2009-07-31

Palangos istorinis centras verčiamas balaganu

Fotografijoje - Palangos istorinio centro puošmena ir vietinės valdžios pasididžaivimas - atrakcionas 'Pabaisa'.

N.P.: žemiau pateikiamo straipsnio pirmoje dalyje pateikiama Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Rimanto Garolio kita nuomonė – ją pasiskaityti galite pagal pateiktą nuoroda, nes čia publikuoju tik ištrauką.

Palangos centre įsikūrę atrakcionai kelia aistras

http://www.lrytas.lt/-12487644551248189955-palangos-centre-įsikūrę-atrakcionai-kelia-aistras-nuotraukos.htm

Alvydas ZIABKUS 2009-07-28 10:20

Palangoje J.Basanavičiaus gatvę užvaldę atrakcionai yra mėgiami poilsiautojų. Tačiau paveldosaugininkų manymu, kurorto centre statomais pramogų įrenginiais tyčiojamasi iš kurorto istorijos.

J.Basanavičiaus gatvėje esančiuose privačiuose sklypuose įsikūrusius triukšmingus atrakcionus Palangos valdžia ne kartą bandė išvaryti iš miesto centro.

[...]

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis sako: „Grafų įkurtas kurortas verčiamas balaganu".

- Palangos J.Basanavičiaus gatvė ir jos prieigos yra valstybės saugoma kultūros paveldo teritorija, todėl visi šie atrakcionai čia galėjo atsirasti tik gavus Kultūros paveldo departamento leidimą.

- Žinodami, kad tokių įrenginių į šią pajūrio vietą paveldosaugininkai neįleistų, Olandijos verslininkai į mus net nesikreipia, o pritarimą savo veiklai lengvai gauna Palangos savivaldybėje.

Šioje vietoje leisdama atrakcionų veiklą savivaldybė pažeidžia įstatymą, tačiau kakafoniškas pramogas išvaryti galima tik per teismus. Per vasarą mūsų skundų teismai neišnagrinės, o pasibaigus sezonui bylinėtis nebėra prasmės. 3 psl.

- Kodėl šioje vietoje negali būti atrakcionų?

- Kultūros paveldo ir istorinių architektūros paminklų aplinkoje tokiems metaliniams griozdams yra ne vieta. J.Basanavičiaus gatvėje galėtų būti tik pagal XIX a. karuselių ar tuo metu veikusių atrakcionų pavyzdį pagaminti pramogų įrenginiai, kurie derėtų prie bendros aplinkos.

Į Palangą vežami atrakcionai galėtų atsirasti nebent miesto pakraštyje.

Apskritai, Palangoje viskas pastatyta aukštyn kojomis. Kurorto centrą užvaldė triukšmą keliančios pramogos, o ramybe alsuojantys restoranai, kultūringų renginių židiniai išstumti į miesto pakraščius.

- Miesto valdžia ir atrakcionų savininkai teisinasi, kad pramogų įrenginiai kultūros paveldo teritorijoje įsikuria trumpam, vos trims mėnesiams. Be to, aiškinama, kad šitaip pridengiamos apleistos dykvietės ir apdegę pastatai.

- Yra aibė teisės aktais numatytų priemonių, kurios leidžia drausminti apleistų pastatų savininkus ir verčia juos tvarkytis. Nebūtina nesutvarkomų vietų dangstyti bet kuo.

Kita vertus, kodėl sezono metu grafų Tiškevičių kurtoje vasarnamių gatvėje Lietuvos visuomenė turi regėti iš Olandijos atvežamas, anglų kalba aprašinėtas metalines senienas, kažkokius loterijų vagonus, kurie užstoja daugiau nei prieš šimtą metų statytus fachverkinius pastatus?

Kultūros paveldas, senieji pastatai tam ir saugojami, kad juos galėtų matyti visuomenė, kad žmonės galėtų susipažinti su kurorto istorija, pajusti jos dvasią.

Dėkingiausias laikas eksponuoti kurorto kultūros paveldą yra vasara, kai į pajūrį atvažiuoja daugiausia žmonių. Tačiau būtent tada šis paveldas yra užgožiamas metalinių konstrukcijų krūvomis. Ar kas iš apsilankančių J.Basnavičiaus gatvėje pastebi senųjų vilų grožį?

- Įsileisdama atrakcionus į J.Basanavičiaus gatvę Palangos valdžia sakosi šitaip priartinanti pramogas prie poilsiautojų.

- Centrinė kurorto gatvė atitinka Kauno Laisvės alėjos, Vilniaus Gedimino prospekto statusą. Ar kas nors sostinėje įsivaizduoja atrakcionus Gedimino prospekto skveruose, Rotušės, Lukiškių ar net Katedros aikštėje? Juk ten pramogauti žmonėms turėtų būti labai patogu.

Didžiausia bėda ta, kad pataikaudama atrakcionų savininkams Palangos valdžia kažkodėl galvoja ne apie poilsiautojų patogumą, bet apie Olandijos verslininkų gerovę. Kaip kitaip suprasti, kai miesto valdžia derina atrakcionų išdėstymo schemą, kurioje įrenginiai piešiami ant tų vietų, kur auga maumedžiai.

Kas daroma tokiu atveju? Neleidžiama laikinų statinių montuoti šioje vietoje, verslininkai verčiami patraukti savo įrenginius? Ne, Palangoje tuomet, tyliai pritariant valdžiai, pjaunami atrakcionams trukdantys medžiai.

- Ar teisinga būtų J.Basanavičiaus gatvę lyginti su Laisvės alėja ir Gedimino prospektu? Juk Palanga yra kurortas, kuris siejamas su linksmybėmis, pramogomis.

- Kartą Palangos merą Vytautą Stalmoką girdėjau per televiziją kalbant, kad kurortą kūręs grafas Tiškevičius neprieštarautų tokiai pramogų gatvei. Po tokio mero pasakymo visa grafų giminė turėtų vartytis karstuose.

Aš stipriai abejoju, ar Tiškevičiai savo kurortą įsivaizdavo kaip kaimo bernams skirtą balaganą. Sekant grafų logika, J.Basanavičiaus gatvėje restoranai turi būti su baltomis staltiesėmis, o damos vaikščioti su vakarinėmis suknelėmis.

Tai, kas vasara vyksta J.Basanavičiaus gatvėje, primena kaimo kultūros namų lygio diskoteką, kuri būtinai baigiasi prikaušusių bernų muštynėmis. Baisiausia tai, kad prie tokio lygio dera ir plyšaujantys olandų atrakcionai, ir skraidančių lėkščių stiliaus geltoni gatvės šviestuvai. Lieka tik nugriauti prie sukurtos aplinkos nebederančias senas vilas, jų vietoje pristatyti stiklinių daugiabučių dangoraižių.

Tada taškas. Palangos kurorto istorijos nebėra

2009-07-30

Vyriausybės liberalas naikina sanitarines zonas

Foto: Žalieji sukilo prieš aplinkos taršą – jų mitingas 2009 07 28 d. priešais Vyriausybę,  protestuojant prieš sanitarinių apsaugos zonų pramonės įmonėms naikinimą.

N.P.: liberalusis ministras A.Čaplikas toliau viską liberalizuoja. Iš pradžių ėmėsi iniciatyvos panaikinti higienos pasus mobilaus ryšio antenoms bei panaikinti reikalavimą statyti šias antenas tik ant aukštųjų pastatų.

Dabar jau raitojasi rankoves ir naikina sanitarines apsaugos zonas pramonės įmonėms. O jo viceministras seka mums pasakas apie tai, kad kuo mažiau įmonėje darbuotojų, tuo mažiau ji teršia. Tačiau vienos įmonės barža su dviejų žmonių įgula, kuri pilsto užterštą akumuliatoriais ir senais trosais dumblą iš vieno jachtų uostelio vietos į kitą daro žalą gamtai ir žmonių sveikatai didesnę, nei kelių tūkstančių darbuotojų gamykla, kuri naudoja ES standartų filtrus.

Žalieji sukilo prieš aplinkos taršą

Gediminas Gasiulis /  / 15min.lt 2009 07 29d.

Trečiadienį prieš vidurdienį šalia Vyriausybės būrelis Lietuvos žaliųjų judėjimo narių surengė mitingą „Atsargiai, kiaulės!". Jie piktinasi, esą Vyriausybė ketina naikinti sanitarines apsaugos zonas pramonės įmonėms.

Aikštėje priešais Vyriausybę mitinguotojai pastatė kibirą su srutomis, mušant būgną skandavo šūkius „Kiaulėms – ne", „Vyriausybe, nenuodyk savo piliečių" ir kitaip bandė atkreipti piliečių ir Vyriausybės dėmesį į problemą. Tiesa, didelio praeivių dėmesio ši akcija nesulaukė.

Kenčia paprasti žmonės

Tačiau Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis teigė, kad šiuo metu jiems svarbiausia pasiekti ministrų kabineto narių ausis. Anot jo, Vyriausybė siekia sumažinti ar net panaikinti sanitarines zonas pramonės ir žemės ūkio objektams, skleidžiantiems taršą, – ne tik kiaulių kompleksams, bet ir chemijos gamykloms, kitiems objektams.

„Pavyzdžiui, naikinamas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo buvo patvirtintos sanitarinių apsaugos zonų taisyklių, ribų nustatymas ir režimai. Praktiškai lieka nebeaišku, kaip tos sanitarinės zonos yra nustatomos", – naujienų portalui 15min.lt sakė žaliųjų lyderis.

Anot jo, Vyriausybė neatsižvelgia į paprastų piliečių, kurie dėl tokių nutarimų turi kentėti visą gyvenimą, reikalavimus, „visuomenė tik informuojama, bet neišklausoma".

„Kiaulių kompleksai yra vienas baisiausių dalykų. Tarkim, nuo sovietų laikų buvo galima išauginti iki 54 tūkst. kiaulių kompleksuose. Dabar jie naikina tą ribą. Kas nors sugalvos auginti 100–200 tūkst. kiaulių, tai jūs pačioje Danijoje nerasite tokių kompleksų, ir 50 tūkst. kažin ar rasite. Bet jie rado aborigenų salą, kur ką nori, tą gali daryti, ir lipa ant galvų", – piktinosi R.Braziulis.

Sanitarinių zonų nenaikins

Nelogiška būtų, jei vienai pramonės įmonei, kurioje yra 5 darbuotojai, galiotų tas pats normatyvas, kuris galioja stambiai įmonei, – sakė A.Skikas.Su mitingo dalyviais susitikęs sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas užtikrino, kad „sanitarinės apsaugos zonos naikinamos nebus". Anot jo, ketinama nustatyti skirtingas ribas, atsižvelgiant į pramonės objektų pajėgumus.

„Atstumų niekas nemažina. (Jie bus nustatomi) priklausomai nuo pajėgumų – nelogiška būtų, jei vienai pramonės įmonei, kurioje yra 5 darbuotojai, galiotų tas pats normatyvas, kuris galioja stambiai įmonei. Tai visiškai nereiškia, kad bus galima daryti tai, ką nori ir kaip nori, bus atsižvelgiama į pajėgumus. Tas pats dėl paukštynų, gyvulininkystės kompleksų. Yra pakankamai griežtų priemonių", – tikino A.Skikas.

Mitinguotojai viceministro klausė, ar šis yra buvęs prie kiaulių komplekso, jei taip ramiai kalba apie šias problemas. „Taip, esu buvęs. Jei neatitinka kažkas, nesilaiko – tai kitas klausimas. Bet šitie dalykai turėtų būti suderinti prieš statant", – sakė viceministras. Jis pakvietė mitinguotojus į Vyriausybę „pašnekėti prie stalo, išsakyti konkrečius siūlymus".

2009-07-28

Už medžių auginimą ant kultūros paveldo - baudos

Fotografijose - kultūros vertybės vilos 'Palangos Jūrapilis', kitaip vadinama 'Komoda, Meilės alėja 5, Palangoje išorė ir vidus.

Už medžius ant istorinio pastato - bauda

BNS 2009-07-28, 11:48, „Klaipėda"

Palangoje už kultūros vertybės - XIX a. amžiaus vilos "Palangos Jūrapilis" (arba "Komoda") - nepriežiūrą bendrovės "Kurorto statyba" vadovui skirta 500 litų bauda.

Paveldosaugininkų nuomone, tokios baudos Donatas Bubnys nusipelnė dėl to, kad vilos stogas buvo sudegintas, o savininkai ne tik jo neuždengė, bet leido ant sienų viršaus išaugti medžiams, kurių šaknys ardo sienų mūrą, pranešė Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinis padalinys.

Tiesa, vilos nepriežiūra susirūpinta tik tuomet, kai ant jos stogo išaugo nemaži medžiai. Kaip BNS sakė padalinio vedėjas Naglis Puteikis, toks delsimas susijęs su pasikeitusia KPD vadovybe.

"Kol buvo vadovas Albinas Kuncevičius, jis manė, kad negalima už tai bausti. Kai vadove tapo Diana Varnaitė, bandome pavyti tai, ko nepadarėme. (...) Anksčiau mums per gamybinius susirinkimus sakydavo, kad jeigu verslininkus bausime už nepriežiūrą, jie visiškai nieko nedarys", - teigė jis.

D.Varnaitė departamentui vadovauja nuo 2008 metų kovo.

Anot pranešimo, jei per dvi savaites medžiai nebus nukirsti, bendrovės "Kurorto statyba" generaliniam direktoriui už tai gresia administracinė bauda iki 5000 litų.

Jei ir ši bauda nepaskatins minėtos įmonės imtis priemonių istoriniam pastatui apsaugoti (pašalinti želdinius, uždengti laikiną stogą ir pan.), bus pradėta paėmimo valstybės nuosavybėn procedūra.

Kaip teigiama pranešime, istorinės vilos savininkai išnuomojo šios vilos sklypą olandų atrakcionams, kurių savininkai esą savavališkai iškirto medžius bei pasistatė "vilos aplinką darkančius" atrakcionų statinius.

Anot N.Puteikio, kai kurie kultūros vertybių savininkai "piktybiniai" - nesiima tvarkyti apleistų vertybių ir gavę keletą tai daryti raginančių raštų iš paveldosaugininkų. Vienas iš tokių - bendrovė "Minoletai", kuriai priklauso buvusi skerdykla Klaipėdoje. Bendrovei nevykdant būtiniausių pastatų išsaugojimo reikalavimų, jau pradėta paėmimo valstybės nuosavybėn procedūra.

Delfi.lt 2009 07 28:

Jei ir ši bauda nepaskatins minėtos įmonės imtis paprasčiausių priemonių istoriniam pastatui apsaugoti (pašalinti želdinius, uždengti laikiną stogą ir pan.), bus pradėta paėmimo valstybės nuosavybėn procedūra. Ji taikoma remiantis Civilinio kodekso 4.66 straipsnio 1 dalimi: jeigu savininkas netinkamai laiko kultūros vertybę, tai pagal Kultūros paveldo departamento ieškinį teismas gali šiuos daiktus iš savininko paimti, „paimti daiktai pereina valstybės nuosavybėn. Asmeniui atlyginama paimtų daiktų vertė, kurios dydis nustatomas buvusio savininko susitarimu su atitinkama institucija, o esant ginčui jį nustato teismas".

Bauda už medžius ant istorinio namo VE 2009 07 28

Kultūros vertybių nesaugojimas, stogų nuardymas, jų deginimas – populiarus dalies šių pastatų savininkų būdas siekiant paveldo objektą pripažinti avarinės būklės ir nugriauti.

Tokiems pastatų valdytojams iškeltos administracinių teisės pažeidimų bylos (Puodžių g. 27, Liepų g. 3, Donelaičio g.12, Klaipėdoje). Vienam iš savininkų - UAB "Minoletai" nevykdant būtiniausių pastatų išsaugojimo reikalavimų jau pradėta paėmimo valstybės nuosavybėn procedūra (buvusios skerdyklos, statytos 1913 metais, pastatai Klaipėdoje, Liepų g. 53a).

N.P.: Už kultūros vertybių nepriežiūrą gręsia administracinė bauda iki 5000 Lt.

Tokia sankcija numatyta už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų nesilaikymą (14 str. 1 dalies 3 punktas numato, kad  kultūros paveldo objekto valdytojas privalo: „prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius".

Mobilaus ryšio kompanijos dėl neįtikėtino pelno mulkina Lietuvos gyventojus

Nuotraukoje - beveik visų mobilaus ryšio operatorių grūstis ant vieno iš Jonavos daugiabučio. Žmogui 61 metai, šiandien atsiuntė prašydamas padėti, nes vienas nepajėgia nukrapštyti. Šio namo gyventojų niekas net nebandė klausti nuomonės, pastatė ir tiek. Norėčiau ten sukelti visus mob.ryšio kompanijų vadybininkus į tą namą porai mėnesių pagyventi.

N.P.: Pagaliau politikai stojo žmonių pusėn. Mobilaus ryšio bendrovės, aišku, tuoj pardėjo pūsti miglą, kad politikai nori paikti Lietuvą be ryšio:

Lietuva pretenduoja tapti šalimi be mobiliojo ryšio miestuose (Sigita Migonytė, "Verslo žinios" 2009 07 27) – „Daiva Selickaitė, UAB "Omnitel" atstovė, sako, kad tuomet Lietuvos miestuose nebeliktų mobiliojo ryšio." Gyventojams tektų grįžti prie laidinio telefono", – pritaria kolegei Andrius Baranauskas, "Tele2" viešųjų ryšių vadovas".

Kaip pasiuto saiko jausmą dėl pasaulyje neregėtų pelnų praradę užsioenio akcininkų samdiniai galiam pasiskaityti šio straipsnio komentaruose.

Patys Jūs, mobilaus ryšio kompanijų samdiniai esate be ryšio – pasistatykite aukštus bokštus, kaip kad darote užsieniuose ir nekankinkite žmonių. Bet kur gi, juk pelną reikia lupti ne mažiau kaip 100 proc.lyginant su pajamomis. Tokių pelnų niekur nėra, nes visur politikai žmones gina, o verslininkai yra asocialiai atsakingi, sąžiningi.

Tik čia ieškote bananų šalies gyventojų ir stiklo karolius iš makaronų masės dalinate.

O jei kokia nors Kupiškio rajono savivaldybės taryba pabando balsuoti, kad vienas iš tokių operatorių nusikeltų anteną nuo mokyklos stogo, kurią pastatė davę direktoriui 200 Lt nemokamiems pokalbiams per mėnesį, tai tuoj pat visos mob.ryšio kompanijos subėga ir atjungia artimiausiuose stotyse ryšį. Tam, kad žmonės maištautų prieš „blogus" politikus.

Gaila, kad Prezidentės ir kitų žmonėms dirbančių politikų - Seimo narių rankų kol kas per maža.

Bet ilgai netruks ir ateis valanda - antimonopolinės Kainų ir konkurencijos institucijos bus reorganizuotos. Jų nieko neveikiantys, ar nesugebantys, ar nenorintys dirbti žmonėms pirmininkai bus pakeisti vakarietiško tipo vadovais. O jau tada už tokius pokštus gausite tokias baudas, kad cypdami pradėsite Lietuvoje taikyti švediškas higienos normas ir spinduliuotės intensyvumui ir atstumams nuo bokštų iki vaikų darželių,. Mokyklų ir gyvenamųjų namų.

Kas turit laiko, pasiklausykite per „Žinių radiją" vykusios laidos šia tema. Ypač verta paklausyti, kaip mus durniais laiko Tele 2 atstovas:

Ar nekenkia gyventojams mobiliojo ryšio antenos. Žinių radijas AUDIO

Laidą veda Agnė Skamarakaitė. 2009 m. liepos 27 d.

Praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl mobiliojo ryšio antenų. Komitetą šokiravo valstybinių institucijų tarpusavio veiksmų nederinimas ir tai, kad tiek daug mobiliojo ryšio antenų neturi higienos leidimų – pasų. Komitetui pateiktais duomenimis, iki 2009 m. kovo 31 d. buvo sumontuotos 3789 viešojo judriojo ryšio bazinės stotys. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba jų veiklai išdavė tik 143 higienos leidimus – pasus. Komiteto posėdyje dalyvavę visuomenės atstovai nurodė, kad yra labai daug vietų, kuriose montuojamos mobiliojo ryšio antenos ant gyvenamųjų namų stogų ir pažeidžiant atstumo reikalavimus iki visuomeninių ar gyvenamųjų pastatų. Sveikatos reikalų pirmininkas Antanas Matulas akcentavo, kad turėtų būti visiškai uždrausta mobiliojo ryšio antenas montuoti ant gyvenamųjų pastatų.

Laidoje dalyvauja Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas, bendrovės „Tele 2" viešųjų ryšių skyriaus vadovas Andrius Baranauskas, Jungtinio demokratinio judėjimo Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas Šarūnas Valentinavičius.

Komentarai – čia.

Parsisiųsti įrašą  - čia: dk_0727_visas.mp3

Lietuvos politikų gėda – kanceliariniai vokelių ėmimas tęsiasi

R.Daukanto karikatūrų blogas www.daukantas.com -  Užburtas lietuviškas kyšininkavimo ratas. Skelbiama autoriui leidus.

N.P.: Lietuvos politikų gėdą – vokelių ėmimą – toliau tęsia Klaipėdos m. savivaldybės nariai. Neva pasimažindami tuos kanceliarinius pinigus, už kuriuos jei perka kojines, kartu panaikino jų sumažinimą už posėdžių nelankymą.

Mano pasiūlymai padaryti juos atsiskaitytinus buvo atmesti krizenant, o pasiūlymas visai atsisakyti, kol yra krizė – atviromis patyčiomis.

Noriu visiems kanceliarinių neatsiskaitytinų vokelių šalininkams palinkėti politinio išmaudymo – norėčiau nufilmuoti visų Lietuvos partijų taip vadinamo elito veidus tuo momentu, kai pvz. Prezidentė pateiks įstatymo pataisas, kad tie vokeliai taptų atsiskaitytini.

Klaipėdos politikai gaus daugiau nei realiai išleidžia

Mindaugas Milinis, „Lietuvos žinios", 2009 07 27 d., delfi.lt

Klaipėdos miesto politikai dar nesubrendo atsisakyti kanceliarinių išlaidų. Nors deklaravo, kad visų šių lėšų pagal paskirtį nepanaudoja, susimažinti išmokų jie nedrįso.

Uostamiesčio politikai vakar ryžtingai susivienodino kanceliarinių išlaidų dydį - iki 700 litų. Iki šiol komitetų, komisijų pirmininkai ir kolegijos atstovai per mėnesį gaudavo 840 litų dydžio išmoką, paprasti tarybos nariai - 700 litų. Merui, jo pavaduotojams, patarėjams ir tarybos sekretoriui kas mėnesį priklausė po 420 litų išmoka.

Gegužę tarybos Etikos komisijos pirmininkė Alina Velykienė atliko anoniminę apklausą, iš kurios paaiškėjo, kad Klaipėdos politikai veiklai, susijusiai su tarybos nario funkcijomis, per mėnesį išleidžia nuo 200 iki 1000 litų. Kai kurie jų pirko, pavyzdžiui, kostiumą, lietpaltį, marškinius, kojines, knygas. Per apklausą dalis politikų prisipažino, kad su rinkėjais susitinka vos vieną ar du kartus per metus.

Išvedusi vidurkį A.Velykienė konstatavo, kad per mėnesį tarybos nariams užtektų po 500 litų. Tačiau nei šis siūlymas, nei raginimai apskritai atsisakyti minėtų išmokų Klaipėdos politikams nepasirodė verti dėmesio. Nuo rugpjūčio 1-osios jie gaus po 700 litų. Toks sprendimas priimtas esą siekiant sudaryti visiems tarybos nariams vienodas sąlygas. Per metus tai leis sutaupyti apie 10 tūkst. litų miesto biudžeto lėšų.

Patvirtinus naują išmokos dydį buvo palaiminta ir nuostata, kad išmoka nebus mažinama už posėdžių nelankymą. Anksčiau už praleistą tarybos posėdį jos narys gaudavo 30 proc. mažesnę išmoką, už komitetų, kolegijų ir komisijų praleidimą ji sumažėdavo iki 20 procentų. Kitaip tariant, ir praleidęs visus posėdžius politikas gaus visą išmoką.

Klaipėdiečiai nepanoro tapti pirmaisiais Lietuvoje savivaldos politikais, kurie atsiskaitytų, kaip panaudojo gautas lėšas. Beje, 9 Klaipėdos miesto tarybos nariai, tarp jų ir meras Rimantas Taraškevičius, yra parašę prašymus, kad atsisako kanceliarinėms išlaidos skirtų lėšų.

Iki praėjusių metų liepos mėnesio uostamiesčio tarybos nariai kanceliarinėms išlaidoms kas mėnesį gaudavo po 300 litų. Vėliau šią sumą pasididino iki 1000 litų tarybos nariams ir iki 1200 litų komisijų, frakcijų pirmininkams. Šių metų pradžioje politikai buvo priversti išmokas "vokeliams" susimažinti iki 700 ir 840 litų.

K.Čilinskas siūlo Vyriausybei kreiptis į teismą dėl LEO sutarties pripažinimo negaliojančia





TEISĖS PROJEKTŲ IR TYRIMŲ CENTRAS


Vykinto g. 7-2, LT-08118 Vilnius


2009 07 27


Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui


Kreipiuosi į Jus, siūlydamas įvertinti situaciją, į kurią pastatė Prezidentę ir visą šalį taip vadinamas LEO pataisų paketas, Vyriausybės iniciatyva priimtas Seime ir teikiamas pasirašyti Prezidentei. Siūlau Jums kreiptis į teismą dėl 2008 m. LEO sutarties pripažinimo negaliojančia, nes būtent Vyriausybė, kaip sandorio šalis, turi tokią kreipimosi teisę. Priešingu atveju Prezidentė turi labai mažas galimybes vykdyti savo nuostatą dėl kovos prieš neteisėtą LEO sandorį ir oligarchinį valdymą.


Tiek Prezidentės, tiek visuomenės interesas yra kuo greičiau išspręsti valstybei žalingo LEO sandorio ir LEO bendrovės problemą. Bet Seime priimtosios LEO pataisos palieka galioti LEO sandorį. Be to, jos yra neteisėtos ir naudingos ne valstybei, o UAB „NDX energija" savininkams. Tai gilins, o ne spręs problemą.


Pagrindinis pataisų pakete – Atominės elektrinės įstatymas. Jo svarstymo ir priėmimo procedūra grubiai pažeidė Orhuso konvenciją, dėl kurios pažeidimų Lietuva sulaukia tarptautinių institucijų pasmerkimo. Pagal konvenciją tokie projektai, kurie liečia statybas, o juo labiau AE statybą, pirmiausia turi būti išspausdinti spaudoje ir apsvarstyti visuomenėje. Tuo tarpu AE įstatymo pataisos buvo rengiamos slapta, privačiai samdomų teisininkų, visuomenės svarstymui nepateiktos, o priimtos ypatingos skubos tvarka, neteisėtai leidžiant dalyvauti Seimo Ekonomikos komiteto posėdžiuose UAB „NDX energija" savininkams. Konstitucinis Teismas yra nustatęs , kad panašūs procedūriniai pažeidimai yra pagrindas Prezidentui nepasirašyti įstatymo.


Bet ir be minėtos priežasties Prezidentei dar sunku bus pasirašyti Atominės elektrinės įstatymo pataisas, nes jos reiškia pripažinti 2008m. LEO sandorį vietoje to, kad šis neteisėtas ir šalies ekonomikai kelių milijardų žalą padaręs sandoris būtų, remiantis Civiliniu Kodeksu, pagal Vyriausybės reikalavimą, teisme pripažintas niekiniu ir valstybei sugrąžinta visa, ką ji prarado pagal sandorį. Be to, įstatymų pakete yra dar keletas AB LEO LT privatiems savininkams naudingų nuostatų, po kuriomis sunku pasirašyti prieš LEO sandorį įsipareigojusiai kovoti Prezidentei. Pvz., nustatoma, kad LEO bendrovė nebeturi jokių pareigų naujos AE ir jungčių statyboje, tuo pat metu paliekant valstybei LEO bendrovės atžvilgiu pareigą užtikrinti, kad LEO bendrovė nuolat būtų aprūpinama elektros energija, kurią pardavinės vartotojams. Be to, nustatoma, kad LEO bendrovės panaikinimo klausimams spręsti netaikomas Civilinis Kodeksas. Tai reiškia, kad 2008m. LEO sutarties ir numatomos LEO bendrovės likvidavimo sutarties negalima bus pripažinti negaliojančiomis, nepaisant jų neteisėtumo ir priešingumo valstybės interesams.


Jūs ir Energetikos ministras, siūlydami pataisas be jokio teisinio pagrindo, nurodėte, esą pataisos sudarė palankias sąlygas valstybei tvarkytis su LEO bendrove. Tos nuostatos numato Vyriausybei galimybę priimti vienašališką sprendimą dėl LEO bendrovės likvidavimo. Tai Vyriausybė pateikia kaip argumentą prieš LEO, bet, nepanaikinus LEO sandorio, tas argumentas yra bejėgis, nes pagal Civilinio Kodekso 6.157 str. 2 dalį vėliau priimti įstatymai negalioja anksčiau sudarytam sandoriui. Pagal Civilinio Kodekso 6.189 straipsnį, galiojanti sutartis, vadinasi, ir UAB NDX energija naudingas LEO sandoris, turi abiems pusėms privalomą įstatymo galią, kol nepanaikino teismas. Todėl tikras argumentas prieš UAB būtų Vyriausybės kreipimasis į teismą dėl LEO sutarties pripažinimo niekine. Tam yra daug teisinių pagrindų, taip pat Civilinio Kodekso 6.225 straipsnis, pagal kurį sandoris pripažįstamas niekiniu, jei yra vienpusiškai naudingas privačiai šaliai ir pažeidžia viešą interesą.


Europos Komisija (EK) įpareigojo Vyriausybę birželio mėnesį pateikti Komisijai LEO sandorio dokumentus, įskaitant neteisėtą įkainojimą, kuriuo UAB akcijos buvo įkainotos daug kartų brangiau nei tos pačios vertės valstybės kapitalo akcijos ir taip UAB dalis LEO kapitale išaugo iki 38,3%. Vyriausybė tų dokumentų Komisijai neteikia ir vietoje jų parengė „LEO pataisas". Jei EK gautų tikruosius dokumentus, tai, vadovaudamasi ES teisės praktika, pareikalautų, kad UAB grąžintų valstybei viską, kuo praturtėjo neteisėto sandorio metu. Prašau Ministro Pirmininko greičiau pateikti Komisijai dokumentus, kad Komisija galėtų įsijungti į LEO sandorio panaikinimą.


Iš Vyriausybės ir UAB „NDX energija" savininkų pareiškimų jau senokai aišku, kad LEO bendrovė bus „išardyta. Pagal sandorį, bendrovė turėjo būti anksčiau ar vėliau likviduota (vėliausiai iki 2014m.) Bet sandoris, jei teisme nepanaikinamas, lieka visam laikui ir LEO bendrovės likvidavimas yra galimas tik taikantis prie privatiems savininkams palankių to sandorio punktų. Pagal juos UAB „NDX energija" yra 38,3% nacionalinio elektros energijos kapitalo savininkė ir jei LEO bendrovės likvidavimo scenarijus neužtikrins šiai UAB kompensacijos už tuos 38,3%, tai UAB, remdamasi galiojančiu sandriu, gali patraukti valstybę į Stokholmo arbitražą ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Tam palankios su viešu interesu nesuderinamos sandorio nuostato, pagal kurias valstybė UAB naudai atsisakė viso savo tuto imuniteto (išskyrus ambasadas). Be to, UAB turi galimybę per Vilniaus apygardos teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtų pataisų paketo nekonstitucingumo. Kitaip sakant, palikus galioti 2008m. LEO sandorį, UAB „NDX energija" turi teisinę galimybę kelis metus bylinėtis prieš valstybę ir nemažai laimėti, remiantis šiai bendrovei palankiomis sandorio nuostatomis.


Vadinasi, kad LEO bendrovės likvidavimas būtų greitas, Prezidentė ir Vyriausybė turės sutikti su visomis UAB „NDX energija" keliamomis likvidavimo sutarties sąlygomis. Tai reiškia, kad, Vyriausybei atsisakius sandorio panaikinimo kelio, Lietuvos valstybė ir jos vadovė yra UAB „NDX energija" valioje. O tai savo ruožtu reiškia, kad, kaip ir 2008 metais, sudarant LEO sandorį, taip ir šiemet, sudarant LEO bendrovės likvidavimo sutartį, valstybė irgi turės kažką „paaukoti" UAB „NDX energija" savininkams. Vienas iš variantų: mainais už greitą LEO bendrovės išardymą UAB gautų galimybę užsidirbti didesnius pelnus. Tam reikia, kad būtų žymiai padidintos UAB vykdomos elektros energijos tiekimo kainos. Šiomis dienomis padaryti valdžios atstovų pareiškimai apie numatomą elektros kainų padidinimą kaip tik ir gali būti signalas apie tai, kad Lietuvos verslui ir gyventojams brangiai kainuos Vyriausybės rūpinimasis išsaugoti LEO sandorį galiojančiu.


Pagarbiai, Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas

2009-07-27

Prezidentė toliau rodo kuklumo pavyzdžius

Karikatūra - kas leidžiama goriloms, tas neleidžiama šimpanziukams

N.P.: mūsų Prezidentė labai ilgai negyveno Lietuvoje. Ir labai gerai. Nes neturi mūsų taip vadinamam elitui būdingų plikbajoriškų prabangos įpročių, kurių esmė – viską pirkti kuo brangiau ir gyventi kuo prašmatniau ir dar visiems tai pabrėžtinai pademostruoti. Ir dar visa tai daryti už mokesčių mokėtojų pinigus.

Gal Prezidentė gyveno Skandinavijos šalyse, nes elgiasi būtent kaip šių šalių politikė – kukliai ir paprastai.

Neseniai paprašė Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino, kad tas susimažintų algą. Pastarasis per paskutinius 18 metų buvo nekritikuojamas, todėl taip įprato, kad visai išpendėjo – darbuotojų banke 800, vidurkiai 4000 Lt, paskolos butams – lengvatinės 4,25 proc. (smulkiau apie tai - čia). R.Šarkinas tiek prarado realybės jausmą ir tiek pasikėlė, kad žurnalistams vietoj atsakymų apie savo algą (25000 Lt per mėnesį) siūlo į snukį ir net siunčia ant trijų raidžių. Pats laikas buvo tokį pasikėlusį elitininką nusodinti ir tai padarė Prezidentė. Nors Lietuvos banko kontrolė yra Seimo  pareiga.

O Prezidentė toliau skandinavina Lietuvą – atsisakė švyturėlių ant tarnybinės mašinos. Ir kas netikėčiausia - barokinės (prašmatnios, pasipūtusios auksuotais rūbais) Lietuvos įpročius šiurpina, nes kartu su kitais eismo dalyviais stoja prie šviesoforų.

Prisipažinsiu, kad būtent tai tik dar labiau didina mano nusivylimą dabartiniu Seimu, nes tikrai buvau nuoširdžiai įsitikinęs prieš šiuos seimo rinkimus, kad tokius pavyzdžius rodys būtent naujasis Seimas.

Deja. Todėl dvigubai džiaugiuosi, kad Prezidentė elgiasi kukliai, nes tai tik išryškina problemą, kas Seimui trukdo rodyti panašius kuklumo pavyzdžius visame viešame Seimo narių ir Vyriausybės gyvenime?

Prezidentės limuzino paslaptis

Gediminas Gasiulis Laikraštis „15 minučių" 2009 liepos 26d. 17:53

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į darbą ir iš jo važiuoja beveik kaip eilinis šalies pilietis – be sirenų ir švyturėlių. Tiesa, prezidentę lydi Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnai.

 „Taip, tai tiesa. Ji jau kelias dienas važinėja vienu automobiliu su nedidele palyda, ir prie šviesoforų stoja, kaip ir kiti eismo dalyviai", – „15min" patvirtino D.Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys.

Prezidentės automobilis

Kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui nuspręsta palikti namą Turniškėse, apsaugą, automobilį bei pagalbinį personalą. Taigi D.Grybauskaitę vežioja ne tas pats automobilis, kuriuo važinėjo V.Adamkus. Tačiau L.Balsys negalėjo pasakyti, kam anksčiau buvo naudojamas dabartinis prezidentės automobilis: „Žinau tik tiek, kad naujų automobilių nebuvo pirkta – ši mašina yra iš prezidentūros automobilių parko."

Ar stoviniuojant prie šviesoforų prezidentei nekyla pavojus, nei L.Balsys, nei VAD atstovai nekomentavo. Jie taip pat negalėjo pasakyti, ar prezidentės automobilis yra šarvuotas. „Mes nekomentuojame jokių klausimų, susijusių su saugumu", – toks buvo VAD direktoriaus Raimundo Kairio atsakymas į visus „15min" klausimus.

Be švyturėlių

Bene didžiausias skirtumas tarp V.Adamkaus ir jo įpėdinės automobilių yra tas, kad D.Grybauskaitės „Mercedes-Benz" neturi švyturėlių už priekinių grotelių. Tokie švyturėliai įmontuoti net kai kurių ministrų automobiliuose. L.Balsio teigimu, prezidentė pati pageidavo važinėti kaip visi kiti eismo dalyviai, be pirmenybės teisės.

Beje, Kelių eismo taisyklėse (KET), specialiųjų transporto priemonių apraše, teigiama, kad švyturėliai „turi būti matomi 360 laipsnių kampu". Taigi išeitų, jog už grotelių paslėpti švyturėliai pirmenybės bet kokiu atveju nesuteikia.

V.Adamkaus automobilis 

Tuo tarpu Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius kalba priešingai.

„Iš esmės, pagal standartą, švyturėliai gali būti tiek viršuje, ant stogo, tiek po grotelėmis. KET yra numatyta, kad jie suteikia pirmumo teisę. Leidimą jiems turėti reikia. Šalies vadovų automobiliuose jie gali būti montuojami", – „15min" sakė G.Aliksandravičius.

2009-07-25

Senų trosų mėtymas į Klaipėdos pilies jachtklubą kol kas sustabdytas

Nuotraukoje - į Klaipėdos piliavietės jachtklubo akvatoriją pilamas užterštas dumblas ir metami seni trosai

Uostelio dugno nebelygina

Asta Aleksėjūnaitė, „Klaipėda" 2009-07-24, 09:32

Pilies uostelyje dugno lyginimo darbai sustabdyti. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos agentūra pagaliau nusprendė stabdyti įmonės "Hidrostatyba" darbus.

Ši įmonė, lygindama Pilies uostelio dugną, iškastą dumblą pylė atgal į vandenį.

Keletą kartų buvo pastebėti vandens paviršiuje pasklidę teršalai. Įtariama, kad dumblas gali būti užterštas.

"Dėl kilusio tokio didelio triukšmo ir pasikartojančių nusižengimų, nuspręsta stabdyti darbus", – sakė Klaipėdos jūros aplinkos apsaugos agentūros vadovas Raimondas Šatkauskas.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys vos prieš kelias dienas tikino, kad nemato reikalo stabdyti darbus, tačiau, trečiadienį iškviestas "ant kilimėlio" į Seimo Aplinkos komitetą, nuomonę pakeitė.

Pasak Seimo Aplinkos komiteto pirmininko Jono Šimėno, nurodyta ne tik stabdyti darbus.

"Taip pat prašome išsiaiškinti, ar teisėtai išduotas leidimas tokį dumblą skandinti atviroje jūroje. Beje, šioje situacijoje nėra aiškios Klaipėdos savivaldybės funkcijos ir atsakomybė. Savivaldybė, kaip užsakovas, turėtų pasvarstyti, ar mokėti pinigus už darbus, kurie buvo atliekami darant pažeidimus ir teršiant gamtą. Žala aplinkai turės būti suskaičiuota ir atlyginta", – sakė Seimo narys J.Šimėnas.

Susijusios naujienos „Klaipėdos" dienraščio  tinklapyje:

Susvyravo Klaipėdos aplinkosaugininkų vadovo kėdė

Pilies uoste išsiliejo dyzelinas

Dėl dugno lygintojų – komisija  

Gilinant Pilies uostą užfiksuotas pažeidimas

Tvoros dienos suskaičiuotos

Uostelį gaus be konkurencijos

Šeimininkauti Pilies uostelyje panoro tik viena bendrovė

 

Ginčai Pilies uoste regatos nesugadins

Eimantas MIKŠYS VE 2009 07 25

Nors iki "The Tall Ships' Races Baltic 2009" regatos Klaipėdoje pradžios liko tik kelios dienos, organizatoriams papildomų galvos skausmų sukėlė peripetijos Pilies uostelyje.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Seimo Aplinkos komitetas susidomėjo Pilies uostelyje vykstančiais dugno lyginimo darbais, todėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (KRAAD) pradėjo tyrimą. Dėl šio tyrimo buvo sustabdyti ne tik dugno lyginimo, bet ir jo gilinimo darbai. Tai reiškia, jog piliavietės uostelis neatitiks regatos organizatorių keliamų reikalavimų - jame nebus 3 metrų gylio.

Darbus uostelyje atliekančios "Hidrostatybos" statybos direktorius Algimantas Gailius sakė, jog darbai buvo beveik pabaigti.

"Nebedaug buvo likę. Dar porą trejetą dienų, ir būtume baigę. Dabar neaišku, kada bus paskelbti tyrimo rezultatai, ir galėsime pratęsti darbus", - sakė jis.

KRAAD Jūros aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Raimundas Šatkauskas teigė, jog dėl regatos tyrimo neskubins.

"Nemanau, jog tai sutrukdys regatai, elgsimės pagal įstatymus. Man svarbiau aplinkos tarša, o ne regata", - sakė R. Šatkauskas.

Uosto ir infrastruktūros klausimais besirūpinantis "The Tall Ships' Races Baltic 2009" vadybininkas Kipras Paldauskas teigė, jog jei darbai nebūtų buvę sustabdyti, viskas būtų buvę lengviau ir paprasčiau, tačiau organizatoriai vis tiek atrado būdą, kaip uostelyje sutalpinti atplauksiančius laivus.

"Garantijų, jog darbai bus pabaigti, nebuvo. Pagal esamą padėtį suplanavome mažesnių laivelių stovėjimą. Tie, kuriems pakanka mažesnės grimzlės, stovės ten, kur gilinimo darbai nebaigti. O tie, kuriems reikia trijų metrų, stovės jau pagilintame plote", - patikino K. Paldauskas.

2009-07-24

Dumblo pilstymas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovui gali kainuoti karjerą.

Video reportažas apie užteršto dumblo perpylimą iš vienos vietos į kitą Klaipėos piliavietes užutekyje. Kartu pateikiame su 2009 07 14 d. Balticum-TV žinių reportažą apie tai. Atkreipkite dėmesį, kaip į vandenį kaušas meta vamzdžius, senus trosus ir būtent į tą vietą, kur švartuosis jachtos ir kateriai. Tokiu būdu kyla grėsmė, kad tie trosai apsivynios aplink laivų sraigtus, padarydami jiems didelę žalą:

N.P.: kad nenustebtumėte dėl žemiau straipsnyje pateikiamos informacijos apie Klaipėdos piliavietės akvatoriją, informuoju: 2000-2004 metasi dirbau šalia šios akvatorijos įsikūrusioje AB „Klaipėdos laivų remontas" direktoriumi. Tuo metu 70 proc. šios įmonės akcijų valdė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuriai vadovavo TS-LKD narys Laisvūnas Kavaliauskas.

Atsistatydinus Vagnoriaus vyriausybei atsistatydino visi ministrai ir viceministrai, tarp jų - ir aš. Klaipėdos apskrities viršininko administracija vargo su AB „Klaipėdos laivų remontu", nes ankstesni vadovai niekaip nenorėjo vykdyti savivaldybės, o vėliau – ir Vyriausybės sprendimų, kad įmonė pasitrauktų iš Klaipėdos piliavietės teritorijos ir Danės užutekio, kuris anksčiau buvo šios pilies gynybiniu grioviu akvatorijos. Todėl pakvietė mane, kaip paminklosaugininką, kad daugiau atstovaučiau ne remontininkų, o kultūros vertybių interesus ir paskyrė mane direktoriumi. Įmonė faktiškai jau buvo bankrutavusi.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija tikėjosi, kad perduosiu minėtas teritorijas, o įmonė bankrutuos. Piliavietės teritorijas perdaviau, bet interesus ir pinigų srautus suderinau taip, kad iš 300 darbuotojų palikus dirbti 130 ir įvedus nevogimo, bei taupymo režimus, pavyko gražinti visas skolas - 7,2 mln.Lt įmonė tapo pelninga.

Tada ją nusižiūrėjo B.Lubys ir R.Dargis ir per pusę susimetę ją nupirko iš Turto fondo. Pusvelčiui, be abejo.

Buvau atleistas iš darbo paskutinę dieną prieš Vyriausybei patvirtinant privatizavimo programą, nes „kėliau bangas" dėl per mažos kainos

Bet įmonė liko gyva, su 130 žmonių toliau dirba ir uždirba, o šalia esanti piliavietė bei jos užutekio akvatorija viena kitai padeda dirbti ir uždirbti, nes ten kuriasi restoranai, jachtklubai.

Svarbu, kad neužsipiltų patys save gamybinėmis atliekomis, kurios vis dar likusios minėtos jachtų uosto, esančio užutekyje, dugne.

Dėl gamtosauginės veiklos tuo metu, kai vadovavau AB „Klaipėdos laivų remontui" 2000-2004 m.: kai tik pradėjau dirbti, tuoj pat buvo uždrausta ir, kas svarbiausia realizuotas tas draudimas bet kokias pavojingas atliekas mesti ar į šiukšlių konteinerius ar į vandenį, visos tokios atliekos, kurios buvo daug metų slepiamos, buvo deklaruotos Aplinkos apsaugos departamente, buvo surastos, atkastos ir išvežtos į specialius sąvartynus nikelio-kadmio akumuliatorių, galvanizavimo cecho , panaudotų tepalų saugyklos, talpos, konteineriai r pan. Tam buvo panaudotos didelės šios įmonės apyvartinės lėšos, kas kėlė didelį įmonės profsąjungos nuogąstavimus, nes jie prašė nieko neveži, palikti ateičiai, o tas gamtosaugines išlaidas paversti priedais prie algų darbuotojams.

Susvyravo Klaipėdos aplinkosaugininkų vadovo kėdė

Asta Aleksėjūnaitė „Klaipėda" 2009-07-23, 09:45

Užteršto dumblo pylimas Klaipėdos piliavietes užutekio jachtų uoste kartu su Balticum-TV žinių reportažu 2009 07 14- http://www.youtube.com/watch?v=3-Fxhk8TFQQ

Aiškinsis: kol aplinkosaugininkai ieškos, kas užteršė uostelį, jų vado tinkamumu užimamoms pareigoms domėsis aplinkos ministras.

Incidentai Pilies uostelyje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovui gali kainuoti karjerą.

Gargždų bendrovės „Hidrostatyba" atliekami Pilies uostelio dugno lyginimo darbai įtarimų sukėlė Seimo Aplinkos komitetui. Vakar komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas dienraščiui patvirtino, kad susipažinę su filmuota šių darbų medžiaga komiteto nariai neteko žado.

„Pirmiausia, mes šokiruoti, kad aiškiai matomos šiukšlės ir užterštas dumblas pilamas atgal į vandenį. Antra, įtarimų kelia Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento leidimas šį dumblą ten pilti. Pirminiame leidime jis turėjo būti išgabentas į dumblo skandinimo aikštelę. Šis dumblas jokiu būdu negali būti išverstas net ir jūroje. Aš pats pasiprašiau asmeniškai dalyvauti paimant šio grunto mėginius. Ir paskutinis klausimas, kurį svarstė komitetas, – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovo Andrius Kairio tinkamumas užimti šias pareigas. Komitetas raštu kreipėsi į aplinkos ministrą, prašydamas tai išsiaiškinti", – dienraščiui "Klaipėda" sakė J.Šimėnas.

Aplinkos komiteto nariai, peržiūrėję Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio vadovo Naglio Puteikio pateiktą medžiagą, klausė A.Kairio, kodėl jis leido vykdyti tokius darbus.

„A.Kairys netgi gynė ūkio subjekto interesus, bandė pateisinti, teigė, kad čia viskas gerai. Aplinkosauga šioje istorijoje – paskutinėje vietoje", – piktinosi J.Šimėnas.

Tai ne vienintelis incidentas Pilies uostelyje. Negana to, kad aplinkosaugininkų sustabdytus darbus bendrovė „Hidrostatyba" vėl pradėjo, vėlų antradienio vakarą uostelyje buvo pastebėtas išsiliejęs dyzelinas.

Jūros aplinkos apsaugos agentūros vadovas Raimondas Šatkauskas aiškina, jog galėjo išsilieti pora kibirų degalų, tačiau liudininkai tikina, kad naktį dyzelino plėvelė pasklido trečdalyje uostelio teritorijos.

„Inspektorius nuo ryto vaikšto ir ieško kaltininkų. Kas galėjo užterši – mes nežinome", – aiškino R.Šidiškis.

Jūrų aplinkos apsaugos agentūros vadovas tikino, kad uostelyje esą daug jachtų, degalai galėjo išsilieti iš bet kurios iš jų.

2009-07-23

‚Respublikos‘ interviu su Gražina Drėmaite apie paminklosaugą

G. Drėmaitė - 'Mūsų ekonomikos suklestėjimą imu matyti per pasaulio turizmą į Lietuvą'. 'Respublikos' nuotr.

N.P.: džiugina, kai visuomenės interesą ginantys žmonės, mylintys savo darbą ir turintys principus, atsiduria valstybės tarnyboje:

Kada privatizuosime Gedimino pilį?

Ferdinandas KAUZONAS, "Respublikos" apžvalgininkas, ve.lt 2009-07-23

Vadovauti Valstybinei kultūros paveldo komisijai po pertraukos grįžo Gražina Drėmaitė. Seimo nariai, skirdami ją į šį postą, buvo įdomūs: "už" balsavo 100, "prieš" - 0, susilaikė 0. Ką tai galėtų reikšti? Ar kad G. Drėmaitę visi Seimo nariai pažįsta kaip nepakeičiamą šiame poste? Ar kad jiems nusispjauti į kultūros paveldą ir todėl visai nesvarbu, kas jį saugo?..

- Mieloji Gražina, nors esame senokai pažįstami, žinodamas jūsų kietą būdą pašnekėjimui su jumis ruošiausi kiek ilgėliau nei su kitais. Net iš naujo pastudijavau jūsų tėvo išskirtinio Vilniaus patrioto Vlado Drėmos "Dingusį Vilnių", šitą didžiulę Vilniaus architektūros istorijos enciklopediją. Į ją, beje, jis surinko ir visas Vilniaus nelaimes - visus karus, marus ir gaisrus, per kuriuos Vilnius labiausiai nukentėjo. Pirmoji data - 1360-ieji. Paskutinė - 1944-ieji. Jeigu jūsų tėvas būtų gyvenęs iki mūsų dienų ir šitą knygą būtų leidęs dabar, ar paskutinė data būtų likusi ta pati?..

- Aš atsimenu tuos 1944-uosius. Vyksta karas. Bombarduojamas Vilnius. Man septyneri, brolis tik ką gimęs. Leidžiamės į rūsį. Motina mus užkloja pagalvėmis, kad, jeigu namas griūtų, būtų daugiau vilties išlikti. O tėvo nėra. Tėvas laksto namų stogais ir žiūri, kurioje vietoje dega Vilnius... Paskui mes visi pėsčiomis - iki Gervėčių, mat kaime dar pieno galima gauti. Tėvas, žinoma, lieka Vilniuje. Jis negali jo degančio palikti...

O dabar jau tiesiai atsakysiu į jūsų klausimą. Dažnai pagalvoju, o kartais ir garsiai pasakau: kaip vis dėlto gerai, kad tėvas yra miręs. Galiu tik įsivaizduoti, kas atsitiktų, jeigu jis šiandien staiga atsidurtų prie Aušros Vartų, atsimerktų ir pamatytų Vilniaus savivaldybės dangoraižį, iškeltą virš Vilniaus kaip vidurinį pirštą... Tėvas mirtų iš naujo. Tą pačią akimirką. O jeigu sužinotų, kad Lietuvoje jau galime net bažnyčias privatizuoti? Mirtų ir mirtų besidairydamas po Vilnių.

Kitados televizijoje manęs paklausė: kaip manote, ar būtų galima privatizuoti Gedimino pilį? Atsakiau, kad tai idiotiškas klausimas, o į tokius aš neatsakinėju. Bet jeigu manęs dabar paklaustų... Klausimas būtų jau visai neidiotiškas. Net keista, kad niekas nepaklausia. Dabar jau kai kurie valdininkai manęs kitko klausia: o kur parašyta, kad negalima?..

- Bet ar kartais netampame kažkokiais "šventabambiais"? Grįžti, tarkim, iš Egipto ar šalių, kurių kiek jaunesnė kultūra, ir, žiūrėk, kartais net juokas suima žiūrint į mūsų jaunutį paveldą, kurį dar visai neseniai laikei šventu...

- Paskutinė mano gyvenimo laimė buvo UNESCO dovana - kelionė į Beniliukso šalis. 14 dienų - vien per paveldą. Tie namukai, tie miesteliai, tos bažnyčios ir krantinės, koplytėlės. Amo nuo to grožio netenki. Bet kai grįžau namo, supratau: taigi aš viso to, kas yra Vilniuje, ten nemačiau. Taigi ne "durniai" įrašė Vilniaus senamiestį į Pasaulio paveldo sąrašą. O gyveni ir nepastebi. Tik kai iš kur nors grįžti, suvoki, kad to nerasi niekur. Nei Europoje, nei pasaulyje. Tai mato visi, atvykę iš svetur. Todėl niekam čia nebus įdomus tas gugenheimas, kažkodėl tapęs toks reikalingas dabartiniam Vilniaus merui. Ir liftas į Šv.Jonų bažnyčios varpinę niekam nereikalingas. Čia tik Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigų švaistymas. Čia tik tuščios mūsų "fanaberijos".

Todėl mūsų ekonomikos suklestėjimą imu matyti per pasaulio turizmą į Lietuvą. Tik tam pasauliui privalai rodyti autentiką. O ne dekoracijas. Pasižiūrėkite į Kotrynos bažnyčią. Istorikų ir menotyrininkų jau seniai įvardyta kaip gražiausias Europos lietuviškasis barokas. O į ką ji pavirto šiandien? Man gėda žiūrėti į jos interjerą. Na, pasakykite, kaip Lietuvos Bažnyčia atsisako savo pačios gražiausios Vilniaus bažnyčios?..

Visi girdime, matome, kalbame: kiek Lietuvoje nelegalių statybų!.. Kokių idiotiškų namų pastatyta... Ir visa tai padaryta ne pagal įstatymą. Ne kartą kalbėjausi su architektais: kodėl jūs tai darote, juk negalima. Atsakymas: man šeimą kažkaip reikia išlaikyti...

Arba Žvėryne buvo malūnas. Paveldas. Mes galėjome jį išsaugoti. Pasiėmė norvegų firma ir pasidarė apartamentus. Kalbuosi su norvegų architektu, kuris ten vadovauja. Klausiu, ar Norvegijoje šitokį dalyką būtų galima padaryti. Jokiu būdu, sako, Norvegiją nuo tokių dalykų saugo įstatymas... Norisi nusikeikti rusiškai...

- Ar nemanote, kad jūsų darbas yra beviltiškas? Esate pasmerkta amžinam konfliktui su turinčiaisiais valdžią ir turinčiaisiais pinigų. Kartais, o nūnai vis dažniau, ir pinigai, ir valdžia atsiduria tose pačiose rankose. Jūs einate į karą iš anksto žinodama, kad pralaimėsite.

- Jeigu Vyriausybėje dirbantys žmonės dar dabar šneka, kad kai kurie veikėjai užsirakindavę kabinetuose, kai dar per aną komisijos pirmininkės kadenciją ateidavau į Vyriausybę... Ar tai ne ženklas, tiesa, labai savotiškas, kad vilties yra? Arba užeinu pas dar neseniai buvusį Vilniaus merą Imbrasą ir imu aiškinti jam, kas yra Bernardinų kapinės, kad joms reikia padėti. Bet, matau, manęs nesupranta. Kitą dieną man skambina pažįstamas savivaldybės darbuotojas ir klausia, ką aš padariau merui. Po mūsų pokalbio jis nuvažiavo į kapines, o jau kitos dienos rytą eina per savivaldybės kabinetus ir visiems aiškina, kokios nepaprastai gražios Bernardinų kapinės... Ar tai nėra ženklas? Jeigu mes ko nors didelio ir nepasiekėme, ne vienai šunybei vis dėlto pavyko sutrukdyti. Bent jau buvo varžomasi ką nors negera daryti visiškai atvirai.

O tos Bernardinų kapinės iš tiesų nepaprasto grožio. Jos įrašytos į gražiausių Europos kapinių sąrašą. Jau penkti metai su Lenkija vykdome bendrą projektą - už lenkų milijonus restauruojame Bernardinų kapines Vilniuje. Ten palaidota tiek daug senosios Vilniaus universiteto profesūros.

Esu lietuvė. Gimusi Vilniuje. Bet kai išgirstu, kad lenkai ką nors geriau daro nei mes, manyje sukyla toks nacionalizmas: na kodėl ne mes, na kodėl? Kodėl lenkams jų paveldas taip rūpi, o mums ne?

Tiesa, mes irgi turime ir departamentą, kuris tvarko paveldą, ir Kultūros ministeriją, kuriai jis priklauso. Bet varge tu varge - na kas dabar iš tos Kultūros ministerijos? Kiekvienam naujam ministrui turi iš naujo aiškinti, kas yra paveldas, ir priversti patikėti, kad būtent jis, ministras, ir yra atsakingas už visos Lietuvos kultūros paveldą. Netrukus, žiūrėk, jau kitam turi tą patį aiškinti...

Bėda, kad valdžioje esančių žmonių, bent jau didžiosios dalies, kultūros lygis yra pastebimai žemas. Vidinės kultūros. Tos, apie kurią jūs savo ketvirtadieniais kalbatės "Respublikoje".

- Bet valdžia ateina iš mūsų. Mūsų išrinkta. Tų išrinktųjų paskirta... Vadinasi, visuomenės vidinės kultūros lygis yra gerokai kritęs.

- Mūsų salėje neseniai buvome surengę parodą. Atėjo keletas grupių, nemažai jaunimo. Dauguma su kepurėmis. Dabar gi kepurės nusiimamos jau tik bažnyčioje. Aukštokas jaunuolis klausia, kodėl tokios žemos durys į šią salę. Mūsų darbuotojas ima aiškinti, kad čia kitados seniai buvę maldos namai - tiesiog vieta pasimelsti. Ir dar tada tokios durys buvo padarytos specialiai, kad eidamas pro jas žmogus turėtų nusilenkti ir nusiimti kepurę. Ir įsivaizduojate - po šių žodžių visi tik švyst kepures nuo galvų...