ne tik partijoms, bet ir nepriklausomiems piliečiams, taip pat per Europos Komisiją privertusių Lietuvos vyriausybę ištaisyti gausias Orhuso konvencijos vertimo klaidas, užkirtusias visuomenei teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos, žinomas visuomenei ir kaip kovotojas prieš neskaidrią rubikoninę šilumos ūkio sistemą.
Jo pavaduotojomis išrinktos dr. Lina Leparskienė, judėjimo „Gelbėkim Trakus" iniciatyvinės grupės narė, Lietuvių tautosakos ir literatūros instituto mokslininkė, disertacijoje nagrinėjusi Trakų kraštovaizdį ir kultūrinę atmintį, ir Rasa Kalinauskaitė, dalyvavusi Alternatyvios kultūros paveldo komisijos ir „Lietuvos" kino teatrą bei kitas viešąsias kultūros erdves nuo naikinimo gynusio judėjimo „už Lietuvą be kabučių" veikloje.
Į valdybą išrinkti: restauratorė, buvusi ilgametė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė, istorikas Dainius Labeckis, archeologė Birutė Lisauskaitė, paveldosaugininkė Monika Žvaliauskienė, skulptorė Joana Noreikaitė ir kiti.

Kultūros paveldo departamentas užuot saugojęs paveldą, konsultuoja kaip saugomose teritorijose statyti plačiau ir aukščiau.

Tokiu būdu Kultūros paveldo departamentas (toliau - KPD) tampa korporacijų tarpusavio kovų įrankiu. Žemiau pateiktoje nuorodoje aprašoma situacija su LIDL-u - tokios kovos, kurioje Kultūros paveldo departamentas neišlaikė egzamino ir užuot pasakęs, kad buvęs Policijos pastatas Vilniuje Giraitės gatvėje nėra paveldas, įsivėlė į verslo kovas, tyčia trukdydamas LIDl-ui. O trukdė bandydamas įtraukti naujovišką, paveldo verčių neturintį pastatą į vertybių registrą.
Toks KPD elgesys, kuriuo stabdomos investicijos NE PAVELDO TERITORIJOJE naudingas LDL-o konkurentams - kitiesm didiesiems prekybos tinklams (http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/baigesi-keliu-policijos-pastato-istorija-griovimas-baigtas.d?id=74210042)

Tuo tarpu kitoje situacijoje KPD elgėsi atvirkščiai - užuot PAVELDO TERITORIJOJE riboję didelių naujų tūrių (RIMI prekybcentrio autobusų stoties vietoje) statybą, kurią organizuoja Darius Nedzinskas, Trakų senamiestyje, jie D.Nedzinsko norus vykdydami paminklosauginius reikalavimus mažino, o dalyje net visai naikino, neteisėtai ir slapta nuo visuomenės sumažindami Trakų senamiesčio teritoriją.

Tokiu būdu KPD nevykdo savo misijos – nesaugo paveldo, o rūpinasi korporacijų pelno gausinimu – kad kuo aukščiau ir plačiau galėtų statyti paveldo teritorijose. Tad prijunkime juos prie Ūkio ministerijos, arba panaikinkime visai. Juk verslininkai statybų didinimui samdo advokatus ir architektus, kodėl valstybė turi mokėti dar papildomai algas paminklosaugos tarnautojams, kurie savo patirtį naudoja ne pavedlo apsaugai, o pastatų didinimui pavedo teritorijose. Sutaupykime - perduokime KPD funkcijas Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybai, kuri savo misiją – saugoti aplinką ir kraštovaizdį vykdo žymiai principingiau.

2017-03-29

Kaip D.Nedzinskas el.paštu su šypsenėle nurodė viceministrui R. Augustinavičiui naikinti paminklosauginius ribojimus RIMI slype.

Generalinės prokuratūros prašoma panaikinti galimai neteisėtą buvusio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus, dabar Seimo nario Jono Liesio įsakymą dėl sklypo, kurio teisinę apsaugą laiške viceministrui R. Augustinavičiui prašė panaikinti D. Nedzinskas.

Susipažinęs su 2017 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateiktu Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – TINP) direkcijos prašymu ginti viešąjį interesą, Seimo narys Naglis Puteikis atkreipia dėmesį, kad vienas iš prašymų yra susijęs su Seimo nariu Jonu Liesiu, aktyviai remiančiu verslininko Dariaus Nedzinsko planus rekonstruojant autobusų stotį ties įvažiavimu į Trakus pastatyti „Rimi" –  eidamas Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas J. Liesys savo įsakymu galimai neteisėtai pakeitė sklypo, esančio Vytauto g. 88, Trakuose, naudojimo būdą, taip sudarydamas sąlygas įgyvendinti su Trakų senamiesčio išsaugojimo tikslu nesuderinamus verslininko norus.

TINP direkcija nurodo, kad Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus J. Liesio 2016 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. P2-636 minėto sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas iš „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų" į „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas". Toks pakeitimas prieštarauja tame pačiame įsakyme nurodytų TINP planavimo schemos ir Trakų miesto bendrojo plano sprendiniams: pagal bendrąjį planą sklypas Vytauto g. 88 priskirtas „užstatytai senamiesčio teritorijai", o pagal TINP planavimo schemą patenka į Trakų urbanistinį draustinį, kuriam parengtas specialusis planas – „XV-XX a. architektūros ir urbanistikos paminklo Trakų senamiesčio regeneravimo projektas. Tvarkymo ir naudojimo režimo projektas", o juo šiam sklypui nustatyti zonos D" reikalavimai – savitumo išsaugojimas, gyvenamosios funkcijos išlaikymas ir limituota užstatymo evoliucija", tikslas „išsaugoti užstatymo struktūros elementus, sudaryti istorinio užstatymo foną, riboti teritorijos užstatymo intensyvumą".

Kadangi Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus J. Liesio įsakymas sudarė sąlygas sklype, esančiame Vytauto g. 88, planuoti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybas, nors aukščiau nurodyti dokumentai to neleidžia, TINP direkcija paprašė Generalinės prokuratūros patikrinti šio įsakymo teisėtumą ir, esant pagrindui, inicijuoti jo panaikinimą.

Seimo narys N. Puteikis atkreipia dėmesį, kad internete paviešintas (http://lietuvos.link/d-nedzinskas-viceministrui-r-augustinaviciui-butu-idealu-iki-antradienio-susitikimo-tureti-direktores-varnaites-isakyma-bandysime-dirbti-toliau/) 2017 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu nusiųstas D. Nedzinsko laiškas kultūros viceministrui Renaldui Augustinavičiui, kuriame D. Nedzinskas pageidauja „iki antradienio" turėti Kultūros paveldo departamento direktorės D. Varnaitės įsakymą dėl teisinės apsaugos panaikinimo tam pačiam sklypui, esančiam Vytauto g. 88.

D. Nedzinsko laiške viceministrui R. Augustinavičiui rašoma:  

 

"Sveiki Renaldai,

Persiunciu jums advokato isvada del TINP taikomo isakymo Nr. 71 statuso.

Esme yra, kad sis isakymas nera ir negali buti laikomas specialiuoju planu ir tokio statuso neturi. Todel siekiant greitai isspresti situacija su TINP direkcija del sklypui Vytauto g. 88 taikomo D zonos rezimo, reiketu KPD direktores isakymo, kuriuo butu panaikinamas D zonos rezimas sklypui.

Siuo klausimu diskutavau su KPD direktores pavaduotoju A.Skaisciu ir jis pazadejo su ja pakalbeti.

Taip pat rytoj susitinkame su advokatu ir gerb. Regina Jaskeleviciene bei KM teisininkais.

Pagal teisine puse atrodo, kad galimas labai greitas ir efektyvus sprendimo budas.

Butu idealu iki antradienio susitikimo tureti direktores Varnaites aiskia pozicija arba net ir pati isakyma.

Bandysime dirbti toliau:)

Pagarbiai, Darius Nedzinskas"

Seimo narys N. Puteikis informuoja, kad Kultūros ministrė Liana Ruokytė Jonsson dar nepateikė atsakymo į jo prašymą pateikti viceministro R. Augustinavičiaus ir kitų tarnautojų susirašinėjimą su projekto vystytoju D. Nedzinsku, tariantis, kaip sušvelninti paveldosaugos reikalavimus kultūros ir gamtos paveldo požiūriu ypatingai jautrioje vietoje. Kol kas nepateiktas ir atsakymas į prašymą nušalinti viceministrą R. Augustinavičių nuo klausimų, susijusių su „Iki", „Rimi", D. Nedzinsku ir jo organizuojama prekybos centro statyba Trakuose bei apskritai su Trakų istoriniu nacionaliniu parku, nes iš jau anksčiau paskelbtos Kultūros ministerijoje įvykusio posėdžio stenogramos akivaizdu, kad jis palaiko labai gerus asmeninius santykius su D. Nedzinsku ir darė spaudimą Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui taip, tarsi būtų ne už paveldo apsaugą atsakingas kultūros, bet ūkio viceministras ir siektų sudaryti sąlygas kraštovaizdį darkančioms privataus komercinio objekto statyboms, užuot atlikęs savo kaip kultūros viceministro pareigas, t. y. saugojęs Trakų istorinį kraštovaizdį.

Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja-sekretorė Rasa Kalinauskaitė, 

Prašau skubiai stabdyti akto, kuriuo sumažintas Trakų senamiestis ir sudarytos sąlygos jo aukštinimui, galiojimą

2017 m. kovo 28 d. pranešimas žiniasklaidai
 
Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) direktorę Dianą Varnaitę, kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson ir Romo Pakalnio vadovaujamą KPD pirmąją nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą (toliau – Vertinimo taryba), prašydamas skubiai stabdyti akto, kuriuo sumažintas Trakų senamiestis ir sudarytos sąlygos jo aukštinimui, galiojimą. Rašte nurodyta, kad to nepadarius šio akto panaikinimas bus inicijuotas per teismą.
Susipažinęs su Vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. aktu (toliau – Aktas), kuriuo buvo sumažinta pietinė Trakų senamiesčio dalis ir sudarytos sąlygos reikšmingam senamiesčio aukštinimui ir tankinimui, o taip pat KPD raštu, kuriuo ši institucija atsakė į prašymą pateikti su šiuo sprendimu susijusius dokumentus bei argumentus, Seimo narys N. Puteikis paprašė nedelsiant imtis būtinų veiksmų panaikinti Aktą kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio nuostatai, kad valstybė rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga, priimtą pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 10 str. 6 dalyje įtvirtintus privalomus reikalavimus, kad visuomenė apie tokius pakeitimus turi būti informuota prieš tris mėnesius ir jie gali būti priimami tik nustačius paveldo objekto vertingųjų savybių sunykimo ar sunaikinimo priežastis, prieštaraujantį galiojantiems Trakų istorinio nacionalinio parko veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ir iš esmės naikinantį šį parką, priimtą remiantis vien ūkiniais ir privačių asmenų komerciniais interesais, bet nepaisant viešojo intereso išsaugoti ateities kartoms istorinio Trakų miesto kultūrinį kraštovaizdį ir paveldą bei keliantį tiesioginę grėsmę šioms vertybėms.
Pagrįsdamas šį prašymą Seimo narys N. Puteikis pažymi, kad:
1. Sprendimas sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį ir leisti aukštinti bei tankinti Trakų senamiestį buvo priimtas slapta nuo visuomenės, dar daugiau – šie sprendimai iki šiol nėra vieši.
Vertinimo taryba Aktu patikslino kultūros paveldo vietovės, Trakų senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre – 17141), duomenis Kultūros vertybių registre, padarydama itin reikšmingus pakeitimus – sumažino Trakų senamiesčio teritoriją ir leido aukštinti ir tankinti užstatymą. Pagal Akto priedą Nr. 8 nustatytas perimetrinio užstatymo, kai pastatai statomi kuo arčiau gatvės, aukštingumas – iki 8 aukštų su pastoge, valdos ar net viso kvartalo užstatymas – iki 80 procentų, miesto vilų kvartaluose – iki 3 aukštų su pastoge, sklypo užstatymas – iki 40 procentų, atskirai kaip dominančių stovinčių pastatų aukštingumas – iki 7 aukštų, valdos ar kvartalo užstatymas – iki 80 procentų. Susipažinusi su šiuo priedu, architektė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stanckienė, įvertino jį kaip galimai korupcinį dokumentą, kuris kelia grėsmę Trakų, kaip valstybės saugomo paveldo objekto, išlikimui (žr. čia).
Nors NKPAĮ 10 str. 6 dalimi nustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių keičiant kultūros paveldo vietovės aktą apie tai turi būti paskelbta spaudoje prieš tris mėnesius, pažeidžiant šį reikalavimą visuomenė nebuvo informuota apie ketinimus sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį ar leisti didinti senamiesčio aukštingumą – prieš priimant Aktą spaudoje visai nebuvo paskelbta apie šio klausimo svarstymą.
Kaip matyti iš KPD pateiktos informacijos ir dokumentų, vienintelė visuomenei pateikta informacija – KPD interneto svetainėje paskelbti pranešimai apie du Vertinimo tarybos posėdžius. Tačiau ir šių pranešimų negalima laikyti visuomenės informavimu, nes jie buvo paskelbti iki posėdžių likus vos kelioms dienoms, juose nebuvo nurodyta, kad bus svarstomas ir priimamas sprendimas sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį ar keisti reglamentus, nepateikta jokia su tuo susijusi informacija ir medžiaga.
Dar daugiau, buvo paskelbta neteisinga informacija apie posėdžio laiką: 2016 m. sausio 22 d. skelbime nurodyta, kad posėdis vyks 2016 m. sausio 25 d., bet iš tiesų jis vyko 2016 m. sausio 26 d.
Be to, Seimo narys N. Puteikis nurodo, kad nepaisant to, jog Aktas yra viešai paskelbtas, juo padaryti sprendimai iki šiol yra iš esmės nevieši ir nuslėpti nuo visuomenės, nes iš Akto turinio ne tik eilinis pilietis, bet ir atestuoti specialistai be specialios informacijos paieškos ir analizės negali suprasti nei to, kad Trakų senamiesčio teritorija buvo sumažinta, nei to, kaip konkrečiai sumažinta. Tam, kad būtų galima suvokti, kas ir kaip pakeista, reikia ieškoti ankstesnių dokumentų bei planų ir lyginti juos su duomenimis, paskelbtais Akte, ir tik atidi jo ir priedų analizė leidžia suprasti, kad atveriamas kelias senamiesčiui aukštinti ir tankinti. Be to, Akte ir jo priede Nr. 8 nėra nurodyta, kurioms senamiesčio teritorijoms nustatyti šiame priede nurodyti reglamentai, pvz., kur konkrečiai leidžiamas 8 aukštų su palėpe perimetrinis užstatymas.
Kaip skandalingą informacijos slėpimą N. Puteikis vertina ir tai, kad KPD nepateikė Vertinimo tarybos posėdžių skaitmeninių garso įrašų, nors šių įrašų, kurie pagal KPD vertinimo tarybų nuostatus yra posėdžių protokolų sudėtinė dalis, prašė ir Seimo narys, ir visuomeninį judėjimą „Gelbėkim Trakus" atstovaujanti dr. Lina Leparskienė.
„Aukščiau nurodytas aplinkybes – nepaskelbimą spaudoje apie valstybės saugomo paveldo objekto ateičiai ypatingai svarbaus klausimo svarstymą, klaidingai nurodytą posėdžio datą, Akto ir jo priedų turinį, iš kurių be specialios analizės negalima suvokti pakeitimų esmės ir masto, garso įrašų nepateikimą – vertinu kaip sąmoningas pastangas nuslėpti nuo visuomenės informaciją apie Aktą, jo priėmimo aplinkybes ir padarytus pakeitimus", – nurodyta N. Puteikio rašte.
2. Sprendimas sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį buvo priimtas nenustačius jokių priežasčių, dėl kurių būtų sunykusios ar sunaikintos jos vertingosios savybės, ir nepateikiant jokių argumentuotų, tyrimais ir monitoringu paremtų duomenų, kurie paaiškintų, kokiu pagrindu sumažinta ši senamiesčio dalis.
NKPAĮ 10 str. 6 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo vietovės skelbimo saugomu aktą naikinantis ar keičiantis sprendimas gali būti priimtas, kai kultūros paveldo objektas yra sunykęs, sunaikintas ar kitaip prarastos jo vertingosios savybės ir yra nustatytos šių praradimų priežastys ir (ar) kaltininkai.
Tačiau Vertinimo tarybos Akte, kuriuo patikslintas kultūros vietovės – Trakų senamiesčio –  aktas, nėra nurodytos jokios priežastys, dėl kurių nuo to laiko, kai prieš 21 ir 15 metų ši vietovė buvo paskelbta saugoma (KVAD direktoriaus 1996 m. spalio 28 d. įsakymu ir kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu), jos pietinė dalis būtų praradusi savo vertingąsias savybes.
Viešai skelbiama, kad Trakų senamiesčiui priskirtos vertingosios savybės pobūdis yra „architektūrinis, istorinis, povandeninis, urbanistinis ir kraštovaizdžio", tačiau Vertinimo taryba panaikino nurodytų vertingųjų savybių dalį, nepateikdama nei istorinių tyrimų, nei atlikto monitoringo duomenų. Iš KPD atsakymo matyti, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis buvo sumažinta dėl vienintelės priežasties – todėl, kad to paprašė Trakų raj. savivaldybė, nurodžiusi, kad šioje vietoje „kartu su privačiais partneriais numato vystyti prekybos centro ir autobusų stoties projektą".
Taip pat nepateikti ir argumentai, pagrindžiantys priede Nr. 8 nustatytą reglamentavimą, leidžiantį Senamiestyje 8 aukštų su palėpe perimetrinį užstatymą ir kt.
3. Sprendimas sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį buvo priimtas nepaisant duomenų apie šioje dalyje išlikusį istorinės inžinerijos paveldą – Trakų pylimą.
Reaguodama į diskusijas dėl planuojamos „Rimi" prekybos centro ir autobusų stoties statybos Vytauto g. 90, archeologė Birutė Lisauskaitė, nuo 1988 m. tyrinėjanti pietinę Trakų senamiesčio dalį, leidinyje „Trakų žemė" 2017 m. kovo 13 d. paskelbtame straipsnyje „Apie Trakų pylimą" pakartotinai priminė istorinius faktus, apibūdinančius šią teritoriją. Archeologė nurodė, kad šioje vietoje buvęs Trakų pylimas, minimas istoriniuose dokumentuose 1607 m., vėliau pažymėtas 1819 m. Trakų miesto ir jo apylinkių tikrosios būklės ir 1821–1822 m. Trakų miesto ir ganyklų tikrosios būklės planuose, „tebėra ryškus Vytauto g. 82–88 ir Birutės g. 50 sklypuose. Jo dalį, esančią sklype Vytauto g. 88, yra planuojama nukasti statant naują autobusų stotį". Tačiau Akte nurodytose vertingosiose savybėse jokių duomenų apie Trakų pylimą nepateikta. Taip pat nenurodyta, kad šis gynybinis įrenginys drauge su šalia buvusia pravoslaviška Skaisčiausios Dievo Motinos Gimimo cerkve ir vienuolynu, stovėjusiais ant kalvos Bernardinų (Lukos) ežero ir dabartinės Bernardinų g. aplinkoje, sudarė bendrą gynybinės sistemos kompleksą, nors, kaip nurodo B. Lisauskaitė, „ši cerkvė su vienuolynu, kaip ir katalikiškoji Trakų parapijos bažnyčia, buvo viena Naujųjų Trakų gynybos komplekso grandžių, sauganti įvažiavimą į miestą, išlaikydama tradicinę stačiatikių cerkvių su vienuolynais Rusijos miestuose gynybinę funkciją". Aktu išbraukus iš Trakų senamiesčio teritorijos didelę senamiesčio dalį, buvo galutinai suardytas šio fragmentiškai išlikusio gynybinio komplekso vientisumas, todėl būtina skubiai persvarstyti tokius sprendinius ir atstatyti Trakų senamiesčio vertingosios savybės – gynybinės sistemos komplekso fragmentų kompleksinę apsaugą.
Taip pat pažymėtina, kad dalį svarbios istorinės informacijos B. Lisauskaitė pristatė 2016 m. vasario 9 d. vykusiame Vertinimo tarybos posėdyje, tačiau KPD parengtas šio jo protokolo išrašas, archeologės teigimu, neatspindi jos pateiktos informacijos svarbos.
4. Akte, kuris turi pateikti išsamius duomenis apie kultūros paveldo vietovę, nenurodyti kai kurie ankstesniuose vertinimo aktuose buvę tyrimai ir duomenys, nepateikiant jokių argumentų, kodėl ši medžiaga prarado aktualumą.
Pvz., Akte nebeliko A. Pylipaičio ir A. Jurgilo tyrimų – 1972 m. „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Želdynių sistemos tyrimų. Trakų ežeryno ir miesto apylinkių želdinių analizės ir įvertinimo", 1972 m. „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Želdynių sistemos tyrimų. Esamų medžių miesto centrinėje zonoje rūšinio pasiskirstymo ir erdvinės kompozicijos analizės bei įvertinimo", 1974 m. „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Arhitektūrinių-meninių tyrimų. Trakų ežeryno ir miesto vaizdų apžvalgos galimybių analizės" – nors jie buvo nurodyti KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. vasario 20 d. akte.
Taip pat Akte nenurodyta Lietuvos TSR Mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto Geografijos skyriaus 1974–1975 m. „Trakų landšaftinio draustinio tyrimų" medžiaga (autoriai: akademikas K. Bieliukas, jaunesnieji moksliniai bendradarbiai K. Kilkus, M. Vasiliauskienė ir inžinierė M. Mašanauskienė), nors šių tyrimų tikslas buvo nustatyti poilsiautojų ir turistų poveikį gamtai, vaizdingų kraštovaizdžių, augalijos ir gyvūnijos apsaugos būdų reikalingumą ir pan. – o būtent šie klausimai yra ypač aktualūs planuojant plėtrą.
Be to, Akte nenurodyti ir ankstesnių metų duomenys – Trakų senamiesčio gatvių išklotinių fotogrametriniai apmatavimai (PRI, V., 1978); Trakų senamiesčio ir Senųjų Trakų gyvenvietės paminklinės teritorijos ir apsaugos zonų projektas (PRI, V., 1989); Trakų senamiesčio ir Senųjų Trakų gyvenvietės paminklinės teritorijos ir apsaugos zonų ribų projektas (PRI, V., 1989) – kurie buvo nurodomi KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007 m. vasario 17 d. akte.
Motyvai, kodėl Akte atsisakyta kai kurių tyrimų ir duomenų, nenurodyti.
„Toks nutylėjimas teikia pagrindo manyti, kad nutylėtoje medžiagoje buvo pateikti argumentai (pvz., dėl kultūrinio kraštovaizdžio), patvirtinantys, kad sprendimai sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį ir leisti didinti senamiesčio aukštingumą yra nepateisinami paveldosaugos požiūriu", – nurodo N. Puteikis.
5. Akte padaryti pakeitimai prieštarauja galiojantiems Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo dokumentams.
Trakų senamiestis ir jo apsaugos zonos tvarkomos bei veikla jose plėtojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" patvirtintą bei statybos ir urbanistikos ministro 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo" paskelbtą planavimo schemą bei jos pagrindu parengtus, nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Konkrečius Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimus nustato specialusis planas „Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimas", patvirtintas 1996 m. liepos 17 d. KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr.71 „Dėl Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo patvirtinimo"), galiojantis ir įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (Nr.T00043474, 1996-07-17).
Tačiau Aktu pakeistos Trakų senamiesčio ribos nebeatitinka šiame specialiajame plane nustatytų Trakų senamiesčio ribų.
Aktu sumažinta senamiesčio dalis pagal „Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimą" apima dvi zonas: vienai daliai iš senamiesčio išimtos teritorijos nustatytas režimas „D", numatantis savitumo išsaugojimą, gyvenamosios funkcijos išlaikymą ir limituotą užstatymo evoliuciją, kurios tikslas – „išsaugoti užstatymo struktūros elementus, sudaryti istorinio užstatymo foną, riboti teritorijos užstatymo intensyvumą", kitai daliai – režimas „F", numatantis statinių dydžių ir formų modifikaciją", kurios tikslas yra harmonizuoti su aplinka nebūdingus užstatymo elementus, sumažinti jų neigiamą poveikį panoramoje, o saugoma joje – „atskiri senamiesčio urbanistinės ir gamtinės struktūros elementai".
Aktu sumažinus pietinę senamiesčio dalį, šie specialiojo plano reikalavimai tampa sunkiai įgyvendinami.
Iš 2016 m. vasario 9 d. Vertinimo tarybos posėdžio protokolo matyti, kad priimdama sprendimą sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį Vertinimo taryba žinojo apie šią koliziją: „Pateikta papildoma medžiaga, parodanti kaip siūlomos senamiesčio ribos sutampa su urbanistinio draustinio ribomis bei siūlomos koreguoti vietos fotofiksacija. Senamiesčio ribos nesutampa su urbanistinio draustinio teritorijos ribomis, draustinio ribos didesnės".
„Tai, kad Aktu buvo sąmoningai sukurta teisinė kolizija, vertinu kaip teisinį nihilizmą ir cinišką Trakų istorinio nacionalinio parko naikinimą", – nurodo N. Puteikis.
Pažymėdamas, kad Aktu padaryti sprendimai turi konkrečių teisinių pasekmių, Seimo narys paragino sprendimą dėl jo sustabdymo priimti nedelsiant bei informavo, kad jeigu tai nebus padaryta, dėl Akto panaikinimo bus kreiptasi į teismą.
 
 Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja-sekretorė Rasa Kalinauskaitė, mob. 8 612 00338

2017-03-24

Kultūros paveldo departamento direktorė D.Varnaitė neįvykdė pažado pateikti informaciją apie nuo visuomenės nuslėptą Trakų senamiesčio sumažinimą.

LR Seimo kultūros komiteto pirmininkui R.Karbauskiui
2017 03 24
INFORMACIJA

Kultūros paveldo departamento direktorė D.Varnaitė neįvykdė pažado pateikti informaciją apie nuo visuomenės nuslėptą Trakų senamiesčio sumažinimą.

2017 m. kovo 15 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje svarstant Trakų senamiesčio sumažinimo dėl RIMI parduotuvės statybos vietoje autobusų stoties klausimą Kultūros paveldo departamento (toliau - KPD) direktorė D.Varnaitė viešai žadėjo, kad ji tuoj pateiks visą informaciją apie šį sumažinimą. Ji žadėjo pateikti KPD Pirmosios vertinimo tarybos (vadovas R.Pakalnis) posėdžio, kuriame buvo nuspręsta iš Trakų senamiesčio išimti RIMI parduotuvės statybai reikalingų sklypų teritorijas, protokolą ir garso įrašą. Šių dokumentų prieš mėnesį raštu prašė mokslų daktarė Lina Leparskienė, apsigynusi disertaciją apie Trakų istorinį kraštovaizdį. Deja, iš KPD prašomos informacijos ji negavo, tada aš paprašiau taip pat raštu šios informacijos.
Deja, visiems Seimo Kultūros komiteto nariams girdint duoto pažado D.Varnaitė neįvykdė - ji atsiuntė tik minėtos Vertinimo tarybos protokolo kopiją, o įrašo, kuris pagal teisės aktus yra sudėtinė šio protokolo dalis, neatsiuntė
Minėtas protokolas yra labai trumpas - pusė A4 lapo, jame nėra nurodyti motyvai, kodėl RIMI ir jos partnerio Dariaus Nedzinsko planuojamų statybos naudai yra mažinamas Trakų senamiestis, nors įstatymas įpareigoja mažinant kultūros vertybės teritoriją pagrįsti tai argumentais, nustatyti, dėl kieno kaltės buvo prarastos vertingosios savybės, apie planuojamą teritorijos mažinimą paskelbti viešai ne trumpiau, nei likus trims mėnesiams iki sprendimo dėl vertybės teritorijos sumažinimo paskelbimo - visa tai nebuvo padaryta.
Maža to, šio posėdžio dalyvių pasakojimu protokole neatsispindi svarbiausi posėdyje aptarti argumentai, kuriuose buvo nurodomos papildomos  - naujai aptiktos vertingosios Trakų senamiesčio savybės, taip pat KPD direktoriaus A.Degučio šios vertinimo tarybos nariams darytas spaudimas RIMI naudai.
Apie tai, kad KPD neteikia nei dr.L.Leparskienei, nei man prašomos informacijos, raštu taip pat informavau ir Kultūros ministeriją, tačiau nei prašomos informacijos, nei jokio kito atsakymo negavau. Spėju, kad KPD-ą RIMI ir D.Nedzinsko naudai Kultūros ministerijoje dangsto kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, anksčiau dirbęs KPD-e. Apie tai, kad R.Augustinavičius atstovauja ne viešą interesą įskaitant kultūros paveldo interesus, o RIMI ir D.Nedzinsko pelno siekimą kultūros paveldo sąskaita raštu pranešiau kultūros ministrei Lianai Ruokytei Jonsson, prašydamas jį nušalinti nuo Trakų senamiesčio reikalų. Rašte dėl nušalinimo pateikiau faktus - nuorodą į garso įrašą, kuriame R.Augustinavičius D.Nedzinsko akivaizdoje daro spaudimą Trakų nacionalinio parko direktoriui Gintarui Abaravičiui - kad tas neteisėtai, pažeisdamas Trakų senamiesčio specialųjį planą suderintų RIMI pastato statybą. Taip pat kultūros ministrei pacitavau fragmentą el.laiško kuriame D.Nedzinskas nurodo viceministrui R.Augustinavičiui, kad tas kuo greičiau organizuotų Trakų senamiesčio dalies išėmimą iš D.Nedzinsko ir RIMI sklypų, ką R.Augustinavičius klusniai vykdo.
Deja, kultūros ministrė į šį mano prašymą dėl R.Augustinavičiaus neatsako.
KPD direktorė D.Varnaitė, nepateikdama dr.L.Leparskienei ir man minėto įrašo, kuris nėra įslaptintas, pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą. Deja, Seimas iki šiol nėra nustatęs sankcijos už tokį šio įstatymo pažeidimą. Todėl kreipiausi pagalbos į Seimo Antikorupcijos komisiją, kad ji padėtų man gauti tą įrašą ir kad galima būtų tęsti neteisėto Trakų senamiesčio sumažinimo RIMI ir D.Nedzinsko naudai pažeidžiant paveldo interesus parlamentinės kontrolės tyrimą.
Gavęs šį įrašą ir apibendrinęs minėto tyrimo rezultatus, pateiksiu Seimo kultūros komitetui šio tyrimo išvadas.

Bet kokiu atveju galima konstatuoti, kad KPD direktorė D.Varnaitė tyčia slepia informaciją apie aprašomas aplinkybes, o tai darydama pažeidžia įstatymą.
 
Taip pat nesuprantamas Kultūros ministerijos neveiklumas  - nepadeda gauti prašomos informacijos, nenušalina viceministro R.Augustinavičiaus, neatsako į raštus, todėl prašome Jūsų paraginti Kultūros ministeriją atlikti šiuos veiksmus.

2017-03-23

Antikorupcijos komisijos prašau padėti gauti posėdžių, kuriuose buvo sumažintos Trakų senamiesčio ribos RIMI naudai, garso įrašus.

Seimo nario N. Puteikio pranešimas: parlamentaras prašo Antikorupcijos komisijos padėti iš Kultūros paveldo departamento gauti posėdžių, kuriuose slapta nuo visuomenės priimtas galimai korupcinis sprendimas sumažinti Trakų senamiestį, garso įrašus.

2017 m. kovo 23 d. pranešimas žiniasklaidai .

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Vitalijų Gailių, prašydamas padėti iš Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) gauti Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Taryba) 2016 m. sausio 26 d. ir 2016 m. vasario 9 d. posėdžių skaitmeninius garso įrašus.  Tokį prašymą Seimo narys pateikė manydamas, kad nurodytuose posėdžiuose svarstytas ir priimtas Tarybos 2016 m. vasario 9 d. aktas Nr. KPD-RM-627/1, kuriuo slapta nuo visuomenės buvo ne tik sumažinta pietinė Trakų senamiesčio dalis, bet ir sudarytos sąlygos jo aukštinimui ir tankinimui (žr. http://lietuvos.link/stancikiene-prarasime-traku-senamiesti-jei-nebus-sustabdytas-galimai-korupcinis-aktas-numatantis-uzstatyma-iki-8-aukstu/ ), yra neskaidrus ir galimai korupcinis, priimtas tenkinant verslininko Dariaus Nedzinsko ir kitų asmenų privačius komercinius interesus, bei pažeidžiant viešąjį interesą išsaugoti istorinio Trakų miesto kultūrinį kraštovaizdį ir paveldą ateities kartoms. 
Seimo narys nurodė, kad visuomeninį judėjimą „Gelbėkim Trakus" atstovaujanti dr. Lina Leparskienė ir jis keliais raštais kreipėsi į KPD ir Tarybą, prašydami pateikti informaciją, kuri paaiškintų, kokiu pagrindu ši Taryba minėtu aktu patikslino kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre 17141) duomenis Kultūros vertybių registre, pakoreguodama senamiesčio ribas pietinėje dalyje, t. y. sumažindama šią dalį. Taip pat prašyta pateikti su šiuo visuomenei svarbiu sprendimu susijusius dokumentus, labai aiškiai nurodant, kad prašoma ir minėtų Tarybos posėdžių garso įrašų.  Nors pastarasis prašymas buvo suformuluotas visiškai aiškiai, KPD su savo 2017 m. kovo 21 d. raštu, kuriuo atsakyta į Seimo nario prašymą, garso įrašų nepateikė. 
Kaip nurodo N. Puteikis, KPD sudaromų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų nuostatų (2015 m. sausio 15 d. patvirtintuose KPD direktoriaus įsakymu Nr. Į-9) 14 punkte nustatyta, kad „Tarybų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Tarybos posėdžius protokoluoja sekretorius, protokolo forma turi atitikti Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo", nustatytus reikalavimus. Protokole nurodoma posėdžio vieta ir data, registravimo numeris, posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, kiti posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, balsavimo rezultatai, priimtas sprendimas, jo motyvai, konkretūs Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų apraše nurodyti kriterijai, lėmę sprendimo priėmimą, atskirosios Tarybos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, kita reikiama informacija. Tarybos posėdžių, kuriuose Taryba atlieka šių Nuostatų 5.1–5.5 punktuose nustatytas funkcijas, eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris po posėdžio Tarybos sekretoriaus perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, kuri pridedama prie protokolo". Kadangi Trakų senamiesčio atveju Taryba atliko būtent 5.1–5.5 punktuose nurodytas funkcijas, prie protokolo turi būti pridėtas ir skaitmeninis garso įrašas. 
N. Puteikis pažymi, kad minėtuose posėdžiuose dalyvavę ir pasisakę asmenys teigia, kad KPD pateiktuose protokolų išrašuose nėra užfiksuoti esminiai jų pasisakymų teiginiai, kurie gali būti svarbūs aiškinantis Trakų senamiesčio sumažinimo aplinkybes ir tokio sprendimo pagrįstumą.  „Turiu pagrindo manyti, kad garso įrašų nepateikimas yra ne atsitiktinumas, bet bandymas nuslėpti svarbias aplinkybes, kurios padėtų apginti nuo naikinimo Trakų kultūrinį kraštovaizdį ir paveldą, bet nėra palankios KPD", – nurodo Seimo narys. 
Taip pat N Puteikis paprašė Antikorupcijos komisijos padėti atlikti tyrimą dėl neskaidraus ir galimai korupcinio Tarybos 2016 m. vasario 9 d. akto, kurio rezultatus, gavęs garso įrašus, jis paskelbtų Antikorupcijos komisijos posėdyje. 

Seimo Etikos ir procedūrų komisijai - paaiškinimas dėl sukčiuvienės Dalios Balčiūnienės -Paulauskienės skundo.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijai
2017 03 23
Seimo nario Naglio Puteikio
Paaiškinimas dėl sukčiuvienės Dalios Balčiūnienės -Paulauskienės skundo
Į mane nuolat kreipiasi nukentėję nuo pinigų išviliotojų-sukčių, kurie piktnaudžiaudami pasitikėjimus (būdami geri pažįstami, kaimynai ir pan.) išviliodavo didžiules pinigų sumas. Pinigų išviliojimo schemos, kurias taiko yra panašios – sukčiai ir sukčiuvienės įtikinėja artimai pažįstamus ašarodami, kad trūksta pinigų gydymui, ar žlunga verslo projektas. Dažniausiai nukentėjusieji turi įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuruose sukčiai ir sukčiuvienės remiantis Baudžiamuoju kodeksu už sukčiavimą yra nuteisti, bet nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo įstaigose yra atleisti, nes neva taip greičiau ir geriau atlygins teismo priteistą nukentėjusiems žalą, tačiau sukčiai ir sukčiuvienės neturi savo vardu jokio turto ir nieko nukentėjusiems ne tik negrąžina, bet dar nuolat primena nukentėjusiems, kad už tai, kad drįso kreiptis į teismą juos nubaus – nieko negrąžins.
Analogiškas atvejis yra ir su nukentėjusiais nuo sukčiuvienės Dalios Balčiūnienės -Paulauskienės: į mane kreipėsi klaipėdietė Janina Jokšienė, jos dukra Ilona Strėlienė bei jos vyras Ričardas Adomauskas, informuodami, kad Dalia Balčiūnienė -Paulauskienė apgaulės būdu išviliojo iš J.Jokšienės 115 000 litų, o iš Ilonos Strėlienės bei jos vyro Ričardo Adomausko – 150 000 litų. J.Jokšienė turi įsiteisėjusi teismo sprendimą, kuriuo Dalia Balčiūnienė -Paulauskienė pripažinta kalta. Apylinkės teismo sprendimu jai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes ji yra tokiu būdu apgavusi daugybę žmonių - tai nustatyta kruopščiu prokuratūros tyrimu .Būtent dėl Dalios Balčiūnienės -Paulauskienės piktybiškumo (lošia kazino, važinėja po užsienius, demonstruoja prabangą, o tuo metu apgautosios J.Jokšienė ir I.Strėlienė patiria infarktus, nes paprašiusios atiduoti pinigus gauna tik patyčias) prokurorė prašė realios laisvės atėmimo bausmės.
Deja, Dalia Balčiūnienė -Paulauskienė sugebėjo net ir tokioje situacijoje visus apgauti – apygardos teismui pateikė keliolika lapų neva įrodymų, kad ji periodiškai grąžina skolą J.Jokšienei. Apygardos teismas pasielgė labai keistai – nepatikrino šių keliolikos lapų, prijungė juos kaip įrodymus, patikėjo sukčiuvienės advokato teiginių, kad sukčiuvienė neva gera valia periodiškai grąžina skolą ir pasiremdami būtent tais keliolika lapų panaikino apylinkės teismo sprendimo dalį dėl realios bausmės atlikimo – paliko tik teistumą ir skyrė bausmę lygtinai.
Peržiūrėjus tuos keliolika rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje (kaip lengvinanti aplinkybė) paminėtų lapų, neva įrodančių, kad sukčiuvienė periodiškai grąžina skolą, buvau šokiruotas – ten sudėtos pavedimų kopijos kitiems asmenims, o J.Jokšienei mokėta kelis kartus po dvidešimt litų ir tik teismo posėdžių laikotarpyje. Nesuprantu, kokiu stebuklingu būdu ši sukčiuvienė sugebėjo apgauti Klaipėdos apygardos teismo teisėją, bet jis turėjo būti itin naivus ir itin aplaidus, kad nepastebėtų, jog dauguma pavedimų - kitiems asmenims, beje, nukentėjusiems kitose bylose.
Deja, J.Jokšienė šios teisėjo klaidos laiku nepamatė ir kasacine tvarka neskundė. Tokiu būdu sukčiuvienė Dalia Balčiūnienė – Paulauskienė ne tik išvengė realios bausmės, ne tik išvengė skolos grąžinimo (kai tik teismo sprendimas įsiteisėjo, ji nustojo pervedinėti nukentėjusiai net ir po tuos varganus patyčinius 20 litų), ne tik viešai ir privačiai žemina nukentėjusius, bet J.Jokšienės, I.Strėlienės ir Ričardo Adomausko teigimu toliau vaikšto į kazino ir toliau važinėja po užsienius.
Tokį sukčių ir sukčiuvienių klestėjimą užtikrina labai keistas teisėjo elgesys, praktiškai išmetantis į šiukšlių dėžę kruopštų prokuratūros tyrimą, dar keistesnis teisėjo sprendimas, kuriame nebėra jokių sankcijų už skolos negrąžinimą, keistas Probacijos tarnybos neveiklumas.
Neapsikęsdamas valstybės institucijų veiksmų visumos, kuri sudaro sukčiams ir sukčiuvienėms galimybę negrąžinti skolų nukentėjusiems, parašiau apie visa tai savo feisbuko paskyroje.
Į tą įrašą atsiliepė sukčiuvienė Dalia Balčiūnienė – Paulauskienė – pasiprašė priimama, atvyko į mano kaip Seimo nario būstinę su prabangiu automobiliu, prabangiais rūbais ir brangiais kvepalais, bandė draskyti akis, aiškindama, kad nukentėjusiosios pačios kaltos - neva savo noru atidavė pinigus, nes norėjo išvengti mokesčių, visaip kaip šaipėsi iš nukentėjusių. Į mano klausimus, kada atiduos nukentėjusioms pinigus, atšovė, kad ne mano reikalas, neva neturiu teisės klausinėti.
Dalios Balčiūnienės – Paulauskienės skundo Jums teiginiai, kad klausinėdamas jos, kada ji atiduos pinigus nukentėjusioms, aš žeminu Lietuvos teismus tik patvirtina, kad tokios sukčiuvienės kaip Dalia Balčiūnienė – Paulauskienė neatiduoda nieko nukentėjusiems tik todėl, kad jų atžvilgiu yra priimimai labai keisti teismų sprendimai, užtikrinantys sukčių klestėjimą. Prie to prisideda ir Probacijos tarnybos neveiklumas, leidžiantis sukčiams ir sukčiuvienėms lakstyti po užsienius, lankytis kazino, pramogauti, puotauti ir maudytis prabangoje už nukentėjusiųjų pinigus.
Kol teismuose nėra tarėjų, kol teismuose priimami labai keisti sukčiautojams palankūs sprendimai, kol Probacijos tarnyba leidžia sukčiautojams prabangiai gyventi nukentėjusiųjų sąskaitą, tol lieka vienintelis būdas priversti sukčius ir sukčiuvienes, kurių atžvilgiu yra įsiteisėję apkaltinamieji teismų sprendimai, priversti nustoti žeminti savo aukas, jų atsiprašyti ir sugrąžinti iš jų išviliotus pinigus – viešinti juos ir su jais susijusius faktus. Ką ir darau.
Šį laišką-paaiškinimą Jums taip pat paskelbsiu viešai.
P.S.: jei reikia, galiu pridėti prokuratūros kaltinamąjį aktą, teismų sprendimus ir tuos keliolika lapų, kuriais buvo apgautas apygardos teismo teisėjas.
Naglis Puteikis

2017-03-11

Nedzinskas + KPD = KM (karšti milijonai). Norite praturtėti – investuokite į senamiesčius.

N.Puteikis: panašus tekstas buvo pasakytas šiandien - 2017 03 10 d. Seimo posėdyje kaip pareiškimas - kad liktų ant amžių amžinųjų Seimo stenogramose ir garso įrašuose - tegul tauta žino didvyrių vardus:
Mokykitės iš labiau patyrusių. Darius Nedzinskas moka kurti valstybės apkraustymo schemas. Štai garsi jo operacija – nusiperki iš valstybės „Vakarų skirstomuosius tinklus" už pusę milijardo litų, po to perkainoji valstybės „atsitiktinai" užmirštą įvertinti rinkos kainą jos turtą, pasididini ta suma įstatinį kapitalą, po to sumažini, o skirtumą  - 400 mln . Lt išsimoki dividendais: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/vst-gali-moketi-beveik-100-mln-litu-dividendu.d?id=6224748. Tai primena Kauno holdingų „prichvatizacijos" schemas, kai perki valdišką įmonę už 10 000, nors  jos sąskaitoje  - milijonas, sandėliuose  - prekių už du milijonus, o teritorija ir pastatai verti dar trijų milijonų.
Valstybė  - su nosimi, Vilniaus prekybos akcininkai  - su penkiskart didesne valstybės dovana, nei ankstesnė spec.operacija  - 76 mln. litų dovanų neva susigrąžinto per specialiai tam įsteigtą neįgaliųjų įmonę PVM-o: http://vz.lt/sektoriai/prekyba/2015/08/19/vp-grupes-krize-seseli-metes-spindulys-veikia-iki-siol
Atrodo, kad D.Nedzinskas „Spindulio" (o, koks simboliškas pavadinimas) operacijoje nedalyvavo. Bet inovacinis kūrybingumas tebetrykšta – susipažinkite su operacija „TrakoGeits" (Trakų vartai): Senamiesčiuose investuoti sunku. Jei tik nori ką didesnio pastatyti, tuoj subėga dar neišmirę  R.Ozolo, M.Martinaičio, Č.Kudabos ir kitų visuomeninių paminklosaugininkų pasekėjai ir pradeda cypauti, kad Lietuvos ekonomiką gelbstinčios investicijos užstos ir sudarkys istorinį vaizdą. Čia aš kažko nesuprantu, nes tie biurų ir butų  statytojai už statybų žemę beveik nieko nemoka, bet Laisvos rinkos institutas žino geriau –jei jie sako, kad ant tų dėžučių statybos laikosi Lietuva, vadinasi taip ir yra – juk ten dirba geriausi ekonomikos profesoriai, juk taip?
Dėl tokių nepribaigtų visuomeninių paminklosaugininkų-marginalų rėkavimo senamiesčiuose liko daug nuo konkurentų išsaugotų investavimui tinkamų vietų. Tik reikia žinoti, kaip iš KPD (Kultūros paveldo departamento), gauti „vsio zakonno" dideliam prekybcentriui, ar Trampo stiliaus dangoraižiui.
Taigi,  D.Nedzinsko receptas: randi tokį sklypą senamiestyje, pvz. autobusų stotį Trakų senamiesčio vartuose (tinka ir Klaipėdos, Kauno, Vilniaus senamiesčiai), pėdini pas KPD  (iš tikrųjų  tai yra  NSSD – Naujų statybų skatinimo senamiesčiuose departamentas) direktorės Dianos Varnaitės pavaduotoją Algimantą Degutį ir paprašai, kad jis KPD Vertinimo taryboje organizuotų senamiesčio režimų ir reglamentų tame sklype panaikinimą.
Įspėjimas: niekada to nedarykite patys, nes Vertinimo tarybų yra keturios. Jei ne į tą nueisite, tai jums tuos reglamentus dar pastiprins – turėsite už savo pinigus ten atlikti visokius kvailus urbanistinius, architektūrinius, istorinius tyrimus, tada apskritai viską savo sklype nugriauti, išsikasti pamatus ir dar kartą už tai sumokėti archeologams. Nes trijose iš keturių Vetinimo tarybų dar likę „nedamuštų" ozolistų, arba apie kažkokią reputaciją svaičiojančių paminklosaugininkų.
Tuo tarpu A.Degutis žino, į kurią iš keturių vertinimo tarybų reikia nešti investicinį, t.y. paminklosauginių reikalavimų panaikinimą. O jau tada viskas vyks kaip per sviestą  -  „geroji" Vertinimo taryba žaibiškai organizuoja slaptą  posėdį ir jame be diskusijų, be vykimo į vietą, be nuotraukų, be perspektyvinių ir panoraminių brėžinių ar vizualizacijų, be tyrimų ir nenurodydami jokių argumentų Trakų autobusų stoties sklypą išbraukia iš senamiesčio. KPD šiuos duomenis žaibiškai įkelia į Kultūros vertybių registrą, pastarasis susijungia su Nekilojamojo turto registro ir  - ilgai lauktas momentas - automatiškai ištrina iš Jūsų nusipirkto ar išsinuomoto sklypo visus paminklosauginius reikalavimus ir, kas svarbiausia, VISIŠKAI PANAIKINA visų investuotojų didžiausią siaubą (štai kodėl A.Avulis niekada neinvestuoja paveldo zonose) SPECIALIĄSIAS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGAS.
Vualia – kelias barakams, sandėliams, dėžutėms ir Trampo dangoraižiams laisvas.
Papildomas malonumas (vyšnia ant torto) tame, kad Jūsų konkurentai absoliučiame nokdaune – guli kamputyje ir garuoja iš įniršio. Nes jie šalia  Jūsų išsivalyto nuo paminklosaugos sklypo 20 metų uoliai vykdė visokias valdiškų paveldo veikėjų iš KPD šimtus tūkstančių kainuojančias užgaidas: archeologiniai tyrimai ten, kur nėra jokios archeologijos, tik porą metų nesubyrančių-vienkartinių neva paminklosauginių čerpių pirkimas už aukso kainą, kažkokių neva licencijuotų stalių,  kurie vinies įkalti nemoka, o už darbą prašo, daugiau, nei  plastinės chirurgijos virtuozai, samdymas ir t.t.
P.S.: slaptoji Vertinimo taryba (tik niekam neišduokite):
Romas Pakalnis (pirmininkas) - humanitarinių mokslų daktaras, specializacija Taryboje – želdynų ir kraštovaizdžio nekilnojamasis kultūros paveldas.
Ramūnas Kondratas (pirmininko - humanitarinių mokslų daktaras, specializacija Taryboje – istorinis ir memorialinis nekilnojamasis kultūros paveldas;
Inga Zakšauskienė - humanitarinių mokslų daktarė, specializacija Taryboje – istorinis ir memorialinis nekilnojamasis kultūros paveldas;
Arūnas Boruta - architektūrinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertas, specializacija Taryboje – architektūrinis nekilnojamasis kultūros paveldas;
Audronė Šolienė - architektūrinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertas, specializacija Taryboje – architektūrinis nekilnojamasis kultūros paveldas;
Inesa Alistratovaitė - Kurtinaitienė - humanitarinių mokslų daktarė, specializacija Taryboje – architektūrinis ir urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas;
Ilona Vaškevičiūtė - humanitarinių mokslų daktarė, specializacija Taryboje – archeologinis, povandeninis, mitologinis ir memorialinis nekilnojamasis kultūros paveldas;
Eligijus Juvencijus Morkūnas - humanitarinių mokslų daktaras, specializacija Taryboje – inžinierinis nekilnojamasis kultūros paveldas;
Rasa Butvilaitė - Petrauskienė - humanitarinių mokslų daktarė, specializacija Taryboje – dailės nekilnojamasis kultūros paveldas;
Kęstutis Lupeikis - humanitarinių mokslų daktaras, specializacija Taryboje – dailės nekilnojamasis kultūros paveldas.

Šio teksto autorius - Naglis Puteikis.

2017-03-10

Prašome įvertinti nesąžiningus mainus Trakuose, prieštaraujančius Civiliniam kodeksui ir sudarančius D. Nedzinskui galimybę praturtėti valstybės sąskaita.

Kreipiausi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Konkurencijos tarybą, Viešųjų pirkimų tarnybą ir kitas institucijas prašydamas įvertinti nesąžiningus, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui prieštaraujančius mainus, kurie sudarė verslininkui Dariui Nedzinskui galimybę praturtėti valstybės sąskaita, ne konkurso būdu įgyjant teisę pastatyti privatų komercinį objektą valstybiniame žemės sklype, esančiame Trakų istorinio nacionalinio parko urbanistiniame draustinyje.

 

Visų adresatų paprašyta patikrinti, ar jų priežiūros kompetencijoje esančių įstatymų nepažeidžia sandoris, kuriuo Trakų raj. savivaldybė išmainė beveik pusę Trakų autobusų stoties pastato, esančio sklype Vytauto g. 90, Trakuose, į verslininkui D. Nedzinskui ir/arba jo kontroliuojamoms įmonėms UAB „Trastas" ir/arba UAB „Hakonlita" privačios nuosavybės teise priklausiusį sklypą Vytauto g. 88, Trakuose, tam, kad D. Nedzinskas ir jo įmonės be konkurso ir be aukciono gautų teisę vietoje autobusų stoties pastato pastatyti jam privačios nuosavybės teise priklausantį prekybos centrą, kuriame įsikurtų „Rimi", mokantis nuomą šio statinio savininkui D. Nedzinskui. Šio prekybos centro mažojoje dalyje D. Nedzinskas įrengtų Trakų autobusų stotį, kuri galimai nuosavybės teise atitektų Trakų raj. savivaldybei.

„Manome, kad D. Nedzinskas tokių mainų ir kitais sandorių, susijusių su šiais mainais, būdu neteisėtai gauna savivaldybės ir valstybės pagalbą, t. y. išvengia viešo konkurso, kuriame galėtų rungtis ir kiti prekybos centrai ar verslininkai. Taip pat manome, kad tokiu būdu D. Nedzinskas valstybės nuosavybėje esančiame sklype Vytauto g. 90, Trakuose, neteisėtai įgyja teisę pastatyti komercines jam ar jo įmonėms priklausančias patalpas, nes Trakų raj. savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai nesurengia valstybinės žemės aukciono. Esu įsitikinęs, kad teisę statyti komercines patalpas valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype jis galėtų gauti tik nusipirkęs šią žemę arba iš valstybės nusipirkęs užstatymo teisę, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.160 – 4.164 straipsniuose.", – pabrėžia N. Puteikis.

Seimo narys N. Puteikis paprašė, kad vertinant nurodytą sandorį būtų įvertinti ir šie aspektai:

 

1.      ar neturėjo būti organizuotas viešasis pirkimas, nes ruošiamasi pirkti paslaugą – autobusų stoties rekonstrukciją, sumokant dviem būdais: dalimi tos stoties pastato ir neatlygintinai perleidžiant teises į dalies to sklypo užstatymą;

 

2.      ar Trakų raj. savivaldybė neturėjo skelbti konkurso ar aukciono ir ar tos vertės, kurias ji bando perleisti D. Nedzinskui, nėra tyčia nuvertintos, t. y., ar pardavus tas vertes viešame aukcione ar konkurso būdu nebūtų gautos keliskart didesnės pinigų sumos, nei reikia stoties rekonstrukcijai;

 

3.      ar buvo atliktas mainų sutartimi išmainytų turto dalių vertinimas;

 

4.      ar toks turto vertės ir būsimos naudos (pelno), įgyjamo turto ir su tuos susijusių įgyjamų teisių į valstybinės žemės nuomą finansinės vertės įvertinimas yra pagrįstas ir teisingas;

 

5.      ar atliekant tokį vertinimą, jei jis apskritai buvo, atsižvelgta į tai, kad D. Nedzinsko įmonė „Trastas" mainų sutartimi įgijo 47/100 dalis susidėvėjusio autobusų stoties pastato, t. y. mažiau nei 50 proc., tačiau įgyvendinus parengto projekto sprendinius D. Nedzinskui priklausanti nuosavybė išaugs beveik dvigubai, t. y. privačios nuosavybės teise jam atiteks 90 proc. planuojamo pastato ploto (prekybos centrui ir kitiems jo privatiems komerciniams objektams), o savivaldybei liks tik 1/10 autobusų stočiai ir kitiems viešosios paskirties objektams;

 

6.      ar atliekant tokį vertinimą, jei jis apskritai buvo, atsižvelgta į tai, kad iki rekonstrukcijos D. Nedzinskas gavo teisę į valstybinės žemės nuomą tik į 0,2764 ha dalį valstybinės žemės sklypo Vytauto g. 90, Trakuose, o po rekonstrukcijos jis gaus neatlygintinai teisę jau į dvigubai didesnę šio sklypo dalį, t. y. į 0,529 ha (viso žemės sklypo plotas yra 0,5881 ha).

 

Primename, kad planuojama prekybos centro statyba išprovokavo dėl kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimo susirūpinusios visuomenės protestą, visuomeninės iniciatyvos „Gelbėkim Trakus" paskelbtą peticiją internete jau pasirašė apie tūkstantis piliečių (http://peticijos.lt/visos/72276/signed).

 

2017-03-09

Nedzinsko-Rudelienės prekybcentris “RIMI TrakoGeits” - tipinė valstybės biudžeto apvogimo schema.

Buvęs "Vilniaus prekybos" akcininkas Darius Nedzinskas ieško kur investuoti dalį neteisėtai iš valstybinės įmonės "Vakarų skirstomieji tinklai" išplukdytų dividendų. Labai apibendrinant taikyta tokia schema: įmonė išnuomojama "Vilniaus prekybai", perkainojamas turtas, nors tai turėjo būti padaryta prieš išnuomojant, tada dėl perkainojimo susidaręs perviršis paverstas dividendais ir išmokėtas VP-os akcininkams. Dabartiniam "Vilniaus vandenų" valdybos pirmininkui D.Nedzinskui šios valstybės apgavimo schemos neužtenka - sugalvojo naują. Tam pasitelkė Liberalų sąjūdžio Trakų merę Editą Rudelienę - sugalvojo tipinę valstybės apkraustymo machinaciją - autobusų stoties žemė mainais į D.Nedzinsko prekybcentrį "TrakoGeits" (nuomą D.Nedzinskui mokėtų RIMI). XIX a.pabaigoje šis įvažiavimas nuo Vilniaus pusės buvo vadinamas Trakų vartais. Dabar ten - Trakų autobusų stotis. Trakuose, Klaipėdoje, Kaune, Alytuje, kitose savivaldybės, kur autobusų stočių žemė buvo padovanota koncernų prekybcentriams, valstybė buvo brutaliai apvogta, nes ji iš tokio pseudosandorio tegauna tik apgailėtinas sumas už žemės nuomą, o mainais dovanoja milijonų vertės teisę statyti ant valstybės žemės. Nekilnojamojo turto mokestis negali būti vertinamas kaip koncerno investicija, nes visais atvejais bet kam ir bet kur pastačius negyvenamos paskirties pastatą tas mokestis atsiranda automatiškai. Tokiose savivaldybėse tiek pozicija, tiek opozicija dėl aukščiau minėtų apgaulingų sandorių, kuriais apvaginėjama valstybė, nesikreipdavo į prokuratūrą ar teismus, o ministerijos, Seimai ir Vyriausybės apsimesdavo, kad čia "vsio zakonno". Jei kas netyčia ir kreipdavosi, tai teisėsaugininkai numuilindavo patys visi žinome, kodėl ir už kiek. Tokių žemės sklypų dovanojimo ar teisės į užstatymą dovanojimo niekur pasaulyje ir pačioje Lietuvoje nėra - pabandykite ant privačios žemės nemokamai pasistatyti prekybcentrį - savininkas paprašys arba už dešimtis milijonus nupirkti žemę, arba sumokėti milijonus už teisę statyti. Apgailėtinų dydžių žemės nuomos ir nekilnojamojo turto išmaldėlės į valstybės bei savivaldybių sąskaitas tūkstančius kartų mažesnės, nei koncernų politikams ir valstybės tarnautojams dovanojami briliantiniai laikrodžiai (Kurlianskis buv.VMI vadovui Bradauskui: „ ... čia va, gimtadienio proga. Čia Lietuvoj yra kokį 30 žmonių, kurie tokį turi..."). Visas šis statybų planas yra neteisėtas, nes galimybė statyti prekybos centrą autobusų stočiai suformuotame sklype Vytauto g. 90 atsirado po to, kai D. Nedzinsko įmonė mainų sutartimi išmainė sklypą, esantį Vytauto g. 88, į Trakų r. savivaldybės įmonei UAB „Trakų autobusai" priklausiusio autobusų stoties pastato dalį, nors tokie mainai įstatymais yra seniai uždrausti. Taip pat nesuprantama, kodėl neskelbiamas konkursas tarp prekybos centrų – gal kiti pasiūlytų statyti prekybos centrą tinkamesnėje vietoje, nežalojant istorinio kraštovaizdžio, o vietoje „Rimi", mokančio savo darbuotojams vienas mažiausių algų tarp prekybos centrų, atsirastų kitas, mokantis žymiai daugiau, pvz. prieš savaitę viešai buvo skelbta, kad LIDL-as moka vidutinę algą dviem šimtais eurų per mėnesį didesnę, nei RIMI. Be to, panašiai kaip verslininko Arvydo Avulio planuojamos statybos Žalgirio stadiono vietoje atveju, Trakų r. savivaldybė su Nacionaline žemės tarnyba ruošiasi D. Nedzinskui už 0 eurų padovanoti teisę statyti valstybei priklausančiame sklype, nors bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje verslininkai sumokėtų valstybei didžiulius pinigus už teisę statyti tokius objektus, o Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse tokia verslininkų pareiga – nusipirkti iš valstybės teisę statyti nuomojamame sklype – taip pat yra numatyta. Taigi, verslininkas D. Nedzinskas ir Trakų r. savivaldybė šioje istorijoje bando pažeisti ne tik paminklosauginius įstatymus, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus, o neskelbdami konkurso, neorganizuodami valstybinės žemės sklypų aukciono, dovanodami užstatymo teisę iškraipo rinką necivilizuoto verslo naudai, valstybės biudžetas dėl tokių schemų taikymo dešimtmečiais negauna milijardų eurų į biudžetą. Štai kodėl Lietuvos BVP vienam gyventojui yra toks pats, kaip ir Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, bet pačio BVP perskirstymas per biudžetą yra žymiai mažesnis, dėl ko algos ir pensijos Lietuvoje trečdaliu mažesnės, nei minėtose šalyse. Dėl tokios situacijos yra kalti godžių koncernų korumpuojami politikai ir teisėsaugininkai, leidžiantys tęstis tokiam valstybės apiplėšinėjimui, kuris sukelia didžiausią ES-e emigraciją ir tautos nykimą.