2022-10-25

Pr. spaudai : P. Gražulis ragina Seimą sudaryti laikiną tyrimo komisiją dėl 2021 rugpjūčio 10 d. neramumų prie Seimo atsižvelgiant į buvusio VST vadovo R. Pociaus viešus pareiškimu

LR Seimo narys Petras Gražulis įregistravo Seimo rezoliucijos projektą, kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad buvęs Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardo Pocius paviešino naują, iki tol visuomenei nežinomą informaciją apie smurtinius 2021 m. rugpjūčio 10 d. vakaro įvykius prie Seimo, siūlo sudaryti Seimo laikinąją komisiją.

Rezoliucijos projekte teigiama, kad R. Pociaus pareiškimai rodo, jog minėtų neramumų provokatoriai veikė ne savarankiškai ar pavieniai, o buvo vadovaujami Seimo valdančiųjų, policijos, bei galimai spec. tarnybų. Valdantieji galimai turėjo tikslą eskaluoti konfliktą, kad jis būtų panaudotas tolesniems demokratijos ribojimams pagrįsti. Vilniaus m. savivaldybė tada atšaukė leidimus net tiems mitingams, kurie buvo nesusiję su protestais prieš pandemijos ribojimo režimą.

Vieši atsakymai dėl šių įvykių turėtų didžiulę teigiamą reikšmę pilietinės visuomenės vystymui ir šalies politinės sistemos raidai, bei demokratijos ateičiai. Deja, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nuo pat R. Pociaus pareiškimų vengia viešai ir išsamiai atsakyti į jo paskelbtus faktus.

Todėl P. Gražulis ragina LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą inicijuoti Seimo laikinosios komisijos, kuri ištirtų šiuos klausimus, sudarymą:

1. Kiek pagrįsti buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus pastarąją savaitę viešinami teiginiai, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. vakaro įvykių prie Seimo metu policija galimai politikų nurodymu tyčia ilgai nesiėmė jokių priemonių kylančiai įtampai nuslopinti, tokiu būdu vykdydami galimai neteisėtus Seimo valdančiųjų nurodymus. R. Pocius teigia, kad laiku aktyvavus planą „Vėtrą" neramumų būtų išvengta. S. Skvernelis teigia, kad neįvedus plano „Vėtra", Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai veikė neteisėtai.

2. Ar tiesa, kad policijos pareigūnas, kuris formaliai turėjo vadovauti policijos veiksmams, nuo tokio vadovavimo buvo realiai nušalintas, o policijai nurodinėjo Seimo vadovybė (konkrečiai Seimo pirmininkė ir galimai kiti politikai). Ar toks kišimasis buvo teisėtas. Kokie teisės aktai buvo pažeisti ir kokie galimai buvo kiti pažeidimai, nesuderinami su statutinėmis normomis ir demokratinėmis procedūromis.

3. Ar tiesa, kad dalis protestuotojų po mitingo užtvėrė kelią tik vienam išėjimui iš Seimo, siekdami kad Seimo nariai bendrautų su piliečiais, tad jokios realios grėsmės politikų saugumui nebuvo. Ar tiesa, kad įtampa ir konfliktas buvo eskaluojami dirbtinai ne tik iš provokatorių, bet ir iš suinteresuotų politikų pusės.

4. Kodėl policija prieš taikius protestuotojus iš karto panaudojo ašarinės dujas ir taip pasitarnavo provokatoriams, kurie organizavo smurtinius veiksmus, kaip atsaką į perteklinį represyvumą, kuris anksčiau mūsų šalyje galimai dar neturėjo precedento? Koks pareigūnas atsakingas už šį sprendimą dėl nereikalingo ašarinių dujų panaudojimo ir kuo jis buvo pagrįstas?

5. Kodėl protestuotojai buvo varomi į aikštelę prie Seimo, kurioje buvo pilna akmenų, nors patys policijos pareigūnai teigė, kad tai taktinė klaida? Kas atsakingas už šį sprendimą?

6. Iš įrašų matosi, kad policija nestabdė provokatorių, mėtančių akmenis ir provokavusių smurtinius veiksmus, tačiau areštavo taikius protestuotojus. Ar tai buvo sąmoninga taktika ir kas atsakingas už jos įgyvendinimą.

7. Kodėl policijos dialogo grupė dirbo ne ten, kur vystėsi realus konfliktas ir buvo provokuojami neramumai?

8. Kokie kiti duomenys ir faktai, kad policijos ribojimo veiksmai buvo nukreipti prieš taikius piliečius, bet nebuvo veiksmingo provokatorių inicijavimo užkardymo.

9. Kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu po rugpjūčio 10 d. įvykių Vilniaus savivaldybė panaikino jau išduotus leidimus piliečių protesto renginiams, kuriuos garantuoja Konstitucija?

10. Kokios yra garantijos, kad atsakingi už neramumus, jų provokavimą ir nesuvaldymą bus nustatyti. Kokie būtini teisiniai esamos tvarkos patobulinimai, kad būtų užtikrintas profesionalus ir teisėtas policijos veikimas bei demokratinė kontrolė represijas inicijuojantiems politikams?

11. Kodėl policija pradėjo naudoti jėgą tik atvykus būriui žurnalistų?

12. Kodėl policija per garsiakalbius neįspėjo žmonių, kad bus panaudota jėga  - kaip tai numato teisės aktai?

13. Kodėl informacija apie nukentėjusius pareigūnus nuolat viešinama, o apie nukentėjusius nuo policijos veiksmų taikius žmones informacija neteikiama, ar net slepiama?

14. Ar spec. tarnybos ir valdantieji nenaudojo savo specialiai apmokytų provokatorių, ar jiems nebuvo mokamas atlygis?

15. Ar tai, kad valdančiųjų atstovai nors ir buvo kviečiami, bet neišėjo pasikalbėti su susirinkusiais žmonėmis, neprisidėjo prie neramumų eskalavimo?

16. Kodėl Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas, neramumų vaizdo įrašuose matydamas, kad P. Gražulis du kartus viešai ragino prie Seimo kiemo vartų protestuotojus skirstytis, sąmoningai suklaidino net LR Prezidentą G. Nausėdą kaltindamas P. Gražulį organizavus riaušes ir ragino suorganizuoti jam apkaltą;

17. Ar VRM vadovė A. Bilotaitė tinkamai organizavo policijos, VST ir kitų jai pavaldžių institucijų darbą?

 

 

 

2022-10-15

Ramūnas Bogdanas. Kaip Lietuva padėjo įkišti už grotų šių metų Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Beliackį 2022 10 14

Ramūnas Bogdanas. Kaip Lietuva padėjo įkišti už grotų šių metų Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Beliackį 2022 10 14

https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=91490933

www.DELFI.lt 2022 m. spalio 14 d. 13:32

 Ši istorija įvyko 2011 m. ir iki šiol lieka neįvertinta, ar ji įvyko dėsningai, ar atsitiktinai. Dabar, kai joje nukentėjęs žmogaus teisių aktyvistas tapo Nobelio taikos premijos laureatu, dar svarbiau išnagrinėti šią juodą dėmę Lietuvos teisingumo darbe, nes pati savaime ji neišgaruos, bet liks pasaulinio garso žmogaus biografijoje. Aišku, seniai tai reikėjo padaryti, užuot dejavus, kad Lietuvoje vyrauja menkas pasitikėjimas teisingumu. Ne slapukavimas ir dangstymas, o atvirumas ir apsivalymas didina pasitikėjimą.

Alesis Beliackis 2011 m. vadovavo žmogaus teisių gynimo centrui „Viasna", besirūpinančiam politiniais kaliniais ir jų šeimomis. Jis buvo nominuotas Nobelio Taikos premijai 2005 ir 2006 m. Švedijos vyriausybė 2006 m. Alesiui Beliackiui paskyrė „Per Anger" premiją – už humanitarinę veiklą demokratijos labui. Jis yra gavęs Vaclavo Havelo žmogaus teisių ir Andrejaus Sacharovo Laisvės premijas. Be to, A. Beliackis yra Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH), vienijančios 164 organizacijas iš viso pasaulio, viceprezidentas. Tai seniausia pasaulyje žmogaus teisių organizacija, veikianti nuo 1922 m.

A. Beliackis ir „Viasna"

Lukašenkos režimas 2003 m. panaikino Baltarusijos žmogaus teisių centro „Viasna" registraciją. Jos aktyvistai kreipėsi į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą, ir 2007 m. Komitetas paskelbė savo verdiktą: organizacijos uždraudimas buvo neteisėtas kaip prieštaraujantis Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui. Komitetas pareikalavo, kad Baltarusija atkurtų „Viasna" registraciją ir ateityje laikytųsi Pakto, kurį šalis yra pasirašiusi ir ratifikavusi. Nežiūrint to, Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. atsisakė registruoti „Viasna". Mat Baltarusijos Baudžiamasis kodeksas leidžia kelti kriminalinį ieškinį prieš asmenis, veikiančius neregistruotose organizacijose. Tačiau A. Beliackis ir jo bendražygiai savo veiklos nenutraukė. Tada „Sąjūdžio" kaip juridinio asmens oficialiai neregistravo, todėl jis negalėjo atsidaryti sąskaitos. Išeitis buvo rasta, atidarius sąskaitą kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno vardu, į kurią ir pradėjo plaukti lėšos. J. Juzeliūno padorumu visi pasitikėjo, todėl būtent jį pasirinko. Tas pats buvo ir A. Beliackio atveju. Toliau viskas vyko panašiai, kaip Lietuvoje „Sąjūdžio" kūrimosi laikais. Tada „Sąjūdžio" kaip juridinio asmens oficialiai neregistravo, todėl jis negalėjo atsidaryti sąskaitos. Išeitis buvo rasta, atidarius sąskaitą kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno vardu, į kurią ir pradėjo plaukti lėšos. J. Juzeliūno padorumu visi pasitikėjo, todėl būtent jį pasirinko. Tas pats buvo ir A. Beliackio atveju. Organizacija pati savo sąskaitos negalėjo turėti, todėl „Vilniaus SEB" ir „DnbNord" bankuose buvo atidarytos asmeninės sąskaitos.

Darbo ypač padaugėjo po 2010 m. gruodžio 19 d., kada Lukašenka ėmėsi represijų prieš porinkiminio mitingo dalyvius Minske.

Baltarusijos prašymas pagal sutartį

Režimas nusprendė, kad laikas užgniaužti „Viasna" veiklą. Reikalo ėmėsi Minsko ir Minsko srities valstybinės kontrolės komiteto Finansinių tyrimų departamento valdyba su direktoriumi KGB pulkininku Grigorijumi Ivanovičiumi Veremko priešakyje. Jis nuo 1983 m. ėjo įvairias pareigas Baltarusijos KGB, o 2010 m. A. Lukašenkos įsaku buvo paskirtas vadovauti departamentui, kuris per Baltarusijos teisingumo ministeriją 2011 m. atsiuntė prašymą į Vilnių, kad, remdamiesi Lietuvos ir Baltarusijos teisinės pagalbos sutartimi, norėtų gauti duomenis apie Alesio Beliackio ir Valentino Stefanovičiaus sąskaitas. Tos sutarties 7 straipsnyje nurodoma, jog su prašymu turi būti pateikiamas bylos, kurioje prašoma suteikti teisinę pagalbą, pavadinimas. Kadangi bylos dar nėra, tas pavadinimas nepateiktas. Atsakingi už vykdymą asmenys Lietuvoje nudavė to trūkumo nepastebėję. Kitas to paties straipsnio punktas nurodo, kad turi būti aprašytas pavedimo turinys, o baudžiamųjų bylų atveju taip pat nusikaltimo sudėties aprašymas. Šito punkto baltarusiai taip pat neįvykdė. Teisingumo ministerija turėjo tą paraišką grąžinti atgal kaip neatitinkančią teisinės pagalbos sutarties sąlygų. Galiausiai – ta teisinio bendradarbiavimo sutartis, kurią vykdė Teisingumo ministerija, turi 19 straipsnį: „Teisinė pagalba neteikiama, jei jos teikimas gali pakenkti Susitariančios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams". Sutartis galioja nuo 1993 m., ir šiuo straipsniu rėmėsi baltarusiai, dangstydami generolą Vladimirą Uschopčiką nuo išdavimo Sausio 13-osios byloje. Jei mes gyvename pagal Konstituciją, tai A. Beliackio duomenų išdavimas prieštarauja mūsų pagrindiniams principams. Dėl galimų tokio pobūdžio užklausų, kurios gali būti panaudotos politiniam susidorojimui, Lietuvos užsienio reikalų ministerija buvo įspėjusi atitinkamas institucijas. Kyla klausimas, ar įspėjimas buvo pamirštas, ar sąmoningai ignoruotas.

Išdavystė

Lietuvos teisingumo ministerija perdavė visą Baltarusijos užprašytą A. Beliackio sąskaitų išklotinę. Pagal ją buvo galima susekti, kam būdavo mokama, kiek, kada. Nuo 2010 m. vasaros pradžios judėjimas „Revoliucija per socialinius tinklus" rengė „tyliuosius protestus", kur žmonės susirinkę ne mitinguodavo – nes tai uždrausta, – o tik pastovėdavo drauge ir paplodavo. Į juos rinkosi žmonės ne tik Minske, bet ir kituose miestuose. A. Lukašenka skelbė, kad jie yra apmokami „penktosios kolonos". Todėl pasiprašė dokumentų iš Lietuvos. Ir gavo. Kita labai svarbi informacija išklotinėse skirta Baltarusijos spec. tarnyboms. Išklotinės rodo ne tik mokėjimus, bet ir įplaukas. Visi „Viasna" donorai – kaip ant delno. Nežinau, kas jie, bet galime numanyti, jog tai įvairios tarptautinės žmogaus teisių organizacijos, o galbūt ir kai kurios demokratinės šalys ar su ES susijusios struktūros. Ką mes jiems galime pasakyti po šitokio įdavimo? Teisingumo ministerijai tuo metu vadovavo Remigijus Šimašius. Politinės atsakomybės jis neprisiėmė ir neatsistatydino. Kiek palaukęs, nuėjo „Laisvės" partijos kurti. Skamba tragikomiškai. Teisingumo ministerijai tuo metu vadovavo Remigijus Šimašius. Politinės atsakomybės jis neprisiėmė ir neatsistatydino. Kiek palaukęs, nuėjo „Laisvės" partijos kurti. Skamba tragikomiškai. Baltarusių „kompetencija" nesuabejojo Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktorė Aušra Bernotienė, kurios dabar jau buvęs vyras, verslo teisės advokatas Egidijus Bernotas 2008 m. yra įsteigęs švedų advokatų kontoros „Glimstedt" biurą Minske ir kuravo biuro Baltarusijoje teikiamas teisines paslaugas. Kilus triukšmui dėl A. Beliackio sulaikymo, A. Bernotienė išėjo iš darbo, bet anaiptol ne į nežinią – sistema suteikė prieglobstį: pastūmėjusi žmogų į kalėjimą tarnautoja tuoj pat pradėjo dirbti Nacionalinės teismų administracijos Mokymų skyriaus vadove, paskui išaugo iki Mokymų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos. Teisingumo ministerijos teisinio bendradarbiavimo skyriui, konkrečiai užsiimančiam šiuo klausimu, vadovavo Andrada Bavėjan. O jos vyras Valdimaras Bavėjanas tuo metu buvo Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas. Prezidento dekretu jo įgaliojimai sustabdyti 2019 m., nes tapo įtariamuoju iki šiol nepasibaigusioje teisėjų korupcijos byloje. Už veiksmus, įkišusius A. Beliackį 4,5 metų sugriežtinto režimo kolonijoje, tarnautoja A. Bavėjan atsipirko ministro R. Šimašiaus pastaba. Jeigu „DnbNord" bankas (dabar virtęs „Luminor" banku) įvykdė ministerijos pageidavimą be ginčų, tai „SEB bankas" atsisakė atskleisti savo kliento duomenis. Tada Teisingumo ministerija kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą. Ir jo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič nurodė bankui duomenis pateikti. Nežinau, ar tokiam teisėjos aplaidumui turėjo įtakos kompetencijos stoka, ar V. Bavėjano persona, šmėžuojanti šalia jo žmonos kuruojamo prašymo. Teisėja net nepasivargino kreiptis į banką pasiaiškinti, kodėl šis nevykdo ministerijos prašymo. Ji neatsižvelgė, apie kokį asmenį kalbama. Teisinės pagalbos sutarties, bent jau 7 ir 19 straipsnių, bylą nagrinėjusi teisėja arba neatsivertė, arba neįdėmiai perskaitė, nes baltarusiai 7 straipsnio nevykdė, nenurodydami bylos pavadinimo nei nusikaltimo sudėties, o pagal 19 straipsnį Lietuva galėjo atsisakyti tenkinti jų prašymą kaip prieštaraujantį mūsų valstybės principams. Teisėjai nekilo klausimas, iš kur baltarusiai taip tiksliai žino, kokiame banke koks pilietis turi sąskaitą, kodėl teisinės pagalbos prašymas toks detalus: „pateikti piniginių lėšų judėjimą nuo 2007 metų – iki šio laiko laikotarpiu, su pajamų ir išlaidų operacijų detalizacija".

Netikėtas vingis

2016 m. įvyko dar vienas įstabus šios gėdingos istorijos vingis. Apylinkės teisėja J. Gaidytė-Lavrinovič dalyvavo karjeros konkurse, siekdama tapti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja. Pro atrankos filtrus praėjo, lyg 2011 m. nieko rimto nebūtų įvykę, – pamanyk, kažkokį baltarusį įdavė. Bet filtrų sprendimai nėra įpareigojantys Respublikos Prezidentui. Šios istorijos vyšnia ant torto yra tai, kad 2016 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė susitepusią teisėją į jos pageidautas aukštesnes pareigas. 2020 m. politologas ir Seimo narys prof. Raimundas Lopata pastebėjo keistą sutapimą: „A. Bieliackis buvo vienas iš tų baltarusių opozicionierių, kuris kritikavo prezidentę. ,Manau, kad buvo per didelis avansas ir D. Grybauskaitės vizitas į Minską, ir A. Lukašenkos atvykimas į Lietuvą, ir tie avansai nepasiteisino', – sakė jis Seime surengtoje spaudos konferencijoje." Per eilinį savo bandymą demonstruoti santykių su Vakarais atšilimą A. Lukašenka paleido A. Beliackį po trejų metų. Atvykęs į Lietuvą aktyvistas užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus rūpesčiu praleido dešimt dienų reabilituodamasis Druskininkuose. Dešimt dienų sanatorijoje už trejus metus ant narų. Konferencija surengta 2011 m. gegužę, vasarą įvyko mano papasakota istorija, o lapkritį A. Beliackis buvo nuteistas. Per eilinį savo bandymą demonstruoti santykių su Vakarais atšilimą A. Lukašenka paleido A. Beliackį po trejų metų. Atvykęs į Lietuvą aktyvistas užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus rūpesčiu praleido dešimt dienų reabilituodamasis Druskininkuose. Dešimt dienų sanatorijoje už trejus metus ant narų. Pats A. Beliackis viešai sako jokių pretenzijų Lietuvai neturįs. Bet tai nieko nekeičia. Lietuvos garbės reikalas išsiaškinti, kas ir kaip įvyko, antraip dėmė ant Lietuvos teisingumo neišnyks. Su Nobelio taikos premijos skyrimu ši dėmė tik paryškėjo.

 

2022-10-13

Šiandien, 2022 10 12 d. mano a. a. tėvukui Vytautui Puteikiui (1930 10 12 – 2014 10 07) būtų suėję 92 metai.

Dvi nuotraukos; kurias skiria  25 metai: mano tėvas Vytautas Puteikis politinių kalinių suvažiavimuose 1988 ir 2013.

1 nuotrauka: pirmasis Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių suvažiavimas Kauno sporto halėje 1988.10.24.

Pirmasis tremtinių suvažiavimas Kauno sporto halėje 1988-10-24

Fotografijoje: antroje eilėje iš kairės laiko užrašą „Kazachstanas": Jonas Kupstas, Anelė Kupstienė, Vytautas Puteikis.

Mano tėvas Vytautas Puteikis kartu su dar septyniais šešiolikmečiais 1946 02 08 d. Pasvalyje buvo nuteistas už antisovietinių lapelių platinimą 10 metų kalėjimo - už 1946 m. platintus paauglių pieštus lapelius-karikatūras (kiaulė su Stalino veidu), kad neitų į okupacinius rinkimus ir už aštuonių 15-mečių ir dviejų 16-mečių Pasvalio gimnazijos moksleivių subūrimą į "nacionalistinę gaują": http://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Puteikis Kartu kalėjo su J.Kupstu

Išleistas 1954 m. iš Kazachstano lagerių per vieną iš pirmųjų Nikitos Chruščiovo amnestijų, nes buvo nuteistas dar būdamas nepilnametis.

Su lagerio draugais palaikė ryšius visą tą laiką ir iki pat bendražygių mirties.

Jo draugų Kupstų sūnus kaunietis Robertas Kupstas atsiuntė man el.laišką: „...siunčiu savo tėvukų prašymu nuskenuotą nuotraukėlę iš pirmojo didelio politinių kalinių ir tremtinių susitikimo, vykusio 1988 Kauno sporto halėje, kur jie sėdi kartu ir su Tavo tėčiu. Ji atspausdinta nuotraukų albume "Lietuvos laisvės sąjūdis". Su draugiškais linkėjimais iš Kauno."

Įdedu šią fotografiją į internetą, gal kas atpažins save ar savo artimuosius ir pirmojoje fotografijos eilėje.

2 nuotrauka: 25-ojo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos jubiliejaus proga surengtas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) suvažiavimas po 25 metų Kauno sporto halėje 2013.10.12. Anele Kupstiene ir Vytautas Puteikis (J. Kupstas tuo metu jau buvo miręs).

2022-10-10

P. Gražulis: landsbergiečių cirkas dar neatvažiavo, o Vilniaus konservatorių klounas jau kabo.

Vilniaus senamiestyje duobės, kamščiai didėja, o jie gatves siaurina ir apsimeta, kad TS LKD kandidatas Valdas Benkunskas nėra R. Šimašiaus pavaduotojas ir neva jis nesusijęs su medžių sodinimu gatvių viduryje. Cirkininkai!

2022-10-04

Pr. sp. P. Gražulis kreipėsi į Prezidentą dėl galimo energetikos ministro D. Kreivio viešų ir privačių interesų pažeidimo

Pr. sp. P. Gražulis kreipėsi į Prezidentą dėl galimo energetikos ministro D. Kreivio viešų ir privačių interesų pažeidimo

 

Seimo narys Petras Gražulis atkreipia Prezidento G. Nausėdos dėmesį į tai, kad energetikos ministras D. Kreivys nuolat vengia atsakyti į Seimo narių klausimus, kiek už elektrą moka per akcijų paketus valdomos jo įmonės, įskaitant ir prekybos tinklą „Moki-Veži. Neatsako net į raštiškus Seimo narių paklausimus šia tema.

P. Gražulis pagrįstai klausia, kodėl D. Kreivys neatsako į šiuos klausimus, nes jei neturėtų ko slėpti, neišsisukinėtų. „Esu įsitikinęs, kad toks atsakymų vengimas galimai rodo, kad ministras D. Kreivys susimažino jo valdomų įmonių elektros kainas, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir specialiomis, kitoms įmonėms neprieinamomis žiniomis. Seimo nariai užkulisiuose kalba kad, D. Kreivys pasinaudojęs ministro pareigomis, anksčiau už kitus įsirengė saulės energijos ir vėjo parkus ir kad būtent todėl jam dabar yra labai naudinga aukšta elektros kaina, nes jis per savo valdomas įmones, galimai perparduoda šią elektros energiją kitoms įmonėms ir taip asmeniškai pelnosi", teigia P. Gražulis.

P. Gražulis stebisi, kodėl į tokią situaciją visiškai nereaguoja žiniasklaida, juk tai ne kotleto Baltarusijoje suvalgymas, kuo kaip baisiausiu nusižengimu buvo kaltinamas ankstesnis susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. Atsižvelgiant į pastarąjį atvejį, kai Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda reikalavo J. Narkevič atsistatydinimo, Seimo narys P. Gražulis prašo kad Prezidentas būtų vienodai principingas ir priimtų teisingus sprendimus dėl energetikos ministro  D. Kreivio.

 

Pridedame P. Gražulio raštą D. Kreiviui ir aukščiau minėtą kreipimąsi į LR Prezidentą G. Nausėdą.

 

Lietuvos Respublikos Prezidentui G. Nausėdai

kanceliarija@prezidentas.lt

2022 10 03 Nr. 2022-1003

 

DĖL ENERGETIKOS MINISTRO DAINIAUS KREIVIO GALIMO VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ SUPAINIOJIMO

 

Jūsų Ekscelencija, kreipiuosi į Jus dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio galimo viešųjų ir privačių interesų supainiojimo.

Gerbiamas Prezidente, kai Seimo plenarinių posėdžių salėje Seimo narys V. Fiodorovas ministrui D. Kreiviui uždavė klausimą dėl aukštų elektros kainų, D. Kreivys, užuot atsakęs, nusprendė atsikirsti ir paklausė V. Fiodorovo, o kiek jis moka už elektros energiją. V. Fiodoriovas atsakė - moku 27 centus už kilovatvalandę.

Tada aš priėjau prie šoninio mikrofono ir paklausiau D. Kreivio, o kiek mokate, Jūs, ministre, ir kiek moka už elektrą Jūsų per akcijų paketus valdomos įmonės, įskaitant tarpo jų ir prekybos tinklą „Moki-Veži. Ministras į šį klausimą neatsakė – pateikiu vaizdo įrašą:

https://www.facebook.com/100014894073751/videos/409792924623612/

Tada išsiunčiau jam, kaip ministrui raštišką užklausimą su šiuo klausimu kaip Seimo narys (pridedu). Ir vėl neatsakė, nors pagal teisės aktus privalo atsakyti.

Vėliau per ministro interpeliaciją D. Kreivio dar kartą paklausiau to paties. Jis atsakė, kad jau 12 met7 darbuojasi politikoje ir nieko nežino, kiek jo valdomos įmonės moka už elektrą:

https://www.facebook.com/100014894073751/videos/623283849458688/

Gerbiamas Prezidente, kodėl D. Kreivys neatsako į šiuos klausimus? Jei neturėtų ko slėpti, neišsisukinėtų. Esu įsitikinęs, kad toks atsakymų vengimas galimai rodo, kad ministras D. Kreivys susimažino jo valdomų įmonių elektros kainas, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir specialiomis, kitoms įmonėms neprieinamomis žiniomis.

Seimo nariai užkulisiuose kalba kad, D. Kreivys pasinaudojęs ministro pareigomis, anksčiau už kitus įsirengė saulės energijos ir vėjo parkus ir kad būtent todėl jam dabar yra labai naudinga aukšta elektros kaina, nes jis per savo valdomas įmones, galimai perparduoda šią elektros energiją kitoms įmonėms ir taip asmeniškai pelnosi.

Noriu priminti, kad D. Kreivys Prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva buvo atleistas iš ministro pareigų kaip supainiojęs viešuosius ir privačius interesus.

Esu įsitikinęs, kad ministras ne tik Jums, bet ir visuomenei turi viešai, atsakyti, kiek už elektrą moka jo valdomos įmonės, tokios kaip UAB „Catus", per kurią jis valdo prekybos tinklą „Moki- Veži" .

Labai keista, kad ir į tokią situaciją visiškai nereaguoja žiniasklaida. Juk tai ne kotleto Baltarusijoje suvalgymas, kuo kaip baisiausiu nusižengimu buvo kaltinamas ankstesnis susisiekimo ministras.

Tikiuosi, gerbiamas Prezidente, kad Jūs būsite vienodai principingas ir priimsite teisingus sprendimus.

 

Priedas: 2022 09 21 d. mano paklausimas energetikos ministrui, kiek jo valdomos įmonės moka už elektros energiją, 1 l., 1 egz.

Pagarbiai

 

 

 

Seimo narys                       Petras Gražulis

 

 

 

Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui  - asmeniškai

info@enmin.lt

2022 09 21 Nr. 2022-0921

DĖL ELEKTROS KAINŲ

 

Šie klausimai adresuoti Jums asmeniškai. Rašau Jums ir prašau atsakymo, nes Seimo vicepirmininkas A. Mazuronis 2022 09 13 d. Seimo posėdyje dėl man nežinomų priežasčių neleido Jums atsakyti į šiuos mano klausimus, todėl tenka juos užduodu raštu:

Ar tiesa, kad Jums priklausančiose (per UAB „Catus" valdomas akcijas, kurių dalį valdote ir Jūs) MOKI-VEŽI parduotuvėse ir kitose šios grupės įmonėse yra naudojama beveik nemokama, arba labai pigi elektros energija, o gal ji yra net perparduodama?

Ar tiesa, kad Jūs ir kiti šios įmonių grupės Jūsų bendraakcininkai pasinaudojo ir/arba specialiomis Jūsų žiniomis, arba ES parama, ar kitais ES, ar Lietuvos fondais ir susipirko saulės ar vėjo elektrines prieš pat prasidedant kainų pasiutpolkei.

Klausimus gal esu suformulavęs ne itin tiksliai, nes nežinau tikrosios Jūsų padėties, bet jų esmė – ar Jūs nesinaudojote ir nesinaudojate Jūsų užimama kaip ministro padėtimi tam, kad per akcijas valdomose MOKI-VEŽI grupės įmonėse turėtumėte labai pigią elektros energiją?

Šiuos klausimus Jums užduodu todėl, kad Jūs aukščiau minėtame Seimo posėdyje paklausėte Seimo nario Viktoro Fiodorovo kiek jis moka už elektros energiją ir jis, skirtingai nei Jūs, atsakė į šį klausimą labai tiksliai ir be jokių išsisukinėjimų.

Pagarbiai

Seimo narys                       Petras Gražulis

 

 

2022-10-03

P. Gražulis 2022 10 03 d. kreipiasi į Prezidentą DĖL ENERGETIKOS MINISTRO DAINIAUS KREIVIO GALIMO VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ SUPAINIOJIMO

Lietuvos Respublikos Prezidentui G. Nausėdai

2022 10 03 Nr. 2022-1003

 

DĖL ENERGETIKOS MINISTRO DAINIAUS KREIVIO GALIMO VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ SUPAINIOJIMO

 

Jūsų Ekscelencija, kreipiuosi į Jus dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio galimo viešųjų ir privačių interesų supainiojimo.

Gerbiamas Prezidente, kai Seimo plenarinių posėdžių salėje Seimo narys V. Fiodorovas ministrui D. Kreiviui uždavė klausimą dėl aukštų elektros kainų, D. Kreivys, užuot atsakęs, nusprendė atsikirsti ir paklausė V. Fiodorovo, o kiek jis moka už elektros energiją. V. Fiodoriovas atsakė - moku 27 centus už kilovatvalandę.

Tada aš priėjau prie šoninio mikrofono ir paklausiau D. Kreivio, o kiek mokate, Jūs, ministre, ir kiek moka už elektrą Jūsų per akcijų paketus valdomos įmonės, įskaitant tarpo jų ir prekybos tinklą „Moki-Veži. Ministras į šį klausimą neatsakė – pateikiu vaizdo įrašą:

https://www.facebook.com/100014894073751/videos/409792924623612/

Tada išsiunčiau jam, kaip ministrui raštišką užklausimą su šiuo klausimu kaip Seimo narys (pridedu). Ir vėl neatsakė, nors pagal teisės aktus privalo atsakyti.

Vėliau per ministro interpeliaciją D. Kreivio dar kartą paklausiau to paties. Jis atsakė, kad jau 12 met7 darbuojasi politikoje ir nieko nežino, kiek jo valdomos įmonės moka už elektrą:

https://www.facebook.com/100014894073751/videos/623283849458688/

Gerbiamas Prezidente, kodėl D. Kreivys neatsako į šiuos klausimus? Jei neturėtų ko slėpti, neišsisukinėtų. Esu įsitikinęs, kad toks atsakymų vengimas galimai rodo, kad ministras D. Kreivys susimažino jo valdomų įmonių elektros kainas, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir specialiomis, kitoms įmonėms neprieinamomis žiniomis.

Seimo nariai užkulisiuose kalba kad, D. Kreivys pasinaudojęs ministro pareigomis, anksčiau už kitus įsirengė saulės energijos ir vėjo parkus ir kad būtent todėl jam dabar yra labai naudinga aukšta elektros kaina, nes jis per savo valdomas įmones, galimai perparduoda šią elektros energiją kitoms įmonėms ir taip asmeniškai pelnosi.

Noriu priminti, kad D. Kreivys Prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva buvo atleistas iš ministro pareigų kaip supainiojęs viešuosius ir privačius interesus.

Esu įsitikinęs, kad ministras ne tik Jums, bet ir visuomenei turi viešai, atsakyti, kiek už elektrą moka jo valdomos įmonės, tokios kaip UAB „Catus", per kurią jis valdo prekybos tinklą „Moki- Veži" .

Labai keista, kad ir į tokią situaciją visiškai nereaguoja žiniasklaida. Juk tai ne kotleto Baltarusijoje suvalgymas, kuo kaip baisiausiu nusižengimu buvo kaltinamas ankstesnis susisiekimo ministras.

Tikiuosi, gerbiamas Prezidente, kad Jūs būsite vienodai principingas ir priimsite teisingus sprendimus.

 

Priedas: 2022 09 21 d. mano paklausimas energetikos ministrui, kiek jo valdomos įmonės moka už elektros energiją, 1 l., 1 egz.

 

Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui  - asmeniškai

info@enmin.lt

2022 09 21 Nr. 2022-0921

DĖL ELEKTROS KAINŲ

 

Šie klausimai adresuoti Jums asmeniškai. Rašau Jums ir prašau atsakymo, nes Seimo vicepirmininkas A. Mazuronis 2022 09 13 d. Seimo posėdyje dėl man nežinomų priežasčių neleido Jums atsakyti į šiuos mano klausimus, todėl tenka juos užduodu raštu:

Ar tiesa, kad Jums priklausančiose (per UAB „Catus" valdomas akcijas, kurių dalį valdote ir Jūs) MOKI-VEŽI parduotuvėse ir kitose šios grupės įmonėse yra naudojama beveik nemokama, arba labai pigi elektros energija, o gal ji yra net perparduodama?

Ar tiesa, kad Jūs ir kiti šios įmonių grupės Jūsų bendraakcininkai pasinaudojo ir/arba specialiomis Jūsų žiniomis, arba ES parama, ar kitais ES, ar Lietuvos fondais ir susipirko saulės ar vėjo elektrines prieš pat prasidedant kainų pasiutpolkei.

Klausimus gal esu suformulavęs ne itin tiksliai, nes nežinau tikrosios Jūsų padėties, bet jų esmė – ar Jūs nesinaudojote ir nesinaudojate Jūsų užimama kaip ministro padėtimi tam, kad per akcijas valdomose MOKI-VEŽI grupės įmonėse turėtumėte labai pigią elektros energiją?

Šiuos klausimus Jums užduodu todėl, kad Jūs aukščiau minėtame Seimo posėdyje paklausėte Seimo nario Viktoro Fiodorovo kiek jis moka už elektros energiją ir jis, skirtingai nei Jūs, atsakė į šį klausimą labai tiksliai ir be jokių išsisukinėjimų.


Pagarbiai

Seimo narys                       Petras Gražulis