Neregėti bankininkų pelnai piktina visuomenę įvairiose šalyse

Diagramoje - bankų pelnas Lietuvoje 2000-2009

N.P.: dalis Europos politikų susirūpino pernelyg didelėmis bankų laisvėmis, deja tai vyksta ne Lietuvoje. Lietuvoje politikai kiša galvas į smėlį, kad tik nematyto to, ką mato pvz. Vytautas Daujotis: „Lietuvos Banko vadovai ir darbuotojai gali skolintis iš Lietuvos banko už 4 proc. palūkanų ir tuo pačiu laikyti indėlius komerciniuose bankuose gaunant 9 proc. palūkanų. Esant tokiems korupciniams ryšiams, Lietuvos bankas iš principo negali tinkamai reguliuoti komercinių bankų veiklos".

Prancūzija neria apynasrį bankams

2009-09-04 07:37 „Lietuvos žinios"

Neregėtos premijos, kuriomis save apdovanoja net žlungančių bankų vadovai, piktina ne tik piliečius, bet ir vyriausybes. Prancūzija, palaikoma Vokietijos, siekia įvesti taisykles, padėsiančias tarptautiniu mastu kontroliuoti bankininkų apetitą.

Visi Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai, išskyrus Didžiosios Britanijos, per susitikimą Briuselyje palaikė Prancūzijos iniciatyvą įvesti griežtas bankų reguliavimo taisykles. Pirmiausia jos liečia bonusus - premijas, priemokas, kompensacijas ir atlygį - aukščiausio lygio bankų vadovams ir vadybininkams. Posėdyje dalyvavo ir kelių valstybių premjerai, tačiau nepasirodė Didžiosios Britanijos finansų ministras Alistairas Darlingas. Siekiant, kad Prancūzijos pasiūlymas, kurį pateikė prezidentas Nicolas Sarkozy, būtų patvirtintas Didžiojo dvidešimtuko (G-20), britų palaikymas būtinas. G-20 susitikimas Pitsburge (JAV) vyks rugsėjo 24-25 dienomis. Bankininkų bonusai bus viena svarbiausių šio susitikimo temų.

Visko iškart negaus

Kovos su didelėmis išmokomis bankų vadovams programą N.Sarkozy pristatė rugpjūčio 26 dieną. Reikalaujama, kad finansų organizacijos būtų įpareigotos paviešinti duomenis apie skirtas premijas, taip pat skelbti bankininkų ir maklerių veiklos rizikos bei veiksmingumo įvertinimus. Prancūzijos vyriausybė ketina įpareigoti bankus neįtraukti garantuotų premijinių į sutartis su naujais darbuotojais. „Šiame žaidime negalite visą laiką tik laimėti", - pareiškė N.Sarkozy didžiausių Prancūzijos bankų, tokių kaip „BNP Paribas", „Societe Generale" ir „Credit Agricole", vadovams.

Jau esama bankų vadovybė gaus premijas pagal naują schemą: trečdalis bonuso sumos bus išmokama opcionais arba pačiomis akcijomis. Likusius du trečdalius bankininkai galės gauti ne anksčiau kaip po trejų metų. Šio likučio dydis priklausys nuo maklerio, jo skyriaus ir visos kompanijos veiklos. Jei veikla bus nuostolinga, kompensacijos dydis gali sumažėti. Labiau komerciškai rizikingi bankai turės rizikuoti ir didesne savo kapitalo dalimi.

Prancūzijoje kontroliuoti bankininkų premijas pavesta buvusiam Tarptautinio valiutos fondo vadovui Micheliui Camdessus.

 Paskelbęs šį planą N.Sarkozy pabrėžė, jog viena pati Prancūzija nesiims įvesti naujų taisyklių, nes tuomet „šalį paliks visi". Todėl jis pasiryžęs siekti, kad naujosios taisyklės būtų taikomos visose G-20 šalyse.

Priešai ir sąjungininkai

Tikriausiai N.Sarkozy planui labiausiai priešinsis Didžioji Britanija ir JAV. Nors reikia pasakyti, kad ir pati britų valdžia stengiasi kovoti su bonusais. Neseniai ir šioje šalyje buvo paskelbtos naujos premijų mokėjimo taisyklės. Jų esmė - kompensacijos mokėjimas dalimis.

Didžiausio palaikymo siekiant tarptautiniu mastu kontroliuoti bankininkų apetitą N.Sarkozy sulaukia iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel. Jos požiūris į opiausias šiuolaikinės ekonomikos problemas, tokias kaip „mokesčių oazės" ir neadekvačios premijos, kuriomis save dosniai apdovanoja bankininkai, visiškai sutampa su N.Sarkozy. Taip šiedu lyderiai siekia, kad valstybės išvengtų didelių finansinių institucijų žlugimų, dėl kurių paskui nori nenori tenka suteikti pagalbą iš biudžeto.

A.Merkel ragina sukurti bankų rizikos įvertinimo kriterijus, kurie padėtų matyti tikrą paveikslą finansų rinkoje. Vokietijos ir Prancūzijos vadovai drauge sieks, kad „išdžiūtų mokesčių oazės" ir prasidėtų diskusija dėl naujos strategijos apskritai atsisakyti valstybės paramos programų bankų sektoriui.

Atlygis už blogą darbą

Be to, A.Merkel ir N.Sarkozy nori įvesti dar ir vadinamųjų malusų sistemą, kuri būtų tarsi priešingybė bonusams. „Malus" išvertus iš lotynų kalbos reiškia „blogas". Kitais žodžiais, jiedu reikalauja, kad už neigiamus darbo rodiklius bankininkai būtų baudžiami „malusais" - piniginiais išskaitymais iš pajamų.

Neregėti bankininkų pelnai piktina visuomenę įvairiose šalyse. Prancūzijoje kritika šiek tiek pritilo, kai didžiausi šalies bankai atsisakė išmokėti premijas aukščiausiems vadovams už 2008 metus mainais į 10,5 mlrd. eurų valstybės pagalbą.

Rinkai pavasarį mažumėlę nusistovėjus daugelis Vakarų bankų, tarp jų ir prancūzų, parodė neblogus antrojo ketvirčio rezultatus ir grįžo prie premijų praktikos.