2008-04-22

Pralaimėtas teismas - kovos už „Lietuvą“ ir už Lietuvą be kabučių pradžia

Lietuvos kino teatro gynėjams ir šalininkams - stiprybės ir ištvermės

Siūlau nenusiminti dėl
Vyr.administracinio teismo sprendimo.
Tai tik kovos pradžia.
Kaukė nuo šitų taip vadinamų verslininkų – plėtristų, kuriems viskas, išskyrus lengvą ir greitą pelną bet kokiomis priemonėmis yra dzin, pamažu, bet kasdien vis labiau slenka žemyn.
Vis daugiau žmonių pamato, kas čia per fruktai renkasi po šito laukinio kapitalistinio liberalizmo vėliava.
Šiandien nebeabejoju, kad po įmantriais užsienietiškais neva tai "Lietuvos" kino teatro savininku pavadinimais iš tikrųjų slepiasi „Vieno Pelno“ (maksimalaus) grupė, kitas pavadinimas „pelnas-dabar-o-po-manęs-kad-ir-tvanas“.
Juos išduoda stilius - jų samdomų direktorių kalbos maniera,
agresija, oponentų įžeidinėjimai, papirkinėjimai, begaline arogancija, jautimasis dievais, begalinis įtikėjimas pinigų ir ryšių, bei pilkai-juodo pijaro galia.
Silpniausia jų vieta - -vis didinamas ieškinys 4-iems lietuvarams*. Tokiu būdu jie rodo, apie visus žmones jie sprendžia pagal savo mastelį – jei tikisi, kad kaip ir jiems, taip ir lietuvarams svarbiausia yra pinigai.
Dar jie yra įsitikinę, kad vis kiti žmonės neturi jokios garbės, ar orumo – kaip ir jie, todėl tuos kitus, ne tokius turtingus kaip jie žmones galima valdyti baimėmis, pvz. baime prarasti pinigus.
Tai, kad jie nukreipinėjo ieškinį į keturių lietuvarų butus – VIENINTELĮ lietuvarų turtą, o patys maudosi prabangoje kaip sultonai – rodo, kad jie yra paprasčiausi niekšeliai, smulkūs niekšeliai.
Ir jokie milijardiniai litai, krautuvės, aukštybiniai daugiabučiai Vingio parko pašonėje, levai ir tigrai jų smulkumo nepastambins. Kaip buvo, taip ir liks smulkūs.
Tokiu būdu jie patys to nenorėdami parodo savo gynybos spragas. Maža to, jei patys slepiasi po kaukėmis ir maskuojasi kitokiais pavadinimais - VADINASI JIE BIJO.
O tai yra LABAI GERAI.
Vadinasi, pralaimėtas teismas - -tai tik kovos už „Lietuvą“ ir už Lietuvą be kabučių pradžia.
O aš pats padėsiu kuo galėsiu ir dar papildomų šalininku į "Lietuvos" su kabutėmis ir be jų gynėjų būrį atvesiu.
Sėkmės 4
komunarams-lietuvarams ir jų kariaunai Vilniuje.

*Lietuvaras – kovotojas už Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą.

Ridikėliams - asfaltas ir šaligatviai, burokėliams - lietaus kanalizacija ir gatvių apšvietimas


Klaipėdos strateginis planas: valdžia nebeturi kur dėti pinigų

Plane - Kraštinė gatvė (raudonai pažymėta). Ji yra buvusiame Rimkų kaime, kuris ne taip senai perduotas miestui. Tos gatvės tėra keli metrai prie plane matomų penkių namų, o visa kita tėra gyventojų daržiukai privačiuose sklypuose.
Žemėlapyje aiškiai matosi, kad gatvėje tėra 5 namai ir aplink ją nėra jokių namų statybai skirtų sklypų.
Tačiau paskutiniame tarybos posėdyje miesto taryba nusprendė, kad daržai ir lysvės, per kuriuos pažymėtas tas raudonas brūkšnys žemėlapyje, turi virsti H.Manto gatvės pločio asfaltuota gatve su tokiais pat šaligatviais ir apšvietimo stulpais.
Nors tarybos narius įtikinėjau, kad geriau tuos pinigus įdėti į jau pastatytų namų kvartalus, kur žmonės vargsta purvynuose, bet kažkieno piniginiai interesai buvo tiek stiprūs, kad taryba neišsigando net mano pasiūlyto vardinio balsavimo.
Tada raštu kreipiausi visur, kur tik įmanoma ir neįmanoma, kad šita nesąmonė būtų sustabdyta.

Deja, kol didieji Klaipėdo strategai dvejojo, statybininkai suspėjo į daržus įkloti lietaus kanalizaciją: "Ten buvo vos "įkelta koja", pradėti įrengti nuotekų tinklai", - pripažino valdininkė [Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė].

Antikorupcijos komisija vakar savo posėdyje neišdrįso kreiptis į Registrų centrą dėl sklypų, per kuriuos eina ši būsima gatvė, savininkų nustatymo.
Štai kokią "tvarką" ir "teisingumą" gauname iš Tvarkos ir Teisingumo partijos skyriaus pirminininko, vicemero, Antikorupcijos komisijos pirmininko B.Šimkaus rankų.

Pacituosiu savo raštą Antikorupcijos komisijai:

PRAŠYMAS

DĖL SKUBIŲ VEIKSMŲ STABDANT KRASTINES GATVES STATYBĄ

Šiuo metu pradėti vykdyti Kraštinės gatvės Klaipėdos m. Rimkų gyvenamajame rajone statybos darbai. Pagal 2005 10 06 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 49-P realizuojamas gatvių rekonstrukcijos projektas „Rimkų gyvenvietės gatvių rekonstrukcija“.
Patikrinus vietoje, nustatyta, kad Kraštinės gatvėje, kurioje yra tik 5 namai, faktiškai vykdomos ne prie šių namų esančios dangos rekonstrukcija, bet vykdoma visiškai naujos šios gatvės atkarpos (~0,5 kilometro ilgio) statyba. Minima pusės kilometro ilgio gatvės atkarpa statoma laukuose, žemės ūkio paskirties žemėje, ant privačių sklypų, kuriuose yra įrengti daržai ir pievos.
Toks naujos gatvės tiesimas plynuose laukuose yra ne tik pinigų švaistymas (minėti darbai kainuos savivaldybės biudžetui apie 2 mln. Lt), ne tik nelogiškas lėšų panaudojimas (gatvių rekonstrukcijos eilėje laukia prieš dešimtis metų statytų namų gyventojai kituose miesto kvartaluose), bet ir itin grubus įstatymų pažeidimas, nes žemė gatvės tiesimui net nepaimta visuomenės poreikiams, šie darbai vykdomi be žemės savininkų sutikimo.
Žemės sklypų savininkai savo nuosavybę atitinkamuose registruose yra užregistravę daug metų iki prasidedant minėtos gatvės projektavimui, todėl darytina išvada, kad visi, susiję su šiais darbais, kuo puikiausiai žinojo, kad atlieka neteisėtus, nelogiškus, neracionalius ir antiįstatymiškus , bei kitus teisės aktus pažeidžiančius veiksmus.

Prašau imtis kuo skubiausių priemonių:
1. Darbams sustabdyti (komisijos pirmininko B.Šimkaus įgaliojimai, kaip vicemero, tam yra pakankami);
2. Parengusius, suderinusius, aprobavusius tokį neteisėtą projektą bei išdavę antiįstatymišką leidimą, leidę finansuoti, dirbti ir užaktuoti šiuos darbus tarnautojai būtų patraukti administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn, iš jų išieškota savivaldybės biudžetui padaryta žala.

Tarybos narys, Tėvynės sąjungos frakcijos pirmininkas Naglis Puteikis

2008-04-17

L.Juknienė: Dabartinė demokratija ir realybė provokuoja švietimiečius protesto akcijoms


Klaipėdos m. streikuojančių mokytojų lyderės Laimos Juknienės kalba Mokytojų forume 2008 04 12 d.

Nuotraukoje - Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Jesinas ir LŠDPS Klaipėdos m. pirmininkė Laima Juknienė.

N.P.: Pateikiu L.Juknienės sutikimu jos kalbos Mokytojų forume 2008 04 12 d. tekstą. Komentarai, manau, nereikalingi, ypač iškalbingos citatos. Iš vienos pusės nieko nuostabaus, iš kitos pusės gaila, kad Klaipėdos m. savivaldybės švietimo skyrius savo arogancija siekia pralenkti ne tik R.Žakaitienę, bet ir visu kitus pasipūtėlius iš sostinės ir ministerijų. Ši Klaipėdos savivaldybės tarnautojų liga progresuoja jau labai senai, štai čia charakteringas vaizdas - straipsnis VE-e apie apie 2006 m. vasario mėn. situaciją - valdininkų požiūris į mokytojus ir profsąjungas.

Laima Juknienė

LR Konstitucija skelbia, kad „Lietuvos valstybė- nepriklausoma demokratinė Respublika" ir „valdžios institucijos tarnauja žmogui".

Skaitau tą pagrindinį LR įstatymą ir vis dažniau pradedu abejoti tuo, kas jame parašyta. Demokratinėje valstybėje gerbiamas kiekvienas jos pilietis, įsiklausoma į šalies gyventojų nuomonę, ir valdžios sprendimai priimami derinant su socialiniais partneriais. Siekiant šalies pažangos, valdžios atstovams ypač svarbu išklausyti suinteresuotų dalyvių – profesinių sąjungų – poziciją ir rasti visiems priimtiniausią sprendimą. Tačiau tai nebūdinga Lietuvos valdžios atstovams, kurie, pamiršę eilinius savo šalies piliečius, tenkina savo ir savo suinteresuotųjų grupių interesus. Jau keleri metai švietimo darbuotojų profesinės sąjungos išsako atsiradusias problemas švietimo srityje, tačiau valdžios atstovai daugeliu atveju, pripažindami esančias problemas, palinkčioja galvelėmis ir pažada jas spręsti. Laikas eina, praraja gilėja... Ateina metas, kai mokytojai, nepajėgdami aprėpti visų darbų, matydami, kad nebėra, kam dirbti, ima bruzdėti. Tada realybėje ir susiduria su Lietuvoje egzistuojančia demokratija. Pirmiausia išgirsta iš ŠMM ministrės, premjero, prezidento bei kitų politikų, kad streikuoti mokytojui amoralu. Pasirodo, moralė valstybėje privalu tik mokytojams, kitiems, t.y. politikams ji nereikalinga. Po to, neprasidėjus streikams, ministrė, turėdama teisinį išsilavinimą, „nustato" , kad streikai bus neteisėti.

O aš grįžtu į 2005m rudenį Klaipėdoje vykusį Žemaitijos regiono forumą ir prisimenu profesorės ir seimo narės Marijos Aušrinės Povilionienės žodžius, cituoju:

„Ar mūsų politikai yra intelektualai, suprantantys švietimo esmę ir prasmę? Atsakau – ne. Politika iš viso yra mėšlas. Čia sušluotos visos sąšlavos į vieną vietą. Tad nesitikėkite, kad politikai jums viską išspręs. Jūs privalote streikuoti. Apgulkite Švietimo ir mokslo ministeriją ir išreikalaukite, kad ji neleistų savivaldybėms savivaliauti", - agitavo M. A. Pavilionienė. Citata iš „Vakarų ekspreso" 2005m. rugsėjo 17d. Editos Užkuraitės straipsnio „Parlamentarė agitavo pedagogus streikuoti".

Per masines informavimo priemones atkakliai valdžios atstovų bandoma teigti, jog lėšų nėra, o mokytojai ir taip neblogai gyvena, yra ir kitų socialinių grupių, kurių padėtis dar blogesnė. Stengiamasi supriešinti socialines grupes. Demokratinėje visuomenėje su nepatenkintaisiais bandoma kalbėtis, derėtis, o Lietuvoje, gi, atvirkščiai. Jie ignoruojami, žeminami, iš jų tyčiojamasi, net ir kad pabadauti sveika. Tai parodė 2008m. kovo 5-oji. Žinodami, kad 15 val. renkasi prie Vyriausybės rūmų mokytojai, jų atstovus pasikviečia neva deryboms ir palieka už durų laukti.

Visur tik ir skamba, kad labiausiai nukentės mokinys, tačiau tėvų balsas negirdimas: nei į respublikinio tėvų forumo koordinatoriaus Bagdono, nei į Klaipėdos m. tėvų forumo kreipimąsi, įteiktą vyriausybei 2008m. kovo 5d. neatsakoma.

O švietimo ir mokslo „motina" Roma Žakaitienė vėl demonstruoja savo teisės žinias, sakydama: „jog vietoj streikuojančių mokytojų bus pasamdyti kiti."

Tuo metu ŠMM atstovas Petras Navickas pradeda vojažus po streikuojančius rajonus. Jau kovo 4d. tikrino ugdymo procesą Klaipėdos m. mokyklose, tik, deja, jo maršrutas – į streikuojančias mokyklas. Žurnalistų ir profsąjungos atstovų netikėtai užkluptas, nesugebėjo pateikti dokumento, patvirtinančio viešnagės tikslą. Naivu ir graudu buvo girdėti mokyklų vadovų aiškinimą, jog svečias iš Vilniaus rinko duomenis: kiek dirba mokykloje mokytojų, kiek streikuoja, kiek yra dekretinėse atostogose. Šiuolaikinių informacinių technologijų laikais, pasirodo, būtina iš Vilniaus į Klaipėdą vykti rinkti duomenų!

Nuo respublikinės valdžios neatsiliko ir vietinė, reguliariai kviesdama streikuojančių mokyklų vadovus pokalbiui, kuriuose buvo teikiamos teisinės rekomendacijos, kaip susidoroti su streikuojančių mokyklų kolektyvais. „Nėra dūmų be ugnies" – sako liaudies išmintis. Matyt, pasklidusioms kalboms, jog anksčiau streiką nutraukusių mokyklų vadovams bus išmokėti priedai, turi realų pagrindą.

Koks švietimo skyrių valdininkų požiūris į streikuojančius mokytojus, įrodo ir Klaipėdos m. savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės interviu kovo 5d. „Balticum–TV" žinių laidoje pasakyta frazė, cituoju „Manau, kad tose mokyklose, kur apskritai nepradėjo streikuoti, vis tik dirba mokytojai – tie tikrieji, tie mokytojai – iš didžiosios raidės". Tokiu būdu reikia suprasti, jog streikuojantys mokytojai yra netikrieji mokytojai ir dar iš mažosios raidės.

Tokie psichologinio spaudimo būdai pažeidžia LR Konstitucijos 51 str., kuriame teigiama, kad „darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti".

Šis bandymas pažeisti svarbiausią valstybės dokumentą yra nevienintelis. Patvirtintas fiskalinės drausmės įstatymas pažeidžia LR Konstitucijos 132 str., kuriame teigiama, cituoju: "biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią yra sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildomą biudžetą". 2007 m. gruodžio 6d. priimtas „LR 2008m valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas", kurio 5 str. 1d. teigia, cituoju: „Nustatyti, kad įvykdžius bendruosius ugdymo planus ir visiškai patenkinus mokinio krepšelio poreikį, likusi nepanaudota suma nuo liepos 1dienos (mokslo metų pabaiga) ir nuo kitų mokslo metų gruodžio 1 dienos gali būti perskirstyta kitoms mokymo reikmėms finansuoti". Iš anksčiau galiojusio įstatymo išnyko „suderinus su mokyklos taryba ir darbuotojų atstovais". Tuo būdu susiaurinamos profsąjunginės teisės, naikinamas socialinis dialogas ir sustiprinamas vadovų savivaliavimas.

Lietuvoje biurokratinis aparatas darosi vis labiau įžūlesnis ir visagalis, besirūpinantis tik šiandiena, o mokytojas žvelgia toliau ir plačiau – į valstybės perspektyvą! Ir tai natūralu: mokytojas ugdo būsimąją Lietuvą – ir nuo jo taip pat priklausys, ar Lietuva keisis, tobulės, kaip to nori eiliniai šalies piliečiai...

2008-04-10

Kas sieja savavalių statybų lyderius su fraze „obosramsia, no niesdamsia“?













Ar pasigailės teismas aludarių, statybininkų, barakininkų ir pramonininkų dėl didžiausių ir originaliausių savavalių
statybų Lietuvoje

Kodėl apsižioplinęs sovietinės armijos majoras kaip mantrą kartojo „obosramsia, no niesdamsia“?

Nuotraukoje dešinėje - savavališkai pastatytų vagonėlių - dulkių siurblių Lietuvoje lyderis Rolandas Zujevas. Tiesa, ši lyderystė jam brangiai kainuoja, nes jis dėl to vagonėlio savanoriškai paliko savo partijos gretas, arba jį tai padaryti privertė jo partijos Etikos komisija. Maža to, jam už tokią ištikimybę pirato vėliava papuoštam vagonėliui (nuotrauka viršuje) dar ir baudos gresia (informacija apie jo pastangas ginti konstitucinę nuosavybę veržte veržiasi: delfi.lt, lrt.lt, bernardinai.lt, balsas.lt, net delfio 2008 04 11 dienos citata yra jo).

Bet lyderis net ir tokiose situacijose išlieka lyderiu. Ir beje, pats sau advokatu. Todėl prieš skaitant "Švyturio" advokatų išvedžiojimus apie savavales statybas, primygtinai siūlau susipažinti su keleta tikrai įspūdingų R.Zujevo įnašų į savavalių statybų jurisprudenciją, ypač siūlau atkreipti dėmesį į palyginimus su šakilais o'nylais ir dulkių siurbliu:

"Dokumentų neparodžiau. Žinote, aš, pavyzdžiui, šiandien norėčiau būti Šakilu Onylu, bet mano ūgis 1 metras 80 centimetrų. Norėčiau rinkti baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet nesu policininkas. Ne aplinkosaugininkų reikalas aiškintis žemės nuomos dokumentus, tai gali daryti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos inspektoriai. Tegu į juos ir kreipiasi. Reikia suvokti savo kompetencijos ribas.
UAB "Gintarinis uostas" turi nuomos teisę ir į žemę, ir į pastatus. Dėl namelio - nėra tokios juridinės sąvokos, kas yra tas vagonėlis. Aplinkosaugininkai jį vadina nameliu, o aš - dulkių siurbliu, nes jis su ratais. Reikia keisti įstatymus, o jei juos pakeisime, tai prieštaraus Konstitucijai, nes žmogaus nuosavybė yra neliečiama. Tų namelių, vagonėlių juk pilna visoje Lietuvoje. Namelis man reikalingas kaip administracinė vieta. Ketinu bylinėtis, nes tas namelis jau tapo Konstitucijos simboliu. Gerai, kad jie "užsirovė" ant teisinę sistemą išmanančio žmogaus, o kiek paprastų žmonių valdininkai šantažuoja? Pati valstybė kalta dėl tų namelių, nes dėl sudėtingiausių procedūrų negalima pastatų rekonstruoti ar pas statyti gražaus, jaukaus namuko, todėl ir stovi barakai ir gyvenamieji vagonėliai".

Štai dar keletas itin genialių R.Zujevo minčių politikos ir nusoavybės tema:
"...R.Zujevas ...džiaugėsi, jog vagonėlio istorija jį išpopuliarino, nes dabar jis gaunąs daug pasiūlymų savo politinę karjerą susieti su kitomis partijomis."
"R.Zujevas dienraščiui tvirtino turįs teisę Gintaro įlankos teritorijoje laikyti vagonėlį, nes jis reikalingas jo įmonės veiklai. Paklaustas, kokia toji veikla, R.Zujevas atsakė, jog tai komercinė paslaptis."
"„Legalus tas vagonėlis ar ne, atsakys teismas. Šis namelis tapo Lietuvos Konstitucijos garantu“, – vakar kalbėjo R.Zujevas".

O dabar keletas žodžių apie R.Zujevo likimo brolius, savo sričių ir ypač savavalės statybos lyderius, R.Zujevo palyginimais kalbant, "medinukus" ir "bambalinius":


Klaipėdos m. apylinkės teisme prasidėjo administracinių bylų už didžiausias savavales statybas Klaipėdoje , o gal ir visoje Lietuvoje, nagrinėjimas.

Kairėje - kitokios (?) vėliavos, nei ant R.Zujevo vagonėlio pavyzdys.

Trumpai apibendrinsiu – pažeidėjai viską neigia, aiškina, kad siekė visuomeninio gėrio, jų manymu dėl tokio situacijos kalta yra savivaldybė, nes vilkino visas procedūras ir jei būtų laikomasi tokių tempų, tai būtų sustojusios gamyklos ir tokiu būdu v\būtų padaryta didelė žala visuomenės interesams. Šie verslininkai skųs ir jau skundžia visus apskrities statybų inspekcijos sprendimus visiems teismams, nieko nesiruošia nei pripažinti, nei atsiprašyti, o teismai posėdžius atidėjo.

Primenu istorijos pradžią:
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikrinusi 13-os Klaipėdos miesto tarybos narių 2008 02 07 d. prašymą dėl savavalių statybų Klaipėdos mieste, nustatė, kad tarybos narių išdėstyti faktai pasitvirtino.
Nustatyta, kad AB „Klaipėdos mediena“ nauja katilinė Liepų g. 68 , Klaipėdoje pastatyta be statybos leidimo ir neturint patvirtinto detaliojo plano. Tai vienos didžiausių iki šiol nustatytų savavalių statybų Klaipėdos mieste.

Taip pat nustatyta, kad statytojo – UAB „Švyturys-Utenos alus“ sandėlis Šilutės pl. 71, Klaipėdoje pastatytas be statybos leidimo ir neturint patvirtinto detaliojo plano (statybos rangovas – UAB „Gelresta“). Tai vienos didžiausių savavalių statybų Lietuvoje ir pagal plotą ir pagal aukštį.

Klaipėdos apskrities Statybos valstybinės priežiūros skyrius (skyriaus vedėja Dainora Bernotavičienė, darbo tel. 8-46- 312400) kiekvienam pažeidėjui surašė Savavališkos statybos aktą, Statinio statybos sustabdymo aktą bei administracinio pažeidimo protokolą, ir pastaruosius persiuntė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui, nes tokiose bylose baudas skiria teismas.

2008 04 08 d. 10.30 val. 309 salėje (S. Daukanto g. 8) teisėja Aušra Maškevičienė nagrinėjo administracinės teisės pažeidimo bylą AB „Klaipėdos mediena“ technikos direktoriui Antanui Ragaliauskui.

Beje, teisėja Aušra Maškevičienė yra asmeniškai (ne kaip teisėja, bet kaip gyventoja) susidūrusi su ginčytomis statybomis ir dėl to pati buvo padavusi statytojus į teismą dar 2005 metasi („Kovoje dėl gyvenimo prie jūros laimėtojų nėra“ VE 2007 03 02) kovo 2 d.

AB „Klaipėdos mediena“ technikos direktorius A.Ragaliauskas pasirašydamas protokolą visą kaltę buvo prisisėmęs sau, tačiau teisme persigalvojo ir jau teigė, kad nurodymą statyti nelaukiant jokių procedūrų davė įmonės valdyba, todėl jis niekaip negali būti atsakingas.
AB „Klaipėdos mediena“ technikos direktorius teismui sakė, kad nesijaučia kaltas, nes nauja katilinė mažiau teršia orą, nei senoji, uždarytoji. Dėl procedūrų kaltino savivaldybę – esą kėlė nerealius reikalavimus, pvz. reikalavo kažkokios poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos. O toks delsimas rengiant visokias ataskaitas būtų sustabdęs įmonę ir tuo būdu būtų pakenkta visuomenės interesams.
Teismas bylą atidėjo, kad atsakovai galėtų atsinešti valsdybos protokolą (kodėl neatsinešė iš karto? Gumą patempti, laiko išlošti nori) ir kitą teismo posėdį paskyrė ten pat 309 salėje (S. Daukanto g. 8) 2008 05 07 d. 09.00 val.

Panašai viskas vyko ir su aludariais.

Kitą dieną po „medinukų‘ teismo, t.y. 2008 04 09 d. Klaipėdos m. apylinkės teismas - teisėja Regina Bertašienė 14.00 val. 228 salėje (S. Daukanto g. 8) nagrinėjo administracinės teisės pažeidimo bylą dėl savavališkai pastatyto UAB „Švyturys-Utenos alus“ sandėlio Šilutės pl. 71, Klaipėdoje.

Beje, ši teisėja 1979 m. yra baigusi Šiaulių pedagoginis institutą, lietuvių k. mokytoja, o 1990 m. baigusi VU teisę 1993 - 1994 m. dirbo Klaipėdos m. apylinkės prokuratūroje prokurore.

Už šias savavales statybas administracinės teisės pažeidimo protokolai buvo surašyti UAB „Švyturys-Utenos alus“ generaliniam direktoriui Rolandui Viršilui ir minėtą sandėlį stačiusios bendrovės UAB „Gelresta“ direktoriui Sauliui Novikui (darbo tel.: 8-52-757188).
Jiems už šias savavales statybas taip pat kaip ir „medinukams“ gresia administracinė bauda nuo 5 iki 25 tūkst. Lt.
R.Viršilo nebuvo, jį atstovavo advokatas, kuris visą kaltę vertė savivaldybei – neva ji vilkino ir teigė, kad jau turi tą įrodantį Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.
Būdamas žiūrovas, o ne dalyvis, negalėjau garsiai pasakyti, kad advokatas švelniai tariant kalba netiesą.
Nes jo minimas teismo sprendimas buvo priimtas dėl to, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė, kad negalima atidėlioti detalaus plano tvirtinimo motyvuojant tuo, kad sandėlis jau pastatytas.
Rangovo direktorius praktiškai tylėjo, tik burbtelėjo, kad procedūrų vilkinimas griauna verslą.

UAB „Švyturys-Utenos alus“ ir jo generalinio direktoriaus Rolando Viršilo advokatas minėjo, kad skųs absoliučiai visus visų valdžių nurodymus, protokolus ir t.t., kad tik nereikėtų griauti to sandėlio.
Teismas bylą atidėjo neribotam laikui kol kiti teismai nagrinės apskųstus Klaipėdos apskrities Statybos valstybinės priežiūros skyriaus surašytus Savavališkos statybos aktą, bei Statinio statybos sustabdymo aktą.

Klausiau pažeidėjų ir advokato itin džiaugsmingų išvedžiojimų, kaip jie visus nugalės, o šaltas alus vėl laisvai tekės ir galvojau, kad jie man kažką primena. Ir prisiminiau epizodą iš savo tarnybos sovietinėje armijoje: saugau karininkų patalpos duris, o šalia jų sėdi majoras, kuris laukia ką dėl jo už uždarų durų nuspręs karininkų garbės teismas. Už durų vyksta labai audringas ginčas, bet kaip girdžiu - ne tiek dėl majoro kaltės ar bausmės (majoras praganė tanko kulkosvaidį, o tai praktiškai neįmanoma dėl itin didelio šio daikto svorio), o sprendžiamas grynai techninis klausimas - kaip jis tai sugebėjo padaryti. Matyt ši netikėta diskusijos kryptis ir sunervino majorą, nes jis kaip maldą vis kartojo „obosramsia, no niesdamsia“.

Savivaldybės administracija nusprendė Klaipėdą paskandinti šiukšlėse

Originalus būdas priversti klaipėdiečius mokėti už tai, kas jiems nepriklauso

Savivaldybės administracija, slapčia pritariant mero komandai, nuo 2008 04 01 d. padarė taip, kad kiemai valomi nebe 5 , o 3 kartus per savaite.

Su Miesto ūkio komitetu, ar su taryba niekas nieko nederino, nieko neįspėjo.

Sužinojome apie tai kaip ir visi gyventojai - iš spaudos, kai jau buvo nuspręsta.
Įvairių rūšių namų valdoms, kaip jų direktoriai Miesto ūkio komitete guodėsi, "jau buvo rankos - kojos išsukiotos, neatlaikėm grasinimų, pasirašėm ant sumažinimo esą savo noru".

Kaip ten iš tikrųjų buvo, sunku pasakyti, bet faktas toks, kad vietoj 5 kartu dabar valo 3 kart per savaite, pinigu tam atitinkamai sumažino, vadinasi beveik per puse (2/5 - dviem penktadaliais) sumažino valymą - atitinkamai didėja užterštumas.

Maža to, kai per komiteto posėdi uždaviau klausima kodėl nepasitarę taip padarėte, administracijos direktoriaus pavaduotojas V.Karmanovas ir skyriaus vedėja Šakalienė išrėžė, kad ne "jūsų, reikalas, ponai tarybos nariai, mes turime teisę nuspręsti patys, o kadangi manome, kad gyventojai patys turi mokėti už kiemų valymą, tai tokiu būdu sparčiau išsispręs pinigų iš gyventojų rinkimas.
Kitaip tariant tikis, kad gyventojai, pamatę besikaupiančias šiukšles, patys ateis maldauti, kad leistų kad ir patiems užsimokėti, bet kad būtų švaru ir tvarkinga. Originalus reketo būdas.

Todėl nematau kol kas jokios kitos išeities, kaip registruoti tarybos sprendimo projektą, kuriuo administracijos direktorius būtų įpareigojamas sugrąžinti senąją kiemu valymo tvarka - t.y. vėl valytų kiemus 5 kart per savaitę;

„Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, atsižvelgdama į tai, kad kiemų valymo apimčių ir periodiškumo sumažinimas padidino aplinkos užterštumą, tuo pablogino gyventojų savijautą, pakenkė jų sveikatai, pablogino miesto įvaizdį, be to šį kiemų valymo apimčių ir periodiškumo sumažinimą Klaipėdos m. savivaldybės administracija atliko savavališkai, vienašališkai ir neteisėtai, nusprendžia:
1. Įpareigoti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorių panaikinti ir/ar atšaukti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos sprendimus dėl kiemų teritorijų valymo apimčių ir periodiškumo sumažinimo nuo 5 iki 3 kartų per savaitę;
2. Įpareigoti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorių sugrąžinti kiemų teritorijų valymą 5 kartus per savaitę;
3. Įpareigoti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorių sugrąžinti kiemų teritorijų valymo apimtis, kurios buvo taikomos iki valymo apimčių sumažinimo 2008 04 01 dieną.“

Visą mano parengto miesto tarybos nutarimo projektą su aiškinamuoju raštu galima pažiūrėti čia.

2008-04-02

Turistinių objektų srityje „Memelland‘ą“ grasina pralenkti „Vilenščizn‘a“

Bet Klaipėdą kol kas gelbsti apsimiegoję Vilniaus valdininkai ir drąsūs kaliačiai

Fotografijoje - savavalių statybų Vilniaus krašte lyderis Andrius Kaliačius

Visokie kultūrologai ir kultūristai rypauna, kad Klaipėdoj nėr į ką pažiūrėti turistams, nes neva tai karas viską kas įdomu sunaikino.
Rypautojams, sriūbautojams ir verkšlentojams galiu atsakyti – nusipirkite rankšluosčius, jei nosinės nepadeda (vieną neblogą siūlo e-parduotuvė čia), nusišluostykite ašaras bei snarglius ir pabandykite pažiūrėti į gyvenimą normaliai, ūkiškai, pragmatiškai, t.y. liberaliai.

Juk turistus galima sudominti pasakant ir parašant, kad Klaipėda yra unikali Baltijos jūros pakrantėje tuo, kad mūsų mieste Klaipėdoje :

1. Nėra nė vieno rimto bažnyčios bokšto (Marijos Taikos Karalienės bažnyčios „pieštukas“ nesiskaito, nes jis labai mikrobiškai mažas, o be to nuo kruizinių laivų krantinės jį užstoja Kultūros paveldo departamento palaimintas 12-aukštis gyvenamasis namas;

2. Nė viena senoji bažnyčia neatstatoma, jų vietose veikia restoranai, kitos pasilinksminimo įstaigos, kai kur su neva tai vietinių liuteronų bendruomenių žinia dar ir gyvenamaisiais apartamentais užstatoma.

3. Senos visiems iki tol žinomos ir VISUOSE PLANUOSE PAŽYMĖTOS kapinės užstatomos daugiabučiais.

4. Mieste nebeliko nė vieno aukšto kamino (paskutinius du su žvėrišku pasitenkinimu sunaikino UAB „Bega“ savininkai, pateikdami tai kaip kovą su sovietine praeitimi. Natūralu: su sovietiniais reliktais labiausiai ir kovoja tie patys sovietiniai zamestetiteliai predsiedatielia gorodskovo ispolnitelnovo komiteta, kaip kad vienas iš UAB „Begos“ bendrasavininkų Aloyzas Kuzmarskis.
Atsiprašau, kad negaliu pagarbinti kitų savininkų, nes tuo pačiu būdu, kaip kovojama su sovietiniais reliktais, lygiai taip pat sėkmingai kovojama ir su viešumu – A.Kuzmarskis kruopščiai slepia, kas yra šios įmonės savininkai: „Jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis norėjo atskleisti tik tai, kad įmonė - lietuviško kapitalo“ [N.P.: koks žavus kuklumas].

5. Visos aukštesnės, nei 12 aukštų statybos pradedamos neturint statybos leidimo. Čia nepralenkiamas turistinis objektas – šios praktikos ir teorijos pradininkas aukštybinių pastatų K ir D kompleksas, išdygęs miesto centre prie viešbučio „Klaipėda“ toje vietoje, kurioje turėjo būti automobilių parkavimo vieta miesto centro lankytojams ir svečiams.

6 . Didžiausi objektai ne tik pradedami, bet ir baigiami statyti ir pradedami eksploatuoti absoliučiai nelegaliai: neturint nei patvirtinto detalaus plano, nei suderinto techninio projekto, nei leidimų, nei statybų pripažinimo tinkamomis naudoti akto. Turistiškiausi objektai - UAB „Švyturys-Utenos alus“ sandėlis Šilutės pl. 71, nauja katilinė Liepų g. 68, priklausanti AB „Klaipėdos mediena“, dėl kurios teršiamo oro vis stiprėja gyventojų nepasitenkinimas.
Beje, sužvėrėję gamtosaugininkai neva dėl pernelyg teršiamo oro baigia šią perspektyvią įmonę (2007 m. apyvarta 112 milijonų Lt) nuvaryti į bankrotą, skirdami jai nepakeliamas baudas (pernai – iš viso 375 Lt - tris šimtus septyniasdešimt penkis Lt, 00ct, šiemet tik per 3 paskutinius mėnesius – net 250 Lt - du šimtus penkiasdešimt Lt).
Man, kaip kultūrininkų-kultūristų klano atstovui labai smagu, kad šalia tokių verslo gigantų puikuojasi ir kuklutis bibliotekinis-muziejinis objektėlis – I.Simonaitytės bibliotekos senasis paminklinis korpusas, kuris buvo remontuojamas be restauravimo leidimo ir pradėtas naudoti nepasirašius tinkamo naudoti statinio akto.

7. Kultūros rūmus išparduodame mažomis dalimis, ypač ekstravagantiška tai, kad sugebėjome privatizuoti Žvejų kultūros rūmų tualetus, esančius rūmų viduje.
Ir ateis netrukus diena, kai bilietai bus diferencijuoti taip: vietos parteryje (brangu), vietos balkone (pigu), vietos bet kur, bet su nemokama teise pasinaudoti rūmų tualetu (brangiausi bilietai).

8. Klaipėda yra vienintelis miestas, gal net ir ne tik Lietuvoje, kuris nemokamai dalija sklypus socialiai remtinų sportininkų bendrabučių statybai. Turint omeny dabartinę sklypų kainą, tai tikras miesto pasiaukojimas. Truputį tik neramu, kad gali visiems soc.rūpybiniams sportuotojams neužtekti sklypų, nes žinote kaip šiais laikais skursta sportininkai, ypač žalgiriečiai. Bet gal Klaipėdos rajonas ar Palanga prisidės sklypais prie sportininkų aprūpinimo butais.

9. Na pagaliau pats svarbiausias dalykas, kurį galima parodyti turistams ir kuris pabrėžia Klaipėdos unikalumą – jį geriausiai atskleidžia užrašas ant didelio stendo įvažiuoJant į miestą nuo autostrados, prieš pat Jakų žiedą - „SVEIKI ATVYKĘ Į SAVAVALIŲ STATYBŲ ŠALĮ“.
Reikėtų stendą su tokiu užrašu įrengti ir Kruizinių laivų, bei kituose laivų terminaluose, kurie priima keleivius.

Tiesa, turime ir labai rimtą konkurentą: šioje srityje istorinį Klaipėdos kraštą vejasi kitas istorinis kraštas (‚kresy‘ – berods lenkiškai ‚kraštas‘, ‚pakraštys‘) - Vilniaus kraštas.
Kol kas pagal savavalių statybų apimtis, plotus ir aukščius buvusiai „Vilenščiznai“ dar toli iki buvusio mūsų „Mememlland‘o“. Nors man kaip Klaipėdos miestiečiui truputį neramu, nes vilniečiai turi daugiau įsiteisėjusių teismų sprendimų dėl savavalių statybų griovimo.

O ir kaliačių, kurie tų sprendimų metų metais nevykdo, daugėja. Ir Vilniaus valdininkai „prie tingininio“ – niekaip neranda būdų kaip nugriauti savavales statybas (Vilniaus senamiestis: 1 pavyzdys– stoglangiai , 2 pavyzdys - fasadai).

O tai labai didina savavalių statistiką Vilniaus apskrityje ir mažina Klaipėdos apskrities savavalių statybų rekordus – vidurkius numuša, tokių būdu grasina sumažinti mūsų išskirtinumą ir unikalumą, kas automatiškai sumažins turistų skaičių. Gal reikėtų kokį buldozerių desantą į Vilniaus apylinkes pasiųsti – vieną kitą kaliačių nugriautume ir vėl būtume SAVAVALIŲ STATYBŲ LYDERIS LIETUVOJE IR VISAME BALTIJOS REGIONE:

Buvusio komisaro sūnui pareiga griauti „nelabai rūpi“
(delfi.lt 2008 04 02 2 d. 00:01)

Iki šiol nevykdomas prieš 1,5 metų priimtas teismo sprendimas nugriauti savavališkai pastatytus komisaro sūnaus statinius. Sprendimo vykdymo terminas keletą kartų pratęstas – paskutinį sykį – iki balandžio 1 d., praneša LTV „Panorama“.
Šią gegužę – jau treji metai, kai pareigūnai nustatė savavališkas statybas Vilniaus rajono Svironių kaime. Prieš pusantrų metų teismas jas nugriauti įpareigojo buvusio sostinės policijos vadovo Eriko Kaliačiaus sūnų Andrių, kuriam priklausė sklypas.
Tačiau statybos inspektoriai konstatuoja, kad dalis statinių vis dar nenugriauti.
Gediminas Černiauskas, Vilniaus apskrities teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento vyr. inspektorius, sako, kad A. Kaliačiui nenugriovus statinių ir nesutvarkius teritorijos, teks tai pranešti teismui.
„Jeigu Kaliačius nevykdys teismo nutarčių, teismas gali priimti sprendimą įpareigoti apskritį nugriauti likusius statinius“, – pridūrė jis.
Teismo įpareigotas nugriauti statinius, bet to nepadaręs, A. Kaliačius buvo nekalbus. „Nežinau... nelabai rūpi man“, – ištarė jis „Panoramai“.
Tuo metu Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, pasak jos vadovės, aiškinsis, ar Vilniaus apskrities pareigūnai viską padarė, kad griovimas nebūtų vilkinamas.
Buvusiam Vilniaus policijos vadovui E. Kaliačiui prieš keletą metų teko trauktis iš posto išaiškėjus, kad nelegalius statinius rentė policijos areštinėje laikyti asmenys.
Jo sūnui Andriui Vilniaus rajono apylinkės teismas savavališkų statinių nugriovimo terminą buvo pratęsęs kelis kartus, paskutinį sykį – iki šios dienos.

Po 20 metų: Seimo nariai uždraudė filmuoti viešus komisijų posėdžius

Tačiau R.Baškytės ir A.Stancikienės sąjungininkų gretos vis tiek auga

Seimo nariai uždraudė filmuoti viešus komisijos posėdžius, nes „ta medžiaga gali būti panaudota kaip spaudimas per rinkimų kampanijas“, tačiau net trys valstybės tarnautojai stojo ne verslininkų-pelnagaudžių, o visuomenės pusėn.

Perskaičiau ir nepatikėjau. 2008 metais? Negali būti.
Dar kartą perskaičiau . Ir dar kartą.
Siūlau ir Jums perskaityti šią naująją Aleksandro Diuma romano „Po 20 metų“ versiją - pateikiu sutrumpintą A.Verygos 2008-04-01 straipsnį www bernardinuose („Tendencingi sprendimai“) apie alkoholio reklamos grupės darbą.

Šiuo atveju praleidžiu straipsnio dalis apie alkoholio reklamą. Tai, aišku, labai svarbu, bet šį kartą siūlau susikoncentruoti į du kitus dalykus – viešumą ir valstybės tarnautojus-kamikadzes:

1. Nuo paskutinių draudimų įrašinėti ir filmuoti viešus posėdžius ar renginius mano atmintyje praėjo 20 metų. Paskutinis į atmintį įstrigęs toks draudimas -LKP CK pastate A.M.Brazauskas auklėja grupę „inteliūgentų“ (B.Genzelį, M.Martinaitį, G.Jucį, V.Niunką, etc, kurie drįso 1985 (ar 86?) pasirašyti skundą į Maskvą, į TSKP CK kad Lietuvos kompartija leidžia griauti paminklus - niokoti Kernavės piliakalnio prieigas ariant, be archeologinių tyrimų rekonstruoti Pilies gatvę, nugriauti dalį autentiškos Vilniaus gynybinės sienos prie Bastėjos tam, kad pastatytų pusiau požeminę siurblinę ir t.t. ).

Beje, A.M.Brazauskas bandė kalbėti pakeltu auklėjančiu balsu, tai B.Genzelis neleido, puolė taip pat pakeltu balsu. Tada AMB išraudo, bet toną nuleido. Buvau apakęs - kaip drįso B.Genzelis taip įžūliai šokti prieš valdžią, tuoj jam kažkas baisaus bus. Mano a.a. mama kai grįžęs namo jai papasakojau, pasakė – nelįsk, nes Genzelį išmes iš LKP , o mane – iš VU. B.Genzelio , kaip matoma dabar vis dėlto neišmetė, nes ... nepraėjus ir 20 metų, pats išėjo. Mane vis dėl to išmetė LKP, bet jau kitu pavadinimu – susispendavęs A.Zuoko partijos (LICS) veikėjas - liberalcentristas , buvęs Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius atleido mane iš to paties departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigų už verslininkų -restauratorių pelno sumažinimą, nes esą rangovas UAB „Pamario restauratorius“ patyrė neigiamų pasekmių ir finansinių nuostolių; tuo būsu neva diskreditavau valstybės tarnybą ir kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimą.

Taigi 1985 (6?) metais LKP Centro komiteto posėdžių salėje (ten, kur dabar Vyriausybės rūmai) apie jokius filmavimus ar audio įrašus negalėjo būti jokios kalbos. Įdomu tai, kad vienas iš dalyvių Vladas Niunka slapčia įsinešė į tą posėdį kažkokį itin „kietą“ tiems laikams užsienietišką diktofoną ir bandė iš po stalo slapčia įrašinėti. Deja, nors baterijos buvo naujos, aparatas iš anksto išbandytas ir prietaisas veikė, tačiau garsas buvo girdėti tik keletą sekundžių, o po to paslaptingas ošimas, kažkodėl primenantis „priešiškų radijo stočių trukdymus.
Nusprendėme, kad buvo įjungti kažkokie specialūs trukdymo dažniai.

Praėjus 20 metų, europinė Lietuvos civilizacija išrado efektyvesniu kovos su visuomenės smalsumu aparatus. Šį kartą buvo „įjungti“ ne ką menkesni , dar modernesni trukdymo prietaisai – Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas, kiti seimo nariai. (Įdomumo dėlei: Virginijus Domarkas, 1960 m. gimimo, mokytojas, po to 1986-1989 m. buvo Kretingos rajono „Jaunosios gvardijos" kolūkio pirmininko pavaduotojas, po to - mokyklos direktorius, sugebėjo pereiti turbūt beveik visas partijas nuo Liberalų iki Darbo partijos.)

Tikiuosi ir labai linkiu šiems pseudo-seimo-nariams , kad per artimiausius rinkimus rinkėjai „atjungs“ šiems trukdymo prietaisams „maitinimo ar maitinimosi“ šaltinius.

2. Antras dalykas, į kurį norėjau atkreipti dėmesį - ir kodėl tikiu, kad rinkėjai „atjungs“ šiuos prietaisus, tai kad nors dalis valstybės tarnautojų buvo su verslininkais-pelnagaudžiais (čia tie, kurie daro biznį bet kokia kaina) visgi mažiausiai net trys valstybės tarnautojai stojo visuomenės pusėn. Linkiu jiems sėkmės, nes tai rodo, kad R.Baškytės ir A.Stancikienės sąjungininkų gretos auga, nežiūrint į visų pelnagaudžių investicijas į „trukdymo“ prietaisus - pseudo-seimo-narius.

Taigi, sutrumpintas straipsnis:

Aurelijus Veryga: Tendencingi sprendimai

2008-04-01 http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/76586

Pastarosiomis dienomis spaudoje pasirodė skurdžių žinučių apie Seimo valdybos sudarytos darbo grupės sprendimą siūlyti Seimui gražinti silpnųjų alkoholinių gėrimų reklamą į televiziją ir radiją. Todėl nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos manymu, visuomenei būtina žinoti, kas darbo grupėje vyko iš tikrųjų.
Pats grupės sudarymas labai aiškiai parodė, kieno interesams bus atstovaujama. Nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų neleisti alkoholio pramonės atstovams formuoti alkoholio kontrolės politikos, Seimo valdyba pasistengė, kad į darbo grupę būtų įtrauktas nemažas būrys verslo, susijusio su alkoholio pramone, atstovų.
Nevyriausybinėms organizacijoms teko atskirai kreiptis į Seimo pirmininką, kad į darbo grupę patektų ir visuomenės interesams atstovaujančios organizacijos. Kad tos organizacijos neturėtų pakankamo balsų skaičiaus ir kad būtų galima priimti reikiamus sprendimus, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V. Domarkas į darbo grupę įtraukė ir dvi savo patarėjas. Jos balsavo taip, kaip ir komiteto pirmininkas, kuris, būdamas darbo grupės vadovu, balsams pasiskirsčius tolygiai, ir taip būtų turėjęs du balsus. Vadinasi, Seimo valdyba apdairiai pasirūpino taip suformuoti darbo grupę, kad joje alkoholio verslo atstovų bei verslo interesus ginančių Seimo narių persvara jau buvo nulemta dar grupei nepradėjus darbo.
Kuriant darbo grupę pagrindinis jai keliamas uždavinys buvo išspręsti kilusią painiavą dėl alkoholinių gėrimų logotipų, matomų per sporto varžybas. Tačiau tikrasis interesas paaiškėjo jau per pirmuosius posėdžius, kai alkoholio gamintojai, pritariant Seimo nariams – Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui bei Algimantui Salamakinui, drąsiai pažėrė siūlymų gražinti silpnų alkoholinių gėrimų reklamą dienos metu, už tai mainais skiriant 10 proc. reklamos pajamų socialinei reklamai. Nors į klausimą, kuo remiantis apskaičiuoti tie 10 procentų ir kaip jie gali neutralizuoti 100 proc. reklamos per televiziją, nesugebėjo atsakyti nei tuos siūlymus teikę alkoholio gamintojų atstovai, nei juos gynusi Ūkio ministerijos atstovė. Posėdžio metu buvo pareikšta, kad alkoholinių gėrimų reklamos apribojimas sukūrė nepatogumų alkoholio gamintojams ir reklamos transliuotojams, todėl derėtų duoti bent pereinamąjį laikotarpį įsigalioti reklamos apribojimams. Daugumai darbo grupės narių, tarp jų ir pirmininkui V. Domarkui nerūpėjo visuomenės atstovų pastabos, kad darbo grupė Seime turėtų labiau rūpintis ne dėl alkoholio verslo patiriamų nuostolių nutraukus alkoholio reklamą, bet dėl nuostolių, kurie daromi visuomenei propaguojant alkoholį.
...
Šioje darbo grupėje bene pagrindiniu oratoriumi tapo Saulius Galdauskas, atstovaujantis alaus gamintojams. Jis dar kartą viešai pareiškė, kad alkoholio reklama neskatina jo vartojimo.
Gamintojų pastangas suprasti galima, tačiau kaip paaiškinti tai, kad alkoholio gamintojų interesams akivaizdžiai atstovavo tiek Seimo narys Eligijus Masiulis, tiek vėliau jo atsiųstas patikėtinis Gintaras Steponavičius, LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis, Ūkio ministerijos sekretorė Alina Mačiulytė ir kt.
... Po tokio balsavimo grupės nariai, atstovaujantys visuomenės interesams, atsisakė dalyvauti tolesnėse diskusijose ir liko tik stebėtojais bei parengė savo atskirą nuomonę. Paskutiniame posėdyje vėl buvo balsuojama, ir, žinoma, balsų dauguma grupės buvo nuspręsta neteikti Seimo valdybai dviejų siūlymų (t. y. atmesti dalies grupės narių atskirą nuomonę) ir siūlyti tik tas pataisas, kurios grąžintų alkoholio reklamą.


Matyt, puikiai žinodami darbo rezultatus ir baigtį, grupės nariai, tarp jų ir pirmininkas V. Domarkas uždraudė nevyriausybinėms organizacijoms filmuoti posėdžius (kurie buvo vieši), nes, pasak V. Domarko, „ta medžiaga gali būti panaudota kaip spaudimas per rinkimų kampanijas.“ Tai suprantama, nes žmones, mačiusius, kaip „dirba“ Seimo nariai, būtų sunku įtikinti, jog jie atėjo į Seimą atstovauti ne alkoholio gamintojų interesams.
...
Darbo grupės nariai, nesutikę su grupės sprendimu, savo siūlymus pateikė Seimo pirmininkui ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui. Atskirą nuomonę parengė ir pasirašė Seimo narys Antanas Matulas, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovas Romualdas Žekas, Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Seimo Teisės departamento atstovas Girius Ivoška, Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas, Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, Vysk. M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio tarybos narys Vytautas Turčinavičius ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.

D.Elertas ir R.Adomavičius - ne kontrabandininkai ir turi labai daug draugų

Vakar paskelbtas "bajeris" kai kuriems mano pažįstamiems pasirodė toks tikroviškas, kad kai kas labai rimtai ieškojo būdų gelbėti istorikus, užlėkusius su anodijaus kontrabanda: skambino , siūlė steigti gelbėjimo komitetą, aiškino, kad akivaizdu, kad nedori statybų verslininkai pakišo alternatyvinius paminklosaugininkus.
Dalis žmonių atėjo net ir į TS būstinę siūlydami pagalbą paminklosaugininkams - "kontrabandininkams".
Labai atsiprašau visų, kurie puolė gelbėti D.Elerto ir R.Adomavičiaus. Ir dar kaip tyčia dar kaip koks sadistas sudramatinau pavadinimus ir išsiunčiau papildomai elektroniniais laiškais.

Bet iš kitos pusės šis įvykis parodė ir labai svarbų dalyką: Dainiau ir Romaldai, pasirodo Jūs turite labai daug draugų ir sąjungininkų.

Beje, anodijaus vartojimą postsovietinėje literatūroje pirmas ir kol kas vienintelis išsamiai ištyrė ir dalį medžiagos paskelbė žinomas Afganistano karo veteranas Zigmas Stankus savo pirmojoje knygoje "Kaip tampama albinosais" (visą knygą galima atsisiųsti iš čia).
Paties Zigmo teigimu anodijaus, kaip tarpukario svaiginamosios kontrabandinės medžiagos vartojimas labai lengvai iš Tauragės, kaip pasienio su Vokietija krašto, persikėlė po karo ir į Klaipėdą.
Zigmas sakė, kad iš tikrųjų pagirios nuo anodijaus visdėlto būna labai sunkios ir kvapas nuo vartojusio šį lakų eterį sklinda labai toli.
Visa kita kas
aprašyta čia , ar paskelbta alfoje.lt, "Klaipėda.15 minučių" ir ve.lt atitinka tikrovę, bent jau pagal Z.Stankaus knygą ir jo autentiškus pasakojimus apie jo paties patirtį.
Susidaro įspūdis, kai kai kurie leidiniai ir www šį pranešimą priėmė už gryną pinigą, pvz. vakarozinios.lt ir balsas.lt (matyt todėl, kad patys perspausdino iš kitų leidinių, kuriems jis buvo sisunčiamas su atitinkama žyma).
Tačiau ir čia nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą: vien ko vertas patikėjusio šia žinia žmogaus komentaras, kurį pateikiu žemiau. Ir dar - vargstančius mokytojus DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis remia du trečdaliai gyventojų, tai manau tas pats ir su kultūrininkais -muziejininkais:

Pamąstymui 2008-04-01 18:21:23 (http://www.balsas.lt/naujiena/189361):
Reikėtų Vyriausybei daryti išvadas. Muziejininkų atlyginimai žemiau bet kokios kritikos. Ir pagąsdinti jie neturi kuo - muziejus ne mokykla, ne sveikatos įstaiga, netgi ne policijos ar gaisrininkų institucijos.... Muziejininkai priversti ieškotis papildomų pajamų, nestebina, kad ir tokiu keliu. O gali būti prasčiau, kai pradės eksponatus pardavinėti antikvariatams... Koks požiūris į kultūros institucijas, toks ir nelauktas rezultatas. Laukime toliau.

2008-04-01

Alternatyvios paminklosaugos komisijos veikėją sulaikė Klaipėdos policija


Visuomeniniu paveldo sergėtoju prisistatinėjęs D.Elertas sulaikytas su kontrabanda

2008-04-01 09:01
Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/c66691

Ankstų antradienio rytą policininkai Klaipėdoje Danės upėje ties Biržos tiltu sulaikė neleistinoje vietoje besišvartuojantį medinį laivą.
Jie buvo labai nustebinti, kad tai – niekur neregistruota Lietuvos jūrų muziejuje pastatyta istorinė motorinė valtis – dorė. Įtartini pasirodė ir ją švartavę vyrai, patikrinus dokumentus, paaiškėjo, kad tai – Jūrų muziejaus istorikai Dainius Elertas ir Romaldas Adomavičius.
Nuotraukose; pirmoje - D.Elertas su anodijaus konteineriu policijos komisariato Jūros g. 1 kieme ; antroje - po kepurės snapeliu savo veidą bando paslėpti R.Adomavičius.

Valties dugne, po brezentu buvo paslėptos didelės tašės, pilnos neaiškios kilmės ir paskirties buteliukų, primenančių vaistų pakuotes. Patikrinus paaiškėjo, kad tai – anodija, jau seniai pamirštas kontrabandinis produktas, kurį iš Rusijos ir Latvijos populiaru buvo gabenti nuo XIX a. pabaigos iki praeito šimtmečio šešto dešimtmečio.
Kadangi nei D.Elertas, nei R.Adomavičius neturėjo jokių įsigijimo dokumentų, jie buvo sulaikyti 3 valandoms. Apklausos metu jie prisipažino, kad anodiją iš Latvijos gabeno tikėdamiesi pelningai ją perparduoti Klaipėdoje, nes, pasirodo, ši psichotropinė priemonė, specialistų vadinama eteriu, labai populiari uostamiestyje.
Pasak Dainiaus Elerto, ją, užlašinę ant cukraus gali kvėpuoti net moterys ir vaikai. O tikri vyrai skiedžia eteriu spiritą arba kvėpuoja jo garais senoviniu būdu – įpylę į antpirštį. „Tai tikrai švarus svaigalas, – teigė D. Elertas. – Nuo jo nebūna pagirių, neskauda galvos, o kas svarbiausia – reikia labai mažo kiekio.“
Paklausti, kodėl žinomi muziejininkai griebėsi kontrabandos, jie teisinosi mažais atlyginimais, skundėsi nežiną kaip kultūrininkams prisidurti prie atlyginimo.