2015-11-23

Lapkričio 24 d. Seimas spręs, ar nori toliau apmokestinti skurstančius. Siūlau neapmokestinti minimalios algos.

Ekonomikos augimas leidžia Seimui jau artimiausiu metu priimti principinį sprendimą, kuris taptų žingsniu link socialiai atsakingos politikos, padėtų sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį – įsitikinęs Seimo narys Naglis Puteikis, kurio pasiūlymą nustatyti, kad minimalios algos dydžio pajamos nebūtų apmokestinamos, Seimas svarstys lapkričio 24 d. kartu su Finansų ministerijos parengtu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo projektu.

 

Vyriausybė siūlo nustatyti, kad mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) yra 200 Eur, tačiau toks sprendimas, kaip nurodo Naglis Puteikis, būtų ydingas dėl kelių priežasčių:

 

1.      Apmokestinti minimalią mėnesinę algą yra socialiai neatsakinga  politika, nes Lietuvoje ši alga tokia nedidelė, kad dažniausiai neužtikrina ne tik oraus, bet ir minimalaus pragyvenimo, būtiniausių poreikių patenkinimo, todėl dalis dirbančiųjų skursta ir priversti prašyti paramos iš valstybės.

 

2.    Vyriausybės siūlomas NPD padidinimas 34 eurais (nuo 166 Eur iki 200 Eur) nesprendžia problemos iš esmės ir yra toks nedidelis, kad pats savaime beveik nepagerintų  mažas pajamas gaunančių socialiai pažeidžiamiausių gyventojų padėties. Jei MMA dydis liktų toks, kaip dabar, t. y. 325 Eur, o NPD būtų padidintas iki 200 Eur, žmonės „į rankas" gautų vos 6 eurais daugiau. Juntamiau padėtis pagerėtų tik tuo atveju, jei kartu būtų didinama ir MMA. Tačiau lygiai tokį patį trumpalaikį efektą galima pasiekti ir kitu būdu – t. y., susiejant MMA ir NPD – kuris būtų naudingesnis ilgalaikėje perspektyvoje, spręstų sistemines problemas ir mažiau apsunkintų verslą.

 

3.      Neapmokestinamojo pajamų dydžio susiejimas su konkrečia suma (200 Eur ar bet kuria kita) atspindi iš principo ydingą situaciją, kai minimalios mėnesinės algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio nustatymą lemia ne ekonominės realijos, bet  politikų įgeidžiai, dažnai priklausantys nuo siaurų rinkiminių interesų. Nesiimdami spręsti šios problemos iš esmės, valdantieji ignoruoja žinomų šalies ekonomistų ne kartą viešai išsakytą kritiką ir raginimus depolitizuoti šiuos klausimus, nutraukiant socialiai neatsakingų ir ekonominiu požiūriu žalingų politinių žaidimų tradiciją.

 

Todėl N. Puteikis siūlo socialiai atsakingesnį sprendimą – susieti neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, nustatant, kad jo neviršijančios pajamos nėra apmokestinamos.

 

Trumpuoju laikotarpiu mažas pajamas gaunantys gyventojai pajustų visiškai vienodą efektą tiek priėmus vyriausybės siūlomą sprendimą (padidinus NPD iki 200 Eur, kartu padidinant MMA iki 350 Eur), tiek NPD susiejus su MMA, o jos dabartinio dydžio nesikeičiant – abiem atvejais  realios žmonių pajamos „į rankas" padidėtų 25 eurais.

 

Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, sisteminiu požiūriu NPD susiejimas su  MMA būtų žymiai naudingesnis, nes leistų depolitizuoti šiuos klausimus, žengiant žingsnį link socialiai atsakingos, skaidrios politikos, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, užtikrinti orų sąžiningai dirbančių  žmonių pragyvenimą.

 

N. Puteikio įregistruotame pasiūlyme aptartos ir ekonominės galimybės jį įgyvendinti. Remiantis nacionalinio transliuotojo LRT viešai paskelbta informacija,  NPD padidinus iki 350 Eur, t. y. dydžio, iki kurio 2016 metais numatoma  padidinti minimalią algą, biudžetas netektų apie 200 milijonų eurų pajamų. N. Puteikis pažymi, kad tokius praradimus su kaupu kompensuotų ekonomikos augimas – 2016 m. valstybės biudžeto projekte nurodyta, kad 2016  m. nacionalinio biudžeto pajamos be ES lėšų padidės 335918 tūkst. Eur, lyginant su 2015 m. N. Puteikis siūlo numatyti, kad iš šio augimo ir bus kompensuojami galimi praradimai dėl NPD padidinimo. Kad yra rezervų didinti NPD gerokai daugiau, nei siūlo vyriausybė, pastebėjo ir ekonomistas Žygimantas Mauricas, atkreipęs dėmesį, kad vien  per pirmus aštuonis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą buvo surinkta  90 milijonų eurų daugiau nei planuota (žr.:  http://www.delfi.lt/verslas/verslas/fantastiski-pasiulymai-kiek-padides-mazai-uzdirbanciu-pajamos.d?id=69077582).  

 

Taip pat N. Puteikis nurodo, kad nutraukus skurstančių žmonių apmokestinimą, t. y., susiejus NPD ir  MMA, valstybė sutaupytų dalį lėšų, kurias dabar skiria kaip socialinę  paramą sąžiningai dirbantiems, bet iš menko darbo užmokesčio  nepragyvenantiems žmonėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  pateiktais duomenimis, 2014 m. socialinę pašalpą gavo 66 tūkst. asmenų iš  šeimų, kurių bent vienas narys dirba, tam skirta 30,2 mln. litų (8,7 mln.  Eur); būsto išlaidų kompensaciją gavo 28,8 tūkst., geriamojo vandens išlaidų kompensaciją – 12,9 tūkst., karšto vandens išlaidų kompensaciją –  19,8 tūkst. asmenų iš tokių šeimų, šioms kompensacijoms panaudota 12  milijonų litų (3,5 mln. Eur); nemokamą maitinimą mokykloje gavo apie 52  tūkst. vaikų, kurių bent vienas tėvas dirba, tam skirta 11,15 mln. Eur, o  paramą mokyklinėms prekėms įsigyti – apie 40 tūkst. tokių moksleivių,  tam panaudota 1,8 mln. Eur. Sudėjus vien šias sumas, skiriamas dirbančių  žmonių šeimoms, susidaro 25,15 mln. Eur. Sumažėjus atvejų, kai iš neproporcingai apmokestinto atlyginimo savo  šeimų išmaitinti negalintys piliečiai priversti prašyti paramos iš valstybės, sumažėtų ir su tuo susijusios administravimo išlaidos.

 

Be to, dalį biudžeto praradimų kompensuotų padidėjęs vartojimas, nes mažas pajamas gaunantys žmonės jas visas išleidžia būtinoms prekėms ir paslaugoms, taip didindami PVM ir akcizų surinkimus. Ilgalaikį teigiamą poveikį ekonomikai turėtų ir tai, kad formuojantis socialiai teisingesnei sistemai, kai realus darbo užmokestis užtikrina orų pragyvenimą, padidėtų darbo našumas.

 

„Sprendimas susieti NPD su MMA apsunkintų ekonomiką mažiau, nei vyriausybės planai, būtų naudingesnis mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms ir sveikesnis visai sistemai. Todėl esu įsitikinęs, kad nėra rimtų priežasčių, kurios neleistų nuimti mokesčių naštos nuo skurstančiųjų. Tai tik noro ir politinės valios klausimas", – sakė N. Puteikis.

 

Pasiūlymą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1097067&p_tr2=2

2015-11-22

Sociologijos mokslų daktarė VDU lektorė Rūta Petkevičiūtė: kalintiems sunkiausia yra izoliacija nuo artimųjų:

Sociologijos mokslų daktarė VDU lektorė Rūta Petkevičiūtė: kalintiems
sunkiausia yra izoliacija nuo artimųjų:
"- Jums teko bendrauti su nuteistaisiais. Kaip jie jaučiasi, būdami
tose įkalinimo įstaigose? Kas jiems, ten būnant, yra sunkiausia?
- Žinoma, jie jaučiasi įvairiai. Galime išgirsti ir teko išgirsti
įvairių patirčių. Tačiau jie akcentuoja tai, kad sunkiausia būna
netekti artimųjų, ta izoliacija, kurią jie patiria, nutraukti ryšius,
juos išlaikyti.
Šiuolaikinė Lietuvos įkalinimo sistema nėra padedanti palaikyti ryšių
su artimaisiais, nes apribojimai ganėtinai stiprūs. Lietuvos
nuteistieji neturi daug galimybių, lyginant su kitų ES šalių
nuteistaisiais, kur daug labiau išvystyta [ryšių] palaikymo [sistema].
Teorijose ir net praktikoje naudojama tokia sąvoka, kaip "įkalinimo
atvėrimas". Tai reiškia padėti nuteistiesiems, kurie atlieka laisvės
atėmimo bausmę, kuo labiau palaikyti santykius su išoriniu pasauliu,
nes tas nutrūkimas paskui prisideda prie recidyvinio elgesio".
http://www.15min.lt/m/id/aktualu/lietuva/mokslininke-ruta-petkeviciute-subkulturos-reiksme-kalejime-menksta-56-545135


--
--
Naglis Puteikis
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis