2016-05-19

N.Puteikis ragina išsaugoti prie jūros esantį namą skurstančių vaikų ir šeimų reikmėms

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Klaipėdos miesto tarybos narius, prašydamas artimiausiame tarybos posėdyje balsavimui pateikti klausimą, ar taryba pritaria mero Vytauto Grubliausko iniciatyvai iškeldinti organizacijos „Visos Lietuvos vaikai" padalinį iš pastato, esančio Vaivos g. 23, Melnragėje, o jei taryba šiai iniciatyvai nepritars – sustabdyti iškeldinimą, kurio prievartinis vykdymas numatytas birželio 8 d. Be to, Seimo narys paragino tarybą balsavimu apsispręsti, kad šioje vietoje būtų įkurta vaikų globos šeimyna ir vystoma vasaros stovykla moksleiviams iš skurstančių šeimų. Šią iniciatyvą kviečiami palaikyti valstybės vadovai ir kampanijos „už saugią Lietuvą" dalyviai, o Liberalų sąjūdžio lyderiai ir eiliniai nariai prašomi paraginti savo partijos atstovus Klaipėdos taryboje nekariauti prieš silpniausius visuomenės narius ir jiems padedančius žmones.

Naglis Puteikis pažymi, kad vaikai Lietuvoje nuolat sudaro didžiausią skurstančių žmonių grupę ir įvardijami kaip nelaimingiausi Europoje, kurioje mūsų šalis išsiskiria dideliu paauglių ir jaunimo savižudybių skaičiumi, mirtingumo lygiu ir patyčių paplitimu, todėl ypač šokiruoja Klaipėdos mero V. Grubliausko ir jo bendražygių, daugumą Klaipėdos m. taryboje sudarančių Liberalų sąjūdžio narių veiksmai, kuriais skurstančių vaikų patiriama socialinė atskirtis ne mažinama, bet dar labiau didinama.

Pagalbą tėvų apleistiems vaikams, vienišoms motinoms, seneliams ir skurstančioms šeimoms teikiančios organizacijos „Visos Lietuvos vaikai" Klaipėdos padaliniui nurodyta iki birželio 8 d. išsikraustyti iš Klaipėdos savivaldybei priklausančio pastato, esančio Vaivos g. 23, Melnragėje, o to nepadarius, iškeldinimas vyks prievarta – teismą laimėjusi savivaldybė pasitelkė antstolį, kuris pranešė: ,„...jei neišsikeldinsite per nustatytą terminą, iškeldinimas vyks priverstine tvarka 2016 m. birželio 8 d. 14 val.".

Kaip nurodoma kreipimesi, Virginijos Kairienės vadovaujamas organizacijos „Visos Lietuvos vaikai" padalinys Melnragėje veikia 22 metus, ir per tą laiką name, iš kurio liepta išsikelti, ji išaugino 16 vaikų, kurių tėvams buvo atimtos tėvystės teisės, dar 84 vaikams suteikė laikiną prieglobstį – net 69 iš jų pavyko sugrąžinti į šeimas, išgelbstint nuo valdiškų globos namų. Be to, maistą, pastogę, švarius rūbus ir atjautą čia rado daugybė vienišų motinų, senukų, kitų skurdo prispaustų ir užribyje atsidūrusių žmonių. Kasmet vasarą čia ilsėdavosi po pusantro šimto vaikų iš skurstančių šeimų.

Kam Klaipėdos m. savivaldybė ketina panaudoti pajūryje esantį namą, iš kurio vejama labdaringa organizacija, visuomenei iki šiol neatskleista – pasitenkinta neįpareigojančiomis užuominomis, kad galbūt ten bus įkurdinti senelių namai arba privatus vaikų darželis.

„Tai reikštų, kad skurstantys vaikai būtų eilinį kartą nuvaryti nuo jūros, rezervuojant ją tik privačius darželius įperkančių tėvų atžaloms. Neatmesčiau ir galimybės, kad ateityje ten pamatysime dar vieną prabangų ir uždarą elito kvartalą, kokius įprasta statyti buvusių vaikų stovyklų vietose", – pažymi N. Puteikis, ragindamas Klaipėdos tarybos narius nepritarti V. Grubliausko ir jo bendraminčių iniciatyvai, o pajūryje esančiame name įkurdinti vaikų globos šeimyną ir vystyti vasaros stovyklą moksleiviams iš skurstančių šeimų.

Kreipimosi kopija pridedama prisegtuke.

Daugiau informacijos: Seimo narys Naglis Puteikis, tel. nr. 869842136

Kodėl liberalai nedaro to, ką deklaruoja? Kodėl jie sakydami, kad visi turi elgtis vakarietiškai, patys elgiasi rytietiškai?

Tai kur gi tas visų išreklamuotas liberalų skaidrumas – kodėl meras R.Šimašius slėpė, kad pietauja su MG Baltic koncerno vadovais? Kodėl liberalai nedaro to, ką deklaruoja, kodėl jie sakydami, kad visi turi elgtis vakarietiškai, elgiasi rytietiškai? Kodėl lietuvis A.Abromavičius Ukrainoje daro priešingai, t.y. elgiasi pagal vakarietiškas politinės kultūros normas ::

Atėjęs vadovauti ministerijai pasakiau: mes nevaikščiosime nei į įmonių vadovų gimtadienius, nei į arklidžių atidarymus, nei į įvairių daiktų pristatymus. Jeigu pas ministerijos darbuotoją ateidavo verslininkas su savo problemomis, kabinete turėjo būti dar vienas bendradarbis. Ir mano kabinete pokalbiai su verslininkais vykdavo prie liudininkų. Jei lietuvis, amerikietė ir gruzinas būtų įklimpę į kokias nors korupcines istorijas, Ukrainos žmonės būtų praradę viltį, kad jų šalis gali pasikeisti. – iš http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/aivaro-abromaviciaus-drasa-ukrainoje-uzrustino-turto-grobuonis.htm


N.P.: N.P.; tuo tarpu liberalai:
"Apie pietus su „MG Baltic" vadovais R.Šimašiaus oficialioje darbotvarkėje nebuvo skelbiama, nors meras tikina esąs už tai, kad būtų skelbiami visi jo susitikimai.

„Natūraliai aš paklausiau: ar planuojate ką nors statyti Vilniaus mieste. Paklausiau, ar jie nusiteikę prisidėti prie Japoniško sodo sutvarkymo, nes jis Geležinio Vilko gatvėje, todėl natūralu, kad tie, kas ten turi sklypus, galėtų prisidėti. Daugiau temų nebuvo", – sakė R.Šimašius.

„Pietūs tikrai nebuvo prabangūs. Nebuvo tokie, kurie man padarytų kokią įtaką. Kiek atsimenu, sąskaitą apmokėjo jie, bet pietumis manęs juo labiau nupirkti negalima, kaip ir niekuo kitu", – juokėsi R.Šimašius.

2016-05-17

Kažkas negero vyksta su liberalais - pradeda balsuoti už alkoholio ribojimus.

Pirmą kartą Seimo istorijoje dalis liberalų (net trys) balsavo už alkoholio ribojimą (už atpiginimo akcijų alkoholiui uždraudimą). Ir kas čia su tais liberalais atsitiko ? :) http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-22939 Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas (projektas Nr. XP-1078(3), kuriomis nuspręsta patikslinti su alkoholiniais gėrimais susijusius draudimus. Už naujas nuostatas balsavo 72 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 17 parlamentarų. Pagal priimtus pakeitimus nuo šių metų lapkričio 1 d. bus draudžiama skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą, organizuoti ne tik konkursus, bet ir žaidimus, akcijas ar loterijas, kurie skatintų įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus. Pataisomis taip pat bus draudžiama sudaryti galimybę pirkėjui iš karto ir (ar) per tam tikrą terminą arba įvykdžius tam tikras sąlygas po vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laimėti prizą, gauti dovanų ar priedą prie alkoholinių gėrimų. Be to, naujos nuostatos draus ne tik visuomenės informavimo priemonėse išspausdintų, bet ir kitokiais būdais išplatintų kuponų savininkams taikyti fiksuotas nuolaidas alkoholiniams gėrimams arba laikyti šiuos kuponus kitokiomis dalinio arba pilno mokėjimo priemonėmis. Dabar galiojantis įstatymas be paminėtų apribojimų nustato draudimą alkoholinius gėrimus duoti kaip premiją, kaip prekės priedą arba dovanoti, organizuoti alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimą nemokamai, išskyrus degustacijas parodose ir mugėse, parduoti Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyse išspausdintus, įvežtus į Lietuvos Respubliką specializuotus reklaminius leidinius, skirtus alkoholinių gėrimų pardavimui skatinti. Taip pat draudžiama skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų. Remiantis Seimo priimtomis pataisomis šie draudimai nuo lapkričio mėnesio bus taikomi ne tik teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais turinčioms, bet visoms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams.

2016-05-16

E.Masiulis 2004 m.: "nuo čia prasideda švara valstybėje..."

E.Masiulis 2004 Seimo rinkimuose dalijo šepečius su tokiu užrašu: "nuo čia prasideda švara valstybėje...". E.Masiulis teigė, jog jo dalinti šepečiai yra skirti ne drabužiams, bet batams valyti. "Jeigu visų batai bus švarūs, tuomet ir valstybė bus švari", - sakė jis.

2016-05-14

V.Uspaskichas pavydi E.Masiuliui

E.Masiulis labai nori daug ką papasakoti, bet kol kas negali. V.Uspaskichas gali, bet pasakoja kažkodėl labai mažai: "Prezidentė tavo ministravimo metais privačiuose pokalbiuose kalbėjo, kad esi pats korumpuotiškiausiais ministras. Matyt operatyvinių žinių turėjo nemažai.":

N.Puteikis: neteisinga, kad Artūras Zuokas ir kt. turtingieji mokesčių moka mažiau už mokytoją

Teisingi mokesčiai ir žmonių orumo gynimas – tokius prioritetus Naglis Puteikis įvardijo Žinių radijo priešrinkiminių debatų laidoje diskutuodamas su Artūru Zuoku. Išgirdęs N. Puteikio pasiūlymą mokėti pajamų mokesčio tiek pat, kiek moka mokytojai ir kiti iš algų gyvenantys Lietuvos piliečiai, A. Zuokas suskubo sakyti, neva tiek ir moka – 15 procentų. Tačiau deklaracija, kurią jis pateikė per 2015 m. savivaldos rinkimus, demaskuoja gudravimą: joje nurodyta, kad A. Zuokas gavo 540376,31 Lt pajamų, o pajamų mokesčio sumokėjo 23970,00 Lt – t. y., apie 4,4 procentus. Tuo metu minimalią algą gaunantys žmonės sumoka 15 procentų pajamų mokesčio. Visą N. Puteikio ir A. Zuoko diskusijos įrašą galite pažiūrėti čia, balsuoti už patikusį kandidatą – ČIA, o žemiau – paskaityti epizodą apie mokesčius.

A.Guoga griauna Lietuvą - partijos akiaizdžiai neatlaikytų jo siūlomo skaidrumo audito

A.Guoga griauna Lietuvą - partijos neatlaikytų tokio audito, o melo detektorius neatlaikytų tokios A.Guogos apklausos, jei į tokius jo klausimus atsakinėtų ne tik liberalai, bet ir kitų didžiųjų partijų vadovai: "A.Guoga: ...siūlysiu partijos valdybai atlikti partijos finansinį ir veiklos auditą. Esu pasiruošęs kraštutinėms priemonėms, kad įrodytume, jog Liberalų sąjūdis – skaidri partija. Galiu sėsti prie melo detektoriaus ir atsakyti į du paprastus: 1. Ar esi gavęs kyšį už politinę veiklą? 2. Ar esi gavęs nelegalios finansinės paramos iš MG Baltic koncerno ar kitos bendroves?"

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/po-itarimu-apie-pas-e-masiuli-rastus-106-tukst-euru-naujas-a-guogos-pareiskimas.d?id=71270262&com=1®=1&no=0&s=2

2016-05-13

Įdomu, kam E.Masiulis adresavo įspėjimą, skambantį beveik kaip grasinimas?

Atpasakojant Eligijaus Masiulio kalbos video įrašą praleista, mano galva, labai svarbi detalė: sakinio pabaigoje yra dar du žodžiai "daug kam". Juos įrašius, pasikeičia sakinio esmė - jis skamba kaip ĮSPĖJIMAS. Įdomu, kam adresuotas šis įspėjimas, skambantis beveik kaip grasinimas: „Patikėkit manimi, kai ateis laikas, aš tiek daug jums papasakosiu, kad tikrai Lietuvoje bus įdomu gyventi DAUG KAM", - sakė politikas":

Į pagalbą Vilniaus merui R.Šimašiui, kuris neranda liberalų didelių sąsajų su koncernu “MG Baltic”.

Perskaičiau, kad Vilniaus meras R.Šimašiui kol kas nepavyksta rasti  liberalų rimtų sąsajų su koncernu "MG Baltic", tik smulkmenas, kaip pvz. http://www.delfi.lt/verslas/verslas/r-simasius-praso-ivertinti-konkurso-kuriame-galbut-figuruoja-mg-baltic-skaidruma.d?id=71268354
Noriu jam padėti, todėl įdedu savo pernykščio laiško šia tema kopiją:

Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui Vitalijui Gailiui
Nr. SN-S-0921/2015 09 21

Prašau Antikorupcijos komisijos atlikti tyrimą dėl dviejų galimos korupcijos atvejų, kurie svarbūs ne tik dėl valstybei padarytos milijonais eurų skaičiuojamos žalos dydžio, bet ir todėl, kad yra tipiški šalies mastu plačiai paplitusios praktikos pavyzdžiai, atskleidžiantys bendrą korupcinę schemą, kurią būtina kuo skubiau išardyti, nustatant ir pašalinant veiksnius, sudarančius sąlygas pelnytis valstybės sąskaita, tarp jų ir vadinamąsias „spragas" teisės aktuose. 
2015 m. rugsėjo mėnesį žiniasklaida paviešino informaciją, kad AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras", 2014 m. pavasarį 58 metams pratęsęs nuomos sutartį buvusios radijo stoties pastatams (bendras plotas 1360,63 kv. m.) priskirtam 7, 26 ha valstybinės žemės sklypui, esančiam Tujų g. 2, Vilniuje, 2015 m. rugsėjį šiuos pastatus ir teisę į sklypo nuomą pardavė UAB „MG valda". Visuomenei nėra žinomos nei šio sandorio kaina, nei aplinkybės, nes AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras" atstovai žurnalistams jų neatskleidė. Vidutinė strategiškai itin patogioje sostinės vietoje esančio sklypo vertė, VĮ „Registrų centras" duomenimis, 2009 m. pradžioje buvo didesnė nei 16,3 milijonų Eur. Šio, o taip pat kitų panašių sandorių žalą valstybei ir korupcinę esmę apibendrina vienoje iš publikacijų pacituotas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vadovo Arvydo Juškos pasisakymas:
„Rugsėjo 15 dieną į patikrinimą Tujų g. 2 atvykęs ir jo savininkų neradęs A. Juška sakė, kad jam akivaizdu, jog „Telecentras" šioje istorijoje susiformavo kuo didesnį sklypą ir pardavinėjo ne statinius, bet teisę į žemės nuomą. „Iš to, ką matome, pastatai nėra naudojami pagal paskirtį ir nepanašu, kad jie bus naudojami", – žvelgdamas į apleistą kontrolės postą šalia sklypo vartų sakė jis. A. Juška pasakojo, kad tokie sandoriai tarp šalių vyksta nuolat, bet valstybė iš to nieko negauna. „Jie lygtais pardavinėdami statinius iš tikrųjų parduoda teisę į nuomą", – pridūrė jis. A. Juška aiškino, kad faktinio naudojimo patikrinimo metu gali būti nustatyta, kad „MG Valdai" ten esančių objektų eksploatavimui visos jiems priskirtos žemės nereikia." (http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/sandoris-patrauklioje-vilniaus-vietoje-patrauke-demesi.d?id=69022000)
Seimo Antikorupcijos komisijos prašau, atliekant tyrimą, ne tik išsiaiškinti šio konkretaus sandorio aplinkybes ir įvertinti valstybės valdomos įmonės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras" veiksmus, bet ir inicijuoti teisės aktų projektus, užkertančius kelią masiniam pelnymuisi valstybės sąskaita, kai nedideliems pastatams ar jų grupėms priskiriami neproporcingai dideli valstybinės žemės sklypai, kurie vėliau parduodami prisidengiant pastatų pardavimu, todėl valstybė negauna pajamų, kurias galėtų gauti pardavusi sklypus už komercinę kainą.
Taip pat prašau pradėti tyrimą dėl didelę žalą valstybei padariusio ir galimai korupcinio sandorio, kai UAB „Lietuvos kino", kurios vienintelis akcininkas yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, generalinis direktorius Juozas Koreiva 2012 m. rugsėjo 12 d. be Kultūros ministerijos žinios už 1,4 mln. litų pardavė bendrovei „Kauno grūdai" J. Basanavičiaus gatvėje Palangoje stovėjusį buvusio kino teatro „Jaunystė" pastatą. Kultūros ministerija dėl šio sandorio kreipėsi į teisėsaugą, prašydama ištirti, ar J. Koreiva bei kiti asmenys negavo iš jo sudarymo turtinės ar kitokios naudos, tačiau teisėsaugos institucijos priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Vis dėlto šį atvejį ištirti ir įvertinti būtina, kad būtų užkardyta galimybė ateityje pusvelčiui pardavinėti UAB „Lietuvos kinas" valdomą turtą, todėl prašau Seimo Antikorupcijos komisijos pradėti tyrimą.

PRIDEDAMA: 
Nuorodos į publikacijas internete:
Pagarbiai, Seimo narys Naglis Puteikis

2016-05-10

Dėl visuomenės teisę žinoti pažeidžiančio bylos apie buvusios Seimo nario padėjėjos sukčiavimą įslaptinimo

Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei

Nr. SN-S-0510/2016 2016 m. gegužės 10 d.

DĖL VISUOMENĖS TEISĘ ŽINOTI PAŽEIDŽIANČIO BYLOS ĮSLAPTINIMO

2016 m. balandžio 21 d. kreipiausi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydamas užtikrinti visuomenės teisę žinoti, kuri šiurkščiai pažeidžiama, nes Šiaulių apygardos teismo teisėjas Zigmas Kavaliauskas priėmė nutartį neviešai nagrinėti bylą, kurioje buvusi Seimo nario Edvardo Žakario padėjėja, ilgametė Šiaulių tarybos narė Virginija Račienė kaltinama tuo, kad galimai sukčiavo apsimesdama akla ir neteisėtai gavo regos negalią turintiems žmonėms skiriamas išmokas. 2016 m. gegužės 4 d. gavau prokuratūros atsakymą, kuriame mano prašymas užtikrinti visuomenės teisę žinoti vadinamas „nekorektišku ir nesuprantamu".

Vis dar būdamas įsitikinęs, kad visuomenė turi teisę gauti išsamią informaciją apie bylą, kurioje sprendžiama dėl politikei pateiktų kaltinimų sukčiavimu, vertindamas šios bylos įslaptinimą kaip demokratinėje valstybėje nepriimtiną bandymą riboti vieną svarbiausių žmogaus ir visuomenės teisių – teisę žinoti, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje – ir apgailestaudamas, kad Jūsų teikimu Seimo paskirtas generalinis prokuroras bei jo kolegos Šiaulių apygardos prokuratūroje išsisukinėja nuo teisėto visuomenės lūkesčio sužinoti, kaip politikė neteisėtai susiorganizavo neįgalumo pašalpas sąžiningų neįgaliųjų sąskaita, o teisėjas dangsto šį sukčiavimą nuo piliečių, priimdamas nutartį nagrinėti bylą neviešuose posėdžiuose, prašau Jūsų imtis iniciatyvos užtikrinti deramą viešumą.

PRIDEDAMA:

1.                        2016-04-21 n. Puteikio prašymas LR generaliniam prokurorui, elektroninė kopija;

2.                        2016-05-04 Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS raštas Nr. S5-16842, elektroninė kopija.

Pagarbiai, Seimo narys Naglis Puteikis

Gal galėtumėte mane mane palaikyti balsuodami Žinių radijo apklausoje?

Poryt, ketvirtadienį 10.00 Žinių radijas kviečia mane kaip Centro partijos, prie kurios jungiasi partijos "Neapmokestinamųjų pajamų didinimas", atstovą ir A.Zuoką į diskusiją rinkimų tema.
Gal galėtumėte mane mane palaikyti balsuodami Žinių radijo apklausoje https://polldaddy.com/poll/9382870/
Balsuoti galite iš visų turimų mobilių telefonų ir stacionarių kompiuterių, planšečių ir nešiojamų kompiuterių - nes jie visi turi skirtingus IP numerius.
Balsuoti galima nuo dabar kas 24 val.

2016-05-05

Jei rinkimai vyktų kasmet - turėtume ne nomenklatūrinę, o europietišką tvarką: Seimas staiga prisiminė teismų tarėjus.

Nors Teisingumo ministras J.Bernatonis partijos "Neapmokestinamųjų pajamų didinimas" neįregistravo, bet jos programa labai sėkmingai vykdoma toliau: šiandien darbiečiai ištraukė iš valdančios koalicijos šiukšlių dėžės metų senumo projektą - Konstitucijos pataisą dėl teismų tarėjų ir skųsdamiesi, kad jiems labai trukdoma (įdomu kas) pateikė ją Seime.
Dantis sukandusios visos frakcijos, išskyrus, aišku, liberalus, pritarė pateikimui.
Jei taip ir toliau tęsis, tai iki rinkimų bus įgyvendinti visi penki  pagrindiniai PNPD programos punktai (http://puteikis.blogspot.lt/2016/04/partijos-neapmokestinamuju-pajamu.html )
Todėl prašyčiau Žinių radijo svetainėje balsuoti už PNPD, kuri pereina į Centro partiją:
Balsuoti galima kas 24 val. 

2016-05-04

N.Puteikis: būtina uždrausti išieškoti iš pajamų dalies, būtinos išgyvenimui.

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymą Vyriausybės pateiktam Civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-3242), siūlydamas įtvirtinti draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną pajamų dalį, t. y. nustatyti, kad negalima išieškoti iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, jei tai yra vienintelės asmens pajamos.
Šiuo metu vyrauja praktika, kai vykdydami išieškojimą iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų, antstoliai nepalieka „skolininkui“ lėšų net minimaliam išgyvenimui. Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui, net ir tada, kai tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.
„Į mane kaip Seimo narį nuolat kreipiasi žmonės, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų vykdant išieškojimą pragyvenimui paliekamos nykstamai mažos sumos, kartais nesiekiančios nė 100 Eur. Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar ligos – nėra pajėgūs susirasti kito pajamų šaltinio, todėl gyvena pusbadžiu, negalėdami tinkamai apšildyti būsto, nusipirkti būtinų vaistų, nuvykti pas gydytoją, jau nekalbant apie kultūrinių poreikių patenkinimą.“, – rašoma N. Puteikio įregistruotame pasiūlyme.
Tokia padėtis, kaip pabrėžia Seimo narys, pažeidžia žmogaus teises patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomą teisę į gyvybę ir asmens orumą.
N. Puteikis pažymi, kad aukščiau aprašytą praktiką vykdyti išieškojimą nepaliekant lėšų minimaliam išgyvenimui draudžia ir Lietuvos Respublikos civilinis proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), tačiau dėl jos taikymo formuojama prieštaringa teismų praktika.
Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas taikomas bet kokioms lėšoms, neviršijančioms minimaliosios mėnesinės algos dydžio (išskyrus lėšas, į kurias išieškojimo apskritai negalima nukreipti), kaip nepagrįstus atmetė argumentus, esą jis taikomas tik grynųjų pinigų sumai arba tik sumoms, išieškomoms iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų lėšų, bei pažymėjo, kad šiuo apribojimu „siekiama apsaugoti skolininko interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmens kasdieninius poreikius. Todėl šis ribojimas galimas bet kokioms lėšoms, išskyrus CPK 739 straipsnyje nurodytas sumas, į kurias apskritai negalima nukreipti išieškojimo. Tačiau šis išieškojimo ribojimas galimas tik vienoms pajamoms.“.
Toks CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos išaiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintu apribojimu įstatymų leidėjas, siekdamas įgyvendinti konstitucinius proporcingumo, teisingumo ir socialinės darnos principus, nustatė absoliučią neliečiamybę tai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, todėl iš jos negali būti išieškoma, net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta: „Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis), net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta.“ (biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28).
Tačiau, kaip nurodo Seimo narys N. Puteikis, nepaisant šios teismų praktikos dauguma antstolių, kurių poziciją remia ir Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijos, nepripažįsta gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti būtinos skolininko turto dalies absoliučios neliečiamybės, teigdami, neva CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas neturįs būti taikomas išieškojimui iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Ši pozicija grindžiama įvairiais argumentais – pradedant teiginiu, neva apribojimas turįs būti taikomas tik grynųjų pinigų sumai, nes taip nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje (nors šį argumentą kaip nepagrįstą jau atmetė Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015), ir baigiant interpretacija, neva CPK 668 straipsnis neturįs būti taikomas, kai taikomas CPK 737 straipsnis, reglamentuojantis  išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį.
Tos pačios pozicijos laikosi ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai – bylos sprendžiamos skurstančių žmonių nenaudai, masiškai atmetinėjant jų prašymus neleisti nukreipti išieškojimo į MMA neviršijančią lėšų dalį, nes tai vienintelis jų pragyvenimo šaltinis.
Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-193-347/2016 paliko nepakeistą Radviliškio raj. apylinkės teismo sprendimą atmesti pensininko prašymą neleisti nukreipti išieškojimo į jo gaunamą 159,20 Eur senatvės pensiją, o 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-289-357/2016 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria atmestas neįgalaus žmogaus prašymas neleisti nukreipti išieškojimo į jo gaunamas nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją ir invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kurių suma neviršija MMA.
Šiais ir kitais analogiškais sprendimais formuojama teismų praktika, prieštaraujanti tai praktikai, kurią suformavo Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinimu apie absoliučią neliečiamybę, taikomą skolininko turto daliai, kuri būtina patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius.
Rezultatas – daugybė absoliučiame skurde ir neviltyje gyvenančių žmonių, kurių teisės į gyvybę ir asmens orumą ciniškai pažeidžiamos, paliekant minimaliam išgyvenimui nepakankamas sumas.
Šią padėtį – pažymi N. Puteikis – būtina skubiai keisti, įstatyme atskirai įtvirtinant draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną lėšų dalį, kai išieškojimas vykdomas iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų. N. Puteikio pasiūlymą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1144496&p_tr2=2.
Svarstyti projektą, kuriam pateiktas šis pasiūlymas, numatyta gegužės 5 d. Seimo plenariniame posėdyje.
Daugiau informacijos: Naglis Puteikis, tel. 8 698 421 36