2011-10-22

Kapų plėšikai (juodieji archeologai) vagia iš mūsų istoriją

N.P.: Turime neleisti plėšikams kasinėti archeologinių paminklų ir pardavinėti rastus daiktus. O „boratinkių" (naujesnių laikų monetų) ieškotojus reikia legalizuoti išduodant jiems leidimus Kulūros paveldo departamente ir pasitelkti juos organizuotoms archeologų vadovaujamoms nežinomų paminklų paieškoms. Tada jei taps archeologų sąjungininkais ir patys padės gaudyti juoduosius archeologus - kapų plėšikus.

2011 10 20 d. 12:00: Jaunius POCIUS, "Respublikos" žurnalistas

www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/kapu_plesikai_juodieji_archeologai_vagia_is_musu_istorija,coments.1,saved.1#komentuoti

Mūsų archeologinio paveldo laukia nelinksma ateitis. Nors senkapių kasinėjimai Lietuvoje yra pasiekę pavojingą mastą, kaip apsaugoti pilkapynus nuo „lobių ieškotojų" antplūdžio, neišmano nei mokslininkai, nei paveldosaugininkai. Sostinėje vykstantis dviejų „juodųjų archeologų" teismas, viliamasi, bent šiek tiek sutramdys kultūrinio paveldo naikintojus ir privers visuomenę suprasti, kad nelegalūs kasinėtojai yra mūsų istorijos vagys.

„Jie jokie „juodieji archeologai", jie yra vagys, kapų plėšikai, nusikaltėliai", - taip trumpai ir aiškiai apibūdino pilkapynus rausiančius lobių ieškotojus istorijos mokslų daktaras Laurynas Kurila. Pasak mokslininko, jų padaroma žala istoriniam palikimui sunkiai įkainojama. Tačiau nei jis, nei Kultūros paveldo departamentas (KPD) nemato išeities, kaip nuo kapų plėšikų apsisaugoti.

Pirmosios kregždės

Vėl prabilti apie istorinio paveldo naikinimą žiniasklaidą paskatino sostinėje vykstantis dviejų vilniečių Olego Salijevo ir Vadimo Čvanovo teismas. Spėjama, kad jie, kasinėdami pilkapius Rytų ir Vakarų Lietuvoje ir net Latvijoje, per šešerius metus pagrobė apie 2 tūkst. radinių, kurių kainos siekė nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų.

Jie - pirmieji kapų plėšikai, atsidūrę teisiamųjų suole. Nors archeologinio paveldo naikinimas pastarąjį dešimtmetį buvo smarkiai išplitęs, Kultūros paveldo departamentas tik fiksavo senkapių niokojimo faktus. Inspektoriams pagauti nusikaltėlius buvo beveik neįmanoma.

Paveldosaugininkams padėjo atsitiktinumas. Skuodo rajono Apuolės pilkapyno siaubėjus pastebėjo budri vietos gyventojos akis.

Ar kasėjai sės už grotų, paaiškės gal tik po metų. Bet jei tai ir įvyks, pasak buvusio KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo Naglio Puteikio, bus menka paguoda. „Pasodins darbininkus. O užsakovai ir toliau varys savo juodą darbą. Nes kol bus užsakovų, tol bus ir kasėjų", - nė kiek neabejoja N.Puteikis.

Jis sako, kad Klaipėdos prokurorai nepasinaudojo reta galimybe pričiupti tuos, kurie skatina tokį barbarišką verslą. Apie pareigūnų aplaidumą jis dar tikisi prabilti teisme, tiesa, jeigu Seimas sutiks panaikinti parlamentaro imunitetą. To siekia prokurorai, kuriems labai rūpi jį nuteisti dėl teismo sprendimo nevykdymo. Mat N.Puteikis nesutiko palaiminti barbariškų statybų Klaipėdos senamiestyje. O pats seimūnas sako, kad tai esąs teisėsaugininkų kerštas jam už tai, jog spaudė prokurorus reikliau tirti pavojingus mastus pasiekusių kapų plėšikų bylą.

„Tie „juodieji archeologai" Žemaitijoje per kelerius metus baigė iškasti beveik visus kuršių kunigaikščių, kuršių genčių vyresniųjų kapus. Jie dabar teisiami. Darbininką su antrankiais atveda į posėdžių salę, o organizatorius, žiūrėdamas televizorių, juokiasi. Toks yra tikrasis lietuviškos teisėsaugos veidas - vykdytojai su antrankiais, o organizatoriai kruopščiai saugomi", - N.Puteikis neabejoja, kad bylos rezonansas būtų kitoks, jeigu Klaipėdos prokurorams būtų rūpėję išsiaiškinti užsakovus, kurie, ir toliau supirkinėdami radinius, skatins nusikalsti kitus.

Vieni aprimo, kiti tebedirba

Pasak KPD Klaipėdos teritorinio padalinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, sulaikius kapų plėšikus O.Salijevą ir V.Čvanovą, pilkapynų ardymo faktų Vakarų Lietuvoje nebeužfiksuota. Tačiau, pripažįsta inspektorius, labai aktyvūs tebėra Antrojo pasaulinio karo trofėjų ieškotojai, besidarbuojantys Kuršių nerijoje ir Girulių miškuose.

Kodėl kapų plėšikai metų metais galėjo siaubti kuršių kapavietes, kol priėjo liepto galą?

L.Kavaliauskas mano, kad ta jų veikla buvo gerai slepiama: „Vykome į konkrečius archeologinius objektus, bet tik Kašučiuose pastebėjome, kad buvo iškasta bet kaip, kelių metrų skersmens ir metro gylio duobės. O kitur jie darbavosi gana atsargiai - atkasę radinuką vėl užverčia ir uždeda atgal velėną. Po gero lietučio nesuprasi, ar ten knista šerno, ar kasta žmogaus. Per šią istoriją, kai mes patikrinome 6 objektus, dabar jau atėjęs galiu pasakyti, ar tai žmogaus, ar šerno darbas. Tai ateina su patirtimi, o kolegos nelabai atkreipdavo į tuos dalykus dėmesio".

Naikino jau seniai

Istorijos instituto Archeologijos skyriuje dirbantis daktaras L.Kurila tvirtina, kad kapų vagys ar plėšikai - ne šių dienų pagimdyta grimasa. Anot mokslininko, jų buvo ir praėjusiame, ir užpraėjusiame amžiuje. Archeologų prieš 100 metų rašyti rankraščiai liudija, kad jau tais laikais pilkapiai buvo kasinėjami.

„Pilkapynuose yra darbuotasi mažiausiai šimtą, o gal ir daugiau metų. Dvarininkai, kolekcionieriai ir valstiečiai nuo senų senovės per tuos kapinynus ėjo. Žmonės visais laikais mėgo ką nors kolekcionuoti, visokias senienas, papuošalus, ginklus", - mokslininkas sako, kad kadaise tai buvo laikoma kultūringo žmogaus užsiėmimu. Dabar plėšikauti yra visos sąlygos - metalo ieškikliai, rinką išplėtė internetas, kuriame gali pirkti ir parduoti, gali sužinoti kainas.

Kiek smarkai pilkapiai nukentėję per pastarąjį dešimtmetį, mokslininkas nesiryžta atsakyti.

Piliakalniams ramiau

Kur kas saugesni šalies piliakalniai. Pasak L.Kurilos, piliakalniai paprastai būdavo gyvenamosios vietos. Ten galima tikėtis rasti kokių šukių ar pamestą peiliuką. „O kapas - labai patogi ir konkreti vieta, nedidelių matmenų duobė su įkapėmis", - daktaras aiškina, kodėl nusikaltėliai siaubia būtent kapus.

Pasak mokslininko, žmonėms, pamačiusiems su metalo detektoriais dirbančius asmenis, beveik nereikėtų abejoti, kad tai ne archeologai. Dabar pilkapių archeologai nei iš šio, nei iš to nekasinėja. Tai gana ilgas darbas. Archeologas pilkapyne su metalo ieškikliu radinių neieško. Pastaraisiais dešimtmečiais archeologiniai tyrimai vyko tose vietose, kur pilkapius apardė kvartalinės miško linijos, keliukai ar tos vietos buvo nuartos.

„Pilkapiai stovi gal tūkstantį, o gal dar daugiau metų. Negalvokime, kad archeologai XXI a. pradžioje gali viską apžioti. Supraskime, kad ir po 1000 metų Lietuvoje kas nors gyvens, ir jiems tada rūpės mūsų praeitis, ir to meto archeologai turės galbūt kitokių klausimų, kitokių priemonių. Galų gale tai paveldas, kuris vertingas pats savaime", - toks paaiškinimas, sako daktaras L.Kurila, žmonėms turėtų atverti akis, kodėl mes turime saugoti senkapius.

Ne lengviau nei kriminalistams

Į Lietuvos kultūros paminklų registrą yra įrašyta per 600 pilkapių, pilkapynų ir pilkapių vietų. Tačiau KPD neturi tikslios statistikos, kiek pastaraisiais metais jų buvo iškasinėta. Kodėl?

KPD vyriausiasis valstybinis inspektorius Renaldas Augustinavičius sako, kad keičiasi kapų plėšikų veiklos stilius.

„Anksčiau jie stengdavosi centre iškasti duobę ir apiplėšti kapą. Dabar metalo ieškikliai leidžia jiems tiesiai prieiti prie radinio. Kasinėjama mažomis duobutėmis, kurios tuoj pat užlyginamos. Todėl mes praktiškai po 2-3 savaičių tos intervencijos nebepastebime", - vagys, sako inspektorius, darosi vis gudresni.

Yra užfiksuota, kad smarkiai buvo iškasinėti Gedžiūnėlių, Raginėnų, Čepeliškių pilkapynai, senos laidojimo vietos Šalčininkų rajone, ties Pabrade. Ypač kapų vagystės buvo pasipylusios apie 2003-iuosius.

Pasak R.Augustinavičiaus, pirmieji realūs žingsniai apriboti „juodųjų archeologų" veiklos mastus buvo pernai priimtos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisos, draudžiančios kultūros vertybių paieškai naudoti metalo ieškiklius. Bet, pripažįsta inspektorius, tų pataisų labiau paisys patys paveldosaugininkai negu įvairaus plauko lobių ieškotojai.

„Kaltinti paveldosaugininkus, kad jie neapsaugo pilkapių, tai tas pats, kas policiją kaltinti, kodėl ji neapsaugo visuomenės nuo vagysčių. O čia taip pat vagystė, tik iš paveldo objekto", - analogijas įžvelgia inspektorius. Anot jo, su vagimis bandoma kovoti, paveldosaugininkai buvo susitikę su policijos generaliniu komisaru, sudarę žemėlapius, kuriuose nurodyti kapinynai, rengė bendrus aplinkosaugininkų ir policijos reidus. Tačiau, pripažįsta R.Augustinavičius, tai gana desperatiškas kontrolės būdas.

Inspektorius sako, kad rezultatų pasiekti būtų įmanoma, jeigu žmonės įsisąmonintų, kad tai, ką daro kapų plėšikai, yra nusikaltimas, vagystė iš valstybės: „Tačiau kol kas žmonės to nesupranta sakydami, kad valstybėje yra didesnių vagių. Taip bus, kol jie nesupras, kad istorija vagiama iš jų pačių".

Rimantas KRAUJALIS, Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vedėjas:

- Iš kur KPD sužino apie vagystes iš senkapių?

- Apie išniekintus paminklus mums pranešdavo arba seniūnai, arba miškininkai. Kartkartėmis tai užfiksuoja pro objektus važiuojantys departamento darbuotojai. Vien KPD darbuotojai patikrinti visų senkapių nepajėgūs.

- Kiek suprantu iš pokalbių su paveldosaugininkais, apsaugoti pilkapius nuo vandalų - neįmanoma misija?

- Apsaugoti visko tikrai neįmanoma. Ypač tuos objektus, kurie yra negyvenamose vietose ar miškuose. Dar niekas nesugalvojo tokio varianto, kaip galima būtų tą dalyką padaryti. Iš esmės visame pasaulyje yra tos pačios problemos, ar Anglijoje, ar Vokietijoje. Bet daug gali pilietiškumas. Žmonės, išgirdę per informacijos priemones, jau atkreipia dėmesį. 2003 metais buvo iškasinėtas didžiausias Lietuvoje Gedžiūnėlių pilkapynas, užimantis gal 36 hektarus miško. Ten yra per 500 pilkapių. Įsivaizduokite, kaip tokį apsaugoti. Didelis objektas, miškas, gyvenamos sodybos toli. Gerai, jei vietos žmonės pamato. Bet apsimesti grybautoju taip pat nesunku.

- Ar, be vietos žmonių įtraukimo į senkapių stebėjimą, nebėra kitų būdų jiems apsaugoti?

- Mąstėme apie visokius variantus. Net primėtyti smulkios vielos pilkapynuose, kad su ieškikliu neįmanoma būtų vaikščioti. Bet vėlgi tai fantazijos. Tas pats Švedijoje ar Anglijoje. Ten valstybė bando reguliuoti tą procesą įtraukdama pačius ieškotojus, kad jie registruotųsi, praneštų informaciją. Bet vis tiek atsiras ir tokių žmonių, kurie niekam nieko nesakys. Buvo pamąstymų ir apie metalo ieškiklių privalomą registravimą. Bet čia kaip ir su ginklais - kas norės, tas įsigis nelegaliai. Nuo praėjusių metų pasikeitė Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, atsirado toks dalykas, kad draudžiama ieškoti kultūros objektų naudojant metalo ieškiklius. Iš esmės mes galime taikyti Administracinės teisės pažeidimų kodeksą sulaikius ar pagavus su ieškikliu. Kultūros objektai yra archeologiniai radiniai, kiti daiktai, bet kaip įrodyti, kad žmogus ieško tų kultūros objektų? Jis sakys pametęs laikrodį pievoje ir dabar vaikštantis ieškodamas. Tai jau įrodymo dalykas. Arba jeigu sakys, kad renka metalo laužą ar šiukšles. Bet vis viena, manau, įstatymas tokius ieškotojus kiek pristabdė.

- Ar yra kokių nors duomenų, kiek Lietuvoje darbuojasi nelegalių „lobių ieškotojų"?

- Kadangi tai nelegali veikla, tai jų mastų ir skaičių niekas negali pasakyti. Kažkas skaičiavo, gal apie 200 gali būti. Bet neaišku, kuo remtasi. Faktas, kad laidojimo paminklai, senkapynai, pilkapynai masina „juoduosius archeologus". Ypač kenčia pilkapynai Rytų Lietuvos miškuose ir kuršiški kapinynai, kurie turtingesni savo turiniu.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Kultūros ministerija tikina, kad atsižvelgė į pastabas dėl kapų plėšikams naudingo įstatymo pataisos projekto 2 VIDEO

V.Balkūno nuotraukoje:  Lietuvos archeologų draugijos vadovas Z.Baubonis. 

N.P.: Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė (http://lt.wikipedia.org/wiki/Irma_Grigaitien%C4%97)  Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete prisipažino, kad Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo projektas, kuriuo buvo numatyta leisti prekiauti archeologiniais radiniais ir kuris buvo pateiktas seimui, nebuvo suderintas su Valstybine kultūros paveldo komisija, Lietuvos archeologijos draugija ir Kultūros paveldo departamentu. I.Grigaitienė apgavo Seimo narius, aiškinamajame rašte parašydama, kad buvo derinta. Ji paaiškino, kad derino, derino, bet nesuderino, ir pateikė tą pasiūlymą pati savo rizika: Štai kaip Seimas priiminėja įstatymus - netikrinęs, ką primelavo valdininkai.  Seimo pirmininkė žadėjo, kad nė vienas projektas nepateks balsavimui nepraėjęs NVO recenzavimo, deja, grigaitienės kol kas yra galingesnės už Seimo pirmininkę.

www.lrytas.lt/-13190996791317636009-kult%C5%ABros-ministerija-tikina-kad-atsi%C5%BEvelg%C4%97-%C4%AF-pastabas-d%C4%97l-kap%C5%B3-pl%C4%97%C5%A1ikams-naudingo-%C4%AFstatymo-pataisos-projekto-2-video.htm

lrytas.lt 2011-10-20 11:41

Video 1:  Pavojus: kapus plėšiančių juodųjų archeologų veikla gali būti legalizuota: http://www.lrytas.lt/videonews/?id=13190336401317373161

Video 2: Lietuvoje pirmą kartą prieš teismą stojo kapų plėšikai (atnaujinta): http://www.lrytas.lt/videonews/?id=13170402921314940173

Kultūros ministerija sureagavo į trečiadienį pasirodžiusią informaciją apie kapų plėšikus dangstantį įstatymo pataisos projektą. Ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad informacija yra neatitinkanti tikrovės.

Kultūros ministerija teigia, kad atsižvelgė į Lietuvos archeologų draugijos ir jos vadovo Z.Baubonio pastabas. 

Trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete turėjo būti svarstomas įstatymo projektas, kuris įteisintų prekybą išplėštomis įkapėmis. Šią problemą tądien prabilo Lietuvos kultūros vertybių sergėtojai ir parlamentaras Naglis Puteikis.

„Ministerija informuoja, kad tokių pataisų neteikia. Pabrėžiame, kad šiuo metu galioja Prekybos antikvariniais daiktais taisyklės, kurių nuostatos leidžia prekiauti tik tokiais archeologiniais radiniais, kurie teisėtai įgyti kitose valstybėse ir įvežti į Lietuvą. Kitais archeologiniais radiniais prekiauti draudžiama. Šis poįstatyminis aktas kaip privalomas yra paminėtas tikslinamame įstatymo straipsnyje", - teigiama kultūros ministro atstovės spaudai Vaivos Gogelienės pasirašytame pranešime.

Kultūros ministerijos parengto Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte buvo pasiūlyta nustatyti, kad norint prekiauti tam tikrų rūšių antikvariniais daiktais ir archeologiniais radiniais, apie tai reikia pranešti Kultūros paveldo departamentui.

„Susipažinę su viešai paskelbtu įstatymo projektu, Kultūros paveldo departamento specialistai ir Lietuvos archeologų draugijos nariai atkreipė Kultūros ministerijos dėmesį, kad archeologinių radinių paminėjimas prekybą antikvariniais daiktais reglamentuojančiame įstatymo projekto straipsnyje, jų nuomone, suprantamas kaip leidimas jais prekiauti. Ministerija atsižvelgė į šią pastabą ir iki projekto svarstymo Seimui pateikė pasiūlymus papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kurios visiškai uždraustų prekybą archeologiniais daiktais Lietuvoje, o anksčiau įrašytą teiginį išbraukti.

Įstatymo projekto svarstymo Seime metu archeologai, įvertinę šiuos patikslinimus, priekaištų tai daliai nebeturėjo", - rašoma ministerijos pranešime.

Valstybė tarnauja vienam žmogui

Nuotraukoje: lzinios.lt: S.Trečekausko planai - tarsi Ostapo Benderio. Turėdamas medinę poilsinę svajoja apie dangoraižį.

2011-10-20 07:16  Rūta Skatikaitė | „Lietuvos žinios"

www.alfa.lt/straipsnis/12750172/Valstybe.tarnauja.vienam.zmogui=2011-10-20_07-16/

"Saulius Trečekauskas panaudojo valstybės aparatą, kad sulaužytų stuburkaulį trečiai pagal dydį Lietuvos savivaldybei", - pareiškė Seimo narys Naglis Puteikis, išgirdęs skandalingą naujieną, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) patvirtino dangoraižio pajūryje detalųjį planą, kurį atsisakė tvirtinti Klaipėdos savivaldybė.

Ignoravo tarybą

Inspekcijos viršininko pavaduotojas Antanas Lukošius spalio 6-ąją patvirtino žemės sklypo Kopų g. 69A detalųjį planą, kuriuo numatyta nedideliame, tik 39 arų ploto sklype Kopų gatvėje 69a Melnragėje statyti 132 metrų aukščio dangoraižį.

A.Lukošiaus potvarkis užbraukė Klaipėdos miesto savivaldybės pastangas išsiaiškinti, ar įtakingo klaipėdiečio S.Trečekausko planai statyti dangoraižį jautrioje vietoje pajūryje yra teisėti. Inspekcijos potvarkis buvo priimtas ir įsigaliojo tuo metu, kai buvo gauti atsakymai, patvirtinantys, kad galbūt nesąžiningas buvo žemės įsigijimo sandoris.

Jaunystėje barmenu dirbusio S.Trečekausko gyvenimas pasikeitė po to, kai jis padirbėjo EBSW prezidento Gintaro Petriko vairuotoju. Žlugus EBSW, S.Trečekauskas atsidūrė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) Teisės skyriuje. Kol Lietuvai vadovavo socialdemokratai, S.Trečekauskas darė sėkmingą karjerą - dirbo susisiekimo ir finansų ministrų patarėju, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas.

Žygius dėl dangoraižio statybos S.Trečekauskas pradėjo tuo metu, kai buvo vienas iš VMI vadovų. Tačiau, išrinkus naują Klaipėdos miesto tarybą, jo planams užgriozdinti kurortą dangoraižiu buvo pasipriešinta. Savivaldybės taryba 2011 metų gegužės pabaigoje protokoliniu pavedimu įpareigojo savivaldybės administraciją kreiptis į VTPSI, į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir į Generalinę prokuratūrą (GP), kad būtų išsiaiškintas sandorių ir detaliojo plano sprendinių teisėtumas.

NŽT rugpjūčio 23-iąją informavo, kad prie S.Trečekausko ir bendraturčių sklypo prijungtas žemės sklypas galėjo būti parduotas tik aukcione. NŽT konstatavo, kad keičiant 0,3331 ha žemės sklypo naudojimo pobūdį nebuvo rengiamas detalusis planas, nors toks planas privalėjo būti rengiamas.

Šį raštą savivaldybė persiuntė Klaipėdos apygardos prokuratūrai, kad jis būtų prijungtas prie ankstesnio administracijos prašymo.

Įtartinas aklumas

Klaipėdos savivaldybė taip pat kreipėsi į VTPSI prašydama patikrinti atskirus detaliojo plano sprendinius. Negavusi iš inspekcijos atsakymo, savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su reikalavimu įpareigoti inspekciją atlikti prašomus veiksmus.

Užuot įvykdžiusi savivaldybės prašymą, VTPSI apsimetė nieko nežinanti apie skandalingąjį detalųjį planą. Nors savivaldybės atsisakymas jį tvirtinti buvo plačiai aprašytas spaudoje, inspekcija jį patvirtino. Šių metų vasarą priimtos Teritorijų planavimo įstatymo pataisos įsakmiai nurodo, kad detalusis planas VTPSI tvirtinamas tik tuo atveju, kai užsakovui nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano nepatvirtinimo.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kreipėsi į GP, prašydamas ištirti, ar teisėtai A.Lukošius patvirtino detalųjį planą. A.Lukošius tarsi neturėjo tokios teisės, nes savivaldybė S.Trečekauskui davė motyvuotą atsakymą, kaip to reikalauja įstatymas.

Nepanaikinamas sprendimas

"Inspekcija neturi galimybės panaikinti savo sprendimo, - paaiškino aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas. - Iš dokumentų, kurie buvo pateikti mūsų inspekcijai, nebuvo matyti, kad užsakovui kas nors paaiškino, kodėl netvirtina detaliojo plano. Mes privalome tvirtinti detalųjį planą, jeigu miestas nepateikia motyvuoto atsakymo. Mes atliksime tyrimą, reikės susipažinti su visa dokumentacija. Tačiau kad ir kuo baigtųsi tarnybinis patikrinimas, veiksmas yra atliktas ir jį panaikinti dabar gali tik teismas."

Jeigu paaiškėtų, kad S.Trečekauskas nuslėpė iš savivaldybės gautą motyvuotą atsakymą, inspekcija privalės kreiptis į teismą. Jeigu atsakymo iš tiesų nebuvo, bet galbūt neteisėtai įsigytas sklypas, į teismą turės kreiptis prokuratūra.

„Manome, kad arba inspekcijai buvo pateikta ne visa informacija, arba ji buvo netinkamai įvertinta, - sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. - Sprendimas be Klaipėdos valdžios pritarimo tvirtinti detalųjį planą, kuris leidžia į mažą plotą pajūryje „įkišti" didžiulį pastatą, neturi precedentų. Miesto taryba atsiduria podukros vietoje ir kyla didžiulis pavojus visai savivaldai."

Ne pirmas kartas

S.Trečekausko sugebėjimai manipuliuoti įstatymais kelia grėsmę netgi strateginiams šalies objektams. Prieš dešimtmetį, kai S.Trečekauskas vadovavo KVJUD Teisės skyriui, jo žmona Aurelija Trečekauskienė už 100 litų įsigijo uosto infrastruktūros įrenginį.

Nors įstatymai draudė privatiems asmenims įsigyti nuosavybę uosto akvatorijoje, teismuose atstovaudamas žmonai S.Trečekauskas pasiekė, kad pirkinys būtų įteisintas. O dabar uosto akvatorijoje esantis betono stulpas trukdo uosto plėtrai. S.Trečekauskas pasiūlė uosto direkcijai įrenginį išpirkti - daugiau nei už pusę milijono litų.

„S.Trečekauskas nusiperka daiktą, kuris neparduodamas, jis panaudoja valstybės aparatą, kad tas stulpas būtų įteisintas, - piktinosi N.Puteikis. - Visi, įskaitant teisėjus, matė įstatymą, kuriame parašyta, jog tokie dalykai neparduodami. Bet valstybė panaudojo represijas (priėmė teismo sprendimą), kad priverstų tą stulpą įteisinti."


Kultūros ministerija gina juodųjų archeologų globėją I.Grigaitienę

N.P.: Kaip patenka balsavimui įstatymų pakeitimų projektai, jei jie neaptarti su kitomis valdžios institucijomis ir NVO? Juk formaliai tai privaloma prieš pateikiant Seimui ir jei kuri nors įstaiga ar NVO nepritaria, ar turi pastabų, tai JOS PRIVALOMAI pateikiamos kartus su projektu.

Šiuo atveju Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė (http://lt.wikipedia.org/wiki/Irma_Grigaitien%C4%97) to nepadarė ir tuo pažeidė įstatymų pataisų rengimo tvarką.

Tačiau Kultūros ministerija ją kažkodėl gina.

Gal tai reiškia, kad I.Grigaitienė veikė ne viena?

Kiek per mėnesį būdamas Seime pamačiau lobistų prakišinėjami grėsmingi visuomenei yra ne seimo narių ar jų padėjėjų paruošti, o ministerijų klerkų stumiami įstatymų pakeitimai, pvz. kaip šis I.Grigaitienės mėginimas legalizuoti prekybą archeologiniais radiniais.

Seimui buvo nusiųstas ne tas projektas, kuris buvo derintas su Paminklosaugos komisija ir Kultūros paveldo departamentu, o visiškai kitas, kuriame I.Grigaitienė ir pamėgino prastumti tą prekybą archeologiniais radiniais.

Kai taip daro Seimo Aplinkosauginio A.Šimėno komiteto darbuotojai, tai visi sako, kad tai tvarkos pažeidimas.

Kai tai daro įtakinga Kultūros ministerijos darbuotoja, tai ministerija ją užstoja.

Kultūros ministerija nebeleis prekiauti archeologiniais radiniais

www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=50905885

www.diena.lt/naujienos/kultura/atsisako-nuostatos-leisti-prekiauti-archeologiniais-radiniais-384426

www.lietuvoszinios.lt/Lietuvoje/Svietimas-ir-kultura/Archeologiniais-radiniais-nebus-leidziama-prekiauti

BNS 2011 spalio 20 d. 15:37

Kultūros ministerija atsižvelgė į paveldo specialistų pastabas ir atsisako Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisose įrašytos nuostatos, leidžiančios prekybą archeologiniais radiniais.

Kultūros ministerijos parengto įstatymo projekte siūlyta nustatyti, kad norint prekiauti tam tikrų rūšių antikvariniais daiktais ir archeologiniais radiniais, kurių prekybą leidžia Vyriausybės nutarimu patvirtintos prekybos antikvariniais daiktais taisyklės, apie tai reikia pranešti Kultūros paveldo departamentui (KPD).

Kaip ketvirtadienį pranešė Kultūros ministerija, kadangi KPD specialistai ir Lietuvos archeologų draugijos nariai pateikė pastabas, jog archeologinių radinių paminėjimas prekybą antikvariniais daiktais reglamentuojančiame įstatymo projekto straipsnyje, jų nuomone, suprantamas kaip leidimas jais prekiauti, ministerija Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui siūlo minėtą nuostatą išbraukti.

Seimo ŠMKK pirmininkas Valentinas Stundys BNS patvirtino, jog komitetas tokį siūlymą gavo, tačiau projekto ėmęsi komiteto nariai sprendimo dėl pataisų dar nepriėmė, nes abejonių sukėlė ir siūloma nuostata atsisakyti prekybos antikvariniais daiktais licencijavimo, dėl to paprašyta Europos teisės departamento išvados.

"Komiteto narių pozicija vieninga - prieš prekybos antikvariniais daiktais liberalizavimą, dėl tokios nuostatos dar paprašyta Europos teisės departamento išvados", - BNS sakė V.Stundys.

Ministerijos teikiamu projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad prekiauti antikvariniais daiktais galima tik gavus Kultūros paveldo departamento išduotą licenciją. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad toks reikalavimas apsunkina prekybą senesniais nei 50 metų daiktais, nesvarbu, ar jie turi kokią nors kultūrinę vertę.

"Sudaryta didelė administracinė našta antikvariniais daiktais prekiaujantiems asmenims informuoti už kultūros paveldo apsaugą atsakingą instituciją apie prekybą visais daugiau nei 50 metų senumo daiktais, nepriklausomai nuo jų kultūrinės vertės", - rašoma aiškinamajame rašte ir siūloma didesnę apsaugą suteikti kai kuriems antikvariniams daiktams, kurie potencialiai gali turėti didesnę kultūrinę vertą.

Paveldo specialistai trečiadienį Seime per spaudos konferenciją išsakė nuogąstavimus, kad Seimo svarstomos Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisos atvers kelią laisvai veikti vadinamiesiems juodiesiems archeologams, plėšiantiems senuosius kapinynus. Daugiausiai nerimo ekspertai išsakė dėl įstatymo pataisų nuostatos, kuri įteisina prekybą archeologiniais radiniais, ir kurios siūlo atsisakyti jau ir ministerija.

Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas Zenonas Baubonis sakė nesuvokiantis, kaip galima leisti prekybą archeologiniais radiniais, kai tokių legalių radinių prekybai tiesiog nėra.

 

Spaudos konferencijoje tendencingai pateikti tikrovės neatitinkantys faktai suklaidino visuomenę

http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Spaudos_konferencijoje_tendencingai_pate/2424

From:Vaiva Gogelienė <v.gogeliene@lrkm.lt>

To: Vaiva Gogelienė <v.gogeliene@lrkm.lt> 

Reaguodama į 2011 m. spalio 19 d. žiniasklaidoje per BNS išplatintą pranešimą „N.Puteikis: senkapių plėšikų pėdsakai veda į Kultūros ministeriją", Kultūros ministerija informuoja, kad straipsnyje tendencingai pateikti tikrovės neatitinkantys faktai gali suklaidinti visuomenę, todėl teikia paaiškinimus apie vakar Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete įvykusį Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo pakeitimo projekto svarstymą.

 Kultūros ministerija pažymi, kad po posėdžio organizuotoje spaudos konferencijoje informacija apie Įstatymo projekto nuostatas buvo pateikta klaidingai. Ministerijos atstovai, Seimo komitete pristatę Įstatymo projektą, į spaudos konferenciją pakviesti nebuvo ir savo paaiškinimų pateikti negalėjo. Išplatintame pranešime teigiama, kad „Kultūros ministerija teikia Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo pataisas, kurios įteisintų prekybą archeologiniais radiniais".

Ministerija informuoja, kad tokių pataisų neteikia. Pabrėžiame, kad šiuo metu galioja Prekybos antikvariniais daiktais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1480, kurių nuostatos leidžia prekiauti tik tokiais archeologiniais radiniais, kurie teisėtai įgyti kitose valstybėse ir įvežti į Lietuvos Respubliką. Kitais archeologiniais radiniais prekiauti draudžiama. Šis poįstatyminis aktas kaip privalomas yra paminėtas tikslinamame įstatymo straipsnyje.

Kultūros ministerijos parengto Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte buvo pasiūlyta nustatyti, kad norint prekiauti tam tikrų rūšių antikvariniais daiktais ir archeologiniais radiniais, kurių prekyba leidžiama minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, apie tai reikia pranešti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos.

Susipažinę su viešai paskelbtu Įstatymo projektu, Kultūros paveldo departamento specialistai ir Lietuvos archeologų draugijos nariai atkreipė Kultūros ministerijos dėmesį, kad archeologinių radinių paminėjimas prekybą antikvariniais daiktais reglamentuojančiame Įstatymo projekto straipsnyje, jų nuomone, suprantamas kaip leidimas jais prekiauti.

Ministerija atsižvelgė į šią pastabą ir iki projekto svarstymo Lietuvos Respublikos Seimui 2011 m. spalio 17 d. pateikė pasiūlymus papildyti Įstatymo projektą nuostatomis, kurios visiškai uždraustų prekybą archeologiniais daiktais Lietuvoje, o anksčiau įrašytą teiginį išbraukti.

Įstatymo projekto svarstymo Seime metu archeologai, įvertinę šiuos patikslinimus, priekaištų Įstatymo projekto 13 str. 1 daliai nebeturėjo.

Su Įstatymo projektu (registracijos Nr. XIP-3439) ir jam teikiamomis pastabomis šiuo metu galima susipažinti Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje, naudojantis teisės aktų ir Seime įregistruotų teisės aktų projektų paieška. 

Kūrybingos dienos, 

Vaiva Gogelienė Kultūros ministro atstovė spaudai LR Kultūros ministerija J.Basanavičiaus g.5, Vilnius Tel.: +370 52193405, mob.tel.: +370 60997305

2011-10-19

N.Puteikis: senkapių plėšikų pėdsakai veda į Kultūros ministeriją

Nuotraukose: kuršių genčių ginklai, kalavijai, už pastaruosius  juodoje rinkoje mokama 20 tūkst.dolerių.

Spaudos konferencijoje ‚Kas dangsto archeologinių kapų plėšikus' dalyvavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė G.Drėmaitė, Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas Z.Baubonis ir jo pavaduotojas V.Vaitkevičius.

Paskelbta 2011-10-19, 13:58 DMN inf.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/n-puteikis-senkapiu-plesiku-pedsakai-veda-i-kulturos-ministerija-384067

www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/naglis-puteikis-aptiko-senkapiu-plesiku-pedsakus-641022#comment-641087

www.valstietis.lt/Pradzia/Regionai/Klaipedos/Senkapiu-plesiku-pedsakai-veda-i-Kulturos-ministerija

Trečiadienį Seimo narys Naglis Puteikis surengė spaudos konferenciją „Kas dangsto archeologinių kapų plėšikus". Joje dalyvavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė, Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas Zenonas Baubonis ir istorikas, archeologas, kandidatas šių metų J.Basanavičiaus premijai gauti Vykintas Vaitkevičius. Jie informavo žiniasklaidą apie mėginimus įstatymiškai įteisinti Lietuvos archeologinio paveldo naikinimą.

Prieš savaitę prasidėjo teismas prieš du juoduosius archeologus, nelegaliai kasinėjusius Kretingos rajono senkapius ir pardavinėjusius kuršių kalavijus užsienio kolekcionieriams. Tačiau teisiami tik eiliniai kasinėtojai, nors esama medžiaga atskleidžia veikiant organizuotą nusikaltėlių tinklą. Spaudos konferencijos dalyviai pažymėjo, kad Generalinė prokuratūra iki šiol neišaiškino jo organizatorių, kurie pelnosi naikindami Lietuvos kultūros paveldą, nors teismui perduotoje byloje yra šių kasinėjimų organizatoriaus, galimai susijusio su vienu iš Lietuvos muziejumi, esančiu Kultūros ministerijos sferoje, telefonų numeriai ir pokalbių „Skype" išklotinės.

Tuo tarpu Kultūros ministerija teikia Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo pataisas, kurios įteisintų prekybą archeologiniais radiniais. Trečiadienį įstatymo pataisas svarstė Seimo švietimo ir kultūros komitetas.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės G.Drėmaitės teigimu, jos vadovaujama komisija parašė ne vieną sprendimą dėl archeologijos apsaugos, tačiau ši kultūrinė valstybės savastis įžūliai ardoma toliau bandant organizuoti laisvą prekybą archeologiniais radiniais. „Apmaudu ir skaudu, kad tokią įstatymo pataisą teikia Kultūros ministerija, kuri kaip tik turėtų paveldą saugoti", – pabrėžė G.Drėmaitė.

Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas Z.Baubonis išreiškė visos archeologų bendruomenės nerimą dėl ketinimo legalizuoti prekybą archeologiniais radiniais. Taip būtų sudarytos sąlygos dar nuožmiau plėšti archeologinius objektus. Garsus mitologinio sakralinio paveldo tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius perspėjo, jog tokia įstatymo pataisa nublokš Lietuvą tarp šalių, kurios liūdnai pagarsėjusios kaip senovinių kapų plėšikų rojus.

Seimo narys Naglis Puteikis įvardijo pataisos, atveriančios kelią prekybai archeologiniais radiniais, autorę. Anot jo, tai – Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė. „Nuo kada mūsų valstybę valdo ministerijų vidurinės grandies darbuotojai? Ši valstybės tarnautoja yra ir tarp Valstybinės kultūros paveldo komisijos naikinimo iniciatorių. Tai tikrai neatsitiktinis sutapimas. Esu įsitikinęs, kad viena iš šios komisijos naikinimo priežasčių – jos principinga kova su juodaisiais archeologais. I.Grigaitienė padėjo statyti pirmuosius „stiklainius" Kauno senamiestyje ir kitose saugomose vietovėse. Jeigu visuomenė ir viešumas nesustabdys tokių asmenų, Lietuvos senamiesčiai bus užstatyti stikliniais monstrais, bus sunaikintas jos archeologinis palikimas, o šalia prekybos centrų klestės prekyba radiniais iš kuršių genčių kapų", – sakė Naglis Puteikis.

Paveldo specialistai nuogąstauja, kad įstatymo pataisos legalizuos juoduosius archeologus

Nuotraukose: juodųjų archeologų apiplėšto Apuolės senkapio radiniai.

N.P.: kapų plėšikus tarsi rungtyniaudamos remia ministerijos:

tas žmogus, kuriam skambino pagautieji kapų plėšikai (kol prie jų važiavo policijos mašina) yra susijęs su Kultūros ministerijos muziejumi (dalis muziejų yra ministerijos pavaldume, dalis - savivaldybių).

Po to, kai kapų plėšikų byla atsidūrė teisme, vienas iš pagautųjų brigadininkų (V.Čvanov) Krašto apsaugos ministerijoje paaukštinamas - tampa žvalgų būrio vadu ir gauna papildomų treniruočių bei pratybų, kaip maskuotis vykdant nelegalius kasinėjimus. Tai jam praverčia toliau tęsiant savo juodojo archeologo veiklą ir jis tas žinias per elektroninį susirašinėjimą nekliudomas (Skuodo, Klaipėdos apygardos, Gen.prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai apsimeta, kad nemato šios veikos, nors ji dokumentuota skaipo išklotinių pavidalu guli jiems ant stalo) beveik visus metus skleidžia kitiems juodiesiems archeologams.

Juodųjų archeologų rėmime nenusileidžia ir kita ministerija - Kultūros - jos darbuotoja I.Grigaitienė SAVAVALIŠKAI įrašo į įstatymo projektą pasiūlymą laisvai prekiauti archeologiniais radiniais - tai labai palengvintų juodųjų archeologų veiklą, nes jei dabar savo rastus radinius gali pardavinėti tik nelegaliai - ir kažkokiu stebuklingu būdu prastuma ir per ministeriją į seimo plenarinį posėdį (va čia tai mistika) ir seimas balsuoja, kad toks įstatymo projektas būtų svarstomas. Nedaug trūko, kad būtų priimtas, gerai kad pradėjo triukšmauti Valstybinė kultūros paveldo komisija , atskaitinga Seimui.

Tada I.Grigaitienė pasiūlo neva dėl taupymo ir neva dėl funkcijų dubliavimo reorganizuoti tą komisiją, iš esmės jai išraunant visus kontrolės ar priežiūros iltis ir , o stebukle, SĖKMINGAI PRASTUMIA per darbo grupę ir vėl pateikia įstatymo projektą ir tas per plauką vos nepriimamas Seime.

Kodėl taip elgiasi I.Grigaitienė? Ne tik dėl juodųjų archeologų veiklos palengvinimo, bet ir dėl 'stiklaininių" dangoraižių stūmimo ji taip stengiasi. Nes ta pati Valstybinė kultūros paveldo komisija, atskaitinga Seimui, labai kryptingai ir nuosekliai priešinasi slovikinių betonoidų statybai istorinių miestų dalyse, o I.Grigaitienė yra arši modernių stiklaininių statybų šalininkė senamiesčiuose: labai padėjo pastatyti pirmąjį stiklainį daugiaaukštį Kaune prie senamiesčio sienos, aršiai gina Laisvės al.90, Kaune stikloidinį priestatą, ryžtingai pasisako už Kauno pilies pseudomodernistišką "atstatymą" su skylėtom sienom ir betoniniais laiptais, iš visų jėgų bando prastumti šešis stiklinius bokštus Klaipėdos istorinio miesto centre H.Manto g.11.

Tai kas valdo valstybę? Galvojote, kad ministerija, ministrai, seimo nariai? Klystate, bent jau stiklinių statyme senamiesčiuose, juodųjų archeologų globoje ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos naikinime valstybę valdo skyriaus vedėja Irma Grigaitienė, nes ji ne tik tai sumano, bet ir sėkmingai realizuoja kitiems išsižiojusiems iš pasimetimo ar nuo jos įžūlumo tylint.

NETYLĖKIME. Neapsimeskime, kad to, ką parašiau aukščiau , nėra. Tada įvardinus, kad karalius yra nuogas, įvyks gerieji pasikeitimai.

www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/paveldo-specialistai-nuogastauja-kad-istatymo-pataisos-legalizuos-juoduosius-archeologus-56-175650:

Paveldo specialistai nuogąstauja, kad Seimo svarstomos Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisos atvers kelią laisvai veikti vadinamiesiems juodiesiems archeologams, plėšiantiems senuosius kapinynus.

Daugiausiai nerimo ekspertams kelia įstatymo pataisų nuostata, kuri įteisina prekybą archeologiniais radiniais. Pataisa numatyta, kad prekyba archeologiniais radiniais, senesniais nei 100 metų rankraščiais, bažnytiniais reikmenimis asmenys galėtų verstis raštu arba elektroninėmis priemonėmis Kultūros paveldo departamentui pranešę apie prekybos vietas ir laiką.

Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas Zenonas Baubonis sako nesuvokiantis, kaip galima leisti prekybą archeologiniais radiniais, kai tokių legalių radinių prekybai tiesiog nėra.

„Visai Lietuvos archeologų bendruomenei sukėlė nerimą žinia, kad dabar Seime svarstomas Kilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimas legalizuoja prekybą archeologiniais radiniais. Lietuvoje paveldosauga egzistuoja ir dirba jau antrą šimtmetį, todėl Lietuvoje legaliai įgytų archeologinių radinių šiandien nėra. O įteisinimas prekybos archeologiniais radiniais ne kas kita, kaip legalizavimas nelegaliai įgytų archeologinių radinių. Mes matome tame sudarymą sąlygų toliau plėšti dar plačiau archeologinius objektus", – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Z.Baubonis.

Archeologus piktina ir ketinimai liberalizuoti archeologinių objektų paiešką metalo detektoriais, leidžiant tokia veikla užsiimti ne tik diplomuotiems archeologams.

Archeologus piktina ir ketinimai liberalizuoti archeologinių objektų paiešką metalo detektoriais, leidžiant tokia veikla užsiimti ne tik diplomuotiems archeologams.

„Matome alternatyvių siūlymų, kur be mūsų atstovaujamos nuomonės, kad šiandien negalima leisti ne tyrėjams, tai yra be archeologinio išsilavinimo žmonėms naudotis metalo detektoriais ieškant senienų. Yra ir alternatyvi nuomonė, kuri siūlo leisti archeologijos radinių paiešką prisidengiant įvairiais pretekstais, šiuo atveju bandyta surasti, kad toks draudimas naudoti metalo detektorius ne tyrėjams užkerta kelią užsienio tyrėjams tirti Lietuvos archeologijos paveldą. Bet tai yra, mano supratimu, netiesa, nes ir šiandien, ir ateity mes su užsienio kolegomis sėkmingai tyrinėjame archeologijos paveldą, ir tai nėra priežastis leisti ne profesionalams, tai yra nesugebantiems atskirti, ką jie randa, žmonėms naudoti metalo detektorius", – kalbėjo Archeologų draugijos pirmininkas.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė tvirtino, kad už kiekvieno su paveldu susijusių įstatymų taisymo slypi kieno nors interesai, ir tikrai ne paveldo naudai.

„Šiandien Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) buvo svarstomos Kilnojamų kultūros vertybių įstatymo pataisos. Tie visi keitimai įstatymų yra labai blogai, blogas žingsnis, nes kiekviena pataisa visuomet atstovauja kažkokiam interesui. Liūdna, kad šitas pasakymas, jei yra paklausa, bus ir pasiūla, veikia ir archeologijai. Negaliu užmiršti vieno ŠMKK posėdžio, kai Seimo nariai tiesiog agresyviai reikalavo pritarti ieškiklių naudojimui kaip vienai iš alternatyvų kovai su alkoholizmu, kad tai yra labai patogus ir įdomus laisvalaikio praleidimas. Suprantama, jei tokie interesai net iš Seimo narių, apie ką tada kalbėti", – sakė G.Drėmaitė.

Komisijos vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad trūksta institucijos, kuri nuolat stebėtų kultūros paveldo objektų būklę ir užkirstų kelią paveldui niokoti.

„Mes neturime nepriklausomos kultūros paveldo inspekcijos, kuri tikrai akylai stebėtų. Kažkodėl jei automobilį pastatai ne į tą vietą, tuoj pat prisistato, būna užklijuotas „cedeliukas", arba moki baudą. Kodėl nėra taip su kultūros paveldu?" – kalbėjo Valstybinės kultūros paveldo komisijos vadovė.

Seimo narys Naglis Puteikis piktinosi, kad net už rankos sučiupus juoduosius archeologus į teisiamųjų suolą sėda tik samdyti darbininkai, o senkapių plėšimo organizatoriai lieka neišaiškinti. Jis taip pat spėjo teisėsaugą nededant visų pastangų išaiškinti organizuotą kapų plėšimą ir spėjo, kad galbūt taip dangstomi įtakingi asmenys.

„Organizuoti susivienijimai perka labai brangią įrangą, metalo ieškiklius, ateina į kapavietes, viduramžių genčių kapinynus, išsirenka turtingiausius, kur palaidoti genčių vadovai, nelegaliai iškasa archeologinius radinius ir juos parduoda tiek Lietuvoje, tiek užsieny", – sakė N.Puteikis.

Jis minėjo bylą, kurią šiuo metu nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Joje du vyrai kaltinami didelės vertės mokslinių, istorinių vertybių pagrobimu, vertimusi uždrausta ūkine komercine veikla, o vienas kaltinamųjų – Vadimas Čvanovas – vadovauja krašto apsaugos savanorių žvalgams.

„Susidūrėme su paradoksalia situacija valstybėje – vienas pagautųjų juodųjų archeologų gauna puikų apmokymą krašto apsaugoje, jis yra žvalgų kuopos vadas, Kultūros paveldo departamento darbuotojai prieš dvejus metus pagavo jį ir jo parankinį nelegaliai kasinėjančius archeologinę kapavietę. Per tą laiką jis padarė karjerą krašto apsaugos sistemoje, gavo papildomų apmokymų, ir kaip bylos medžiagoje mes matome jo dienoraščius, tie apmokymai, kuriuos finansavo valstybė, nepraėjo veltui. Jis tuos įgūdžius kaip karo žvalgo, orientavimosi, sekimo, maskavimosi naudojo plėšdamas archeologines vertybes. Įdomiausia, kad bylos nagrinėjimo metu jis buvo aukštinamas ir siunčiamas į mokymus", – piktinosi Seimo narys.

Kapų plėšikų bylo kaltinamieji vilniečiai Oleg Salij ir V.Čvanov įkliuvo 2009 metais Skuodo rajone, kasinėdami kapinyną šalia Apuolės piliakalnio.

 

Klaipėdos valdžia gyventojus nuo aukštybinių pastatų gina pasirinktinai

Nuotraukoje - 30 aukštų 105 m  gyvenamasis dangoraižis, kadaise planuotas Minijos gatvėje Klaipėdoje

Esu už modernią architektūrą naujamiesčiuose ir pan. ir už dangoraižius, svarbu, kad neužgožtų jau gyvenančių namų gyventojams saulės ir kitaip jiems nesugadintų gyvenimo. Jei teisigai suprantu, gyventojai priešinasi Sauliaus Trečekausko ketinimams statyti Melnragėje dangoraižyje, ir tuos gyventojus užsistojo savivaldybė, nes statytojas gavo pritarimą savo planams apeidamas savivaldybės tarybą:

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/vilnieciu-sprendimas-del-sklypo-melnrageje-supykde-klaipedos-valdzia-384052

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/nekilnojamasis-turtas/dangoraizis-pajuryje-sukirsino-klaipeda-ir-vilniu-640708

www.15min.lt/naujiena/miestas/klaipeda/klaipedos-valdzia-kreipesi-i-generaline-prokuratura-del-detaliojo-plano-melnrageje-43-175583

Dėl skandalingo Statybų inspekcijos elgesio:

"Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 5 d. įsakmiai nurodo, jog detalusis planas Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamas tik tuo atveju, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikia motyvuoto atsakymo dėl plano nepatvirtinimo. Tačiau Inspekcija detalųjį planą vis dėlto patvirtino, nors motyvuotas Savivaldybės atsakymas S. Trečekauskui buvo pateiktas rugpjūčio 26 raštu."

Nesistebiu. Statybų inspekcija nuo maždaug 2009 m. sistemingai ir kryptingai gina tik galingus ir įtakingus. Mažų, ar eilinių žmonių negina, viešo intereso negina beveik visai. Ypač taip elgiasi statybų inspekcijos Klaipėdos padalinys.

Ne tik aukščiau pateiktas pavyzdys tai liudija. Štai Dangės krantinių rekonstrukcijos projektas buvo parengtas be svarstymo su visuomene, jis prieštaravo specialiam Klaipėdos piliavietės planui, jis dėl to negavo įstatymiškai būtino vieno parašo (KPD), statytojai savavališkai pašalino turėklus, tuo pažeisdami esmines savybes - žmonių saugumo pažeidimą, nes sukėlė kritimo grėsmę. Nebaigtos statybos, arba padarytos ne pagal projektą eksploatuoti negalima, apie tai rašyta Statybų inspekcijai tris kartus. tačiau Statybų inspekcijai ir prokuratūroms į tai nusipjaut, kad nukrisdami nuo nesaugių ir neteisėtai naudojamų krantinių PER VIENERIUS METUS ŽUVO NET 4 ŽMONĖS.

Dabar galima suprasti kodėl -Statybų inspekcija neturi laiko rūpintis, kad nežūtų žmonės, nes neturi laiko, jis visas sueina dangoraižių pramušinėjimui ir jų įteisinimui. Ir Statybų inspekcijai visai nesvarbu, kad tai daroma prieš aplinkinių žmonių ir savivaldybės tarybos valią.

Taigi Statybų inspekcijai, ypač Klaipėdos padaliniui, į viešą interesą nusispjaut.

Todėl straipsnyje aprašytas jos poelgis visai nestebina ir atsistoja į eilinę jos neprincipingų, gėdingų sprendimų grandinę.

Tik nebūkime naivūs - tokie sprendimai atsiranda tik presinguojant per aukščiausius valdžių sluoksnius. Juk kitaip Trečekauskų šeima nebūtų įsigijusi deviacijos įrenginio - betoninio stulpo uosto viduryje, kuris dabar trukdo Dujų terminalo statybai ir tolesnei uosto plėtotei (negalės apsisukti didesni laivai).

Juk to stulpo prichvatizavimą, kurį vienareikšmiškai draudžia įstatymas, matė Saugumo departamento, STT, prokuratūrų, Uosto direkcijos ,Susisiekimo ministerijos ir t.t. vadovai.

Tai kokias antgamtines įtakas politikams ir teisėsaugininkams tada ir dabar (tikiuosi, kad dabar tik iš dalies) valdo Trečekauskai, kad net teismai palaimino to stulpo prichvatizavimą?

Kas glumina.

Žymiai mažesniems, nei Trečekausko dangoraižis, šešiems stiklainiams H.Manto g. 11, Klaipėdoje (buv.Vaivos kino teatro vietoje) , dabartinė valdančioji koalicija labai pritaria. Tai glumina, nes tas Trečekausko pastatas gal tilptų, jei gyventojai nesipriešintų, o čia Manto 11 tie šeši stiklainiai ne tik kad netelpa, bet ir aplinkiniai gyventojai nepritaria.

Tačiau , skirtingai nei Trečekausko atveju, valdžia jų kažkodėl Manto g. 11 aplinkinių namų gyventojų negina. Kodėl?

Kas dangsto archeologinių kapų plėšikus?

Nuotraukoje: Iš juodųjų archeologų konfiskuotos įkapės -  ietigaliai

Trečiadienį, spalio 19 d., 10 val., Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Seimo nario Naglio Puteikio spaudos konferencija „Kas dangsto archeologinių kapų plėšikus".

Spaudos konferencijoje dalyvaus Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė, Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas Zenonas Baubonis ir jo pavaduotojas Vykintas Vaitkevičius.

Prieš savaitę prasidėjo teismas prieš du juoduosius archeologus, kurie prieš porą metų buvo pagauti nusikaltimo vietoje – nelegaliai kasinėjantys senkapius Kretingos rajone ir pardavinėjantys senovės kuršių kalavijus užsienio kolekcionieriams.

Teisiami tik darbininkai. Kodėl neteisiami šių kapų radinių pardavėjai ir šių plėšimų organizatoriai?

Kokia nenugalima jėga globoja  ir saugo kapų plėšikus ir ką turėtų padaryti politikai ir visuomenė, kad įtakingi šių plėšimų sumanytojai ir  užtarėjai taip pat atsisėstų į teisiamųjų suolą?

Kuršių kapus plėšęs juodasis archeologas vadovauja savanoriams žvalgams

Nuotraukoje: kur taip gali būti?: karys savanoris, Didžiosios kovos apygardos 8-os rinktinės Štabo ir aprūpinimo kuopos žvalgų būrio skyriaus vadas Vadims Čvanov yra kapų plėšikas, jam iškelta baudžiamoji byla, bet ... jis tarnyboje paaukštinamas.

Yra ir  video. Dovydas Pancerovas 2011-10-07 15:18

http://www.lrytas.lt/-13179822271317403316-kur%C5%A1i%C5%B3-kapus-i%C5%A1pl%C4%97%C5%A1%C4%99s-juodasis-archeologas-vadovauja-savanoriams-%C5%BEvalgams-jo-vadai-apie-tai-ne%C5%BEinojo-nuotraukos-video.htm

Išplėštų kapų turtus neteisėtai pardavinėjęs juodasis archeologas dar ir dabar tarnauja Lietuvos kariuomenėje. Sunkiu nusikaltimu kaltinamas vyras buvo net paaukštintas. Rudenį sostinėje buvo pradėta nagrinėti pirmoji Lietuvos istorijoje kapų plėšikų byla, o vienas iš kaltinamųjų Vadimas Čvanovas šiuo metu vadovauja žvalgų būrio skyriui.

Lrytas.lt šaltinių duomenimis, vyras karinę tarnybą pradėjo dar 1997 metais. Tada iki 1998 metų jis atliko privalomąją karinę tarnybą Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione.

Nuo 2002 metų V.Čvanovas tarnauja kariu savanoriu Didžiosios kovos apygardos 8-oje rinktinėje Štabo ir aprūpinimo kuopos žvalgų būryje. Jis yra skyriaus vadas.

Nors vyras dar 2009 metais buvo sučiuptas kasinėjantis Apuolės piliakalnį, tačiau šių metų pradžioje jam suteiktas grandinio laipsnis.

Krašto apsaugos ministerija lrytas.lt sakė, kad V.Čvanovą kariai apibūdina teigiamai.

Anot ministerijos viešųjų ryšių skyriaus, vyras neturėjo priėjimo prie minų ieškiklių, nes Lietuvos kariuomenėje su šia technika dirba ir priėjimą turi tik Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai. Kapų plėšikai savo žygiams ruošėsi ne vienerius metus. Jie studijavo mokslininkų darbus, pirko galingus karinius metalo ieškiklius, specialius kompiuterius, fotoaparatus.

Vadovai nežinojo apie kariui mestus kaltinimus

8-osios rinktinės vado pareigas einantis majoras Linas Kubilius pripažino, kad apie šią situaciją nežinojo. „Jis yra teisiamas ne kaip karys, o kaip civilis. Todėl teismai mums nepraneša. Įprasta, kad karys savanoris atvykęs į tarnybą pats praneša apie tokias situacijas. Šiuo atveju, mano žiniomis, taip nebuvo padaryta", - paaiškino rinktinės vadas majoras L.Kubilius.

Karininkas pasakojo, kad gavus pranešimą apie kario atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, informacija yra perduodama vadovybei. Tačiau kol nėra teismo sprendimo, vadovybė negali atleisti kario. „Mes, kaip ir visi kiti, vadovaujamės įstatymais ir Nekaltumo prezumpcija", - lrytas.lt sakė majoras L.Kubilius.

Nėra profesionalus karys

Lietuvos kariuomenės vado atstovas paaiškino, kad V.Čvanovas nėra profesionalus karys – jis vadovauja savanorių skyriui.

Krašto apsaugos pajėgos yra vienas Lietuvos kariuomenės Sausumo pajėgų padalinių. Pėstininkų skyrių paprastai sudaro 7-10 karių. Savanorių pajėgose skyriai sudaryti iš karių savanorių, kurie susirenka į pratybas kai yra pašaukiami į tarnybą - dažniausiai savaitgaliais. Nes šie žmonės turi savo civilinius darbus, studijuoja, mokosi.

„Jei tai būtų profesinės karo tarnybos karys vadovaujantis sulaikymo pagrindu jis galėtų būti nušalintas nuo tarnybos. Tačiau šiuo atveju kalbame apie karį - savanorį, kuris kasdien gyvena civilio gyvenimą ir į tarnybą yra pašaukiamas pratyboms keletą kartų per metus, dažniausiai savaitgaliais. Jeigu bus traukiamas minėtas karys atsakomybėn, jis bus traukiamas, kaip ir bet kuris kitas Lietuvos pilietis", - apie situaciją kalbėjo Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Skomantas Povilionis.

Karys galėtų būti atleistas iš tarnybos atsižvelgiant į teismo sprendimą, kuriame jis pripažįstamas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo.

„Karo tarnybą reglamentuojantis įstatymas nenumato reikalavimo atleisti karį iš tarnybos, jei jo atžvilgiu vyksta teisminis procesas. Atleisti karį privalu tik tuo atveju, jei įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo karys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba kuriuo kariui skiriama bausmė. Dėl to karys negali tęsti tarnybos", - sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai.

Įkliuvo nusikaltimo vietoje

Pirmą kartą Lietuvoje vykstančios kapų plėšikų bylos kaltinamieji vilniečiai Olegas Salijas ir V.Čvanovas įkliuvo 2009 metais Skuodo rajone. Tą kartą jie rausė kapinyną šalia Apuolės piliakalnio. Plėšikai bandė tikinti esantys profesionalūs archeologai. Tačiau patikrinus informaciją paaiškėjo, kad pareigūnams pirmą kartą įkliuvo juodieji archeologai.

Po šio įvykio buvo renkama informacija, ar nėra suniokotos kitos šiaurės vakarų Lietuvoje esančios kuršių kapavietės. Paveldo saugotojai aptiko dar aštuonias išraustas ir sunaikintas laidojimo vietas.  Nusikaltėliai rausė ir keletą kapaviečių Rytų Lietuvoje, Kauno bei Panevėžio apylinkėse. Pas įtariamuosius rasta ir senovinių daiktų, kurie dažniausiai aptinkami Latvijos teritorijoje. Todėl tikėtina, kad jie galėjo kasinėti ir ten.

Lietuvos vertybes pardavinėjo užsieniečiams

Iš kapų pagrobtos vertybės buvo pardavinėjamos kolekcionieriams. Net už menkiausią daiktą istorijos gerbėjai sutikdavo pakloti tūkstančius litų.

Prokurorams pavyko išsiaiškinti, kada ir kam buvo parduodamos pagrobtos vertybės. Daugiausia tai Rusijos ir Lietuvos piliečiai. Pastarieji gali būti pakviesti apklausai kitų metų sausio 12 dieną.

Spėjama, kad kaltinamieji uždirbo apie 55 tūkstančius litų.

 

Kapus plėšęs vyras vadovauja Lietuvos kariuomenės žvalgams

http://kriminalai.atn.lt/straipsnis/91042/kapus-pleses-vyras-vadovauja-lietuvos-kariuomenes-zvalgams

Išplėštų kapų turtus neteisėtai pardavinėjęs juodasis archeologas dar ir dabar tarnauja Lietuvos kariuomenėje. Sunkiu nusikaltimu kaltinamas Vadimas Čvanovas buvo net paaukštintas.

Rudenį sostinėje buvo pradėta nagrinėti pirmoji Lietuvos istorijoje kapų plėšikų byla, o vienas iš kaltinamųjų V.Čvanovas šiuo metu vadovauja žvalgų būrio skyriui. Apie tai rašo lrytas.lt.

Vyras karinę tarnybą pradėjo dar 1997 metais. Nuo 2002 metų V.Čvanovas tarnauja kariu savanoriu Didžiosios kovos apygardos 8-oje rinktinėje Štabo ir aprūpinimo kuopos žvalgų būryje. Jis yra skyriaus vadas.

Nors vyras dar 2009 metais buvo sučiuptas kasinėjantis Apuolės piliakalnį, tačiau šių metų pradžioje jam suteiktas grandinio laipsnis.

Krašto apsaugos ministerija lrytas.lt sakė, kad V.Čvanovą kariai apibūdina teigiamai.

8-osios rinktinės vado pareigas einantis majoras Linas Kubilius pripažino, kad apie šią situaciją nežinojo. Karininkas pasakojo, kad gavus pranešimą apie kario atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, informacija yra perduodama vadovybei. Tačiau kol nėra teismo sprendimo, vadovybė negali atleisti kario.

Pirmą kartą Lietuvoje vykstančios kapų plėšikų bylos kaltinamieji vilniečiai Olegas Salijas ir V.Čvanovas įkliuvo 2009 metais Skuodo rajone. Iš kapų pagrobtas vertybes jie pardavinėjo kolekcionieriams.

Kultūros ministerijos klerkai inicijuoja laisvą prekybą archeologiniais radiniais

Nuotraukoje – kapų plėšikų radiniai - Iš senovės kuršių kapų  plėšikų iškasti senoviniai papuošalai - apyrankės, sagės

„Faktiškai būtų įteisinta prekyba vogtais daiktais. Anksčiau žmogus negalėjo teisėtai įsigyti archeologinių radinių. Dabar projekte įrašyta, kad jais prekiauti iš esmės gali visi", - ministerijos antikultūrinę poziciją komentuoja VKPK darbuotojas Gediminas Jucys.

Seimo nario sūnus galimai neteisėtai užsiima kasinėjimais, naudodamasis metalo ieškikliu

2011 spalio 7 d. 10:00 www.delfi.lt/news/daily/lithuania/seimo-nario-sunus-galimai-neteisetai-uzsiima-kasinejimais-naudodamasis-metalo-ieskikliu.d?id=50436116

Seimo nario Antano Matulo sūnus Vismantas galimai neteisėtai užsiima kasinėjimais, naudojantis metalo ieškikliu, rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas V.Matulas dienraščiui pripažino laisvalaikį vaikštinėjantis po laukus pasiėmęs metalo ieškiklį ir užsiimdamas veikla, kurią žmonės vadina "lobių ieškojimu".

Paklaustas apie lobius jaunasis politikas tvirtino dažniausiai randantis sovietinių laikų šiukšlių - alaus ar kitų alkoholinių gėrimų butelių kamštelių, gilzių ir retsykiais monetų.

"Mes nevertiname, radinių nepardavinėjame, ta vertė man yra labai sąlyginis dalykas", - aiškino pašnekovas.

"Elementariausia sovietinių laikų monetėlė, ir tai yra džiaugsmas (...) Kai randi carinę monetą, džiaugsmas didesnis", - tvirtino V.Matulas.

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis įsitikinęs, kad V.Matulo pomėgis yra įstatymo pažeidimas.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad ieškoti kultūrinę vertę turinčių daiktų "vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais" galima tik gavus KPD leidimą. Tarp daiktų, kurių paieškas griežtai reglamentuoja įstatymas, - archeologiniai radiniai, numizmatinę vertę turinčios monetos, istoriniai ordinai ir medaliai. Atsitiktinai jų aptikę asmenys privalo per savaitę pateikti įvertinti KPD. Visos žemėje, jos paviršiuje, vandenyje ar pastatuose rastos kultūros vertybės, nebeturinčios savininko, pereina valstybės nuosavybėn.

"Ieškoti su metalo ieškikliais gali tik atestuoti archeologai, turintys leidimus atlikti archeologinius tyrimus", - aiškina įstatymą A.Degutis.

Nieko, anot jo, nekeičia ir pasakojimai, kad ieškoma ne archeologijos paminklų teritorijoje, o randama tik "kamštelių". "Tegu jie randa, bet ieškoti negalima", - nukerta pareigūnas.

2009 metų balandį Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, Generalinę prokuratūrą ir Vidaus reikalų ministeriją dėl Lietuvoje atliekamų neteisėtų kasinėjimų, archeologinio paveldo objektų plėšimo ir prekybos archeologiniais radiniais.

"Lietuvoje veikia kelios asmenų grupuotės, tikslingai kasinėjančios saugomus ir nesaugomus archeologinio paveldo objektus pasipelnymo tikslais. Aptikti radiniai pardavinėjami Vilniaus kolekcionierių klube, buvusių Profsąjungų rūmų patalpose, kitų didžiųjų Lietuvos miestų turguose arba išvežami į užsienio šalis. Dalį radinių siūloma pirkti interneto svetainėse (pvz. "kablys", "kladoiskatel"). Lietuvoje netgi organizuojami nelegalūs kasėjų suvažiavimai, kuriuose dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos bei Baltarusijos piliečiai. Tai rodo, kad Lietuvos teritorijoje veikiančios nelegalių kasėjų grupuotės palaiko glaudžius ryšius su už Europos Sąjungos sienų įsikūrusiomis panašiomis grupuotėmis, dėl to kyla grėsmė Lietuvai patekti į Rusijos nusikalstamo pasaulio grupių, užsiimančių paveldo plėšimu, įtakos sferą", - rašė VKPK.

 

Matulas – kapų plėšikų užnugaris Seime?

2011-10-07 07:07 Rasa Kalinauskaitė | „Lietuvos žinios"

www.alfa.lt/straipsnis/12632680/Matulas..kapu.plesiku.uznugaris.Seime.=2011-10-07_07-07/

Sunku patikėti: įtakingas Seimo narys, gerbiamas Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas jau senokai yra įtariamas ryšiais su kapų plėšikais. Tokie įtarimai kilo 2010 metų pavasarį, kai jis kryžiumi gulėsi, kad nebūtų priimtos įstatymo pataisos, griežtai ribojančios metalo ieškiklių naudojimą. Būtent šia brangia įranga apsiginklavę juodieji archeologai ėmėsi masiškai plėšti istorinius kapinynus, o archeologijos paminklų naikinimas įgijo epidemijos mastą.

„Tai kaip knygos išplėšytais lapais, - barbariškai suniokotus senkapius apibūdina archeologas Linas Tamulynas. - Metaliniai daiktai ne archeologijos tikslas - jų gali nusipirkti, - bet mokslinio tyrimo šaltinis. O jeigu daiktą išimi, tai tas pats, kas išplėši iš knygos dešimt lapų. Tada tenka atspėti, kas buvo parašyta tarp dvidešimto ir trisdešimto puslapių." Vilniaus universitete dirbantis mokslininkas pats matė ne vieną paminklą išknistą taip, tarsi būtų perėjusi šernų kariuomenė.

Dauguma archeologų ir paveldosaugininkų įsitikinę, kad draudimas metalo ieškikliais masiškai ieškoti archeologinių vertybių buvo būtinas žingsnis, siekiant bent šiek tiek pristabdyti Lietuvos istorijos puslapių plėšymą. Bet kodėl šioms Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisoms taip priešinosi A.Matulas?

LŽ išsiaiškino, kas Seimo narį sieja su archeologija. Tai - jo sūnus, taip pat politikas Vismantas Matulas. Tiesa, Seimo nario atžala labai pyksta, kai užsimenama apie kapų plėšikus, ir pageidauja būti vadinamas mėgėju, kurio hobis yra istorijos pažinimas su metalo ieškikliu.

Tačiau „ieškojimą", kuriuo užsiima V.Matulas, draudžia įstatymas, o „kolegomis" jaunasis politikas vadina asmenis, susibūrusius į gana ryškų kriminalinį atspalvį turintį interneto forumą. Nors jie aiškina, kad ginkluoti ieškikliais tik mėgaujasi gamta, internete skelbiamos lobių nuotraukos verčia abejoti šia versija.

Alaus butelių kamšteliai

Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas V.Matulas baigęs įtemptą protinį darbą atsipalaiduoja vaikštinėdamas po laukus pasiėmęs metalo ieškiklį ir užsiimdamas veikla, kurią žmonės vadina „lobių ieškojimu". Malonumas brangus ir prieinamas ne kiekvienam - vien įranga gali kainuoti apie 4-5 tūkst. litų.

Tačiau paklaustas apie lobius jaunasis politikas tampa itin paslaptingas. Sakosi dažniausiai randantis sovietinių laikų šiukšlių - alaus ar kitų alkoholinių gėrimų butelių kamštelių, gilzių ir retsykiais monetų. O koks vertingiausias radinys? „Mes nevertiname, radinių nepardavinėjame, ta vertė man yra labai sąlyginis dalykas", - paaiškina. O kuo labiausiai džiaugėsi, kai rado? „Elementariausia sovietinių laikų monetėlė, ir tai yra džiaugsmas", - kuklinasi. Bet smagiau turbūt rasti ne sovietinę, o senesnę? „Kai randi carinę monetą, džiaugsmas didesnis", - sutinka. O kokią seniausią pavyko aptikti? „Man labai sunku identifikuoti, nes būna labai surūdijusios, pažeistos korozijos. Paprasčiausi surūdiję skrituliukai, netgi piešinį sunku įžiūrėti..." - neišduoda paslapties V.Matulas.

Žodžiu, ne lobiai, o tikra vargo vakarienė. Svarbiausia, anot jaunojo politiko, - gamta, grynas oras ir ieškojimo procesas. Jo supratimu - toks pat hobis kaip žvejyba, medžioklė ar grybavimas. „Ir jeigu rašysite, prašysiu labai konkrečiai, nes aš įsirašinėju pokalbį", - perspėja brangaus „hobio" puoselėtojas.

„Hobis" - įstatymo pažeidimas

Tačiau Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis įsitikinęs, kad „hobis", kuriuo mėgaujasi jaunasis politikas, yra įstatymo pažeidimas.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad ieškoti kultūrinę vertę turinčių daiktų „vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais" galima tik gavus KPD leidimą. Tarp daiktų, kurių paieškas griežtai reglamentuoja įstatymas, - archeologiniai radiniai, numizmatinę vertę turinčios monetos, istoriniai ordinai ir medaliai. Atsitiktinai jų aptikę asmenys privalo per savaitę pateikti įvertinti KPD. Visos žemėje, jos paviršiuje, vandenyje ar pastatuose rastos kultūros vertybės, nebeturinčios savininko, pereina valstybės nuosavybėn.

„Ieškoti su metalo ieškikliais gali tik atestuoti archeologai, turintys leidimus atlikti archeologinius tyrimus", - lakoniškai aiškina įstatymą A.Degutis. Nieko, anot jo, nekeičia ir pasakojimai, kad ieškoma ne archeologijos paminklų teritorijoje, o randama tik „kamštelių". „Tegu jie randa, bet ieškoti negalima", - nukerta pareigūnas.

Nelegalus turgus

V.Matulas nesigina dalyvaujantis internetiniame forume „kablys.com", kuriame susibūrę to paties „hobio" puoselėtojai. Viena šio forumo keistenybių - „turgus". Čia nuolat vyksta aukcionai, per kuriuos siūloma pirkti senovinių monetų, religinės atributikos, karinių medalių, istorinių uniformų sagų ir „kastinių žiedelių", nuraškytų tikrai ne nuo obels.

Tačiau prekyba archeologiniais radiniais Lietuvoje draudžiama. O prekiauti antikvariniais daiktais - visais, sukurtais seniau negu prieš 50 metų, - leidžiama turint licenciją, ir tik tais, kurių įsigijimo teisėtumą galima įrodyti.

Ką V.Matulas - teisininkas ir politikas - mano apie nelegalią prekybą, verdančią jo bendraminčių forume? Jis sako „pasižiūrintis", bet pats aukcionuose nedalyvaujantis. „Už tuos žmones atsakyti negaliu, forumas yra laisvas", - aiškina politikas.

Tačiau L.Tamulynui toks liberalumas neatrodo nekaltas. „Nesuprantu, kodėl tokius tinklalapius toleruoja teisėsaugos institucijos. Jie mažų mažiausiai skatina nusižengti Lietuvos įstatymams. Ten atvirai parduodami antikvariniai daiktai, o tai jau nusižengimas, be to, ir archeologiniai radiniai, tarkime, XVI a. monetos. Akivaizdu, kad Lietuvoje ant medžių jos neauga, yra iškastos iš žemės. O jei taip - nelegaliai, tai jau yra administracinis pažeidimas", - piktinasi archeologas.

Gal V.Matulas pažįsta žmones, prekiaujančius archeologiniais radiniais? „Nepažįstu nė vieno. Jie neskelbia vardų, taigi pažinti neįmanoma", - įsitikinęs Seimo nario sūnus.

Segė gimtadienio proga

„Kablio" forume - taip pat aukcionuose - gana aktyviai dalyvauja personažas, stebėtinai panašus į V.Matulą. Jo susirašinėjimo slapyvardis - „dartis". Vardas - Vismantas. Amžius - 30 metų. „Paieškų" vietos, kaip prasitaria forume, - aplink Vilnių ir Pasvalį. Sutampa net jo ir V.Matulo gimtadienis. Lietuvos ir Pasvalio politinis veikėjas bei teisininkas gimė 1980 metų balandžio 17 dieną.

2010 metų balandžio 18-ąją jo bendravardis Vismantas slapyvardžiu „dartis" nusiuntė „kablio" kolegoms senovinės segės nuotrauką: „Ar gali būti, kad ir man pagaliau pasisekė 30-ojo gimtadienio proga rasti pirmąją segę ("žiedinė segė")? Ar čia tik kito laikotarpio analogas? Amžius, jei neklystu, XIV-XV? Prašyčiau patikslinti, jei neteisus."

Patikslino kolega slapyvardžiu „padla": „Tai sagtelė XVI-XVII a. Pakankamai dažnas radinys Latvijoje, pas mus taip pat pasitaiko. Aš taip pat esu radęs tokią karčemoje su „boratinkomis" (smulkios varinės XVII a. monetos, LDK šilingai - red.)." Toks paaiškinimas „dartį", regis, šiek tiek nuvylė: „Pasirodo, kur kas „jaunesnė", nei maniau. O visos kitos aplinkybės sutampa: už kokių 50 metrų turėjo būti karčema, aplink „boratinkos". Ačiū, kolega, už informaciją."

Segę, kurią gimtadienio proga rado Vismantas-"dartis", profesionalus archeologas L.Tamulynas yra linkęs datuoti XVII amžiumi. Anot jo, apie tokius radinius „ieškotojai" privalo informuoti KPD, bet dažniausiai savo lobius nuslepia.

„Ne, neteko tokios rasti", - neigia segę radęs V.Matulas.

Varžybos dėl pusgrašių

Tačiau į jį keistai panašus veikėjas iš „kablio" toliau kompromituoja jaunąjį politiką, pirkdamas nelegaliame aukcione senovines monetas. Šių metų rugpjūtį jis įsigijo 1936-ųjų 5 litų nominalo monetą su Jono Basanavičiaus atvaizdu, balandį - Vytauto denarą ir 1492-1501 metais Krokuvoje kaldintą lenkišką pusgrašį. Kovą varžėsi su „kolegomis" dėl teisės nusipirkti sidabrinį 1512 metais kaldintą LDK Žygimanto Senojo pusgrašį ir 1625 metų Žygimanto III Vazos pusantroką, o už 1548-ųjų Žygimanto Augusto pusgrašį siūlė 50 litų, bet aukcioną laimėjo gerokai didesnę sumą pasiūlęs personažas.

„Tai ne aš. Forume yra keli šimtai dalyvių, tai daug kas gali sutapti", - nepripažįsta savo tapatybės su „darčiu" V.Matulas, bet atsisako išduoti vardą, kuriuo pats pasirašo. Belieka manyti, kad nelegaliuose aukcionuose dalyvauja nuostabiai į jį panašus internetinis dvynys.

„Kolegos" ir jų lobiai

Tačiau tarp V.Matulo bendraminčių yra „kolegų", kurių lobių ieškojimo patirtis daug įspūdingesnė. Kai kurie jų taip pat pretenduoja į politikus.

Vienas aktyviausių „kablio" dalyvių - Valdas Braslauskas, per 2007 ir 2011 metų rinkimus kėlęs savo kandidatūrą į Jonavos savivaldybės tarybą. Jis buvo įtrauktas į Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) sąrašą. Kai LŽ susisiekė su V.Braslausku, šis tuoj pat perspėjo „kolegas" - V.Matulą taip pat, - kad skambins žurnalistė.

„Nieko jūs neparašysit", - pareiškė V.Braslauskas, drausdamas LŽ skelbti jo interviu. Bet prieš tai pasakojo apie kamštelius, sagas ir „vario blynelius" - senesnes monetas. Jų muziejams nesiūlo, nes tokių esą pilna močiučių stalčiuose.

Tačiau vienoje iš nuotraukų, kurias 2009-aisiais „kablyje" paskelbė „Valdas", matyti XII-XIV a. sidabro lydinio (to meto piniginio vieneto) fragmentas, o albume, jo sudarytame iš 2008 metų forumo dalyvių laimikio, - įspūdingos segės ir papuošalai, senoviniai karo medaliai, uniformų sagos ir panašūs daiktai, sukurti nuo VI iki XVIII amžiaus.

„Net jei šie radiniai yra ne kriminalinės kilmės, radėjai privalėjo apie juos pranešti KPD", - įsitikinęs archeologas L.Tamulynas.

Į Jonavos savivaldybės tarybą pagal tą patį TTP sąrašą 2007 ir 2011 metais pretendavo ir Marius Serbentas, pasirašantis „kablio" slapyvardžiu ir administruojantis forumą. Rusijos interneto tinklalapyje „serbentas" skelbia albumą su gausybe nuotraukų, iš kurių galima spręsti, kad jo „hobio" sritis - senoviniai kryželiai ir kita religinė atributika. Apie jos kilmę net nedrąsu spėlioti.

Įspūdį daro ir kitų „kablio" dalyvių lobiai. 2009-ųjų pabaigoje skelbtose nuotraukose - radiniai, būdingi IX-XIII a. sudegintų mirusiųjų įkapėms, keli XVII a. monetų lobiai, IV-V a. pentinas, X-XIII a. kalavijo rankenos buoželė, IX-XII a. keturlapio dobilo formos segė, pasaginės segės fragmentas ir panašūs daiktai. L.Tamulyno manymu, šie radiniai yra iš archeologijos objektų, saugomų arba ne.

Be „kablio", internete veikia dar keli forumai. Juose „ieškotojai" eksponuoja, galimas dalykas, neteisėtai iškastus radinius ir nelegaliai prekiauja antikvariniais daiktais. Šiuose forumuose dažniausiai susirašinėjama rusiškai arba kirilica.

Rusijai - mėsa, Lietuvai - odelės

2009 metų balandį Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, Generalinę prokuratūrą ir Vidaus reikalų ministeriją dėl Lietuvoje atliekamų neteisėtų kasinėjimų, archeologinio paveldo objektų plėšimo ir prekybos archeologiniais radiniais. Rašte minimos ir svetainės „kablys" bei „kladoiskatel".

„Lietuvoje veikia kelios asmenų grupuotės, tikslingai kasinėjančios saugomus ir nesaugomus archeologinio paveldo objektus pasipelnymo tikslais. Aptikti radiniai pardavinėjami Vilniaus kolekcionierių klube, buvusių Profsąjungų rūmų patalpose, kitų didžiųjų Lietuvos miestų turguose arba išvežami į užsienio šalis. Dalį radinių siūloma pirkti interneto svetainėse (pvz. „kablys", „kladoiskatel").

Lietuvoje netgi organizuojami nelegalūs kasėjų suvažiavimai, kuriuose dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos bei Baltarusijos piliečiai. Tai rodo, kad Lietuvos teritorijoje veikiančios nelegalių kasėjų grupuotės palaiko glaudžius ryšius su už Europos Sąjungos sienų įsikūrusiomis panašiomis grupuotėmis, dėl to kyla grėsmė Lietuvai patekti į Rusijos nusikalstamo pasaulio grupių, užsiimančių paveldo plėšimu, įtakos sferą", - rašė VKPK.

Ryšius su užsakovais iš Rusijos patvirtina ir medžiaga iš teismą neseniai pasiekusios bylos. Teisiami Vadimas Čvanovas ir Olegas Salijus, sulaikyti 2009-ųjų birželį plėšiantys Apuolės kuršių kapinyną. „Schemą įsivaizduoju taip: tarptautinę paklausą turinčius radinius išveždavo į užsienį, o likučius parduodavo Lietuvoje. Jeigu į muziejų atneštų vikingų laikotarpio kardą, kiltų rezonansas, nes tai vienetiniai dalykai. Bet jei atneš apyrankę, kurių yra trys, - kas ta apyrankė, suvyniotas vielos gabalas. Žodžiu, „mėsą" eksportavo į Rusiją, per ją į Skandinaviją, o „odelės" likdavo Lietuvai", - aiškina paveldosaugininkas Naglis Puteikis.

Lietuvoje „nusėda" ir dalis neteisėtai iškastų monetų. Pasak žymaus numizmato profesoriaus Stanislovo Sajausko, maždaug prieš penkerius metus šioje rinkoje kilęs „bumas" akivaizdžiai sutapo su ieškiklių paplitimu. „Pastebėjau, kad rinkoje atsirado labai daug kapų, 100 gramų gryno sidabro lydinių. Paradoksas - nors kapų mažiau ir jos giliau, randama jų daugiau, nes yra sunkios, daug metalo. Be to, įranga tobulėja. Dabartiniai ieškikliai yra daug jautresni, turi ekranus, skiria sidabrą nuo aukso. Ir ieško ne bet kur - randa dvarvietes, buvusias karčemas", - sako S.Sajauskas.

Masinio ieškiklių naudojimo pasekmė - nuniokota daugybė paveldo vietovių, o vienas proistorinis kapinynas išraustas taip, kad duobės matyti net iš lėktuvo darytose aerofotonuotraukose. Siekiant užkirsti kelią šiam vandalizmui ir buvo pasiūlyta įstatymo pataisa, leidžianti naudoti šią įrangą tik atestuotiems acheologams, turintiems leidimus atlikti tyrimus.

Seime šiai pataisai kone desperatiškai priešinosi V.Matulo tėvas.

Sūnaus ir jo „kolegų" advokatas

„Dabar įstatymo 12 straipsnyje nurodyta tvarka yra labai griežta: reikia leidimų, radus bet kokią monetą, kad ir sovietinę, per savaitę būtina pristatyti Kultūros paveldo departamentui. Tai neįmanomi dalykai", - 2010 metų balandžio 27-ąją Seimo salėje piktinosi A.Matulas ir ragino atidėti įstatymo priėmimą. Balsavimo išvakarėse jis užregistravo pasiūlymą, kurio esmė - įteisinti „mėgėjiškas" paieškas, kad nebūtų atimta galimybė „metalo ieškiklio pagalba turiningai leisti laiką gamtoje" ir domėtis krašto istorija.

Tačiau Seimo narys nė žodžiu neužsiminė, jog tarp šio „hobio" puoselėtojų yra jo paties sūnus, kurio „kolegos" internete eksponuoja galbūt neteisėtai iškastas ir nuo valstybės nuslėptas archeologines vertybes.

„Be abejo, mes tarėmės. Aš paaiškinau, kokios yra problemos", - V.Matulas neslepia konsultacijų su tėčiu prieš priimant įstatymą. Tačiau ar šis šeimos konsiliumas nėra interesų konfliktas? Juk įstatymų leidyba turėtų būti ne pageidavimų koncertas artimųjų ir jų „kolegų" prašymu, bet rūpinimasis viešuoju interesu.

„Jokio mano sūnaus intereso čia nėra. Kiek pamenu, jie susirašinėja internetu. Ir kai rado pavardę, kad yra Matulas, paklausė, ar ne tavo tėvas. Jie buvo susitikę su kažkokiom institucijom, siūlė pataisas, bet niekas nekreipė dėmesio. Tai aš įsigilinau ir pamačiau, kad siūlymai logiški. Hobis nėra joks interesas. Mano sūnus negyvena iš tokių dalykų", - dėsto „kamštelių" ieškotojo tėtis.

„Įstatymas - tai prezervatyvas"

Įstatymo pataisa nesutrukdė nei V.Matului, ne labiau patyrusiems jo „kolegoms" toliau mėgautis savo „hobiu". Kaip rašė vienas „mėgėjų", „vyrai kasė, vyrai kas".

Šios terpės požiūrį į įstatymus iškalbingai atspindi prierašas, kuris dar neseniai puikavosi prie „Valdo" pranešimų: „Įstatymas - tai prezervatyvas, kurio pagalba valdininkai dulkina žmones nebijodami pasekmių." Vėliau V.Braslauskas šį prierašą pakeitė. Matyt, suprato, kad tai gerokai kompromituoja pretendentą į Jonavos savivaldybės tarybą.

Ne mažiau iškalbinga ir „popierinio lobiuko" istorija. 2011-ųjų vasarą vienas forumo lankytojų pranešė, kad tikrindamas metalo ieškikliu buvusios dvarvietės teritoriją jo pažįstamas aptiko cinkuotą kubilą, kuriame buvo vienos šeimos archyvas - XX a. pradžios dokumentai, pinigai, laiškai ir net 1909-ųjų bilietas plaukti laivu į Ameriką.

Nors tokį radinį privalu atiduoti muziejui, netrukus pasipylė siūlymai „lobiuką" parduoti. „Kaip čia atiduosi muziejui už dyką, kai toks lobis arti trijų limonų trauktų"; „Muziejui? Juokaujate! Didžioji dalis eksponatų dingsta iš archyvų. Aš pritariu radėjo minčiai, kad geriau parduoti kolekcionieriui neišskaidytą lobį", - karščiavosi „mėgėjai".

Buvo ir susivokusiųjų, kad tokia diskusija gadina nekalto hobio puoselėtojų įvaizdį. „Manau, jei jau norite padėti žmogui surasti pirkėją, galėjote tai padaryti ir kitais būdais, tyliai", - pyko vienas iš „kablio" dalyvių. Galima spėti, kad „rimtesni" pokalbiai tokiomis temomis dažniausiai vyksta ne viešumoje. „Forumas turi ausis, skype'as neturi", - nesusipratusiesiems aiškino vienas i6 forumo dalyvių.

Tačiau Kultūros ministerija (KM) pasiryžusi iš esmės palengvinti šį pogrindžio gyvenimą.

Leis prekiauti vogtais daiktais?

Neseniai KM pateikė Seimui Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisas, kuriose numatyta leisti prekiauti archeologiniais radiniais. Iki šiol tai draudė Vyriausybės nutarimas.

„Faktiškai būtų įteisinta prekyba vogtais daiktais. Anksčiau žmogus negalėjo teisėtai įsigyti archeologinių radinių. Dabar projekte įrašyta, kad jais prekiauti iš esmės gali visi", - ministerijos antikultūrinę poziciją komentuoja VKPK darbuotojas Gediminas Jucys.

„Ministerijos aiškinamajame rašte parašyta, jog kriminogeninė padėtis nepasikeis. Neabejoju, kad pasikeis - jeigu skatinama rinka, atsiras ir tiekėjų. Nelegalių kasinėtojų daugės", - mano L.Tamulynas.

„Jeigu legalizuos pardavimą, ši kultūros sritis bus labai nuniokota. Prekybą kontroliuoti lengviau, negu vykdyti miškuose ir laukuose išsimėčiusių senkapių priežiūrą", - įsitikinęs prof. S.Sajauskas.

KM projektas stebina ir KPD direktoriaus pavaduotoją A.Degutį. „Parašyta, kad pardavus archeologinius radinius informuojamas departamentas. Gali suprasti, jog parduodi ir tada praneši, kad jau pardavei. Nesuvokiamas straipsnis", - sako pareigūnas. Anot A.Degučio, pastabų dėl projekto turėjo ir KPD, ir VKPK, tačiau ministerija į jas nereagavo.

Dėl šio projekto Seimas turėtų balsuoti jau artimiausiu metu.

Kuo praturtins muziejų?

Po pokalbio apie segę V.Matulas atsiuntė LŽ laišką, kuriame žada: „Radinius, kuriuos pavyko atsitiktinai rasti, pristatysiu Pasvalio muziejui, taip praturtindamas ne tokią jau ir gausią ekspoziciją." Reikia tikėtis, kad savo gimtinės muziejų politikas praturtins ne alaus butelių kamšteliais.