Klaipėdos politikams teks grąžinti neteisėtai gautus pinigus

Dar pernai kreipiausi dėl mano manymu neteisėtai gaunamų pajamų į prokuratūrą

Prokurorai teismo prašo biudžetui grąžinti Klaipėdos miesto tarybos nariams nepagrįstai išmokėtus atlyginimus

www.DELFI.lt 2009 sausio mėn. 28 d. 16:42

Gindamas viešąjį interesą, Klaipėdos miesto vyriausiasis prokuroras miesto apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį dėl piniginių lėšų priteisimo. Ieškinyje prašoma priteisti iš Klaipėdos miesto tarybos narių 56 tūkst. 592 litus ir šią sumą grąžinti miesto biudžetui.

Tyrimas dėl galimai nepagrįsto atlyginimo mokėjimo Klaipėdos miesto tarybos nariams prokuratūroje buvo pradėtas 2008 m. rugpjūčio 8 d., gavus vieno iš miesto tarybos narių – Naglio Puteikio – prašymą.

Tyrimą atlikusi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Irina Valadkienė nustatė, kad 2006-2008 metais, pažeidžiant Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, 44 miesto tarybos nariams buvo nepagrįstai išmokėta 56 tūkst. 592 litų suma atlyginimo.

Nė vienas tarybos narys gauto atlyginimo į savivaldybės biudžetą nesugrąžino.

„Atliekant šį didelės apimties tyrimą teko su prašymais kreiptis į kelias valstybines institucijas bei į visų miesto tarybos narių pagrindines darbovietes",– sakė prokurorė I. Valadkienė.

Nustačius, kad vienu metu atlyginimas miesto tarybos nariams buvo mokamas ir jų pagrindinėse darbovietėse, ir už laiką, praleistą vykdant savivaldybės tarybos nario pareigas, konstatuotas įstatymų pažeidimas.

„Miesto tarybos nariai turi teisę gauti atlygį už darbą taryboje, tačiau jie savivaldybei turi pristatyti pažymas apie tuo metu iš pagrindinės darbovietės negautą atlyginimo dalį. Tokių pažymų nė vienas tarybos narys nepristatė", – paaiškino prokurorė.

Nustatyta, kad vieni tarybos nariai už darbą savivaldybėje gavo vos per 100 litų, kiti – daugiau nei du tūkstančius. Iš kiekvieno tarybos nario atskirai teismo prašoma priteisti jo nepagrįstai gautą atlyginimo dalį.

Socialinė nelygybė: po lygiai, ar broliškai?

Visuomenė niekaip nesupras, kodėl visi turi susiveržti „po lygiai"

V.Rubavičius: Mūsiškiams Barackas Obama – ne pavyzdys

N.P.: Aišku, kad ne pavyzdys. Nes jei toks būtų, tai valdžios politikai būtų paterėjų algas pirmiausia įšaldęs (toks pirmasis JAV prezidento žingsnis)

...Visuomenė gali suprasti ir būtinumą „susiveržti diržus". Tačiau niekaip nesupras, kodėl visi turi susiveržti „po lygiai". Ta susiveržimo lygybė yra gryniausia demagogija. Juk jei, pavyzdžiui, 20 procentų mažinamas 1000 ir 10 000 litų uždirbančių atlygis, tai mažiau uždirbančių gyvenimas pablogėja kur kas labiau nei daugiau uždirbančių. Mūsų politikams jau seniai derėjo suvokti, jog procentinė „lygybė" socialiniame gyvenime virsta didžiausia nelygybe ir žmonės šitai jaučia. Propaguodama tokią „lygybę" Vyriausybė niekaip negali atsisakyti prigimtinės nuostatos – kad ir kokios krizės ištiktų, nebloginti turtingųjų padėties.

Gali būti, jog nedaug prasmės kalbėti apie būtinumą sutelkti visuomenę, kad ji paremtų reformatoriškus veiksmus. Neseniai paskelbti sociologinės apklausos duomenys teigia, jog Lietuvos politikais pasitiki tik 1 procentas žmonių. Toks tad mūsų politinės korupcinės sistemos ir demokratijos įvertinimas. Nėra ir negali būti jokios veiksmingos demokratijos tokioje visuomeninėje terpėje, kur visiškai nepasitikima politikais, kur vyrauja visiška politikų sluoksnio ir visuomenės atskirtis. Vadinasi, lygiai taip pat nepasitikima ir politine sistema. Juk naivu būtų manyti, kad Lietuvoje gera demokratinė politinė sistema veikia pati savaime – be politikų ir be jais nepasitikinčios visuomenės. Ir ne tik veikia savaime, bet ir teikia nieko nenutuokiančiai visuomenei demokratijos „gėrybes". Tačiau mūsų politikai taip ir mano – reformos vykdomos Seime, kuriam po rinkimų visuomenė visiškai nereikalinga...

Pilietiškiausiais išrinkti klaipėdiečiai

Pilietiškiausių klaipėdiečių 2008 m. rinkimai  Vytauto Liaudanskio nuotr.

N.P.: ačiū tiems, kas mane pasiūlė ir kas už mane balsavo, stengsiuos neapvilti

Misija: akcijos "Aš – pilietis" vertinimo komisijai teko nelengvas darbas išrinkti vertus pilietiškiausiųjų vardų

KLAIPĖDA 2009-01-28 Daiva Janauskaitė

 

Vakar  paaiškėjo konkurso "Aš – pilietis" laureatai. Juos išrinko vertinimo komisija, kurioje – pernai pilietiškiausiais išrinkti klaipėdiečiai.

Nuo pat metų pradžios miesto gyventojai siūlė už gražius ir taurius poelgius pagarbos nusipelniusius miestiečius įrašyti į sąrašą pilietiškiausiems išrinkti. Sąraše buvo 43 pavardės.

Vertinimo komisijos nariai teigė jutę didžiulę atsakomybę dėl jiems patikėto darbo.

Išsiskyrė nuomonės apie tai, kas yra pilietiškas poelgis ir koks žmogus gali vadintis pilietišku. Ginčytasi, ar galima tokiu skelbti jau seniai mirusį kunigą Bronislovą Burneikį. Dauguma komisijos narių sutarė dėl vieno – šio žmogaus nuopelnai Klaipėdai kol kas įvertinti pernelyg kukliai.

Keli vertinimo komisijos nariai tikino iš sąrašo išrinkę mažiau žmonių, nei buvo prašyti, teigdami, kad negalėjo vertinti tų, apie kurių nuveiktus darbus mažai ką težinojo.

Beįsiplieskiančios diskusijos rodė pernai pilietiškiausiais išrinktų klaipėdiečių norą patikėtą misiją atlikti kuo sąžiningiau.

Vasario 16-ąją Žvejų rūmuose iškilmingai bus pagerbti ir apdovanoti miesto vėliavomis vakar išrinkti klaipėdiečiai.

Daugiausiai balsų gavo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios šviesaus atminimo klebonas B.Burneikis – už atkaklumą statant, atgaunant bei atkuriant Marijos Taikos Karalienės bažnyčią.

Alfonsas Šiaulytis, klaipėdietis, kuris niekieno neraginamas ir neprašomas stengiasi išsaugoti Ablingos memorialą.

Sigitas Jurčys, Kretingos vienuolyno brolis pranciškonas Benediktas, vienas iš brolių besirūpinantis už suaukotus pinigus statyti dvasinės paramos centrą Klaipėdoje.

Menininkė Dalia Bielskytė – už atsidavimą ir pasiaukojimą sergantiems leukemija, jų artimiesiems.

Naglis Puteikis, miesto tarybos narys, pilietiškumą demonstruojantis viešindamas savivaldybės darbuotojo aferas ir painiojamus viešuosius bei privačius interesus, jis yra ir didelis gyventojų interesų gynėjas.

Vytautas Vileiša, vadinamas šių laikų knygnešiu, neraginamas ir beveik niekieno neremiamas, keliolika metų į Kaliningrado sritį lietuvių bendruomenei vežantis lietuviškus laikraščius ir knygas.

Osvaldas Kudzevičius, jachtos "Lietuva" kapitonas, išugdęs ne vieną dešimtį buriuotojų.

Birutė Zeigienė, kukli bendrovės "Klaipėdos vanduo" tarnautoja, būdama Raudonojo Kryžiaus organizacijos nare, lanko senus ir neįgalius žmones, tvarko jų buitį, perka maisto produktus.

Vacys Vaivada, Klaipėdos universitete dirbantis humanitarinių mokslų daktaras, už antrą sezoną rengiamų paskaitų ciklą "Vakarai su senąja Klaipėda".

Romualdas Ramašauskas, Karinių jūrų pajėgų kapelionas. Su auklėtiniais jis lanko skurstančias šeimas, padeda pernai Danijoje pratybų metu žuvusio kario šeimai.

Aloyzas Každailis, išauginęs Lietuvos Jūrų muziejų nuo mažutės Klaipėdos kraštotyros muziejaus Jūrų skyriaus ekspozicijos iki giganto Kopgalyje.

Indrė Dirgėlienė, Klaipėdos kolegijos dėstytoja, kuri savo šiluma ir dvasios turtais dalijasi su benamiais, beglobiais žmonėmis, organizuoja šventes, stengdamasi atkreipti dėmesį į amžinąsias vertybes, į atjautos ir besąlygiško dosnumo galią.

Viktoras Usovas, organizuojantis ir vedantis renginius, ieškantis rėmėjų, inicijuojantis jaunimo diskusijas opiais klausimais, jis bendrauja ir padeda vaikų globos namų auklėtiniams.

Petras Bielskis, režisierius, teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras, klojimo teatro fenomeno puoselėtojas.

"Lions" Klaipėdos apskrities moterų klubas "Smiltė" – trečią kartą organizavo meninių darbų aukcioną, kad jame surinktas lėšas įteiktų onkologinėmis ligomis sergančių vaikų sunkiai besiverčiančioms šeimoms.

Skaistutė ir Romaldas Idzelevičiai, sportinių šokių kolektyvo "Žuvėdra" vadovai, gaudami menką finansavimą, sugeba suburti darnų ansamblį, išugdyti profesionalius šokėjus ir uždegti juos noru pasiaukojamai dirbti.

 

Ta tema straipsnis VE 2009 01 28 - Išrinkti dar šešiolika pilietiškiausiųjų

Savivaldybės organizuotos akcijos "Aš - pilietis 2007" laureatai, išrinko šių metų pilietiškiausius klaipėdiečius

Išrinkti dar šešiolika pilietiškiausiųjų VE 2009 01 28

Vakar komisija, kurią sudarė pernai uostamiesčio savivaldybės organizuotos akcijos "Aš - pilietis" laureatai, išrinko šių metų pilietiškiausius klaipėdiečius.

Prieš pradedant balsuoti, kilo aistringa diskusija, kas apskritai yra pilietis, ar renkami Klaipėdos piliečiai, ar Lietuvos piliečiai, ar į kandidatų sąrašus galima įrašyti tokius garbingus žmones, kaip šviesaus atminimo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas Bronislovas Burneikis, ir dar daugiau įvairiausių klausimų kilo garbingiems pernai pilietiškiausiais pripažintiems šiemetinės komisijos nariams.

Tačiau aistroms kiek aprimus, kiekvienas pernykštės akcijos laureatas rinko savo favoritus iš 44 miestelėnų pasiūlytų kandidatų, ir pagal surinktus komisijos narių balsus šiųmetinis pilietiškiausiųjų šešioliktukas išsirikiavo taip:

1. Bronislovas BURNEIKIS. Šviesaus atminimo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebono B. Burneikio jau keliolika metų nebėra su mumis. Tačiau jis yra palikęs gilius pėdsakus miestelėnų sąmonėje ir sielose. Ir nemarų paminklą - bažnyčią bei paties liedintus varpus, kurie skamba ir šiandien. Dėl Marijos Taikos Karalienės bažnyčios statybos B. Burneikiui teko pabuvoti ir lageriuose, ir gerokai pakovoti dėl eksproprijuotos bažnyčios grąžinimo Klaipėdos tikintiesiems bei iš naujo ją įrenginėti.

2. Alfonsas ŠIAULYTIS, klaipėdietis nuo pokario, niekieno neraginamas ir neprašomas, stengiasi išsaugoti Ablingos memorialą. Visus sunkiai uždirbtus pinigus jis naudoja būtent tam tikslui.

3. Sigitas JURČYS. Klaipėdoje gimęs, augęs, brendęs S. Jurčys, šiandien - brolis pranciškonas Benediktas Kretingos vienuolyne, jaučia skolą gimtajam miestui. Ją bando grąžinti įvairiais būdais, tarp jų - ir "Vilties bėgimu" Klaipėdos gatvėmis. Už surinktas lėšas broliai pranciškonai šiemet ketina pradėti dvasinės paramos centro Klaipėdoje statybą.

4. Dalia BIELSKYTĖ, menininkė, - už atsidavimą ir pasiaukojimą sergantiems leukemija, jų artimiesiems.

5. Naglis PUTEIKIS, miesto Tarybos narys, žmonių nuomone, demonstruoja pilietiškumą viešindamas savivaldybės darbuotojų aferas, gindamas gyventojų interesus, kovodamas dėl cheminių įmonių taršos mažinimo.

6. Vytautas VILEIŠA, šiuolaikinis knygnešys, neraginamas ir beveik niekieno neremiamas, jau keliolika metų į Kaliningrado sritį lietuvių bendruomenei vežantis lietuviškus laikraščius ir knygas. Aktyvus Vytautų klubo narys.

7. Osvaldas KUDZEVIČIUS, jachtos "Lietuva" kapitonas, išugdęs ne vieną dešimtį buriuotojų. Penkis kartus su savo mokiniais jis dalyvavo tarptautinėje regatoje "The Tall Ships Races" ir taip garsino Lietuvos vardą.

8. Birutė ZEIGIENĖ, kukli AB "Klaipėdos vandenuo" tarnautoja, kaip Raudonojo Kryžiaus visuomenininkė, tyliai, be jokios reklamos lanko senus ir neįgalius žmones, tvarko jų buitį, perka maisto produktų ir pamaitina tuos, kurie laukia josios pagalbos.

9. Vacys VAIVADA, Klaipėdos universitete dirbantis humanitarinių mokslų daktaras, už antrą sezoną rengiamų paskaitų ciklą "Vakarai su senąja Klaipėda".

10. Romualdas RAMAŠAUSKAS, Karinių jūrų pajėgų kapelionas. Jį šauktiniai gerbia kaip tėvą, o auklėtiniai kartu su kunigu lanko skurstančias šeimas, padeda pernai Danijoje pratybų metu žuvusio kario šeimai. Visi, kas šį dvasininką pažįsta, negali atsistebėti jo nešamu gėriu žmonėms.

11. Aloyzas KAŽDAILIS. Šiemet Jūrų muziejus švęs savo gyvavimo Kopgalyje 30-metį. Tačiau muziejaus ištakos - 1971-ieji. Nuo mažutės Klaipėdos kraštotyros muziejaus Jūrų skyriaus ekspozicijos Manto g. 14 iki giganto Kopgalyje - visa epocha, siejama su A. Každailio vardu. Pilietiškumas jam nesvetimas ir šiandien, kai Jūrų muziejų beaplanko savo malonumui.

12. Indrė DIRGĖLIENĖ visą savo laiką skiria lietuvių liaudies folklorui populiarinti ir puoselėti. Klaipėdos kolegijos dėstytoja savo šiluma ir dvasios turtais dalijasi su benamiais, beglobiais žmonėmis, organizuoja šventes, stengdamasi atkreipti dėmesį į amžinąsias vertybes, į atjautos ir besąlygiško dosnumo galią.

13. Viktoras USOVAS, "Jaunosios auksinės širdies" nominantas ir laureatas, Klaipėdos savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narys, Lietuvos moksleivių sąjungos tarybos garbės narys, Klaipėdos jaunimo organizacijų sąjungos "Apskritas stalas" savanoris, karatė mokyklos "Shodan" sekretorius ir teisėjas. Jis organizuoja ir veda renginius, ieško rėmėjų, inicijuoja jaunimo diskusijas opiais klausimais, bendrauja ir padeda vaikų globos namų auklėtiniams.

14. Petras BIELSKIS. Pristačiusieji šį Klaipėdos universiteto dėstytoją teigė jį esant Dievo dovana universitetui ir studentams. O dar labiau - visai Lietuvai, kuriai jis kuria teatro fenomeną. Ir, galima sakyti, už ačiū.

15. LIONS Klaipėdos apskrities moterų klubas "Smiltė". Šis klubas pernai jau trečią kartą organizavo meno kūrinių aukcioną, kad jame surinktas lėšas įteiktų onkologinėmis ligomis sergančių vaikų sunkiai besiverčiančioms šeimoms.

16. Skaistutė ir Romaldas IDZELEVIČIAI, sportinių šokių kolektyvo "Žuvėdra" vadovai, visame pasaulyje garsinantys Lietuvos ir Klaipėdos vardą. Gaudami menką finansavimą, sugeba suburti darnų ansamblį, išugdyti profesionalius šokėjus ir uždegti juos noru pasiaukojamai dirbti.

P.S. Vakar po balsavimo komisijos nariai dar pasiliko tartis: gal steigti pilietiškiausiųjų klubą? Na, o "Vakarų ekspresas" nuo rytojaus pradės pasakoti šiemet pilietiškiausiais pripažintų miestelėnų istorijas.

Gražina JUODYTĖ

Seimo narys E.Jurkevičius prašo gerbti žymaus kraštiečio atminimą ir jį puoselėjančius žmones

P. Šadausko nuotr.:  Klaipėdos krašto gubernatoriaus J. Žiliaus-Jonilos palaidojimo vietą žymi kuklus paminklas, o pati kapavietė virtusi taku

Kartu su seimo nariu kovojame su neįtikėtinu biurokratizmu

N.P.: čia patalpintas mano kreipimasis dėl kun. Jono Žiliaus – Jonilos (1870-1932) kapavietės.

PRANEŠIMAS  SPAUDAI 2009 01 28

LR Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus iniciatyva Klaipėdos politikų ir valdininkų darbotvarkėn grįžo Klaipėdos krašto gubernatoriaus, poeto, kunigo Jono Žiliaus – Jonilos (1870-1932) kapavietės sutvarkymo klausimas.

Senosiose Smiltynės kapinaitėse besiilsinčio visuomenės veikėjo kapą žymi  kuklus paminklas, pats kapo kauburėlis sunykęs, per jį eina žmonių takai. Į Seimo narį pagalbos kreipėsi du garbūs klaipėdiečiai Kazimieras Povilaitis ir Petras Šadauskas.  Jie  nuo 2005-ųjų varsto Klaipėdos valdžios institucijų duris, prašydami paramos jų iniciatyvai deramai sutvarkyti  žinomo šio krašto veikėjo kapavietę. Valdžiai buvo pateikti net keletas galimų kapavietės sutvarkymo variantų, tačiau nuo 2005-ųjų šis  klausimas iš vietos taip ir nepajudėjo.  Seniems klaipėdiškiams, miesto patriotams skaudu, kad kapavietė negerbiama, ją nuolat mindo turistai, kapinaičių lankytojai.

Seimo narys E. Jurkevičius kartu su visuomenininkais kreipėsi į Klaipėdos miesto tarybos narį N. Puteikį ir sausio 28-ąją šis klausimas jau buvo  nagrinėjamas  Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio komitete.

Svarstant visuomenininkų iniciatyvą  paaiškėjo, jog J. Žiliaus – Jonilos kapavietės sutvarkymo idėja buvo „numarinta"  2007-aisiais. Kultūros skyriaus specialisto sukviesta komisija nepalankiai įvertino pasiūlytą projektą (jo autoriai į svarstymą nebuvo pakviesti) ir daugiau prie šios temos nebegrįžo. Iki šiol neįrengta ir apie J. Žiliaus – Jonilos palaidojimo vietą informuojanti  lenta. Savivaldybės valdininkų  abejingumą visuomenininkų iniciatyvai Miesto ūkio komiteto narys N. Puteikis siūlė įvertinti nuobaudomis.

Kovo 2-ąją bus minimos 77-osios Jono Žiliaus – Jonilos mirties metinės. Šiandien konstatuota, jog iki šios datos padėtis Smiltynės kapinaitėse greičiausiai jau nepasikeis. Miesto ūkio komiteto vadovas įpareigojo šiuo klausimu sukviesti dar vieną specialistų pasitarimą ir numatyti konkrečias priemones, kaip būtų galima sutvarkyti  istorinės asmenybės amžinojo poilsio vietą.

Seimo narys E. Jurkevičius išreiškė viltį, kad gerai iniciatyvai įgyvendinti nebeprireiks dar kelių metų: „Klaipėdos savivaldybė turėtų gerbti ir žymaus kraštiečio atminimą, ir žmones, neleidžiančius užmarštin nugrimzti mūsų istorijai".

Daugiau informacijos Evaldas Jurkevičius LR Seimo narys +370 698 42650

Nuo mokytojų besislepiantys Klaipėdos politikai mažins jiems algas?

Fotografijoje: Laima Juknienė, Klaipėdos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė

 

N.P.: dar pridurčiau, kad ne tik patys slepiasi, ar tinklapį išjunginėja ar bando nesvarstyti tam skirtame komitete, bet nori tuos nuo mokytojų nusuktus pinigus išmokėti vokelių pavidalų tų vokelių iki šiol neatsisakiusiems tarybos nariams.

KLAIPĖDOS ŠVIETIMO DARBUOTOJŲ PROFESINĖ SĄJUNGA

Pranešimas spaudai

2009-01-28

Nuo mokytojų besislepiantys politikai jiems mažins algas?

Klaipėdos savivaldybės valdininkai ir miesto tarybos nariai slėpdami švietimo bendruomenei svarbią informaciją tikriausiai švietimiečių sąskaita nori užkaišioti biudžeto skyles. Tuo įsitikinusi Klaipėdos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

Artimiausiame miesto tarybos posėdyje bus svarstomi ir švietimo bendruomenei svarbūs sprendimų projektai. Vienas jų – dėl priedų mokytojams ir mokyklų vadovams skyrimo ir jų dydžio nustatymo.

„Tačiau iki šiol tokio sprendimo projekto nesame matę. Nežinome, ar jis buvo svarstomas Ugdymo ir jaunimo reikalų ir kituose komitetuose. O jei ir buvo svarstomas, nežinome, kas buvo nuspręsta. Bėda ta, kad informacija apie komitetų posėdžius, matyt, specialiai netalpinama Klaipėdos savivaldybės interneto svetainėje", - teigė Klaipėdos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Laima Juknienė.

Iki šiol gimnazijų, vidurinių mokyklų 11-12 klasių mokytojams buvo skiriama 10 proc. atlyginimo dydžio priedas už kontaktines valandas, mokyklų vadovams – 15 proc. Priedai kitiems mokytojams buvo skiriami už darbą su pagal adaptuotą mokymo programą besimokančiais vaikais. Įstatymai leidžia skirti 5-20 proc. dydžio priedus. Dydžius nustato miesto taryba.

„Dabar teko girdėti ir skaityti spaudoje, kad priedus ketinama sumažinti iki 5 proc. Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius yra aiškiai pasakęs, kad mokytojams ir gydytojams priedų negalima mažinti. Tačiau panašu, kad Klaipėdos politikai elgsis kitaip. Pinigai priedams mokėti yra valstybės dotacija, tad kur jie nukeliaus, jei nebus tikslingai išmokėti pedagogams? Atrodo, kad mokytojų sąskaita siekiama subalansuoti viso miesto biudžetą ir taip neva didėjantys mokytojų atlyginimai bus sumažinti", - dėstė L.Juknienė.

Jos teigimu, blogiausia yra tai, kad švietimo bendruomenė apie tokius sprendimus nėra informuojama, su ja nesitariama, nors ir Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius viešai deklaravo, kad su profesinių sąjungų atstovais nuolat kalbėsis.

„Tačiau tai tik žodžiai. Pati prieš kelias dienas skambinau merui ir prašiau pasirūpinti, kad švietimo bendruomenei aktualūs miesto tarybos sprendimo projektai, informacija apie jų svarstymą komitetuose atsirastų Klaipėdos savivaldybės interneto tinklalapyje. Meras pažadėjo, kad viskas bus sutvarkyta, tačiau tinklalapis vakar apskritai neveikė. Kodėl nuo mūsų slepiamasi? Ar tik ne todėl, kad taip lengviau priimti sprendimą, o po to tik „nuleisti" jį vykdyti. Ir taip jau ne pirmą kartą. Tai kokia čia demokratija?" – retoriškai klausė L.Juknienė.

Daugiau informacijos suteiks:

Laima Juknienė, Klaipėdos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė

Mob. tel.: 8-650-27057

Taupymo prioritetai: šampanas ar vaikai?

Klaipėdoje vaikų žaidimo aikštelės aukojamos mero reprezentaciniam fondui

N.P.: Tris įdomias žinias mums visiems paskleidė Klaipėdos m. savivaldybė:

Pirmoji (skaitant garsiai, balse turi skambėti džiugesys):

...Mažiesiems skirtos laisvalaikio vietos prastai atrodo tiek darželių teritorijose, tiek prie daugelio daugiabučių. Tiesa, prieš kurį laiką buvo planuota skirti lėšų aikštelių prie gyvenamųjų namų renovacijai ir naujų įrengimui, tačiau ...pasak Klaipėdos savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo Algio Gaižučio, žaidimų aikštelėms ketinta skirti apie 200 tūkst. Lt, tačiau anot valdininko, sunkmečiu tai nėra pirmojo būtinumo klausimas. Todėl vasarį tvirtinant šiųmetinį miesto biudžetą greičiausiai šie pinigai nebebus vaikų žaidimų zonoms.

Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybos viršininkė Violeta Gembutienė teigė, kad dėl lėšų trūkumo nebeplanuojama tvarkyti ir uostamiesčio vaikų darželių teritorijose esančių žaidimų aikštelių. „Dėl sudėtingos finansinės situacijos mažinami pinigai ir darželių remontui, galvoti apie vaikų žaidimų aikšteles – minties nėra", – pripažino V.Gembutienė. Net ir lėšos, numatytos darželių langų keitimui, sienų apšiltinimui ir kitiems remonto darbams, pasak jos, gali būti sumažintos 50 procentų...

Antroji naujiena (skaityti su lūdesiu): Siekiant sutapyti daugiau lėšų svarstoma galimybė vasarą uostamiesčio darželius dviems mėnesiams apskritai uždaryti. Savivaldybės administracija dar laukia švietimo įstaigų pasiūlymų, kuriais remiantis vadinamasis antikrizinis planas dar būtų tobulinamas.

Pasirašo Viešųjų ryšių poskyris

Ir trečioji žinia (skaitant veido išraiška turi būti tokia, kokia yra mero šypsena kartu su šia džiugia žinia išsiuntinėtoje fotografijoje - žr. aukščiau):

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, planuojama, turės savo fondą reprezentacinėms išlaidoms. Kas mėnesį jam planuojama skirti 1 vidutinį darbo užmokestį, t. y.  2319 litų. Per metus susidarytų 28 tūkst. litų siekianti suma.

Reprezentacinės išlaidos apima atstovavimą šalyje ir užsienyje bei kitas reikmes: nusipelniusių asmenų jubiliejų, Savivaldybės apdovanojimų įteikimo progomis teikiamų suvenyrų, gėlių, sveikinimo raštų pirkimo išlaidoms ir panašiai. Pinigus iš fondo meras galės skirti užsienio svečių priėmimui, oficialiesiems priėmimams, apdovanojimams, padėkos raštams, gėlėms ir t. t.

Ar liksiu su sveikais stiklais ir su visais dantimis?

Gaunu į kuprą už didžiulių valdžios algų kritiką nuo ... savų

N.P.: Už nuolatinę milžiniškų valdžios algų kritiką jau pradedu gauti į kuprą ir nuo tų, kuriuos aš pats gerbiu ir vos ne kasdien skaitau, pvz.:

Partizanas: Pasikartosiu, nesutinku su jumis, gerbiamas Nagli, dėl kritikos. Jūs neteisingai kritikuojate TS-LKD. Ir nėra čia ko gerėtis budulių riaušėmis. Manau, sunkiu metu reikia vieningai, petys petin stoti į kovą prieš melą, šmeižtą, purvasklaidą, LKP-LDDP-LSDP, budulius. Kritikuoti lengva, bet dirbti sunku.

troy : Krizė visur. Tuo džiaugtis politikui nederėtų ir džiaugtis masiniais protestais taip pat.

Kaip konservui derėtų būti kiek konstruktyvesniam mano galva.

Pikasas...Nustebino Naglio Puteikio populizmas. Jei politikas praranda logiškas sąsajas su realybe, tai tokie siūlymai vadintini " politikanstva" . Kiekviena partija turi ieškoti, kaip pakelti savo įvaizdį rinkėjų tarpe. Tačiau perdėtas populizmas turi tik momentinę sėkmės garantiją. Vėliau jis gali susilaukti kur kas didesnių smūgių. Jau kam kam, o p.Nagliui būtų buvę padoru atsistoti į pasisakančiųjų eilutės galą. Jei partija buvo santūri ir jo nepašalino iš narių, kai to gal net reikėjo, po " kreivos" kelionės viražų [N.P.: šią nuorodą įdėjau pats], tai nebūtina dabar ieškoti galimybių , kaip įkasti partijos vadovams už tokį nuolaidžiavimą...

Na o čia tai jau tiesiai-šviesiai:

Anonimiškas rašė... gegutė šikanti įsavo lizdą.

Skaudu gauti į skudurus nuo tų, kuriuos skaitau vos ne kas dieną (Partizano, Troy, ypač nuo nenuilstančio dešiniųjų gynėjo www erdvėje Pikaso).

Bet broliai dešiniukai. Tai, kuo Jūs piktinatės, aš sakiau atvirai partijos centriniuose posėdžiuose du kartus iki rinkimų. Ir be piktų seimūnų šūksnių „populistas" ir „marginalas" negirdėjau jokių argumentų. Pripažinkite, kad Jus taip pat turėjo ištikti šokas, kaip ir mane, kai sužinojote, kad opoziciniai seimūnai įskaitant TS-LKD, taip pat maudosi besaikėje prabangoje kaip ir valdantieji „komuniūgos". Pripažinkime, kad kai opozicinis TS-LKD gauna nuo 17 iki 23 000 Lt per mėnesį į rankas, tai jam neturėtų užeiti noras ką nors esmingai keisti.

Parašiau ta tema 2 uždarus ir negavęs atsakymo, dar vieną pusiau atvirą (visiems partijos skyriams) laiškus. Ir vėl nieko. Jokių rezultatų.

Patikėkite, ne vien alų gėriau studijuodamas istoriją. Sąžiningai studijavau tai, kas neprivaloma – nacionalinių mažumų pasipriešinimą didžiumoms 19-20 a., ypač baskų judėjimus.

Socialiniai neramumai ten kildavo pirmiausia ekonomiškai pirmaujančiuose Ispanijos ir Prancūzijos regionuose todėl, kad valdžia tas nacionalines mažumas „užknisdavo" dėl neteisybės, o pinigai, pajamos ir mokesčių klausimai  bėgdavo toms riaušėms iš paskos.

Savo laiškuose rašiau: iki Rygos riaušių – kad bus kaip Graikijoje, po Rygos riaušių – kad tas pats bus Vilniuje, po to – kad konstitucinis Teismas neabejotinai pasakys, kad seimūnai alga gali susimažinti.

Ir viskas taip ir vyko – įrodymus turiu savo gmaile.

Todėl, manydamas, kad TS-LKD „pareina ragas" ne nuo reformų, o nuo mūsų rinkėjų „užmušimo" nieko nedarant dėl teisingumo – o tas algų klausimas kaip termometras - aš ir ryžausi  viską išdėti iš tribūnos.

Jei TS-LKD nesusimažins algų sau, nesumažins algų valdiškiems direktoriams iki protu suvokiamų ir padorumu išmatuojamų dydžių , jei nekovos prieš LEO, prieš monopolijas ir toliau didins turtingųjų pajamas mažiau gaunančių sąskaita, jei bandys įvesti automobilių mokestį ir neįves prabangaus turto mokesčio, tai TS-LKD išaus aleliuja.

IR LABAI GREITAI.

 

Todėl prašau nuryti dar vieną kritikos dozę iš oponentų TV:

Kodėl dabartinė krizės valdžia lietuviams kainuoja brangiau nei buvusios valdžios?

N.P.šiam straipsnyje pateikti skaičiavimai apie seimo narių  ir ministrų algas įrodo, kad lyginant su Kirkilo laikais tos algos padidėjo, beje, aš pateikčiau didesnius dabartinius  skaičius – Lrytas ne viską tikslai išsiaiškino (pvz. algas susiamžino 15 proc. ne nuo vasario, o nuo kovo, taigi vieną mėnesį dar gaus senąsias, vokeliai buvo didesni ir pan., bet tai esmės nekeičia):

„...Ar po tokių faktų ir toliau bus tendencingumu kaltinama žiniasklaida, o premjeras sakys, kad valdžia taupo, bet žmonės yra tyčia klaidinami?

Tikriausiai sakys. Todėl verčiau reikėtų pasiklausyti tų, kurių šios Vyriausybės priešais tikrai nepavadinsi.

Štai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos skyriaus lyderis Naglis Puteikis net laišką Seimo nariams konservatoriams nusiuntė – ragindamas smarkiau algas susimažinti.

N.Puteikis teigia, kad 15 proc. valdžios atlyginimų mažinimas prilygsta pasityčiojimui iš žmonių...

Lryto TV: http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12328734941231085609&sk=1

Nuo 05:35 iki 06:54 min."

 Vaistai visad kartūs.

Bet jei laiku atsipeikėsime, tai pasveiksime, liksime su sveikais stiklais ir su visai dantimis.

 

Žmonės, kurie už mus balsavo tikėjosi ne pinigų, o teisingumo BALSAS LT ir LNK

Žmonės sutinka aukotis, bet tik tuo atveju, jei mes rodome kuklumo pavyzdį,

Mano kritinės kalbos 2009 01 24 d. TS-LKD posėdyje fragmentai

http://www.balsas.lt/naujiena/234529/a-kubilius-svarbiausias-vyriausybes-pasiekimas-lito-stabilumas-atnaujinta-video/rubrika:naujienos-lietuva-politika

...Anot TS-LKD Klaipėdos skyriaus pirmininko Naglio Puteikio, konservatorių frakcija Seime privalėjo balsuoti vieningai dėl atlyginimų sumažinimo parlamentarams ne 15, o 50 proc., nes taip, anot jo, būtų pasiektas žmonėms suvokiamas „teisingas" karpymo dydis. Po šio sprendimo, anot jo, turėjo būti nurėžti atlyginimai visiems valdiškų įmonių direktoriams, kurie gauna po keliolika tūkstančių litų.

„Tokie sprendimai labiau atitiktų teisingumo ir atsakomybės sąvokas, kuriomis pastaruoju metu dažnai remiasi ir Vyriausybės nariai, frakcijos Seime atstovai. Žmonės, kurie už mus balsavo tikėjosi ne pinigų, o teisingumo. Žmonės sutinka aukotis, bet tik tuo atveju, jei mes rodome susivaržymo, kuklumo, taupumo pavyzdį, kad kovojame prieš oligarchus, monopolijas, Leo LT ir pan.", - sakė N.Puteikis.

 

2009 01 24 d. LNK žinių reportažas apie tai: http://www.balsas.lt/video/234541

 

P.S.: tos pačios dienos LTV ir Baltijos TV žinioms daviau interviu, bet nežinau, ar jos yra internete.

Kodėl nėjau į seimą ir apie nekilnojamojo turto mokestį

Fotografijoje: Mitingas Klaipėdoje 2009 01 17

Iš susirašinėjimo Netlog'e su R.R.

R.R.: apžiūrėjau tavo anketą, nuotraukas ir manau, kad tau reikėjo eiti į seimą -būtum tvarką padaręs...

N.P.: Į seimą nėjau, nes kažkas ir savivaldybėje turi likti. Susitvarkys seimūnai kaip nors ir be manęs, o jei ne - tai gaus kiaušinių į langus ir į kuprą. Be to nesiruošiu visai jau stovėti nuošalyje. Todėl keletą laiškų jiems parašiau. Kad neskriaustų žurnalistų. Ir kad susimažintų savo algas per pusę - vis tiek liktų 4100 į rankas plius priedukai už pareigas.

Pyksta labai už tokius pasiūlymus, o aš sakau, ko Jūs čia pergyvenate, geriau iš manęs gauti piktą e-mailą, nei po to su akmeniu į langą, ar su alkūne į kepenis mitinge.

Visokių AB ir valstybės įmonių nupindėję direktoriai su savo svitomis maudosi piniguose gaudami po keliolika tūkst.lt į rankas per mėnesį, o tie seimūnai apsimeta, kad to nežino. Atsirado, matai labai jautrūs.

Nieko, tauta mitingais išblaivins nusidėjėlius labai greitai.

Todėl turi toliau mažintis algas sau ir tiems saiką praradusiems valdiškų įmonių ir kontorų vadovams, o ne nubraukinėti po 52 litus už mažamečius vaikus.

Ir su monpolijomis turi kovoti, ir prabangos akcizus cigaretėms, alkoholiui didinti, prabangų turtą apmokestinti.

O tai vis peza, kad negalima įvesti nekilnojamojo turto mokesčio, nes neva tai pensininkė našlė tokio mokesčio už savo 3 kambarių butą nepaneš.

Be to  pilnas Seimas jų padėjėjų, specialūs informaciniai skyriai lūžta nuo darbuotojų ir kompų, bei knygų, kaip tokios problemos sprendžiamos Senojoje Europoje: pvz. pirmas butas neapmokestinamas ir t.t. Kad tik noras būtų dirbti, tai išspręstų ir visa kitas problemas, pradedant elementariu teisingumu, baigiant Leo Lt.

1982-1987 m.: iš studentų į sovietinę armiją

Padvigubintos studijos

Tai mano 5 kurso Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (istorijos specialybė) baigimo nuotrauka 1989 m. Čia tik 2 grupė iš 3-ų. Pirmoje nuotraukoje nėra daugelio mano kursiokių, nes jos liko vienos 2 kurse 1983 m., kai vyrai buvo paimti į armiją. Kai grįžom po 2 metų mokėmės 2 kursais žemiau ir baigėm 1989 m.

Aš trečias iš kairės viršutinėj eilėj.

Antroje nuotraukoje - čia mano to pirmojo ikikarinio kurso nuotrauka, kaip matote vyrų beveik nėra. Jos baigė 1987 m.

Studentus pradėjo imti į SSRS armiją 1982 metais. Sakė tada, kad ar tai jaunuolių pradėjo trūkti dėl demografinių dalykų, ar tai karas Afganistane pareikalavo papildomos kariuomenės.

Mano 4 metais jaunesnį brolį Darių Puteikį taip pat studentą į armiją paėmė 1987 m. – sako, tada baigėsi tas studentų vertimas kareiviais. Kalbėjo, kad studentų, paimtų į armiją, motinos užguldavo tuometinės komunistų partijos Maskvoje Centro komiteto priimamąjį ištisais būriais. Ir laiškais užvertė valdžią. Sakydavo, kad buvo ir suimtų už piketus Raudonojoje aikštėje Maskvoje prieš studentų ėmimą į armiją.

Ir neva tai paveikė – valdžia išgirdo ir nutraukė studentų mobilizavimą.

O mamoms pergyventi tai tikrai buvo dėl ko, nes labai didelis mirtingumas sovietinėj armijoj nuo diedovščinos.

Mamoms (ir tėvams) - pergyvenimai, o mums - nauji horizontai (ir kalnai). Ir dar padvigubintos studijos ir daugiau kursiokų, o kursiokių - dvigubai daugiau.

Islandijoje - dar didesnės riaušės dėl krizės

Nuotraukoje mitingas Klaipėdoje 2009 01 17, plakate užrašyta "LEOpold, podlyj trus, vychodi, vor, pačiam karčius depiliuosim. Runkeliai!!!"

Pas mus – kiaušiniai, Islandijoje  - batai ir tualetinis popierius

 Ketvirtadienį Reikjavike kilo didžiausi per pastaruosius 50 metų gatvių susirėmimai, kai policija prieš šimtus karingai nusiteikusių demonstrantų panaudojo ašarines dujas ir dirginančius aerozolius. 

Kiek anksčiau apie 2 000 prie Altingo (Islandijos parlamento) susirinkusių žmonių reikalavo, kad atsistatydintų šalies vyriausybė.

Parlamento pastatą apsupusi minia trankė puodus ir keptuves bei šaudė fejerverkus. Demonstrantai taip pat svaidė grindinio akmenis, tualetinio popieriaus ritinėlius ir batus.

Pirmoji protesto akcija buvo surengta trečiadienį, kai demonstrantai apgulė premjero Geiro Haarde limuziną, svaidydami į jį gėrimų skardines ir kiaušinius.

Nuolat rengiamos demonstracijos sukėlė didelę įtampą Islandijos valdančiojoje koalicijoje, o valdančioji Nepriklausomybės partija ketvirtadienį pareiškė suvokianti, jog "šiemet bus surengti rinkimai".

Islandija nėra ES narė, tačiau gali tapti pirmąja Europos šalimi, kurios vyriausybė žlugs dėl ekonomikos krizės išprovokuotų protestų bangos.

"Ši demokratija turi savų problemų, atsiradusių dėl ekonomikos krizės, kaip ir daugelyje kitų šalių", - sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Christiane Hohmann.

Neramumai Islandijoje kilo po pastarosiomis dienomi vykusių panašių gatvės susirėmimų Latvijoje, Lietuvoje ir Bulgarijoje. Smurtą šiose šalyse išprovokavo nepasitenkinimas ekonomikos būkle bei kitos vietos problemos

Steikime didžiausių mokesčių mokėtojų partiją arba profsąjungą

Mokesčiai, oligarchai ir mitingai

Iš susirašinėjimo su Aušra Vabalienė viename iš mano blog'ų šia tema:

Aušra Vabalienė:

"...kodėl mano profesijos atstovai (N.P: A.V. yra ekonomistė-finansininkė, studijuojanti teisę), mokytojai, gydytojai, bibliotekininkai, socialiniai darbuotojai turime mokėti visus mokesčius, t. y. iki 2009 m. sausio 01 d. gyventoju pajamų mokestis - 24%, SODRA - 3%, o dar kitiems darbdavys ir darbdavio SODROS mokestį 30,98% liepdavo pačiam susimokėti. Ir nieko, gyvenam, vaikus auginam ir nedejuojam.

Taigi mums tokiems nuo 10000 litų susidaro 4600 litų mokesčių. Ne mažai, ar ne!?

O dabar paskaičiuokime kiek mokesčių sumokėdavo pagal autorines sutartis dirbantys menininkai, sportininkai, advokatai. Nuo tų pačių 10000 litu sumos jie sumokėdavo tik 15% gyventoju pajamų mokesčio į valstybės biudžetą. Ir viskas!

Taigi jiems likdavo 3500 litu daugiau negu man, kuri aria pas savininką.

Tai vat, kokie dalykėliai. Tai labai įdomu kas didesni vargšai, ar tie kurie daugiau sumoka mokesčių, išlaiko dirbančius pensininkus, išlaiko specialiai tik pašalpų laukiančius, ar tie, kurie gali nesumokėtų mokesčių dalį panaudoti savo vaiku lavinimui privačiuose koledžuose, nueiti i privačias šeimos klinikas ir nesistumdyti eilėse, kurie gali atostogauti kur tik užsigeidžia...

Tai čia tikroji tiesa.Kada profsąjungos pradės darbdavius už apynasrio griebti, o ne mitingus organizuoti. Apsišaukėliai!!! Negalvokit, kad tik suagituoti turgininkai moka savo teises reikšti. Dar esame ir mes tikroji tautos dalis, kuri tokius rašytojus, profsąjungas išlaiko ir ateityje mokės jiems pensijas. "

 

Mano atsakymas N.P.:

Jūs paminėjot menininkus. Menininkas menininkui nelygus. Pvz. vienas vadovauja klasikinės muzikos chorui, kitas  - valinsko tipo koncertininkas. Jie skirtingi. Pirmasis galo su galu nesuduria, per tris darbovietes dirba, SODRAi moka. O pas kitus dar įdomiau. Pvz. pažiūrėkime Ligito Kernagio (seimo narys iš Valinsko frakcijos) sumokėtus mokesčius ir bus aišku, kad jie ir dar mažiau mokesčių moka, nei Jūs nurodėte: jo pajamų deklaracijoje štai taip parašyta: pajamų 92000, o mokesčių 400 lt. Kitaip tariant jis sumokėjo 0,4 proc. mokesčių. Ar ne juokinga? (http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kand- idatas22986/Kandidato22986Deklaracijos.html ).

Bet yra ir dar labiau nusipelniusių gyventi geriau. Štai kol kas visos šios profsąjungos tyli apie iki šiol gyvavusį turtingųjų sluoksnio gyvenimo būdą - gyventi iš dividendų, kurie apmokestinami buvo 15 proc. Vienas koks kad ir labai menkas oligarchėlis kai išsimokėdavo savo metinę dividendų dozę, ir tai , manau, būdavo tiek pat, kiek 1000 normalių menininkų.

Taigi didžiausius mokesčius moka tokie kaip Jūs ir aš. Nevisą gyvenimą dirbau mokesčių mokėtojų išlaikomas. 4 metus esi dirbęs nemažos AB direktoriumi ir iš nuostolingos padariau pelningą ir dar 7 mln. skolų grąžinau.

Mes tiesiog iki šiol nesivienijome, todėl visos partijos, įskaitant ir mano TS-LKD (deja), vidurine klase nesirūpino. Aišku, esu skyriaus pirmininkas , todėl jaučiuosi atsakingas, todėl praeitą penktadienį Klaipėdos m. skyriaus taryboje priėmėme kreipimąsi dėl šitų dalykų (dar šlifuojame, kai bus gatavas, paskelbsiu ir čia).

Bet kokiu atveju galime steigti didžiausių mokesčių mokėtojų partiją ar profsąjungą mūsų interesams ginti.

DĖL BANDYMŲ SUKIRŠINTI POLITIKUS IR POLITIKOS APŽVALGININKUS

TS-LKD frakcijos Seime vadovybei: Jurgis.Razma@lrs.lt;  Valentinas.Stundys@lrs.lt;  Arvydas.Vidziunas@lrs.lt;

Nuorašai:

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Arvydas.Anusauskas@lrs.lt

Seimo TS-LKD Vakarų regiono grupės seniūnui Vaidotas.Bacevicius@lrs.lt;

 2009 02 23

DĖL BANDYMŲ SUKIRŠINTI POLITIKUS IR POLITIKOS APŽVALGININKUS

 

 Vakar alfa.lt tinklapyje Alfa.lt korespondentės Liepos Pečeliūnaitės 2009-01-22 12:32 publikacijoje „Malakauskas: Girnius įspėtas teisėtai" (http://www.alfa.lt/straipsnis/10248063)  rašoma:

„Trečiadienį apsilankęs Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje P. Malakauskas tikino, jog VSD turi teisę įspėti asmenis apie jiems gresiančius pavojus ir VSD K. Girnių įspėjo teisėtai ir teisingai.

„Operatyvinės veiklos įstatyme yra numatyta tokia nuostata, kad operatyvinės veiklos subjektai gali įspėti asmenį apie jam gresiantį pavojų. Policija gali įspėti apie vagystes ir panašius dalykus, o VSD pagal jam priskirtas funkcijas gali dėl kitų pavojų įspėti. Klausimas yra dėl to įspėjimo atlikimo taktikos. Yra viena grupė žmonių jautresnių, kiti mažiau jautrūs. Kiekvienas savaip supranta. Gal pati pokalbio taktika buvo kažkiek netinkama, bet tai turi nuspręsti pats VSD. Jie turi nustatyti, ar tas pareigūnas tinkamai atliko pokalbį su K. Girniumi, ar žurnalistas buvo suklaidintas. P. Malakauskas mano, kad viskas buvo atlikta teisingai", – sakė Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas."

Gal aš klystu, tačiau minimame įstatyme man nepavyko atrasti A.Sacharuko minimos nuostatos apie VSD teisę įspėti asmenis apie jiems gresiančius pavojus.

Bet kuriuo atveju aiškiai pastebima tendencija sukiršinti TS-LKD ir politikos apžvalgininkus. Prisimintina istorija, kai buvo „paspaustas" kitas politikos apžvalgininkas Tomas Čyvas. Jį VAD darbuotojas klausinėjo, ar jis tikrai žurnalistas, ar balsas.lt yra leidinys, ar jis moka ir ar už jį darbdavys moka įnašus SODRAI. Ir po visų šitų klausinėjimų, kurių niekaip kitaip, kaip spaudimo, negalima pavadinti, T.Čyvui buvo anuliuotas leidimas į Seimą.

1997-1999 dirbau kultūros ministro S.Šaltenio pavaduotoju.

Ne kartą teko susidurti su valstybės tarnautojais, kurie užsiiminėjo intrigomis, nieko bendro neturinčiomis su jų pareiginėmis instrukcijomis (pvz. Valstybės kontrolės darbuotojai perdavinėdavo žiniasklaidai patikrinimo akto projektus, nors tai draudė jų pačių vidaus darbo tvarka). Tai buvo daroma jų vadovų, neigiamai nusiteikusių tuometinių valdančios koalicijos  atžvilgiu, nurodymu.

Drįstu spėti, kad aukščiau aprašyti abu atvejai dėl politikos apžvalgininkų paspaudimo yra sąmoningai vykdomas kiršinimas.

Manau, kad ir ką berašytų politikos apžvalgininkai, tačiau jie yra visų politikų sąjungininkai, nes jie visada veikia viešai. Todėl jie yra demokratijos garantijų labai svarbi sudėtinė dalis.

Todėl prašau ir siūlau nepriklausomai nuo politikos apžvalgininkų ir kitų žurnalistų pažiūrų labai ryžtingai ginti juos nuo aukščiau aprašytų spec.tarnybų daromo spaudimo.

Prašau tai daryti tiek asmeniškai informuojant žurnalistus ir apžvalgininkus, bet dar svarbiau juos ginti viešais pareiškimais, nes tik viešumu galima nugalėti aukščiau aprašytas intrigas.

 

TS-LKD Klaipėdos m. skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis

 

P.S.: siūlyčiau TS-LKD Seimo frakcijos narius, turinčius didelę politinę patirtį, pakonsultuoti Seimo narius naujokus (tarp jų  - ir Aleksandrą Sacharuką), kad jie prieš pateikdami viešumai spec.tarnybų pateiktas tezes, jas patikrintų tiek savarankiškai, tik su Seimo juristų pagalba.

Labai taikliai spec.tarnybų intrigos aprašytos T.Čyvo 2009 01 22 d. straipsnyje „Kaip mus saugo VSD" (http://www.balsas.lt/naujiena/234121)

N.P.

Uostamiesčio kultūros vertybė po remonto vėl laukia remonto

Kultūros vertybę niokojo kultūrininkai VE 2009 01 22

Fotografijoje: Taip atrodė langinės iki ir po remonto.

Kultūros pavaldo departamento prie Kultūros ministerijos  Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio teigimu, nustatyta, kad Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras savavališkai vykdė jam priklausančios vertybės - pastato Bažnyčių g. 4, Klaipėdoje, remontą. 

XVIII a.-XIX a. pastato, įrašyto į kultūros vertybių sąrašą remonto metu buvo sunaikinti 1972 m. restauruoti langai su kalto metalo detalėmis. Vietoj jų įstatyti modernūs stiklo paketo langai, neatitinkantys senųjų langų rėmų konstrukcijos ir grubiai disonuojantys šalia esantiems restauruotiems.

Kalvio darbo senovinių langų rėmų apkaustai buvo paprasčiausiai išmesti, patys rėmai – sunaikinti.

Pasak, Klaipėdos KPD vedėjo, nustatyta, kad į kultūros vertybių registrą įrašyto pastato savavalį remontą vykdė 20-metis darbininkas Artūras Urbelis, turėdamas mėnesiui išduotą statybos darbų patentą.

Jis neturėjo ne tik leidimo remontui, bet ir specialaus atestato, leidžiančio dirbti kultūros paveldo objektuose. Todėl A.Urbeliui buvo surašytas administracinių teisių pažeidimo protokolas ir skirta 1000 LT bauda.

Pastate Bažnyčių g. 4, Klaipėdoje - kultūros vertybėje Nr.G70K darbai buvo vykdomi be jokios suderintos projektinės dokumentacijos ir leidimo. Todėl didesnė bauda gresia šiuos darbus organizavusiam ir iniciavusiam pastato šeimininkui Klaipėdos komunikacijų centro direktoriui Ignui Kazakevičiui.

Privalomu reikalavimu jis įpareigotas atkurti iki remonto buvusių langų rėmų formą ir detales.

 

Tęsinys rytojaus numeryje (kaltininko pasiaiškinimai): Menininkai neįvertino kultūros vertybės (citata):

... Apie paveldosaugininkų skirtą nuobaudą I. Kazakevičius sužinojo iš žiniasklaidos, nes yra komandiruotėje Londone. Jis pripažino, jog viršijo numatytą pastato remonto planą ir apgailestavo paskubėjęs jį remontuoti, todėl neapsižiūrėjęs dėl leidimų būtinybės.

"Pastato remontas buvo daromas su Klaipėdos savivaldybės žinia. Remonto darbams buvo skirta 92 tūkstančiai litų. Buvo numatyti tik vidaus remonto darbai - nušlifuoti parketą, pakeisti seną šildymo sistemą. Moterys vis skundėsi, kad šalta, tad sugalvojau tuo pačiu ir langus pakeisti. Įdėjome šešis medinius langus. Pirmą kartą remontą dariau, nepagalvojau, kad tai reikia suderinti su paveldosaugininkais. Esu kaltas. Pasistengsiu klaidą ištaisyti ir daugiau jokių remontų nedarysiu. Kai įdomų meno projektą padarome, žiniasklaida labai vangiai reaguoja, o dėl pakeistų langų - didžiausias skandalas", - sakė I. Kazakevičius.

Kitos publikacijos šia tema: http://www.balsas.lt/naujiena/234224

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/kulturos-vertybe-klaipedoje-niokojo-kulturininkai-196306

Kultūrininkai kaltinami niokojimu

http://www.15min.lt/naujiena/miestas/klaipeda/43/24904/