2009-09-30

Prabangiais automobiliais naikina pasitikėjimą

Ryčio Daukanto karikatūrų blogas - 'Seimūnai - išlaidūnai', publikuojama autoriui leidus.

N.P.: Prasidėjus krizei valdžia turėjo pademonstruoti solidarumą su piliečiais, bet nepademonstravo, tuo eilinį kartą nuvildama rinkėjus. Ačiū Dievui, atsirado I.Degutienė, kuri elgiasi priešingai ir nusipelno mano ir tikiuosi kitų žmonių simpatijų. Apie visa tai labai gerai rašo K.Petrauskis – pasirašyčiau po kiekvienu jo žodžiu:

K.Petrauskis. Padorumo krizė

Kęstutis Petrauskis, „Valstiečių laikraštis"; delfi.lt 2009 rugsėjo mėn. 30 d. 09:44

Ar jau tikrai pasiekėme dugną? Ekonominio nuosmukio greičiausiai taip, nes lėkimas pagreičiu į bedugnę baigėsi, matyti net nemažai atsigavimo ženklų.

Tiesa, sunkmetis dar tęsis dėl kelių priežasčių. Verslo pelnai, jei tokie bus, menkės, mažiau bus sumokama mokesčių. Nebus pelnų, nebus ir investicijų, vadinasi, nedarbas nemažės. Valstybės biudžetas bus surenkamas sunkiai, valdžiai reikia gerokai karpyti jo išlaidas.

Tokioje situacijoje, atrodytų, politikams nėra kito kelio, kaip parodyti pavyzdį, kalbėtis su rinkėjais, mėginti įtikinti, kad visiems solidariai būtina įveikti sunkumus.

Tačiau šiandien viešajame gyvenime matome priešingą vaizdą. Ne vienas Lietuvos pilietis pastaruoju metu tikriausiai sau uždavė klausimą: ar jau pasiekėme politinio cinizmo, arogancijos, melo dugną? Apie principingumą, elementarų žmogišką padorumą stebint Lietuvos valdžiažmogių elgesį kol kas negali būti nė kalbos. Čia dugno dar nematyti.

Kai Seimas rengiasi nuo vos 800 litų siekiančios pensijos nurėžti 50 litų, mažinti kitas socialines išmokas, Seimo narė Dalia Teišerskytė save paskelbia „nacionaline vertybe", kuri gali važiuoti tik prabangiu automobiliu, už kurio nuomą mokesčių mokėtojai kas mėnesį sumoka 2,5 tūkst. litų.

Apie kokią valdžiažmogių etiką galima kalbėti, jei Seimo narių etikos sergėtojas Algimantas Salamakinas, važinėdamas per 100 tūkstančių kainuojančiu „Lexus" automobiliu, išvedžioja, kad jam „mašinos markė nesvarbi"?

Dar Seimo narių patogumui yra garažas, zuja 80 automobilių, 60 vairuotojų, ir visa tai per metus kainuoja 600 tūkstančių litų. Parlamentarai „nuomojasi" biurus iš giminaičių, fiktyviai įdarbina patarėjais žmonas, tėvus, brolius, pašaliečius, kurie ima ir pasipiktina, kad yra įdarbinti, bet pinigų negauna.

Dar tik prasidėjus ūkio krizei valdžia turėjo pademonstruoti solidarumą su sunkmetį išgyvenančiais piliečiais. Išėjo kaip visada: diržai buvo suveržti tautai, bet valdžia solidarumo neparodė. Tiesa, po skandalų, kritikos, atskleidus, kaip parlamentarams, ministrams, jų pavaduotojams ir patarėjams didėjo atlyginimai, jie per kelis kartus buvo sumažinti. Tik kas dabar tai prisimins?

Visi skandalai kyla dėl to, kad sistema buvo sukurta siekiant apgauti rinkėjus. Eilinio Seimo nario, net ministro atlyginimas nėra didelis. Kad nepiktintų žmonių, buvo nuspręsta dalį jo užmaskuoti priedais: reprezentacijai, parlamentinei veiklai. Tokia sistema paskatino didžiąją dalį politikų suktis taip, kad tie priedai iki paskutinio lito būtų išnaudojami. Skandalai buvo užprogramuoti.

Tiesa, yra gerų ženklų, kad sveiko proto valdžioje dar šiek tiek liko. Tolesnis toks žmonių kiršinimas, jų nuomonės ignoravimas, kai laukia socialinių išmokų mažinimas, „Sodros" įmokų didinimas, biudžeto išlaidų karpymas, reikštų politinę savižudybę. „Ne pinigai yra esmė, o mūsų požiūris į sunkmetį. Jeigu mes solidarizuojamės su visa visuomene, jeigu visiems yra kažkas mažinama – ar vaiko pinigai, ar socialinės išmokos, ar pensijos, mes lygiai taip pat turime susimažinti išlaidas, kurios buvo didelės, nors pamažu mažinamos", – šie Seimo pirmininkės Irenos Degutienės žodžiai parodo, kad ne visi politikai yra praradę sveiką nuovoką.

Dar nespėjusi, kaip sakoma, dorai apšilti kojų, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad ji 3 milijonais sumažins prezidentūros išlaidas. Ir pradės taupyti nuo reprezentacijai, kelionėms, tarnybiniams automobiliams leidžiamų lėšų. Gal suma nėra labai didelė, ji neišspręs biudžeto problemų, tačiau principas pagirtinas: ką nors ragindamas gyventi pagal kišenę, pirmiausia turi taip elgtis pats.

Ar galėjo dar metų pradžioje panašiai pasielgti Seimas, Vyriausybė, ministerijos, dešimtys kitų valstybinių institucijų? Galėjo, bet nesielgė. Priešingai, aistringai būtinybę mažinti pensijas argumentuojantis socialinių reikalų ir darbo ministras su tokia pat aistra dalija tūkstantinius priedus savo patarėjams, padėjėjams. „Už krūvį".

Ministrai tuo tarpu rimtais veidais svarsto, ar 6 tūkstančių litų alga „ant popieriaus" valstybinės įmonės vadovui ne per didelė. Įsivaizduokime, pavyzdžiui, Rytų skirstomųjų tinklų įmonės, kurioje dirba keli tūkstančiai darbuotojų, kurios lėšų apyvarta milijardinė, vadovą dirbantį už tokią algą. Juk tokį pat atlygį gauna koks nors rupulevičius, trindamas patarėjo kėdę.

Beje, ar po skandalingos Astos Baukutės ir jos vyro Kęstučio Rupulevičiaus istorijos kas nors iš valstybės vadovų įvertino ministro Gedimino Kazlausko, dvi savaites dengusio skandalingą savo patarėją, elgesį? O kas įvertins G.Kazlausko medžiokles, pirteles su „prisikėlėliais", miškininkų atleidinėjimą, siekiant susodinti „savus"? Paaiškėjus, kad G.Kazlauskas moka tūkstantinius priedus savo patarėjams ir padėjėjams, į kritiką ministras arogantiškai iškošė: „Moku tiek, kiek reikia."

Kol tokie reiškiniai bus toleruojami, apie principingumą, padorumą Lietuvos politiniame gyvenime nebus įmanoma kalbėti.

Miestiečių krantinėmis naudojasi nesąžiningi verslininkai

Fotografijoje  - istoriniai laivai Pilies uostelį puošė per didžiąją regatą - čia lankėsi 1000 ekspedicija ‚Bėki, laivuži, maružėlėmis', kurioje dalyvavo visi 5 Lietuvos kurėnai ir 3 venterinės valtys.

N.P.: krantinės – miesto, jų remontas – iš mokesčių mokėtojų pinigų, o visą naudą sugaudo nesąžiningi verslininkai. Tuo tarpu viešas interesas yra pamirštas, todėl miesto centre nėra istorinių laivų, nes viską nugali privatūs interesai. Bet tai  - laikina:

Istoriniams laivams - benamių dalia

Dalia BIKAUSKAITĖ VE 2009 09 25 d.

Klaipėdos centro vis dar nepuošia istoriniai laivai. Krantinė jiems skirta miesto Tarybos sprendimu dar 2005-aisiais, tačiau iki šiol nieko nevyksta. Miesto Tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija kitą savaitę ketina šaukti posėdį ir aptarti šią problemą iš esmės.

Negauna krantinės

"Kas iš to, kad miesto Taryba yra priėmusi sprendimą skirti krantinę Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, prie kurios būtų švartuojami istoriniai laivai. Pilies uostelio teritorijoje AB "Klaipėdos laivų remontas" yra galingesnė už miesto Tarybą. Krantinė tik formaliai skirta muziejui, o realiai prie jos stovi privatūs laivai, iš kurių savininkų minėta bendrovė ima pinigus. Aš daug kartų kėliau klausimą, ar miestas turi savigarbos, tačiau niekas nenori manęs girdėti", - sakė miesto Tarybos narys, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, kuriam turėtų būti perduota minėta 100 m ilgio krantinė, direktorius Jonas Genys neneigia, kad krantinės perdavimo muziejui procedūra iki galo taip ir neatlikta.

Lietuvos jūrų muziejaus vyr. muziejininkas istorikas Romaldas Adomavičius sako, jog visą laiką manyta, kad kai Pilies uostelis po rekonstrukcijos sulauks valstybinės komisijos palaiminimo, žadėta krantinė atiteks muziejui.

"Dabar, kai iškilo problema dėl mažųjų laivelių, kai jie tvirtai atsistojo prie tos krantinės, nežinau, kas bus toliau", - sakė R. Adomavičius.

"Tokiam miestui kaip Klaipėda privalu turėti gyvą istorinių laivų ekspoziciją", - teigia Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Pasak jos, Lietuvos jūrų muziejus prie šios krantinės ketina laikyti du laivus. Ir ne todėl, kad neturėtų kur jų laikyti, bet todėl, kad dabar jie nėra prieinami plačiajai visuomenei. Muziejininkai suinteresuoti, kad juos matytų kuo daugiau žmonių, ir ne tik vasaros sezono metu. Be to, O. Žalienės manymu, yra ir privačių laivų, kurie pretenduotų į istorinius.

Istoriniai laivai Pilies uostelį puošė per didžiąją regatą - čia lankėsi Tūkstantmečio ekspedicija "Bėki, laivuži, maružėlėmis", kurioje dalyvavo visi penki Lietuvos kurėnai ir trys venterinės valtys.

Kurie yra istoriniai?

N. Puteikio įsitikinimu, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus turėtų nusistatyti, kokius būtent laivus jis priims ir už jų stovėjimą ims tik simbolinį mokestį. Bet kuriuo atveju, jo manymu, apie tai reikia viešai diskutuoti.

Tuo metu J. Genys mano, kad laivų istoriškumą galėtų vertinti patariamoji Kultūros paveldo departamento komisija.

R. Adomavičius sako, kad specialistai per pusdienį nuspręstų, kokie būtent laivai turi būti švartuojami prie istorinės krantinės, nes jų Klaipėdoje yra tik vienetai. Anot pokalbininko, 2002 m. buvo priimta Barselonos chartija, kuria vadovaujantis nustatoma, kas yra istorinis laivas.

"Bet kurį laivą galima pavadinti istoriniu ar tradiciniu, jeigu jis atspindi kokio nors laikmečio ar regiono tradicijas. Tačiau dar turi būti atsižvelgta į tam tikrus reikalavimus tokiems laivams, pavyzdžiui, jeigu tai yra kopija, turi būti išlaikytas maksimalus autentiškumas ir taip toliau", - pasakojo R. Adomavičius.

Yra manančiųjų, kad krantinę šalia piliavietės galėtų labai papuošti Klaipėdos universiteto burlaivis "Brabander". Tačiau jis, nors yra labai įspūdingas laivas, į istorinių laivų kategoriją nepatenka, nes jam tik 30 metų. Pasak laivo kapitono Valdemaro Vizbaro, laivai gali pretenduoti į jūrinio paveldo statusą tik po 45 metų. Anot jo, tarp Klaipėdoje viešėjusių didžiųjų pasaulio burlaivių regatos "The Tall Ships' Races" dalyvių buvo tik vienas kitas istorinis burlaivis. Tokių laivų pasaulyje nėra daug. Beje, "Brabander" Pilies užutėkyje stovėti negalėtų ir dėl savo grimzlės.

"Brabander" stovi prie kruizinių laivų krantinės vidinės pusės. V. Vizbaro teigimu, ten laivui saugu, tačiau prie jo negali laisvai prieiti žmonės, nes kruizinių laivų krantinės operatorė AB "Klaipėdos laivų remontas" sugriežtino apsaugą ir apsaugininkai jų neįleidžia.

V. Vizbaras norėtų, kad "Brabander" stovėtų prie krantinės Danės upėje, ten, kur dabar švartuojami AB "Smiltynės perkėla" keltai.

"Kai mes nuplaukiame į kitą šalį, mūsų laivas visada statomas miesto centre, pavyzdžiui, Gdanske, Liepojoje, ten, kur didžiausi žmonių srautai", - sakė vienintelio Lietuvoje dar plaukiojančio klasikinio burlaivio kapitonas.

"Arka" - istorinis ar ne?

N. Puteikis tvirtina, kad šiuo metu Klaipėdos uoste tėra vienintelė istorinio laivo kopija. Tai - pramoginis laivas "Arka".

"Ši kopija yra vienintelė, daugiau tokių laivų pasaulyje nėra pastatyta. Tokio tipo laivus (vadinamus "kogg" tipo) Baltijos jūroje naudojo Hanzos pirkliai XIV-XV amžiuose. Tokie laivai atplaukdavo ir į Klaipėdą", - rašoma šią savaitę N. Puteikio išplatintame pranešime.

Tačiau nuomonės dėl šio laivo istorinės vertės skiriasi. O. Žalienės manymu, "Arka" nėra tiksli istorinio laivo kopija. Pasak J. Genio, jis yra sumažinta normalaus kogo kopija. Muziejaus direktoriaus teigimu, Gdanske stovinti kogo kopija yra kur kas didesnė istorinė vertybė. Anot jo, sumažinta kopija turėtų būti kitaip vadinama, pavyzdžiui - improvizacija kogo tema. R. Adomavičius mano, kad "Arka" yra suvenyras, gražus kogo modeliukas, kuriame yra mažai autentikos.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko manymu, laivas "Arka" labiau pretenduotų į istorinius, nei į komercinius pramoginius laivus. Anot jo, tai - pagal tam tikrus standartus padaryta kogo replika, tik šiek tiek romantizuota.

Kino filmui apie garsųjį Baltijos jūrų plėšiką Klausą Štiortenbekerį statytos XV-XVI a. karavelės kopija, esanti Juodkrantėje, J. Geniui atrodo esanti tikroviškesnė. Tačiau jis mano, kad jeigu "Arkos" savininkas organizuotų pasakojimus laive apie to laikmečio kogus, "Arka" galėtų stovėti ir prie istorinių laivų krantinės.

Šiuo metu "Arka" laikinai laikoma prie piliavietės užutėkio krantinių ir neturi nuolatinės vietos. Šiam laivui sudėtinga saugiai priimti keleivius, nes jie gali išlipti ar įlipti tik per bortą.

Analizuos

Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Benediktas Petrauskas sako, kad istorinių laivų krantinių problemą būtina nagrinėti plačiau. Mat yra tokių istorinių laivų, kurie jau nebeplaukioja, yra ir ant kranto iškeltų laivų, tad reikėtų pagalvoti, kur juos laikyti ir eksponuoti. Taigi komisijos nariui N. Puteikiui pasiūlius, šis klausimas bus analizuojamas iš esmės.

J. Genys įsivaizduoja, kad prie istorinės krantinės turėtų stovėti Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas ir dorė, "Budžio" klubo jachta "Peer Gynt", galbūt ir šimtametis laivas "Olga", jeigu neužimtų visos krantinės. Pirmenybė, jo manymu, turėtų būti teikiama turintiems istorinio laivo statusą ir įtrauktiems į registrą.

2009-09-24

Ar bus aplinkos ministro atstatydinimas ir seimo narės apkalta?

Fotografijoje  - nuotraukoje matyti, kaip žmogus, panašus Seimo narės Astos Baukutės vyro Kęstučio Rupulevičiaus sūnų Tautrimą Rupulevičių, ima pinigus iš bankomato. Šaltinių teigimu, nuotrauka daryta būtent tada, kai pinigai paimti iš neva fiktyviai Seimo narės padėjėju įdarbinto Jono Stasiukyno sąskaitos.

N.P.: Žemiau aprašomos istorijos gali baigtis ne tik ministro atstatydinimu, bet ir seimo narės A.Baukutės apkalta. O tai būtų labai nebloga proga sugražinti žmonėms bent lašą pasitikėjimo seimu ir partijomis, svarbu, kad piliečiai ir žiniasklaida nemažintų spaudimo politikams ištirti šią nešvarią istoriją iki galo ir kad tarp politikų atsirastų ryžtingų žmonių. Neslėpsiu, to tikiuosi iš naujosios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės:

Aplinkos ministras galėjo savo susikompromitavusį patarėją K.Rupulevičių atleisti iškart. Bet ministras, aiškindamas priešingai, klaidina žmones, - apie žr. pateikiamoje delfi.lt publikacijoje. Tokiu būdu ministras siekia suorganizuoti seimo narės Astos Baukutės vyro K.Rupulevičiui, kuris galimai išgėręs nuvertė šviesoforo stulpą ir pabėgo, tėvystės atostogas. Ir panašu, kad jau suorganizavo, nes išleidęs į tokias atostogas ministras jau gali jį ir atleisti – tėvystės išmoką bet kokiu atveju mokės bankrutuojanti SODRa.

Ministro patarėjas yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, o tai reiškia, kad ministras gali patarėju paskirti bet ką be jokio konkurso ir lygiai taip pat be jokių ceremonijų jį atleisti.

Užtenka ministrui pasiūlyti savo patarėjui pasitraukti iš pareigų, nes jis juo nebepasitiki. Jei tas nerašo prašymo dėl atleidimo, ministras gali pasirašyti įsakymą, kad atleidžia savo tokį pavaldinį dėl nepasitikėjimo (daugiau jokių motyvų nurodyti nereikia) – tam yra specialus Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis. Tokią procedūrą ministras gali atlikti per keliolika minučių  - tiek kiek ministerijos teisės skyriui truktų parengti standartinį įsakymo projektą tokiam atvejui (Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. „Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų" : 1. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai: ... 7) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ... praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ...pasitikėjimą).

Valstybės tarnautoją, kuris pareigas užėmė konkurso būdu, tokia atleidimo tvarka iš darbo atleisti negalima – reikia svaraus pagrindo.

Taigi aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas bando mus visus apvynioti aplink pirštą.

Maža to, greičiausiai K. Rupulevičiaus aprūpinimas visų sąskaitą tėvystės išmoka dar vyksta ir pažeidžiant įstatymą. Nes LR Darbo kodekso 180 straipsnio 2 dalis sako: "Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 dienų." Žemiau pateikiamame straipsnyje rašoma, kad prašymą tėvystės atostogoms gauti K. Rupulevičius įteikė antradienį (09.22). Tad tėvystės atostogų pagal LR Darbo kodeksą jis gali išeiti tik nuo spalio 6 d. Jeigu ministras K.Rupulevičių išleido nuo ankstesnės dienos nei nuo spalio 6 d., tai tada pažeidė LR Darbo kodeksą.

Nuojauta man šnibžda, kad jei paaiškės, kad K.Rupulevičiaus sūnus išiminėjo iš bankomato A.Baukutės patarėjo pinigus be jo sutikimo, tai reikštų, kad A.Baukutė pasisavindavo svetimą algą, o tai reiškia baudžiamą bylą ir automatiškai apkaltą seimo narei.

Išėjo „tėvystės" atostogų

...aplinkos ministro patarėjas K. Rupulevičius, atsisakęs išeiti iš darbo savo noru, antradienį vakare parašė prašymą išleisti jį tėvystės atostogų. Tad dar beveik metus jis galės iš „Sodros" gauti 85 procentus ministro patarėjo algos. Trečiadienį ministras Gediminas Kazlauskas prašymą patenkino. Pasak ministro, tai padaryti jį privertė įstatymai - nepatenkinti tokio prašymo jis neturėjęs teisės.

Pateikus tokį prašymą, ministras jau nebegalėjo K. Rupulevičiaus atleisti – galimybė atsikratyti susikompromitavusiu patarėju buvo praleista. „Pastarųjų dienų K. Rupulevičiaus elgesys akivaizdžiai parodė, kad tokiam žmogui ne vieta valstybės tarnyboje. Neleistinas elgesys. Neturiu komentarų, - trečiadienį paaiškėjus, kad patarėjas melavo per apklausą, sakė G. Kazlauskas. - Jei to pareiškimo nebūtų buvę, be abejonių, jis būtų atleistas, po to, kas paaiškėjo šiandien. Galiu tik apgailestauti".

Paklaustas, ar nereikėjo paskubėti ir atleisti K. Rupulevičių, kol jis nesugalvojo, kaip išsisukti, ministras atsakė: „Dabar galima spėlioti, kas būtų, jeigu būtų... Yra žmonių, kurie sugeba išsisukti iš bet kokios situacijos".

Ministro pasiūlymo geruoju išeiti iš darbo K. Rupulevičius susilaukė kilus skandalui dėl nuversto šviesoforo Vilniaus centre. Iš įvykio vietos pabėgęs ministro patarėjas tądien (rugsėjo 14-ąją) šventė savo gimtadienį . Pasak įvykio liudininkų, buvo panašu, kad vairuotojas neblaivus.

Dar vienas skandalas kilo paaiškėjus, kad K. Rupulevičius nuolat važinėjo visureigiu „Toyota Land Cruiser", priklausančiu „SEB lizingui". Įmokas už automobilį (po 2815 litų per mėnesį) moka Seimas - visureigiu formaliai naudojasi K. Rupulevičiaus žmona A. Baukutė, kuri net neturi vairuotojo pažymėjimo. Iš jos parlamentinei veiklai skiriamų pinigų apmokamos ir išlaidos degalams bei tepalams.

Dėl eismo įvykio praėjusią savaitę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bet K. Rupulevičius atsisakė duoti parodymus apie eismo įvykį. Jis net nesiteikė pareigūnams parodyti visureigio, kuriuo nuvertė šviesoforą.

A.Baukutė teigė, kad automobilis – ne Vilniuje

Trečiadienį policijoje, kaip liudytoja, buvo apklausta formali visureigio naudotoja A. Baukutė. Jai teko pasirašyti oficialų reikalavimą pateikti automobilį. Seimo narė per apklausą, kaip ir jos vyras, neatskleidė, kur šiuo metu yra visureigis. A. Baukutė tik pažadėjo, kad pateiks automobilį apžiūrai, kai jis bus Vilniuje. Šiuo metu esą jis ne Vilniuje.

Pasak E. Motiejūno, jei A. Baukutė vilkins automobilio pateikimą, ji bus nubausta administracine bauda už teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymą (administracine tvarka Seimo narius bausti galima nesikreipiant į parlamentą dėl jų neliečiamumo panaikinimo).

Skandalingosios poros sūnui Rapolui dveji metai sukaks 2010-ųjų rugpjūčio 10 d. Iki to laiko K. Rupulevičiui 85 procentus jo algos (atskaičiavus mokesčius jis gauna apie 5 tūkst. litų) turės mokėti „Sodra".

2009-09-23

Lietuvoje jau geriama daugiau nei Rusijoje

Diagramoje - Planuoti ir esami alkoholinių gėrimų vartojimo pokyčiai (litrai absoliutaus alkoholio, tenkantys vienam gyventojui), Smulkiau apie diagramoje pateiktą grafiką straipsnyje „Alkoholinės psichozės augimo tempai aplenkia Lietuvos BVP augimo tempus", balsas.lt 2008.01.10

N.P.: vis pergyvendavau, kad Lietuva daug kur atsilieka nuo kaimyninių šalių iš ES ar visos Europos. Pvz. Kartu su Rumunija ir Bulgarija neturime progresinių mokesčių, kartu su Latvija ir Rumunija – nekilnojamojo turto mokesčio fiziniams asmenims.

Minimalus atlyginimas taip pat tik trečias nuo galo po tos pačios Rumunijos ir Bulgarijos.

Seimo ir Vyriausybės reitingai vis mažėja ir artėja prie penkių procentų – nulio procentų ribos, kas taip pat mus nustumia prie Europos autsaiderių.

Bet nereikia nusiminti, yra sričių, kuriose pirmaujame:

Išgeriame daugiau nei rusai

„Klaipėda", www.kl.lt 2009 09 23 d.,

Pasaulinės gėrimų rinkos tyrimų organizacijos duomenimis, 2008 m. kiekvienam mūsų šalies gyventojui teko po 5,2 l stipriųjų gėrimų, 1,8 l vyno (įskaitant sidrą ir spirituotą vyną) ir 4,4 l alaus. Net Rusijoje išgeriama mažiau: degtinės ir stipriojo alkoholio – 3,6 l, o alaus – 3,9 l.

2009-09-22

Istoriniams laivams - nuolatinę stovėjimo vietą prie Klaipėdos piliavietės krantinių

Nuotraukose: Kogg tipo istorinio laivo kopija 'Arka'. Baltijos jūroje juos naudojo Hanzos pirkliai XIV – XV amžiuose. Tokie laivai atplaukdavo ir į Klaipėdą.

Ar Lietuva pasidarė nors kiek jūrine valstybe? Ar remiame tuos, kurie nori, kad ji tokia būtų?

Klaipėdos m. savivaldybės tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijai siūlau nustatyti istorinių laivų nuolatinę stovėjimo vietą prie Klaipėdos piliavietės krantinių, kad jie papuoštų miesto ir uosto centrą.

Šiuo metu Klaipėdos uoste tėra vienintelė istorinio laivo kopija „Arka", jis laikomas prie Klaipėdos piliavietės užutekio krantinių.

Tokio tipo laivus (vadinamus "kogg" tipo) Baltijos jūroje naudojo Hanzos pirkliai XIV – XV amžiuose. Tokie laivai atplaukdavo ir į Klaipėdą.

Ši kopija yra vienintelė, daugiau tokių laivų pasaulyje nėra pastatyta. Laivas yra per aukštas, kad galėtų praplaukti pro Pilies ar Biržos tiltus, todėl jis negali stovėti Danės upėje prie burlaivio „Meridiano".

Šiuo metu visos Klaipėdos piliavietės užutekyje krantinės užimtos, šis laivas neturi nuolatinės vietos. Dabar jis laikinai stovi priešais viešbutį „Astra".

Šiam laivui sudėtinga saugiai paimti keleivius, nes jie gali išlipti ar užlipti tik iš šono. Kiti mažieji žvejybiniai ir pramoginiai laivai Klaipėdos piliavietės užutekyje, skirtingai nei kogas „Arka", yra pritaikyti priimti keleivius per laivo nosį.

Užsienyje tokius laivus stato pačiose matomiausiose uostų vietose.

2008 m. Jūros šventės pradžioje šis laivas stovėjo prie jam nepritaikytos krantinės (27-os), pro šalį plukęs karinis laivas „Skalvis" (P-33) sukėlė bangą, kuri pradėjo siūbuoti laivą „Arka". Šio įvykio metu laivo bortas nukirto laivo savininko žmonos Janinos Vladimirovos dešinės rankos dviejų pirštų galus, nes krantinė buvo per aukšta. Taip pat buvo sužalotas ir laivas.

Laivą "Arka" per pusantrų metų iš Karelijos pušies buvo pagamintas Rusijos Petrozavodsko laivų statybos bendrovėje "Varyag". Į vandenį jis nuleistas 2007 rugpjūčio 10 dieną. Laivo ilgis 17,5 m, plotis 4,4 m, sveria 21 tonas, grimzlė 90 centimetrų.

Šio laivo savininkas  - buvęs žvejys Viktoras Vladimirovas (mob. tel. Nr.8-611-27083, agnes.viktor@gmail.com) istorinio laivo kopiją pastatė už gautą kompensaciją dėl žvejo veiklos nutraukimo, trūkstamą pinigų dalį teko skolintis banke.

Smulkiau apie šį laivą – www.jurukelias.lt .

2009-09-18

Dėl užteršto dumblo Klaipėdos piliavietėje baudžiami tik iešmininkai

Nuotraukoje - Paskleidė: pačiame miesto centre esančiame Jachtų uostelyje glūdi sunkiaisiais metalais ir nafta užterštas dumblas. Jis ir buvo lengvabūdiškai kasamas.

Video: http://www.youtube.com/watch?v=3-Fxhk8TFQQ

N.P.: dėl užteršto dumblo pilstymo iš vienos vietos į kitą Klaipėdos piliavietės užutekyje kalti yra Aplinkos ministerijos aukščiausi pareigūnai, o ne eiliniai jų pavaldiniai. Nes nei raštiški mano kreipimaisi į kai kurias tarnybas, nei po jų pasirodęs straipsnis, nei mano pranešimai spaudai, nei skambučiai telefonu, nei sms žemiau minimam Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui Andriui Kairiui dėl vykstančio įstatymų pažeidimo nepadėjo.

Atvirkščiai – rangovai - UAB „Hidrostatyba" po tokių pranešimų dar labiau suįžūlėjo ir pradėjo tą dumblo pilstyti dienomis, o ne vakarais kaip iki tol.

Maža to, kai nuvežiau gerų žmonių slapčiomis nufilmuotą medžiagą į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, tai tame posėdyje dalyvavęs Andrius Kairys ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos vadovas Raimondas Sakalauskas seimo nariams apsiputoję aiškino, kad neva vidaus vandenims nėra jokių normatyvų, todėl jei negali uždrausti net ir labai užteršto dumblo pilstyti kur tik kam į galvą šauna.

Deja, komiteto vadovas Jonas Šimėnas nesutramdė šitokio pareigūnų melo, neparodė deramo ryžto ir kažkodėl į šį posėdį nepakvietė žiniasklaidos ir kažkodėl nepaklausė komiteto narių, kurie pašiurpo pažiūrėję minėtą filmą, pasiūlymo kreipti į prokuratūrą, nesikreipė iškart į Aplinkos ministrą dėl darbų sustabdymo – jie po šio posėdžio vyko ir toliau. Teko kreiptis į Vytautą Landsbergį.

Nes tik kreipusis į jį, kad Uosto direkcija nevežtų užteršto laivų dokų dumblo į jūrą tai buvo sustabdyta. Tas pats atsitiko ir šį kartą. Tik jo pastangomis aplinkos ministras sustabdė aplinką teršiančius darbus.

Paradoksas – šiandien Lietuvoje gamtos niokotojus gali sutramdyti tik V.Landsbergis. Vadinasi, neveikia valstybės institucijos, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepakankamai vykdo parlamentinę Aplinkos ministerijos kontrolę, todėl baudžiami ne taršos kaltininkai, o jų pavaldiniai, kurie neturėjo jokios kitos išeities.

Atsakomybė už tokį neveiklumą tenka šio komiteto pirmininkui Jonui Šimėnui.

Ir kas pikčiausia – tie seni trosai ir užterštas dumblas tebeguli užutekyje ir kažkodėl tas pats Seimo komitetas nereikalauja, kad jei būtų iš ten išgrieti ir išvežti į specialų užteršto grunto sąvartyną. O ES pinigai, kurie buvo skirti šiam tikslui, jau sunaudoti?

Atsakomybė už lėšų išvaistymą tenka šio projekto užsakovei Klaipėdos valdžiai, kuri vykdo techninę priežiūrą, taigi privalėjo stabdyti dumblo pilstymą, kursi nenumatytas projekte. Maža to, minėtą video parodžiau savivaldybės 2009-07-23 posėdžio pradžioje, kartu komentuodamas visus įstatymo pažeidimus, tačiau tarybos nariai dėmesio tam neparodė, o meras atsikalbinėjo aiškindamas, kad tai yra grynai gamtosaugininkų reikalas. Neblogas „reikalas", kai kadruose aiškiai matosi, kaip seni trosai kartu su purvu metami praktiškai ant stovinčių uostelyje jachtų.

Klaipėdoje tiksi teršalų bombaKlaipėda“ 2009 09 18

Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt

Jachtų uostelį kasę ir čia pat užterštą gruntą į vandenį pylę darbininkai ne tik pridarė milijonais litų vertinamos žalos, bet ir paskleidė žmonių sveikatai labai pavojingų teršalų.

Aptiko sunkiųjų metalų

"Nors kasimo darbai buvo sustabdyti, tačiau jau dabar visiškai aišku, kad Klaipėdos aplinkos apsaugos agentūra miega. Aplinkai galėjo būti padaryta milžiniška žala – kompensacija sieks milijonus", – vakar dienraščiui teigė Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Liepą gyventojams įtarimų sukėlė Jachtų uostelio rekonstrukciją atliekančios bendrovės "Hidrostatyba" darbininkų veiksmai. Miestiečiai kraupo pačioje miesto širdyje išvydę iškastą ir atgal į uostelio vandenį pilamą dumblą.

Pasipiktinimą sukėlė ne tik darbų vietoje pasklidusi naftos plėvelė, tačiau ir įtarimai, kad kažkas iš šio dugno lyginimo gali pelnytis.

Šia istorija susidomėjo Seimo Aplinkos komitetas bei Antikorupcijos komisija, tyrimą pradėjo prokuratūra.

Tyrimą dėl Jachtų, mažųjų laivų uosto gilinimo vykdomų darbų Klaipėdos piliavietės teritorijoje teisėtumo atliko ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmus vertino Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija.

Pasak Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos vadovo Raimondo Sakalausko, šių darbų jokiu būdu negalima buvo vykdyti.

"Paaiškėjo, kad dumblas yra ketvirtos, aukščiausios, užterštumo klasės. Jame rasta didelė naftos produktų koncentracija", – kalbėjo R.Sakalauskas.

Tačiau pareigūnas nepaminėjo, kad tyrimo metu aptikta ir didelė sunkiųjų metalų koncentracija.

Buvę vadovai nebedirba

Jachtų uostelio rekonstrukciją atlikusi bendrovė "Hidrostatyba", prisidengusi 2007 m. išduotu leidimu vežti ir skandinti dumblą jūroje, vykdė kasimo darbus. Tačiau iškasto grunto į Baltiją negabeno. Jį laidojo čia pat – pačiame miesto centre esančiame uostelio užutėkyje.

"Yra sprendimas sustabdyti šį projektą. Bus sprendžiama, kaip išvalyti šią teritoriją", – dienraščiui teigė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos vadovas R.Sakalauskas.

Skandalą tyrusi pareigūnų komisija nustatė, kad daugybę metų gulėjusiam užterštam gruntui išvežti bendrovė "Hidrostatyba" leidimą gavo dar 2007 m. Jį išdavė skandalingai iš pareigų pasitraukęs buvęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos agentūros vadovas Kęstutis Šiliauskas.

"Vienas vadovas jau yra pasitraukęs iš pareigų. Jo pavaduotojas, kuris pasirašinėjo šiuos leidimus, atleistas iš pareigų. Panašu, kad nėra kam reikšti pretenzijų", – aiškino R.Sakalauskas.

Nuobaudos – iešmininkams

Pasak Aplinkos ministro atstovo spaudai Tomo Beržinsko, Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentas 2007 m. neteisėtai išduotų leidimų gramzdinti gruntą jūroje galiojimą sustabdė tik rugpjūčio 25 d. Darbai tuomet jau buvo baigti. Juos atlikusi bendrovė nepaisė ir aplinkosaugininkų įspėjimų. Įmonė du kartus buvo nubausta administracine tvarka. Tai kontroliuoti turėjęs dabartinis Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys nuo atsakomybės išsisuko.

"O už ką jam reikšti pretenzijas? Gal tik kaltas, kad iki galo neišsiaiškino. Jis juk sakė, kad projektas buvo, leidimas buvo išduotas. Problema ta, jog niekur nereglamentuota, kad negalima lyginti grunto vietoje. Logiškai suprantame, kad to būti negali. Bet niekur neparašyta", – dėstė R.Sakalauskas.

Miesto tarybos narys Naglis Puteikis tvirtino, kad kasimo darbai buvo sustabdyti tik po jo kreipimosi į Aplinkos komitetą.

"Aš pats skambinau A.Kairiui. Jau tada jis privalėjo tuoj pat patikrinti leidimus ir sustabdyti darbus. Mes matome, kad net po dviejų nuobaudų darbai vis tiek buvo vykdomi. Juos ryžtasi sustabdyti tik po Aplinkos ministro kreipimosi" – aiškino N.Puteikis.

Už netinkamą kontrolę trims atsakingiems Jūros aplinkos apsaugos agentūros pareigūnams skirtos tarnybinės nuobaudos: dviem – papeikimai, vienam – griežtas papeikimas.

Griežtą papeikimą gavo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo pavaduotojas Vidmantas Tilvikas. Pats agentūros vadovas Raimondas Šatkauskas nubaustas papeikimu. Vyr. specialistui Donatui Bagočiui taip pat skirtas papeikimas.

Nubausti ne tie

Tačiau Aplinkos komiteto pirmininko nuomone, šioje istorijoje nubausti ne tie, kuriuos reikėjo.

"Sudaryta darbo grupė, kuri įvertins departamento vadovo veiklą. Jau aišku, kad žala aplinkai bus didžiulė. Dabar belieka išsiaiškinti, kas tą žalą padarė – leidimus veiklai davęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ar veiklą vykdžiusi įmonė. Panašu, kad A.Kairys sieks kaltę permesti įmonei", – tikino Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas J.Šimėnas.

J.Šimėno nuomone, uostamiesčio aplinkosaugininkų veikla šioje istorijoje vertintina mažiausiai kaip aplaidi, o galbūt ir kaip turinti nusikalstamo pobūdžio elementų.

"Kas pakėlė triukšmą dėl to, kas vyksta? Žmonės ir vienas iš politikų! O pats A.Kairys tylėjo. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas komitete aiškino, kad jis nieko nemato blogo "vidiniuose kasinėjimuose". Tas A.Kairio tylėjimas yra nusikalstamas", – rėžė J.Šimėnas.

Gresia kalėjimas

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos agentūra kreipėsi ir į prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos piliavietės fosos iškasto grunto tvarkymo bei galimo aplinkos teršimo. Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnį.

"Kol kas pranešimai apie įtarimus dar nėra niekam pateikti, tačiau tyrimas atliekamas", – kalbėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius.

Tačiau, pasak prokuroro, ES šalyse vis daugiau kreipiamas dėmesys į tai, kad daugybė veikų, susijusių su aplinkos apsaugos teršimu ir žalos padarymu, turėtų būti kriminalizuotos.

"Manoma, kad tarp administracinės ir baudžiamosios teisės yra labai plona riba. ES šalyse aplinkos apsauga pripažįstama labai svariu prioritetu. Pagal šį straipsnį numatoma bauda, areštas, laisvės apribojimas ar laisvės atėmimas iki 3 metų. Jei bus padaryta didelė žala gamtai, jau numatomas laisvės atėmimas iki 6 metų", – tikino G.Danėlius.

Pilies uostelio gilinimo darbai ir grunto pylimas į vandenį:

http://www.youtube.com/watch?v=3-Fxhk8TFQQ

M. Gelažnikas sutinka dėl graikų stiliaus kolonų perkėlimo senamiestyje

Fotografijoje - garsiosios savavalės M.Gelažniko graikų stiliaus kolonos Vilniaus senamiestyje.

N.P.: išspręsti nebuvo lengva, nes Marius Gelažnikas yra įsitikinęs, kad graikų stiliaus kolonso gali būti Vilniaus senmiesčio centre ir nesutiko su kitais variantais. Kitas dalykas, kad paaiškėjo, jog paminklosaugininkai ne iki galo atliko savo darbą. Nes M.Gelažnikas nustebo, kai jam parodžiau prieškario Vilniaus senamiesčio prabangių rūbų išorinių vitrinų nuotraukas. Tai didelės per visą aukštą ir plotį vitrinos, tiesa be kolonų. Jo name prieš akrą buvo taip pat didelės vitrinos. Pasiūliau, kad tas kolonas perkeltų į vitrinų vidų už manekenų nugarų – tai taps vitrinos vidine dalimi, kuri keičiasi priklausomai nuo madų. O išorėje pasiūliau pasirinkti iš prieškario fotonuotraukų, atvirukų ar piešinių jam labiau patinkančių vitrinų variantą.

Žadėjo, kad parengs tokią projekto korektūrą. Bet tai jis turi  daryti greitai, nes turime įsisteisėjusį teismo sprendimą.

Manau, kad mano pasiūlytas variantas , jei bus realizuotas, bus geras seno ir naujo suderinimo pavyzdys ir galėsime M.Gelažniko vidines ir išorines vitrinas pateikti kaip pavyzdį kitiems norintiems restauruoti senamiestį ir vystyti jame prekybą.

O dabar laukiame rengiamo projekto.

Apie šią istoriją – humoristinio VE puslapio etiudas:

Paveldosaugos smogikas

Ve.lt 2009 09 16 Bulvaro puslapis

Kaip manote, ką daro Vilniaus paveldosaugininkai, kai nebesusitvarko su tokiais verslininkais, kaip vakarėlių liūtas Marius Gelažnikas? Ogi desperatiškai meta į mūšį klaipėdietį Naglį Puteikį. Tarsi tikras kovinis paveldosaugininkas Naglis savo atostogų sąskaita lekia į sostinę ir per kelias savaites išsprendžia visus reikalus! Jei taip ir toliau, turint omenyje N. Puteikio galias sustabdyti Klaipėdos piliavietės atkūrimo procesą ar Danės krantinių rekonstrukcijos užbaigimą, netrukus Vilniuje, matyt, teks griauti Valdovų rūmus...

 

2009-09-17

Klaipėdos valdžia nenori mažinti triukšmo

Nuotraukose – triukšmingiausių duslintuvų modeliai.

N.P.: prieš keletą metų į mane kreipėsi klaipėdietis Eduardas Bytautas, kuris laisvu nuo savo pagrindinio darbo (dizainerio) metu užsiima kova su triukšmu. Jis pasiūlė keletą gerų idėjų, kaip kovoti su triukšmu mieste. Kažkada skaitydamas uosto teritorijoje planuojamų statybų poveikio aplinkai ataskaitas, esu radęs teiginius, kad širdies ir kraujagyslių ligas kaip išorės faktoriai  labiausiai didina oro dulkėtumas ir triukšmas. Todėl susidomėjau E.Bytauto idėjomis, kurių jis turi begalę.

Pvz. kad savivaldybės tvarkos palaikymo skyrius kartu su policija įsigytų paprastus buitinius po 200 Lt kainuojančius garso matavimo prietaisus ir jais nustatė pažeidimus, kviestųsi specializuotą prietaisą turinčius pareigūnus. O tokių po 37 tūkst.Lt kainuojančių, pasirodo, buvo prisipirkusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuri juos keletą metų laikė sandėlyje (ir tebelaiko). Tada jau būtų galima surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą. Ir tai tiktų tiek triukšmaujantiems kaimynams, tiek naktį dirbantiems statybininkas, tiek ratuotiems chuliganams, kurie mėgaujasi visu garsu leisdami variklius miesto centre su specialiais garsą didinančiais duslintuvais. Kartu plėsti tylos zonas miegamuosiuose kvartaluose ir pan.

Pabandžiau tas jo idėjas kartu su juo pristatyti savivaldybės administracijai. Mirtinas abejingumas.

Pabandžiau tai daryti Miesto ūkio komitete. Bergždžias reikalas.

Tada pasiūliau, kad savanoriai entuziastai, tokie kaip E.Bytautas kartu su atitinkamais savivaldybės darbuotojais, policijos, visuomenės sveikatos įstaigų atstovais bei tuo besidominčiais politikais būtų suburti į Triukšmo prevencijos komisiją, kuri rinktųsi kas mėnesį ir dirbtų panašiai, kaip dabar veikianti Saugaus eismo komisija.

Ir prasidėjo Ilfo ir Petrovo apsakymuose aprašytas sovietinis-biurokratinis cirkas: (knygų "12 kėdžių", „Auksinio veršio" ir daugelio humoristinių SSRS 1927-37 m. feljetionų autoriai) komisijos sudėtį savivaldybės klerkai šlifavo pusmetį, kol nusprendė, kad ją turi tvirtinti ne savivaldybės taryba, o administracijos direktorius. Tiesa sakant, koks skirtumas, svarbu, kad rinktųsi reguliariai ir spręstų gyventojų problemas.

Dabar sukasi jau antras biurokratinis įsakymo projekto derinimo ratas ir jam galo nematyti. Užtat bederinant iškrito iš komisijos ir policijos atstovai ir visuomeniniai savanoriai-entuziastai, tokie kaip E.Bytautas.

O be visuomenės atstovų ir be nuolatinio gyventojų keliamų problemų nagrinėjimo bet kokai komisija tampa neveiksni. Kaip ir pati valdžia, kuriai nereikia nei viešumo, nei visuomenės talkos:

Su triukšmu kovos speciali komisija

Denisas NIKITENKA, ve.lt VE 2009 09 16 d.

Klaipėdos miesto savivaldybėje bandoma suburti triukšmo prevencijos komisiją, kuri bandytų pažaboti triukšmadarius.

Komisiją sudarytų jos pirmininkas, savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis, Sanitarinės kontrolės poskyrio, policijos ir Visuomenės sveikatos centro atstovai.

Tiesa, kol kas tokios komisijos įteisinimo procedūra stringa dėl biurokratinių kliūčių.

Pasak M. Poimanskio, komisija teiktų pasiūlymus administracijai, kaip mažinti triukšmą mieste, organizuotų pasitarimus, susitiktų su gyventojais, rengtų prevencines akcijas.

"Tai būtų patariamasis organas prie administracijos. Nors įstatymai neįpareigoja kurti tokią komisiją. Dar yra sukurta komisija triukšmo prevencijos planui parengti, tad neaišku, koks jis bus, kokios priemonės turėtų būti taikomos. Kai būtų parengtas planas, tuomet ir komisija galėtų pradėti dirbti, tad dabar dar nieko neaišku", - ve.lt sakė valdininkas.

Vienas iš minėtos komisijos sudarymo šalininkų Tarybos narys Naglis Puteikis mūsų dienraščiui sakė, kad komisija įgyvendintų įvairias idėjas.

"Pavyzdžiui, žabotų miesto gatvėmis didžiuliais greičiais ir garsiai lakstančius motociklininkus. Raginti įdiegti prie išmetamųjų automobilių vamzdžių triukšmą mažinančias technines priemones", - vardijo jis.

Plačiau - ketvirtadienio, rugsėjo 17-osios, "Vakarų eksprese" (N.P.: tinklapyje šio straipsnio nėra).

Į Vilnių keltis nesiruošiu

N. Puteikis - ant dviejų kėdžių

Denisas NIKITENKA ve.lt 2009 09 16 d.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas N. Puteikis per atostogas spėjo pavadovauti ir Vilniaus paveldosaugininkams

Uostamiestyje daugelio valdiškų institucijų bei verslininkų nepasitenkinimą sukėlusiam Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjui Nagliui Puteikiui gali būti ruošiama vieta Vilniuje: peno tokioms kalboms davė tai, kad šis tarnautojas buvo paskirtas laikinai vadovauti KPD sostinės teritoriniam padaliniui, kurio vedėjo Rimanto Bitino darbo rezultatais esą nepatenkinta departamento direktorė Diana Varnaitė.

Pats šiuo metu atostogaujantis N. Puteikis "Vakarų ekspresui" teigė, kad tokie gandai esą laužti iš piršto.

"Aš atostogavau ir mane atšaukė laikinai vadovauti Vilniaus teritoriniam padaliniui, kurio vedėjas išėjo atostogų. Matote, esu ilgiausiai dirbantis KPD, paveldosaugos srityje sukaupiau 20 metų stažą. O Vilniuje reikėjo kai ką sutvarkyti, nes susipyko paveldosaugininkai ir verslininkas Marius Gelažnikas. Pakvietė mane išspręsti problemą, ir aš tai padariau", - aiškino N. Puteikis.

Jis tikino iš atostogų į darbą Klaipėdos padalinyje grįžtantis rugsėjo 25-ąją.

"Iš Klaipėdos keltis į Vilnių neplanuoju kokį dešimtmetį", - teigė jis.

Žinia, šį mėnesį kultūros viceministro Liudo Šukio akivaizdoje priekaištus N. Puteikiui ir jo vadovaujamos įstaigos specialistams žėrė architektai, Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovai, verslininkai.

Jų teigimu, Klaipėdos paveldosaugininkai vilkina ir stabdo strateginius uostamiesčio savivaldybės investicinius projektus, vengia atsakomybės, viršija įgaliojimus, o dėl to miestas praranda pinigus, negali sutvarkyti reprezentacinių miesto vietų.

2009-09-16

Smėlio ir pinigų plovimas Palangos paplūdimyje

Nuotraukose: Nuplautą pajūrio ruožą apžiūri Palangos meras V.Stalmokas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Saulius Gulbinskas, apskrities viršininkas A.Burkšas (2,3 ir4 iš kairės į dešinę).

Baltijos jūra ardo centrinį Palangos pliažą šalia Palangos tilto. Šis procesas prasidėjo išardžius akmenų pylimą po senuoju tiltu.

N.P.: istorija prieš geologiją –drįstu spėti, kad žemiau minimi valdininkai ir mokslininkais save vadinantys neva institutų darbuotojai užsiima smegenų ir pinigų plovimu. Nuo 17 amžiaus iki dabar Lietuvos žemėlapiuose labai aiškiai matosi, kad kranto linija ties Palanga ir Šventąja mažėja, nes smėlis slenka į Latvijos pusę. Grafas Tiškevičius 19 amžiuje tam procesui sustabdyti panaudojo tokių pajūrio valstybių, kaip Olandija, Vokietija patirtį ir smėliui stabdyti į jūrą nutiesė akmenų pylimą. Smėlis pradėjo kauptis, tą atsimename iš tarybinių laikų, nes ties Palangos tiltu buvo itin platus paplūdimys. Kai prieš 15 metų ardė senąjį Palangos tiltą tuo metu dirbau Kultūros paveldo inspekcijos vadovu. Tuomet nesutikome leisti išardyti akmenų pylimo po minėtu tiltu. Vieną iš argumentų nurodėme, kad tai tyra istorinis 19 a. Įrenginys, skirtas smėliui sulaikyti. Iš mūsų išsityčiojo save mokslininkai vadinantys asmenys. Jų pavardžių neatsimenu (kol kas, nes neturiu laiko pavartyti senus laikraščius). Bet gerai atsimenu, kad buvome skalbiami pirmuose „Lietuvos ryto" puslapiuose kaip šarlatanai ir nukvakę istorikai, nes tų neva mokslininkų teigimu išardžius tą akmenų molą, Palangos paplūdimys tik padidės.

Kaip padidėjo – matome aukščiau pateiktoje nuotraukoje.

Kodėl vietoj visame pasaulyje taikomo metodo – akmenų pylimų, pilstomas smėlis. Nesunku suprasti, jei pažiūrėtume, kaip ir kokie neva institutai „pagrindinėja" pinigų įsisavinimo pilstant smėlį teorijas. Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas ir ypač jo  vyresnysis mokslo darbuotojas Saulius Gulbinskas yra pagarsėję tuo, kad kai tik koks nors UAB kreipiasi su prašymu ištirti abejotiną ūkinę veiklą, tai jis tuoj pat už prieinamą pinigų sumą gauna atsakymą, kad „vsio zakonno". Taip buvo su pavojingu dumblu po laivų dokais (leido pilti į jūrą, kol nesikreipiau į Seimą), taip buvo su Baičių miško Klaipėdos rajone pavertimu karjeru (kelių metrų gylio žvyro karjero iškasimas vietoje miško neva nepakeistų nei aplinkos, nei landšafto), ir pan.

Pateikiu eilinę tokio pseudomokslo, o iš tikrųjų labai abejotino pinigų uždirbimo eilinę kombinaciją:

Palangos paplūdimį gelbės tik pavasarį

VE.lt Laima ŠVEDAITĖ 2009 09 16

Stipriai nuplautą paplūdimio ruožą tarp Palangos pėsčiųjų tilto į jūrą ir Rąžės upelio žiočių nuspręsta gelbėti tik pavasarį.

Kritinės būklės kopų ruožą apžiūrėję Aplinkos ministerijos specialistai, mokslininkai bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (KAVA) atstovai sutarė, kad geriausia priemonė, "atkovosianti" paplūdimį žmonėms ir sustabdysianti tolesnę apsauginio kopagūbrio eroziją, - esą smėlio atvežimas į vandens išplautą ruožą.

"Nieko gudresnio nei papildyti pliažus smėliu pasaulis nesugalvojo. Jei vienoje vietoje smėlis nuplaunamas, tai kitoje vietoje paplūdimys paplatėja nuo 25 iki 70-80 cm. Šią vasarą Palangoje turėjome ganėtinai gražų paplūdimį. Dabar susiformavo išgrauža, vadinasi, vėl reikės modeliuoti sroves ir, remiantis mokslininkų išvadomis, smėlį pilti į tas vienas, kad išgraužos neliktų", - sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimonas Budrys.

Jis akcentavo, esą "tokie nuplovimai nėra pirmiena" - prieš trejetą metų šalia tilto buvo paplauta dar daugiau kopų, ir į tai neva reikia žiūrėti ramiau.

"Pulti uždengti šakom ar kažką su traktorium daryt? Tai nieko gero neduos. Galime save apgauti ir uždengti šakomis, kaip buvo padaryta pernai, bet tie, kurie dažniau atvyksta, matėte, kas būna pavasarį - malkų sąnašos", - sakė L. Budrys.

Palangos mero Vytauto Stalmoko manymu, kritinės situacijos minėtame paplūdimio ruože galėjo ir nebūti, jei, kaip ir numatyta, būtų buvę tęsiami krantotvarkos darbai.

"Kas mums priklauso, mes darome - tvarkome kopagūbrius, bet pildyti paplūdimius smėliu kainuoja didžiulius pinigus. Tiek mes tikrai neturime. Krantų tvarkymas - apskrities viršininko administracijos prerogatyva", - teigė kurorto meras.

KAVA sekretorius Vaidotas Linkus teigė, jog ir pernai, ir ankstesniais metais apskrities administracija krantotvarkos darbams iš šalies biudžeto gaudavo apie 0,5 mln. litų, tačiau šįmet šiam tikslui lėšų nebuvo skirta.

Tikimasi, kad paplūdimių būklę pagerins šiuo metu vykdomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas projektas, kurio dėka, pasak L. Budrio, pavasarį į nuplautą ruožą bus atvežta apie 200 tūkst. kubinių metrų smėlio. Krantotvarkos projektas, kurio vertė apie 19 mln. litų, tęsis iki 2012 m.

Pavasarį vandens išplautas paplūdimio ruožas bus papildytas 200 tūkst. kubinių metrų smėlio. 

"Situacija tokia, kokią prognozavome"

Saulius GULBINSKAS, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas

Šioje vietoje stebime situaciją, kokia buvo iki to laiko, kol iš po Palangos tilto nebuvo ištraukti akmenys. Labai daug kas sako, kad kol tiltas nebuvo rekonstruotas ir po juo buvo akmenys, tol situacija buvo pakankamai gera. Bet užmirštama, kad gera situacija buvo tik ruože, kuris sutvarkytas, o šita dalis visą laiką buvo gana intensyviai ardoma.

Dar šviesaus atminimo profesorius Vytautas Gudelis atstatyti litodinaminę pusiausvyrą siūlė padidinant nešmenų judėjimą ir Palangos tilto pralaidumą. Taigi išėmus akmenis iš po tilto ši vieta nebebuvo taip intensyviai plaunama. Bet po praėjusio štormo, kuris pakėlė vandens lygį, situacija pasikeitusi, ir yra tokia, kokią numatėme prieš 4-5 metus matematinio modeliavimo metu - dėl to, kad krantotvarkos darbai vyko tik piečiau nuo šios vietos, o čia smėlis nebuvo pilamas. Bet dabar imtis drastiškų priemonių nereikia, nes išplovimas yra lokalus, tik keliasdešimties metrų ruože, ir labai maža tikimybė, kad krantų erozijos procesas paliestų didesnę teritoriją. Jeigu artimiausiu metu vyrautų šiauriniai vėjai, išplautas ruožas gali netgi šiek tiek atsistatyti.

Vienas iš mūsų pasiūlymų būtų tęsti smėlio nešmenų papildymą šioje dalyje. Nors minkštųjų priemonių gali neužtekti ir ruožo apsaugai gali tekti statyti bangolaužius. Bet maitinimas smėliu nekenkia niekada, nes jei statome hidrotechninius įrenginius, o smėlio kiekis nėra pakankamas, krantų ardymo procesas greta esančiame ruože gali net suintensyvėti.