2010-01-29

Klaipėdoje toliau deginami istoriniai pastatai, o teisėsauga nieko nedaro

Fotografijose - viena gražiausių ikikarinių  pradinių mokyklų Klaipėdos apskrityje 1905 statyta Smeltės istorinė mokykla iki ir po tyčinio padegimo 2010 01 24 d. 3

N.P.: dėl nuolat tyčia deginamų Klaipėdos paveldo objektų, kurių dauguma yra savivaldybės nuosavybė, inicijuoju pasitarimą savivaldybėje, kuriame dalyvautų priešgaisrinės apsaugos ir teisėsaugos institucijų, tarp jų ir prokuratūros, atstovai.

Gaisre - ir istorinis, ir kriminalinis pėdsakas

Ve.lt; 2010 m. sausio 25 d.

ve.lt jau rašė, kad sekmadienį po pietų uostamiestyje, Nemuno gatvėje, degė apleistas trijų aukštų pastatas.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio nuomone, šis pastatas, 1905 metais statyta Smeltės istorinė mokykla, vadinama gražiausia iki Antrojo pasaulinio karo statyta pradine mokykla Klaipėdos apskrityje, buvo padegta tyčia.

"Pastatas priklauso savivaldybei, buvo nenaudojamas, tačiau tvirtai užsandarintas geležinėmis grotomis, todėl niekas negalėjo į pastatą patekti savarankiškai. Gaisrininkams teko naudoti metalo pjovimo įrangą, kad patektų į vidų. Gaisro židininiai rasti visuose trijuose pastato aukštuose", - pareiškė N. Puteikis.

Anot paveldosaugininko, šalia šio pastato numatomas geležinkelio į uostą platinimas.

"Ši mokykla - vienas iš penkių palei Nemuno gatvę ir numatomą rekonstruoti geležinkelį išsidėsčiusių istorinių pastatų. Po to, kai visuomenės iniciatyva Kultūros paveldo departamentas inicijavo jų paminklosauginį inventorizavimą, keturi iš jų pradėti savavališkai griauti, o gražiausias ir vertingiausias iš jų - Smeltės mokykla – padegtas.

Kultūros vertybių tyčinis deginimas – kasmet populiarėjantis būdas paveldo objektą pripažinti avarinės būklės ir nugriauti", - nerimą išreiškė N. Puteikis.

2007 metais buvo padegta 1865 m.statyta buvusi Ferdinando aikštės berniukų mokykla M. Šerniaus g. 12. 2009 metais padegta buvusi skerdykla Liepų g. 53. Pasak paveldosaugininkų, abu pastatai stovėjo tvirtai ir patikimai užsandarinti.

"Abiem atvejais gaisro vietose nebuvo nei šiukšlių, nei kitų degių medžiagų, tačiau Priešgaisrinės apsaugos departamentas kažkodėl yra įsitikinęs, kad tai savaiminiai užsidegimai ir atsisako pradėti ikiteisminius tyrimus.

Ikiteisminius tyrimus prižiūrinti Klaipėdos miesto prokuratūra aktyviai gina tokią Priešgaisrinės apsaugos departamento poziciją, todėl Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio nuomone tyčiniai istorinių pastatų padegėjai jaučiasi nebaudžiami ir ši praktika nesustabdomai plinta", - pareiškė N. Puteikis.

2010-01-28

Partijų papirkinėjimas

Nuotraukoje - Liepų 3, Klaipėdoje, kuriame TS-LKD pagal panaudos sutartį naudojasi savivaldybei priklausančiomis  patalpomis. Visos kitos partijos patalpas kadaise išsipirko pusvelčiui.

N.P.: gavome pylos už vėluojančius atsiskaitymus. Esu kaltas. Reikėjo anksčiau susitvarkyti su iždininko pakeitimo klausimą ir pačiam aktyviau tuo užsiimti.

Šia proga primenu, kad visos kitos partijos patalpas kadaise išsipirko pusvelčiui, tik viena TS-LKD tuos nesusigundė, todėl naudojasi pagal panaudą. Klaipėdos socdemai nusipirko vienaaukštį pastatėlį ir jį labai pelningai pardavė – ten dabar 8 aukštų gyvenamasis namas, o savivaldybei liko skolingi keliasdešimt tūkstančių Lt  už komunalines pasaugas. Kadangi jei dabar kartu valdančioj koalicijoje su liberalcentristais, tai valdžia apsimeta, kad tų skolų kaip ir nėra ir ji jų neieško.

Neturime partijoje ir tokių turtingų narių, kaip kad liberalcentristai, kurių vadas Gintaras Babravičius, turėdamas gausybę asmeninių skolų, dar sugeba partiją šelpti 12 000 Lt dydžio sumomis. Drįstu spėti, kad tai ne jo, o rėmėjų, kurie nenori pasiviešinti, pinigai. Bet kokiu atveju kvepia įstatymų pažeidimu. Žurnalistai taip pat kelia versijas, kad jų partijos deleguotas liberalcentristas sveikatos viceministras Artūras Skikas, pagautas su 20 tūkst.Lt kyšiu, taip pat rinko pinigus partijai.

Visų partijų vadai žadėjo, kad tokie partijų papirkinėjimai dalykai vieną kartą bus sutramdyti, net žadėjo įstatymų  paketus, kuriuose STT bus įpareigota prižiūrėti tokius dalykus, priimti. Kol kas naujienų iš šio fronto negirdėti.

Klaipėdos savivaldybė neteisi, sakydama, kad užgrobėme patalpas, nes jomis pagal panaudos sutartį LKD ir TS naudojasi daugiau nei 10 metų. Dvi partijos susijungė, LKD frakcija dirba, renkasi savo senose patalpose Danės g.9, ten pat atokiau nuo kitų įsikūrė ir Jaunieji Klaipėdos konservatoriai. Už tas patalpas įsiskolinimų nėra.

Valdantieji nepraleido progos pasirūpinti vėluojančiais mokesčiais už komunalines paslaugas

Žemiau – du straipsniai, kuriuose esame kritikuojami už skolas:

Konservatoriai užgrobė savivaldybės patalpas?

Kl.lt 2010-01-26, Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt

Klaipėdos savivaldybė iš uostamiesčio konservatorių negali atgauti miesto centre esančių patalpų, kuriose jie įsikūrė esą neteisėtai.

Kreipėsi ir į A.Kubilių

Turto komiteto nariai vakar jau trečią kartą tarėsi, kaip iš Danės gatvės 9 pastato iškeldinti konservatorius, nes jie jau daugiau nei metus patalpų neužleidžia.

Anksčiau šios patalpos panaudai buvo perduotos Lietuvos krikščionių demokratų partijai. Tačiau ji susijungė su Tėvynės sąjunga ir tapo viena partija.

"Kadangi Lietuvos krikščionių demokratų partijos nebeliko, buvo nutraukta ir panaudos sutartis. Dar 2008 metų gruodį kreipėmės į konservatorius, kad jie sugrąžintų patalpas savivaldybei, tačiau iki šiol jos neatiduotos", – teigė Turto ir privatizavimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Edvardas Simokaitis.

Dėl šių patalpų grąžinimo Klaipėdos savivaldybės atstovai kreipėsi ir į konservatorių partijos pirmininką Andrių Kubilių, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.

Antstoliais negąsdino

"Nesinori politizuoti šito klausimo, bet tai yra visiškas įstatymų ignoravimas. Jei taip elgtųsi kitas juridinis asmuo, juk ateitų antstoliai ir iškraustytų", – partijos nebaudžiamumu stebėjosi Turto komiteto narys Vygantas Vareikis.

Konservatorių partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis teigė, kad partijai patalpos Danės gatvėje yra reikalingos.

"Susijungė dvi partijos, tapo viena, bet žmonės juk niekur nedingo. Krikščionys demokratai renkasi tose patalpose, ten taip pat yra įsikūrę ir jaunieji konservatoriai. Jei savivaldybei trūksta patalpų, tai tegul nuomoja esančias senamiestyje, kurios yra tuščios, o už jų išlaikymą reikia mokėti iš biudžeto", – aiškino N.Puteikis.

Skola – per 3 tūkst. litų

Konservatoriai neturi teisės būti ir patalpose, esančiose Liepų gatvėje. Jos taip pat buvo suteiktos panaudai, tačiau sutartis baigėsi ir ji nepratęsta, nes esą konservatoriai nepateikė prašymo.

Be to, partija yra įsiskolinusi komunalinių paslaugų teikėjams. "Klaipėdos energijai" už patalpų šildymą konservatoriai skolingi beveik 2 tūkst. 800 litų, "Klaipėdos vandeniui" – 247 litus, o VST – beveik 190 litų. Už šilumą ir vandenį partija esą nemokėjo nuo 2008 m. rudens.

"Pinigus jau surinkome ir netrukus skolas padengsime. Tačiau tai nėra priežastis su mumis nepasirašyti patalpų panaudos sutarties. Savivaldybė nesutinka jos pratęsti todėl, kad neatiduodame Danės gatvėje esančių patalpų", – savo versiją dėstė N.Puteikis.

Turto komiteto nariai vakar sutarė kreiptis į Juridinį skyrių, kad jo specialistai pasiūlytų būdą, kaip spręsti problemą dėl neteisėto patalpų naudojimo.

 

Konservatorių partija prasiskolino miestui

Darius ČIUŽAUSKAS, "Respublika" 2010 m. sausio 26 d.

Klaipėdos miesto savivaldybei gali prireikti antstolių pagalbos iš patalpų iškraustyti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų uostamiesčio skyrių. Partija nemoka už komunalines paslaugas.

Dar praėjusių metų rugpjūtį Klaipėdos miesto savivaldybės administracija raštu kreipėsi į šalies Vyriausybės vadovą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Andrių Kubilių, kad šis įgaliotų kurį nors partijos atstovą pasirašyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamų patalpų uostamiesčio centre perdavimo aktą.

Nei perima, nei pratęsia

Premjero paprašyta spręsti klausimą ir dar dėl vienų analogiškų partijai perduotų patalpų panaudos sutarties pratęsimo ar grąžinimo savivaldybei. Tačiau iki šiol jokio atsakymo iš A.Kubiliaus negauta.

Klaipėdos savivaldybė sutartį su miesto konservatoriais, kuriems neatlygintinai perduotos naudotis patalpos Danės gatvėje, pasirašė dar 1999 metų vasarą. Po penkerių metų ji pratęsta ir baigė galioti pernai rugpjūtį.

Nors po to savivaldybė pareikalavo šias patalpas grąžinti, tai padaryta nebuvo. Šiuo metu joje yra įsikūrusi Jaunųjų konservatorių lyga.

Analogiška situacija susiklostė ir su pačios savivaldybės pašonėje Liepų gatvėje esančiomis kitomis konservatoriams perduotomis patalpomis. Pernai rugpjūtį pasibaigus panaudos sutarčiai, jos pratęsti neprašyta, o patalpos negrąžintos.

Pačiame uostamiesčio ventre esančias patalpas pajūrio konservatoriai jau kuris laikas naudoja neteisėtai ir daugiau nei metus nemoka už komunalines paslaugas.

Už nieką nemoka

Negana to, nemažai įsiskolinta ir už komunalines paslaugas. AB "Klaipėdos energija" konservatoriai skolingi 2777 litus ir nemoka nuo 2008 metų lapkričio. Nuo tų pačių metų rugsėjo pinigų nesulaukia ir AB "Klaipėdos vanduo". Skolos dydis - per 247 litai. Bendrovei VST už elektrą jie skolingi mažiausiai - beveik 190 litų.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Turto ir privatizavimo skyriaus vedėjos Genovaitės Paulikienės, nė su viena kita partija tokių problemų nėra iškilę.

"Mums tik pavyko pasikalbėti su Konservatorių partijos vykdomuoju sekretoriumi, jis lyg ir pažadėjo, kad bus sumokėta už komunalines paslaugas ir kreiptasi dėl patalpų Liepų gatvėje panaudos sutarties pratęsimo. O Danės gatvėje esančias patalpas jie turės grąžinti savivaldybei", - sakė "Respublikai" G.Paulikienė.

Šios problemos nepadėjo išspręsti ir savivaldybės administracijos direktoriaus pokalbiai su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų uostamiesčio skyriaus pirmininku Nagliu Puteikiu. Nereagavo pajūrio konservatorių lyderiai ir į kolegų iš miesto tarybos raginimus.

"Aš prisiimu visą kaltę ir atsiprašau. Artimiausiu metu visos skolos už komunalines paslaugas bus sumokėtos. Ir delspinigiai. Partijos sąskaitoje jau sukaupta reikiama suma. Jos nelikviduotos tik dėl techninių nesklandumų, kurių atsirado partijoms jungiantis", - vakar patikino N.Puteikis.

2010-01-20

Smurtas prieš žmogų - ne valstybės reikalas

Manote,kad gyvenate civilizuotoje teisinėje valstybėje, kurioje smurtas prieš žmogų draudžiamas? Viešojoje erdvėje jums kas nors gali smogti į veidą, trenkti ant žemės. Bet tik jūsų pačių reikalas, kaip ginsitės ir apsiginsite.

Visuomenininkai - prieš teritorijų planavimo įstatymo koncepciją

II-JI ALTERNATYVIOS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS KONFERENCIJA

Informacija žiniasklaidai

2009 m. sausio 16 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje įvyko II-ji Alternatyvios kultūros paveldo komisijos konferencija „Dėl grėsmės valstybės ir visuomenės interesui įgyvendinus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo koncepciją".

Joje dalyvavo šešiolikos nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių atstovai ir kviesti specialistai. Buvo konstatuota, kad naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos projekto rengėjai ignoravo daugelį nacionalinės (pvz. Lietuvos Respublikos konstitucijos, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo) ir tarptautinės (pvz. Orhuso konvencijos, Espoo konvencijos) nuostatų.

Naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos įgyvendinimas sukeltų realią grėsmę Valstybės saugomoms teritorijos, gamtos ir kultūros paveldui. Suinteresuotoms korupcinėms grupėms tai suteiktų beribes galimybes manipuliuojant „svarstymais" su visuomene primesti jai nenaudingus sprendimus.

Todėl siekiant atkreipti dėmesį ir pakeisti koncepcijos turinį nuspręsta kreiptis į aukščiausias Valstybės institucijas.

Pažymime, kad naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos projektą kritiškai įvertino ir Valstybinė kultūros paveldo komisija, Visuomeninis judėjimas „Už gamtą" ir kiti.

Konferencijos rengėjai: Alternatyvi kultūros paveldo komisija ir Klaipėdos kultūros paveldo komisija prie Kultūros paveldo departamento

 

Daugiau informacijos

mob.861615158, e-pastas: elertas@gmail.com

2010-01-13

Užtenka darkyti Klaipėdos senamiestį stikloidiniais betonoidais

Nuotraukose iš Miestiečiu iniciatyvinės grupės rinkinio: prieškarinis ir pokarinis buv. „Baltijos" kino teatro vaizdas.

Brėžinio nuotraukoje – buv. „Baltijos" kino teatro vietoje projektuojami nauji svečių namai.

Pernykštis – buv. „Baltijos" kino teatro vaizdas.

N.P.: nors nekilnojamojo turto burbulas, kuris savo aukščiausio siautulio laikais prieš kelerius metus šluote šlavė paveldą Klaipėdoje, tarsi ir subliūško, bet pavieniai entuziastai rankų nesudeda ir toliau siekia statyti kuo plačiau ir aukščiau. Pasakius „ne", pasipila aimanos (N. Puteikis suėdė šiauliečių kantrybę), dejonės („Baltijos" kino teatro griuvėsius „įšaldė" N.Puteikis"), bei priekaištai dėl investicijų stabdymo (žr.žemiau pateikiamas nuorodas į VE ir „Klaipėdos" dienraščius).

Nors kokia investicijų prasmė, jei nebus senamiestyje žmonių, lankytojų, turistų ir svečių. O pastarieji į baisuokliškų stikloidinių-betonoidinių naujadarų suniokotą senamiestį nesiveržia.

Raginimų nekartoti senų klaidų kol kas nei statytojai, nei projektuotojai girdėti nenori:

Klaipėdos senamiestyje didelių pastatų nebus

Ve.lt, 2010 m. sausio 13 d.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinys nepritaria didesnių, nei stovėję iki karo pastatų statybai Klaipėdos senamiestyje ir siūlo laikytis ikikarinio senamiesčio užstatymo proporcijų ir stiliaus.

Buv."Baltijos" kino teatro pastato Žvejų 3, Klaipėdoje savininkai šiauliečiai UAB „Fisanta" jau ketvirtą kartą bando gauti Nuolatinės Klaipėdos m. statybos komisijos pritarimą vietoj buv. senojo kino teatro pastatyti aukštesnį ir 2200 kubiniais metrais didesnį nei buvo pastatą.

Ikikarinis pastatas buvo ~5600 m3  tūrio, po karo išliko beveik toks pats, tuo tarpu statytojai dabar projektuoja žymiai didesnius ir aukštesnius  ~7800 m3  tūrio svečių namus.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinys taip pat atkreipia dėmesį, kad per kelerius pastaruosius metus Žvejų gatvė Klaipėdos senamiestyje palei Danės krantinę jau yra sudarkyta užstatant senamiesčiui nebūdingais naujais, iki karo čia nestovėjusiais didžiuliais pastatais. Agresyvių formų ir spalvų stiliniai ir betoniniai naujadarai Danės upės pakrantėje užgožė senuosius raudonų plytų sandėlius,  užstojo senamiesčio vaizdą nuo miesto centro.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinys siūlo buv. „Baltijos" kino teatro savininkams ir projekto autorei L.Bartkienei nekartoti tokių klaidų, atsisakyti papildomo tūrio bei aukščio, naujo pastato formas ir stilių pritaikyti prie Klaipėdos senamiesčio charakterio.

 

N. Puteikis suėdė šiauliečių kantrybę

Edita GUDAVIČĖ, ve.lt, 2010 m. sausio 13 d.

ve.lt jau rašė apie tai, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis neleidžia vietoje sudegusio "Baltijos" kino teatro statyti tokio pastato, kokio nori jo savininkai.

Trečiadienį išplatintame pranešime N. Puteikis teigia nepritariantis didesnių nei stovėję iki karo pastatų statybai Klaipėdos senamiestyje.

Buvusio "Baltijos" kino teatro pastato Žvejų gatvėje savininkai šiauliečiai UAB "Fisanta" jau ketvirtą kartą bando gauti nuolatinės Klaipėdos miesto statybos komisijos pritarimą šioms statyboms.

"Fisantos" technikos direktorius Fiodoras Ratkevičius pareiškė jau netekęs kantrybės kovoti su N. Puteikiu.

"Projektavimo sąlygose niekas neužsiminė apie ikikarinio pastato tūrį. Darant projektą buvo atsižvelgiama į dabar stovinčio pastato matmenis. Buvo pasirinktas mažesnis plotas ir aukštis, palyginti su sudegusiu kino teatru. Iš kur aš turiu žinoti, kaip atrodė ikikarinis pastatas, juolab kad apie tai niekas ir neužsiminė. Jei dabar padarysime tokį patį pastatą, koks buvo ikikarinis, gal N. Puteikis įsigeis, kad atkurtume koks buvo prieštvaninis..." - ironizavo F. Ratkevičius.

"Teks dar kartą eiti pas jį ir pamokyti, kaip reikia skaičiuoti. O jei ir tuomet nepavyks susitarti - teks kreiptis į teismą. Beje, N. Puteikis ir pats nuolat mums tai kartoja: "Nepatinka - eikit į teismą". Bet ar tai problemos sprendimo būdas? Kam geriau, kad nuodėguliai miesto centre dar stovės metų metus?" - pareiškė bendrovės "Fisanta" atstovas.

 

„Baltijos" kino teatro griuvėsius „įšaldė" N.Puteikis

Kl.lt, Virginija Spurytė, 2010-01-13, 15:34;

Miesto centre istorinio pastato apdegę griuvėsiai riogso jau beveik dešimtmetį.

Paveldosaugininkas Naglis Puteikis sulaukė dar vieno kaltinimo, jog stabdo miesto plėtrą. Jų šįkart pažėrė „Baltijos" kino teatrą nugriauti norintys ir jo vietoje svečių namus pastatyti ketinantys verslininkai bei architektai.

Šiandien Nuolatinėje statybų komisijoje jau ketvirtą kartą buvo prašoma leidimo griauti garsųjį kino teatrą ir jo vietoje pastatyti beveik tokio pat dydžio viešbutį. Projekto nederino tik vienas iš komisijos narių - Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas N.Puteikis. Projektui nepritarus vos vienam komisijos nariui, jis nėra suderinamas, todėl į komisiją reikėtų eiti dar kartą. Su šiuo projektu - jau penktąjį.

Pagrindinis N.Puteikio argumentas, kodėl „Baltijos" kino teatro vietoje jis neleidžia statyti naujo pastato, yra tas, kad numatytas statinys yra per didelis ir užgriozdintų senamiestį.

„Suplanuota, kad pastato tūris padidės daugiau nei 2 tūkst. kubinių metrų. Jis bus gerokai didesnis už pastatą, kuris stovėjo ir prieš karą ir buvo atstatytas pokariu. Projektą suderinsiu tik tuomet, kai suprojektuosite mažesnį pastatą", - rėžė N.Puteikis.

Projekto autorė architektė Liudmila Bartkienė aiškino, kad suprojektuotas pastatas yra net mažesnis už buvusį. Tačiau N.Puteikis nei vardijamų teisės aktų, nei formulių, kaip apskaičiuojamas tūris, tarsi negirdėjo.

„Mokykloje aš dalyvaudavau matematikos olimpiadose ir labiausiai patikdavo tie uždaviniai, kuriuose reikėjo apskaičiuoti tūrį", - savo teisumu buvo įsitikinęs paveldosaugininkas.

Architektė jo prašė nurodyti bent vieną teisinį argumentą, kodėl jos suprojektuotas pastatas yra per didelis. N.Puteikis tikino jų prirašęs aštuonis puslapius.

„Prirašyta daug, o naudos jokios, nes ten taip ir nenurodyta, kuo remiantis reikia mažinti ir taip sumažintą pastato tūrį. Neturime jokio rašto, kuris teisiškai pagrįstų jūsų norus", - N.Puteikiui priekaištavo architektė.

Nuolatinėje statybų komisijoje paveldosaugininkas ir architektė svaidėsi žaibais, buvo kalbama pakeltu tonu, nes anot L.Bartkienės, gal N.Puteikis išgirs, kas kalbama, jei bus šaukiama.

Paveldosaugininkas projektuotojams pasiūlė tris išeitis. Jį apskųsti Kultūros paveldo departamentui Vilniuje, kreiptis į Administracinių ginčų sprendimo komisiją arba į teismą.

„Jei būsite teisūs, galėsite prisiteisti ir pinigų atlyginti žalą", - dėstė N.Puteikis.

L.Bartkienei replikavus, kad nuotoliai bus atlyginami iš mokesčių mokėtojų pinigų, paveldosaugininkas aiškino, jog įstatymai leidžia reikalauti jo asmeninės atsakomybės. „Jei prisiteisite pinigų, juos išskaičiuos iš mano atlyginimo", - tikino N.Puteikis. 

Projektuotojai posėdį paliko leidę suprasti, kad tikrai kreipsis į teismą, nes jų projektas nederinamas jau apie pusę metų.

Parengtame projekte numatyta „Baltijos" kino teatro vietoje pastatyti į jį labai panašų pastatą. Jis būtų keturių aukštų su mansarda ir nebūtų aukštesnis už greta esančius pastatus.

Pirmajame aukšte numatoma įrengti kavinę, fojė, personalo, technines patalpas. Antrajame-ketvirtajame aukšte turėtų būti įrengta 20 svečių namų apartamentų.

Pastate taip pat turėtų atsirasti vietos nedideliam garažui, kuriame tilptų penki automobiliai.

 

Nepritarta aukštų pastatų statybai senamiestyje

15min.lt, Klaipėda, : 12:23 15min.lt

Kritinis žodis apie Klaipėdos miestiečių problemas

N.P.: Įdedu žemiau pateikiamą pusiau anoniminio „Klaipėdos" skaitytojo nuomonę apie uostamiesčio reikalus („Klaipėda, palyginti su Ventspiliu atrodo taip nykiai, kad net grįžti į ją nesinori"), nes joje daug taiklių pastebėjimų – pasiūlymų.

Palyginimai su kitais miestais yra geras, bet kol kas deja labai retas dalykas viešuose disputuose.

Politikams tai gera medžiaga ką ir kaip reikėtų keisti.

Klaipėda – balta dėmė?

Raimondas V., mylintis Klaipėdą ir jos gerus žmones

„Klaipėda" 2010-01-12, 05:00

Šaunu, kad jūsų laikraštis visiškai nesubulvarėjo ir dar randa jėgų įkąsti miesto valdžiai, ragina dirbti, nemiegoti.

Bet, mano nuomone, tai jūs darote labai jau švelniai, o miestas, ponai, po truputį degraduoja.

Ką mes pasiekėme per 20 nepriklausomybės metų? Kiek visi kliedėjo apie tai, kaip puikiai tvarkysimės, gražinsime miestą, išvaduosime senamiestį nuo automobilių, turėsime priėjimą prie marių.

Na, ir ką mes iš viso to turime?

Klaipėda, palyginti su Ventspiliu, atrodo taip nykiai, kad net grįžti į ją nesinori.

Mano įsitikinimu, per tą laiką mes neturėjome nė vieno mero, kuriam būtų rūpėjęs miestas. Visi darė savo karjerą, tvarkė savo reikalus, suko biznį.

Tikras meras buvo tik A.Žalys, visi kiti – manekenai, apkabinėti regalijomis.

Ką nuveikė jo penki įpėdiniai per 20 metų? Jokių idėjų, ką reikėtų daryti, kad Klaipėda taptų miestu, nors truputį primenančiu Europos miestus prie jūros.

Tas pats Ventspilis per tą laiką iš lūšnynų pavirto švariu, pilnu gėlių, išpuoselėtu miestu su atstatyta Livonijos pilimi, promenada. Pasistatė sporto rūmus su baseinais, čiuožyklomis. Dar galima paminėti fantastiškus sveikatingumo takus, vandens atrakcionų parką, liaudies buities muziejų, netgi atliekų kalną pavertė slidžių trasomis.

Ventspilis sugeba šiais krizių laikais įdomesnes šventes suorganizuoti ir neverkia, kad nėra pinigų žolei nupjauti.

O dabar pažiūrėkime į Klaipėdą, kaip mūsų merai ją "išgražino" per tą laiką.

Mūsų senamiestis tuščias ir nykus, tiksliau – miręs, nors dabartinis meras, regis, prieš porą metų įtikinėjo, kad jis klesti. Blogai, kai žmonės pėsti nevaikšto po miestą.

Baseinai ir sporto salės, stadionai sėkmingai naikinami arba griūna patys. Miesto profesionalus sportas – ant kelių fanatikų pečių. Neliks jų, neliks ir jokio sporto. Kadangi "Neptūną" sudaro 18-mečiai, o "Atlantas" žaidžia su Salantais ar Plikiais, ir tai vadinasi Lietuvos čempionatu, tad noriu paklausti: ar Klaipėdos valdžia yra girdėjusi žodžius "miesto garbė"?

Per tuos 20 metų nė viena aukšto lygio žvaigždė mūsų užkampio neaplankė (močiučių iš Rusijos po plastinių operacijų žvaigždėmis nelaikau).

Taigi pastaruosius 20 metų mūsų valdžios vyrų dėka buvome balta dėmė. Tie, kurie gimė 1990-aisiais ir vėliau išaugo be sūpynių ir atrakcionų, nes buvęs parkas "nusibaigė" ir nepanašu, kad galėtų atsigauti.

Visi tik ir kalba, kad kiekvienas turistas palieka miestui po 60 eurų. O ką miestas padarė, kad paliktų daugiau, kad jie norėtų čia grįžti ir dar draugų atsivežtų?

Šią vasarą kelis kartus reikėjo turistams iš kruizinių laivų patarti, kaip praleisti kelias valandas mieste. Čia kalbu apie tokius, kurie nevažiuoja į ekskursijas, o nori ramiai gražioje vietoje alaus išgerti.

Va, tada ir pradedi suprasti, kad Klaipėdai ne tik iki Vakarų Europos, bet ir iki Ventspilio dar toli. Vargu ar per būsimus 20 metų bent kiek pasivysime.

Kiek miesto valdžioje turime išradingų ir su vaizduote žmonių, kaip puikiai jie išsisuka nuo klausimų apie sukauptus turtus, algas, pastatytus namus. Bet kai reikia pagalvoti apie miesto ateitį, visas gudrumas dingsta.

Todėl gyvename mieste, kuriame nėra parkų vaikučiams, sporto sirgaliai nemato aukšto lygio rungtynių, joks normalus roko atlikėjas nėra net girdėjęs apie Klaipėdą.

Uostas apsimeta, kad miesto išvis nėra, nors kiekvienas miestietis, turintis plaučius ir nosį, su tuo nesutiktų. Kodėl visur uostai prisideda prie miesto plėtros, o klaipėdiečiams tenka tik dulkės, nemalonūs kvapai, vagonų bildesys, prikrautų sunkvežimių užkimštos gatvės?

Žaliųjų plotų turime žymiai mažiau negu reikėtų, vietų, kur galėtumei praleisti laisvalaikį, mažai, sportuoti nėra kur – viskas išdraskyta.

Kaip greičiau atkurti Kretingalės bažnyčios aikštę ir iškelti kelią iš kapinių

Nuotraukoje - Kretingalės liuteronų bažnyčia

N.P.: Kas važiavote iš Klaipėdos į Kretingą, turėtumėt prisiminti gražią mažą akmens mūro ir baltai nutinkuotą bažnytėlę. Tai Kretingalės liuteronų bažnyčia. Po karo bažnyčias apversta sandėliu,  šventorius suniokotas – įrengtas kelias, kapinės sunaikintos, antkapiai ten pat užkasti. Brežnevo laikais priešais bažnyčios įėjimą atsirado kioskas. Dabar jame prekiaujama alkoholiu. Tas kioskas trukdo nukelti kelią nuo šventoriaus ir atstatyti labai gražią miestelio aikštę. Mane ragina kunigas ir parapijos aktyvas, aš savo ruožtu neduodu ramybės rajono valdžiai.

Daug laiko suėda derybos dėl to kiosko-paviljono iškėlimo į kitą vietą.

Kelias iš šventoriaus bus iškeltas

Ve.lt 2010 m. sausio 13 d.

Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčios teritorijoje sovietmečiu įrengtas kelias turi būti uždarytas. Nebekyla abejonių, kad jis nutiestas ant žmonių kapų. Tai įrodė lapkričio mėnesį atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė pasitarime svarstė, kur galėtų būti naujas kelias.

Atlikti arcehologiniai tyrimai

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad šventorius apie medinę Kretingalės bažnyčią susiformavo dar XVII amžiuje. 1992 m. atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai įrodė, kad čia XVII ir XVIII a. laidoti žmonės. Siekiant nustatyti buvusio šventoriaus tvoros pamatų vietą, Kretingos muziejaus archeologijos skyriaus vedėjas Donatas Butkus praėjusių metų lapkritį atliko archeologinius tyrimus ir aptiko XIX–XX a. sandūros akmeninius pamatus, rištus moliu.

Lauko riedulių pamatai yra šventorių juosusios tvoros liekanos, užpiltos žvyru ir juodžemiu XX a. antroje pusėje. Kelią būtina iškelti iš kapinių teritorijos. Tai reglamentuoja ir paveldosaugos teisės aktai.

Svarstyti trys variantai

Darbo grupės, kuriai vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, veikloje kviesti dalyvauti ir UAB "Agrovet", Gargždų vartotojų kooperatyvo, Kretingalės evangelikų liuteronų parapijos, miestelio bendruomenės atstovai, žemėtvarkos ir paveldosaugos specialistai. Susirinkusieji į pasitarimą ieškojo alternatyvių vietų naujam keliui. Buvo pasiūlyti trys variantai.

Vienas iš jų - kelią tiesti tarp Gargždų vartotojų kooperatyvo parduotuvės ir UAB "Agrovet" pastato. Kooperatyvo direktorė Janina Jurkuvienė šiam pasiūlymui neprieštaravo.

Kretingalės seniūnijos seniūnas Vytautas Gūžas suabejojo, ar kelią minėtoje vietoje bus įmanoma įrengti, ar siaurame plote išsiteks specialiųjų tarnybų automobiliai ir kitos didelių gabaritų mašinos. Visa tai paaiškės savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriui parengus pravažiavimo tarp kooperatyvo ir "Agrovet" parduotuvių schemą.

Siekia suformuoti miestelio centrą

Kretingalės miestelio gyventojai - Tarybos narys Gerardas Liorenšaitis, bendruomenės pirmininkas Saulius Paukštys, evangelikų liuteronų parapijos kunigas Saulius Varanavičius teigė, jog norint suformuoti miestelio centrą, kad bažnyčia būtų pagrindinis akcentas, kito kelio nėra – reikia iškelti kooperatyvo parduotuvę ir sutvarkyti teritoriją. Parduotuvės vietoje atsirastų galimybė nutiesti naują kelią.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis pritarė kretingališkiams: "Turi būti atkurta klasikinė miestelio architektūrinė–urbanistinė struktūra. Kretingalėje yra gražus centras su bažnyčia. Paminklosaugine prasme teisinga ir logiška būtų iškelti taip vadinamą kioską, kuris patenka į bažnyčios apsaugos zoną, atkurti bažnyčios aikštę, simboliškai pažymėti buvusių kapinių ribas. Tai turėtų tapti vieša vieta žmonių susirinkimams".

Kooperatyvo direktorė pareiškė, jog nesutinka iškelti parduotuvės. Šis klausimas bus svarstomas tik pateikus konkrečius pasiūlymus. Seniūnijos seniūnas informavo, kad miestelyje yra laisvos valstybinės žemės, todėl per šią savaitę suderinus su žemėtvarkos specialistais bus pasiūlytos potencialios vietos, kur galėtų persikelti kooperatyvo parduotuvė.

Problemą tikimasi išspręsti taikiai

Dar viena alternatyva - kelias iš Plikių, tačiau kaip tvirtino kretingališkiai, jis yra sunkiai pravažiuojamas, ypač šaltuoju metų laiku. Norint jį sutvarkyti, ko gero, reikėtų daug investicijų. Nuspręsta paskaičiuoti šio kelio įrengimo kaštus, kad ateityje būtų priimtas geriausias sprendimas.

Artimiausiu metu Gargždų vartotojų kooperatyvui bus pateiktas rajono savivaldybės vadovų pasiūlymas dėl kitų vietų miestelio centre, kur galėtų persikelti kooperatyvo parduotuvė, ir bendru sutarimu tikimasi išspręsti Kretingalės problemą.

2010-01-05

Daugėja prieš korupciją kovojančių pareigūnų

Nuotraukoje - STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys

N.P.: kovai su korupcija nereikia labai daug pastangų, užtektų pradžiai principingo STT veiklą prižiūrinčio prokuroro ir drąsaus bei veiklaus STT vado. Kaip kad atsitiko Panevėžyje.

Kada tai atsitiks Klaipėdoje?

P.Urbšys: sutinkantys dalyvauti korupcinėje sistemoje turi suprasti, kad jie tampa nebesaugūs

Daiva Savickienė, „Panevėžio balsas" 2010 sausio mėn. 4 d.

Pastaruoju metu Panevėžį sukrėtė net keletas korupcijos skandalų, susijusių su aukštas pareigas einančiais miesto politikais. Pasak STT Panevėžio valdybos viršininko Povilo Urbšio, tokius ikiteisminius tyrimus buvo galima pradėti ir tokių rezultatų buvo galima pasiekti tik pradėjus dirbti naujam Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vadovui Mindaugui Rimkui, pakeitusiam Gintarą Malčiauską, kuris teisiamas už nusikaltimus valstybės tarnybai.

Apie mieste susiklosčiusią situaciją Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys mano, kad daug kas priklauso nuo žmonių suvokimo apie korupcijos pasekmes.

Pasak jo, susidaro įspūdis, jog žmonės atskiria pačią korupciją ir jos pasekmes. Pavyzdžiui, jei žmogų užpuola, sumuša ar apiplėšia, jis aiškiai suvokia šio nusikaltimo padarinius. Nors nusikaltimų, susijusių su korupcija, pasekmės yra didesnės ir su jomis susiduriama dažniau, nesugebame arba nenorime to suprasti.

P.Urbšys patikino, kad tiek laiko vykęs išlaidavimas savivaldybių, valstybės įstaigose yra susijęs ne vien su neūkiškumu. Po tuo kai kur slepiasi ir korupcijos sandėrių pasekmės. Pasak STT Panevėžio valdybos viršininko, įsigilinus į viešųjų pirkimų situaciją – o būtent dėl jų įkliuvo dauguma STT akiratin patekusių Panevėžio politikų ir valdininkų, – matyti, jog viešųjų pirkimų išlaidos gali būti dirbtinai padidintos bemaž nuo 30 iki 35 procentų.

Ir jas sumoka visi mokesčių mokėtojai, nes verslininkai gauna užsakymus iš pinigų, surinktų iš mūsų visų. Be to, dirbantysis valstybės tarnyboje ir galintysis daryti įtaką sprendimo priėmimui žino, kiek procentų nuo šios sumos jis gaus. Tad jis nėra suinteresuotas mažinti viešųjų pirkimų konkurso kainą, bet kartu „viskas įvelkama į tariamo teisėtumo skraistę", o iš tikrųjų iš mūsų visų pavagiami pinigai.

Pasak P.Urbšio, tuomet ir kyla klausimas: ar šiandien visuomenę kamuojančios socialinės ekonominės problemos – nedarbas, sumažintos pensijos ir atlyginimai, didesnės kainos už paslaugas – nėra ir korupcijos vaisiai.

Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso kiekvieno mūsų nepakantumas korupcijai.

Šiandien daugelis žmonių, vertindami valdžios veiksmus, sako: „visi jie vagys". STT Panevėžio valdybos viršininko įsitikinimu, tai reiškia, jog pripažįstame, kad iš mūsų vagiama. Sveikas žmogus reaguotų į tai – neleistų savęs apvaginėti. Tačiau sociologinės apklausos rodo, kad daugiau kaip pusė apklaustųjų, norėdami išspręsti savo problemas, pasiruošę duoti kyšius.

„Reiškia, jie pasiruošę ir toliau stiprinti ir puoselėti savo apvogimo sistemą, – konstatuoja P.Urbšys. – Korupcijos nusikaltimas yra kaip radiacija. Jos tarsi nėra, bet ji veikia visur ir sužaloja visų mūsų gyvenimus. Iš to seka: jei žmogus sako, kad „visi jie vagys", bet kartu yra pasiruošęs tam vagiui „dėti į kišenę", reiškia, jis pasiruošęs save apvaginėti. Ne kaimyną, ne darbdavį, bet save."

Ramybės nebus

Žiniasklaidoje taip pat atsispindi visuomenės nuotaikos. Kaip pavyzdį P.Urbšys pateikė faktą, kad vienas dienraštis į „juodulių" kompaniją įrašė pareiškėją, kuris pasinaudojo įstatymo nustatytomis galiomis pranešti apie kyšį.

„Jis pastatytas į tą pačią lentyną su tais, kurie ėmė kyšius. Kitas dienraštis bando įtikinti, kad su STT bendradarbiauti neapsimoka, kadangi kuo daugiau bendradarbiauji, tuo labiau pats neva tampi pažeidžiamas. Arba dar gražiau: visi sąžiningi miestelėnai kviečiami išvažiuoti iš šito miesto", – piktinosi viršininkas. Esant tokiam visuomenės nuomonės formavimuisi, P.Urbšio manymu, nepakantumas korupcijai tikrai neperaugs į aktyvią poziciją.

Vis dėlto nesąžiningi verslininkai ir valstybės tarnautojai neturėtų jaustis ramūs – tą įrodė ir pastarųjų mėnesių įvykiai Panevėžyje.

Miesto STT valdybos vadovo P.Urbšio teigimu, tokius ikiteisminius tyrimus buvo galima pradėti ir tokių rezultatų, kaip praėjusių metų pabaigoje, buvo galima pasiekti tik pradėjus dirbti naujam Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vadovui Mindaugui Rimkui, pakeitusiam Gintarą Malčiauską.

(Pastarajam, išėjusiam iš prokuratūros ir teisiamam už nusikaltimus valstybės tarnybai, Panevėžio statybos trestas, beje, patikėjo vadovauti vienai su jo veikla susijusių įmonių.)

„Tie, kurie sutinka dalyvauti korupcinėje sistemoje, turi suprasti, kad atėjo laikai, kai jie tampa nebesaugūs ir bet kada į jų namo, biuro duris gali pasibelsti pareigūnai", – primena P.Urbšys.

Pasigirsta pasiūlymų korupcinėms apraiškoms tirti steigti visuomenines komisijas, tačiau tai, viršininko manymu, gali būti tik pasipriešinimo korupcijai imitacija. Jo nuomone, geresne išeitis būtų, jei miesto Taryba, atsiribodama nuo korupcijos apraiškų Savivaldybėje, pakviestų jos tarnautojus bendradarbiauti su STT ir prokuratūra pradėtame ikiteisminiame tyrime atskleidžiant nusikaltimus valstybės tarnybai, kartu garantuojant šiems tarnautojams, kad jie bus apsaugoti nuo galimo susidorojimo už jų aktyvią pilietinę poziciją.

„Nesakau, kad tai apverstų (situaciją) aukštyn kojomis. Tačiau iki šiol dirba Savivaldybės Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja, kuri yra kaltinamoji. Sąžiningam tarnautojui tai signalas: tylėk ir nieko nekalbėk apie korupciją", – sako P.Urbšys.

Reikės daugiau laiko

P.Urbšiui tenka bendrauti su valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis, kurie yra įtraukinėjami į korupcines sistemas. Tokie asmenys dažniausiai atsisako dalyvauti nusikalstamos veikos imitaciniame modelyje, nes nenori rizikuoti nebūdami tikri dėl savo saugumo. Vienas asmuo, pasak P.Urbšio, buvo ypač atviras ir paklausė: „Tai ką, aš paskui būsiu ožys?"

Pasak viršininko, tai pasakęs asmuo turėjo aukštąjį išsilavinimą, jo praeityje nebuvo jokio kriminalinio šešėlio, tačiau jis gyveno laisvėje tarsi pagal zonos taisykles.

Tie, kurie dalyvauja korupcinėje sistemoje, yra priklausomi nuo jos organizatorių. Organizatoriai šią sistemą kuria taip, kad patys būtų kuo saugesni, bet tai daroma sąskaita tų, kurie įtraukiami į sistemą. Toks saugumas yra kito, įtraukto į šią sistemą, sąskaita.

„Įprastiniame nusikalstamame susivienijime, jei atsitiko vienam bėda, kiti padės. O korupcinės gaujos narys paliekamas likimo valiai", – sako P.Urbšys.

Viršininkas prisiminė, kad 1996 metais kandidatavę į Seimą asmenys reklamai panaudojo net bokso turnyrą Panevėžyje. Kandidatai į Seimą visiškai nepaisė, kad sporto renginyje šalia jų sėdėjo nusikalstamo pasaulio atstovai. P.Urbšys prisiminė, kad tuomet į žurnalistų klausimus politikai atsakinėjo, kad jei šalia sėdintieji nėra nuteisti, „tai kodėl negali šalia jų sėdėti?"

„Tuo metu jie grobė ir žudė žmones. Ar toks toleravimas neskatino jų tai daryti? – klausia STT skyriaus vadovas. – Dabar situacija pasikeitė: politikui, papuolusiam į kadrą su nusikalstamo pasaulio atstovu, tai gali kainuoti politinę karjerą. Aš tikiu, kad jei pasikeis stebimasis žmonių nepakantumas korupcijai iki dalyvio aktyvumo nepakantumo korupcijai, ateis laikas, kai politikas nenorės būti kartu su kitu politiku, kuriam pareikšti įtarimai, verslininkas nenorės būti su verslininku, kuris įtariamas nesąžiningu konkuravimu, papirkinėjimu tų, nuo kurių priklausė sprendimas. Jei kovojant su organizuotu nusikalstamumu reikėjo laukti keturiolikos metų, kad pasikeistų požiūris, tam, kad pasikeistų požiūris dėl korupcijos apraiškų, gali tekti laukti ilgiau. Bet kiek tiksliai, priklauso nuo mūsų pačių, – įsitikinęs P.Urbšys. – Jei nepakeisime pilietinio požiūrio į save, jokios teisėsaugos institucijos susidariusios situacijos nepakeis iš esmės. Atėjo laikas apsispręsti kiekvienam iš mūsų."

Uostamiesčio gyventojams labiausiai patiko istorinio stiliaus pastatai

Nuotraukose:

1-2. Intensyviausiai "Vakarų ekspreso" skaitytojai balsavo už architektės Dainoros Abelkienės suprojektuotą Friedricho pasažo pastatą, padėjusį tašką viso pasažo rekonstrukcijoje. Jam atiduoti net 8573 balsai.

3. Antroje vietoje - 8532 balsus surinkę blokuoti namai Giruliuose, Turistų ir Palangos gatvėse, sukurti architekto Vytauto Paulionio.

4. Trečioji vieta, klaipėdiečių sprendimu, atiteko ant Danės upės kranto stovinčiam Ryžių malūnui, suprojektuotam architektės Snieguolės Stripinienės - už jį balsuota 5667 kartus.

5. Į penketuką taip pat pateko rusų architekto Dmitrijaus Borunovo suprojektuota cerkvė, stovinti Smiltelės gatvėje (4651 balsas)

N.P.: džiaugiuosi klaipėdiečių pasirinkimu puikiame VE konkurse - gražiausio per visą nepriklausomybės laikotarpį iškilusio uostamiesčio pastato rinkimuose:

Klaipėdiečiai - už ryšį su praeitimi

Ve 2010 01 04 Giedrė Norvilaitė

Beveik du mėnesius vykę dienraščio "Vakarų ekspresas" inicijuoti gražiausio per visą nepriklausomybės laikotarpį iškilusio uostamiesčio pastato rinkimai atskleidė, jog klaipėdiečių širdžiai artimiausia tai, kas atiduoda pagarbą istorijai.

Visas konkurso nugalėtojų trejetukas dvelkia reveransu Klaipėdos praeičiai. Šiuos pastatus projektuodami klaipėdiečiai architektai gilinosi į istorinių tyrimų medžiagą, peržiūrėjo senuosiuose atvirukuose užfiksuotus vaizdus, bet istorijos aklai nekopijavo - siekė aukso vidurio tarp praeities ir dabarties.

Intensyviausiai "Vakarų ekspreso" skaitytojai balsavo už architektės Dainoros Abelkienės suprojektuotą Friedricho pasažo pastatą, padėjusį tašką viso pasažo rekonstrukcijoje. Jam atiduoti net 8573 balsai. Antroje vietoje - 8532 balsus surinkę blokuoti namai Giruliuose, Turistų ir Palangos gatvėse, sukurti architekto Vytauto Paulionio. Trečioji vieta, klaipėdiečių sprendimu, atiteko ant Danės upės kranto stovinčiam Ryžių malūnui, suprojektuotam architektės Snieguolės Stripinienės - už jį balsuota 5667 kartus.

Į penketuką taip pat pateko rusų architekto Dmitrijaus Borunovo suprojektuota cerkvė, stovinti Smiltelės gatvėje (4651 balsas) ir klaipėdiečio Rolando Rakevičiaus sukurtas prekybos centras "SBA idėjos namams" Baltijos prospekte (3000).

"Įdomūs rezultatai, - pripažįsta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė. - Apskritai šis projektas sveikintinas, nes ne visada tie, kurie projektuoja, turi galimybę išgirsti miestiečių nuomonę."

Solidžiausiu darbu iš pirmaujančiųjų R. Staševičiūtė laiko Ryžių malūną. Friedricho pasažas, anot jos, klaipėdiečiams daro įspūdį kaip atrakcija, vykęs verslo projektas.

"Cerkvė - grynai rusiška, bizantiška architektūra. Gal tuo ji ir patraukli, kad kitokia, gal čia taip pat atrakcijos elementas? Na, o sublokuoti namai - Giruliams nebūdingas užstatymas, čia būdingos vilos. Nors postmodernizmas, kaip reiškinys, gali būti Klaipėdoje - neturime tokio", - apžvelgdama konkurso rezultatus svarstė R. Staševičiūtė.

"Fachverkiniai pastatai visada gražūs"

Snieguolė STRIPINIENĖ, Ryžių malūno projektuotoja

Ryžių malūnui nemažai žavesio suteikia vieta prie upės. Be to, fachverkiniai pastatai visada labai gražūs. Tačiau fachverko taip paprastai neatkursi, nes tai - visa konstrukcija. Neatkuriant konstrukcijos paprasčiausia būtų medis ir tinkuotos sienos, bet tai būtų falsifikacija. Suradome šiuolaikiškesnį būdą. Improvizavome siekdami, kad būtų matyti, jog pastatas yra naujas, bet jis panėšėtų į seną. Atstatyti pasirinkome pagal atvirukus, kuriuose buvo užfiksuota paskutinė ryžių malūno stadija. Pastatas yra buvęs skirtingų pavidalų, bet, pavyzdžiui, tuo metu, kai jis buvo trijų stogų, ir jo aplinka buvo kitokia - ne miestas, o laukai.

"Kulto namai atspindi tai, kas geriausia"

Anatolijus STALBOVSKIS, Dievo Motinos Globėjos ir Šv. Mikalojaus parapijos klebonas

Cerkvę Smiltelės gatvėje projektavo architektas Dmitrijus Borunovas iš Rusijos. Jis užsiima cerkvių architektūra ir yra plačiai žinomas. O kodėl žmonės balsuoja už mūsų cerkvę? Todėl, kad ji tikrai graži. O kas yra gražu? Paklauskite vaiko, ir tai, ką jis parodys, iš tiesų bus nesumeluotai gražu. Religinė architektūra, nesvarbu, ar tai būtų stačiatikių cerkvės, ar budistų šventyklos, ar musulmonų mečetės, atspindi tai, ką geriausio turi žmogus - vienų talentą, kitų finansus, trečių darbą, ketvirtųjų maldas. Kulto namų statyba yra visų žmonijos vertybių vienovė, todėl rezultatas ir yra šventyklų grožis. Gaila tik tiek, kad mūsų cerkvės - vis komplekso - grožis nelabai matyti - būtų puiku, jeigu ji stovėtų aukščiau.

"Grožio paslaptis - mastelis"

Dainora ABELKIENĖ, Friedricho pasažo architektė

Tinkamas mastelis padaro pastatą gražų. Pasažo užstatymas buvo išlikęs, bet paskutinio pastato, dar 1942-aisiais stovėjusio, nebebuvo. Buvo padaryti istoriniai ir archeologiniai tyrimai. Dabartinis pastatas yra panašus į anksčiau ten stovėjusį, bet stilizuotas taip, kaip man norėjosi. Svarbiausia mintis buvo ta, kad pastatas turėtų skulptūrą. Tai buvo ir užsakovo, ir mano noras. Prūsų miestai, prūsų namai buvo puošiami skulptūromis.

Laukinio atvaizdas naudotas dar senovės Europoje, toks yra ir Vilniaus herbe. Laukiniai kaip simboliai yra atėję iš labai senų laikų. Norėjome, kad ir čia atsirastų toks simbolis.

Įkvėpimas - istorinės vilos

Vytautas PAULIONIS, sublokuotų namų Giruliuose Palangos ir Turistų gatvėse projektuotojas

Kas suteikė įkvėpimo? Giruliai su savo pradžios statyba, kai ten buvo tik vilos, tarpukario Lietuvos architektūra - keli pastatai yra išlikę, gana įdomūs. Pasisekimą lėmė ir teisingas užsakovas - "Metva", - ir architekto Romo Gailiaus parengtas detalusis planas. Smagu buvo ir šį projektą derinti. Čia labai daug sudedamųjų dalių, bendras darbas.