2015-06-17

A.Sysas apie nuolat Lietuvoje didėjančią turtinę nelygybę. Gaila, kad LSDP ir kitos partijos tą nelygybę vis didina:

"...Lietuvos BVP (bendrojo vidaus produkto) perskirstymas per valstybės biudžetą – mažiausias Europos Sąjungoje (ES) ir siekia tik 27,2 proc. (ES vidurkis – 39,4 proc.). Ir dėl to mūsų šalyje vyrauja labai daug socialinių problemų.

Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena apie penktadalis žmonių, šiek tiek blogiau – tik Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje (ES vidurkis – 16-17 proc.).

Vidutinė mėnesio alga atskaičius mokesčius 2014 metais Lietuvoje buvo 524 eurai, mažesnė tik Vengrijoje – 503 eurai, Rumunijoje – 398 eurai, Bulgarijoje – 333 eurai.

Dėl viso to socialinė nelygybė Lietuvoje nemažėja.

GINI indeksas, rodantis, kokią dalį visų pajamų gauna 10 proc. turtingiausių šalies gyventojų, Lietuvoje 2013 m. tebesiekė 34,6 (ES vidurkis – 30,5).

S80/S20 indeksas, rodantis skirtumą tarp 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. vargingiausių visuomenės gyventojų pagal pajamų lygį – 6,1 (ES – 5).

GINI ir S80/S20 indeksai rodo prastesnę ar panašią situaciją tik atitinkamai Bulgarijoje (35,4 ir 6,6), Graikijoje (34,4 ir 6,6), Ispanijoje (33,7 ir 6,3), Latvijoje (35,2 ir 6,3), Portugalijoje (34,2 ir 6) ir Rumunijoje (34 ir 6,6).

... Nors siūlantys naikinti GPM tvirtina, kad iš to išlos gyventojai, nes turės daugiau pajamų, tačiau iš tiesų GPM panaikinimas bendrai visos visuomenės gerovei to laukiamo teigiamo poveikio neturės. Kodėl? Dar kartą pabrėžiu – jis padidins socialinę nelygybę ir atskirtį. Panaikinus GPM, didesnes pajamas gaunantys iš to sutaupytų kokius 500 eurų, o uždirbantys vidutinį šalies ar mažesnį atlyginimą – tik kokius 50 eurų. O net 80 proc. Lietuvos gyventojų gauna iki 1,5 tūkst. eurų pajamų per mėnesį...Panaši situacija yra ir su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), kuris Lietuvoje siekia 21 proc. t.y., vienas iš didžiausių Europoje. Juo juk yra apmokestinamos kasdienės prekės, kurias kiekvieną dieną perkame ir vartojame. Pakėlus PVM, gaunantys mažas pajamas už tuos pačius maisto produktus santykinai mokėtų daugiau nei gaunantys didesnes pajamas. Nors kaimyninėje Lenkijoje PVM siekia 23 proc., tačiau ten – didelės lengvatos mėsai, daržovėms ir kt. būtiniems maisto produktams, ir tai radikaliai keičia situaciją. O Lietuvoje, naikindami GPM ir keldami PVM, socialinės lygybės nesumažintumėme, o tik didintumėme. 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-sysas-gpm-panaikinimas-lietuvoje-tik-padidintu-socialine-nelygybe.d?id=68260706

2015-06-04

Labai gerai, kad Prezidentė pagaliau pamatė skurdą ir vagiamus ES pinigus, gaila, kad nemato didėjančios turtinės nelygybės.

N.P.: labai gerai, kad pagaliau Prezidentė prabilo ir apie vienišus, sergančius, skurstančius, bei sergančius priklausomybėmis, socialinę atskirtį, dėl valstybės kaltės išvogus pagalbos telefonui 112 skirtus pinigus bagažinėse deginamas merginas, vagiamus ES pinigus.

Blogai, kad neparagino teisėsaugos nustatyti, dėl kieno kaltės sudeginta bagažinėje mergina, sudegė mama su trimis vaikais Alytaus rajone, neparagino ištirti ES pinigų švaistymo.

Labai blogai, kad nė vieno žodžio nepasakė apie didėjančią turtinę nelygybę, greituosius kreditus, girdymą alkoholiu. Juk įvedus progresinius mokesčius vien tik Seimo nariams, teisėjams ir aukštiems valstybės tarnautojams bei valstybės įmonių vadovams tos papildomai į valstybės biudžetą surinktos sumos užtektų, kad „su patyčiomis, savižudybėmis ir priklausomybėmis paliktos kovoti savanoriškos pagalbos linijos, pajėgiančios atsiliepti tik į kas septintą skambutį" galėtų atsiliepti į kiekvieną skambutį.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prezidentes-d-grybauskaites-metinio-pranesimo-tekstas.d?id=68150066

Tuo metu neatidėliotinų sprendimų tebelaukia globos namuose prievartaujami vaikai, priežiūros nesulaukiantys vieniši senukai ir pasitikėjimą „Sodra" prarandantys būsimieji pensininkai, vaistų ir šilumos kainos, pagalbos jūroje ir nusikaltėlių bagažinėse neprisišaukusiųjų artimieji.

Lemtingą akimirką vis nesuveikiantis Bendrojo pagalbos centro skambutis 112, kuriam per dešimt metų išleidome milijonus eurų – skaudžiausias iššvaistytos atsakomybės pavyzdys.

... Žiūrėdami pro pirštus pražiūrime milijonus Europos Sąjungos paramos.

Išmontuotas Alytaus sniego kalnas, neveikiantis Kupiškio krizių centras, milžiniškos sporto arenos, reikalaujančios didelių išlaikymo sąnaudų, stovi kaip paminklai netoliaregiškumui...

Skirstydami 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramą turime orientuotis į iniciatyvas, kurios padeda spręsti žmonėms rūpimas problemas, į projektus, kuriančius darbo vietas, o ne papildomą infrastruktūros išlaikymo naštą valstybės biudžetui.

...Vietos savivaldos įstatymo pataisos numatė savivaldybėms prievolę steigti antikorupcines komisijas. Jeigu tai nevirs eiline veiklos imitacija, gali tapti veiksminga imuniteto sistema.

Realią veiklą privalo vykdyti ir Savivaldybių etikos komisijos – iš 60 savivaldybių tokias turi tik 17.

...Gerbiamieji, suremti pečius privalome ir dėl socialinės atskirties.

Ne tik skurdas, bet pirmiausia abejingumas suskirsto visuomenę į socialines grupes ir suklijuoja etiketes.

Žmogaus savijautą šalyje lemia kiekvieno mūsų požiūris į šalia esantį.

Visuomenės brandą rodo valstybės ir kiekvieno mūsų gebėjimas padėti sergančiam, vargstančiam, senstančiam ar suklupusiam žmogui.

Požiūris į beglobius vaikus – iškalbingiausias mūsų socialinės politikos atspindys... Kaimynai latviai tikslą tapti šalimi be vaikų namų įrašė į valstybės 100-mečio jubiliejaus programą.

Paskatinę vaikų globą ir įvaikinimą, dabartinę sistemą galėsime perorientuoti į kitas socialines paslaugas. Visuomenei senstant, jų poreikis vis didės. Šiuo metu Lietuvoje vos 1 procentas garbaus amžiaus žmonių gauna profesionalią slaugą ir globą.

Vietoj vaikų globos namų galėtų kurtis pagalbos centrai, padedantys mažinti ir destruktyviąją Lietuvos statistiką.

Visoje šalyje gyvybiškai trūksta psichologų pagalbos. Su patyčiomis, savižudybėmis ir priklausomybėmis paliktos kovoti savanoriškos pagalbos linijos, pajėgiančios atsiliepti tik į kas septintą skambutį.

Atskirties sienas griauna kultūriniai projektai ir iniciatyvos – per dainą, knygą, teatrą grąžindami visuomenei gyvenimo palaužtus žmones.

Valstybės socialinė politika turi keistis iš esmės, kad niekas nebūtų paliktas likimo valiai.

Tai investicija į ateitį – pareiga, kurios negalime atidėlioti."