2008-12-31

„Vilniaus prekybos“ savininkai negriauna nelegalios miško tvoros

 

Prabangusis Laurų kvartalas vis dar nelegaliai aptvertas

 

Virginija Motiejūnienė, www.lrt.lt  2008 gruodžio mėn. 30 d. 21:51

Šio straipsnio komentarai TV tinklapyje – čia.

 

Nors Vilniaus Laurų kvartalą juosianti nelegali tvora turėjo būti nugriauta iki gruodžio 30 d., bet nei apsaugos postas, nei tvora iki šiol nėra nugriauti. Vilniaus apskrities administracijai nepavyksta visuomenei sugrąžinti valstybinės reikšmės miško, kurį atsitvėrė namų savininkų bendrija sostinės Laurų kvartale.

Tuo metu Aplinkos ministerija ketina imtis iniciatyvos savavališkai pastatytą tvorą Laurų kvartale nugriauti savo jėgomis.

Dar lapkritį Aplinkos ministerija nustatė, kad Vilniaus Laurų kvartale namų savininkų bendrija neteisėtai atsitvėrė beveik 11 hektarų valstybinės reikšmės miško, už kvartalo ribų savavališkai pastatė apsaugos būdelę, o per mišką upės link vedantį keliuką panaikino.

Tarp šiame kvartale įsikūrusių gyventojų yra vieni turtingiausių Lietuvos žmonių – „Vilniaus prekybos" savininkai, buvęs „Leo LT" vadovas Rymantas Juozaitis, Operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas.

Vilniaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas namų savininkų bendriją įpareigojo iki gruodžio 30 d. savavališkai pastatytą apsaugos postą nukelti, o tvorą grąžinti į geodezininkų nustatytas ribas.

Tačiau ir antradienį postas nukeltas nebuvo, o tvora nenugriauta.

„Apsaugos darbuotojas pateikė mums 2008 m. gruodžio 24 d. teismo nutartį, kad mūsų visi protokolai, nutarimai ir reikalavimai yra laikinai sustabdyti", – LTV Naujienų tarnybai sakė Vilniaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Dockus.

Pasak specialisto, dabar dėl reikalavimų nevykdymo bus bylinėjamasi.

Tuo metu Aplinkos ministerija ketina svarstyti galimybę nelegalius statinius nugriauti savo jėgomis.

„Mes nematėme tų teismo nutarčių dėl sustabdymo, tačiau tai, matyt, yra apskrities tyrimo reikalai ir, jeigu tie reikalai nepajudės iš vietos, Aplinkos ministerijoje bus svarstoma galimybė patiems, galbūt su miškų urėdijos pagalba, nugriauti statinius. Galvojama apie tvoros nugriovimą, nes įstatymais nustatyta teisė piliečiams lankytis valstybiniame miške, o šiuo atveju pastatyta tvora riboja tokią teisę", – teigė Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento direktorius Robertas Klovas.

Apsvarstyti teisiškai susiklosčiusią padėtį ir imtis aktyvesnių veiksmų dėl tvoros nugriovimo ir apsaugos posto nukėlimo Aplinkos ministerija ketina sausio pradžioje.

Aplinkos ministerija rekomendavo per du mėnesius Vilniaus ir kitoms savivaldybėms patikrinti, ar ir kitų privačių sklypų savininkai nėra užgrobę valstybei priklausančio miško. 

2008-12-26

Valdžia liko kurčia protestams dėl mašinų apmokestinimo Klaipėdoje

Nuotraukoje – kalbuosi su viena iš piketo organizatorių Nijole Hansen.

 

[N.P.: Rado laiką, kai krizė įsibėgėja:

Buvau vienintelis iš tarybos narių, išėjęs pabendrauti su piketo dalyviais – ir tai mane stebina. Iš kitos pusės ko čia stebėtis – kai A.Šulcas išėjo į apskritį, tai Liberalų sąjūdžio frakcija bent jau 2008 12 23 d. posėdyje šiuo klausimu (kaip, beje, ir visais kitais klausimas) balsavo taip, kaip R.Taraškevičius.O dar iš kitos pusės – miesto tarybos nariai laiko save aukštesnės rasės, nei kiti Klaipėdos gyventojai, ir ypač nekenčia protestuotojų, piketuotojų ir peticijų rašinėtojų.

Kai siūlė šios parkavimo apmokestinimo sistemos projektą, tai valdžia aiškino, kad aplink centrą ir senamiestį bus įrengtos didelės automobilių stovėjimo aikštelės ir garažai, kuriuose už mažą kainą bus galima palikti automobilius  ir nesukant galvos keliauti pėsčiomis po centrą ir senamiestį.

O dabar, kaip ir su šiukšlių surinkimo tvarka – vieną aiškino, kitą padarė: visos tom aikštelėms ir garažams skirtos vietos jau arba prichvatizuotos, arba pažadėtos valdžios draugeliams. Iki tol buvę tušti sklypai senamiestyje užstatyti baisiais betonoidais ir stikloidais. Parkomatai statomi prie pašto, AB „Klaipėdos energijos", prie IKI parduotuvės M.Mažvydo alėjoje ir pan.

O valdžia aiškina, kad šios sistemos tikslas  - sutvarkyti eismą ir surinkti pinigų aikštelėms – įdomu, kiek šimtmečių reikės rinkti?

 

Piketo organizatorių siūlymai šiuo klausimu – čia (visus pasiūlymus atmetė).

 

Protestai dėl mašinų apmokestinimo WWW.KL.LT Remigijus Ambrulaitis 2008 12 23

 

Antradienio [2008 12 23] vidurdienį prie Klaipėdos savivaldybės į piketą susirinko verslininkai ir gyventojai. Plakatais "apsiginklavę" žmonės ragino miesto valdžią neįvesti brangios rinkliavos už automobilių stovėjimą.

Antradienį Klaipėdos taryboje pradėtas svarstyti automobilių stovėjimo apmokestinimo klausimas. Visą pusdienį dėl šios rinkliavos diskutavę politikai nusprendė, jog prie šio sprendimo projekto sugrįš po pietų, nes norima pateikti keletą pakeitimų. Vienas iš jų -siūlyti, jog priimta rinkliava galiotų vienus metus.

Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos vadovės Nijolės Hansen teigimu, žmonės nebūtų sukilę, jeigu būtų atsižvelgta į jų pageidavimus.

"Mes čia nestovėtume, jeigu visiems š senamiestį atvykstantiems žmonėms pirmoji valanda būtų nemokama ir jeigu valandos kaina būtų litas, o ne trys litai. Darbo grupėje buvo atsižvelgta tik į vieną mūsų reikalavimą - mašinos bus apmokestinamos iki 18 valandos", - sakė N.Hansen.

Nuo kitų metų sausio 5 d. trijose uostamiesčio zonose - raudonojoje (senamiestis), geltonojoje (centrinė miesto dalis), žaliojoje (pajūris) - bus apmokestintas automobilių stovėjimas. Už vieno automobilio dvi stovėjimo valandas žaliojoje zonoje vairuotojams tektų mokėti vieną litą. Už stovėjimo valandą geltonojoje zonoje - du litus, raudonojoje - tris litus.

Savivaldybės atstovai teigia, kad pagrindinis vietinės rinkliavos automobiliams statyti įvedimo tikslas - pagerinti miesto ekologinę būklę, sumažinti automobilių srautus raudonojoje (senamiesčio), geltonojoje (centrinėje miesto dalies) ir žaliojoje (pajūrio) zonose, surinkti lėšų, kurios būtų naudojamos mokamoms vietoms automobiliams statyti Klaipėdos mieste įrengti ir prižiūrėti, rinkliavai rinkti bei viešajam transportui plėtoti.

Antradienio Tarybos posėdyje buvo siūloma  keisti  galiojančio sprendimo nuostatas: vienos valandos mokestį siūloma skaidyti dalimis ir geltonojoje (mokant už automobilio stovėjimą po 1 litą kas pusvalandį), ir raudonojoje zonose (mokant už automobilio stovėjimą po 1 litą kas dvidešimt minučių). Tikimasi, kad  vienos valandos apmokestinimo sistema taps lankstesnė, nei ankstesnioji. Vairuotojui, palikusiam automobilį apmokestintoje vietoje trumpą laiko tarpą, nereikėtų mokėti už visą valandą.

Įvertinus apmokestintoje miesto dalyje dirbančių verslininkų nerimą, siūloma įvesti  vieno mėnesio abonementus. Esą jų privalumas yra tas, kad už 200 litų įsigijęs abonementą raudonojoje (senamiesčio) zonoje, žmogus juo naudosis ir minėtoje, ir geltonojoje (centrinėje miesto dalies) zonose. Atitinkamai įsigijus 100 litų vertės abonementą geltonojoje (centrinėje miesto dalies) zonoje, juo bus galima naudotis tik šioje zonoje.

Vienas iš pagrindinių abonemento  privalumų yra tas, kad disponuojant juo automobilio laikymo mokamoje vietoje valandos savikaina yra mažesnė. Pavyzdžiui, raudonojoje zonoje 1 val. kainuotų 91 centą, geltonojoje - 45 centus.

Savivaldybės išplatintame pranešime rašoma, jog keista girdėti žodžius, kad įvesdama automobilių stovėjimo rinkliavą savivaldybė žlugdo verslą. Esą tuomet kyla paprastas klausimas, kodėl visuomenė nediskutavo šiuo klausimu, kai miesto taryba dar 2007 metais patvirtino vietinės rinkliavos automobiliams statyti nuostatus ir tvarkos aprašus?

 

Piketas: "Brangiam "parkavimuisi" - "Ne!" Ve.lt ir VIDEO 2008 12 23

Mokamo automobilių stovėjimo tvarka pakeista Ve.lt 2008 12 23

Politikai į miestiečių prašymus neatsižvelgė VE 2008 12 24

Mašinos stovės tik už pinigus KLAIPĖDA 2008 12 24

V.Landsbergis apie Klaipėdą, dokų dumblą, kadrų politiką uostamiestyje ir parlamentarų algas

 

V.L.: „Kai man išsukinėdavo rankas, jos pasidarydavo kietesnės"

 

[N.P.: nusprendžiau praskiesti savo blog'ą kitų žmonių pastebėjimais tiek apie bendrą situaciją Lietuvoje, tiek apie Klaipėdą. Šį kartą pateikiu ištraukas iš V.Landsbergio interviu 2008 12 19 d. Tomo Dapkaus vedamoje Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai" „Vytautas Landsbergis: Apie politinę situaciją metų sandūroje" (čia tekstas iš bernardinai.lt)]

 

V.L.: „Kai man išsukinėdavo rankas, jos pasidarydavo kietesnės. Aš su tokiu išsukinėjimu nebūčiau sutikęs. Eini griaut koalicijos, A. Valinskai, tai ir eik, pasirodyk, kas esi.":

 

Vytautas Landsbergis: Apie politinę situaciją metų sandūroje 2008-12-23 IŠTRAUKOS;

 

 Gruodžio 19 dieną Tomo Dapkaus vedamoje Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai" dalyvavo Europos Parlamento narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Partijos politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis. Laidos tema - Kokiu keliu valstybę ves Tėvynės sąjunga ir jos partneriai?

T.Dapkus: Pone Landsbergi, štai Seime labai intensyviai svarstomi įvairūs įstatymų projektai liečiantys ekonomiką, finansų sritį, taip pat svarstomas biudžetas. Daugiausia dėmesio kreipiama į „diržų veržimąsi". Kaip vertintumėte dabar Seime vykstančias diskusijas, galbūt ir nesutarimus tarp koalicijos partnerių dėl tam tikrų lengvatų? Ar viskas vyksta, kaip turėtų būti?

 

V.Landsbergis: ... Laikraščiai gal ir pagrįstai rašo, - negalėjau pasitikrinti, nes tik vakar vėlai grįžau, o ir ten posėdžiauja per naktis, - ar tikrai A. Valinskas šantažuoja (kaip rašo laikraščiai) ir grasina sugriauti koaliciją, jeigu jo draugas nebus paskirtas į kai kurias pareigas. Jeigu iš tikrųjų taip yra, tai tokie požiūriai ir santykiai labai prastai žada ateičiai, ir yra visai ne tai, apie ką buvo kalbama pradedant šios koalicijos formavimą bei darbą: esą, atėję dirbti visai kitaip, nei buvo G. Kirkilo laikais, atėję ištaisyti negerovių. Žmonės iš tikrųjų turėjo ir tebeturi vilčių, kad bus kitaip. Tačiau yra momentų, kurie rodo, kad gal ir nebus kitaip. Ar bent rasis tokių sričių. ...

... šiame triukšme išgirstame ir apie galimas labai baisias aferas, kaip skubus Baltijos jūros užteršimas laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, kol dar mažai kas susigaudo, išmetant iš remontinių dokų labai užnuodytą dumblą. Jis turėjo būti sandėliuojamas panašiai kaip radioaktyviosios medžiagos specialiuose betoniniuose konteineriuose, tačiau šių neįrengus numatoma tiesiog išvežti ir išversti į jūrą. Tai ir jūros užnuodijimas, ir pakirtimas visos mūsų ekologinės politikos bei pasipriešinimo taršai, kuri ateina iš kitur, pavyzdžiui, jeigu bus statomas „Šiaurės srovės" vamzdis per pavojingas ir užterštas Baltijos vietas. O dabar mes patys skubiai ir staigiai tai darome! Matyt, labai dideli pinigai, galbūt dideli „otkatai".

Jeigu Kalėdų senelis Klaipėdos apskrityje jau pasirašė, kad tai galima daryti, tai tokią dovaną galbūt gausim. Tuo tarpu vyksta draskymasis, kas valdys ir administruos Klaipėdą, Klaipėdos apskritį ir Aplinkos ministeriją. Jeigu anas leidimas yra duotas buvusios administracijos Klaipėdoje atstovo, dar A. Paulausko ministerijos ar kažkieno ten, ir jis galioja, tai bet kurią dieną bjaurastis gali būti ir padaryta. Bus paimti dideli pinigai, oficialiai ar neoficialiai. O čia tuo metu triukšmaujame dėl visai kitų dalykų. Todėl turėjau pastebėti, kad po dabartinio triukšmo uždanga gali būti padaryta labai didelė, tiesiog dramatiškai tragiška afera.

 

Klausytoja Marija iš Anykščių skambina ir pateikia savo pamąstymus apie žmonių padorumo stoką: supirkimo kainos, pop atlikėjų šauksmai prieš mokesčių mokėjimą ir kt..

 

V.Landsbergis: Labai malonu girdėti blaivų balsą. Ir aš vis galvoju, ar galėtų mūsų įstatymų leidžiamoji valdžia įvesti kokį nors įstatymą ir įsteigti tokią kainų priežiūros tarnybą, kuri neleistų arba uždraustų aukštas kainas, jeigu krito žaliavos kaina. Štai krito naftos, mazuto kaina, o ar krito šilumos kaina? Nekrito, panašiai jūs kalbate ir apie pieną, grūdus. Vadinasi, tas skirtumas nueina į perdirbėjų, nežinau, kokių dar verslininkų struktūrų grynąjį pelną, kurie išsimoka šimtus milijonų dividendų, tuo tarpu Vyriausybė laužo galvą, kaip sutaupyti keletą milijonų. Tai ar negalima įvesti tvarkos kainų priežiūroje? Ypač tokiu sunkmečiu galėtų būti koks specialus įstatymas: sakysim, jeigu naftos kaina tokia, tai šilumos kaina negali būti didesnė negu tokia. Atitinkamai ir visos kitos sritys. Jūs labai teisingai keliate klausimą, bet mes nematome tarpusavio ryšio, o tik priešingą reiškinį, ir jis nėra tik dabartinis: visad kai tik dideli sunkumai ir dideli kainų pokyčiai, uždirba stambieji, o kenčia mažieji.

T.Dapkus.: Pone Landsbergi, minėjot, kad skaitėte spaudoje, jog ponas A. Valinskas į Klaipėdos apskrities viršininko pareigas labai intensyviai stumia savo bičiulį Arūną Burkšą, kuris nesėkmingai kandidatavo į Aplinkos ministrus ir buvo labai smarkiai kritikuotas tiek kai kurių Seimo narių, tiek žiniasklaidos. Dabar jis skiriamas Klaipėdos apskrities viršininku. Kaip pranešė spauda, jo kandidatūrai pritariama. Ar čia yra tas prisikėlimas, programa, kurią koalicijos partneriams siūlė ponas A. Valinskas – per jėgą įbrukti savo bičiulius?

 

V.Landsbergis: Nedalyvaudamas posėdžiuose ir stebėdamas veikiau iš šalies pastebiu vieną neatsakytą klausimą. Gal viduje jau atsakyta – kokiai partijai priklauso ponas Burkšas? Vis būdavo sakoma, kad jis priklauso A. Zuoko partijai. Išeitų, kad per A. Valinską koalicijoje sustiprinamas šis sparnas. Pavyzdžiui, jeigu būtų jam tekęs dar vienas ministras, arba gal buvo Burkšo žadama, kad jeigu skirs, tai jis peršoks iš vienos partijos į kitą. Nieko panašaus nei į prisikėlimą, nei į atgimimą, o iš tikrųjų, kaip sakote, draugų kompanija. Draugų kompanija nėra partija. Prisikėlimo partija privalo parodyti, kad ji yra kokių nors bendrų pažiūrų partija. Bet jeigu „bendra pažiūra" yra tik pasinaudoti buvimu valdžioje, pirmiausia užimant įtakingus postus arti didelio aruodo, o Klaipėda – tai aruodas, ir ten visada yra daug norinčių būti ir naudotis... Kaip ir dabar, toji afera su galimu Baltijos užnuodijimu jau rytoj, nes leidimas duotas, ir nuo gruodžio 20-os jau galima vežti ir pilti. Ir bus „vsio zakonno". Nors moraliu požiūriu, tarptautinio skandalo požiūriu, tai siaubingas dalykas, tačiau, ko gera, nieko nebus galima pasodinti. Tai gal ponas Burkšas, jeigu per rankų išsukinėjimą ateis į tą postą, pirmuoju aktu panaikins arba uždraus vežti tuos nuodus į jūrą?

T.Dapkus: Pone Landsbergi, iš tiesų bus galima Arūno Burkšo paprašyti, kad sustabdytų jūros teršimą...

V.Landsbergis: Arba skirti žmogų, kuris tikrai sustabdys.

T.Dapkus: Deja, jau yra Vyriausybės pranešimas spaudai, kad Vyriausybė pritarė ir paskyrė Arūną Burkšą Klaipėdos apskrities viršininku.

V.Landsbergis: Turbūt rytoj pamatysim, ką jis darys. Jeigu nieko nedarys, reiškia, aferistai laimėjo.

...

T.Dapkus: Dabartinėje situacijoje, kai vyksta tokios diskusijos, kai Vyriausybė sumažina vienoj vietoj, tuoj sakoma, kad nemyli tų ir tų, o tada piktinasi kita grupė ir taip toliau. Kaip pašalinti vienų ir kitų pasipiktinimą? Štai sakoma: kai mažina ar didina tam tikrus finansinius dalykus, tai smaugiama kultūra; jeigu perkeliama kitur – tada smaugiama sveikatos apsauga ir taip toliau.

 

V.Landsbergis: Pirmiausia reiktų labai atvirai kalbėtis su savo žmonėmis, piliečiais, rinkėjais, visa visuomene, kodėl tokiu sunkmečiu leidžiama plėšikauti, kodėl leidžiama imti didžiulius viršpelnius galingiems oligarchams arba oligarchiniams susivienijimams, kodėl tie gali pulti, atakuoti, prievartauti kainų reguliavimo komisiją, kodėl gali šantažuoti Vyriausybę arba ministrus ir įtakoti, kad ten atsirastų jiems palankių pareigūnų. Kai žmonės mato, jog Vyriausybė negali susitvarkyti su kita valdžia, kuri galingesnė, būtų gerai, kad nusiviltų ne šia Vyriausybe, bet nusiviltų sistema, kurioje viskas buvo taip išugdyta, taip suformuota dar prieš ateinant naujai, dabar bandančiai ką nors pakeisti Vyriausybei.

Skambina Vladas iš Vilniaus dėl siekimo metų gale žūtbūt išnaudoti pinigus ir klausia, kas atsakingas už visą reguliavimą, tokių dalykų auditą ir ar iš viso įmanoma tokius dalykus kontroliuoti.

 

V.Landsbergis: Dabar naujieji ministrai, beveik visi, o gal ir visi, visa Vyriausybė žada - bent ten, kur yra Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai, atlikti finansinės padėties ir buvusių išlaidų, teisėtų ar neteisėtų, pagrįstų ar nepagrįstų, griežtą auditą. Būtų labai gerai, kad dar specialiai išskirtų paskutinių mėnesių, gal net jau po to, kai rinkimai pralaimėti, - kokius sprendimus tada darė, kiek kam skyrė pinigų, ir ar tos išlaidos buvo reikalingos? Ar tik pinigų išeikvojimui, galbūt su bloga valia, kad būsimai valdžiai ir būsimiems ministrams būtų kuo blogiau. Tokį auditą reikia paskelbti viešumai; ir jis neturi būti sužlugdytas. Žinoma, tie, kurie prisidirbę, stengsis kuo greičiau sugriauti naująją Vyriausybę, kad nereiktų atsakyti, bent moraliai, prieš tautą. Todėl Vyriausybė turi išsilaikyti, o auditas privalo būti padarytas.

Skambina Birutė iš Vilniaus: /.../ Mane papiktino, kad atidedamas pensijų mokėjimas daugiavaikėms motinoms, kurios išaugino penkis ir daugiau vaikų. Aišku, dorai išaugino vaikus, kurie mokosi, moka mokesčius. Teigiama, kad tie pinigai bus sutaupomi ir skiriami kitur. Bet kam jie bus skiriami? Nupirkti Valdovų rūmams prabangų kilimą, kaip girdėjome, ar savivaldybėms? /.../

V.Landsbergis: Man tai irgi labai nepatinka, ypač kad, kaip jūs sakote, niekas nežino, kur tie sutaupyti pinigai nueina. Jeigu Vyriausybė laikytųsi principo, kad kur nors mažinant biudžeto pinigus, kitaip sakant, didinant išlaidas, arba atsisakant surinkti, ką buvo numatę krizės įveikimo plane, turėtų parodyti, iš kur tai kompensuojama, tai ir čia turėtų būti parodyta. Jeigu atsiranda tokių kompromituojančių pinigų skyrimų, kaip minėti Valdovų rūmai, net daugiau negu iniciatorius reikalavo, o buvusioji valdžia (dabar rašo laikraštis) mato tai ne tik kaip nacionalinį reikalą, bet ir kaip savo epochos įprasminimą, galbūt vėl tam tikrą politinį pijarą, tad vertėjo labai pasvarstyti, ar tikrai reikia taip nuolaidžiauti ir pataikauti tiems, kurie viską iššvaistė. Dabar nori pasigirti: štai mes pastatėm Valdovų rūmus ir suspėjom būtent tai dienai. Ar tikrai suspės, net ir gavę tuos 50 milijonų? O jeigu nesuspės, ko verti bus visi argumentai, kad „baisi gėda", jeigu nesuspėsim? Jokios gėdos nėra, nes visi žino, kad yra pasaulinė finansinė krizė. Pasakius, kad mes norėjom, bet dėl krizės negalim šiemet pabaigti, o pabaigsim kitais metais – čia aš jokios gėdos nematau, o tik sveiką protą.

T.Dapkus: Pone Landsbergi, paminėjote oligarchus ir energetiką. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarė, kad nuo kitų metų vidutinė elektros energijos gamybos kaina bus 14.3 centų už kilovatvalandę. Gyventojai mokėdami nuo kitų metų už elektros energijos kilovatvalandę tik 3 centais daugiau, neatimtų iš skirstytojų pelnų. Jūsų manymu, ką šioje srityje ir dėl LEO.LT turėtų daryti naujoji Vyriausybė ir naujasis Seimas? LEO, energetika, monopolijos.

V.Landsbergis: Pirmiausia visi turi aiškiai matyti, kiek šimtų milijonų dividendų, kas pasiskirsto iš tų pelnų arba viršpelnių, ar tai teisėta, ar gali būti įstatymiškai reguliuojama, kad tokiomis sąlygomis šie viršpelniai būtų neteisėti. Tegu susiveržia diržus ir didieji turtuoliai, tuo labiau, kad niekas nežino, ar tie pelnai bus investuojami kur žadama. O jeigu nebus investuojami? Jokios atsakomybės nėra, net į sutartį neįrašyta prievolė ką nors statyti. Yra tik pelnas. Pelną pasidarėm, o sutarty taip ir buvo numatyta. O toliau jeigu kas nors pasikeitė, papūtė koks vėjas ar užplaukė smėlis, mes to dabar nedarom. Žinoma, yra ir kitos galimybės. Europos Komisija yra nutarusi ir Europos Sąjunga skyrė 5 milijardus eurų didiesiems projektams, tarp kurių yra ir mums gyvybiškai reikalingi elektros tiltų, jungčių projektai. Galbūt čia, jeigu imsimės darbo ir nenorėsim būti amžinai surišti su „Gazpromu" - kaip kai kurie gal iki šiol nori ir mano, jog tai visiškai gerai, - gali įvykti persilaužimas. Bet tai vėl keičia visus kalbėjimus, kad reikia sukaupti šimtus milijonų būsimiems dideliems žygiams, nors nežinia ar jie bus ir ar jie būtų daromi be Europos pagalbos. Visur reikalingas aiškumas. O jeigu sustabdoma parama daugiavaikėms motinoms, tai tegu joms pasako, ar tai tikrai nėra sutaupyta, pavyzdžiui, Valdovų rūmams papildomai puošti. Be jokios ataskaitos, kaip rašo spauda, nei ką, nei už kiek pirko, nei kaip iki šiol buvo panaudota 200 milijonų. O kodėl iš institucijos, kuri stato, negalėtų ateiti visiškas skaidrumas? Ji iš visų Vyriausybių gauna labai daug pinigų, o dabar dosniai skiriama dar 50 milijonų.

Skambina Ūla iš Vilniaus (apie korupcijos skandalus): /.../ kaip galėčiau prisidėti kaip jaunas žmogus? Ar man rašyti į kokias tarptautines televizijas, ar atkreipti pasaulio dėmesį, ar aš vietoj galiu ką nors padaryti?

 

V.Landsbergis: Reikalingas jaunimo sąjūdis pačioje Lietuvoje. Būtent už sąžiningą, padorią, skaidrią Lietuvą, atsiskaitant už tai, kas buvo ligi šiol ir toliau bus daroma. Pavyzdžiui, paėmus kad ir Klaipėdą ir Aplinkos ministeriją, ir Klaipėdos apskritį, kurios dabar atiduotos į vienos visiškai nežinomos politinės jėgos rankas, net nežinant, ar apskrities viršininkas priklauso vienai ar kitai partijai. Tiesiog draugų partija.

T.Dapkus: Štai Aplinkos ministru buvo paskirtas ponas Kazlauskas po to, kai Prezidentas ir Seimas nepritarė dabar jau Klaipėdos apskrities viršininko pono Burkšo kandidatūrai. Paskutinę minutę buvo ištraukta kita kandidatūra, vakare pateikta Prezidentui, o iš pat ryto jis jau paskirtas. Kiek vėliau spauda skelbė tokias detales, kad firma, kuriai vadovavo p. Kazlauskas, parėmė Arūno Valinsko partiją, taip pat buvo kalbama, kad daugiau, negu nurodoma oficialiai. Tai pačiai firmai Estijoje yra iškelta baudžiamoji byla už tai, kad savininkai ir darbuotojai galimai davė kyšį Estijos aplinkos ministerijos valdininkams.

V.Landsbergis: Nežinau, ar ponui Kazlauskui tenka šių įtarimų šešėlis ir dėmė, kuri dabar metama firmai iš Estijos. Aš neturiu jokio pagrindo susieti tiesiai, asmeniškai. Tačiau tai argumentas tikrinimui. O tikrinimui laiko nebuvo – išsukinėjamos rankos, kaip ir A. Burkšo atveju. Man tai labai nepatinka. Kai man išsukinėdavo rankas, jos pasidarydavo kietesnės. Aš su tokiu išsukinėjimu nebūčiau sutikęs. Eini griaut koalicijos, A. Valinskai, tai ir eik, pasirodyk, kas esi.

Skambina Juozas iš Vilniaus: Malonu klausyti Jūsų atsakymų į klausimus, tačiau atsakymas taip ir lieka atsakymu. Ką reikėtų daryti, kad jūsų pasiūlymus kas nors bent truputį įgyvendintų natūroje? Žiūrėkit, tokiu sunkiu laiku parlamentarai pasikėlė atlyginimus, ministrams padarė atlyginimus 18000 litų ir t.t. Kai pusė Lietuvos dirba už 800 litų ir su šeima turi gyventi, o mūsų valdžia, oligarchai važinėja naujaisiais automobiliais, daro visokius pobūvius, iškylas ir t.t.

V.Landsbergis: Galima būtų pridurti, kad bankų valdytojai arba didžiųjų kompanijų vadovai gauna dar dešimtis kartų didesnius atlyginimus, ir niekas nepasakys, ar jie tikrai taip sunkiai dirba, ar tikrai ir ten neturėtų ateiti koks nors solidarumo supratimas ir mąstymas apie visiems tenkantį sunkmetį. Bet kai kalbate apie ministrų arba Seimo narių atlyginimus, čia iš tikrųjų buvo užtaisyti buvusios valdžios spąstai, į kuriuos pateko dabartinė valdžia. Ji turėtų būti labai sąžininga ir ryžtinga, bet, žinoma, ir vieninga. Jeigu nėra vieningumo, tada neįstengia palaikyti tokių pasiūlymų, kurie buvo teikiami Seime iš TS-LKD pusės. Ir ten ne visi buvo vieningi, priešinosi koalicijos partneriai. Jie, pavyzdžiui, priešinasi turto mokesčio įvedimui. Kodėl? ar jie patys tokie turtuoliai? Kodėl negali būti imamas mokestis nuo labai turtingų žmonių turto? Nežinau, kuo tai baigėsi, tačiau priešintasi kaip ir algų sureguliavimui. Sakysim, Konstitucinis Teismas yra keistokai nurodęs, kad negalima mažinti valdininkų algų. Ne vien teisėjų, kaip tai pirmiausia padarė net ir pažeisdami principą, kad nedera apie save spręsti. Tačiau vėliau tai išplėsta visiems valstybės tarnautojams: jiems negalima mažinti atlyginimų, išskyrus ypatingus atvejus kaip finansinės krizės ir panašiai. Mes kaip tik turim tą atvejį, o Seime atsiranda filosofų, kurie pradeda kalbėti: jeigu pamažinsim, tai „galimai pažeis Konstituciją". Tegu svarsto, kurie taip mano, arba ir skundžia, kurie bus nepatenkinti, kad sumažintos jų algos, nors ką tik buvo dvigubai padidintos. Žinoma, čia reikėjo ryžtingumo ir politinės bei moralinės valios. Jeigu to pritrūksta dabartiniame Seime, nors yra nauja dauguma, kils klausimų, ar tikrai tai nauja dauguma? O gal ta pati senoji dauguma, tik šiek tiek kitaip persiklosčiusi, kai ateina toks klausimas: susimažinam rimtai atlyginimus ar ne? Naujieji turėtų pasakyti: taip, čia mums padarė spąstelius, bet mes juos atmetam. Ar pasakys?

 

Parengta pagal Lietuvos radijo laidą „Akiračiai"

Bernardinai.lt

2008-12-24

Su šventėmis!

Jaukaus ir šilto Kūčių vakaro,

šviesios Šv.Kalėdų dienos,

viltingų Naujųjų metų.

Į Klaipėdą sugrįžo „prichvatizacija“

Ar nepaspringsite?
 

Visi gerai atsimename laikus, kai į privatizavimo sąlygas būdavo įrašomi visokie kliuviniai „svetimiems", kad laimėtų „savi". Ir dar prigalvojama įvairių triukų, kad „savi" galėtų tuos daiktus įsigyti pusvelčiui.

Pavyzdžiui, kai savivaldybė privatizavo senovinius raudonų plytų sandėlius šalia Senosios perkėlos Žvejų 8 ir 8b, tai įrašė ‚sąlygą", kad pastatų pirkėjas savo lėšomis turės sutvarkyti Danės upės krantinę iš abiejų pusių (tiek iš Danės, tiek iš Pilies užutekio).

Todėl ilgai niekas nepirko (o kas gi pirks su tokiomis sąlygomis, kai krantinių remontas kainuoja milijonus), kol pastatus įsigijo tuometinės valdžios draugo Nemunio UAB-ai.

Tada staiga paaiškėjo, kad sąlyga dėl krantinių sutvarkymo – neva tai netesėta, bet iš vienų UAB-ų pastatai jau perkeliavo į kitus UAB-us, o jau trečias pirkėjas – neva tai jau kaip ir teisėtas.

Už pastatus tegauti keli šimtai tūkstančių Lt, o krantines remontuojame už mūsų – mokesčių mokėtojų pinigus (visų ES mokesčių mokėtojų pinigus, bet įnašus į šį bendrą ES biudžetą atliekame ir mes).

Tuo tarpu gudragalvis pirkėjas jau perpardavė šiuo pastatus šveicarams už dešimteriopai didesnę kainą.

Ir štai istorija kartojasi - pastatas, kuris bus rekonstruotas, parduodamas neva tai nugriovimui:

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos privatizavimo komisija 2007-11-12 posėdyje nutarė, kad tikslingiausia būtų pastatą K. Donelaičio g. 12A privatizuoti nugriovimui, nes šiam objektui nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą, kadangi jis yra daugiabučio gyvenamojo namo kieme ir yra nustatytas servitutas įvažiavimui į kiemą „(citata iš aiškinamojo rašto).

Akivaizdu, kad kai tik šis pastatas bus parduotas, tuoj bus perparduotas. Ir taip 3 kartus, o jau paskutinysis jo įgijėjas staiga pastebės, kad nugriovimo sąlyga – neteisėta, todėl šį pastatą rekonstruos ir dar kartą parduos.

Savivaldybė už neva tai už nugriovimą gaus kelis tūkstančius Lt, o tas, kas „pastebės" neteisėtą griovimą sąlygą – pasipelnys iš durnelių (?) tarybos narių keliasdešimt kartų.

Ar tarybos nariai  - durneliai? Toli gražu.

Kai pasiūliau šį pastatą parduoti ne nugriovimui, pusė tarybos narių nuleido akis – vadinasi žino, kam ji skirtas, o tas „kam" – susijęs su miesto vadovais.

Manau, greitai išsiaiškinsime, kas čia ruošiasi pasipelnyti miestiečių sąskaita.

O kad tai įvyktų greičiau, parašiau merui štai tokį raštą (į vietinę prokuratūrą nesikreipsiu, nes ji kaip tik specializuojasi padėdama tokiem „pirkėjams". Beje patys prokurorai taip pat nesibodi panašiu būdu pasišildyti rankas, žr. „Vaikų biblioteka ir jos prichvatizacija Klaipėdoje. 1 dalis"):

 

DĖL PASTATO K. DONELAIČIO G. 12A, KLAIPĖDOJE NETEISĖTO PRIVATIZAVIMO

 

Šiandien, 2008 12 24 d. Klaipėdos miesto taryba priėmė, mano nuomone, neteisėtą sprendimą „Dėl leidimo privatizuoti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį pastatą K. Donelaičio g. 12A, Klaipėdoje".

Mano pateiktus argumentus, bei Vyriausybės atstovės K.Vintilaitės atstovės D.Kerekeš pateiktus argumentus, kad šis sprendimo projektas prieštarauja įstatymams, miesto tarybos dauguma atmetė.

Prašau pateikti man šio sprendimo visos parengiamosios medžiagos patvirtintas kopijas. Jos reikalingos, nes noriu pateikti skundą dėl šio miesto tarybos sprendimo panaikinimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Tarybos narys, frakcijos pirmininkas Naglis Puteikis

Valinsko partija – Zuoko kūrinys?

Politikų karta, kuri nebeturi jokių moralinių stabdžių

[N.P.: manau mūsų TS-LKD frakcijos Seime nariams reikėtų itin atidžiai šį analitinį tyrimą perskaityti ir gal jau laikas pradėti daryti išvadas. Dar galiu priminti, kad A.Burkšas - ką tik buvęs ištikimas liberalcentristas, itin lengvai konvertavęsis į Valinsko partiją]:

Atsiskleiskite, pone A.Valinskai!

Jurga Tvaskienė, „Lietuvos žinios" 2008.12.24 10:59

Jeigu Lietuvos politikos scenoje būtų skelbiama Metų kaukės nominacija, realiausias pretendentas būtų Arūnas Valinskas ir jo partija. Net ir tapęs Seimo pirmininku, jis išliko Didžiuoju Nepažįstamuoju, kuris savo tikrąjį veidą slepia po kauke.

Apie šoumeno A.Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) kūrimo aplinkybes iki šiol nekalba nei jis pats, nei jo organizacijos nariai. Tačiau tam tikri faktai rodo, kad į Seimą TPP vedė liberalcentristų aktyvas, o ėjimus švelnia ranka galbūt iki šiol koreguoja „valstybininkai", rašo „Lietuvos žinios".

Daugelis iki šiol prisimena pavasarį, TPP kūrimo išvakarėse A.Valinsko kartotus žodžius, kad aplink jį besiburiančios šou pasaulio „žvaigždės" iš esmės tebus ledlaužis, o Seimo mandatus iš jų perims iki šiol taip ir neįvardyti profesionalai.

Realybė pasirodė beesanti kitokia: Seime po TPP sparnu susibūrė iki šiol televizijų ekranuose šmėžavę įvairaus lygio atlikėjai, kultūros ministro postas atiteko aktoriui Remigijui Vilkaičiui, o dėl Neringos vicemero Arūno Burkšo, iš pradžių primygtinai bandyto įsiūlyti aplinkos ministru, galiausiai, panaudojus šantažą, įtaisyto apskrities viršininku, aistros nerimsta iki šiol.

Stebėdamas A.Burkšo protegavimą, neišlaikė ilgametis Tėvynės sąjungos lyderis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis. „Atsiskleiskite, pone A.Valinskai", - paragino politikas praėjusios savaitės pabaigoje vykusioje Lietuvos radijo apžvalgininko Tomo Dapkaus laidoje.

Liberalios užuomazgos

2006-ųjų rugsėjį paskelbus žinią apie įsteigtą Mykolo Romerio universiteto lektoriaus Vytauto Kurpuveso vadovaujamą Teisingumo institutą, įsipareigojusį pagerinti gyventojų teisės ir teisėtų interesų gynimo bei teisminio bylų nagrinėjimo kokybę, apie A.Valinsko politinę organizaciją niekas dar nė nesapnavo.

Tačiau akylesni stebėtojai jo fone galėjo įžiūrėti Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vėliavą. Du iš keturių instituto steigėjų - Mykolo Romerio universiteto absolventai Tadas Kelpšas ir Valdemaras Stančikas - buvo aktyvūs Artūro Zuoko vadovaujamos partijos nariai.

T.Kelpšas, LiCS tarybos narys, 2007-aisiais tapo net partijos Etikos komisijos pirmininku. Taip pat LiCS tarybai priklausęs V.Stančikas ėjo partijos Šalčininkų skyriaus sekretoriaus pareigas. Būtent šie du advokatai A.Zuokui netekus Vilniaus mero posto aktyviai gynė į naujosios miesto valdžios nemalonę patekusius savivaldybės tarnautojus - LiCS pirmininko žmonėmis laikytus partijos narius.

Tačiau Teisės instituto steigėjai, garsiai dėstę vizijas apie teisę ir teisingumą, linkę nutylėti kur kas realesnį dalyką. Kaip rodo oficialūs dokumentai, Mokesčių mokėtojų registre jų įstaiga registruota 2005-ųjų rugsėjo 9-ąją. O 2006-aisiais, garsiai prakalbus apie instituto atidarymą, tame pačiame registre fiksuojamas kitos įstaigos - uždarosios akcinės bendrovės „Vox juris", vadovaujamos verslininku save vadinančio Jono Gavelio, registravimas.

Keistas sutapimas: abi įstaigos registruotos tuo pačiu adresu Vilniuje - Šeimyniškių g. 16. Visiškai sutampa ir abiejų bendrovių telefonų numeriai.

Rafinuoti sprendimai

Pirmasis abiejų komandų žygis buvo įspūdingas ir sudavė skaudų smūgį nuo LiCS atsiskirti panorusių liberalų sparnui. Po vadinamojo Abonento skandalo iš posto atsistatydinti nepanorusį A.Zuoką palikę partiečiai, pabandę registruoti Liberalų sąjūdžio partiją, liko priblokšti. Organizacija, pasivadinusi asociacija „Liberalų sąjūdis", pasirodė buvusi užregistruota jau anksčiau. Jos kūrimo iniciatoriai pasirodė beesą tie patys T.Kelpšas bei V.Stančikas, vadovu paskirtas J.Gavelis. Partiją, pavadintą Lietuvos liberalų sąjūdžiu, užregistravę politikai iki šiol neabejoja, kad pagaliai į ratus pakankamai rafinuotai jiems kaišioti būtent LiCS viršūnių iniciatyva.

Iš partijos - į partiją

Kitas Teisingumo instituto bei „Vox juris" atstovų žingsnis mažiau akylam stebėtojui galėjo pasirodyti pribloškiamas. Šių metų pavasarį Teisingumo instituto steigėjas T.Kelpšas pareiškė nusprendęs laikinai pasitraukti iš politinės veiklos, todėl išstojantis iš LiCS. Beveik tuo pačiu metu, argumentuodamas asmeniniais motyvais, A.Zuoko komandą paliko V.Stančikas.

„Vox juris" vadovas J.Gavelis LiCS, tiesa, paliko anksčiau - prieš pat ateidamas vadovauti šiai bendrovei. Tuo metu jis viešai tvirtino išeinąs, nes nepritaria A.Zuoko vadovavimo metodams. Tačiau iki šiol jaunojo verslininko asmeninę interneto svetainę puošia vos prieš kelis mėnesius iki jo pasitraukimo iš LiCS tuometinio mero A.Zuoko įteiktas apdovanojimas už verslo nuopelnus.

Pavasarinis liberalcentristų judėjimas iš partijos vyko ne tik Vilniuje. Ryškiausias to pavyzdys - apie pasitraukimą iš partijos pranešęs šiaulietis Laimontas Dinius, tuo metu dirbęs miesto mero liberalcentristo Genadijaus Mikšio padėjėju.

Visa draugija susitiko ne kur kitur - A.Valinsko kuriamoje TPP. Kaip žinoma, po Seimo rinkimų L.Dinius tapo parlamentinės TPP frakcijos seniūnu. Jo pavaldinys Seime - ne kas kitas, kaip Teisingumo instituto vadovas V.Kurpuvesas, gavęs vadovauti parlamentiniam komitetui.

T.Kelpšas bei V.Stančikas į rinkimus nėjo. Tačiau po jų, prasidėjus valdžios formavimui, mūru stojo už A.Valinsko nugaros. V.Stančikas net tapo oficialiu partijos derybų grupės dėl valdžios nariu, dalyvavusiu visuose pačiuose svarbiausiuose pokalbiuose su būsimais koalicijos partneriais. Taip pat - ir su liberalcentristais, be jokių nuoskaudų sėdusiais prie derybų stalo su perbėgėliais.

Nuošalyje neliko ir J.Gavelis. Ištikimai asistavęs A.Valinskui rinkimų kampanijos metu, jis TPP „paskolino" net „Vox juris" darbuotojus. Viena įmonės buhalterė Jurgita Junevičienė su partijos vėliava dalyvavo Seimo rinkimuose - tiesa, nesėkmingai. Kita buhalterė, Daiva Skeirytė, dirbdama „Vox juris", apsiėmė tvarkyti ir TPP iždo reikalus.

Su LŽ kalbėjusi moteris prasitarė, kad partijos buhalteriją galėjo sėkmingai tvarkyti ir iš darbovietės, mat atlikti pavedimus internetu yra nesunku. Pasiteiravus, ar įmonės vadovas neprieštaravo tokiai veiklai, D.Skeirytė pareiškė: „O tai jau mano asmeninis reikalas."

A.Zuokas: jungsimės

Kur kas atviresnis nei LiCS perbėgėliai į TPP bei šios organizacijos bosai yra liberalcentristų lyderis A.Zuokas. Pasak jo, A.Valinsko komandoje atsidūrė „labai didelė" liberalcentristų dalis. „Yra politiškai aktyvūs žmonės, ieškantys savirealizacijos galimybių politinėje arenoje. Dabar jie yra TPP aktyvistai. Bet ką padarysi - žmonės laisvi", - lyg ir apgailestavo LiCS pirmininkas.

Tačiau pasiteiravus apie prieš pusmetį pasklidusias kalbas, kad A.Valinsko partija gali būti ir dar vienas LiCS viršūnių projektas, A.Zuokas neskubėjo atsiriboti. „Mes bendradarbiavome rinkimų kampanijos metu su A.Valinsko partija - tai tiesa. Kaip minėjau, daugelis žmonių yra mūsų kolegos. Ir šiandien Seime randame sutarimą su dauguma TPP frakcijos narių", - pareiškė jis.

A.Zuoko teigimu, šiuo metu su A.Valinsko partija svarstomos ir susijungimo galimybės. „Apie tai pasikalbame. Yra variantas galbūt kartu dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose", - LŽ tvirtino A.Zuokas.

Tiesa, pasak jo, partijų vienijimas - ilgai trunkantis procesas, reikalaujantis ir nusiteikimo, ir kompromisų. „Kelias yra netrumpas, bet neabejoju, kad jį galima anksčiau ar vėliau nueiti. Manau, kad tikrai matysite šitų partijų glaudesnį bendradarbiavimą ir suartėjimą", - tikino LiCS pirmininkas.

Kas ko nebijo

Glaudus LiCS bei TPP bendradarbiavimas matomas jau dabar - visų pirma, keliant ultimatumus partneriams konservatoriams, grasinant net koalicijos išardymu.

Situacija, atrodo, itin priimtina, teikianti vilčių ir kitai jėgai. Tai, apie kurią A.Zuokas šį pavasarį pareiškė: „Aš jo nebijau ir galiu atsakyti - taip, toks klanas egzistuoja. Jie niekada nedalyvauja rinkimuose, bet visada laimi. Tačiau minėtas klanas nėra kažkokia aiški struktūra ir dažnai vienijama tik to laiko interesų."

Regis, interesų jėgą A.Zuokas jau pajuto. Kaip ir aplinkybę, kad ilgą laiką šalia jo stovėję partijos kolegos, sugebantys „prasukti" itin subtilias operacijas, perėjo kad ir į draugišką, bet vis tiek - kitą stovyklą. Gal dėl to dar visai neseniai kalbėjęs apie ketinimus būti premjeru, varžytis ir dėl dar aukštesnio posto, dabar LiCS vadovas kalba kitaip - esą buvo suinteresuotų žmonių, per teismų procesus bent kuriam laikui eliminavusių jį iš didžiojo žaidimo. Taip pat - ir dėl artėjančių varžybų dėl prezidento posto.

„Aš tikrai nekandidatuosiu prezidento rinkimuose - tam ne laikas. Kad ir kaip būtų, dar vyksta teisminiai procesai. Kad ir kiek kalbėčiau, kad esu nuteistas neteisingai, už gerus darbus, vis tiek teistumas yra ne medalis", - LŽ kalbėjo liberalcentristų lyderis.

Kartu jis griežtai neatmeta galimybės, kad per prezidento rinkimus galės - ar turės - paremti A.Valinską, šiuo metu neslepiantį didelių ambicijų. Tiesa, A.Valinsko parėmimo liberalcentristai esą dar nesvarstę - tokios diskusijos pernelyg ankstyvos.

Tuo metu dabar Seimo pirmininko krėsle sėdintis A.Valinskas savo komandai kalba galįs kandidatuoti. Bet tik tuo atveju, jeigu bus palankios politinės aplinkybės. Viena iš jų - ar savo kandidatūrą į prezidentus sutiks kelti visuomenėje populiarūs politikai.

Prieš kurį laiką viešojoje erdvėje buvo narstomas dabartinio prezidento Valdo Adamkaus pareiškimas apie esą numatytą galimą jo įpėdinį - politikoje iki šiol nesireiškusį, bet visuomenei gerai žinomą asmenį. Tuo metu spėliota, kad ši projekcija gali būti nukreipta į finansų analitiką Gitaną Nausėdą, galbūt - į buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką, dabartinę eterio žvaigždę Egidijų Kūrį.

Tai, kad pilkuoju valstybės kardinolu vadinamas buvęs prezidento V.Adamkaus patarėjas Albinas Januška, vienas iš Lietuvą sukrėtusio Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalo herojų, bei kiti „valstybininkais" tituluojami asmenys jau ne pirmą kartą kuria šalies vadovo parinkimo strategijas - vieša paslaptis.

Kadaise šių veikėjų akiratyje buvo atsidūręs ir tuo metu dar konservatoriams priklausęs Rolandas Paksas. Dar 1999 metų pabaigoje, atsisakęs pasirašyti sutartį su bendrove „Williams International" dėl „Mažeikių naftos" pardavimo ir dėl to pasitraukęs iš premjero posto, R.Paksas, tikinama, ne be A.Januškos iniciatyvų buvo paskirtas prezidento V.Adamkaus patarėju energetikos klausimais.

Po 2000-ųjų rudenį vykusių Seimo rinkimų jam, tapusiam Liberalų sąjungos vadovu, kartu su A.Paulausku buvo pavesta formuoti vadinamosios Naujosios politikos koalicijos Vyriausybę.

Po metų šiam dariniui žlugus, o R.Paksui netekus ir valstybinių, ir partinių postų, „valstybininkų" žvilgsniai nukrypo į A.Paulauską. Jis esą geriau prisiderino prie bendrų interesų ir, teigiama, turėdamas nemažą įtaką su šalies teisėsauga susijusioms struktūroms atitiko puoselėjamus planus. Dabar, artėjant V.Adamkaus kadencijos pabaigai, naujas, tik kur kas už buvusius favoritus paklusnesnis lyderis, vėl reikalingas.

Patikimi ramsčiai

Pagrindo tokiems svarstymams duoda ir faktas, kad visa TPP struktūra iki šiol labiau primena prezidento rinkimų štabo sandarą, nei tradicinės politinės organizacijos veikimą. „Prisikėliečiai" iki šiol neturi net partijos skyrių, o visą organizacijos gyvenimą rikiuoja A.Valinskas, dar septynių žmonių taryba, taip pat - neįvardijami konsultantai.

Dar anksčiau LŽ rašė apie gautą informaciją, jog prie TPP programos, veikiau primenančios vieno asmens rinkimų kampanijos šūkius, kūrimo prisidėjo E.Kūris bei tarptautinių santykių ir politikos instituto vadovas Raimundas Lopata. Tuo metu A.Valinskas viešai vadino E.Kūrį savo mokytoju ir neslėpė konsultavęsis kai kurias klausimais, tačiau atkakliai neigė kitokią jo įtaką. Bet akivaizdu, kad per Seimo pirmininką E.Kūris ir visas teisininkų klanas formuoja teisminę valdžią (A.Valinsko aktyvumas sprendžiant „V.Greičiaus klausimą").

Dar sunkiau nuo „draugų būrelio" įtakos atsiriboti TPP lyderiui šiuo metu, į savo komandą įsileidus vienus pagrindinių jų atstovų. A.Valinsko dešinėje tvirtai atsistojo vienu įtakingiausių šios grupės atstovų laikomas diplomatas, darbą baigęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, paskirtas Seimo pirmininko patarėju užsienio politikos klausimais. Žiniasklaidai pasiteiravus apie tokio pasirinkimo motyvus, A.Valinskas buvo lakoniškas: „Aš galiu rinktis ir noriu, kad tas žmogus dirbtų mano sekretoriate."

Iš kitos pusės „prisikėlimiečių" vadui - mylimu A.Januškos protežė laikomas buvęs diplomatas, dabar pramogų pasaulyje besisukantis Aidas Puklevičius. Iš diplomatinio korpuso jis išskrido 1996-aisiais kilus skandalui dėl valstybės pinigų - 50 tūkst. JAV dolerių - iššvaistymo, šiam veikėjui dirbant Lietuvos misijoje Austrijoje. Panaši informacija Užsienio reikalų ministeriją, kurioje tuo metu dirigavo A.Januška, buvo pasiekusi metais anksčiau. Informaciją bandyta užgniaužti, bet net jai iškilus į viešumą įtakingo globėjo dėka A.Puklevičius atsipirko griežtu pokalbiu. Po metų jo išgelbėti nepavyko - plačiai gyventi mėgęs diplomatas sėdo į pataisos koloniją. Tiesa, joje išbuvo vos 11 mėnesių - kaip teigiama, tuo metu jau prezidento patarėju tapusio A.Januškos dėka prasikaltėliui buvo išrūpinta šalies vadovo malonė.

Tiesa, dabar A.Puklevičius, pramogų pasaulio žvaigždė, 2007-aisiais kartu su A.Valinsku ir dar būriu televizininkų įkūręs prodiuserių kompaniją „TVartas", viešojoje erdvėje tikina su A.Januška ryšių nepalaikąs. Savo globėją jis esą matė prieš ketverius metus - per dar vieno „draugų būrelio" atstovo, diplomato Algimanto Kumžos knygos pristatymą.

Gali būti - nebūtina nuolatos susitikinėti su visuomenės dėmesio centre atsidūrusiu veikėju. Tuo labiau kad A.Puklevičius gali susitikti su visuomenei kur kas mažiau pažįstamu dar vienu valstybės užvaldymo skandalo herojumi - įtakingu VSD pareigūnu Dariumi Jurgelevičiumi. Jis, kaip ir A.Puklevičius bei A.Valinskas, studijuodami teisę buvo kurso draugai.

Karta be stabdžių

Pats A.Valinskas, klausiamas, kas jo užnugaris, nepaliauja kartojęs, kad „absoliučiai niekas": „Tai nesąmonė: mes nebuvome, nesame ir nebūsime nei socialdemokratų, nei kieno kito projektas." Pasak jo, už TPP „niekas nestovi": „Galiu prisiekti, man būtų gėda, jei meluočiau."

Gynyba tokia atkakli, kad politikos apžvalgininkai ima abejoti - gal A.Valinskas iš tiesų nežino, kieno žaisliuku tapo, tenkindamas vis augančias ambicijas.

Tuo metu TSPMI dėstytojas, politologas Vytautas Radžvilas, kalbėdamas apie dabartinę politinę situaciją, tikina, kad, jo akimis, TPP ir liberalcentristų sąjunga būtų absoliučiai natūrali. „Tiek LiCS, tiek A.Valinsko partijos branduolį sudaro žmonės, kuriuos trumpai galima apibūdinti taip: tai karta, kuri nebeturi jokių moralinių stabdžių. Juos vienijantis veiksnys yra akivaizdus - pelnas ir asmeninė gerovė bet kokia kaina, - sakė politologas. - Tokios sąvokos ir kategorijos, kurios vis dėlto daro įtaką net didžiausių praeities nomenklatūrininkų elgesiui - tauta, moralinė atsakomybė, padorumas - šitiems žmonėms visiškai nesvarbios. Galima sakyti, kad juos vienijanti bendra pasaulėžiūra yra principas, kad neverta vadovautis jokiais kitais principais, išskyrus grynai egoistinę šios akimirkos naudą."

V.Landsbergis apie Valinską: „nusileidžiant vienam šantažui, susilaukiama kito“

[N.P.: manau mūsų TS-LKD frakcijos Seime nariams reikėtų itin atidžiai pagalvoti ir apie tai:]

Klounas ir jo mokytojas

Tomas Dapkus „Lietuvos žinios", 2008-12-24 07:54

 

„Be galo nemalonu būtų matyti savo partiją prievartaujamą turgaus aikštėje. Turėtų sukilti kokia nors savigarba. Nusileidžiant vienam šantažui, susilaukiama kito", – pirmadienio vakarą viešai įspėjo profesorius Vytautas Landsbergis.

Tuo metu iš Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų jau buvo atvirai tyčiojamasi. Darykite tai, darykite anai. Jie nuolankiai pakluso. Pradžioje Klaipėdos apskrities viršininku paskirtas, labai jau švelniai tariant, abejotinas klouno draugelis, kuris neva saugojo Kuršių neriją, bet iš tikrųjų vertėtų pradėti ją nuo jo saugoti. Ir tai priverstas padaryti premjeras, kuris, kaip ir jo partija, nuosekliai ir atkakliai kovojo su savavaliavimu saugomose teritorijose. Ir su to paties viršininko vadovautos Neringos savivaldybės neskaidriais darbeliais. Tada klounas nuvyko pas prezidentą. Informavo, kad nekėlė jokių sąlygų biudžetui, bet už tai pareikalaus iš konservatorių Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus galvos. Tai sena klouno mokytojo, kaip jį viešai jis pats vadina, svajonė ir siekis. Tiesa, prezidentui klounas jau spėjo išūžti galvą dėl V.Greičiaus (ir pačiame pirmajame susitikime, ir po prezidento susitikimo su premjeru, Saugumo departamento direktoriumi ir Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku, kuris vyko prezidentūroje dėl K.Girniaus pareiškimų užgniaužimo, ir per Prancūzijos ambasadoriaus vakarienę). Vis tas pats. Nors prezidentas irgi nuolankiai vykdo klouno mokytojo pavedimus, kuriuos jam pateikia mokytojo statytinė, oficialiai vadinama prezidento patarėja teisės klausimais, Aušra Rauličkytė, bet V.Adamkus jau tik stumia dienas, dėl niekuo nebesivargindamas iki svarbiausio metų įvykio – atostogų Meksikoje. Ir patartina jo niekuo nevarginti. Vis dėlto gaila, kad prezidentas nesudrausmino išsišokėlio, nepasakė, kad valstybė yra ne viešnamis ar banditų baliukas, kur klounas yra įpratęs visus linksminti. Kad demokratinėje valstybėje nepriimtina šantažuoti, neleistina ir net baustina, ypač krizės akivaizdoje, tiesiog sau griauti šalies biudžetą! Bet ar mes turime prezidentą? Seniai jau jo neturime. Tai ir nebuvo kam sudrausminti klouno.

Tada jau Seime klounas drąsiai ir atvirai ėmėsi mokytojo metodikos. Arba biudžetas, arba Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Pašiurpę koalicijos ir opozicijos lyderiai pranešė žiniasklaidai. Bet tik kaip šaltiniai, bet nė vienas nedrįso drąsiai ir tiesiai pasakyti – neleisime jam mūsų šantažuoti valstybės gerovės ir teisinės valstybės sąskaita. Gerai, kad bent taip. Bet truputį liūdna, kad svarbiausi mūsų politikai nori likti anoniminiai šaltiniai. Nėra kam viešai ginti valstybės interesų? Bet šeštadienį prabudo Tėvynės sąjungos savigarba. Frakcija nusprendė nenusileisti šantažui. Apie savo sprendimą paskelbė ir viešai. Mokytojas taip nenurimo. Pirmadienį klounas išsikvietęs konservatorius pamokė, kad konservatoriai, kaip įsimintinai sakė vienas buvęs Prancūzijos prezidentas, praleido gerą progą patylėti. Ir jie nutilo. Konservatoriai leidosi į neregėtą Europoje dalyką – biudžeto priėmimas už Aukščiausiojo Teismo pirmininko galvą.

„Tai gerai, kaip tik gerai, kad nėra žmonių", – į pastabas, kad parlamentarai nesusirinkę į salę ir nereiktų balsuoti dėl prezidento dekreto dėl V.Greičiaus atleidimo, kuždėjo posėdžiui pirmininkaujanti konservatorė, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė, kalbėjusi ne į mikrofoną, tačiau jo buvo neišjungusi. Tie žmonės – tai jos pačios frakcija, kuri tuo metu svarstė šį klausimą. Tai irgi parlamentarizmo ir partijų istorijoje neregėta klasta. Bet kai valstybė verčiama klouno žaisliuku, tuomet juk viskas galima. Kai nėra savigarbos, tai nėra ir didelės bėdos. Bet mokytojui to neužteko. Antradienį per klouną jis pareikalavo galutinio balsavimo ir taip trokštamos V.Greičiaus galvos. Tada profesorius V.Landsbergis viešai paragino partijos narius, balsuojant dėl šio klausimo, elgtis pagal sąžinę ir garbės supratimą. „Kai yra prievartavimas, žmogui paprastai kyla noras nenusileisti tam prievartavimui. Pažiūrėsime, ar taip ir bus", – sakė Tėvynės sąjungos sąžinė V.Landsbergis. Bet klounas neturi savigarbos, o jo mokytojas degte dega tik kerštu. Nusispjauti jiems į viską. Reikia, sugriausim biudžetą, reikia, sužlugdysim Energetikos ministerijos įsteigimą, nors tame pačiame, jau priimtame, biudžete numatytos ir lėšos, kuriomis turi disponuoti naujoji įstaiga. Konservatoriai išgirdo savo patriarchą ir sukluso. Spaudimui, bent laikinai, nepasiduota.

Bet ko dar reikia, kad Tėvynės sąjunga atsikvošėtų? Juk atsakomybė teks jiems ir jų premjerui, o ne Egidijaus Kūrio klanui ar jo mokinukui? Ar tam, pavyzdžiui, šios partijos viena iš vadovų Rasa Juknevičienė dėjo tokias narsias pastangas parlamentinio Valstybės saugumo departamento tyrimo metu, kurį taip žlugdė klouno mokytojas, vykdydamas užsakymus sugriauti tyrimą per Konstitucinį Teismą, kad po laimėtų rinkimų konservatoriai turėtų nuolankiai vykdyti klano nurodymus? Sako, kas nors visada ir vis tiek turi, jei karalius nuogas, pasakyti, kad jis nuogas. Klounas pats demonstruoja, kad tėra smulkus aferistas, o mes vis tiek jį karaliumi vadiname.

V.Greičiaus atvejis rodo, ką reiškia nors ir vienas sąžiningas ir ryžtingas žmogus, kad jo visa korumpuota sistema bijotų ir stengtųsi sunaikinti pačiomis nešvariausiomis priemonėmis, net, jei reikia, užstatant visą valstybę. Kaip bjauru, kad su šia sistema susitapatina prezidentas ir kiti valstybę ginti turintys vadovai. Ir dar – pagal sovietinę tradiciją būtinai tai siekia padaryti per šv. Kalėdas. Mokytojas, augęs sovietinių okupantų kolaboranto šeimoje, jų, matyt, niekada nešventė. Bet žino, kad lietuviai švenčia, o kolaborantai visada jas jiems bjaurojo. O Seimas ir Tėvynės sąjunga įžiebė viltį kad neleis, kad ir toliau būtų taip, kaip buvo iki šiol. Tikėkimės, kad ši viltis nesudegs kartu su šv. Kalėdų žvakutėmis.

Linksmų švenčių!

Kaip Seimas biudžetą tvirtina: knygoms – ne, alui - taip

A.Račas: Seimas taupo. Bet alus juk svarbiau

Artūras Račas | Alfa.lt 2008-12-23 10:44

[N.P.: pasirašau po kiekvienu Artūro Račo šio straipsnio žodžiu, nes apžvalgininkas pastebėjo labai charakteringus svarstymo ypatumus. Manau mūsų TS-LKD frakcijos Seime nariams reikėtų itin atidžiai pagalvoti apie tai:]

Šiandien buvau Seime…

Užėjau pažiūrėti į naujus Seimo narius iš žurnalistų balkono ir pataikiau kaip tik tuo metu, kai virė diskusijos apie tai, ar skirti, ar ne pinigų premjero rezidencijos remontui.

Ilgai ginčijosi. Bet sprendimas buvo labai gražus – neskirti. Sutaupyti 2 mln. litų.

Salė po balsavimo plojo… Ir kaip neplosi – juk net 2 mln. litų vienu balsavimu sutaupė. Labai matysis beveik 27 mlrd. litų kitų metų biudžeto išlaidose.

Vakare buvo priimtas ir visas biudžetas – dar sutaupė iš Valdovų rūmų turto ir šio genialaus projekto atstatymo (iš viso 10 mln. litų). Dar 55 mln. litų – iš finansų ministerijos programų (burlaivių regata, URM pastato remontas ir panašiai).

O kiek ginčų – dėl 100 000, dėl 750 000 litų…

Bet štai penktadienį tų ginčų buvo gerokai mažiau. O penktadienį buvo svarstomos akcizų įstatymo pataisos.

Ir nuspręsta buvo štai kas: akcizas sidrui didinamas 20 proc., stipriam alkoholiui – 15 proc., o alui – 10 proc.

Dar buvo padidintas akcizas benzinui, dujoms ir cigaretėms.

Viskas kaip ir gražu, bet gal kas nors galėtų paaiškinti, kodėl taip „pamylėti" alaus mėgėjai. Ypač turint galvoje, kad didžiausia alaus darykla „Švyturys" pernai išsimokėjo, jei neklystu, beveik 140 mln. litų dividendų.

Iš 2004–2005 metų pelno „Švyturys" mokėjo maždaug po 90 mln. litų dividendų, kiek jų buvo išmokėta iš 2006 metų pelno – nepamenu.

Tačiau klausimas labai paprastas – ar tikrai jau tai alaus pramonei taip blogai, kad ją reikia taip saugoti?

Ir pagaliau – kaip tai dera su konservatorių propaguota antialkoholine programa? Juk tikriausiai niekam ne paslaptis, kad alus ir sidras yra būtent tie gėrimai, nuo kurių prasideda alkoholio vartojimas.

O gal atsakymo reikia ieškoti ne alkoholio vartojimo mažinimo programose ir ne alaus pramonės išlikimo perspektyvose?

Gal kas gali pasufleruoti?

Nes, padidinus akcizą alui bent jau iki 20 proc. (kaip ir degtinei, brendžiui, konjakui), būtų užtekę ir premjero rezidencijai, ir buriavimo regatai ir dar tikriausiai būtų likę kam nors.

Pavyzdžiui, knygoms ar teatrui.

Bet alus juk svarbiau, ar ne?

Pergalių vis mažiau, o kas daugiau mus gali suvienyti?..

2008-12-20

"Vakarų ekspreso" interneto portalas kviečia išrinkti reikšmingiausią 2008 m. įvykį

 
Išrinkite metų įvykį!                "Vakarų ekspreso" inf.

 

Metams ritantis į pabaigą, "Vakarų ekspreso" interneto portalas www.ve.lt kviečia apžvelgti 2008-ųjų metų įvykius ir išrinkti reikšmingiausią.

Balsuoti internete galėsite iki gruodžio 30 d. 12 val. Svarbiausias įvykis bus paskelbtas gruodžio 31 d. portale www.ve.lt  ir dienraštyje "Vakarų ekspresas".

Rinktis galite iš 32 variantų, tarp kurių - tokie įvykiai, kaip Andriaus Varno kelionė iš Klaipėdos aplink pasaulį jachta "Ragainė II", daug prieštaravimo sukėlusios vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų išvežimą įvedimas, buvusio "Laivitės" doko su legendiniais užrašais "Lėta eiga" ir "Slow speed" išplukdymas iš Klaipėdos, dviejų kraujo donorystės centrų atsiradimas, Naglio Puteikio bei Audronės Žigaitytės-Nekrošienės sugrąžinimas į darbus, iš kurių jie buvo skandalingai atleisti, ir kt.

Balsuokite ir nuspręskite, kas Klaipėdoje šiemet buvo svarbiausia.

Metų įvykio rinkimai - interneto portale www.ve.lt/metu_ivykis/.

Nuoroda į balsavimo puslapį – čia.
 

2008-12-19

Kenksmingo grunto iš Klaipėdos išgabenimas - sudėtinga dilema LNK Žinių VIDEO

[N.P.: Nuotraukoje – jau išgabento iš Klaipėdos uosto AB „Laivitė" dokas tarybiniais laikais. Kas ir už kokius pinigus išvalys šio doko duobę, kur supils jame per dešimtmečius susikaupusių sunkiųjų metalų dumblą?]

Balsas .lt rašo šia tema: 2008.12.17 20:13

Verslo ir aplinkosaugos kovų pavyzdžiu tapo ir pajūrio laivininkystė. Į aplinkosaugininkus kreipėsi „Vakarų laivų" gamykla, prašydama po trijų laivų remonto dokais išvalyti duobes.

Esą dėl jose susikaupusio grunto tenka atsisakyti pasiūlymų remontuoti laivus.

Specialistų teigimu, duobėse yra susikaupę sunkieji metalai ir kitos pavojingos medžiagos.

Tačiau duotas leidimas nukasti pusę duobės po vienu doku.

Gruntas uoste neliečiamas jau keletą dešimtmečių, kadangi nėra sąlygų jam sandėliuoti.

Iškastą gruntą norima gabenti į sąvartyną jūroje, tačiau tam labai priešinasi politikai ir kai kurie aplinkosaugininkai.

Baiminamasi, jog taip galima pažeisti tarptautines konvencijas, be to, nukentėtų pajūrio gyventojai ir gamta.

Klaipėdos tarybos nario Naglio Puteikio nuomone, negalima leisti skandinti grunto jūroje, kadangi su jame susikaupusiomis medžiagos turi būti elgiamasi kaip su radioaktyviomis atliekomis.

Plačiau apie tai – LNK žinių videoreportaže: LNK žinios (2008 12 17): Grunto išgabenimo dilema  

 

Kiti straipsniai šia tema:

Sunkiaisiais metalais nuodys paplūdimius ir mus 2008-12-17 – 01:46 Autorius: Naglis Puteikis:

Chemijos užtaisas kris į jūrą? Asta Aleksėjūnaitė, "Klaipėda" 2008 gruodžio mėn. 17 d. : taip pat ir tos pačios dienos Delfyje.