Fotografijoje - istoriniai laivai Pilies uostelį puošė per didžiąją regatą - čia lankėsi 1000 ekspedicija ‚Bėki, laivuži, maružėlėmis', kurioje dalyvavo visi 5 Lietuvos kurėnai ir 3 venterinės valtys.
N.P.: krantinės – miesto, jų remontas – iš mokesčių mokėtojų pinigų, o visą naudą sugaudo nesąžiningi verslininkai. Tuo tarpu viešas interesas yra pamirštas, todėl miesto centre nėra istorinių laivų, nes viską nugali privatūs interesai. Bet tai - laikina:
Istoriniams laivams - benamių dalia
Dalia BIKAUSKAITĖ VE 2009 09 25 d.
Klaipėdos centro vis dar nepuošia istoriniai laivai. Krantinė jiems skirta miesto Tarybos sprendimu dar 2005-aisiais, tačiau iki šiol nieko nevyksta. Miesto Tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija kitą savaitę ketina šaukti posėdį ir aptarti šią problemą iš esmės.
Negauna krantinės
"Kas iš to, kad miesto Taryba yra priėmusi sprendimą skirti krantinę Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, prie kurios būtų švartuojami istoriniai laivai. Pilies uostelio teritorijoje AB "Klaipėdos laivų remontas" yra galingesnė už miesto Tarybą. Krantinė tik formaliai skirta muziejui, o realiai prie jos stovi privatūs laivai, iš kurių savininkų minėta bendrovė ima pinigus. Aš daug kartų kėliau klausimą, ar miestas turi savigarbos, tačiau niekas nenori manęs girdėti", - sakė miesto Tarybos narys, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, kuriam turėtų būti perduota minėta 100 m ilgio krantinė, direktorius Jonas Genys neneigia, kad krantinės perdavimo muziejui procedūra iki galo taip ir neatlikta.
Lietuvos jūrų muziejaus vyr. muziejininkas istorikas Romaldas Adomavičius sako, jog visą laiką manyta, kad kai Pilies uostelis po rekonstrukcijos sulauks valstybinės komisijos palaiminimo, žadėta krantinė atiteks muziejui.
"Dabar, kai iškilo problema dėl mažųjų laivelių, kai jie tvirtai atsistojo prie tos krantinės, nežinau, kas bus toliau", - sakė R. Adomavičius.
"Tokiam miestui kaip Klaipėda privalu turėti gyvą istorinių laivų ekspoziciją", - teigia Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Pasak jos, Lietuvos jūrų muziejus prie šios krantinės ketina laikyti du laivus. Ir ne todėl, kad neturėtų kur jų laikyti, bet todėl, kad dabar jie nėra prieinami plačiajai visuomenei. Muziejininkai suinteresuoti, kad juos matytų kuo daugiau žmonių, ir ne tik vasaros sezono metu. Be to, O. Žalienės manymu, yra ir privačių laivų, kurie pretenduotų į istorinius.
Istoriniai laivai Pilies uostelį puošė per didžiąją regatą - čia lankėsi Tūkstantmečio ekspedicija "Bėki, laivuži, maružėlėmis", kurioje dalyvavo visi penki Lietuvos kurėnai ir trys venterinės valtys.
Kurie yra istoriniai?
N. Puteikio įsitikinimu, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus turėtų nusistatyti, kokius būtent laivus jis priims ir už jų stovėjimą ims tik simbolinį mokestį. Bet kuriuo atveju, jo manymu, apie tai reikia viešai diskutuoti.
Tuo metu J. Genys mano, kad laivų istoriškumą galėtų vertinti patariamoji Kultūros paveldo departamento komisija.
R. Adomavičius sako, kad specialistai per pusdienį nuspręstų, kokie būtent laivai turi būti švartuojami prie istorinės krantinės, nes jų Klaipėdoje yra tik vienetai. Anot pokalbininko, 2002 m. buvo priimta Barselonos chartija, kuria vadovaujantis nustatoma, kas yra istorinis laivas.
"Bet kurį laivą galima pavadinti istoriniu ar tradiciniu, jeigu jis atspindi kokio nors laikmečio ar regiono tradicijas. Tačiau dar turi būti atsižvelgta į tam tikrus reikalavimus tokiems laivams, pavyzdžiui, jeigu tai yra kopija, turi būti išlaikytas maksimalus autentiškumas ir taip toliau", - pasakojo R. Adomavičius.
Yra manančiųjų, kad krantinę šalia piliavietės galėtų labai papuošti Klaipėdos universiteto burlaivis "Brabander". Tačiau jis, nors yra labai įspūdingas laivas, į istorinių laivų kategoriją nepatenka, nes jam tik 30 metų. Pasak laivo kapitono Valdemaro Vizbaro, laivai gali pretenduoti į jūrinio paveldo statusą tik po 45 metų. Anot jo, tarp Klaipėdoje viešėjusių didžiųjų pasaulio burlaivių regatos "The Tall Ships' Races" dalyvių buvo tik vienas kitas istorinis burlaivis. Tokių laivų pasaulyje nėra daug. Beje, "Brabander" Pilies užutėkyje stovėti negalėtų ir dėl savo grimzlės.
"Brabander" stovi prie kruizinių laivų krantinės vidinės pusės. V. Vizbaro teigimu, ten laivui saugu, tačiau prie jo negali laisvai prieiti žmonės, nes kruizinių laivų krantinės operatorė AB "Klaipėdos laivų remontas" sugriežtino apsaugą ir apsaugininkai jų neįleidžia.
V. Vizbaras norėtų, kad "Brabander" stovėtų prie krantinės Danės upėje, ten, kur dabar švartuojami AB "Smiltynės perkėla" keltai.
"Kai mes nuplaukiame į kitą šalį, mūsų laivas visada statomas miesto centre, pavyzdžiui, Gdanske, Liepojoje, ten, kur didžiausi žmonių srautai", - sakė vienintelio Lietuvoje dar plaukiojančio klasikinio burlaivio kapitonas.
"Arka" - istorinis ar ne?
N. Puteikis tvirtina, kad šiuo metu Klaipėdos uoste tėra vienintelė istorinio laivo kopija. Tai - pramoginis laivas "Arka".
"Ši kopija yra vienintelė, daugiau tokių laivų pasaulyje nėra pastatyta. Tokio tipo laivus (vadinamus "kogg" tipo) Baltijos jūroje naudojo Hanzos pirkliai XIV-XV amžiuose. Tokie laivai atplaukdavo ir į Klaipėdą", - rašoma šią savaitę N. Puteikio išplatintame pranešime.
Tačiau nuomonės dėl šio laivo istorinės vertės skiriasi. O. Žalienės manymu, "Arka" nėra tiksli istorinio laivo kopija. Pasak J. Genio, jis yra sumažinta normalaus kogo kopija. Muziejaus direktoriaus teigimu, Gdanske stovinti kogo kopija yra kur kas didesnė istorinė vertybė. Anot jo, sumažinta kopija turėtų būti kitaip vadinama, pavyzdžiui - improvizacija kogo tema. R. Adomavičius mano, kad "Arka" yra suvenyras, gražus kogo modeliukas, kuriame yra mažai autentikos.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko manymu, laivas "Arka" labiau pretenduotų į istorinius, nei į komercinius pramoginius laivus. Anot jo, tai - pagal tam tikrus standartus padaryta kogo replika, tik šiek tiek romantizuota.
Kino filmui apie garsųjį Baltijos jūrų plėšiką Klausą Štiortenbekerį statytos XV-XVI a. karavelės kopija, esanti Juodkrantėje, J. Geniui atrodo esanti tikroviškesnė. Tačiau jis mano, kad jeigu "Arkos" savininkas organizuotų pasakojimus laive apie to laikmečio kogus, "Arka" galėtų stovėti ir prie istorinių laivų krantinės.
Šiuo metu "Arka" laikinai laikoma prie piliavietės užutėkio krantinių ir neturi nuolatinės vietos. Šiam laivui sudėtinga saugiai priimti keleivius, nes jie gali išlipti ar įlipti tik per bortą.
Analizuos
Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Benediktas Petrauskas sako, kad istorinių laivų krantinių problemą būtina nagrinėti plačiau. Mat yra tokių istorinių laivų, kurie jau nebeplaukioja, yra ir ant kranto iškeltų laivų, tad reikėtų pagalvoti, kur juos laikyti ir eksponuoti. Taigi komisijos nariui N. Puteikiui pasiūlius, šis klausimas bus analizuojamas iš esmės.
J. Genys įsivaizduoja, kad prie istorinės krantinės turėtų stovėti Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas ir dorė, "Budžio" klubo jachta "Peer Gynt", galbūt ir šimtametis laivas "Olga", jeigu neužimtų visos krantinės. Pirmenybė, jo manymu, turėtų būti teikiama turintiems istorinio laivo statusą ir įtrauktiems į registrą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą