2010-06-26

Islandų neprislėgė nei kronos devalvavimas, nei TVF reikalavimai

Riaušės prie Islandijos seimo kilo dėl valdžios nenoro dalytis informacija su visuomene, paaiškinti, kas iš tiesų įvyko šalyje ir kodėl.

Kodėl Lietuvai verta pavydėti „bankrutavusiai" Islandijai?

Mitai: islandų sunkia našta neprislėgė nei kronos devalvavimas, nei Tarptautinio valiutos fondo reikalavimai šaliai

LR spec. korespondentas, Islandija, 2010-06-26, Marius LAURINAVIČIUS

...kodėl krizės iš esmės nepajuto žmonės, kurių nemaža dalis, kaip ir Lietuvoje, paskolas būstui buvo paėmę ne nacionaline, o užsienio valiuta – eurais, JAV doleriais, Šveicarijos frankais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų ar Japonijos jenomis.

Galima įsivaizduoti, kokia našta turėjo užgulti šių žmonių pečius perpus devalvavus Islandijos kroną. Tačiau ministras greitai išsklaidė vaizduotės piešiamą paveikslą.

„Islandijos parlamentas priėmė specialius įstatymus, kuriais remiantis paskolos turi būti restruktūrizuotos taip, kad nė vienas žmogus nebūtų verčiamas mokėti daugiau nei prieš krizę. Šia programa jau pasinaudojo daugiau kaip pusė visų namų ūkių", – ramiai paaiškino ministras.

Ne bankai svarbiausia

O kaip bankai? Juk Islandijoje bankrutavo kone visi didieji bankai. O Lietuvoje bankų stabilumas buvo vienas A.Kubiliaus vyriausybės prioritetų. Bankų žlugimo, bent jau Islandijoje, nei valdžia, nei paprasti žmonės tikrai nelaiko nacionaline katastrofa. Vyriausybė nusprendė eiti keliu, kurį jau anksčiau yra išbandžiusios Šiaurės šalys: probleminius bankus tiesiog perimti savo žinion, „išvalyti", pertvarkyti, o vėliau privatizuoti.

Tuo tarpu žmonės dabar dažniausiai tiesiog šaiposi iš „buvusių svajonių paversti Islandiją pasaulio finansų centru". Jos ir yra laikomos pagrindine finansinės krizės priežastimi.

Bet kokių nors esminių sukrėtimų, žlugus pagrindiniams šalies bankams, mano pašnekovai taip ir nesugebėjo prisiminti.

... Kita vertus, lyginti Lietuvos ar Latvijos su Islandija taip pat negalima.

Ši šalis ne tik prieš krizę buvo viena turtingiausių pasaulio valstybių.

Visai kitokia ir ūkio struktūra. Pavyzdžiui, nuo krizės visiškai nenukentėjo nei nemažą dalį šalies ekonomikos sudaranti žvejybos pramonė, nei tiesiog Islandijos žemės gelmių dovanojami neišsenkantys atsinaujinančios energijos šaltiniai.

Vis dėlto viešėdamas Islandijoje negalėjau atsikratyti įspūdžio, kad svarbiausias dalykas, kuo skiriasi Islandija, pavyzdžiui, nuo Lietuvos, matuojamas net ne ekonominiais matais.

Vyriausybės ir apskritai politikų ten, beje, niekas ant rankų nenešioja. Geriausias pavyzdys – savotišku politiniu žemės drebėjimu arba perversmu politinėje arenoje laikomi neseniai vykę savivaldos rinkimai.  Daug kur per juos tradicinės partijos buvo tiesiog sutriuškintos, o Reikjaviko meru tapo komikas Jonas Gnaras, savo Geriausią partiją įkūręs kaip visos Islandijos politikos parodiją.

Tačiau islandai ne tik taip moka reikšti protestą ir reikalauti teisių.

Skamba neįtikėtinai, bet netgi visame pasaulyje nuskambėjusios garsiosios riaušės prie Islandijos parlamento 2009 metų sausį, pasirodo, kilo ne dėl krizės poveikio žmonių gyvenimui. Bent jau mano kalbinti islandai vienu balsu tvirtino, kad pagrindinė čia tikrai neįprasto žmonių pykčio protrūkio priežastis – valdžios nenoras dalytis informacija su visuomene, paaiškinti, kas iš tiesų įvyko šalyje ir kodėl.

Todėl tikriausiai nenuostabu, kad dabar Islandijos parlamente pristatytas išsamus nepriklausomas 2000 puslapių finansų krizės priežasčių tyrimas. Prie tyrimo prisidėjo ir užsienio ekspertai, o vaizdas, kaip šalis atsidūrė tokioje padėtyje, atkuriamas tiesiog žingsnis po žingsnio.

Šis tyrimas – tikrai ne vien formalumas. Islandijos valdžia juo dabar tarsi vadovėliu vadovaujasi imdamasi priemonių, kad krizė daugiau nepasikartotų.

O kai kurie svarbiausi krizės kaltininkai jau sulaukė antrankių. Kiti, kaip manoma, nesugebės pasislėpti net užsienyje.

Bent jau islandai tuo tiki. Ir privertė patikėti mane.

2010-06-20

Dėl lozungo – "nesikiškit į teisėsaugos darbą"

Karikatūroje - lietuviška teisėsauga ir teisingumas.

LT visuomenė ir politikai nesikišo 20 metų (tiesa - dar 50 metų iki to taip pat nesikišo visuomenė), o Gruzija ir Estija - kišosi. Rezultatas - Rusijos teisėsaugos atstovai ruošiasi važiuoti į Gruziją žiūrėti patirties kaip organizuoti teisėsaugos , ypač ikiteisminio tyrimo bei policijos darbą.

Dėl mano asmeninės patirties su teisėsauga - tie patys, kurie minimi Kedžio skandale teisėsaugos veikėjai pusantrų metų slėpė, kad turi pagautų juodųjų archeologų skaipo pokalbių išklotines, kuriose nurodyti adresai, užsakovai, pinigų sumos už mūsų ankstyvųjų viduramžių genčių vadų kalavijus ir kitus palaidojimo atributų pardavimus, bankų sąskaitos, gabenimo maršrutai į užsienį, pavardės vardai ryšininkų ir gabentojų per sieną, mob.tel.Nr.

Nepadėjo vizitai nei pas policijos aukščiausius vadus, nei pas tuometinį gen.prokurorą - NIEKAS NEBUVO TIRIAMA.

Kai teisme susipažinome su ta medžiaga ir paklausėme gen.prokuratūroje, kodėl slėpėtė, kodėl netiriate, atsakė, kad skaipo pokalbiai - ne įrodymai, o tik literatūrinis kūrinėlis. Neblogas, ar ne, kūrinėlis, kuriame yra datos, sąskaitos, sumos, pavardės?

Nebuvo bankų sąskaitos tikrintos, nors jos skaipe nurodytos. AR GALITE ĮSIVAIZDUOTI, o skype nurodomi sąskaitų numeriai, vardai, pavardės ir sumos už kalavijus virš 10 000 USD.

Niekas nieko netikrino. Ką turiu galvoti po šito apie prokuratūrą ir tuos policijos dalinius, kurie nieko nedarė prašomi raštu ir žodžiu ir visais kitais įmanomais būdais?

Dabar kažką bando lyg ir tirti, pamažu girgždėdami, kai jau viskas paslėpta, ištrinta, lyg ir bando stenėdami, bet tik po kelių itin piktų laiškų Seimo pirmininkei, Seimo Nac.saugumo komitetui, Prezidentei.

Pamatytumėt tyrėjų darbą toje byloje - nualptumėte, nes mano manymu bent kiek guvesnis vyresnių klasių moksleivis per savaitę ar mėnesį būtų atlikę visas kratas, areštus, poėmius, sąskaitų ir mob.tel.išklotines.

BET KURIS IŠ JŲ BŪTŲ PADARĘ DARBĄ IKI GALO ir bylą atidavę teismui be jokių specialių žinių - -vien iš bendro išsilavinimo.

Ir dar - supraskit, kad galiu atvirai apie šią bylą rašyti tik kokius 10 proc., o pasakoju Jums čia tik pačias smulkmenas. Kai mano kolegos, manę kad negalima jokiais būdais kištis į teisėsaugininkų darbą, susipažino su byla, kai kuriems bloga pasidarė nuo supratimo, kad teisėsauga visiškai supuvusi - taip smarkiai jiems vertėsi pasaulis.

Kai bylą atiduos teismui - pasidalinsiu daugiau informacijos, kaip veikia, tiksliau neveikia prokuratūra.

E. Gentvilas sako į merus eiti neplanuojantis - skirtingai, nei N. Puteikis.

Nuotraukoje - DMN: Klaipėdiečių nuomone N.Puteikio ir E.Gentvilo galimybės tapti meru yra vienodos.

Tiesioginiuose mero rinkimuose susirungtų N.Puteikis ir E.Gentvilas

DMN inf. Kl.lt 2010-06-16, 10:44

Nepaisant Seime kylančių ginčų bei diskusijų dėl savivaldos rinkimų, gyventojų nuomonė išlieka stabili - rinkėjai nori tiesioginių merų rinkimų bei galimybės rinktis iš nepartinių žmonių sąrašo.

Tą liudija bendrovės „Spinter tyrimai" gegužės mėnesį atliktos apklausos rezultatai.

73 proc. pilnamečių Lietuvos gyventojų savo miesto ar rajono merą norėtų rinkti tiesiogiai. Už tokį mero rinkimo būdą aktyviausiai pasisako Kauno bei Klaipėdos gyventojai (po 75 proc.).

Labiausiai nepartinius kandidatus linkę palaikyti 36-55m. amžiaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai.

Atsakydami į klausimą, kokį žmogų labiausiai norėtumėte matyti savo miesto meru, dažniausiai įvardino Eugenijaus Gentvilo, Naglio Puteikio (po 13 proc.) bei Rimanto Taraškevičiaus (8 proc.) pavardės.

Nepaisant politologų „pamokymų", dalis gyventojų rinkimuose ir toliau linkę „juokauti", tad visai tikėtina, kad jei kandidatuotų, Vilniuje nemažo palaikymo sulauktų Algis Ramanauskas-Greitai, Klaipėdoje - Vilius Tarasovas, o Kaune - skandalingasis Vytautas Šustauskas.

 

V. Tarasovas nesijaučia pribrendęs politikai

2010-06-16, 15:50 Giedrė NORVILAITĖ

VE.lt jau skelbė, kad klaipėdiečiai savo miesto galvomis labiausiai norėtų matyti Eugenijų Gentvilą, Naglį Puteikį ir Rimantą Taraškevičių, bet jeigu kandidatuotų, nemažo palaikymo sulauktų ir dainininkas Vilius Tarasovas.

Tai atskleidžia bendrovės "Spinter tyrimai" gegužę atliktos apklausos rezultatai.

Pats V. Tarasovas neneigė, kad jam yra pasiūlyta eiti į politiką, tačiau sako tam dar nepribrendęs. Tuo metu E. Gentvilas sako į merus eiti neplanuojantis - skirtingai, nei N. Puteikis.

"Niekada nesakyk niekada"

Vilius TARASOVAS, dainininkas

Politikoje esu naujokas, nors ir ne diletantas - domiuosi šiais dalykais, žiūriu politines laidas, nesu tam abejingas. Man yra siūlyta dalyvauti politinėje veikloje, stoti į partiją, bet kol kas dar nesijaučiu pribrendęs. Tiesa, kai grimuodavomės prieš televizijos laidą, kurią vesdavau, moterys ten sakydavo, kad tikčiau politikai - jų nuomone, gerai atrodžiau su kostiumu. Manau, kad žmonės į mano kandidatūrą pažiūrėjo su humoru, bet niekada nesakyk niekada.

"Meru dirbti nebepatiktų"

Eugenijus GENTVILAS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius

Reikia padėkoti klaipėdiečiams, kad nepamiršo manęs, nors politinėje partijos veikloje dalyvauju neintensyviai - darbe nepolitikuoju, o po darbo nelabai išeina. Į merus eiti neplanuoju, tą esu sakęs ir savo partijos valdžiai, ir klaipėdiečiams. Dalyvausiu savivaldybių tarybų rinkimuose. Gyvenimas pasikeitė, aktyviai politinei veiklai padėjau brūkšnį. Mero darbas buvo įdomiausias mano politinės biografijos tarpsnis, bet tai nereiškia, kad dukart brisčiau į tą pačią upę. Klaipėdos meru buvau išrinktas 1997 ir 2000 metais. Dabar mero figūra yra silpnesnė nei buvo tada, funkcijos dažnai likusios tik simbolinės, sustiprėjo savivaldybės administracijos direktorius. Nebepatiktų man dirbti meru.

"Žmonės nejuokavo"

Naglis PUTEIKIS, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas

Pasitikėjimas mane įpareigoja tęsti kovą su korupcija, nelegaliomis statybomis, reikalauti, kad valdžia tvarkytų žmonių, o ne asmeninius reikalus. Pasitikėjimas paskatins mane dar daugiau užsiimti mažų žmonių - tokių yra 90 proc. Lietuvos - rūpesčiais.

Ką manau apie tai, kad žmonės palaikytų V. Tarasovo, A. Ramanausko-Greitai kandidatūras? Juokavo? Ne, čia - tikrai ne juokai. Tai - protestas prieš dabartinių politikų visišką atitrūkimą nuo žmonių, savo ir savo draugų asmeninių bei piniginių interesų tenkinimą. Politikai klysta manydami, kad viskas suvedama į ekonomiką. Ne, žmonėms reikia teisybės, jie nenori matyti dvigubų standartų. Todėl balsavimas už ne politikus yra jų protestas, ir tai visiškai racionalu - toks žmogus galbūt bus kaip iš savo kiemo, nesusijęs su verslo struktūromis ir ES pinigų vogimu, gal jis nebus korumpuotas.

Jeigu politikai nepadarys išvadų iš to, per rinkimus partijų laukia pralaimėjimas - žmonės balsuos už nepartinius kandidatus, įvairių visuomeninių judėjimų atstovus.

Klaipėdos meras norėtų būti Klaipėdos meru

Nuotraukoje – Klaipėdos m. meras R.Taraškevičius

R.Taraškevičius vėl sieks mero posto

2010 06 18d. Aurelija Kripaitė  / 15min.lt

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius neslėpė ketinąs darsyk pretenduoti į miesto vadovo postą.

Nors uostamiesčio Liberalų ir centro sąjunga tik rugsėjį ketina sudaryti kandidatų sąrašą, R.Taraškevičius penktadienį žurnalistams patikino vėl dalyvausiąs rinkimuose. „Po dvidešimties metų miesto taryboje ir darbo Klaipėdos meru, būtų įdomu dar ketverius metus padirbėti", - teigė jis.

Klaipėdai R.Taraškevičius vadovauja nuo 2001-ųjų. Anot jo, jei rinkimai būtų sėkmingi ir pavyktų suformuoti darnią daugumą – tuomet sutiktų dar vieną kadenciją vadovauti uostamiesčiui.

R.Taraškevičius neslėpė tikėjęsis, kad 2011-aisiais rinkėjai galės tiesiogiai išsirinkti ir merus. „Tačiau labai svarbu, kad būtų ir aiškiau sudėlioti merų galių svertai", - tikino jis.

Praėję savivaldos rinkimai parodė, jog klaipėdiečiai – vieni neaktyviausių rinkėjų. Uostamiesčio rinkėjai, garsėję kaip itin palaikantys liberalias jėgas, vangiai rinkosi sau valdžią.

Naujausi nuomonių tyrimai atskleidė, kad klaipėdiečiai labiausiai pageidautų, kad miestui vadovautų tas pats Rimantas Taraškevičius, konservatorius Naglis Puteikis ar liberalas Eugenijus Gentvilas. Populiarumo rinkimuose nestokotų ir dainininkas Vilius Tarasovas.

 

Klaipėdos meras norėtų būti Klaipėdos meru

2010-06-18, 12:14 Giedrė NORVILAITĖ ve.lt

Uostamiesčio galva Rimantas Taraškevičius patvirtino dalyvausiąs 2011 metų pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, taip pat, jei susiklostytų palankios aplinkybės, mielai ir toliau dirbtų meru.

"20 metų dirbus taryboje būtų įdomu padirbėti ir dar ketverius", - sakė jis.

Savo žodį dėl partijos sąrašo, su kuriuo Liberalų ir centro sąjunga Klaipėdoje eis į rinkimus, anot R. Taraškevičiaus, skyrius dar tars vėliau.

Meras pripažino, jog buvo dėta daug vilčių į tiesioginius merų rinkimus, tikėtasi, jog miesto galvai tuomet būtų skiriami ir didesni įgaliojimai. Tačiau jis pridūrė, jog ir dabartiniai įstatymai merui suteikia pakankamai galios, svarbiausia yra tai, kokia komanda jį supa.

"Agituočiau žmones labai atsakingai dalyvauti rinkimuose. Norėtųsi, kad būtų kompetentinga komanda, visi suvoktų, kodėl atėjo į tarybą", - sakė R. Taraškevičius.

Tikiu, kad greitai sulauksim teisinės valstybės

Kai žmonės pasidarys reiklūs savo renkamiems atstovams - o tai jau vyksta.

Ir kai prasidės nuolatiniai piketai ir mitingai prie teismų, prokuratūrų, kitų valdžios įstaigų. O tai jau taip pat pamažu prasideda.

Taip, kaip tai vyksta Vakarų Europoje ir JAV.

Nes kaip tik šitos - nuolatinio mitinginio budėjimo prie niekada nesuaugsiančio demokratijos kūdikio - šios sudėtinės ir BŪTINOS demokratijos dalies trūksta Lietuvoje.

Nei knygose, nei straipsniuose, nei kitais būdais mūsų niekas nepamokė, kad tai gyvybiškai reikalinga demokratijos ir teisinės valstybės gyvavimo sąlyga.

Kad tik taip valdžia , pasak mūsų Konstitucijos, tarnaus žmonėms.

Įdomiausia, kad mitingais išsivadavome iš TSRS ir jais tą sąjungą griovėme. Mitingais kūrėme ir pirmųjų metų demokratiją Lietuvoje 1988-1991 m..

O tada, kažkodėl, nustojome mitinguoti.

Nors per TV žinias ir kino filmuose V.Europoje ir JAV  tuos mitingus, piketus ir pan. matome KASDIEN.

Bet kol kas pasiduodame Laisvos rinkos stiliaus liūliavimui tiek iš politologų, tiek iš politikų lūpų ir tikime, kad demokratija ir teisinė valstybė gyvens be mitingų.

20 metų tais makaronais tikėjome ir štai galime apsižvalgyti aplinkui,  kas iš to išėjo.

Bet mitingai jau prasideda, vadinasi pradedame suprasti, ko trūksta Lietuvoje, kad i ir pas mus būtų tikra vakarietiška demokratija ir tikra teisinė valstybė.

Kaip balsavo TS-LKD frakcija dėl seimo nario A.Sacharuko neliečiamybės

Seimo REZOLIUCIJOS "Dėl Seimo nario Aleksandro Sacharuko asmens neliečiamybės" PROJEKTAS (Nr. XIP-2201); priėmimas

(dokumento tekstas, susiję dokumentai)

Pranešėjai: Aleksandr Sacharuk, Kęstutis Masiulis

Formuluotė:dėl Seimo rezoliucijos priėmimo

Balsavimo laikas:10:22:38

Balsavo Seimo narių:86141.

Balsavimo rezultatai: už -46, prieš -12, susilaikė -28,nepritarta.

 

Kaip balsavo TS-LKD frakcija:

http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.bals?p_bals_id=-8903&p_var=1&p_mark=&p_rus=2:

Susilaikė                                                             5

Nedalyvavo                                                        16

Balsavo už perdavimą prokuratūrai                      24

 

Seimo narys(-ė)

 

Prieš

Susil.

  1.  

Kazulėnas Algis

 

 

 

+

  1.  

Songaila Gintaras

 

 

 

+

  1.  

Stancikienė Aurelija

 

 

 

+

  1.  

Stoma Saulius

 

 

 

+

  1.  

Žeimys Pranas

 

 

 

+

  1.  

Adomėnas Mantas

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Aleknaitė Abramikienė Vilija

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Čigriejienė Vida Marija

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Dautartas Julius

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Kubilius Andrius

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Kupčinskas Rytas

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Matulas Antanas

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Rutkelytė Rūta

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Starkevičius Kazys

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Šedbaras Stasys

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Šimėnas Jonas

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Uoka Kazimieras

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Urbanavičius Justinas

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Vareikis Egidijus

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Vidžiūnas Arvydas

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Zingeris Emanuelis

nedalyvavo

 

 

 

  1.  

Anušauskas Arvydas

 

+

 

 

  1.  

Ažubalis Audronius

 

+

 

 

  1.  

Bacevičius Vaidotas

 

+

 

 

  1.  

Bekintienė Danutė

 

+

 

 

  1.  

Bilotaitė Agnė

 

+

 

 

  1.  

Dagys Rimantas Jonas

 

+

 

 

  1.  

Degutienė Irena

 

+

 

 

  1.  

Dumčius Arimantas

 

+

 

 

  1.  

Jankauskas Donatas

 

+

 

 

  1.  

Juknevičienė Rasa

 

+

 

 

  1.  

Jurkevičius Evaldas

 

+

 

 

  1.  

Kuzminskas Kazimieras

 

+

 

 

  1.  

Luomanas Petras

 

+

 

 

  1.  

Margevičienė Vincė Vaidevutė

 

+

 

 

  1.  

Masiulis Kęstutis

 

+

 

 

  1.  

Matuzas Vitas

 

+

 

 

  1.  

Pečeliūnas Saulius

 

+

 

 

  1.  

Pupinis Edmundas

 

+

 

 

  1.  

Ramanauskaitė-Skokauskienė Auksutė

 

+

 

 

  1.  

Razma Jurgis

 

+

 

 

  1.  

Sabutis Liudvikas

 

+

 

 

  1.  

Saudargas Paulius

 

+

 

 

  1.  

Stankevičius Česlovas Vytautas

 

+

 

 

  1.  

Stundys Valentinas

 

+