2017-12-19

Neliečiamybę išsaugojęs Puteikis išvengė šmeižto bylos.

Neliečiamybę išsaugojęs Puteikis išvengė šmeižto bylos.
Lietuvos apeliacinis teismas galutinai nutraukė procesą, kuriame privatus asmuo parlamentarą Naglį Puteikį siekė patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl galimo šmeižto.
Antradienį teismo priimta galutine ir neskundžiama nutartimi konstatuota, kad negavus Seimo sutikimo panaikinti Lietuvos centro partijos vadovo ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario teisinę neliečiamybę, procesas šioje byloje negalimas.
Spalio 12 dieną už siūlymą naikinti imunitetą balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, 37 susilaikė. Toks sprendimas priimtas visų Seimo frakcijų, išskyrus liberalų, atstovų balsais. Parlamentaro imunitetas panaikinamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
https://m.delfi.lt/aktualijos/article.php?id=76686919

Premjeras S. Skvernelis nenori tirti, kodėl A. Kubiliaus premjeravimo laikais skolintąsi taip brangiai?

Premjeras S. Skvernelis nenori tirti, kodėl A. Kubiliaus premjeravimo laikais skolintąsi taip brangiai?
Labai keista, bet premjeras S. Skvernelis balsavo prieš komisijos, kuri tirtų, kodėl taip brangiai skolintąsi A. Kubiliaus premjeravimo laikais, įtraukimą į šios dienos darbotvarkę. Natūralu, kad prieš balsavo ir TS-LKD, liberalai, nes jie buvo tuometinės koalicijos dalimis. Bet kažkodėl nenori šio klausimo tirti ir G. Palucko socialdemokratai. Objektyvumo dėlei reikia pažymėti, kad iš Valstiečių frakcijos premjero norą netirti palaikė dar ir S. Jakeliūnas ir R. Baškienė:
http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-28301

2017-12-16

Politologė R.Urbonaitė mano, kad LCP reitingai susiję iš esmės su mano pasirodymais TV.

Politologė R.Urbonaitė mano, kad LCP reitingai susiję iš esmės su mano pasirodymais TV.
Ji mano, kad rinkėjai nežino apie mano veiklą Seime. Gal ji teisi, gal per mažai patenka informacijos, pvz. apie mano teiktus projektus, kurie panaikintų GPM mokesčius MMA gavėjams, didintų algas mažiausias algas gaunantiems biudžetininkams, pvz.socialiniams darbuotojams, mokslininkams, dėstytojams, didintų gydytojams nuo sausio 1 d. 30 %, mažintų antstolių savivalę, advokatų monopolį, neleistų Seimo nariams didintis algų, kai nuo estų vidutinės algos atsiliekame net 350 į rankas ir tokiu būdu atotrūkis tarp LT turtingiausių pajamų ir mažiausių visą laiką didėja.
Nors pranešimus apie šias iniciatyvas visada siunčiu visai žiniasklaidai, bet kol kas tik viena pateko į viešumą - dėl Seimo narių algų nedidinimo.
Reikės kažką sugalvoti.

"Pagalbos ranką ištiesė žiniasklaida: Centro partija susirenka tam tikrą protesto balsą, mano Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. Nors naujų reitingų politologė nesureikšmina dėl paklaidos, ji taip pat primena, kad per praėjusius Seimo bei prezidento rinkimus N. Puteikis surinko nemažai balsų.
„Žmonės ieško alternatyvų. Reiktų atkreipti dėmesį, kad ši partija iš reitingų lentelių nedingsta. Bet tai labai priklausys nuo bendros situacijos politinės, kiek yra to vadinamo nusivylimo. Iš kitos pusės, mes turime dalį žmonių, kurie ieško naujų gelbėtojų. Akivaizdu, kad N. Puteikis, nors ir atrodė išbarstęs potencialą, bet tai nereiškia, kad jis negali jo surinkti, nes yra Seime, politikoje, turi savo partiją", - tv3.lt kalbėjo R. Ubonaitė.
Vis dėlto politologė pastebi, kad lietuvis rinkėjas – labai nepastovus, todėl N. Puteikio partijai reikėtų turėti tolimesnę strategiją, kad pavyktų išlaikyti reitingus.
„Kadangi mūsų rinkėjai yra labai nepastovūs, nestabilūs, mėgsta šokinėti nuo vienos partijos prie kitos, tai mes tą galime matyti ir apklausose. Prognozuoti mūsų rinkėjo faktiškai negalime. Dalis rinkėjų vis dar nori tų naujų gelbėtojų, kai nusivilia naujais, bet senais gelbėtojais. Tai niša naujiems politiniams dariniams, kurie žada šviesų rytojų, yra", - sakė pašnekovė.
Akylesnis politikos ir Seimo veiklos stebėtojas gali matyti, kad N. Puteikis tikrai nežiba savo darbais Seime – nėra nei ypatingų iniciatyvų, nei girtino aktyvumo. R. Urbonaitė sako, kad N. Puteikis savo žinomumą didina per televizijos laidas.
„N. Puteikis bando maksimaliai išnaudoti žiniasklaidą, dažnas svečias yra laidose, kurias kiti politikai linkę ignoruoti. Pavyzdžiui, žurnalistės R. Janutienės laidos, kurios yra įdomios, pavadinkime švelniai, tai jis jose dažnas svečias. Pusiau pramoginėse irgi dalyvauja. Kažkokia auditorija tas laidas žiūri. Tai natūralu, kad jis bando išnaudoti viešąją erdvę, nepaisant to, kad apie N. Puteikio kaip politiko veiklą Seime turbūt šiandien joks rinkėjas nieko negalėtų pasakyti", - kalbėjo R. Urbonaitė".
https://www.tv3.lt/m/naujiena/938135/n-puteikio-partija-pamyne-liberalus-balsa-skyre-protestuojantys

Lietuvos centro partija pirmąkart peržengė 4 procentus Vilmorus tyrimuose - jau 4,1 %

Vilmorus: Lietuvos centro partija pirmąkart peržengė 4%. V.Gaidys - yra ir daugiau, kurios praeina 5% - TT, LLS. Tiek pat pirmąkart renka LCP, jei skaičiuotume nuo balsuojančių. Nuo visų 4, nuo balsuojančių 6,9 %. Šios partijos išsilygino: https://m.delfi.lt/a/76664941




--
--
Naglis Puteikis
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis

2017-12-15

LCP reitingai pasiekė 6% (RAIT tyrimai)

"Parlamentaro Naglio Puteikio vadovaujama Lietuvos centro partija reitinguose pirmą kartą aplenkė Liberalų sąjūdį ir pateko tarp keturių populiariausių politinių jėgų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa.
Lapkritį atliktoje apklausoje už opozicinius konservatorius žadėjo balsuoti 19 proc., už valdančiuosius „valstiečius" – 16 proc. rinkėjų. Toks pat skirtumas tarp partijų buvo ir mėnesiu anksčiau. Socialdemokratus savo pasirinku įvardijo 10 proc. respondentų (spalį – 11 proc.).
Už Lietuvos centro partiją sakė balsuosiantys 6 proc. apklaustųjų, už Eugenijaus Gentvilo vedamus liberalus – 5 procentai. Pastaruosius keturis mėnesius „centristų" reitingas nuosekliai augo, o liberalų – smuko.
Arčiausiai prie 5 proc. slenksčio patekti į Seimą yra „Tvarka ir teisingumas" – jos reitingas stabiliai laikosi ties 4 procentais.
...
1. Grybauskaitė – palankiai įvertino 63 proc. respondentų, nepalankiai – 13 procentų.
2. Skvernelis 43 proc. palankių ir 27 proc. nepalankių
3. Pranckietis – 36 proc. ir 18 %
4. Landsbergį 38 proc. ir 28 %
5. Puteikį – 34 proc. ir 18 proc.,
6. Žemaitaitį – 33 proc. ir 21 procentas.
7. Gentvilą - 24 proc. nepalankiai – 25.
8. Palucką – 24 proc. ir 28 %.
...
Puteikis lapkritį žiniasklaidoje daugiausia dėmesio sulaukė dėl jo kaip Antikorupcijos komisijos nario pasisakymų apie tyrimą dėl Artūro Skardžiaus ir komentarų apie Liną Balsį, kai šis sulaukė įtarimų dėl girtumo Seime, rodo žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas" duomenys".



--
--
Naglis Puteikis
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis

Prašome Prezidentės neleist Seimui pažeidinėt savo statuto - didintis algas savo kadencijoje.

Seimo nario Naglio Puteikio pranešimas spaudai: 

Prezidentės Dalios Grybauskaitės prašoma vetuoti įstatymą, kuriuo Seimo nariai pasididino sau atlyginimus ir kuris dar labiau padidintų turtinę nelygybę: 
Seimo nariai Naglis Puteikis, Povilas Urbšys ir Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti 2017 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymą Nr. XIII-838, kurį priimant buvo pažeistas principas Nemo iudex in propria causa (niekas negali būti teisėjas savo paties byloje), nes Seimo nariai pasididino atlyginimus ir sau patiems, nors privalėjo padaryti išlygą, kad šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis Seimo nariams ir pareigūnams taikomas tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. Be to, šis įstatymas dar labiau padidintų turtinę nelygybę, nes biudžetinių įstaigų, ministerijų aukščiausių vadovų atlyginimai padidės keliasdešimčia eurų, o mažiausias algas gaunančių biudžetininkų – vos keliais eurais. Seimo narių parašai po šiuo prašymu renkami toliau.

Keli parlamentarai prašo vetuoti įstatymą dėl bazinio dydžio, kuris keltų algas ir politikams:
Kreipimosi iniciatorius N. Puteikis BNS sakė, kad prezidentės prašoma grąžinti įstatymą su įrašyta išlyga, kad bazinio dydžio pakėlimas politikams būtų nukeliamas. Parlamentaras teigė, kad Seimas spėtų pakeitimus priimti iki sausio, dėl to nesusidarytų situaciją, jog dydis atlyginimams skaičiuoti kitiems metams iš viso liktų nepatvirtintas.
„Yra dar du Seimo posėdžiai antradienį ir ketvirtadienį. Seimas gali prezidentės teikimu padaryti išlygą, kad Seimo nariams nedidėja. Kaip ir parašyta Seimo statute – statute aiškiai parašyta, kad algos negali didinti savo kadencijoj", – BNS sakė N. Puteikis.


--
--
Naglis Puteikis
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis

LCP žinomumui didelę įtaką daro žiniasklaida.

Pagalbos ranką ištiesė žiniasklaida:
Centro partija susirenka tam tikrą protesto balsą, mano Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. Nors naujų reitingų politologė nesureikšmina dėl paklaidos, ji taip pat primena, kad per praėjusius Seimo bei prezidento rinkimus N. Puteikis surinko nemažai balsų.
„Žmonės ieško alternatyvų. Reiktų atkreipti dėmesį, kad ši partija iš reitingų lentelių nedingsta. Bet tai labai priklausys nuo bendros situacijos politinės, kiek yra to vadinamo nusivylimo. Iš kitos pusės, mes turime dalį žmonių, kurie ieško naujų gelbėtojų. Akivaizdu, kad N. Puteikis, nors ir atrodė išbarstęs potencialą, bet tai nereiškia, kad jis negali jo surinkti, nes yra Seime, politikoje, turi savo partiją", - tv3.lt kalbėjo R. Ubonaitė.
Vis dėlto politologė pastebi, kad lietuvis rinkėjas – labai nepastovus, todėl N. Puteikio partijai reikėtų turėti tolimesnę strategiją, kad pavyktų išlaikyti reitingus.
„Kadangi mūsų rinkėjai yra labai nepastovūs, nestabilūs, mėgsta šokinėti nuo vienos partijos prie kitos, tai mes tą galime matyti ir apklausose. Prognozuoti mūsų rinkėjo faktiškai negalime. Dalis rinkėjų vis dar nori tų naujų gelbėtojų, kai nusivilia naujais, bet senais gelbėtojais. Tai niša naujiems politiniams dariniams, kurie žada šviesų rytojų, yra", - sakė pašnekovė.
Akylesnis politikos ir Seimo veiklos stebėtojas gali matyti, kad N. Puteikis tikrai nežiba savo darbais Seime – nėra nei ypatingų iniciatyvų, nei girtino aktyvumo. R. Urbonaitė sako, kad N. Puteikis savo žinomumą didina per televizijos laidas.
„N. Puteikis bando maksimaliai išnaudoti žiniasklaidą, dažnas svečias yra laidose, kurias kiti politikai linkę ignoruoti. Pavyzdžiui, žurnalistės R. Janutienės laidos, kurios yra įdomios, pavadinkime švelniai, tai jis jose dažnas svečias. Pusiau pramoginėse irgi dalyvauja. Kažkokia auditorija tas laidas žiūri. Tai natūralu, kad jis bando išnaudoti viešąją erdvę, nepaisant to, kad apie N. Puteikio kaip politiko veiklą Seime turbūt šiandien joks rinkėjas nieko negalėtų pasakyti", - kalbėjo R. Urbonaitė.



--
--
Naglis Puteikis
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis




--
--
Naglis Puteikis
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis




--
--
Naglis Puteikis
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis

2017-06-22

Prokuratūra ir Ekonominė policija, gal dėl neišmanymo, dangsto užstatymo teisės sukčius, kurie nesumoka visų mokesčių biudžetui.

Vilniaus apygardos prokuratūrai per Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą

                      Originalas siunčiamas nebus

Nr. SN-S-0622/2017  2017 m. birželio 22 d.

SKUNDAS

 

DĖL VILNIAUS APSKRITIES VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO KRIMINALINĖS POLICIJOS EKONOMINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO VALDYBOS 1-JO SKYRIAUS 2017 06 12 d. NUTARIMO Nr. M-1-01-42654-17 APSKUNDIMO

 

2017 06 15 d. mano gyvenamuoju adresu Klaipėdoje atėjo laiškas iš Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-jo skyriaus, kuriuo siunčiamas šio skyriaus vyresniojo tyrėjo Beno Sarpaliaus 2017 06 12 d. nutarimas Nr. M-1-01-42654-17, kuriuos atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mano pareiškimo apie neteisėtą valstybinės žemės nuomos sutarties pasirašymą su UAB „Misionierių namai" dėl žemės sklypo Subačiaus g. 20, Vilniuje. Laiško gavimo metu mano darbo vieta, įskaitant šiandieną, yra Vilniuje, tad originalo negavau, skundą rašau pagal minėto nutarimo kopiją.

Nepraėjus 7 dienoms, t.y. nepraleidžiant apskundimo termino, nesutinku su nutarimu, skundžiu jį -  prašau jį panaikinti ir ištirti mano minėtą pareiškimą ikiteisminio tyrimo ar kitokio tyrimo būdu.

Nes aukščiau minėtas mano pareiškimas iš esmės nebuvo tiriamas, o buvo iš esmės tik nagrinėjami tik mano apklausos būdu duoti parodymai, kuriuose atkartojau savo rašto pagrindiniu teiginius kitais žodžiais.

Mane apklausė tyrėjas-operatyvininkas (kriminalinė žvalgyba), neturintis specifinių žinių apie žemės nuomos bei užstatymo teisės specifiką. Jis dėl to nekaltas, nes jam tą tyrimą pavedė atlikti jo vadovybė ir kontroliuojantis prokuroras, kurio pavardės man B.Sarpalius nepasakė.

Pasirinkę tokį keistą tyrimo būdą, prokurorai ir policija gaišta laiką, o tuo metu socialiai neatsakingi ir nesąžiningi verslininkai su Nacionalinės žemės tarnybos pagalba įsigyja milijoninių verčių teises į žemės sklypų užstatymą.

Naudojant šią nesąžiningą schemą, valstybės biudžetas , o kartu ir VRM sistemos pareigūnai negauna pakankamo finansavimo, nes lėšos apgaulės būdu atitenka nesąžiningų ir antiįstatyminių schemų kūrėjams.

Jūs, mano manymu taip neatsakingai nagrinėdami medžiagą apie nusikalstamas schemas, tik švaistote valstybės lėšas ir aš apie tai būtinai informuosiu atitinkamus Seimo komitetus ir generalinį prokurorą.

Todėl reikalauju panaikinti Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-jo skyriaus vyresniojo tyrėjo Beno Sarpaliaus 2017 06 12 d. nutarimą Nr. M-1-01-42654-17 ir profesionaliai ištirti mano aukščiau paminėtą mano pasirašytą  pareiškimą apie neteisėtą valstybinės žemės nuomos sutarties pasirašymą su UAB „Misionierių namai" dėl žemės sklypo Subačiaus g. 20, Vilniuje paskiriant atsakingą, tuos klausimus išmanantį prokurorą ir specializuotus ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

Pasirašytą laišką ir minėtą nutarimą siunčiu iš Seimo nario el.pašto nepažeisdamas apskundimo termino, t.y iki 2017 06 22 d. 23:59.

Priedas: nufotografuotas aukščiau minėtas nutarimas.

 

Pagarbiai, 

 

Seimo narys Naglis Puteikis  

2017-06-20

Prie Aplinkos ministerijos – piketas dėl nevykdomo pažado stabdyti statybas prie Misionierių ansamblio

Rytoj, birželio 21 d., 12 val. prie Aplinkos ministerijos (A. Jakšto g. 4, Vilniuje) visuomeninių organizacijų atstovai rengia piketą, ragindami įvykdyti viešą pažadą sustabdyti prie buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblio (toliau – Misionierių ansamblis) vykdomas daugiabučių namų statybas, kurios išprovokavo dėl kultūros paveldo vertybių naikinimo pasipiktinusios visuomenės protestus.

 

Praėjo jau trys savaitės nuo tada, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pranešė (žr.: http://www.vtpsi.lt/node/3454), jog stabdys šias statybas, nes nustatė grubius Statybos įstatymo pažeidimus: statinio dalis yra statoma statytojui nepriklausančiame gretimame sklype, be to, darbai vykdomi ne pagal patvirtintą projektą.

 

Nepaisant šio viešojoje erdvėje plačiai paskelbto pranešimo, statybos ir toliau vyksta.

 

Todėl piketo dalyviai paragins Aplinkos ministeriją ir jai pavaldžią inspekciją įvykdyti pažadą ir sustabdyti statybas, vykdomas pažeidžiant įstatymus, o jeigu to daryti neketinama – viešai paaiškinti, kodėl.

 

Primename, kad gegužės 24 d. visuomeninių organizacijų atstovai kreipėsi į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą, prašydami padėti sustabdyti Misionierių ansamblio ir UNESCO saugomos pasaulio paveldo vietovės Vilniaus istorinio centro naikinimą – toks prašymas buvo išsiųstas Lietuvos valdžios institucijoms nereaguojant į grėsmę, kad statant daugiabučius namus bus neatitaisomai sužaloti vienas iš vertingiausių Lietuvos kultūros paminklų bei į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyto Vilniaus senamiesčio kraštovaizdis. (žr.: http://lietuvos.link/visuomenininkai-praso-unesco-padeti-sustabdyti-misionieriu-ansamblio-ir-vilniaus-senamiescio-darkyma/). Internete pritarimą šiam kreipimuisi išreiškė apie 2000 Lietuvos ir Lenkijos piliečių, tarp jų ir žinomi akademinės visuomenės atstovai bei menininkai (http://lietuvos.link/peticija/).   

 

Prašymus ginti viešąjį interesą dėl šių statybų prokuratūrai yra pateikę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Seimo narys Naglis Puteikis, tačiau sprendimai dar nėra priimti.

 

Neseniai buvo paviešinta informacija apie du kyšininkavimo atvejus, tiesiogiai susijusius su šiomis statybomis ir kelią joms atvėrusiu specialiuoju planu (žr.:http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=174334&p_a=0).

 

Piketą organizuoja Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdissusibūręs ginti viešąsias erdves ir paveldą nuo valdžios savivalės (apie jo įsteigimą žr.: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=171140&p_a=0).

2017-06-16

Aplinkos ministerijai: DĖL NESĖKMINGO DARBŲ STABDYMO PRIE MISIONIERIŲ BAŽNYČIOS

Aplinkos ministerijai

DĖL NESĖKMINGO DARBŲ STABDYMO PRIE MISIONIERIŲ BAŽNYČIOS

Žiniasklaidoje buvo pranešimų, kad Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos (Statybų inspekcija?) sustabdė (stabdė, bet nepavyko?) gyvenamųjų namų statybos darbu, kuriuos prie Misionierių bažnyčios Vilniuje vykdo UAB "Misionierių sodai".
Tačiau betonavimo ir kiti statybos darbai vykdomi trimis pamainomis vis parą.
Todėl prašytume atsiųsti dokumento, kuriuo buvo stabdomi minėti darbai, kopiją ir išsamiai paaiškinti, kodėl tie darbai vyksta kasdien vis intensyviau.

2017-06-15

Prokuratūra paprašyta įvertinti kyšininkavimo atvejus, susijusius su statybomis prie Misionierių ansamblio

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas priimant sprendimus dėl viešojo intereso gynimo įvertinti du kyšininkavimo atvejus, susijusius su Vilniaus senamiestyje prie Misionierių ansamblio vykstančiomis statybomis.
 
Prašymus ginti viešąjį interesą dėl šių statybų prokuratūrai yra pateikę N. Puteikis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Valstybinė kultūros paveldo komisija.
 
Prie anksčiau pateiktos medžiagos N. Puteikis paprašė prijungti informaciją, kad dėl korupcinių veikų, susijusių su įmone, nusipirkusia Misionierių ansamblyje esantį pastatą ir šiuo metu vykdančia daugiabučio namo statybas, buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos, kurias išnagrinėję teismai pripažino pagrįstais asmenims pateiktus kaltinimus dėl kyšininkavimo.
 
2011 m. rugsėjį Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas, o 2012 m. kovą Vilniaus apygardos teismas pripažino Gintarą Kazaką, buvusį Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį, kaltu dėl bandymo papirkti kitą šios tarybos narį Vidą Urbonavičių keliuose epizoduose, iš kurių vienas – bandymas 2008 m. sausį 10 000 litų dydžio kyšiu papirkti V. Urbonavičių, kad jis paveiktų Vilniaus m. miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos narę Birutę Galinienę balsuoti už sprendimą atleisti pastatą Misionierių ansamblio teritorijoje nusipirkusią bendrovę „Corpmanagement" nuo 2 mln. litų delspinigių mokėjimo.
 
Antroji byla yra tiesiogiai susijusi su kelią statyboms atvėrusiu specialiuoju planu, nes joje priimtu baudžiamuoju įsakymu Vilniaus m. apylinkės teismas piliečiui P. T. skyrė 26 000 Lt dydžio baudą už tai, kad 2012 m. pavasarį veikdamas savo ir uždarosios akcinės bendrovės „( – )" interesais jis pažadėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus padalinio vedėjui V. K. 20 000 Lt kyšį ir netrukus pusę šios sumos davė, kad V. K. arba jo pavaldinys pritartų Misionierių ansamblio specialiojo plano projektui, neatitinkančiam Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimų, bet atitinkančiam verslininkų norus pastatyti kuo didesnės kvadratūros pastatą.
 
N. Puteikis nurodo, kad šis baudžiamasis įsakymas yra paskelbtas nuasmenintas (interneto prieiga: http://eteismai.lt/byla/257759991693430/1-1447-295/2012), o pateikti nenuasmenintą jo kopiją Vilniaus m. apylinkės teismas atsisakė.
 
Todėl Seimo narys paprašė ne tik priimant sprendimus įvertinti, bet ir pateikti informaciją apie nurodytas baudžiamąsias bylas, nes visuomenė turi teisę išsamiai žinoti apie korupcinius procesus, dėl kurių kilo grėsmė Vilniaus baroko šedevrui ir UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio kraštovaizdžiui.
 
N. Puteikis paprašė informuoti, ką pavyko išsiaiškinti apie priežastis, dėl kurių duodamas kyšį V. Urbanavičiui G. Kazakas siekė naudos UAB „Corpmanagement"? Kas jį siejo su šia bendrove? Kaip pats G. Kazakas paaiškino, kodėl siekė naudos minėtai įmonei? Ar atliekant tyrimą ir/ar teisme buvo apklausti asmenys, tiesiogiai susiję su UAB „Corpmanagement" darbo ar kitais santykiais? Jei taip – kas buvo apklaustas ir ką šie asmenys paliudijo apie ryšius su G. Kazaku? Ar buvo tiriamas galimas UAB „Corpmanagement" poveikis G. Kazakui, kad jis savo ruožtu paveiktų V. Urbonavičių atlikti įmonei reikalingus veiksmus, jei taip – ką pavyko nustatyti, jei ne – kodėl nebuvo tiriamas? Ar tyrimo metu buvo sprendžiamas minėtos įmonės atsakomybės klausimas, jei taip – kokie sprendimai buvo priimti ir kodėl?
 

Taip pat N. Puteikis paprašė atskleisti antrojoje byloje nurodyto piliečio P. T. tapatybę ir įmonės, kurios interesais veikdamas jis bandė papirkti V. K., pavadinimą, bei atsakyti į kitus klausimus: ar buvo tiriamas galimas įmonės, kurios naudai veikdamas P. T. bandė papirkti V. K., savininkų dalyvavimas planuojant ir/ar finansuojant V. K. papirkimą, jei taip – ką pavyko nustatyti ir kokie sprendimai buvo priimti, jei ne – kodėl nebuvo tiriamas. Ar tyrimo metu buvo apklausti minėtos įmonės savininkai, jei taip – ką jie paliudijo, jei ne – kodėl nebuvo apklausti. Ar tyrimo metu buvo sprendžiamas įmonės, kurios interesais veikdamas P. T. bandė papirkti V. K., atsakomybės klausimas, jei taip – kokie sprendimai buvo priimti ir kodėl. Ką pavyko nustatyti apie pinigų, kuriais P. T. pandė papirkti V. K., kilmę, ar kyšiui skirti pinigai buvo asmeninės P. T., ar kitų asmenų lėšos, jei kitų – kas jie.
 
Seimo narys N. Puteikis norodo, kad ši informacija leistų visuomenei įvertinti didelį rezonansą sukėlusias statybas vykdančios įmonės UAB „Misionierių namai" (buvusi UAB „Corpmanagement", pavadinimas pakeistas 2013 m.) veiksmų skaidrumą, tuo labiau, kad jos atstovai pabrėžia savo sąžiningumą ir net leidžia sau moralizuoti prieš šias statybas protestuojančių visuomeninių organizacijų nariams ir jas tiriančioms institucijoms dėl to, kad jie trukdą sąžiningam investuotojui.
 
Be to, Seimo narys nurodo, kad yra svarbu paneigti arba patvirtinti informaciją, kad asmuo, pastaruoju metu besilankantis įvairiose institucijose kaip minėtos įmonės atstovas ir dalyvaujantis svarstant klausimus, susijusius su statybomis prie Misionierių ansamblio, gali būti tas pats P. T., baustas už tiesiogiai su šiomis statybomis susijusią korupcinę veiką.

2017-05-20

Kaip kovoti su įžūliausiais žemgrobiniais malinauskais ir nedzinskais.

Manau, kad šis profesionalo - buv.Druskininkų vyr.architekto tekstas bus naudingas pirmiausia Trakų nac.parko darbuotojams, bet ir kitiems spec./det./bendrųjų planų gurmanams-viešo intereso gynėjams. Ir geras pradžiamokslis paminklosaugos/gamtosaugos mėgėjams-pradedantiesiems. Ypač geri du paskutiniai cituojami sakiniai :-):
„Sudegus valčių nuomos punktui bei ir nugriovus statinio liekanas, valstybinės žemės nuoma neatitiko būtinųjų sąlygų, kuriomis valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. Žemė, nugriovus valčių nuomos punktą, turėjo tapti laisva. Vien formalus statinių turėjimas nesudaro pagrindo nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka (CK 6.551 str. 2 d. ir Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.). Pripažintina, kad tiek 2012 m. kovo 19 d. įsakymas, tiek 2012 m. kovo 23 d. Žemės nuomos sutartis, sudaryti pažeidžiant ir valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl naikintini ir pripažįstami negaliojančiais.
...
Galvojančius, kad galbūt dvaras yra teisėta statyba, kviestume vietoje pasigrožėti šiuo objektu. Būsite nustebinti savininkų (tikrų ir menamų) įžūlumu".


--
--
Naglis Puteikis
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis

2017-05-11

D. Kreivys gina viešą interesą nuo valstybės įmonės „Turto bankas“, kuris kažkurio privataus šilumos tiekėjo naudai tyčia žlugdydama valstybės kontroliuojamą „Geotermą“.

Seimo nario D. Kreivio pranešimas: „Pirmiausia įmonė turi būti gelbstima nuo nevykusio valdymo".

2017 m. gegužės 9 d. pranešimas žiniasklaidai

Praėjusią savaitę Energetikos komisijoje buvo svarstomas UAB „Geoterma" klausimas. Atsiliepdamas į valstybės valdomą įmonę „Geoterma" valdančio „Turto banko" atstovų abejones, ar verta investuoti į šią nuostolingai veikiančią įmonę, Seimo narys Dainius Kreivys teigia, kad pirmiausia įmonė turi būti gelbstima nuo nevykusio valdymo.

„Turto bankas kartu su Lietuvos energijos gamyba įmonę valdo jau kelerius metus, tačiau per tą laiką net nebuvo įvertinta, kaip pasikeis įmonės finansiniai rezultatai, jei vandens pašildymas dujomis būtų pakeistas į biokurą. Nebuvo nieko padaryta siekiant sulyginti jos konkurencijos sąlygas su konkuruojančiais šilumos tiekėjais, kurie naudojasi valstybės teikiamomis subsidijomis, tačiau siekiama privatizuoti įmonę už grašius, kai ji dėl nevykusio valdymo atsidūrė sunkioje būklėje", – sako Seimo narys.

Kreivys pažymi, kad matant sunkumus, kylančius bendrovei, jos vadovybė turėjo visas galimybes pasinaudojant Europos Sąjungos pagalba ir investuojant į biokuro katilą situaciją keisti ir turėti visiškai kitokį įmonės balansą.

Siūlysiu Seimo Energetikos komisijai priimti sprendimą, įpareigojantį Turto banką stabdyti valstybei nenaudingą privatizavimą, sustiprinti įmonę ir tik tada spręsti, ką su ja toliau daryti", – teigia D. Kreivys.

„Turto bankas" valdo 76,56 proc. „Geotermos" akcijų, AB „Lietuvos energijos gamyba" – 23,44 proc.


Kontaktams: Seimo TS-LKD frakcijos narys Dainius Kreivys

Tel. (8 5) 239 6605 El. p. Dainius.Kreivys@lrs.lt



Turto bankas: siūlymas gelbėti „Geotermą" - abejotinas

Vilnius, gegužės 8 d. (BNS). Kai kuriems parlamentarams siūlant valstybės lėšomis gelbėti žlungančią už valstybės ir tarptautinių aplinkosaugos fondų pinigus pastatytą Klaipėdos geoterminę jėgainę, pagrindinis „Geotermos" akcininkas Turto bankas abejoja, ar tokia idėja yra gera. Anot banko, „Geoterma" nuo pat veiklos pradžios buvo neefektyvi, todėl ją gelbėti būtų ekonomiškai nenaudinga. Galimybės gelbėti įmonę kol kas nevertina ir kita jėgainės akcininkė - bendrovė „Lietuvos energijos gamyba", o rinkos analitikas sako, kad nuostolingų valstybės įmonių gelbėjimas yra ydingas.

Seimo Energetikos komisija praėjusią savaitę įpareigojo didžiausią bendrovės akcininką Turto banką kartu su kita akcininke - įmone „Lietuvos energijos gamyba" (LEG) parengti „Geotermos" gaivinimo planą, į ją investuojant 3 mln. eurų ir pakeičiant deginamas dujas biokuru.

Parlamentarai tikina, kad įmonė nuostolinga, tačiau jos padėtis nėra visiškai bloga, be to, jis svarbi ir geologams, atliekantiems geoterminius tyrinėjimus.


Turto bankas abejoja gelbėjimo planu

Turto bankas tokia idėja abejoja, ar šiuo metu nebeveikiančią Klaipėdos įmonę dar galima išgelbėti, nes „Geotermos" gaminamos šilumos kaina ir poreikis nuolat mažėja.

„Vertinant ekonominiu aspektu, jėgainės veikla nuo įmonės veiklos pradžios nebuvo rentabili ir efektyvi. Be to, jėgainė susiduria su techninėmis problemomis, susijusiomis su geoterminio vandens gavyba, tad negali išnaudoti visų pajėgumų ir užtikrinti tinkamo efektyvumo. Siūlymas investuoti į biokuro katilinės statybą, finansuojant iš valstybės biudžeto, kelia abejonių, ne tik atsižvelgiant į Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas, ribojančias valstybės finansines galimybes jau įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus, bet ir ekonominio efektyvumo požiūriu", - BNS pateiktame komentare teigė Turto bankas.

Be to, „Geoterma" yra privatizuojamų įmonių sąraše, o iki šiol į tokias bendroves nebūdavo investuojamos valstybės lėšos.

„Papildoma investicija į privatizuojamų įmonių sąraše esančią bendrovę būtų išties reikalinga tik tuo atveju, jei investicija yra ekonomiškai pagrįsta ir gali padidinti privatizuojamos bendrovės akcijų kainos vertę", - teigia Turto bankas.

Anot jo, apie „Geotermos" gelbėjimo planą bus svarstoma, gavus Energetikos komisijos siūlymą.

„Lietuvos energijos gamyba": dėl įmonės ateities spręs valdyba

„Lietuvos energijos gamyba" galimybės gelbėti „Geotermą" taip pat kol kas nevertina. Anot LEG vadovės Eglės Čiužaitės, kol kas negautas Energetikos komisijos įpareigojimas, o dėl investicijų turės spręsti „Geotermos" valdyba.

„Bendrovė dar nėra gavusi oficialios informacijos apie tokį įpareigojimą. Bet kuriuo atveju, kai tik bus gautas Energetikos komisijos sprendimas, bus išnagrinėtas „Geotermos" valdyboje ir būtent visa valdyba, o ne viena LEG, kuri valdo mažesniąją akcijų dalį, vertins tolesnių veiksmų ar sprendimų galimybes, pasinaudojant Energetikos komisijos įvardintomis galimybėmis", - BNS teigė E.Čiužaitė.


V.Rūkas: planas - neracionalus

Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas teigia kol kad nėra išsamiai išnagrinėjęs „Geotermos" situacijos, tačiau praktika, kai nuostolingas valstybės įmones bandoma gelbėti jos pinigais, anot jo, yra ydinga ir neracionali.

„Nėra racionalaus paaiškinimo, kodėl akcininkas turėtų kurti naują - biokuro - verslą nuostolingai dirbančioje įmonėje. Jeigu biokuro katilo tikrai reikia, galima jį statyti naujos bendrovės pagrindu, arba tos pačios „Lietuvos energijos" pagrindu, kuri veikia pelningai. Statant biokuro katilą nuostolingoje įmonėje, galima viską prarasti", - BNS sakė V.Rūkas.

Jis priminė „Lietuvos jūrų laivininkystės" pavyzdį, kai bandant gelbėti bankrutuojančią įmonę, Vyriausybės nurodymu „Lietuvos geležinkeliai" jai paskolino 3 mln. eurų, tačiau bendrovė vis vien bankrutavo, o geležinkeliai prarado pinigus.

Anot V.Rūko, subsidijuoti nuostolingas bendroves galima tuomet, jeigu jos vykdo socialinę, o ne komercinę veiklą.

„Valstybei priklausančios įmonės turėtų viską, ką uždirba, išmokėti valstybei, o tada jau valstybė sprendžia, kaip tuos pinigus paskirstyti. bet naudoti įmones nuostolingoms veikloms, jei tai nėra socialinė veikla, negalima", - aiškino jis.


Parlamentarai tiki „Geotermos" perspektyva

Konservatorius Dainius Kreivys praėjusią savaitę teigė, kad „Geoterma" galėtų investuoti 3 mln. eurų į biokuro katilą, dalį lėšų būtų galima gauti iš Europos Sąjungos. Jis įsitikinęs, kad pagerėtų įmonės finansinė situacija, o ateityje kylant šilumos kainai, „Geotermos" rezultatai taip pat gerės.

Socialdemokrato Artūro Skardžiaus nuomone, neuždarius „Geotermos", šilumos kaina Klaipėdoje kristų arba bent nekiltų.

„Geoterma" pernai šildymo sezonu pagamindavo apie 6-7 proc. Klaipėdos šilumos poreikio. Klaipėdoje žiemą šilumos suvartojimas siekia apie 80-120 tūkst. megavatvalandžių per mėnesį. „Geotermos" gamyba siekia 6-8 tūkst. megavatvalandžių, iš kurių didžiąją dalį bendrovė gamina iš dujų, o iš geoterminės energijos bendrovė gamina apie 2 tūkst. megavatvalandžių šilumos.

Bendrovės likimu susirūpinta po to, kai vasarį „Geoterma" pranešė atleidžianti dalį darbuotojų ir stabdanti veiklą. Tuo metu ji teigė, kad veiklą stabdo nuo kovo 1 dienos dėl pakeistos „Lietuvos dujų tiekimo" kainodaros. Pastaroji įmonė teigė, kad kaltinimai nepagrįsti, mat dujos šiemet pigesnės nei pernai.

„Geoterma" vertinama ir kaip mokslui svarbi bendrovė. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas mano, kad sustabdžiusi jos veiklą, valstybė užsikerta kelią geoterminiams projektams ateityje. Lietuvos geotermijos asociacijos valdybos pirmininkas Feliksas Zinevičius įsitikinęs, kad įmonei reikia duoti šansą ir suteikti jai mokslinį statusą.

1997 metais Klaipėdoje pradėta statyti pirmoji geoterminė jėgainė Baltijos regione, užtrukus derinimo darbams, pradėjo veikti tik 2004 metais. Į 21,4 mln. eurų vertės projektą, be Lietuvos Vyriausybės, investavo ir Pasaulio aplinkosaugos fondas, Danijos aplinkosaugos agentūra, paskolą suteikė Pasaulio bankas.

Vyriausybė pernai lapkritį įtraukė „Geotermą" į privatizuojamų įmonių sąrašą. Bendrovė nuo 2009 metų iki 2015 metų pelningai dirbo tik dvejus metus - 2009 metais ji gavo 614,7 tūkst. eurų pelno, o 2011 metais - 27,7 tūkst. eurų. 2010 metais įmonė patyrė 410 tūkst. eurų nuostolių, 2012 metais - 79 tūkst., 2013 metais - 4,794 mln. eurų, 2014 metais - 465 tūkst. eurų, o 2015 metais - 369 tūkst. eurų. Jos nepaskirstyti nuostoliai 2015 metų pabaigoje siekė 7,302 mln. eurų.

Turto bankas valdo 76,56 proc. „Geotermos" akcijų, LEG - 23,44 proc.

Autorius: Artūras Ketlerius

verslas@bns.lt, +370 5 205 8519 - Verslo naujienų skyrius

2017-04-30

Skirkite 1 GPM % centristams- paremkite Lietuvos centro partiją neišleisdami savo pinigų.

Tiems, kas išmanote - 195725380 - tai LCP numeris.
Instrukcija tiems, kas nežinote: iš viso gyventojas gali skirti 3 proc. savo pajamų mokesčio  - 1% partijai, kitus 2%  - viešosioms įstaigoms. Neskyrus to vieno procento partijai, jis lieka nepaskirstytas - jo negalima perkelti viešosioms įstaigoms.
Lietuvos centro partijai  galite padėti skirdami 1% valstybei sumokamo gyventojų pajamų mokesčio iki gegužės 2 d. Tam turite būti deklaravęs pajamas.
Skirdami 1% partijai,  kitus 2% savo GPM galite skirti visuomeninėms ir kitoms pelno nesiekiančioms organizacijoms.
Jei jau kažkam skyrėte tą vieną procentą kuriai nors partijai, arba užpildėte laukelį tik dėl 2 proc., tai iki 2017 09 01 galite pataisyti savo prašymą, kaip kad taisote, pvz. pajamų deklaraciją - anksčiau teikto prašymo duomenų pagrindu tiesiogiai portale užpildykite (pataisykite)  partijos kodą iš naujo ir pateikite - galios vėliausias.
KAIP PERVESTI 1% LCP-ai:
Prisijunkite prie Elektroninio deklaravimo sistemos https://deklaravimas.vmi.lt
Meniu eilutėje kairėje spauskite pateikti dokumentą / pildyti naują dokumentą.
Suraskite formą, kurios kodas FR0512.
Spauskite „pildyti formą tiesiogiai portale".
Užpildykite reikiamus laukus:
E1 – gavėjo tipas: 1;
E2 – gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 195725380 - tai LCP numeris;
E4 – mokesčio dalies dydis: 1 %.
Galima pažymėti, kad paramą skiriate iki 2020 m.
Neužmirškite, kad skirdami 1% Lietuvos centro partijai, dar 2% galite aukoti savo pasirinktai visuomeninei organizacijai.
Jei klaidų nėra, spauskite „pateikti prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms".

2017-04-26

Seimas valo paminklosaugą nuo ūsuotų bebrų.

Seimo kultūros komiteto 7 nariai šiandien, 2017 05 26 d. po kandidatų į Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK) prisistatymo balsavo slaptai ir išrinko keturis: sociologą, visuomeninį paminklosaugininką Donatą Brandišauską - 7 balsai, paminklosaugininkę Jūratę Markevičienę (7), menotyrininkę Skaidrą Trilupaitytę (6) ir Kauno m. sav. paminklotvarkininkę Andrijaną Filinaitę (6). Šie kandidatai bus teikiami Seimui tvirtinti. Kiti kandidatai gavo mažiau: buvęs Seimo narys E. Šablinskas - 2 balsus,  KPD Kultūros paveldo centro direktorius V. Kačinskas - 1. Likusieji kandidatai balsų negavo, o archeologas A. Kuncevičius, sužinojęs, kad Seimas gavo visuomenininkų protestą dėl jo negerų paminklosauginių veiksmų, kandidatūrą atsiėmė.
Jei Seimas pritartų Kultūros komiteto teikiamiems kandidatams, jie pakeistų archeologą A.Kuncevičių, istoriką Z.Butkų ir mokytoją Nadeždą Spiridonovienę. Anksčiau kelias kadencijas dirbusi šios komisijos pirmininke G.Drėmaitė nusprendė nebekandidatuoti ir tęsti veiklą nevyriausybinėse paminklosaugos organizacijose.
12-os narių VKPK yra aukščiausia ekspertinė paminklosaugos institucija Seimui (skiria 4), Vyriausybei (4) ir Prezidentūrai (2). Dar du narius renka nevyriausybinės kultūros paveldo organizacijos. Jie naujai bus renkami, kaip ir du Prezidento, bei keturi Vyriausybės skiriami 2018-19 metais. N. Puteikis.


--
--
Naglis Puteikis
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis

2017-04-25

Žymus laukinio kapitalizmo apologetas Darius Nedzinskas kitaip negali - griebia visur ir viską, kol nesulaukia pasipriešinimo:

"Vilniaus vandenų" valdybos pirmininkas Darius Nedzinskas taip pat pateko į nemalonią situaciją. Viešai prieinamais Registrų centro duomenimis, namas, kurio bedrasavininkas yra D. Nedzinskas, aptvertas tvora, kurios dalis galimai patenka į valstybinę žemę. Beje, tvora suręsta taip, kad būtų išsaugota viena sena pušis. Tiesa, pastatas ir sklypas priklauso ne tik D. Nedzinskui. Nuosavybės teise jis dalijasi su Vaida Nedzinskiene, Antanu Lape, Liudvika Lapiene. Nepaisant to, jam priklausanti dalis, palyginti su kitomis, yra pati didžiausia. D. Nedzinskas liko nustebęs, kai sužinojo, kad aplink jo statomą namą galimai užimta ir valstybinė žemė. „Niekas neinformavo – nežinau. Ne, tikrai ne. Nežinau, aš tokią informaciją pirmą kartą girdžiu. Ir neturiu, ką pakomentuoti", - teigė D. Nedzinskas".

2017-04-09

Re: Kaip A. Matonis ir LRT suteikė eilinę paslaugą vienam iš Leo LT architektų D. Nedzinskui – iš „anties“ pagamino „kadrinį“

Puiku, kad gerb.N.Puteikis taip gerai ir konkrečiai užmynė  neobjektyvios žiniasklaidos atstovui ant ,,uodegos".
Gal kitą kartą pasibodės skelbti viską aukštyn kojom?Jau bloga nuo iškreiptų žinių ir a'lia naujienų.


Renata Senavaitienė

NVO asociacijos ,,Klaipėdos piliečiai"
pirmininkė, Klaipėdos savivaldybės NVO tarybos
narė

Tel.Nr.+370 681 48155
On Thursday, April 6, 2017 5:57 PM, Naglis Puteikis <puteikis@gmail.com> wrote:


Rasos Kalinauskaitės tekstas:

LRT ir toliau paslaugiai tarnauja kaip ruporas vienam iš Leo LT architektų Dariui Nedzinskui, padėdama jam tais pačiais metodais, kuriais buvo prievartaujama visa valstybė, brukti prekybcentrį į Trakų istorinį nacionalinį parką – šįkart D. Nedzinskui parankios naujienos kūrimas prasidėjo nuo "anties" ir šokiruojančių klausimų, kurie silpnesnį žmogų už G. Abaravičių gal ir išmuštų iš vėžių

Vakar LRT „Panorama" parodė produktą, kurio autorius nenurodytas ir kuris žurnalistų žargonu kartais vadinamas „kadriniu" – diktorius perskaitė tekstą apie tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą, nes „Darius Nedzinskas skundžiasi esą G. Abaravičius daro neteisėtą spaudimą investuotojams ir galbūt kuria korupcinę aplinką", prašo jį „kuo skubiau nušalinti nuo pareigų, įpareigoti nebendrauti su pavaldiniais ir pateikti įtarimus piktnaudžiavus tarnyba" bei nurodo jau patyręs „174 tūkstančių eurų žalą". Štai tas produktas, ir video, ir tekstiniu pavidalu:
STT pradėjo tyrimą dėl Trakų nacionalinio parko direktoriaus veiksmų
Tikslius komentarus apie tai jau paskelbė žurnalistė Vilma Danauskienė (Žurnalistė Vilma Danauskienė: STT praleido progą patylėti) ir Naglis Puteikis (Visuomeninė TV ir toliau Trakų paveldo sąskaita aršiai gina LEO LT vieno iš aferos vykdytojų D.Nedzinsko ir jo atstovaujamos RIMI interesus), tad tik trumpai atkreipsiu dėmesį, kad šituo produktu LRT ne tik daro spaudimą G. Abaravičiui, bet ir padeda D. Nedzinskui daryti poveikį Valstybinei kultūros paveldo komisijai, kurios parengta pažyma yra labai nepalanki jo projektui (Štai ji: Valstybinės kultūros paveldo komisijos pažyma: Trakų senamiestis sumažintas nepaisant tyrimų išvadų ir visuotinai pripažintų vertybių, tai sudaro sąlygas vykdyti plėtrą, nesuderinamą su paveldo išsaugojimo principais). Komisija balsuos penktadienį, ir štai į pagalbą jos nariams skambinėjančiam Nedzinskui atskuba LRT.
Priminsiu ankstesnes LRT paslaugas D. Nedzinskui: kovo 5 d. (savivaldybėje vykusio viešo svarstymo išvakarėse) „Panorama" parodė panegirinį reportažą, kuriame bandyta įteigti, neva D. Nedzinsko planai Trakų istoriniame nacionaliniame parke pastatyti „Rimi" jau suderinti ir tuoj-tuoj prasidės statybos (bet apie „Rimi" užsiminta tik labai kukliai, akcentuota stotis, kuriai numatyta mažoji ploto dalis), po to LRT.lt išsamiai pristatė „žurnalistu" kukliai pavadinto LTV naujienų tarnybos vadovo Audriaus Matonio fantazijas, neva visuomenininkai gina „seną šlamštą" (t. y. stoties pastatą), bet nesuteikė teisės pareikšti kitą nuomonę ir paaiškino, neva A. Matonio kritika gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Dabar, kai D. Nedzinskui parankią naujieną LRT „Panorama" paskelbė likus dienai iki svarbaus Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdžio, galima konstatuoti, kad LRT televizijos naujienų tarnybos vadovo A. Matonio paslaugumas D. Nedzinskui yra ypatingas.
Manau, svarbi detalė yra ir tai, kaip gimė šis LRT „Panoramos" produktas. Buvo planuotas ne anoniminis „kadrinis", bet reportažas, o žurnalistui suteikta klaidinga informacija, neva G. Abaravičiui esą pareikšti įtarimai ir jis esąs apklaustas specialiuoju liudytoju. Todėl veiksmas prasidėjo nuo to, kad LRT žurnalistas apstulbino Trakų istorinio nacionalinio parko direktorių prašymu pakomentuoti jam galbūt pareikštus įtarimus. Bandydamas išsiaiškinti, kas vyksta, G. Abaravičius susisiekė su STT, kurios darbuotojai patvirtino, kad jokie įtarimai jam nėra pareikšti. Išsiaiškinęs, kad gandai nepasitvirtino, LRT žurnalistas nusprendė nedaryti reportažo, todėl D. Nedzinskui labai, labai reikalinga žinia buvo paskelbta „kadrinio" pavidalu.
O kad veiksmas prasidėjo nuo „anties", pasakė LRT televizijos žurnalistas, su kuriuo štai taip pasikalbėjau telefonu:
– Laba diena. Ar kalbu su žurnalistu Giedriumi Vitkausku?
– Taip.
– Aš Rasa Kalinauskaitė, Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja.
– Taip.
– Skambinu Jums dėl tos istorijos su Trakų istoriniu nacionaliniu parku ir planais rekonstruojant autobusų stotį pastatyti „Rimi" Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Seimo narys taip pat domisi šita istorija ir norėtume pasitikslinti tokią informaciją: Jūs sakote, kad Gintarui Abaravičiui, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui, lyg ir yra pareikšti įtarimai, ar ne?
– Ne, aš taip nesakiau ponui Abaravičiui.
– Nesakėt šitaip?
– Ta prasme, sakiau „galbūt", nes žinot, iš kelių šaltinių buvo gauta informacija, tai paskui patikslinau jam, kad įtarimai nepareikšti.
– Nepareikšti? O apie tai, kad jis apklaustas specialiuoju liudytoju?
– Irgi ne.
– Nesakėt taip?
– Buvo keli pokalbiai, tai paskui jam patikslinau. Bet jis, matyt, emocijų vedamas nelabai jau girdėjo paskui…
– Supratau. O pirma Jūsų versija buvo tokia, kad yra pareikšti įtarimai ir jis apklaustas?
– Ne, čia nei versija, nei ką, aš jo paklausiau, ar to nėra, tai žinot…
– Bet turbūt kažkuo rėmėtės, kažkokia informacija?
– Nežinau, ar ją galima vadinti informacija, jeigu ji nepasitvirtino. Gandas gal greičiau…
– Greičiau gandas? Nes mums tokius dalykus, jeigu žmogus neigia, o tokie dalykai vyksta, svarbu žinoti, nes čia skandalas būtų.
– Žinoma, man pačiam buvo keista. Tai, galima sakyt, nepavykusi antis. Nežinau, kaip pavadint.

Tekstas  - Rasos Kalinauskaitės.
--
Gavote šį pranešimą, nes prenumeruojate „Google" grupę „pilietine iniciatyva".
Jei norite atšaukti šios grupės prenumeratą ir iš jos nebegauti el. laiškų, praneškite apie tai adresu pilietine-iniciatyva+unsubscribe@googlegroups.com.
Daugiau parinkčių rasite apsilankę adresu https://groups.google.com/d/optout.


2017-04-07

Re: Kaip A. Matonis ir LRT suteikė eilinę paslaugą vienam iš Leo LT architektų D. Nedzinskui – iš „anties“ pagamino „kadrinį“

šis geras:

Kreipiausi į Generalinę prokuratūrą ir STT dėl nesąžiningos RIMI ir D.Nedzinsko mainų sutarties, bei valdininkų piktnaudžiavimo.
Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT dėl nesąžiningos mainų sutarties, dviejų įstatymus galimai pažeidžiančių, neteisėtai priimtų teisės aktų – tuometinio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Liesio (dabar Seimo nario) 2016 m. birželio 15 d. įsakymo ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. akto – bei galimo viceministro Renaldo Augustinavičiaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant viešojo intereso sąskaita patenkinti privačius Dariaus Nedzinsko ir jo verslo partnerių interesus.
2017 m. kovo 10 d. N. Puteikis jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT dėl vieno iš klausimų – prašydamas ištirti nesąžiningus mainus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, o būtent, patikrinti, ar nepažeidžia įstatymų sandoris, kuriuo Trakų raj. savivaldybė išmainė beveik pusę Trakų autobusų stoties pastato, esančio sklype Vytauto g. 90, Trakuose, į verslininkui D. Nedzinskui ir/arba jo kontroliuojamoms įmonėms UAB „Trastas" ir/arba UAB „Hakonlita" privačios nuosavybės teise priklausiusį sklypą Vytauto g. 88, Trakuose, tam, kad D. Nedzinskas ir jo įmonės be konkurso ir be aukciono gautų teisę vietoje autobusų stoties pastato pastatyti jam privačios nuosavybės teise priklausantį prekybos centrą, kuriame įsikurtų „Rimi", mokantis nuomą šio statinio savininkui D. Nedzinskui, o mažojoje pastato dalyje būtų įrengta Trakų autobusų stotis, kuri galimai nuosavybės teise atitektų Trakų raj. savivaldybei.
Papildydamas šį prašymą N. Puteikis informavo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2017 m. balandžio 6 d. raštu atsakydama į paklausimą dėl to paties sandorio, nurodė: „Nors sandoris sudarytas tarp dviejų uždarųjų akcinių bendrovių ir įstatymas šiam sandoriui netaikomas, tačiau, kaip minėta, būtent siekiant apriboti galimybę privatiems asmenims išsinuomoti ar įsigyti valstybinę žemę be aukciono, Įstatyme ir nėra numatytos galimybės vykdyti valstybės ar savivaldybės turto mainus. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Trakų raj. savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl pritarimo sandoriui tarp UAB „Trakų autobusai" ir UAB „Trastas", turėjo įvertinti tokio sandorio teisines pasekmes, įtaką valstybės ar savivaldybės turtui (t. y., kad sandoris sudaro prielaidas valstybinės žemės nuomai ar įsigijimui be aukciono), taip pat sandorio sudarymo pasekmių atitiktį Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo principams".
Be to, tame pačiame rašte Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atkreipė dėmesį, kad nurodytas sandoris galimai atitinka Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą koncesijos sampratą, ir pažymi, kad koncesija, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, turėtų būti suteikta atviro konkurso būdu, vadovaujantis įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytomis koncesijos suteikimo procedūromis.
Seimo narys N. Puteikis pažymi, kad šiuo atveju koncesija, jo žiniomis, sudaryta nebuvo, ir prašo Generalinės prokuratūros ir STT priimant sprendimus dėl mainų sutarties atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas.
Tuo pačiu raštu paprašoma įvertinti, ar buvusio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Liesio, dabar einančio Seimo nario pareigas, 2016 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. P2-636, kuriuo buvo pakeistas sklypo, esančio Vytauto g. 88, Trakuose, naudojimo būdas, taip sudarant sąlygas įgyvendinti su Trakų senamiesčio išsaugojimo tikslu nesuderinamus D. Nedzinsko norus, yra priimtas nepažeidžiant teisės aktų. Nurodytu įsakymu minėto sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas iš „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų" į „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas". Toks pakeitimas prieštarauja tame pačiame įsakyme nurodytų Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – TINP) planavimo schemos ir Trakų miesto bendrojo plano sprendiniams: pagal bendrąjį planą sklypas Vytauto g. 88 priskirtas „užstatytai senamiesčio teritorijai", o pagal TINP planavimo schemą patenka į Trakų urbanistinį draustinį, kuriam parengtas specialusis planas – „XV–XX a. architektūros ir urbanistikos paminklo Trakų senamiesčio regeneravimo projektas. Tvarkymo ir naudojimo režimo projektas", o juo šiam sklypui nustatyti zonos „D" reikalavimai – savitumo išsaugojimas, gyvenamosios funkcijos išlaikymas ir limituota užstatymo evoliucija", tikslas „išsaugoti užstatymo struktūros elementus, sudaryti istorinio užstatymo foną, riboti teritorijos užstatymo intensyvumą". Taigi, buvusio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus J. Liesio įsakymas sudarė sąlygas sklype, esančiame Vytauto g. 88, planuoti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybas, nors aukščiau nurodyti dokumentai to neleidžia. Nustačius, kad šis įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktus, Seimo narys N. Puteikis prašo ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą ir inicijuoti jo panaikinimą.
Taip pat paprašyta ištirti ir įvertinti aplinkybes, liudijančias apie galimai neskaidrius, įprastinės (ar bent turinčios būti įprastine) praktikos neatitinkančius, familiarius verslininko D. Nedzinsko santykius su aukštas pareigas einančiais Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir KPD tarnautojais, kurių metu D. Nedzinskas reiškė pageidavimus, kad teisės aktai būtų keičiami taip, kad atitiktų jo planus, o valstybės tarnautojai ne tik toleravo šiuos pageidavimus, bet ir galimai piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir viršydami įgaliojimus padėjo D. Nedzinskui daryti spaudimą Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui G. Abaravičiui, nesutikusiam pritarti planams, nesuderinamiems su šio parko veiklą regkamentuojančiais teisės aktais.
Seimo narys N. Puteikis nurodo, kad internete paviešintas (http://lietuvos.link/d-nedzinskas-v...) 2017 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu nusiųstas D. Nedzinsko laiškas viceministrui R. Augustinavičiui, kuriame D. Nedzinskas pageidauja „iki antradienio" turėti KPD direktorės Dianos Varnaitės įsakymą dėl teisinės apsaugos panaikinimo sklypui, esančiam Vytauto g. 88, Trakuose (tam pačiam, kurio paskirtį galimai neteisėtai pakeitė buvęs Trakų raj. savivaldybės administracijos direktorius J. Liesys). D. Nedzinsko laiške viceministrui R. Augustinavičiui rašoma:
„Sveiki Renaldai,
Persiunciu jums advokato isvada del TINP taikomo isakymo Nr. 71 statuso.
Esme yra, kad sis isakymas nera ir negali buti laikomas specialiuoju planu ir tokio statuso neturi. Todel siekiant greitai isspresti situacija su TINP direkcija del sklypui Vytauto g. 88 taikomo D zonos rezimo, reiketu KPD direktores isakymo, kuriuo butu panaikinamas D zonos rezimas sklypui.
Siuo klausimu diskutavau su KPD direktores pavaduotoju A.Skaisciu ir jis pazadejo su ja pakalbeti.
Taip pat rytoj susitinkame su advokatu ir gerb. Regina Jaskeleviciene bei KM teisininkais.
Pagal teisine puse atrodo, kad galimas labai greitas ir efektyvus sprendimo budas.
Butu idealu iki antradienio susitikimo tureti direktores Varnaites aiskia pozicija arba net ir pati isakyma.
Bandysime dirbti toliau:)
Pagarbiai,
Darius Nedzinskas"
„Esu įsitikinęs, kad šis elektroninis laiškas neatitinka įprastinės Lietuvos Respublikos piliečių bendravimo su valstybės institucijomis praktikos ir skaidrumo reikalavimų, nes D. Nedzinskas reiškė pageidavimus tenkinant jo privačius interesus keisti teisės aktus, kokių eiliniai piliečiai paprastai nereiškia ir kokių valstybės institucijos neturėtų toleruoti. Manyčiau, kad panašių elektrininių laiškų buvo ir daugiau, todėl būtų tikslinga išsamiau ištirti D. Nedzinsko susirašinėjimą su Kultūros ministerijos ir KPD tarnautojais. Taip pat informuoju, kad Kultūros ministerijoje D. Nedzinsko pageidavimu viceministro R. Augustinavičiaus organizuotuose posėdžiuose šiam verslininkui buvo leidžiama ir padedama daryti spaudimą Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui G. Abaravičiui. Pvz., internete paviešinta 2017 m. vasario 20 d. Kultūros ministerijoje įvykusio pasitarimo garso įrašo stenograma (http://lietuvos.link/garso-iraso-st...) liudija, kad iš G. Abaravičiaus bandyta išgauti išankstinį pritarimą dokumentui, kuris parko direkcijai dar net nebuvo pateiktas", – nurodo N. Puteikis.
Seimo narys prašo ištyrus šias aplinkybes įvertinti, ar viceministro R. Augustinavičiaus veiksmuose nėra piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo požymių, ir priimti atitinkamus sprendimus.
Taip pat teisėsaugos paprašyta įvertinti, ar KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo taryba) 2016 m. vasario 9 d. aktas Nr. KPD-RM-627/1 (toliau – Aktas), kuriuo sumažintas Trakų senamiestis ir sudarytos sąlygos jo aukštinimui, yra priimtas nepažeidžiant įstatymų ir teisės aktų reikalavimų. Susipažinęs su šiuo aktu bei KPD 2017-03-21 raštu Nr. (1.21.)2-634, kuriuo ši institucija atsakė į prašymą pateikti su šiuo sprendimu susijusius dokumentus bei argumentus, Seimo narys yra įsitikinęs, kad šis Aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio nuostatai, kad valstybė rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga, yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 10 str. 6 dalyje įtvirtintus privalomus reikalavimus, kad visuomenė apie tokius pakeitimus turi būti informuota prieš tris mėnesius ir jie gali būti priimami tik nustačius paveldo objekto vertingųjų savybių sunykimo ar sunaikinimo priežastis, prieštarauja galiojantiems Trakų istorinio nacionalinio parko veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ir iš esmės naikina šį parką, yra priimtas remiantis vien ūkiniais ir privačių asmenų komerciniais interesais, bet nepaisant viešojo intereso išsaugoti ateities kartoms istorinio Trakų miesto kultūrinį kraštovaizdį ir paveldą bei kelia tiesioginę grėsmę šioms vertybėms.
Pagrįsdamas šį vertinimą N. Puteikis pažymi, kad:
1. Sprendimas sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį ir leisti aukštinti bei tankinti Trakų senamiestį buvo priimtas slapta nuo visuomenės, dar daugiau – šie sprendimai iki šiol nėra vieši.
Vertinimo taryba Aktu patikslino kultūros paveldo vietovės, Trakų senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre – 17141), duomenis Kultūros vertybių registre, padarydama itin reikšmingus pakeitimus – sumažino Trakų senamiesčio teritoriją ir leido aukštinti ir tankinti užstatymą. Pagal Akto priedą Nr. 8 nustatytas perimetrinio užstatymo, kai pastatai statomi kuo arčiau gatvės, aukštingumas – iki 8 aukštų su pastoge, valdos ar net viso kvartalo užstatymas – iki 80 procentų, miesto vilų kvartaluose – iki 3 aukštų su pastoge, sklypo užstatymas – iki 40 procentų, atskirai kaip dominančių stovinčių pastatų aukštingumas – iki 7 aukštų, valdos ar kvartalo užstatymas – iki 80 procentų. Susipažinusi su šiuo priedu, architektė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stanckienė, įvertino jį kaip galimai korupcinį dokumentą, kuris kelia grėsmę Trakų, kaip valstybės saugomo paveldo objekto, išlikimui (žr.: http://lietuvos.link/stancikiene-pr...).
Nors NKPAĮ 10 str. 6 dalimi nustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių keičiant kultūros paveldo vietovės aktą apie tai turi būti paskelbta spaudoje prieš tris mėnesius, pažeidžiant šį reikalavimą visuomenė nebuvo informuota apie ketinimus sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį ar leisti didinti senamiesčio aukštingumą – prieš priimant Aktą spaudoje visai nebuvo paskelbta apie šio klausimo svarstymą.
Kaip matyti iš KPD pateiktos informacijos ir dokumentų, vienintelė visuomenei pateikta informacija – KPD interneto svetainėje paskelbti pranešimai apie du Vertinimo tarybos posėdžius. Tačiau ir šių pranešimų negalima laikyti visuomenės informavimu, nes jie buvo paskelbti iki posėdžių likus vos kelioms dienoms, juose nebuvo nurodyta, kad bus svarstomas ir priimamas sprendimas sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį ar keisti reglamentus, nepateikta jokia su tuo susijusi informacija ir medžiaga.
Dar daugiau, buvo paskelbta neteisinga informacija apie posėdžio laiką: 2016 m. sausio 22 d. skelbime nurodyta, kad posėdis vyks 2016 m. sausio 25 d., bet iš tiesų jis vyko 2016 m. sausio 26 d.
Be to, nepaisant to, jog Aktas yra viešai paskelbtas, juo padaryti sprendimai iki šiol yra iš esmės nevieši ir nuslėpti nuo visuomenės, nes iš Akto turinio ne tik eilinis pilietis, bet ir atestuoti specialistai be specialios informacijos paieškos ir analizės negali suprasti nei to, kad Trakų senamiesčio teritorija buvo sumažinta, nei to, kaip konkrečiai sumažinta. Tam, kad būtų galima suvokti, kas ir kaip pakeista, reikia ieškoti ankstesnių dokumentų bei planų ir lyginti juos su duomenimis, paskelbtais Akte, ir tik atidi jo ir priedų analizė leidžia suprasti, kad atveriamas kelias senamiesčiui aukštinti ir tankinti. Be to, Akte ir jo priede Nr. 8 nėra nurodyta, kurioms senamiesčio teritorijoms nustatyti šiame priede nurodyti reglamentai, pvz., kur konkrečiai leidžiamas 8 aukštų su palėpe perimetrinis užstatymas.
Aukščiau nurodytas aplinkybes – nepaskelbimą spaudoje apie valstybės saugomo paveldo objekto ateičiai ypatingai svarbaus klausimo svarstymą, klaidingai nurodytą posėdžio datą, Akto ir jo priedų turinį, iš kurių be specialios analizės negalima suvokti pakeitimų esmės ir masto – Seimo narys N. Puteikis vertina kaip sąmoningas pastangas nuslėpti nuo visuomenės informaciją apie Aktą, jo priėmimo aplinkybes ir padarytus pakeitimus.
2. Sprendimas sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį buvo priimtas nenustačius jokių priežasčių, dėl kurių būtų sunykusios ar sunaikintos jos vertingosios savybės, ir nepateikiant jokių argumentuotų, tyrimais ir monitoringu paremtų duomenų, kurie paaiškintų, kokiu pagrindu sumažinta ši senamiesčio dalis.
NKPAĮ 10 str. 6 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo vietovės skelbimo saugomu aktą naikinantis ar keičiantis sprendimas gali būti priimtas, kai kultūros paveldo objektas yra sunykęs, sunaikintas ar kitaip prarastos jo vertingosios savybės ir yra nustatytos šių praradimų priežastys ir (ar) kaltininkai.
Tačiau Vertinimo tarybos Akte, kuriuo patikslintas kultūros vietovės – Trakų senamiesčio – aktas, nėra nurodytos jokios priežastys, dėl kurių nuo to laiko, kai prieš 21 ir 15 metų ši vietovė buvo paskelbta saugoma (KVAD direktoriaus 1996 m. spalio 28 d. įsakymu ir kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu), jos pietinė dalis būtų praradusi savo vertingąsias savybes.
Viešai skelbiama, kad Trakų senamiesčiui priskirtos vertingosios savybės pobūdis yra „architektūrinis, istorinis, povandeninis, urbanistinis ir kraštovaizdžio", tačiau Vertinimo taryba panaikino nurodytų vertingųjų savybių dalį, nepateikdama nei istorinių tyrimų, nei atlikto monitoringo duomenų. Iš KPD atsakymo matyti, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis buvo sumažinta dėl vienintelės priežasties – todėl, kad to paprašė Trakų raj. savivaldybė, nurodžiusi, kad šioje vietoje „kartu su privačiais partneriais numato vystyti prekybos centro ir autobusų stoties projektą".
Taip pat nepateikti ir argumentai, pagrindžiantys priede Nr. 8 nustatytą reglamentavimą, leidžiantį Senamiestyje 8 aukštų su palėpe perimetrinį užstatymą ir kt.
3. Sprendimas sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį buvo priimtas nepaisant duomenų apie šioje dalyje išlikusį istorinės inžinerijos paveldą – Trakų pylimą.
Reaguodama į diskusijas dėl planuojamos „Rimi" prekybos centro ir autobusų stoties statybos Vytauto g. 90, archeologė Birutė Lisauskaitė, nuo 1988 m. tyrinėjanti pietinę Trakų senamiesčio dalį, leidinyje „Trakų žemė" 2017 m. kovo 13 d. paskelbtame straipsnyje „Apie Trakų pylimą" (nuorodą internete žr.: http://lietuvos.link/birute-lisausk...) pakartotinai priminė istorinius faktus, apibūdinančius šią teritoriją. Archeologė nurodė, kad šioje vietoje buvęs Trakų pylimas, minimas istoriniuose dokumentuose 1607 m., vėliau pažymėtas 1819 m. Trakų miesto ir jo apylinkių tikrosios būklės ir 1821–1822 m. Trakų miesto ir ganyklų tikrosios būklės planuose, „tebėra ryškus Vytauto g. 82–88 ir Birutės g. 50 sklypuose. Jo dalį, esančią sklype Vytauto g. 88, yra planuojama nukasti statant naują autobusų stotį". Tačiau Akte nurodytose vertingosiose savybėse jokių duomenų apie Trakų pylimą nepateikta. Taip pat nenurodyta, kad šis gynybinis įrenginys drauge su šalia buvusia pravoslaviška Skaisčiausios Dievo Motinos Gimimo cerkve ir vienuolynu, stovėjusiais ant kalvos Bernardinų (Lukos) ežero ir dabartinės Bernardinų g. aplinkoje, sudarė bendrą gynybinės sistemos kompleksą, nors, kaip nurodo B. Lisauskaitė, „ši cerkvė su vienuolynu, kaip ir katalikiškoji Trakų parapijos bažnyčia, buvo viena Naujųjų Trakų gynybos komplekso grandžių, sauganti įvažiavimą į miestą, išlaikydama tradicinę stačiatikių cerkvių su vienuolynais Rusijos miestuose gynybinę funkciją". Aktu išbraukus iš Trakų senamiesčio teritorijos didelę senamiesčio dalį, buvo galutinai suardytas šio fragmentiškai išlikusio gynybinio komplekso vientisumas, todėl būtina skubiai persvarstyti tokius sprendinius ir atstatyti Trakų senamiesčio vertingosios savybės – gynybinės sistemos komplekso fragmentų kompleksinę apsaugą.
Taip pat pažymėtina, kad dalį svarbios istorinės informacijos B. Lisauskaitė pristatė 2016 m. vasario 9 d. vykusiame Vertinimo tarybos posėdyje, tačiau KPD parengtas šio jo protokolo išrašas, archeologės teigimu, neatspindi jos pateiktos informacijos svarbos.
4. Akte, kuris turi pateikti išsamius duomenis apie kultūros paveldo vietovę, nenurodyti kai kurie ankstesniuose vertinimo aktuose buvę tyrimai ir duomenys, nepateikiant jokių argumentų, kodėl ši medžiaga prarado aktualumą.
Pvz., Akte nebeliko A. Pylipaičio ir A. Jurgilo tyrimų – 1972 m. „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Želdynių sistemos tyrimų. Trakų ežeryno ir miesto apylinkių želdinių analizės ir įvertinimo", 1972 m. „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Želdynių sistemos tyrimų. Esamų medžių miesto centrinėje zonoje rūšinio pasiskirstymo ir erdvinės kompozicijos analizės bei įvertinimo", 1974 m. „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Arhitektūrinių-meninių tyrimų. Trakų ežeryno ir miesto vaizdų apžvalgos galimybių analizės" – nors jie buvo nurodyti KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. vasario 20 d. akte.
Taip pat Akte nenurodyta Lietuvos TSR Mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto Geografijos skyriaus 1974–1975 m. „Trakų landšaftinio draustinio tyrimų" medžiaga (autoriai: akademikas K. Bieliukas, jaunesnieji moksliniai bendradarbiai K. Kilkus, M. Vasiliauskienė ir inžinierė M. Mašanauskienė), nors šių tyrimų tikslas buvo nustatyti poilsiautojų ir turistų poveikį gamtai, vaizdingų kraštovaizdžių, augalijos ir gyvūnijos apsaugos būdų reikalingumą ir pan. – o būtent šie klausimai yra ypač aktualūs planuojant plėtrą.
Be to, Akte nenurodyti ir ankstesnių metų duomenys – Trakų senamiesčio gatvių išklotinių fotogrametriniai apmatavimai (PRI, V., 1978); Trakų senamiesčio ir Senųjų Trakų gyvenvietės paminklinės teritorijos ir apsaugos zonų projektas (PRI, V., 1989); Trakų senamiesčio ir Senųjų Trakų gyvenvietės paminklinės teritorijos ir apsaugos zonų ribų projektas (PRI, V., 1989) – kurie buvo nurodomi KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007 m. vasario 17 d. akte.
Motyvai, kodėl Akte atsisakyta kai kurių tyrimų ir duomenų, nenurodyti.
Toks nutylėjimas teikia pagrindo manyti, kad nutylėtoje medžiagoje buvo pateikti argumentai (pvz., dėl kultūrinio kraštovaizdžio), patvirtinantys, kad sprendimai sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį ir leisti didinti senamiesčio aukštingumą yra nepateisinami paveldosaugos požiūriu.
5. Akte padaryti pakeitimai prieštarauja galiojantiems Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo dokumentams.
Trakų senamiestis ir jo apsaugos zonos tvarkomos bei veikla jose plėtojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" patvirtintą bei statybos ir urbanistikos ministro 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo" paskelbtą planavimo schemą bei jos pagrindu parengtus, nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Konkrečius Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimus nustato specialusis planas „Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimas", patvirtintas 1996 m. liepos 17 d. KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr.71 „Dėl Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo patvirtinimo"), galiojantis ir įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (Nr.T00043474, 1996-07-17).
Tačiau Aktu pakeistos Trakų senamiesčio ribos nebeatitinka šiame specialiajame plane nustatytų Trakų senamiesčio ribų.
Aktu sumažinta senamiesčio dalis pagal „Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimą" apima dvi zonas: vienai daliai iš senamiesčio išimtos teritorijos nustatytas režimas „D", numatantis savitumo išsaugojimą, gyvenamosios funkcijos išlaikymą ir limituotą užstatymo evoliuciją, kurios tikslas – „išsaugoti užstatymo struktūros elementus, sudaryti istorinio užstatymo foną, riboti teritorijos užstatymo intensyvumą", kitai daliai – režimas „F", numatantis statinių dydžių ir formų modifikaciją", kurios tikslas yra harmonizuoti su aplinka nebūdingus užstatymo elementus, sumažinti jų neigiamą poveikį panoramoje, o saugoma joje – „atskiri senamiesčio urbanistinės ir gamtinės struktūros elementai".
Aktu sumažinus pietinę senamiesčio dalį, šie specialiojo plano reikalavimai tampa sunkiai įgyvendinami.
Iš 2016 m. vasario 9 d. Vertinimo tarybos posėdžio protokolo matyti, kad priimdama sprendimą sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį Vertinimo taryba žinojo apie šią koliziją: „Pateikta papildoma medžiaga, parodanti kaip siūlomos senamiesčio ribos sutampa su urbanistinio draustinio ribomis bei siūlomos koreguoti vietos fotofiksacija. Senamiesčio ribos nesutampa su urbanistinio draustinio teritorijos ribomis, draustinio ribos didesnės".
N. Puteikis pažymi, jog tai, kad Aktu buvo sąmoningai sukurta teisinė kolizija, vertintina kaip teisinis nihilizmas ir ciniškas Trakų istorinio nacionalinio parko naikinimas.
Taip pat Seimo narys nurodo, kad Aktu padaryti sprendimai turi konkrečių teisinių pasekmių: remiantis šiuo Aktu, 2017 m. kovo mėnesį buvo pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenys, panaikinant iki tol egzistavusius apribojimus sklypui, esančiam Vytauto g. 90, Trakuose.
Nustačius, kad Aktas priimtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus ir teisės aktus, N. Puteikis prašo ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl šio Akto panaikinimo.

2017-04-06 17:57 GMT+03:00 Naglis Puteikis <puteikis@gmail.com>:
Rasos Kalinauskaitės tekstas:

LRT ir toliau paslaugiai tarnauja kaip ruporas vienam iš Leo LT architektų Dariui Nedzinskui, padėdama jam tais pačiais metodais, kuriais buvo prievartaujama visa valstybė, brukti prekybcentrį į Trakų istorinį nacionalinį parką – šįkart D. Nedzinskui parankios naujienos kūrimas prasidėjo nuo "anties" ir šokiruojančių klausimų, kurie silpnesnį žmogų už G. Abaravičių gal ir išmuštų iš vėžių

Vakar LRT „Panorama" parodė produktą, kurio autorius nenurodytas ir kuris žurnalistų žargonu kartais vadinamas „kadriniu" – diktorius perskaitė tekstą apie tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą, nes „Darius Nedzinskas skundžiasi esą G. Abaravičius daro neteisėtą spaudimą investuotojams ir galbūt kuria korupcinę aplinką", prašo jį „kuo skubiau nušalinti nuo pareigų, įpareigoti nebendrauti su pavaldiniais ir pateikti įtarimus piktnaudžiavus tarnyba" bei nurodo jau patyręs „174 tūkstančių eurų žalą". Štai tas produktas, ir video, ir tekstiniu pavidalu:
STT pradėjo tyrimą dėl Trakų nacionalinio parko direktoriaus veiksmų
Tikslius komentarus apie tai jau paskelbė žurnalistė Vilma Danauskienė (Žurnalistė Vilma Danauskienė: STT praleido progą patylėti) ir Naglis Puteikis (Visuomeninė TV ir toliau Trakų paveldo sąskaita aršiai gina LEO LT vieno iš aferos vykdytojų D.Nedzinsko ir jo atstovaujamos RIMI interesus), tad tik trumpai atkreipsiu dėmesį, kad šituo produktu LRT ne tik daro spaudimą G. Abaravičiui, bet ir padeda D. Nedzinskui daryti poveikį Valstybinei kultūros paveldo komisijai, kurios parengta pažyma yra labai nepalanki jo projektui (Štai ji: Valstybinės kultūros paveldo komisijos pažyma: Trakų senamiestis sumažintas nepaisant tyrimų išvadų ir visuotinai pripažintų vertybių, tai sudaro sąlygas vykdyti plėtrą, nesuderinamą su paveldo išsaugojimo principais). Komisija balsuos penktadienį, ir štai į pagalbą jos nariams skambinėjančiam Nedzinskui atskuba LRT.
Priminsiu ankstesnes LRT paslaugas D. Nedzinskui: kovo 5 d. (savivaldybėje vykusio viešo svarstymo išvakarėse) „Panorama" parodė panegirinį reportažą, kuriame bandyta įteigti, neva D. Nedzinsko planai Trakų istoriniame nacionaliniame parke pastatyti „Rimi" jau suderinti ir tuoj-tuoj prasidės statybos (bet apie „Rimi" užsiminta tik labai kukliai, akcentuota stotis, kuriai numatyta mažoji ploto dalis), po to LRT.lt išsamiai pristatė „žurnalistu" kukliai pavadinto LTV naujienų tarnybos vadovo Audriaus Matonio fantazijas, neva visuomenininkai gina „seną šlamštą" (t. y. stoties pastatą), bet nesuteikė teisės pareikšti kitą nuomonę ir paaiškino, neva A. Matonio kritika gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Dabar, kai D. Nedzinskui parankią naujieną LRT „Panorama" paskelbė likus dienai iki svarbaus Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdžio, galima konstatuoti, kad LRT televizijos naujienų tarnybos vadovo A. Matonio paslaugumas D. Nedzinskui yra ypatingas.
Manau, svarbi detalė yra ir tai, kaip gimė šis LRT „Panoramos" produktas. Buvo planuotas ne anoniminis „kadrinis", bet reportažas, o žurnalistui suteikta klaidinga informacija, neva G. Abaravičiui esą pareikšti įtarimai ir jis esąs apklaustas specialiuoju liudytoju. Todėl veiksmas prasidėjo nuo to, kad LRT žurnalistas apstulbino Trakų istorinio nacionalinio parko direktorių prašymu pakomentuoti jam galbūt pareikštus įtarimus. Bandydamas išsiaiškinti, kas vyksta, G. Abaravičius susisiekė su STT, kurios darbuotojai patvirtino, kad jokie įtarimai jam nėra pareikšti. Išsiaiškinęs, kad gandai nepasitvirtino, LRT žurnalistas nusprendė nedaryti reportažo, todėl D. Nedzinskui labai, labai reikalinga žinia buvo paskelbta „kadrinio" pavidalu.
O kad veiksmas prasidėjo nuo „anties", pasakė LRT televizijos žurnalistas, su kuriuo štai taip pasikalbėjau telefonu:
– Laba diena. Ar kalbu su žurnalistu Giedriumi Vitkausku?
– Taip.
– Aš Rasa Kalinauskaitė, Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja.
– Taip.
– Skambinu Jums dėl tos istorijos su Trakų istoriniu nacionaliniu parku ir planais rekonstruojant autobusų stotį pastatyti „Rimi" Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Seimo narys taip pat domisi šita istorija ir norėtume pasitikslinti tokią informaciją: Jūs sakote, kad Gintarui Abaravičiui, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui, lyg ir yra pareikšti įtarimai, ar ne?
– Ne, aš taip nesakiau ponui Abaravičiui.
– Nesakėt šitaip?
– Ta prasme, sakiau „galbūt", nes žinot, iš kelių šaltinių buvo gauta informacija, tai paskui patikslinau jam, kad įtarimai nepareikšti.
– Nepareikšti? O apie tai, kad jis apklaustas specialiuoju liudytoju?
– Irgi ne.
– Nesakėt taip?
– Buvo keli pokalbiai, tai paskui jam patikslinau. Bet jis, matyt, emocijų vedamas nelabai jau girdėjo paskui…
– Supratau. O pirma Jūsų versija buvo tokia, kad yra pareikšti įtarimai ir jis apklaustas?
– Ne, čia nei versija, nei ką, aš jo paklausiau, ar to nėra, tai žinot…
– Bet turbūt kažkuo rėmėtės, kažkokia informacija?
– Nežinau, ar ją galima vadinti informacija, jeigu ji nepasitvirtino. Gandas gal greičiau…
– Greičiau gandas? Nes mums tokius dalykus, jeigu žmogus neigia, o tokie dalykai vyksta, svarbu žinoti, nes čia skandalas būtų.
– Žinoma, man pačiam buvo keista. Tai, galima sakyt, nepavykusi antis. Nežinau, kaip pavadint.

Tekstas  - Rasos Kalinauskaitės.

--
Gavote šį pranešimą, nes prenumeruojate „Google" grupę „Jungtinis demokratinis judėjimas".
Jei norite atšaukti šios grupės prenumeratą ir iš jos nebegauti el. laiškų, praneškite apie tai adresu jdj-lietuva+unsubscribe@googlegroups.com.
Daugiau parinkčių rasite apsilankę adresu https://groups.google.com/d/optout.



--
Pagarbiai - Kęstutis