2010-04-27

Seimas uždraudė lobių ieškotojams naudoti metalo ieškiklius

Nuotraukoje - iš juodųjų archeologų konfiskuoti metalo ieškikliai

N.P.: seniai reikėjo. Ačiū Dievui, ką tik priėmė šią įstatymo pataisą: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.klaus_stad?p_kl_stad_id=-15703.

Nes per kelerius pastaruosius metus juodieji archeologai nusiaubė keliolika kuršių kapinynų, iškasdami pirmiausia genčių vadų ir jų žmonų palaidojimus ir pagrobdami surastus ginklus bei papuošalus, kurių daugumą pardavė užsienio kolekcionieriams. Lietuvos policijos tyrėjai ir prokurorai turėjo rašytinę įrodymų medžiagą apie tai ir daug raštiškų Kultūros paveldo departamento kreipimusi su prašymu nutraukti šią veiklą, o kaltus asmenis patraukti atsakomybėn. TAČIAU NIEKO NESIĖMĖ, NEŽIŪRINT NET Į TAI, KAD TRIS KARTUS NET ASMENIŠKAI BUVO KREIPTASI Į GENERALINĮ PROKURORĄ IR GENERALINĮ KOMISARĄ. Tačiau ir po tokių kreipimųsi nieko nebuvo ir nėra daroma.

http://www.alfa.lt/straipsnis/10353865/?Seimas.ketina.uzdrausti.lobiu.ieskotojams.naudoti.metalo.ieskiklius=2010-04-27_09-27

Alfa lt 2010-04-27 09:27 BNS

Seimas planuoja uždrausti Lietuvoje vadinamiesiems lobių ieškotojams naudoti metalo ieškiklius.

Trečiadienį parlamentarai ketina balsuoti dėl tai numatančios Kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisos.

Pagal ją, ieškoti kultūrinę vertę turinčių daiktų vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga bus galima tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą.

Šios iniciatyvos autorė liberalė Dalia Kuodytė teigia, kad projekto tikslas - užkirsti kelią nelegaliai vykdomam archeologijos paveldo plėšimui, saugomų ir nesaugomų archeologinių paveldo objektų kasinėjimui pasipelnymo tikslais, pasisavinant tokiu būdu rastus radinius.

Anot jos, privačių asmenų metalo detektorių naudojimas, ieškant archeologinių vertybių, yra netoleruotinas, kadangi tokia veikla yra sąmoningas archeologijos paveldo naikinimas.

Prieš porą savaičių Seime pristatydama savo siūlymą parlamentarė teigė, kad ši problema itin aktuali tapo pastaraisiais metais.

„Tai yra ne tiktai metalo detektoriai - tai yra metalo ieškikliai, magnetometrai, georadarai, žemės skeneriai. Kiekvieną dieną atsiranda vis naujų įvairiausių priemonių būtent šitiems darbams", - tvirtino ji.

Be to, pastaraisiais metais esą pastebėta tendencija, kad kuriasi tokių nelegalių ieškotojų, kurie organizuotai naikina kultūros objektus ir tiesiog išrausia pilkapius, piliakalnius, klubai.

Kokie galėtų būti tiesiogiai renkamų merų įgaliojimai

N.P.: seimas nesutiko tai pataisyti Konstituciją, kad žmonės galėtų rinkti merus tiesiogiai artimiausių savivaldos rinkimų metu 2011 m.. Pritrūko tik 6 balsų. Tikėkimės, kad dar kitiems  - 2015 metams tokią galimybę suteiks.

Valdžia neskuba atiduoti merų žmonėms

Ve.lt 2010 04 13 d. Denisas NIKITENKA

Vis garsiau kalbama, kad apie tiesioginius merų rinkimus 2011-aisiais Lietuvos gyventojai gali tik pasvajoti: esą jais nesuinteresuoti dabar valdžioje esantys politikai.

Maža to, iki šiol neaišku, kokios Vietos savivaldos įstatyme bus įtvirtintos tiesiogiai rinkto mero galios, jo santykiai su taryba, ar žmonių rinktas meras bus vykdomosios, ar atstovaujamosios valdžios politikas.

Savo ruožtu "Vakarų ekspresas" pasidomėjo, kas galėtų balotiruotis į tiesiogiai renkamus Klaipėdos merus ir ką apie valdžios pasidalijimą mano galimi kandidatai.

Už ir prieš

Tie, kurie pasisako už tiesioginius merų rinkimus, teigia, kad tokiam merui teks didesnė atsakomybė už priimamus sprendimus, jis taps dar labiau matoma ir politiškai atsakinga figūra, nes dabar atsakomybę dalijasi kelios dešimtys tarybos narių, todėl atsakingų kaip ir nebelieka.

Kitas argumentas "už" - didėjant atsakomybei, auga ir gyventojų pasitikėjimas vietos valdžia, pačių gyventojų išrinktu meru, todėl per vietos valdžios rinkimus esą būtų didesnis rinkėjų aktyvumas.

Mažėtų ir biurokratizmo, nes pats meras galėtų priimti įvairius sprendimus. Kitas dalykas - prastai dirbęs meras antrą kartą nebūtų išrinktas, o dabar taip gali būti, nes merą renka tarybos dauguma.

Manantys, kad tiesiogiai merą rinkti nėra gera praktika, tvirtina, jog savivaldybės vadovu gali tapti populistas, nesugebėsiantis vykdyti pažadų, nekompetentingas asmuo. Dar padidėtų korupcijos galimybė, nes vieną žmogų lengviau papirkti nei didžiąją dalį tarybos.

Rinkimų neįteisins?

Nesutariama, ar tiesiogiai rinktas meras būtų ir tarybos pirmininkas, ar atliktų vykdytojo funkcijas.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas "Vakarų ekspresui" teigė, kad buvo siūloma merui suteikti vykdomosios valdžios galias, tačiau idėja atmesta. "Mūsų nuomone, toks politikas turėtų ruošti sprendimo projektus, formuoti biudžetą. Tačiau pasiūlymas grąžintas tobulinti į Vyriausybę. Pavyzdžiui, idėja, kad meras būtų ir vykdomosios valdžios atstovas, ir tarybos pirmininkas, kertasi su Konstitucijoje įtvirtintu valdžių pasidalijimo principu. Dabar, tiesą sakant, vėl viskas rašoma "šakėmis ant vandens", - teigė parlamentaras.

Buvęs ilgametis Pagėgių meras Kęstas Komskis apskritai linkęs manyti, kad iki kitų savivaldos rinkimų tiesioginių merų rinkimų sistema nebus patvirtinta: "Tiesiog tai būtų neparanku dabartinei valdančiajai daugumai, jų atstovai pralaimėtų rinkimus."

Daugiau nei dešimtmetį už tiesioginius merų rinkimus pasisako Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), kurios direktorė Roma Žakaitienė mūsų dienraščiui teigė, kad nauja tvarka turi būti evoliucinė, o ne revoliucinė. "Tiesiogiai rinktas meras turėtų būti atstovaujamoji valdžia, tik turėti daugiau galių. Meras privalėtų pateikti savo programą, tad kaip jis galėtų ją įgyvendinti, jei būtų tik vykdytojas, vykdomosios valdžios atstovas? O galios didesnės turėtų būti suteiktos vadinamajai paprastajai kompetencijai įgyvendinti: meras galėtų skirti viešųjų įstaigų vadovus, užsiimti kontrole, biudžeto vykdymu, pasirašyti kai kuriuos dokumentus, kur dabar reikia visos tarybos pritarimo", - pasakojo R. Žakaitienė.

Ji taip pat svarstė, kad 2011 m. tiesiogiai merų nerinksime. "Reikia balsuoti antrą kartą už Konstitucijos pataisą, tačiau gali būti, kad ta pataisa bus ne tokia, už kurią balsuota pirmąjį kartą, o tuomet reikės ir trečio balsavimo. Taip procesas vėl bus nukeltas", - sakė ji.

"Politiku nebebūsiu"

Eugenijus GENTVILAS, buvęs miesto meras

Mano manymu, tiesiogiai išrinkto mero santykis su taryba turėtų būt toks pat, kaip Seimo ir Vyriausybės. Meras turėtų būti vykdomosios valdžios atstovas. Nes išeitų neteisybė: Tarybos nariai rinkti pagal sąrašą, o meras - tiesiogiai, tad jam turėtų būti suteiktos didesnės galios. Tačiau esu įsitikinęs, kad dėl tiesioginių mero rinkimų šis Seimas nesusitars. Klausiate, ar pats dalyvaučiau tiesioginiuose mero rinkimuose? Galiu atvirai pasakyti, kad ne. Nei tiesioginiuose rinkimuose, nei kitokiuose. Į Tarybą balotiruosiuosi. Tačiau pats sau esu pasakęs, kad politika nebeužsiimsiu. Esu Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijos vadovas, kiek juo būsiu - nežinau. Ką aš galėčiau duoti naujo, būdamas trečią kartą meru? Atidaviau 20 metų politikai, bet daugiau tuo neužsiimsiu. Negaliu sau kelti mažesnius reikalavimus nei kėliau tuomet, kai buvau Klaipėdos meru. Keista, kad mane iki šiol vis vertina kaip politiką. Į savo asmeninius planus nespjausiu.

"Balotiruočiausi, jeigu..."

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, uostamiesčio meras

Balotiruočiausi į merus atsižvelgdamas į tai, kokios būtų įstatymo pataisos. Kokios būtų galios, suteiktos tiesiogiai išrinktam merui. Nes tiesiogiai renkamas meras turi prižadėti miestiečiams tai, ką jis gali įgyvendinti. Dabar akivaizdžiai neužtenka merams suteikiamų galių, nors visada lieka kalti merai. Žinoma, nesame bejėgiai, viskas priklauso nuo bendravimo su savivaldybės administracija. Tačiau tiesiogiai renkamas meras privalo duoti pažadus rinkėjams ir juos vykdyti, todėl ir galių privalo turėtų daugiau. Dabar žiūri žmonės į statomą sporto areną, ir baksnoja į merą. Dėl miesto tvarkymo - taip pat. Nors daugeliu atvejų atsakomybė krenta ant administracijos darbuotojų pečių. Tiesiogiai išrinktas meras turėtų būti ir tarybos narys, ir jos pirmininkas. Ir tikrai nepritariu minčiai, kad tiesiogiai išrinkti merai taptų kunigaikštukais.

"Rinkimuose dalyvaučiau"

Artūras ŠULCAS, Liberalų sąjūdžio Klaipėdoje lyderis

Svarbiausia dabar ne kalbėti, o daryti. Būtų gėda visiems, jei per kitus savivaldos rinkimus negalėtume rinkti merų tiesiogiai. Man atrodo, meras turėtų būti vykdomosios valdžios atstovas ir renkamas ilgesniam laikotarpiui nei taryba. Dabar meras tėra tarybos pirmininkas ir už viską atsako, nors realiai neturi tiek galių. Dėl savo galimybių dalyvauti rinkimuose galiu pasakyti tiek, kad esu komandos žaidėjas, tad daug kas priklausys ir nuo partijos mūsų skyriaus sprendimo. Tačiau neatmetu galimybės dalyvauti rinkimuose.

"Administracijos vadovas"

Naglis PUTEIKIS, Tarybos narys

Jei būtų tiesioginiai merų rinkimai, kandidatuočiau, tačiau reikėtų pereiti dar ir atranką partijos skyriuje. Meras turėtų būti vykdomosios valdžios atstovas. Išsirinkai žmogų, tai pas jį ir eini, nes dabar daug kas baksnoja į merą, o atsakinga yra savivaldybės administracija. Meras turėtų gauti daugiau galių sprendžiant ūkinius, buitinius klausimus, jis valdytų administraciją.

 

Informacija

Apie naują merų rinkimo modelį kalbama jau kone dešimtmetį, tačiau realiai politikai vis neapsisprendžia, kokią tvarką įteisinti.

Galima būtų remtis užsienio pavyzdžiais: merai tiesiogiai renkami Bulgarijoje, Kipre, Vengrijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, 12-oje Anglijos sričių, tarp jų - ir Londone. Sistemos veikimą gali pademonstruoti pastarojo pavyzdys, kur tiesioginiai mero rinkimai įteisinti 1999 m.

2000-aisiais Londono meru buvo išrinktas jokiai politinei partijai nepriklausantis Kenas Livingstounas, nes visuomenė, kaip ir pas mus, politinėmis jėgomis buvo nusivylusi ir tikėjosi, kad nepartinis žmogus bus mažiau priklausomas nuo politikų ir verslininkų.

Tvarką, kai gali kandidatuoti į merus jokiai politinei organizacijai nepriklausantis žmogus, ketinama įteisinti ir mūsų valstybėje. Tačiau tokia sistema gali būti ir ydinga, mat kelias į valdžią atsivertų nekompetetingam, bet populiariam žmogui.

Taip buvo nutikę Anglijos mieste Hartlepute, kur mero rinkimus laimėjo vyras, vilkėjęs beždžionės kostiumą ir žadėjęs mokyklas aprūpinti nemokamais bananais.

Prastų pavyzdžių yra, tačiau Airija jau kitais metais tikisi per tiesioginius merų rinkimus išrinkti sostinės Dublino merą. Jis būtų atsakingas už žemės naudojimo, planavimo, atliekų tvarkymo, vandens paslaugų, transporto ir būsto klausimus.

2010-04-20

Stebino žmonių darbštumas talkoje

Nuotraukoje –čia mažiau nei pusė talkininkų Debreceno g. ‚Draugystės' parke.

Evaldas Jurkevičius: „Po talkos prašvito „Draugystės" parkas"

PRANEŠIMAS SPAUDAI 2010-04-19

Noriu nuoširdžiai padėkoti talkininkams, kurie penktadienį ir šeštadienį, balandžio 16-17 dienomis, idealiai sutvarkė Debreceno gatvėje esantį „Draugystės" parką.

Ačiū Jums, kad atsiliepėte į Švento Brunono Kverfurtiečio parapijos klebono tėvo Stanislovo, akcijos „Darom 2010" organizatorių, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos skyriaus pirmininko Naglio Puteikio ir mano kvietimą tvarkyti parką.

Dėkoju visiems talkos parke dalyviams: bendrijai „Klaipėdos viltis", H.Zudermano, „Vėtrungės", „Santarvės", Gedminų, A.Rubliovo mokyklų vadovams, pedagogams, moksleiviams; uostamiesčio šauliams, Švento Brunono Kverfurtiečio parapijos žmonėms, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos skyriaus nariams, akcijos „Darom 2010" organizatoriams, bendrovei „Klaipėdos želdiniai".

Dėkoju ir kitiems klaipėdiečiams, kurie atėjote ir įrodėte paprastą tiesą: daug rankų didžią naštą pakelia. Uostamiestį kuopė apie 6000 klaipėdiečių!

Stebino žmonių darbštumas „Draugystė" parke. Be poilsio, keturias valandas jie rinko, nešė, grėbė, krovė, ritino per keletą metų čia susikaupusias šiukšles. Todėl „Draugystė" tarsi prašvito, ir sustiprino viltį, kad čia tikrai bus pastatyta Švento Brunono Kverfurtiečio parapijos bažnyčia su vienuolynu.

„Draugystės" parke dar ne kartą šiemet susitiksime - ir ne tik dirbti, bet ir pasimelsti bei pasilinksminti. Birželio 20-ąją - Švento Brunono Kverfurtiečio parapijos šventė. Parke bus aukojamos šventos mišios, teikiama Pirmoji Komunija, po to - koncertas. Planuojame „Draugystėje" ir Jonines švęsti.

Pagarbiai

Jūsų Seimo narys Evaldas Jurkevičius

8 698 42650

Ar švarinimosi talkos nėra sovietinių laikų reliktas

Nuotraukose : Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis

N.P.: 2010 04 17 d.nuo 10.00 iki 15.00 val.rinkau šiukšles Debreceno gatvės pradžioje esančiame parke, kuriame talką organizavo DAROM, kunigas Stanislovas ir seimo narys E.Jurkevičius.

Balandis – švaros mėnuo

Kl.lt 2010-04-19 Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt

Dar tarybiniais laikais gimęs ir visuotinai trimituotas šūkis apie balandį – švaros mėnesį gyvas ir šiandien. Rinkti šiukšles kviečia visuomeninės organizacijos, miesto valdžia, kaimynai, draugijos. Ar švarinimosi talkos nėra anų laikų reliktas?

UŽ - Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis

– Lietuvoje didelė visuomenės dalis yra postkomunistinė, nebrandžių žmonių, kuriems atrodo, kad už viską jų gyvenime atsakinga valdžia. O valdžios jie labai nemyli. Net šiukšlindami gamtoje tokie žmonės jaučiasi kenkiantys nekenčiamai valdžiai. Žodis „talka" man taip pat dvelkia kažkuo tarybišku, prievartiniu. Dabartinių švarinimosi akcijų nevadinčiau šiuo žodžiu. Kaip galima būti nusiteikusiems prieš švarią gamtą, aplinką? Esu tikras, kad tokios akcijos, kaip „Darom", turi dvigubą naudą. Tie, kas patys renka šiukšles, į mišką kitą kartą ateina su maišeliu ir atliekas išsineša. Kai lietuviai pavargs patys rinkti kitų numestas šiukšles, apmokestins didžiausius šiukšlintojus – savo produkciją į plastiko pakuotes pakuojančius gamintojus.

PRIEŠ - Klaipėdos miesto tarybos narys paveldosaugininkas Naglis Puteikis

– Aš esu kategoriškai prieš savivaldybės rengiamas talkas. Žmones sukviečia išvalyti vietų, kurių tvarkymui skelbiami konkursai, juos kažkas laimi. Tai yra miesto gatvės, skverai, parkai, žaliosios zonos. Yra žmonės, kurie už tai gauna algą. Tai rodo, kad savivaldybės administracija neatlieka savo pareigų. Čia būtų labai panašu, jei valdžia kviestų žmones padėti pastatyti viaduką per Jakų žiedą ir klaipėdiečiai su karučiais ten vežiotų žvyrą. Kitas reikalas – akcija „Darom". Keli estai sugalvojo tokią akciją, sukvietė kelis šimtus tūkstančių tautiečių savanoriškai sutvarkyti savo aplinką ir išvalyti vadinamąsias niekieno žemes. Aš už bet kokį visuomenės veiksmą, kurį atlieka savanoriai.

2010-04-19

Kuo L.Kačynskis erzino Lenkijos politinį ir žiniasklaidos elitą

A.Vaišnys. Kaczynskis – mūsų istorijos herojus

Andrius Vaišnys, žurnalistas, docentas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas

www.DELFI.lt 2010 04 19 d.

Lenkų plojimai Lecho ir Marijos Kaczynskių palaikams Krokuvos gatvėse, lydint laidotuvių kortežą į Vavelį, yra simbolinis ir jaudinantis atsisveikinimas su šiais radikaliais politinės scenos veikėjais. Pirmoji pora pasižymėjo paprastumu – nei vienas iš jų nerodydavo apsimestinių diplomatijos gestų, įgeidžių, madų. Tuo jie buvo „radikalūs", tuo jie erzino dalį politinio ir žiniasklaidos elito.

Iškilią amžino poilsio vietą šiai porai parinko kardinolas Krokuvos arkivyskupas metropolitas Stanislawas Dziwiszas – jo teigimu, jie nusipelnė atgulti greta Lenkijos valstybės įžymiausiųjų veikėjų. Kodėl? Keli atsakymai, susiję su L. Kaczynskio prezidentavimo kadencija, yra nuskambėję, juos galima pagilinti argumentais, peržvelgiant visą 20 metų Lenkijos politinės scenos kaitą iš Lietuvos.

Pirma, L. Kaczynskis sustiprino istorinių vertybių pamatą, kuriuo gyva ne viena karta ir kuriuo turi remtis Lenkijos valstybės moralė. Visos pergalės, iškovojimai, aukos turi būti prisimenamos ir tarnauti tautos dvasios stiprinimui. Europos Sąjungos politikos kontekste tai ėmė atrodyti kaip Lenkijos „užsisklendimas", net anachronizmas.

Kaip žinome, ES politinėse struktūrose istorijos atžvilgiu dominuoja „politinio korektiškumo" principas – priminti žaizdas ir jas įvertinti yra visai ne mokymasis iš klaidų, bet šiaip „netaktas". L. Kaczynskis manė priešingai. Tačiau tapo pačioje Lenkijoje dalies žiniasklaidos priemonių, taip pat labai įžymių karikatūristų pašaipos objektu. Kai kada (ypač prieš 3-4 metus) šios pašaipos atspindys atsirasdavo ir Lietuvos žiniasklaidoje. Šiandien cituoti kai kuriuos ryškiausius atvejus yra nekorektiška.

 ES politinėse struktūrose istorijos atžvilgiu dominuoja „politinio korektiškumo" principas – priminti žaizdas ir jas įvertinti yra visai ne mokymasis iš klaidų, bet šiaip „netaktas". L. Kaczynskis manė priešingai.

L. Kaczynskis sukūrė tam tikrą pagarbos simbolį 1944-ųjų Varšuvos sukilimo dalyviams – inicijavo ir rėmė modernaus muziejaus statybą (nesikišdamas į muziejaus specialistų darbą – ekspozicijų įrengimą). Dabar į tą muziejų mūsų muziejininkai vyksta pasižiūrėti, kas tai yra šiuolaikiška atminties institucija ir paveldo komunikacija.

O nebaigta, Rusijos neįvertinta kaip karo nusikaltimas Katynės byla tapo L. Kaczynskio politikos kertiniu dalyku. Jis numatė pirmiausia išspręsti su Rusija šį klausimą kaip moralinę problemą – ne kaip finansinę kompensaciją, nes buvo įsipareigojęs savo rinkėjams. Oficiali Rusija katastrofos rytą Smolenske Lenkijos prezidento nelaukė – tai rodo, kad L. Kaczynskio reikalavimai ne pasakoti istoriją (kas ir kodėl nurodė žudyti), bet įvertinti nusikaltimą nebuvo politiškai priimtini. Dabar Lenkija pasiekė, kad jos aukų istorija žinoma visame pasaulyje. Net ir Italijoje, nors, Lenkijos užsienio reikalų ministerijos šaltinio teigimu, ten Lenkijos ambasadorius turėjo prašyti, kad įtakingiausia televizija parodytų Andrzejaus Wajdos filmą „Katyn".

Ir net Europos Parlamente balandžio 13 d. jau galėjo įvykti paroda „Katynė. Nusikaltimas. Politika. Moralė", kuri iki tol nesulaukė leidimo. O 1995-aisiais Europos Parlamento Pirmininkas Jose Borellis apskritai neleido net paminėti Katynės tragedijos sukakties EP plenariniame posėdyje – esą „kiekvienai tragedijai" minėti nebus laiko (beje, kadaise Lietuvos Seimas, kaip pamenu, galėjo vežti tik parodą apie šalies kelią į Europos Sąjungą, bet ne apie trėmimus). Akivaizdu, jeigu lėktuvas būtų sėkmingai nusileidęs, Lenkijoje ir svetur dar kurį laiką išliktų „gero" premjero ir „blogo" prezidento įvaizdis. (Kita vertus, manau, jog šis vaidinimas Rusijos atžvilgiu L. Kaczynskio ir Donaldo Tusko yra suderintas dialogas – juk jie pažįstami veik ketvirtį amžiaus).

Visos valstybinės šventės prezidento L. Kaczynskio iniciatyva buvo paverstos moralinių vertybių sklaida ir jų transformacija į ateitį. Mane žavėdavo šio politiko gebėjimas įsigilinti į istorijos detales ir jas perteikti nenuobodžiai, šiuolaikiškai. Tiesa, matyti, kad šiam teisės profesoriui reikėjo žvelgti į istoriją kaip į įdomų ir naudingą mokslininkui ir politikui dalyką. Istorija jam buvo politinės kūrybos pamatas – tai nedaugeliui politikų (ypač Lietuvos) duota.

 Istorija jam buvo politinės kūrybos pamatas – tai nedaugeliui politikų (ypač Lietuvos) duota.

Žinoma, nė vienas Lenkijos politikas nėra kaip nors sumenkinęs lenkų tautos herojus, kiekvienas prezidentas ir ministras pirmininkas skirdavo tradiciškai pakankamai dėmesio minint asmenybių ir įvykių sukaktis ir simbolinius pagarbos gestus visada išskirdavo savo darbotvarkių programose kaip prioritetą. (Lenkijoje neįsivaizduotum, kad nė vieno valstybės lyderio nebūtų galima prisikviesti, pavyzdžiui, į nacionalinio himno autoriaus sukakčiai skirtą iškilmingą minėjimą, kaip nutiko minint V. Kudirkos 150-metį Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje 2008 m.). Tačiau L. Kaczynskis parodė, kad Europa pati turi mokytis iš istorijos. Ar gebės? Išgirdau, kaip Vytautas Landsbergis Lenkijos Televizijai apibūdino: „Europa jest tępa" (Europa yra „buka").

Antra, šis Lenkijos prezidentas iškėlė moralumą tarptautinėje politikoje. Jo vizitas pavojaus aplinkybėmis į Gruziją, pasitelkiant kartu Valdą Adamkų ir Viktorą Juščenką, sustabdė Gruzijos okupaciją. Tai padarė ne Prancūzija, ir ne Europos Sąjunga. Tai įžvalga, kuo svarbus regiono saugumas ir kokia lemtinga gali būti Rusijos įtaka.

Trečia, L. Kaczynskis ir jo brolis Jaroslawas Kaczynskis ėmė keisti jau Nepriklausomoje Lenkijoje nusistovėjusią politinę nomenklatūrą ir politinę komunikaciją – turiu minty ne tik valdininkijos keitimą, bet ir santykius su žiniasklaida. Nuo šio amžiaus pradžios „madingam" pragmatiniam cinizmui, atsainiam arba net „europietiškai" pašaipiam požiūriui į tradiciją, šeimos vertybes, patriotizmą buvo suduotas smūgis. Reikia pripažinti – pakito ir Lenkijos žiniasklaidos veidas.

Ketvirta, Lenkijos prezidentas buvo nuoseklus regioninės politikos tęsėjas, stengdamasis išlaikyti ne apskritai gerus, bet draugiškus santykius su kaimynais. Palyginti su ankstesniais vadovais – prezidento Lecho, prezidento Aleksandro požiūriu į Lietuvą, prezidentas Lechas Aleksandras Kaczynskis tuos abu pranoko ir vizitų į Vilnių gausa, ir politine parama tiek tarptautinėje arenoje, tiek Lenkijos viduje.

Būtų galima trumpai apibūdinti tai šitaip. Lenkijos prezidento L. Walęsos laikotarpiu Lietuvos ir Lenkijos santykiuose draugiškų ryšių kūryboje daugiausia palankumo rodė Lietuva, prezidento A. Kwasniewskio kadencijų laikotarpiu abi šalys buvo vienodai iniciatyvios, prezidento L. Kaczynskio kadencijos metais dominavo Lenkijos prezidento palankūs politiniai gestai Lietuvai. L.Kaczynskis nuoširdžiai stengėsi diegti Lietuvos pasitikėjimą Lenkija.

Prisimenant per 20 metų vykusius Lietuvos ir Lenkijos įvairaus lygio oficialių pareigūnų vizitus, būtų galima apibendrinti, jog aktualiausius klausimus – pirmiausia modernaus susisiekimo temas Lietuva pati dėdavo į stalčių, bet pažadų išspręsti lenkiškų pavardžių rašybą lotyniškais rašmenimis dalijo beveik kiekvienas ir ypač kiekvienas aukštas Lietuvos pareigūnas. L. Kaczynskis ir šiuo požiūriu buvo diplomatiškai kantrus – palyginti su jo kategoriška, užsispyrėliška laikysena Lenkijai naudingais klausimais Europos Sąjungos aukščiausio lygio susitikimuose.

Taigi L. ir M. Kaczynskiai atsidūrė greta Lenkijos ir Lietuvos karalių. Manau, kad režisierius Andrzejus Wajda paskubėjo, sukritikuodamas tokią Krokuvos metropolito idėją, kurią priėmė Vyriausybė ir galiausiai šeima. Tas S.Dziwiszo sumanymas palaidoti šį prezidentą Vavelyje ypač mums turi atrodyti iškalbingas ir įžvalgus. T.y. tiems, kurie pajėgūs žvelgti į Lietuvos istoriją taip pat, kaip L. Kaczynskis, ir ja didžiuotis. Lenkų protokolas laidotuvių iškilmių metu tai aiškiai parodė: Lietuvos prezidentei buvo skirta Marijos bazilikos presbiterijoje svarbi antra vieta arčiausiai altoriaus (greta Rusijos vadovo). O po laiko didieji mirusieji yra matomi dar geriau. Žinosime, kad Vavelyje – dar vienas kapas, susijęs su Lietuva.

2010-04-15

Klaipėdos valdžia atsisako vykdyti teismo sprendimą dėl šiukšlių mokesčio

Evaldas Jurkevičius: „Kas mokės už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą?"

2010-04-15

Uostamiesčio merui Rimantui Taraškevičiui nereikėtų klaidinti klaipėdiečių dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Jau ne kartą žiniasklaidoje jis pareiškė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) leido ir toliau reikalauti iš gyventojų rinkliavos už komunalines atliekas pagal turimo nekilnojamojo turto plotą. Todėl esą nereikia skubėti keisti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimo T2-426 ,,Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo".

Deja, realybė kitokia.

Nuo šių metų balandžio 9 dienos, kai įsiteisėjo 2010-03-29 LVAT nutartis (bylos Nr. A-525-471-2010), nebegalioja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimo T2-426 ,,Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo" dalis, kur nenumatyta gyventojams alternatyvos: galimybės mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruotą atliekų kiekį.

Todėl klaipėdiečiai būtų formaliai teisūs, nebemokėdami nuo balandžio 9 d. už komunalines atliekas, kol nebus įvykdyta LVAT nutartis. Vargu, ar savivaldybei pavyktų iš gyventojų išieškoti nesumokėtas rinkliavas per minėtą laiką.

Tikrai nesiekiu, kad uostamiesčio biudžetas patirtų nuostolių. Tai yra, kad miestui tektų prievolė už gyventojų atliekų tvarkymą mokėti iš biudžeto. Tačiau Klaipėdos valdžia neturėtų užsiimti pigiu politikavimu (kuo dažnai kaltina savo oponentus), o pripažinti ir taisyti klaidas.

Noriu paaiškinti, kad byla dėl Klaipėdos miesto atliekų tvarkymo buvo skirta išsiaiškinti norminio akto teisėtumą: ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimas T2-426, nustatęs rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų.

LVAT nutarė, kad dalis pastarojo sprendimo prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Tai yra, pažeistas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis šiuo principu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnį ,,Norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu teisinės pasekmės" 1 dalį norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.

Štai kodėl nuo šių metų balandžio 9 d. Klaipėdos miesto gyventojams ir visiems kitiems rinkliavos mokėtojams nebegalioja rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliavą galima imti tik iš komercines ir viešąsias paslaugas teikiančių įmonių, kurios už atliekų tvarkymą atsiskaito pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Tikiuosi, kad miesto valdžia į tai atsižvelgs ir kuo greičiau imsis priemonių, kad būtų pakeistas savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimas T2-426. Antraip nukentės miesto biudžetas.

Beje, LVAT nutartyje nėra atsakymų į svarbius klausimus, kuriuos savo prašyme išdėstėme teismui. Pavyzdžiui, liko neaišku, ar tikrai galima komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo rinkliavai netaikyti atlygintinumo principo? Tas pats gyventojas moka už atliekas trigubas rinkliavas: ir pagal būsto plotą, ir už garažą, ir sodo žemės sklypą. Nors kasdien viskuo nesinaudoja ir šiukšlių visose šiose vietose iškart neprikaupia. Tai už ką toks gyventojas moka trigubai?

Svarstau kartu su kitais pareiškėjais, gal reikia atnaujinti bylą. Tokios galimybės yra numatytos įstatymuose.

Pagarbiai, Seimo narys Evaldas Jurkevičius +370 698 42650

2010-04-10

Aviakatastrofoje žuvo Lenkijos prezidentas ir jį lydėję žmonės

Nuotraukose: Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis su žmona Marija ir Lenkijos vyriausybės išeivijoje 1940-43 m.vadovas V. Sikorskis:

N.P.: Kažkokie makabriški likimo vingiai - lenkų karininkų žudynės Katynėje toliau žudo: nors dėl rūko L.Kačynskio lėktuvui buvo siūloma leistis Maskvoje ar Minske, bet matyt labai skubėjo į iškilmingą Katynės žudynių paminėjimą, kuris turėjo prasidėti 10 val. O jo lėktuvas leidosi 09.45 arčiau Katynės – Smolenske ir sudužo antro ar ketvirto mėginimo leistis metu.

Kažkokie lemtingi sutapimai – L.Kačynskis ne pirmas Lenkijos vadovas, žuvęs tokiu būdu - 1943 metų liepos 4 dieną neaiškioje aviakatastrofoje žuvo Lenkijos vyriausybės išeivijoje  vadovas Vladislovas Sikorskis:

Leisdamasis Rusijoje, Smolenske, šeštadienio ryte sudužo Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvas. Lenkijos prezidentas ir visi jį lydėjusieji asmenys žuvo. Makabriškas sutapimas – Lenkijos prezidentas skrido į Smolenską paminėti stalinizmo aukų atminimo – Katynės žudynių 70–ųjų metinių, kai sovietai išžudė tūkstančius lenkų karininkų.

 

Dar kovo mėn. transliuotame skandalingame Gruzijos TV "Imedi" reportaže apie tariamą Rusijos intervenciją į Gruziją, be kita ko, buvo toks epizodas:

"Грузинская частная телекомпания "Имеди" в злополучном репортаже о "российской агрессии" сообщила также о "кончине" президента Польши Леха Качиньского. Как передает польское TVN24 со ссылкой на главу грузинской диаспоры в ПольшеДавида Гамцемлидзе, в субботнем получасовом фильме, в котором сообщалось о "нападении России на Грузию" и "смерти президента страны Михаила Саакашвили", говорится и о том, что в результате взрыва самолета погиб и Лех Качиньски. Согласно телекомпании, взорвался самолет, в котором он, якобы, летел на помощь Грузии."

 

Generolas W. Sikorskis žuvo per nelaimingą atsitikimą?

Alfa.lt 2008.12.03 11:20, delfi.lt, balsas.lt

Lenkijos vyriausybės išeivijoje vadovas Wladislowas Sikorskis kartu su dviem britų parlamento nariais įsėdęs į lėktuvą žuvo 1943 metų liepos 4 dieną, kai Britanijos oro pajėgų lėktuvas, vos tik pakilęs iš Gibraltaro oro uosto, nukrito į jūrą. 1943 m. liepos mėn. jis, kuris sudužo vos spėjęs pakilti. Vienintelis katastrofą išgyvenęs žmogus, pilotas iš Čekijos, vėliau teigė, kad lėktuvo šturvalas buvo sugadintas.

Britų komisija, tyrusi avariją, išvadose pareiškė, kad lėktuvas tapo nevaldomas dėl nežinomų priežasčių.

Teigiama, kad avarijos dieną Gibraltaro oro uoste taip pat buvo Sovietų Sąjungos diplomatų lėktuvai. Tai lenkams leidžia kelti pagrįstus įtarimus, kad komunistai prisidėjo prie išeivijoje veikusios Lenkijos vyriausybės lyderio žūties.

Istorikai teigia, kad Lenkijos emigracinė vyriausybė veikė Londone, o tai esą buvo didelė kliūtis Sovietų Sąjungos bei Didžiosios Britanijos santykiams. W. Sikorskis savo pareiškimuose ne kartą smerkė totalitarinį sovietų diktatorių Josifą Staliną. W. Sikorskis laikė jį atsakingu už masines lenkų žudynes bei garsiai skelbė, jog 1940 metų Katynės žudynės buvo įvykdytos ne nacių, o Pirminiai buvusio Lenkijos vyriausybės išeivijoje vadovo Wladislawo Sikorskio palaikų tyrimai atskleidė, kad generolas nebuvo nužudytas, o mirė per nelaimingą atsitikimą, kaip ir buvo oficialiai skelbiama anksčiau, praneša „Polskie radio".

Taigi pirminiai tyrimų duomenys žlugdo sąmokslo teoriją, kad W. Sikorskį kaip itin nepalankų asmenį galėjo nužudyti Sovietų Sąjungos šnipai ar Didžiosios Britanijos žvalgyba. Iki šiol Lenkijoje plačiai buvo pasklidusi nuomonė, kad tikroji generolo mirties priežastis yra slepiama, o jis pats tapo neabejotino sąmokslo auka.

1943 metais vykdytas britų tyrimas W. Sikorskio mirties priežasčių nustatyti negalėjo ir pareikšta tik tiek, kad generolas žuvo, kai „lėktuvas dėl priežasčių, kurių nepavyko nustatyti, tapo nevaldomas". Tačiau dauguma nesutiko, kad tai tebuvo nelaiminga lėktuvo katastrofa. Buvo skelbiama, kad W. Sikorskis 1943 metais tapo rimta kliūtimi geresniems santykiams tarp Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos užmegzti, todėl turėjo būti tiesiog pašalintas.

Šią sąmokslo teoriją galutinai turėtų patvirtinti arba paneigti oficialūs tyrimo rezultatai, kurie bus paskelbti kitų metų sausio pabaigoje. Preliminariais duomenimis, kuriuos gavo ir Lenkijos žiniasklaida, teigiama, kad generolas lėktuvo avarijos 1943 metais Gibraltare metu patyrė daugybinius kaulų lūžius. Smarkiai sužalota buvo ir jo kaukolė, tačiau manoma, kad visus lūžius lėmė lėktuvo avarija.

Palaikus tyrę ekspertai teigia negalį pasakyti, ar buvo pažeisti generolo vidaus organai. Tačiau kulkos pėdsakų nerasta nei kaukolėje, nei kitose kūno dalyse. Versija, kad W. Sikorskis buvo pasmaugtas, taip pat atmetama, nes nerasta jokių sužeidimų ant kaklo. Tiesa, vis dar laukiama toksikologinių ir histologinių tyrimų rezultatų. Tuomet paaiškės, ar generolas nebuvo nunuodytas.

sovietų budelių. Tuo metu J. Stalinas dėl Katynės žudynių oficialiai kaltino nacius, o W. Sikorskis buvo pasirengęs sudaryti nepriklausomą tyrimo komisiją, kuri būtų išaiškinusi tikrus žudynių organizatorius.

Daugelis istorikų tiki, kad J. Stalinas, nepatenkintas Lenkijos lyderio pozicija dėl nepriklausomybės, įsakė jį nužudyti. Jie nurodo, kad Gibraltare sovietų lėktuvas daugybę valandų stovėjo šalia nesaugomo „Liberator" ir tai, kad Rusijos šnipas Kimas Philby tuo metu buvo šioje britų kolonijoje.

2010-04-04

Su atgimimo švente, su šv.Velykomis

Sveikinu su pavasariu, su žemės ir žmogaus atgimimo švente, su šventomis Velykomis. Linkiu tikėjimo ir vilties, džiaugsmo ir giedros nuotaikos.

Į Vilnių nesikraustau - tai buvo 04 01 d. pokštas

2010 04 01 d. kl.lt publikacija, kad persikelsiu dirbti į Vilnių  buvo balandžio 1-osios pokštas:

Kl.lt DMN inf..2010-04-01, 17:00

Balandžio 1-osios melagystės portale

Ketvirtadienį, švenčiant Melagių dieną, portalo skaitytojai galėjo susipažinti su įdomia, bet tikrovės neatitinkančia informacija.

Siūlome pasitikrinti, ar „neužkibote" ant mūsų kabliuko.

Štai apie ką melavome: ...„N.Puteikis išsikrausto į Vilnių"...

2010-04-01

N.Puteikis išsikrausto į Vilnių

N.Puteikis išsikrausto į Vilnių

Virginija Spurytė 2010-04-01, 11:16

Vytauto Liaudanskio nuotr.kl.

Paveldosaugininko ir politiko Naglio Puteikio oponentai uostamiestyje gali lengviau atsikvėpti - jis išsikrausto į Vilnių.

Portalo žiniomis, po dviejų savaičių jis sostinėje pradės dirbti Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėju, mat iki šiol šias pareigas ėjęs valdininkas išeina iš darbo.

Teigiama, kad jo pasitraukimo priežastis - nesutarimai su Kultūros paveldo departamento vadove Diana Varnaite.

Dar viena N.Puteikio pasitraukimo iš uostamiesčio priežastis - baimė likti bedarbiu, mat Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys gali būti panaikintas, jo funkcijas perduodant savivaldybei.

N.Puteikis, paklaustas, ar tikrai jis palieka Klaipėdą, šios žinios nepaneigė, tačiau kalbėjo miglotai. „Taip, esu gavęs pasiūlymą dirbti Vilniuje. Tačiau galutinio sprendimo dar nepriėmiau, nes šeimoje vyksta diskusijos", - teigė N.Puteikis.

Į Vilnių išsikraustęs N.Puteikis privalėtų palikti ir miesto tarybą, nes joje negali dirbti politikai, kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę kitoje savivaldybėje.

„Apie pasitraukimą iš miesto tarybos dar anksti kalbėti. Galbūt pavyktų suderinti abi veiklas", - svarstė N.Puteikis.

Kvadratinių metrų šiukšlinimas

Klaipėdiečiai moka bene brangiausiai Lietuvoje, rūšiavimas žlugdomas tyčia, o Klaipėdos regioninis atliekų centras tapo uostamiestį valdančios LICS partijos kadrų prieglauda. Gyventojai ne tik kad neskatinami rūšiuoti, bet dar erzinami ir atgrasinami. Regioninio atliekų centro klerkai maudosi prabangoje ir žiovauja iš nieko neveikimo. Taip yra todėl, kad pasirinktas šiukšlių apmokėjimo būdas naudingas tik valdantiesiems, kad jų partiečiai turėtų šiltas gulyklas - juk nieko nereikia daryti  - pinigai patys plaukia remiantis  nekilnojamojo turto registro duomenimis. Apie jokią europietiško stiliaus atliekų politiką negalima net kalbėti, nes apie tai išsižiojus tyčiojamasi į akis, visos diskusijos tokiais klausimais slopinamos. Į klausimus, kurioje Europos šalyje dar yra tokia kvadratų apmokestinimo tvarka, neatsakoma. Apie Regioninio atliekų centro išlaidas - taip pat neteikiama jokia informacija. Užtat karts nuo karto spaudoje perskaitome, kad jis parėmė paramos būdu kokius nors renginius. Taigi  iš klaipėdiečių surenkama daugiau, nei reikia, o  panaudojama ne pagal paskirtį, politikai yra nusišalinę nuo šios , kaip ir nuo visų kitų komunalinių įmonių, kontrolės bei atskaitomybės .