2011-10-19

Kultūros ministerijos klerkai inicijuoja laisvą prekybą archeologiniais radiniais

Nuotraukoje – kapų plėšikų radiniai - Iš senovės kuršių kapų  plėšikų iškasti senoviniai papuošalai - apyrankės, sagės

„Faktiškai būtų įteisinta prekyba vogtais daiktais. Anksčiau žmogus negalėjo teisėtai įsigyti archeologinių radinių. Dabar projekte įrašyta, kad jais prekiauti iš esmės gali visi", - ministerijos antikultūrinę poziciją komentuoja VKPK darbuotojas Gediminas Jucys.

Seimo nario sūnus galimai neteisėtai užsiima kasinėjimais, naudodamasis metalo ieškikliu

2011 spalio 7 d. 10:00 www.delfi.lt/news/daily/lithuania/seimo-nario-sunus-galimai-neteisetai-uzsiima-kasinejimais-naudodamasis-metalo-ieskikliu.d?id=50436116

Seimo nario Antano Matulo sūnus Vismantas galimai neteisėtai užsiima kasinėjimais, naudojantis metalo ieškikliu, rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas V.Matulas dienraščiui pripažino laisvalaikį vaikštinėjantis po laukus pasiėmęs metalo ieškiklį ir užsiimdamas veikla, kurią žmonės vadina "lobių ieškojimu".

Paklaustas apie lobius jaunasis politikas tvirtino dažniausiai randantis sovietinių laikų šiukšlių - alaus ar kitų alkoholinių gėrimų butelių kamštelių, gilzių ir retsykiais monetų.

"Mes nevertiname, radinių nepardavinėjame, ta vertė man yra labai sąlyginis dalykas", - aiškino pašnekovas.

"Elementariausia sovietinių laikų monetėlė, ir tai yra džiaugsmas (...) Kai randi carinę monetą, džiaugsmas didesnis", - tvirtino V.Matulas.

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis įsitikinęs, kad V.Matulo pomėgis yra įstatymo pažeidimas.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad ieškoti kultūrinę vertę turinčių daiktų "vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais" galima tik gavus KPD leidimą. Tarp daiktų, kurių paieškas griežtai reglamentuoja įstatymas, - archeologiniai radiniai, numizmatinę vertę turinčios monetos, istoriniai ordinai ir medaliai. Atsitiktinai jų aptikę asmenys privalo per savaitę pateikti įvertinti KPD. Visos žemėje, jos paviršiuje, vandenyje ar pastatuose rastos kultūros vertybės, nebeturinčios savininko, pereina valstybės nuosavybėn.

"Ieškoti su metalo ieškikliais gali tik atestuoti archeologai, turintys leidimus atlikti archeologinius tyrimus", - aiškina įstatymą A.Degutis.

Nieko, anot jo, nekeičia ir pasakojimai, kad ieškoma ne archeologijos paminklų teritorijoje, o randama tik "kamštelių". "Tegu jie randa, bet ieškoti negalima", - nukerta pareigūnas.

2009 metų balandį Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, Generalinę prokuratūrą ir Vidaus reikalų ministeriją dėl Lietuvoje atliekamų neteisėtų kasinėjimų, archeologinio paveldo objektų plėšimo ir prekybos archeologiniais radiniais.

"Lietuvoje veikia kelios asmenų grupuotės, tikslingai kasinėjančios saugomus ir nesaugomus archeologinio paveldo objektus pasipelnymo tikslais. Aptikti radiniai pardavinėjami Vilniaus kolekcionierių klube, buvusių Profsąjungų rūmų patalpose, kitų didžiųjų Lietuvos miestų turguose arba išvežami į užsienio šalis. Dalį radinių siūloma pirkti interneto svetainėse (pvz. "kablys", "kladoiskatel"). Lietuvoje netgi organizuojami nelegalūs kasėjų suvažiavimai, kuriuose dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos bei Baltarusijos piliečiai. Tai rodo, kad Lietuvos teritorijoje veikiančios nelegalių kasėjų grupuotės palaiko glaudžius ryšius su už Europos Sąjungos sienų įsikūrusiomis panašiomis grupuotėmis, dėl to kyla grėsmė Lietuvai patekti į Rusijos nusikalstamo pasaulio grupių, užsiimančių paveldo plėšimu, įtakos sferą", - rašė VKPK.

 

Matulas – kapų plėšikų užnugaris Seime?

2011-10-07 07:07 Rasa Kalinauskaitė | „Lietuvos žinios"

www.alfa.lt/straipsnis/12632680/Matulas..kapu.plesiku.uznugaris.Seime.=2011-10-07_07-07/

Sunku patikėti: įtakingas Seimo narys, gerbiamas Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas jau senokai yra įtariamas ryšiais su kapų plėšikais. Tokie įtarimai kilo 2010 metų pavasarį, kai jis kryžiumi gulėsi, kad nebūtų priimtos įstatymo pataisos, griežtai ribojančios metalo ieškiklių naudojimą. Būtent šia brangia įranga apsiginklavę juodieji archeologai ėmėsi masiškai plėšti istorinius kapinynus, o archeologijos paminklų naikinimas įgijo epidemijos mastą.

„Tai kaip knygos išplėšytais lapais, - barbariškai suniokotus senkapius apibūdina archeologas Linas Tamulynas. - Metaliniai daiktai ne archeologijos tikslas - jų gali nusipirkti, - bet mokslinio tyrimo šaltinis. O jeigu daiktą išimi, tai tas pats, kas išplėši iš knygos dešimt lapų. Tada tenka atspėti, kas buvo parašyta tarp dvidešimto ir trisdešimto puslapių." Vilniaus universitete dirbantis mokslininkas pats matė ne vieną paminklą išknistą taip, tarsi būtų perėjusi šernų kariuomenė.

Dauguma archeologų ir paveldosaugininkų įsitikinę, kad draudimas metalo ieškikliais masiškai ieškoti archeologinių vertybių buvo būtinas žingsnis, siekiant bent šiek tiek pristabdyti Lietuvos istorijos puslapių plėšymą. Bet kodėl šioms Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisoms taip priešinosi A.Matulas?

LŽ išsiaiškino, kas Seimo narį sieja su archeologija. Tai - jo sūnus, taip pat politikas Vismantas Matulas. Tiesa, Seimo nario atžala labai pyksta, kai užsimenama apie kapų plėšikus, ir pageidauja būti vadinamas mėgėju, kurio hobis yra istorijos pažinimas su metalo ieškikliu.

Tačiau „ieškojimą", kuriuo užsiima V.Matulas, draudžia įstatymas, o „kolegomis" jaunasis politikas vadina asmenis, susibūrusius į gana ryškų kriminalinį atspalvį turintį interneto forumą. Nors jie aiškina, kad ginkluoti ieškikliais tik mėgaujasi gamta, internete skelbiamos lobių nuotraukos verčia abejoti šia versija.

Alaus butelių kamšteliai

Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas V.Matulas baigęs įtemptą protinį darbą atsipalaiduoja vaikštinėdamas po laukus pasiėmęs metalo ieškiklį ir užsiimdamas veikla, kurią žmonės vadina „lobių ieškojimu". Malonumas brangus ir prieinamas ne kiekvienam - vien įranga gali kainuoti apie 4-5 tūkst. litų.

Tačiau paklaustas apie lobius jaunasis politikas tampa itin paslaptingas. Sakosi dažniausiai randantis sovietinių laikų šiukšlių - alaus ar kitų alkoholinių gėrimų butelių kamštelių, gilzių ir retsykiais monetų. O koks vertingiausias radinys? „Mes nevertiname, radinių nepardavinėjame, ta vertė man yra labai sąlyginis dalykas", - paaiškina. O kuo labiausiai džiaugėsi, kai rado? „Elementariausia sovietinių laikų monetėlė, ir tai yra džiaugsmas", - kuklinasi. Bet smagiau turbūt rasti ne sovietinę, o senesnę? „Kai randi carinę monetą, džiaugsmas didesnis", - sutinka. O kokią seniausią pavyko aptikti? „Man labai sunku identifikuoti, nes būna labai surūdijusios, pažeistos korozijos. Paprasčiausi surūdiję skrituliukai, netgi piešinį sunku įžiūrėti..." - neišduoda paslapties V.Matulas.

Žodžiu, ne lobiai, o tikra vargo vakarienė. Svarbiausia, anot jaunojo politiko, - gamta, grynas oras ir ieškojimo procesas. Jo supratimu - toks pat hobis kaip žvejyba, medžioklė ar grybavimas. „Ir jeigu rašysite, prašysiu labai konkrečiai, nes aš įsirašinėju pokalbį", - perspėja brangaus „hobio" puoselėtojas.

„Hobis" - įstatymo pažeidimas

Tačiau Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis įsitikinęs, kad „hobis", kuriuo mėgaujasi jaunasis politikas, yra įstatymo pažeidimas.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad ieškoti kultūrinę vertę turinčių daiktų „vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais" galima tik gavus KPD leidimą. Tarp daiktų, kurių paieškas griežtai reglamentuoja įstatymas, - archeologiniai radiniai, numizmatinę vertę turinčios monetos, istoriniai ordinai ir medaliai. Atsitiktinai jų aptikę asmenys privalo per savaitę pateikti įvertinti KPD. Visos žemėje, jos paviršiuje, vandenyje ar pastatuose rastos kultūros vertybės, nebeturinčios savininko, pereina valstybės nuosavybėn.

„Ieškoti su metalo ieškikliais gali tik atestuoti archeologai, turintys leidimus atlikti archeologinius tyrimus", - lakoniškai aiškina įstatymą A.Degutis. Nieko, anot jo, nekeičia ir pasakojimai, kad ieškoma ne archeologijos paminklų teritorijoje, o randama tik „kamštelių". „Tegu jie randa, bet ieškoti negalima", - nukerta pareigūnas.

Nelegalus turgus

V.Matulas nesigina dalyvaujantis internetiniame forume „kablys.com", kuriame susibūrę to paties „hobio" puoselėtojai. Viena šio forumo keistenybių - „turgus". Čia nuolat vyksta aukcionai, per kuriuos siūloma pirkti senovinių monetų, religinės atributikos, karinių medalių, istorinių uniformų sagų ir „kastinių žiedelių", nuraškytų tikrai ne nuo obels.

Tačiau prekyba archeologiniais radiniais Lietuvoje draudžiama. O prekiauti antikvariniais daiktais - visais, sukurtais seniau negu prieš 50 metų, - leidžiama turint licenciją, ir tik tais, kurių įsigijimo teisėtumą galima įrodyti.

Ką V.Matulas - teisininkas ir politikas - mano apie nelegalią prekybą, verdančią jo bendraminčių forume? Jis sako „pasižiūrintis", bet pats aukcionuose nedalyvaujantis. „Už tuos žmones atsakyti negaliu, forumas yra laisvas", - aiškina politikas.

Tačiau L.Tamulynui toks liberalumas neatrodo nekaltas. „Nesuprantu, kodėl tokius tinklalapius toleruoja teisėsaugos institucijos. Jie mažų mažiausiai skatina nusižengti Lietuvos įstatymams. Ten atvirai parduodami antikvariniai daiktai, o tai jau nusižengimas, be to, ir archeologiniai radiniai, tarkime, XVI a. monetos. Akivaizdu, kad Lietuvoje ant medžių jos neauga, yra iškastos iš žemės. O jei taip - nelegaliai, tai jau yra administracinis pažeidimas", - piktinasi archeologas.

Gal V.Matulas pažįsta žmones, prekiaujančius archeologiniais radiniais? „Nepažįstu nė vieno. Jie neskelbia vardų, taigi pažinti neįmanoma", - įsitikinęs Seimo nario sūnus.

Segė gimtadienio proga

„Kablio" forume - taip pat aukcionuose - gana aktyviai dalyvauja personažas, stebėtinai panašus į V.Matulą. Jo susirašinėjimo slapyvardis - „dartis". Vardas - Vismantas. Amžius - 30 metų. „Paieškų" vietos, kaip prasitaria forume, - aplink Vilnių ir Pasvalį. Sutampa net jo ir V.Matulo gimtadienis. Lietuvos ir Pasvalio politinis veikėjas bei teisininkas gimė 1980 metų balandžio 17 dieną.

2010 metų balandžio 18-ąją jo bendravardis Vismantas slapyvardžiu „dartis" nusiuntė „kablio" kolegoms senovinės segės nuotrauką: „Ar gali būti, kad ir man pagaliau pasisekė 30-ojo gimtadienio proga rasti pirmąją segę ("žiedinė segė")? Ar čia tik kito laikotarpio analogas? Amžius, jei neklystu, XIV-XV? Prašyčiau patikslinti, jei neteisus."

Patikslino kolega slapyvardžiu „padla": „Tai sagtelė XVI-XVII a. Pakankamai dažnas radinys Latvijoje, pas mus taip pat pasitaiko. Aš taip pat esu radęs tokią karčemoje su „boratinkomis" (smulkios varinės XVII a. monetos, LDK šilingai - red.)." Toks paaiškinimas „dartį", regis, šiek tiek nuvylė: „Pasirodo, kur kas „jaunesnė", nei maniau. O visos kitos aplinkybės sutampa: už kokių 50 metrų turėjo būti karčema, aplink „boratinkos". Ačiū, kolega, už informaciją."

Segę, kurią gimtadienio proga rado Vismantas-"dartis", profesionalus archeologas L.Tamulynas yra linkęs datuoti XVII amžiumi. Anot jo, apie tokius radinius „ieškotojai" privalo informuoti KPD, bet dažniausiai savo lobius nuslepia.

„Ne, neteko tokios rasti", - neigia segę radęs V.Matulas.

Varžybos dėl pusgrašių

Tačiau į jį keistai panašus veikėjas iš „kablio" toliau kompromituoja jaunąjį politiką, pirkdamas nelegaliame aukcione senovines monetas. Šių metų rugpjūtį jis įsigijo 1936-ųjų 5 litų nominalo monetą su Jono Basanavičiaus atvaizdu, balandį - Vytauto denarą ir 1492-1501 metais Krokuvoje kaldintą lenkišką pusgrašį. Kovą varžėsi su „kolegomis" dėl teisės nusipirkti sidabrinį 1512 metais kaldintą LDK Žygimanto Senojo pusgrašį ir 1625 metų Žygimanto III Vazos pusantroką, o už 1548-ųjų Žygimanto Augusto pusgrašį siūlė 50 litų, bet aukcioną laimėjo gerokai didesnę sumą pasiūlęs personažas.

„Tai ne aš. Forume yra keli šimtai dalyvių, tai daug kas gali sutapti", - nepripažįsta savo tapatybės su „darčiu" V.Matulas, bet atsisako išduoti vardą, kuriuo pats pasirašo. Belieka manyti, kad nelegaliuose aukcionuose dalyvauja nuostabiai į jį panašus internetinis dvynys.

„Kolegos" ir jų lobiai

Tačiau tarp V.Matulo bendraminčių yra „kolegų", kurių lobių ieškojimo patirtis daug įspūdingesnė. Kai kurie jų taip pat pretenduoja į politikus.

Vienas aktyviausių „kablio" dalyvių - Valdas Braslauskas, per 2007 ir 2011 metų rinkimus kėlęs savo kandidatūrą į Jonavos savivaldybės tarybą. Jis buvo įtrauktas į Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) sąrašą. Kai LŽ susisiekė su V.Braslausku, šis tuoj pat perspėjo „kolegas" - V.Matulą taip pat, - kad skambins žurnalistė.

„Nieko jūs neparašysit", - pareiškė V.Braslauskas, drausdamas LŽ skelbti jo interviu. Bet prieš tai pasakojo apie kamštelius, sagas ir „vario blynelius" - senesnes monetas. Jų muziejams nesiūlo, nes tokių esą pilna močiučių stalčiuose.

Tačiau vienoje iš nuotraukų, kurias 2009-aisiais „kablyje" paskelbė „Valdas", matyti XII-XIV a. sidabro lydinio (to meto piniginio vieneto) fragmentas, o albume, jo sudarytame iš 2008 metų forumo dalyvių laimikio, - įspūdingos segės ir papuošalai, senoviniai karo medaliai, uniformų sagos ir panašūs daiktai, sukurti nuo VI iki XVIII amžiaus.

„Net jei šie radiniai yra ne kriminalinės kilmės, radėjai privalėjo apie juos pranešti KPD", - įsitikinęs archeologas L.Tamulynas.

Į Jonavos savivaldybės tarybą pagal tą patį TTP sąrašą 2007 ir 2011 metais pretendavo ir Marius Serbentas, pasirašantis „kablio" slapyvardžiu ir administruojantis forumą. Rusijos interneto tinklalapyje „serbentas" skelbia albumą su gausybe nuotraukų, iš kurių galima spręsti, kad jo „hobio" sritis - senoviniai kryželiai ir kita religinė atributika. Apie jos kilmę net nedrąsu spėlioti.

Įspūdį daro ir kitų „kablio" dalyvių lobiai. 2009-ųjų pabaigoje skelbtose nuotraukose - radiniai, būdingi IX-XIII a. sudegintų mirusiųjų įkapėms, keli XVII a. monetų lobiai, IV-V a. pentinas, X-XIII a. kalavijo rankenos buoželė, IX-XII a. keturlapio dobilo formos segė, pasaginės segės fragmentas ir panašūs daiktai. L.Tamulyno manymu, šie radiniai yra iš archeologijos objektų, saugomų arba ne.

Be „kablio", internete veikia dar keli forumai. Juose „ieškotojai" eksponuoja, galimas dalykas, neteisėtai iškastus radinius ir nelegaliai prekiauja antikvariniais daiktais. Šiuose forumuose dažniausiai susirašinėjama rusiškai arba kirilica.

Rusijai - mėsa, Lietuvai - odelės

2009 metų balandį Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, Generalinę prokuratūrą ir Vidaus reikalų ministeriją dėl Lietuvoje atliekamų neteisėtų kasinėjimų, archeologinio paveldo objektų plėšimo ir prekybos archeologiniais radiniais. Rašte minimos ir svetainės „kablys" bei „kladoiskatel".

„Lietuvoje veikia kelios asmenų grupuotės, tikslingai kasinėjančios saugomus ir nesaugomus archeologinio paveldo objektus pasipelnymo tikslais. Aptikti radiniai pardavinėjami Vilniaus kolekcionierių klube, buvusių Profsąjungų rūmų patalpose, kitų didžiųjų Lietuvos miestų turguose arba išvežami į užsienio šalis. Dalį radinių siūloma pirkti interneto svetainėse (pvz. „kablys", „kladoiskatel").

Lietuvoje netgi organizuojami nelegalūs kasėjų suvažiavimai, kuriuose dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos bei Baltarusijos piliečiai. Tai rodo, kad Lietuvos teritorijoje veikiančios nelegalių kasėjų grupuotės palaiko glaudžius ryšius su už Europos Sąjungos sienų įsikūrusiomis panašiomis grupuotėmis, dėl to kyla grėsmė Lietuvai patekti į Rusijos nusikalstamo pasaulio grupių, užsiimančių paveldo plėšimu, įtakos sferą", - rašė VKPK.

Ryšius su užsakovais iš Rusijos patvirtina ir medžiaga iš teismą neseniai pasiekusios bylos. Teisiami Vadimas Čvanovas ir Olegas Salijus, sulaikyti 2009-ųjų birželį plėšiantys Apuolės kuršių kapinyną. „Schemą įsivaizduoju taip: tarptautinę paklausą turinčius radinius išveždavo į užsienį, o likučius parduodavo Lietuvoje. Jeigu į muziejų atneštų vikingų laikotarpio kardą, kiltų rezonansas, nes tai vienetiniai dalykai. Bet jei atneš apyrankę, kurių yra trys, - kas ta apyrankė, suvyniotas vielos gabalas. Žodžiu, „mėsą" eksportavo į Rusiją, per ją į Skandinaviją, o „odelės" likdavo Lietuvai", - aiškina paveldosaugininkas Naglis Puteikis.

Lietuvoje „nusėda" ir dalis neteisėtai iškastų monetų. Pasak žymaus numizmato profesoriaus Stanislovo Sajausko, maždaug prieš penkerius metus šioje rinkoje kilęs „bumas" akivaizdžiai sutapo su ieškiklių paplitimu. „Pastebėjau, kad rinkoje atsirado labai daug kapų, 100 gramų gryno sidabro lydinių. Paradoksas - nors kapų mažiau ir jos giliau, randama jų daugiau, nes yra sunkios, daug metalo. Be to, įranga tobulėja. Dabartiniai ieškikliai yra daug jautresni, turi ekranus, skiria sidabrą nuo aukso. Ir ieško ne bet kur - randa dvarvietes, buvusias karčemas", - sako S.Sajauskas.

Masinio ieškiklių naudojimo pasekmė - nuniokota daugybė paveldo vietovių, o vienas proistorinis kapinynas išraustas taip, kad duobės matyti net iš lėktuvo darytose aerofotonuotraukose. Siekiant užkirsti kelią šiam vandalizmui ir buvo pasiūlyta įstatymo pataisa, leidžianti naudoti šią įrangą tik atestuotiems acheologams, turintiems leidimus atlikti tyrimus.

Seime šiai pataisai kone desperatiškai priešinosi V.Matulo tėvas.

Sūnaus ir jo „kolegų" advokatas

„Dabar įstatymo 12 straipsnyje nurodyta tvarka yra labai griežta: reikia leidimų, radus bet kokią monetą, kad ir sovietinę, per savaitę būtina pristatyti Kultūros paveldo departamentui. Tai neįmanomi dalykai", - 2010 metų balandžio 27-ąją Seimo salėje piktinosi A.Matulas ir ragino atidėti įstatymo priėmimą. Balsavimo išvakarėse jis užregistravo pasiūlymą, kurio esmė - įteisinti „mėgėjiškas" paieškas, kad nebūtų atimta galimybė „metalo ieškiklio pagalba turiningai leisti laiką gamtoje" ir domėtis krašto istorija.

Tačiau Seimo narys nė žodžiu neužsiminė, jog tarp šio „hobio" puoselėtojų yra jo paties sūnus, kurio „kolegos" internete eksponuoja galbūt neteisėtai iškastas ir nuo valstybės nuslėptas archeologines vertybes.

„Be abejo, mes tarėmės. Aš paaiškinau, kokios yra problemos", - V.Matulas neslepia konsultacijų su tėčiu prieš priimant įstatymą. Tačiau ar šis šeimos konsiliumas nėra interesų konfliktas? Juk įstatymų leidyba turėtų būti ne pageidavimų koncertas artimųjų ir jų „kolegų" prašymu, bet rūpinimasis viešuoju interesu.

„Jokio mano sūnaus intereso čia nėra. Kiek pamenu, jie susirašinėja internetu. Ir kai rado pavardę, kad yra Matulas, paklausė, ar ne tavo tėvas. Jie buvo susitikę su kažkokiom institucijom, siūlė pataisas, bet niekas nekreipė dėmesio. Tai aš įsigilinau ir pamačiau, kad siūlymai logiški. Hobis nėra joks interesas. Mano sūnus negyvena iš tokių dalykų", - dėsto „kamštelių" ieškotojo tėtis.

„Įstatymas - tai prezervatyvas"

Įstatymo pataisa nesutrukdė nei V.Matului, ne labiau patyrusiems jo „kolegoms" toliau mėgautis savo „hobiu". Kaip rašė vienas „mėgėjų", „vyrai kasė, vyrai kas".

Šios terpės požiūrį į įstatymus iškalbingai atspindi prierašas, kuris dar neseniai puikavosi prie „Valdo" pranešimų: „Įstatymas - tai prezervatyvas, kurio pagalba valdininkai dulkina žmones nebijodami pasekmių." Vėliau V.Braslauskas šį prierašą pakeitė. Matyt, suprato, kad tai gerokai kompromituoja pretendentą į Jonavos savivaldybės tarybą.

Ne mažiau iškalbinga ir „popierinio lobiuko" istorija. 2011-ųjų vasarą vienas forumo lankytojų pranešė, kad tikrindamas metalo ieškikliu buvusios dvarvietės teritoriją jo pažįstamas aptiko cinkuotą kubilą, kuriame buvo vienos šeimos archyvas - XX a. pradžios dokumentai, pinigai, laiškai ir net 1909-ųjų bilietas plaukti laivu į Ameriką.

Nors tokį radinį privalu atiduoti muziejui, netrukus pasipylė siūlymai „lobiuką" parduoti. „Kaip čia atiduosi muziejui už dyką, kai toks lobis arti trijų limonų trauktų"; „Muziejui? Juokaujate! Didžioji dalis eksponatų dingsta iš archyvų. Aš pritariu radėjo minčiai, kad geriau parduoti kolekcionieriui neišskaidytą lobį", - karščiavosi „mėgėjai".

Buvo ir susivokusiųjų, kad tokia diskusija gadina nekalto hobio puoselėtojų įvaizdį. „Manau, jei jau norite padėti žmogui surasti pirkėją, galėjote tai padaryti ir kitais būdais, tyliai", - pyko vienas iš „kablio" dalyvių. Galima spėti, kad „rimtesni" pokalbiai tokiomis temomis dažniausiai vyksta ne viešumoje. „Forumas turi ausis, skype'as neturi", - nesusipratusiesiems aiškino vienas i6 forumo dalyvių.

Tačiau Kultūros ministerija (KM) pasiryžusi iš esmės palengvinti šį pogrindžio gyvenimą.

Leis prekiauti vogtais daiktais?

Neseniai KM pateikė Seimui Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisas, kuriose numatyta leisti prekiauti archeologiniais radiniais. Iki šiol tai draudė Vyriausybės nutarimas.

„Faktiškai būtų įteisinta prekyba vogtais daiktais. Anksčiau žmogus negalėjo teisėtai įsigyti archeologinių radinių. Dabar projekte įrašyta, kad jais prekiauti iš esmės gali visi", - ministerijos antikultūrinę poziciją komentuoja VKPK darbuotojas Gediminas Jucys.

„Ministerijos aiškinamajame rašte parašyta, jog kriminogeninė padėtis nepasikeis. Neabejoju, kad pasikeis - jeigu skatinama rinka, atsiras ir tiekėjų. Nelegalių kasinėtojų daugės", - mano L.Tamulynas.

„Jeigu legalizuos pardavimą, ši kultūros sritis bus labai nuniokota. Prekybą kontroliuoti lengviau, negu vykdyti miškuose ir laukuose išsimėčiusių senkapių priežiūrą", - įsitikinęs prof. S.Sajauskas.

KM projektas stebina ir KPD direktoriaus pavaduotoją A.Degutį. „Parašyta, kad pardavus archeologinius radinius informuojamas departamentas. Gali suprasti, jog parduodi ir tada praneši, kad jau pardavei. Nesuvokiamas straipsnis", - sako pareigūnas. Anot A.Degučio, pastabų dėl projekto turėjo ir KPD, ir VKPK, tačiau ministerija į jas nereagavo.

Dėl šio projekto Seimas turėtų balsuoti jau artimiausiu metu.

Kuo praturtins muziejų?

Po pokalbio apie segę V.Matulas atsiuntė LŽ laišką, kuriame žada: „Radinius, kuriuos pavyko atsitiktinai rasti, pristatysiu Pasvalio muziejui, taip praturtindamas ne tokią jau ir gausią ekspoziciją." Reikia tikėtis, kad savo gimtinės muziejų politikas praturtins ne alaus butelių kamšteliais.


Komentarų nėra: