2008-10-30

VE ir YUOTUBE videoreportažai apie mitingą prieš korupcija įtariamo A.Šimkaus įdarbinimą

 

YUOTUBE videoreportažas:

Protestas prieš ALFONSO ŠIMKAUS kyšininkavimą

 

VE video: Prie Savivaldybės - piketas

2008 10  29 d. Denisas NIKITENKA, "Vakarų ekspresas"

 

Trečiadienį prie uostamiesčio Savivaldybės buriavosi keliasdešimt į mitingą susirinkusių žmonių, sukviestų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų.

Piketas buvo nukreiptas prieš Savivaldybės administracijos veiksmus, kai korupcija įtariamas Miesto ūkio departamento vadovas Alfonsas Šimkus buvo perkeltas į žemesnes pareigas Turto ir privatizavimo skyriuje.

Esą valdininkai neturėjo teisės to padaryti.

Straipsniai spaudoje apie mitingą prieš įtariamo korupcija A.Šimkaus įdarbinimą Klaipėdos savivaldybėje:

 

Savivaldybės diskreditavimą valdininkai dangsto įstatymais VE 081030

Dėl A.Šimkaus – į mitingą K 081030

Klaipėdiečių piketas prieš A.Šimkų 15 MINUČIŲ 081029

Kyšininkavimu įtariamo valdininko A.Šimkaus įdarbinimas savivaldybėje sukėlė klaipėdiečių įsiūtį LR 081029

 

Klaipėdiečiai gėdijo valdžią (nuoroda atidaroma tik su prenumeratoriaus slaptažodžiu):

Gediminas PILAITIS LR korespondentas 2008-10-30

 

Dėl korupcijos Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus posto netekęs Alfonsas Šimkus nepražuvo. Vakar tuo piktinosi protestavę klaipėdiečiai.

„Tik pas mus valdininkai, kuriems pareikšti įtarimai dėl kyšių ėmimo, lyg niekur nieko priimami į darbą ir tęsia savo juodą veiklą", – vakar per protesto akciją prie savivaldybės pastato piktinosi miesto tarybos narys Naglis Puteikis.

Protestuotojai priekaištavo ne tiktai uostamiesčio valdžiai, bet ir į Seimą ką tik išrinktiems politikams, nesistebintiems, kad įtarimų slegiamam A.Šimkui buvo leista toliau dirbti savivaldybėje. Įsiaudrinę protestuotojai kvietė pasirodyti merą Rimantą Taraškevičių, o nesulaukę jo gėdijo valdžią.

Buvusiam Klaipėdos savivaldybės departamento vadovui 62 metų A.Šimkui pareikšti oficialūs įtarimai dėl dokumentų klastojimo, prievartavimo duoti kyšį, papirkimo, patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir iššvaistymo.

Laikinai nušalintas nuo departamento vadovo pareigų A.Šimkus netrukus buvo įdarbintas Ekonomikos ir strategijos departamento turto privatizavimo skyriuje specialistu. Ši pareigybė buvo laisva.

Naujų pareigų A.Šimkus nėjo nė dienos – ėmęs skųstis sveikata jis išvežtas į ligoninę.

A.Šimkaus prašymą dėl grąžinimo į darbą patenkinęs savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius teigia nepažeidęs įstatymų: „Jis iš departamento vadovo pareigų tik laikinai nušalintas. Galėjome A.Šimkų be konkurso paskirti į žemesnes pareigas".

2008-10-29

Iškasę 172 kapus Klaipėdoje, iš tiesų pastatė daugiabutį

Fotografijoje - viešbučio apartamentų, nelegaliai paverstų daugiabučiu gyvenamu namu, maketas iš tinklapio www.jononamai.lt

Apartamentai ant kapinių

 

Rūta Grinevičiūtė „Lietuvos žinios" 2008.10.29

Tai - ne Vėlinių pokštas. Iškasę 172 kapus, žmonės iš tiesų pastatė daugiabutį - apartamentus ant kapinių Klaipėdos senamiesčio širdyje, ant viduramžius menančių Šv. Jono bažnyčios pamatų, rašo „Lietuvos žinios".

„Nusileidi į rūsį ir gali pačiupinėti karstų rankenas. Projekte parašyta, kad įeisi į fojė ir po stiklinėmis grindimis pamatysi buvusios bažnyčios pamatus... Betrūksta, kad dar eksponuotų karstų fragmentus, garsiojo sukilėlio Kalkenšteino pirštikaulį ar apatinį žandikaulį. Tada nusileidi į rūsį ir savo protėvių urnas gali susidėti, ar ne?" - žurnalistei Rasai Kalinauskaitei pasakojo Naglis Puteikis, paminklosaugininkas visuomenininkas, nemenkai prisidėjęs prie kapinių apartamentų garsinimo.

Apartamentai dabar stovi užkaltais langais, nes norinčiųjų tokios kasdienės egzotikos kol kas neatsirado. Galimiems gyventojams galbūt entuziazmo nekelia ir tai, kad naujieji statytojai savo kūrinį užgriozdė ant visai Klaipėdai svarbios vietos. Juk Šv. Jono bažnyčioje ir jos šventoriuje buvo laidojami kraštą kūrę žmonės. Mūsų žiniomis, statytojai ir archeologai turėjo informacijos, koks žmogus ir kur buvo palaidotas, tačiau, perlaidojant palaikus kažkur toli už miesto, jie jau guls į žemę bevardžiuose kapuose.

Kapinės? Kapinių nebėra...

Dainius Elertas, palydėjęs žurnalistus į statybvietę, neslėpė, kad yra „suinteresuotas asmuo". Statytojai iškasė ir jo protėvių kapus. D.Elertas šaukiasi savotiško keršto tiems, kurie čia statė ir projektavo: „Man norėtųsi įsivaizduoti, kad ant jų kapų kyla tokie statiniai". Jaunas vyras neabejoja, kad kapinių užstatytojai turėjo vienintelę paskatą - pinigus.

Kunigas Romas Lechavičius ir praėjus daugeliui mėnesių statybos pradžią prisimena su nuostabos ašara balse: „Gal aš labai jautrus, gal perdėtai jautrus, bet kai gręžė tuos kuolus į žemę - pamatinius strypus su tokia didele mašina, tai atrodė, kad gręžiasi į gyvą mėsą."

Tėvas Romas iš tiesų - pernelyg jautrus. Mėsos ten jau nebuvo. Statybvietė buvo nusėta kaulais. „Mmm... Tai yra skaudoka. Prie tų (bažnyčios) pamatų dažniausiai buvo laidojami ypatingi žmonės: dvasininkai, vyskupai, nusipelnę žmonės, bažnyčių fundatoriai, miesto valdininkai, amatininkai, kurie yra kaip nors ypatingai nusipelnę miestui."

Projektą įgyvendinančioje bendrovėje dėl tų 172 iškastų velionių nedaroma problemos. „Rasta, rasta. Neneigsiu šito", - sakė Vilius Skukauskas, statybos darbams vadovaujantis UAB „Invalda Construction Management" projekto vadovas, ir praneša gerąją žinią: „Bet jų nebėra. Archeologai iškasė. Ir mes nestatom ant kapų... Buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai, kasinėjimai - yra viskas, visa teritorija yra perkasta."

Išvalyta?" - klausiame. „Aš nesakau, kad išvalyta. Atlikti tyrimai", - aiškina žmogus. Jis teigia, kad tikrai nestatytų veikiančiose kapinėse...

Formaliai V.Skukauskas teisus, nes po jo žodžiais ir projektu pasirašo miesto paveldotvarkininkai. Tai jie, skindami kelią apartamentų ant kapinių statybai, pasitelkė žodžių žaismą. „Čia ne kapvietės. Čia yra užlaidojimai', - aiškina paveldotvarkos valdininkė. Kodėl jai prireikė šitų nesąmonių - kapines vadinti „užlaidojimais"? Ogi todėl, kad ant kapų Lietuvoje statyti kol kas draudžiama įstatymais. O žodžio „užlaidojimas" įstatymas nežino, todėl netgi Klaipėdos prokurorams projektas neužkliuvo.

Tiesa, spėliojama, ar neužkliuvo dėl žodžių žaismo, ar dėl to, kad kai kurie įtakingi uostamiesčio teisėsaugininkai patys yra sulipę su abejotino teisėtumo nekilnojamojo turto projektais.

„Klaipėdos prokuratūra tyrė visą mėnesį - gavom atsakymą, kad nėra nusikaltimo sudėties - statybos galimos. Aš nesuprantu, kaip suprasti tuos įstatymus? Kaip kas nori, taip tas supranta", - Dionizas Varkalis, paveldosaugininkas visuomenininkas, pasakoja, kaip iš miesto visuomenininkų buvo atimta paskutinė viltis apginti Šv. Jono bažnyčią ir kraštą kūrusių žmonių pomirtinę ramybę.

Šviesuomenei - masinis kapas

Archeologas Gintautas Zabiela pasakojo, kad velionius jis su kolegomis išėmė iš kapo duobių ir išvežė į Vilnių - antropologams, kurie dabar dienos šviesos nemato per įvairių prašmatnių statybų vietoje rastus žmonių kaulus.

G.Zabiela giriasi radęs kaulų daugiau, nei oficialiai skelbta. „Šį kartą identifikavom 182 kapus archeologiškai", - sakė jis. Mūsų žiniomis, kapvietėse buvo rasta daug unikalių juvelyrinių dirbinių, apie kuriuos archeologai primygtinai tyli.

Sabina Simonavičiūtė, Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja, apie velionių tolesnį likimą dar nežino. „Jie bus perlaidojami... dabar galvoju... Joniškėse kapinės yra. Taip, Birute, ar ne?", - šaukiasi pagalbos S.Simonavičiūtė. „Tai iš esmės taip išeina, kad ant kapinių galima statyt?" - pasitiksliname. Nužiūrėjusi Rasą kaip nelabai supratingą padarą, paveldotvarkininkė aiškino dar kartą: „Tai ant kapinių nestato. Bažnyčios vietoj ant pamatų stato." Palengvėjo?

G.Zabiela stengiasi būti arčiau tiesos. „Bažnyčia su palaidojimais", - sako jis, bet kai supranta, kad neįtikino, pratrūksta: „Na, tai jeigu mes kiekvieną kapą laikysim kapinėm - tai šitą... Kapinės yra speciali vietą, didelis žemės plotas, kur kiekvienas gali pasilaidoti, jeigu jis priklauso konfesijai, jeigu tai yra konfesinės kapinės. Ten gali stovėt bažnyčia, koplyčia..."

Nors ir komiškai skamba šie išvedžiojimai, miesto valdžiai jų užtenka. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius ne itin domisi, kur bus perlaidoti statybų bumui sutrukdę žmonės.

„Mano turimomis žiniomis, jie turėtų būti perkelti į dabartinį mūsų skulptūrų parką, į senąsias kapines. Bet tai yra tik preliminarus sprendimas." Ar ten bus masinė kapvietė? „Aš jų neskaičiavau", - teigia meras ir nelabai tvirtai sako, kad masinės kapvietės nebus. Tačiau kas tada bus, jei savivaldybės paveldosaugininkai neigia žinoję, kas ir kur buvo palaidotas Šv. Jono pasieniuose?

„Ten dabar nieko nėra. Šiuo metu (statyba) sustojo, užkaltais gražiai langais šitas pastatas, tolesnis jo likimas visiškai neaiškus," - pasakoja meras. Jis nenori girdėti ir garsių miesto žmonių pavardžių, kurių ramybė buvo sudrumsta Klaipėdos savivaldybei neprieštaraujant. „Gal jūs turit daugiau informacijos už mane. Nebuvo progos pasidomėt", - nekaltai mirksi miesto vadovas.

Trintuku prieš istoriją

N.Puteikis aiškina, kad vien žodžių žaismo kapinių apartamentų statybai neužteko. Iš statybos aikštelės buvo valomi ne tik kaulai. Dar reikėjo ir trintuko, nes specialiajame Klaipėdos plane toje vietoje pagal visas taisykles pažymėtos... kapinės.

 

„O kas su trintuku mėgino ištrinti tas kapinių ribas, tuos jų spalvotus žymėjimus?", - klausiame N.Puteikio. „Su trintuku? Na, gal su skalpeliu, aš nežinau. Tai - masinis reiškinys. Trintukas ir skalpelis yra pagrindiniai viešojo turto užgrobimo įrankiai Klaipėdoje jau kokie 8 metai', - nuo apibendrinimo pradeda pašnekovas.

Jis pasakoja, kad panašiai galėjo nutikti ir su tais nelemtais apartamentais. „Na, o kaip paaiškint?.. Nuėjus į savivaldybę ir paprašius: „Prašau padėkit man ant stalo senamiesčio planą, sklypų išplanavimo projektą." Jie padės tos vietos juodai baltą kopiją, kad nesimatytų, jog ten - kapinės. Nes jeigu padėtų spalvotą kopiją, iš karto yra kita spalva ir kitoks žymėjimas. Planuose kapinių teritorijos užbrūkšniuojamos įstrižais žaliais dryžiais. O jie rodo, esą popierius toj vietoj susidėvėjęs... tai aš ir klausiu: trintuku susidėvėjo ar skalpeliu?" - pasakoja savo nuotykius paveldosaugininkas visuomenininkas.

Jo valdiška kolegė, deja, negali būti tokia užtikrinta. Kai LNK „Paskutinės instancijos" žurnalistė paprašo pateikti minėtojo plano spalvotą originalą ir mes pamatome, kad jame statybvietės vietoje pažymėtos kapinės, ponia sutrinka: „Bet čia nnn, chechm, tyrimų neatlikta, negalim. Na, jūs man įrodinėjat kapines, aš negaliu sakyt, aš sakau, ką atrado po šitais pamatais. Bažnyčios."

O kaip tada galėjo leisti statyti ant kapinių, jeigu atrado, kad jos yra? „Kaip statyti... Tai viskas yra... che, kaip, kaip dabar pasakyti. Archeologiją padarė... na, viskas yra... perkelta... Yra dabar kitur perlaidoti, perlaidojami šitie... palaikai," - nerišliai pina valdininkė.

Kunigas R.Lechavičius neatsistebi gyvųjų drąsa trikdyti mirusiųjų ramybę: „Toje vietoje buvo XII-XIV a. bažnyčia, palaidoti žmonės, ir tegul ilsisi ramybėje. Tegul laukia prisikėlimo."

 

Ar tiesa, kad apartamentų statytojai planavo pirmame aukšte įsteigti restoraną? „Šiais laikais viskas galima. Tikrai nenustebčiau, jeigu atsirastų kas nors tokio, nes šiais laikais žmogaus vertybių struktūra yra sunaikinta ir naikinama iki paskutiniųjų", - taria kunigas ir priduria: „Net gulage, Sibire, kur yra kapinės - jos neprižiūrimos, bet ir neužstatomos." 


2008-10-28

Kviečiame ateiti į 2008 10 29 d., trečiadienį, 12.00 val. į mitingą NE ŠIMKYNEI KLAIPĖDOS SAVIVALDYBĖJE

 

PAŽADINKIME SOČIAI MIEGANČIUS MIESTO TARYBOS IR SEIMO NARIUS, KURIE APSIMETA, KAD NEMATO KORUPCIJOS KLAIPĖDOJE

 

Kviečiame ateiti į 2008 10 29 d., trečiadienį, 12.00 val. į mitingą prie savivaldybės Liepų g. Nr.11: protestuosime prieš Klaipėdos m. savivaldybės sprendimą grąžinti į darbą Miesto ūkio departamento vadovą Alfonsą Šimkų.

Protestuosime prieš Klaipėdos m. savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos ir Klaipėdoje rinktų Seimo narių amoralų tylėjimą – jie apsimeta, kad negirdi ir nemato korupcijos Klaipėdos m. savivaldybėje ir daugumoje Klaipėdos miesto įstaigų.

Alfonsas Šimkus įtariamas kyšininkavimu, todėl STT teikimu teismas jį nušalino nuo Miesto ūkio departamento direktoriaus pareigų. Tačiau miesto valdžia, pritariant miesto tarybos nariams bei pritariančiai tylint klaipėdiečiams Seimo nariams, neteisėtai perkėlė  A.Šimkų į savivaldybės Turto ir privatizavimo skyrių. Gal todėl, kad, skirtingai nei Ūkio departamente, savivaldybės turtas ten dar ne iki galo išvogtas?

Kodėl Klaipėdoje klesti korupcija ir kyšininkavimas? Kodėl apsivogę valdininkai nebaudžiami? Kodėl politikai, užuot atstovavę paprastus žmones, globoja kyšininkus?

Todėl kad miestą valdo ir jam atstovauja įvairaus plauko liberalai, laisvos rinkos -laukinio kapitalizmo proteguotojai. Jiems neegzistuoja garbė ir padorumas. Jų pasaulį valdo džiunglių principai: kas stipresnis, tas ir gauna liūto dalį, o paprastiems žmonėm nelieka nieko. Todėl valdžia maudosi prabangoje ir gina korumpuotus valdininkus.

 

Užteks keikti ir smerkti korumpuotą valdžią virtuvėje – padaryk tai prie savivaldybės.

Ateik ir tu į mitingą - pažadink miegančius - pakeisk valdžios sprendimus.

 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų

Klaipėdos m. skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis

Aciu visiems nariams, remejams, draugams, kolegoms, simpatikams ir talkininkams

 

Rinkejai suteike sansa sugrazinti zmonems vilti ir lukescius del doros valdzios

 

Aciu visiems nariams, remejams, draugams, kolegoms, simpatikams ir talkininkams vienu ar kitu budu prisidejusiems prie Klaipedos TS-LKD pergales 1 ir 2 Seimo rinkimu turuose.

Rinkimu su Jusu padejimu rezultatai:

2004 m. Seimo rinkimuose keturiose klaipedietiskose Danes, Baltijos, Mariu ir Pajurio (ieina ir Neringos bei Palangos miestai) apygardose uz tuometini TS sarasa balsavo 8600 rinkėju, už LKD  – 472, taigi  is viso 9072 rinkeju.

2008 m. Seimo rinkimuose uz TS-LKD – 12194, o tai yra daugiausiai balsu is visu partiju siose  klaipedietiskose apygardose , t.y. 3122 zmonemis, arba 34,4 proc.daugiau.

A.Bilotaite per daugiamandate, P.Zeimys ir E.Jurkevicius – per vienmandates rinkimu apygardas buvo isrinkti i Seima.

Nedaug iki seimo nario mandato per daugiamandate truksta N.Capui (5-iems seimo nariams atsisakius seimo nario mandatu, Nerijus taptu seimo nariu).

O tokiu "atsisakeliu" gali buti del ivairiu priezasciu, pvz. Alekna pretenduoja i VLN merus, yra keletas norinciu buti apskriciu virsininkais ir/ar uzimti panasias pareigas, kurios reikalauja atsisakyti seimo nario pareigu.

Tokie rezultatai leidzia sustiprinti Klaipedos TS-LKD isipareigojimu vykdyma rinkejams.

Kartu tokie rezultatai mus visus  - Klaipedos TSL-KD atstovus visose valdziu grandyse ipareigoja saziningai dirbti zmonems ir juos tinkamai atstovauti, grazinti pasitikejima valstybe, jos institucijomis, partijomis ir pacia TS-LKD.

Rinkejai su Jusu padejimu mums suteike sansa sugrazinti zmonems vilti ir mes privalome sia vilti ir zmoniu lukescius del doros valdzios bei del geresnes ateities pateisinti, nes gavome tam pasitikejimo mandata ir puikias galimybes.

 

Dar karta aciu visiems.

Pagarbiai,                           Naglis Puteikis

Klaipėdos prokurorų-bibliotekininkų-verslininkų veikla –„Paskutinės instancijos“ eteryje (VIDEO)

Nuotraukoje: populiarios publicistinės laidos vedėja Rūta Grinevičiūtė.

TV laida sulaukė ne tik Generalinės prokuratūros, bet ir Vyriausios tarnybinės etikos komisijos dėmesio

 

Laidos „Paskutinė instancija (2008 10 20) LNK televizijoje įrašas

O žemiau – šios laidos rezonansas:

 

Prokuroro žmonos veiksmus narplios ir etikos sargai VE 081023

Denisas NIKITENKA, "Vakarų ekspresas" 081023

Dėl Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Igno Lauciaus žmonos Bronislavos Lauciuvienės veiksmų pradėtas tyrimas Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK). 

Etikos cerberiai aiškinsis, ar B. Lauciuvienė nepažeidė viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje normų, nes ji dirba Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktore.

Įtarimų akiratyje: privati bendrovė, kurios akcininkė yra prokuroro žmona. UAB "Pelėda" sugebėjo įsigyti Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančio senamiestyje esančio žemės sklypo dalį bei ten pastatyti viešbutį. Pagal teisės aktus senamiestyje sklypą galima tik išsinuomoti.

Įtarimų šešėlis krenta ir ant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kuri ir valdo valstybinę žemę bei galimai neatkreipė dėmesio, kad bendrovė sklypo dalį nusipirko, o ne išsinuomojo.

Dėl šių faktų yra pradėta rinkti medžiaga ir Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriuje.

VTEK atstovai "Vakarų ekspresui" sakė, kad tyrimas dėl B. Lauciuvienės, jei jis nebus sudėtingas, turėtų būti atliktas per tris mėnesius. Jei bus keblumų - terminas pratęsiamas dar trims mėnesiams.

 

VTEK akiratyje – Klaipėdos bibliotekos vadovė

BNS 2008-10-23 17: 46 

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketvirtadienį nusprendė pradėti tyrimą, ar Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

Tarnybinės etikos sargai tirs B.Lauciuvienės veiksmus, leidusius jos valdomai uždarajai akcinei bendrovei privatizuoti jos vadovaujamos bibliotekos kieme esantį žemės sklypą ir ant jo pastatyti viešbutį.

„Pagal statusą B.Lauciuvienę galima laikyti valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu, vadinasi, jai taikomi visi interesų derinimo įstatymo reikalavimai", – anksčiau dienraščiui „Lietuvos žinios" sakė VTEK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

Jos teigimu, jei bibliotekos vadovė (valstybės tarnyboje dirbantis asmuo) pasirašė sutartis su savo privačia bendrove, esama prielaidų tokiuose veiksmuose įtarti interesų konfliktą.

2008-10-23

Menamai atseit neva nekenksmingai spinduliuojantys TELETABIAI-2

Nuotraukose:

1. Gyventojai piktinasi, kad kiaušiniai ant palangės išverda tik per 12 minučių, o ne per 7, kaip užrašyta antenos naudojimo instrukcijoje;

2. Vaikų veiduose - ryškus vitaminų ir nepakankamos  spinduliuotės trūkumas;

3. Štai kaip įsivaizduojamose  haliucinacijose atrodo būsima Klaipėdos universalios sporto arena (maketas), K ir D dangoraižiai ir UAB „Memelio gelžbetonio" statoma Vites kvartalo puošmena – biurų pastatas už 27 milijonus Lt. Visai tai - menamai atseit neva nekenksmingai apspinduliuoto teplioriaus vizijose – gražūs pastatai virto baidyklėmis-transformeriais (pirmu atveju transformavosi į Rudavą (Rudau), Bažnyčios griuvėsiai. 2000 m.; antru atveju – į Šakių Kirche Schaaken, Bažnyčios griuvėsiai. 2005 m, trečiu atveju – į Karaliaučiaus katedros vidų, 1968'ų metų stovis. 2005 m.).

 

VE blog'as: Kiaušiniai ant palangės ir tarp durų

 

Dalis žmonių tiki, kad kada nors pas mus atskris ateiviai. Ir aš tikiu. Vaikystėje mėgau skaityti fantastikos rašytojus lemus ir bredberius, gal lenkus, o gal amerikonus. Kažkuris iš jų nagrinėjo Nobelio premijos vertą užduotį – ar susikalbėsime su tais ateiviais, nes jie visiškai kitaip suvokia pasaulį? Jo apsakymo pabaiga niūri – nesusikalbėjo.

Tada maniau, kad rašytojas-fantastas nusipaistė, nes kaip gali nesusikalbėti dvi civilizacijos, juk abiejose bent jau skaičiai turėtų būti vienodi ir juoda nuo baltos spalvos skiriasi kontrasto principu.

Gyvenimas parodė, kad tas rašytojas buvo teisus. Tuo įsitikinau ateivių ir aborigenų dialoge, kuris vakar vyko prie Visuomenės gydymo sustiprinta spinduliuote centro, įsikūrusio Skroblų 17, Klaipėdoje.

Bet prieš tai pabandysiu trumpai apžvelgti šio reikalo priešistorę.

Megztinių kvartalo gyventojai piktinasi, kad jų panosėje Audėjų gatvėje 4 metrų aukštyje viena pažangiausių ir padoriausių pasaulyje mobiliojo ryšio operatorių TELETABIAI-2 įrengė judriojo ryšio anteną.

Žmonės tame kvartale pikti, kerštingi, godūs, į svetimas kišenes nesveikai žvalgosi, kiša nosį, kur nereikia.

Ir vis taikosi prieš valdžią ir socialiai atsakingą verslą paloti.

Vieni skundžiasi, kad  antenos spinduliuotė per šalta, todėl kiaušiniai ant palangės iškepa tik per 12, o ne per 7 minutes, nors antenos instrukcijoje žadama, kad tai turi įvykti per 5 minutes.

Kiti veidmainiškai teigę, kad nori papildomų vaikų, bet naktimis kaip tyčia TELETABIAI-2 įjungia antivaikiškas bangas, todėl nieko nesigauna.

Dar vienas tepliorius teigia, kad kol nebuvo antenos, tai jam puikai sekėsi piešti nuostabius atgimstančio Kaliningrado-Klaipėdos statybų vaizdus. Atsiradus antenai prasidėjo keisti dalykai – piešia statomą betoninį dangoraižį su linksmais statybininkų vaizdais ir statybų kranais, o iš ryto paaiškėja, kad kažkokie Memelio-Karaliaučiaus pilies ar rūmų griuvėsių, apaugusių maurais, vaizdai gavosi. Ir jokio gyvenimo bei statybų džiaugsmo. Tepliotojas, aišku, kaltina mobiliojo ryšio bendrovę.

Manau, kad visiems aišku, kad to kvartalo gyventojai viską išsigalvojo. Jie užsiima paprasčiausiu reketu: nori kuo daugiau piniginių ženklų iš skandinaviško kapitalisto, kuriam tie TELETABIAI-2 priklauso, numelžti.

Skandinavai nepėsti. Vikingų kraujas tebeverda narsių verslo plėtristų širdyse, todėl pigiais triukais tokių nepaimsi. Jie nusisamdė keletą dvasinės sveikatos apsaugos centro specialistų, kad piktuosius bananų kvartalo aborigenus į protą atvestų, į dienos šviesą jų piktavališkus turtėjimo kitų sąskaitą norus išvilktų.

Ir traukė įsirėžę abu dvasinės sveikatos daktarai piktųjų Megztinių kvartalo gyventojų juodus ketinimų užkaborius ir kėslus į dienos šviesą:

PILYPAS KANAPAVIČIUS (dvasinės sveikatos vyr.gydytojas): antena pastatyta nepažeidžiant higienos normos, kuri reglamentuoja statybas.

PIKTAS GYVENTOJAS-TEPLIORIUS: užtat pažeidžiant higienos normą dėl šių antenų, nes ten reikalaujama turėti higienos pasą.

ARIMANTAS TAMSAITIS (dvasinės sveikatos jaunesnysis gydytojas): tokio paso šiai antenai nereikia.

PIKTAS GYVENTOJAS-TEPLIORIUS: reikia (cituoja: „7.Fiziniai ar juridiniai asmenys, naudojantys judriojo radijo ryšio bazines stotis,turi turėti leidimą-higienos pasą šiai veiklai [4.11]").

Abu dvasinės sveikatos gydytojai čiupinėja dokumentą, kurį jiems padavė tepliorius, uosto, varto akis, galų gale susierzina.

PILYPAS KANAPAVIČIUS (piktai): keista, to neturėjo čia būti.

PIKTAS GYVENTOJAS-TEPLIORIUS: deja, bet yra.

ARIMANTAS TAMSAITIS (su viltimi): gal nebeveikia šis teisės aktas?

KITAS PIKTAS GYVENTOJAS: deja, bet veikia.

PILYPAS KANAPAVIČIUS (džiaugsmingai): neveikia, nes ministras sudarė komisija jam taisyti ir siūlo išbraukti tuos pasus, kad netrukdytų pažangai.

GYVENTOJAI (juokdamiesi): veikia, veikia, nes komisija tai jo nepanaikino;

ARIMANTAS TAMSAITIS (iš pradžių juokiasi kartu su gyventojais, bet pamatęs niūrų  PILYPO KANAPAVIČIAUS vyriausiąjį žvilgsnį, supranta, kad nepataikę ir apsiverkia): bet mes negalime išjungti.

LABAI PIKTAS GYVENTOJAS: galite, ir dar kaip galite, nes kai kavinė neturi higienos paso, iškviečiate policiją ir uždarote.

ARIMANTAS TAMSAITIS: negalime, neturime tam įgaliojimų, ne už tai algą gauname,

SMALSUS GYVENTOJAS: Jūsų nuostatose parašyta, kad ne tik galite, bet ir privalote tokią veiklą , kuri vykdoma be higienos pasų, nutraukti nedelsiant, būtent – privalote,

PILYPAS KANAPAVIČIUS: mes neturime nuostatų;

PIKTAS GYVENTOJAS: turite ir nuostatus ir pareigines instrukcijas, kuriose parašyta, kad „privalote";

ARIMANTAS TAMSAITIS (žiūrėdamas į akis vyriausiajam gydytojui ir džiaugsmingai vizgindamas uodegą): nieko mes neturime, nieko mes neprivalome, nieko mes negalime.

PIKTAS GYVENTOJAS-TEPLIORIUS: o už ką Jūs algas gaunate?

PILYPAS KANAPAVIČIUS: o mes ir nežinome už ką, mums niekas nesako, už ką mums algas moka, o mes ir nenorime to žinoti.

GYVENTOJAI (liūdnai ir netekę vilties): tai gal Jums tai perskaityti iš Jūsų įstaigos nuostatų?

ARIMANTAS TAMSAITIS: Jūs patys durni.

PILYPAS KANAPAVIČIUS: jie ne tik durni šviesios pažangos stabdžiai, bet ir nesigydo.

GYVENTOJAI: tai ką mums daryti?

PILYPAS KANAPAVIČIUS: sakau gi, kad Jūs patys durni.

GYVENTOJAI (netekę vilties): tai ką gi mums pagaliau daryti?

PILYPAS KANAPAVIČIUS (keldamas prie ausies mobilųjį telefoną): bet ir durnumas tų gyventojų. Reikia skubaus jų gydymo. Skambinsiu TELETABIAMS-2, prašysiu, kad kuo greičiau padidintų antenos spinduliavimą iki maksimumo. Kad nors kiek tiems bananų kvartalo gyventojams smegenėlės apvirtų, o tai visai minkštos, kaip nepakankamai išvirti kiaušiniai. Nes tie nesusipratę aborigenai gali visai iš proto išsikraustyti Dar, neduok Dieve, į prokuratūrą rašyti pradės. Nes tada mane ir tave (pasižiūri į uodegą vis dar tebevizginantį ir iš įpročio batus vyr.gydytojui tebelaižantį ARIMANTĄ TAMSAITĮ) gali ištikti Tatatavičiaus likimas: temperatūra nukris iki 4 procentų, kūnas atšals, jokie šildomieji TELETABIŲ popieriukai nebepadės.

Senamiestyje sklypų negalima pardavinėti, bet jei labai norima - galima

Fotografijoje: Dėl šio viešbučio statybų, žemės sklypo likimo ir 17 metų senumo istorijų, kurios gali byloti apie viešojo intereso pažeidimą, prokurorai nutarė pradėti rinkti medžiagą

Prokuroro žmonos turtu domėsis prokurorai

VE 2008 m. Spalio 22 d. Denisas NIKITENKA

 

Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyrius nutarė surinkti reikiamą medžiagą ir išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas Klaipėdos centre parduodant žemės sklypo dalį ir leidžiant pastatyti joje viešbutį.

Procesinių veiksmų imtasi po televizijos LNK laidoje "Paskutinė instancija" parodyto reportažo, metančio šešėlį ant viešbutį valdančios bendrovės "Pelėda", kurios akcininkė yra Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Igno Lauciaus žmona, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vadovė Bronislava Lauciuvienė. Minėtas viešbutis stovi šalia šios bibliotekos Jaunimo skyriaus Tilžės gatvėje.

"Vakarų ekspreso" kalbinti uostamiesčio politikai sakė, kad net 1991 metus siekiančių istorijų narpliojimas telieka teisėtvarkos institucijų darbu, tačiau tai, kad tariamas skandalas "išmestas" prieš balsavimą rinkimų į Seimą antrajame ture, jiems esą kvepia politikavimu.

Juolab kad dėl viešbučio ir žemės sklypo buvo paliestas ir Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, o komentarus žarstė jo aršus oponentas, uostamiesčio Tarybos narys Naglis Puteikis.

"Aš paprašiau, kad man suteiktų visą medžiagą. Ar yra kriminalas, ar ne, spręsti ne man, tačiau mano parašų dokumentuose dėl sklypo, patalpų pardavimo, specialiojo, detaliojo planų patvirtinimo nėra", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Taraškevičius.

"Bus išsiųsti paklausimai įvairioms institucijoms. Vyks tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Tokiose bylose yra ir 10 metų senaties terminas, bet tirti privalome, o dėl senaties galės kreiptis suinteresuoti asmenys", - vakar "Vakarų ekspresui" sakė Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Sonata Galentienė.

Pats I. Laucius nenorėjo plačiau komentuoti savo žmonos reikalų dėl žemės sklypo pardavimo ar viešbučio statybos, tačiau kai kurias detales "Vakarų ekspresui" papasakojo.

"Ta uždaroji akcinė bendrovė įsteigta 1991 metais. Mano žmona yra akcininkė, tačiau ne pagrindinė. Buvo paimtos paskolos, suburtas akcininkų kapitalas. Dėl atliktų veiksmų buvo ir Tarybos sprendimas, Vyriausybės nutarimas", - tikino jis.

Šioje istorijoje iš pradžių buvo išnuomotos vietoje viešbučio buvusios patalpos, vėliau jos Vyriausybės nutarimu perduotos privačiai bendrovei. Vėliau patvirtintas bendras sklypo teritorijos detalusis planas, po to - mažesnės teritorijos detalusis planas.

Daugiausia įtarimų kelia tai, kad uostamiesčio Savivaldybei priklausanti sklypo, ant kurio pastatytas viešbutis, dalis buvo ne išnuomota, o parduota.

Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė teigė, kad senamiestyje sklypų negalima pardavinėti, o tik nuomoti, ir tai esanti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kompetencija.

"Ta sklypo dalis buvo parduota 2003 metais. Viename sklype yra ir biblioteka, ir viešbutis. Tačiau ta dalis, kur priklauso bendrovei "Pelėda" - privati", - sakė ji.

Vaikų biblioteka ir jos prichvatizacija Klaipėdoje. 1 dalis

Kaip bibliotekininkė statė viešbutį bibliotekos kieme

Rūta GRINEVIČIŪTĖ

Ponų Laucių paprasti stebuklai

 

Prokuroro žmona bibliotekininkė pasistatė viešbutį... bibliotekos kieme. Biblioteka - vieša, viešbutis - privatus. Sklypas po viešbučiu - irgi privatus, nors veiksmas vyksta Klaipėdos senamiestyje, taigi ten, kur žemės privatizuoti negalima. Privatizavo. Mokės dešimt metų po mažiau nei 8000 litų.

Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Ignaco Lauciaus žmona, dirba valdišką darbą. Vadovauja Klaipėdos miesto bibliotekai.

Neatsitraukdama nuo to darbo ponia prokurorienė bibliotekos erdvėje sukūrė klestintį verslą pavadinimu UAB "Pelėda". Pradėjo nuo kavinės, o dabar jau valdo viešbutį, kuris matyti pro valdiškos darbovietės langus. Patogu ir praktiška.

"O kaip manot - brangu yra tokį viešbutį pastatyti?" - klausiame B.Lauciuvienės pavaldinės bibliotekininkės. "Tai tikriausiai nepigu. Bet ir atlyginimai jų ne tokie kaip mūsų", - aiškina moteris. Kieno atlyginimai? Moteris juokiasi: "Prokurorų." Štai, ir ji netiki, kad viešbutį pasistatė bibliotekininkė Bronislava. Jau labiau prokurorienė.

Prie to verslo ištakų buvo ir dar vienas Laucius. Justas, Bronislavos ir Ignaco sūnus. Dar nebūdamas prokuroras, dar nepaskelbęs, kad Vytautas Pociūnas pats iškrito pro viešbučio langą Baltarusijoje, dar nesulaukęs A.Pociaus vadovauto valstybės saugumo padėkos, dar negavęs Vyčio kryžiaus ir (kaip paaiškėjo - nevisai teisėtai) sklypo, dar neiškėlęs baudžiamosios bylos kukliai apsirengusioms BTV "uogoms", pagaliau - dar nesusimušęs su kolega prokuroru, - jaunasis Justas Laucius jau buvo UAB "Pelėda" direktorius.

Naglis Puteikis, Klaipėdos savivaldybės tarybos narys, tuos prokurorienės bibliotekos ir bibliotekininkės UAB'o santykius bei jų pasekmę - puikų viešbutį su privačiu, pusvelčiui gautu žemės sklypu, drįsta vadinti skandalu.

"Aš matau dokumentuose, kad tas UAB'as, kuris visa tai "prichvatizavo", yra, kaip suprantu, tos bibliotekos direktorės valdomas, o bibliotekos direktorė yra prokuroro žmona - jeigu teisingai suprantu pavardes... O vienu metu direktorium, darant tas visas machinacijas, dirbo to prokuroro sūnus, kuris čia dabar skamba - vargšes BTV "uogas" traiško", - gaudo orą buvęs paminklotvarkininkas, vartydamas solidų dosjė, kurį apie minėto viešbučio atsiradimą surinko LNK laida "Paskutinė instancija".

Dosjė

Dosjė buvo surinktas ne tik dėl to, kad "Paskutinė instancija" stengiasi tirti kruopščiai. Dėjome dokumentą prie dokumento... iš baimės. Vyriausiasis ne tik prokuroras, bet ir Laucius, Ignacas Laucius, jau kartą labai nedviprasmiškai yra pasakęs, kad žurnalistus mažai teisia.

"Kiek nuteista?" - klausė jis mūsų. Tuo metu buvo tik du tokie. "Mažai", - nurėžė prokuroras, kurio žmona bibliotekininkė labai stengėsi, kad prokurorienė verslininkė kuo geriau įsikurtų savivaldybės jai patikėtos bibliotekos erdvėje.

Taigi "Paskutinė instancija" labai kruopščiai dėjo dokumentą prie dokumento, kol drįso pateikti juos žinovams. Dabar turim juos visus: verslininkė B.Lauciuvienė rašo apskrities viršininkei "dėl žemės pirkimo išsimokėtinai", o čia jau bibliotekos vadovė, irgi B.Lauciuvienė, pasirašo sutartį su UAB "Pelėda"...

Paprašyta paaiškinti tokį viešų ir privačių interesų rezginį, bibliotekininkė ir prokurorienė B.Lauciuvienė atšovė: "Mano parašas nieko nereiškia. Yra institucijos, kurios šitą darbą dirba, daugiau aš tos temos nenoriu su jumis tęsti, aš atostogauju!" O kaip jūs jautėtės pasirašinėdama - vis dėl to susidvejinimas... "Viso gero, sakau eikit, viso gero", - ir padėjo telefono ragelį.

Su visu tuo geru vykstame į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Ten specialistė ilgai vartė dokumentus, kuriuose parašyta, kad sklypas, kuris buvo be konkurso parduotas prokurorienės valdomam UAB'ui, yra nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje. "Taaaa...aip. Taip, negalima parduot", - sakė valdininkė iš žemės tarnybos. Tikrai ne? Valdininkė patvirtindama linksi: negalima. Tačiau pardavė! Tą sprendimą parduoti Klaipėdos senamiesčio žemę Bronislavos Lauciuvienės UAB'ui priėmė tuometė liūdnai pagarsėjusi apskrities viršininkė Virginija Lukošienė.

Painūs interesai

Čia mes turime atsiversti kitą dokumentą. Ignaco Lauciaus viešų ir privačių interesų deklaraciją. Joje prokuroras savo žmoną mini du kartus. Iš pradžių ją pristato kaip Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę, vėlėliau - kaip UAB "Pelėda" direktorę ir savininkę. Grafoje apie interesų konflikto galimybę prokuroras rašo: "Konfliktas (nors ir mažai tikėtinas) galimas UAB veikloje priėmus kokius nors neteisėtus sprendimus." Bėda. Mūsų galva, konfliktas įvyko.

Kilus žemgrobių skandalui visuomenės ir valdžios institucijų dėmesys nukrypo į Klaipėdą, ten daugybę įtarimų sukėlė tuometė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė. Viršininkės veiklą tyrinėjo ir Klaipėdos apygardos prokurorai, tačiau nusikaltimo sudėties jos veiksmuose nerado, nors daugelis jos sprendimų buvo pripažinti kaip prieštaraujantys įstatymams.

I.Laucius prieš gerus metus yra pripažinęs, kad apie V.Lukošienės veiklos tyrimą jis gerai informuotas. "Apskrities viršininkei, buvusiai ir vėlesniems, jokių pretenzijų niekas šiuo momentu nekelia", - informavo žurnalistus prokuroras I.Laucius. "Jie pasirašo tam tikrus dokumentus, kuriuos parengia skyriai, taip toliau, taip toliau. Bet ar jisai - yra jo kaltė, tai čia jau teisinis klausimas... Kaltę nustato tyrėjai, prokurorai... Viena iš prokuroro pareigų yra ginti žmogaus teises. Ir be pagrindo jo neužsipulti. Nenervinti. Netraukti įtariamuoju", - aiškino verslininkės-bibliotekininkės vyras I.Laucius. Tas pats, kuris yra ir Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras.

Tarp tų sprendimų, kuriuos derėjo revizuoti I.Lauciaus minėtiems tyrėjams ir prokurorams, yra ir V.Lukošienės, kurios prokurorai nusprendė nenervinti, sprendimas parduoti senamiesčio žemės B.Lauciuvienės UAB'ui. Kaip aiškėja - neteisėtas sprendimas.

Nukentėjusiųjų nėra

Vartydamas "Paskutinės instancijos" surinktą dosjė, N.Puteikis padarė ir daugiau nemalonių atradimų.

"Aš matau, kad ten savivaldybės garažas, kurio, kaip suprantu, natūroj jau nebėra. Tai vietoj jo tas viešbutis? O kokiu pagrindu? Kas leido prokuroro žmonai nusigriaut savivaldybei priklausantį turtą ir pasistatyt komercinį objektą?" - klausia ponas Puteikis. Mes su tuo klausimu - pas Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių.

"Va čia yra su jūsų parašu, žiūrėkit, - kišame merui raštą, kuriame jis leidžia didinti prokurorienės viešbučiui skirtą sklypą. - Kodėl leidote didinti tą sklypą? Iš pradžių jūs leidote padidinti, o tada Lukošienė jau leido pirkti," ir dėliojame dokumentus ant mero stalo. "Aš noriu jums pasakyt, kad pats asmeniškai nieko negaliu leist, ir aš neleidžiu, reiškia. Ten viešbutį stato ponia Lauciuvienė, savo privatų. Nu, tai, matyt, čia daugiau naudos yra poniai Lauciuvienei, o savivaldybei, ko gero, žalos ir nėra padaryta", - svarsto meras.

Žinovai mums aiškina ką kita. Jeigu savivaldybė geidė vietoj savo garažo įkurdinti privatų verslą, jai derėjo tą sklypą pateikti aukcionui. Yra manančių, kad tame aukcione būtų atsiradę daug konkurentų B.Lauciuvienei, ir miestas būtų pelnęsis ne 78 000 litų per 10 metų, bet gerokai daugiau. Ir iškart.

Mes ryžtamės eksperimentui: pareiškiame, kad irgi norime tokio sklypo Klaipėdos senamiestyje. "Na, prieš tai reiktų, matyt, tapt bibliotekos direktore, kurios vyras dirba prokuratūroj. Dar reikėtų turėti ryšių su apskrities viršininku ir Klaipėdos miesto meru, - vardija N.Puteikis. - Dar tikriausiai reikia turėt tokių ryšių, už kuriuos Italijoj, matyt, sodina už labai didelės ir aukštos tvoros". Kadangi paminklosaugininkas gąsdina, tenka kaulyti Klaipėdos mero. Tas kitoks. Suteikia vilties: "Nu, paieškot galim, kodėl gi ne. Galbūt surasim paieškoję", - sako jis ir šypsosi taip, kad kyla įtarimas, jog paieškos vyks labai ilgai.

Epilogas: skųsti? Skųsti!

Kol meras ieško, mes einame skųsti. Pirmiausia - vėl beldžiamės į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Sakom, kad norime pranešti vyriausiajam prokurorui I.Lauciui apie galimą nusikaltimą. "Jis šiandien negali priimt. Tuo labiau kad čia privatūs reikalai. Aš taip įsivaizduoju, - užstoja kelią prokuratūros atstovė spaudai. - Pasakė, kad jūsų prašymas nėra susijęs su tarnyba, su jo atliekamomis pareigomis." Klaipėdos apygardos prokuratūros durys mums neatsiveria.

Prokurorų pavyti iš Klaipėdos, visą pluoštą dokumentų su aprašymu ir prašymu ištirti nugabenom į Generalinę prokuratūrą. Ten priėmė, žadėjo ištirti ir atsakyti.

Kyšininkavimo kronika 5. Šimkaus-Švarcnegerio sugrįžimas („I‘ll come back“)

Nuotraukoje: reindžeris Adolfas (Alfonsas) Šimkus (Švarcnegeris): „Aš grįšiu - I'll come back".

STT ir visuomenė pralaimi – A.Šimkus grįžta

 

Fantastika ar kliedesiai – ilgai negalėjau tuo patikėti, kai išgirdau per radiją. Deja, tai tiesa. STT , ypač jos Klaipėdos skyriaus vadovybei, pats laikas susirūpinti savo reputacija, nes A.Šimkus, kaip koks reindžeris, kaip koks A.Švarcnegeris sugrįžta:

 

Susikompromitavęs valdininkas grįžo į darbą Darius Čiužauskas  „Respublika", balsas.lt, LNK 2008.10.15 19:51

 

Nuo pareigų nušalintas keliais nusikaltimais įtariamas 62 metų Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus vėl tarnauja valstybei. Iki pensijos likus tik keliems mėnesiams, jis tapo administracijos Turto ir privatizacijos skyriaus specialistu, rašo „Respublika".

Prieš kelias dienas Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius sulaukė nuo pareigų pusei metų nušalinto Miesto ūkio departamento direktoriaus A.Šimkaus vizito.

Piktnaudžiavimu tarnyba, patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimu ir iššvaistymu, oficialių dokumentų klastojimu bei prievartavimu duoti kyšį įtariamas valdininkas paprašė jį grąžinti į pareigas, panašias į jo eitas.

A.Každailevičiaus šį prašymą tą pačią dieną patenkino – A.Šimkus tapo Ekonomikos ir strategijos departamento Turto ir privatizacijos skyriaus specialistu. Ši vieta buvo laisva, nes šias pareigas ėjusi moteris yra motinystės atostogose.

Pasak A.Každailevičiaus, nepriimti A.Šimkaus į darbą jis negalėjo, nes tai numato įstatymas. Be to, teisėsaugininkai susikompromitavusį valdininką nušalino nuo einamų pareigų, o ne nuo darbo.

Ryte vėl į darbą uostamiesčio savivaldybėje grįžęs A.Šimkus ilgai jame neužsibuvo. Anot administracijos direktorius, jam pradėjo skaudėti šoną ir po pietų naujasis specialistas jau laikė rankose medikų išduotą nedarbingumo lapelį.

Savivaldybės administracijos direktorius negali pasakyti, kada tiksliai A.Šimkus vėl pasirodys naujojoje darbo vietoje ir ar apskritai į jį atvyks.

„Ponas Šimkus į darbą planuoja ateiti po mėnesio ar dviejų. Gydytojai jam patarė padaryti operaciją ir pašalinti akmenis. Tad mes to nežinome. Be to, gali būti ir kitas dalykas. Gruodį jam sueina pensinis amžius ir jis gali išeiti į pensiją", – sakė A.Každailevičiaus.

Kad A.Šimkus turi sveikatos problemų, patvirtino ir jo advokatas Osvaldas Martinkus. Savaitės pradžioje valdininkui turėjo būti atlikta operacija. Pasak advokato, jo ginamasis į darbą savivaldybėje tikrai neateis, nes gruodį išeis į pensiją.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai A.Šimkų darbo kabinete sulaikė rugsėjo 2-ąją. Klaipėdos miesto apylinkės teismas jam skyrė namų areštą. Įtariamasis pusę metų privalo būti namuose (Kretingos rajone, Kveciuose) nuo 20 iki 6 val. Taip pat negali lankytis AB „Hidrostatyba", UAB „Klaipėdos keliai", UAB „Klaipėdos želdiniai", UAB „Parama" ir UAB „Travertinas", kurios figūruoja atliekamame ikiteisminiame tyrime, administracijose.

Įtariama, kad proteguodamas šias bendroves savivaldybės skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose A.Šimkus galėjo gauti įvairių dovanų, kurių vertė viršija kelis šimtus tūkstančių litų.

Metų pabaigoje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija žada skelbti konkursą Miesto ūkio departamento direktoriaus pareigoms eiti.

 

Apie tai – LNK žinių videoreportaže.

LNK žinios (2008 10 15): Susikompromitavęs valdininkas vėl dirba 

2008-10-21

Klaipėdos šimkynės vargai ir rūpesčiai

Nuotraukose:

Senas specialistas stebisi, kaip galima važinėti tik visuomeniniu transportu.

Marginalai ir mitingalai ieško ko nepametę.

 Prieš ketverius su puse metų vienas labai didelis viršininkas savo draugą ir tam tikra prasme verslo partnerį paskyrė savo visuomeniniu patarėju.

Kažkodėl kiti to nesuprato, piktinosi, smerkė. Net mitingus rengė, žvakeles degiojo. Kai kurie didelio viršininko kolegos net atsistatydino.

Atsirado Seimo narių, kurie pasijuto nejaukiai. Vienas VE dienraščiui tiesiai rėžė:

"Tai yra tragedija, kas įvyko. Spjūvis tiesiai visiems į veidus. Tie žmonės, kurie bandė ieškoti teisingumo, ėjo jei ne už ..., tai bent prieš tendencingus procesus, visi Seime nusigręžė. ... Jaučiuosi kaip, atsiprašant, ap...", - dienraščiui sakė parlamentaras P.G.

Didelis viršininkas buvo priverstas atleisti draugą. Net draugą pasmerkti. Galų gale ir pats save pasmerkė, atgailavo. Faktiškai net verkė.

O kas čia tokio baisaus? Juk draugas draugui turi padėti. Kaip mes auklėsime jaunąją kartą, jei draugai bus išduodami?

Tuo labiau, kad aplink pilna blogų pavyzdžių: vienos TV vadovas kitą TV vadovą elektros skydinėje palieka vienišą žurnalistų sudorojimui. O dar išeidamas iš tos skydinės apžiūros ir palikdamas savo draugą užsibarikadavusį, piktdžiugišką veidą nutaiso, replikas laido („nesitikėjau") ir specialiai pasisukęs į ekraną dar nusivaipo.

Ar gražu draugą nelaimėje palikti? Todėl negaliu nepasidžiaugti, kad Klaipėdoje viskas atvirkščiai.

Štai papuolė vienas geras žmogus nelaimėn svetimais automobiliais antkapius uošviams beveždamas.

Visokie nepasiplunksnavę, politiškai ir dvasiškai nepatyrę nebrendylos kaip kokie maitvanagiai supuolė. Juodaskverniai, blizgindami metaliniais pažymėjimas ir piktnaudžiaudami savo galiomis, automobilius atėmė, nuo pareigų nušalino. Matyt, dar nevedę, uošvių neturi, siautėja pienburniai. Tokiems tik duok pažymėjimus ar antpečius, tai visus išsodins. Tramdyti juos reikia, tramdyti.

Vargšas antkapius vežęs žmogus dabar priverstas būti nepartiniu. Ar įsivaizduojate, ką reiškia, kai visą gyvenimą esi gerbiamas partinis, o štai nelaimė pasitaikė, ir politiškai nesubrendę karjeristai iškart bilietą atima.

Ir net pėsčiomis vaikščioti nelaimėliui tenka: jo advokato teigimu, „jo ginamasis pareigūnų labai skriaudžiamas – areštuotos visos jo banko sąskaitos, net ta, į kurią patenka nedarbingumo pašalpa. Pareigūnai paėmė ir abu valdininko automobilius, tad dabar ligotas pagyvenęs vyras esąs priverstas važinėti autobusais".

Įsivaizduokite tik: visą gyvenimą žmogus dirbo atsakingose pareigose, niekada autobusais nevažiavo, o dabar priverstas visuomeninio transporto stotelėse stumdytis.

Žvėrys tie pareigūnai, faktiškai – gyvuliai, žmonių kankintojai. Akivaizdu, kad prokurorinė juodaskvernių priežiūra neatliekama, todėl masiškai pažeidinėjamos vyresnių žmonių teisės. Parašysiu skundą ant šitų išsišokėlių į prokuratūrą, kuri kažkodėl jų neprižiūri. Matyt, užmiršo pareigas prokurorai.

Nieko, priminsime. Užteks iš senų žmonių tyčiotis.

Gerai dar, kad šito žmogaus viršininkas, senas jo draugas, buvęs bendradarbis, galima sakyti – verslo partneris, atskubėjo į pagalbą: liepė savo administratoriui vargetą priglausti, sušildyti, naujas pareigas surasti. Ir surado - prie ūkio darbų, sandėlyje, prie krosnies, kur šilčiau.

Ir niekas neatsistatydina protestuodamas, jokių žvakučių, jokių mitingų.

Šaunuoliai kolegos, solidarizuojasi, nelaimėje nepalieka. Yra gi dar gerų žmonių Klaipėdos savivaldybėje.

Tik vienas dalykas kliūna – valdiško automobilio vis dar neduoda. Gal jau laikas būtų žmogumi pasirūpinti, o tai ruduo. Lyja. Negi tokie nejautrūs, abejingi esate? Peršalti gali, susirgti.

O po to dar stebimės, kad rinkimus laimi visokie populistai, demonstrantai, marginalai ir mitingalai.