Išmesti Žalimą iš šiuolaikybės laivo, arba Show Must Go On

Apie Naujosios Baltarusijos Konstituciją, kuri jau beveik dvidešimt metų vis pradedama rašyti iš naujo. View in browser  Gerbiami kolegos,  Išmesti Žalimą iš šiuolaikybės laivo, arba Show Must Go On 1912 m. gruodį rusų futuristai paskelbė garsųjį manifestą „Smūgis visuomenės skoniui“ („Pliūpsnis visuomenės skoniui“), kuriame ragino išmesti klasikus iš šiuolaikybės laivo. Istorija, kaip žino baltarusiai, mėgsta kartotis: pirmiausia kaip tragedija, paskui kaip farsas, o vėliau – kaip grantinė ataskaita. Kyla įtarimas, kad Svetlanos Cichanouskajos patarėjas Anatolijus Lebedka savo sielos gelmėse taip pat yra šiek tiek rusų futuristas. Tiesa, manifestų jis kol kas nerašo – pernelyg užsiėmęs fantazijomis apie „Naujosios Baltarusijos“ statybą. Šitiek metų žmogus važinėjo po Europą ir Ameriką, pasakojo apie Naujosios Baltarusijos Konstituciją, dalyvavo renginiuose, susitikimuose, konferencijose, pristatymuose, darbo grupėse ir ekspertų diskusijose. Kaip Baltarusijos konstitucinės reformos Skrajojantis Olandas, jis pasirodydavo netikėčiausiuose demokratinio pasaulio uostuose, nuolat gabendamas tą patį krovinį – šviesios „Naujosios Baltarusijos“ ateities projektą, vis dar esantį rengimo stadijoje. Tačiau baltarusiai kažkodėl atkakliai atsisakė laikyti šią veiklą likimo dovana ir vietoj to Anatolijaus Lebedkos darbą kuriant „pozityvią alternatyvą“ vertino kaip dar vieną smūgį visuomenės skoniui. Šį kartą iš Naujosios Baltarusijos laivo, be didelio triukšmo ir dulkių, į nebūtį buvo išmestas buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. 2026 m. gegužės 28 d. kanale „Europos dialogas“ Anatolijus Lebedka paskelbė džiugią naujieną: rastas naujas ukrainietiškas „konstitucinis gelbėtojas“ – Jurijus Barabašas, Ukrainos Konstitucinio Teismo teisėjas, teisės mokslų daktaras ir vienas Ukrainos konstitucinės teisės mokyklos atstovų. Iš publikacijos buvo galima suprasti, kad būtent dabar pagaliau prasideda rimtas darbas rengiant naują Baltarusijos Konstituciją. Nebuvo patikslinta tik viena visai mažytė aplinkybė. Darbas prie Naujosios Baltarusijos Konstitucijos iš tiesų vyksta jau beveik dvidešimt metų. Bent jau jei tikėsime gausiais jos autorių pareiškimais per pastaruosius du dešimtmečius. Susidaro savotiška politinė karuselė. Kiekvienas naujas „žalimas“ – tai yra dar vienas pakviestas konstitucinis autoritetas, pašauktas įkvėpti senam projektui naujos gyvybės, – iškilmingai atidaro tą patį gerokai aptrintą projektą, kurį dar iki jo ne kartą buvo atidarę jo pirmtakai. Kiekviena nauja koncepcija pasirodo esanti sena, iki nusidėvėjimo nuvalkiota koncepcija. Kiekviena nauja Baltarusijos Konstitucija pradedama rašyti nuo švaraus lapo, kuris kažkodėl stebėtinai primena visus ankstesnius švarius lapus. Jeigu ši tendencija išliks, tai 2027 metais Baltarusijos demokratinė visuomenė galės iškilmingai ir pompastiškai pažymėti dvidešimtąsias darbo prie Naujosios Baltarusijos Konstitucijos pradžios metines. Į jubiliejų mes būtinai pakviesime Dainių Žalimą kaip garbės pranešėją ir svečią. Jo pranešimo tema tiesiog peršasi pati: „Kaip penkerius metus kurti Naujosios Baltarusijos Konstituciją, kad vėliau ją vėl reikėtų pradėti rašyti iš naujo.“ Juk jeigu po penkerių metų aktyvaus darbo prie Konstitucijos staiga prireikia naujo starto su nauju Konstitucinio Teismo teisėju ir nauju ekspertų kolektyvu, tai iškalbingiausią daugiamečio Dainiaus Žalimo darbo įvertinimą pateikė ne koks nors kritikas ar oponentas, pavyzdžiui, Valerijus Cepkala. Jį pateikė pati proceso logika, kurią sukūrė Anatolijus Lebedka. Vargu ar įmanoma sugalvoti išraiškingesnę ankstesnio darbo etapo charakteristiką nei iškilmingas paskelbimas, kad tas pats procesas pradedamas iš naujo. Belieka palinkėti ukrainiečių teisininkui Jurijui Barabašui sėkmės. Istorija rodo, kad Baltarusijos konstitucinėje „statyboje“, vykdomoje išmintingai vadovaujant Anatolijui Lebedkai, gerokai sunkiau parašyti Konstituciją, negu išgyventi dar vieną naują jos rašymo pradžią. Nors... Baltarusiškas tradicijas reikia gerbti. Show must go on... Tiems, kurie abejoja, štai nuoroda į Anatolijaus Lebedkos kanalą apie naują Naujosios Baltarusijos Konstitucijos kūrimo startą ir dar vieną „pozityvią alternatyvą“, šįkart jau su ukrainiečių ekspertais: https://t.me/European_Dialog/20894 ICCI Our House Pamedes gatve 6, Buivydiskes v. Lithuania I truly appreciate having you here and hope my emails bring you value. If at any point they no longer feel right for you, you can stop receiving emails with just one click — and I’ll still be wishing you all the best Stop receiving emails

Irinos istorija: pabėgimas ir nauja pradžia

Baltarusija, persekiojimas, pabėgimas – ir bandymas pradėti iš naujo View in browser  Gerbiami kolegos,  Mes ir toliau dalijamės istorijomis žmonių, su kuriais dirbame kiekvieną dieną. Tai istorijos apie netektis, sudėtingus sprendimus ir gyvenimą, kurį tenka kurti iš naujo. Šiandien – Irinos iš Baltarusijos istorija. 2. Irina, 52 metai, Baltarusija Daugiau nei 30 metų ji dirbo gydytoja ir padėjo žmonėms. 2022 metais jos šeima buvo priversta palikti Baltarusiją dėl persekiojimo už savo pilietinę poziciją ir nelegaliai pabėgti į Lietuvą. Kartu su ja pabėgo ir trys jos labradorai. Visiems jiems teko įveikti pasienio tvorą – Irinai, kuri visą gyvenimą buvo labai įstatymų besilaikanti, tai buvo itin sunkus ir daug streso sukėlęs išbandymas. Šunis kėlė per tvorą; vienas iš jų susilaužė koją ir vėliau jam prireikė gydymo. Lietuvoje Irinai buvo suteiktas politinis prieglobstis. Šiandien Irina gyvena Lietuvoje ir kuria savo gyvenimą iš naujo. Jai kol kas nepavyko rasti darbo, todėl ši parama jai yra labai svarbi ir padeda išgyventi. Šią savaitę, teikiant humanitarinę pagalbą, Irina gavo drabužių, avalynės, patalynės ir buities reikmenų. Ši parama tapo įmanoma dėl Vokietijos ir Baltarusijos solidarumo – mūsų baltarusiškos organizacijos „Mūsų Namai“ ir IGFM darbo grupės Wittlich mieste. Jei norite paremti mūsų veiklą ir padėti žmonėms panašiose situacijose, galite tai padaryti čia: https://ndbelarus.com/donate-support-with-money/ Pagarbiai, „Mūsų Namai“ komanda IGFM – To Our House, with an “Extremist” Greeting Once again, America is sending astronauts to the Moon, and once again the IGFM Wittlich... Read more A partner of «Our House» labeled extremist in Belarus Social Media Of International Human Rights Organization labeled «Extremist» In Belarus Belarus’s Information Ministry has... Read more ICCI Our House Pamedes gatve 6, Buivydiskes v. Lithuania I truly appreciate having you here and hope my emails bring you value. If at any point they no longer feel right for you, you can stop receiving emails with just one click — and I’ll still be wishing you all the best Stop receiving emails

„Mūsų Namai“ dalyvavo EBCO Generalinėje asamblėjoje Briuselyje

Olga Karach atstovavo organizacijai Briuselyje, kur buvo aptarta pagalba sąžinės prieštarautojams ir nuo militarizacijos nukentėjusiam jaunimui. View in browser  Padėkite mums Gerbiami kolegos,   16–18 d. 2026 m. gegužės mėn. Briuselyje vyko Europos sąžinės prieštarautojų biuro (European Bureau for Conscientious Objection, EBCO) Generalinė asamblėja. EBCO – tai Briuselyje registruota Europos skėtinė organizacija, vienijanti organizacijas, ginančias teisę atsisakyti karinės tarnybos dėl sąžinės įsitikinimų. Organizacija bendradarbiauja su Europos Taryba, turi stebėtojo statusą Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (PACE) ir dalyvauja Europos lygmens jaunimo demokratinių platformų veikloje. „Mūsų Namai“ yra EBCO narys. Organizacijai Generalinėje asamblėjoje atstovavo direktorė Olga Karach. Susitikimo metu dalyviai aptarė tarptautinės advokacijos kampanijos stiprinimą, siekiant ginti sąžinės prieštarautojus, dezertyrus ir asmenis, vengiančius karinės tarnybos. Ypatingas dėmesys buvo skirtas situacijai Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, kur jauni vyrai susiduria su persekiojimu, represijomis ir baudžiamosios atsakomybės grėsme dėl atsisakymo dalyvauti kare ir militaristinėje valstybių politikoje. Dalyviai taip pat koordinavo tolesnius veiksmus, skirtus apsaugoti jaunų žmonių, kurie dėl mobilizacijos grėsmės ir persekiojimo yra priversti palikti savo šalis, teises. Svarbiu šio darbo tęsiniu taps „Mūsų Namų“ atstovo – jauno baltarusių sąžinės prieštarautojo, kurį Lietuvos valdžios institucijos anksčiau bandė deportuoti į Baltarusiją, tačiau „Mūsų Namai“ tam užkirto kelią, – dalyvavimas tarptautiniame renginyje „Youth Innovating Democracy: Youth Event of the New Democratic Pact for Europe“ Strasbūre. Renginys vyks 2026 m. birželio 24–26 d. Europos jaunimo centre Strasbūre, globojamas Europos Tarybos ir organizuojamas Monako pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų Komitetui kontekste. Forumas skirtas naujų demokratinių sprendimų paieškai ir jaunimo dalyvavimo stiprinimui formuojant Europos ateitį. „Mūsų Namų“ atstovas dalyvaus diskusijose kaip Baltarusijos sąžinės prieštarautojų ir nuo militarizacijos bei politinių represijų nukentėjusio jaunimo balsas. Su šiltais linkėjimais, „Mūsų Namų“ komanda Jei turite galimybę paremti mūsų darbą, būsime labai dėkingi. Štai nuoroda: https://ndbelarus.com/donate-support-with-money ICCI Our House Pamedes gatve 6, Buivydiskes v. Lithuania I truly appreciate having you here and hope my emails bring you value. If at any point they no longer feel right for you, you can stop receiving emails with just one click — and I’ll still be wishing you all the best Stop receiving emails

Du kryžiai: Lietuvos politikų veidmainystės simbolis

Kodėl raginimas eiti į Putino ir Lukašenkos referendumą tapo politine paslauga Kremliui. View in browser  Gerbiami kolegos,  Vilkas avies kailyje, tik kailis iš Gariūnų. 4 dalis. Pabandykime šiandien kartą ir visiems laikams užbaigti amžiną ginčą, ką Lietuvoje galima vadinti prorusiškais politikais dėl jų visiškai konkrečių politinių veiksmų ir poelgių. Aš esu paprasta baltarusių moteris. Mano kukliu supratimu prorusiškas politikas – tai žmogus, kuris padeda Kremliui stumti ir legitimizuoti Kremliaus politines operacijas. Ypač tas operacijas, kurios skirtos kaimyninių šalių nepriklausomybės naikinimui. Be abejo, viena tokių prorusiškų iniciatyvų buvo 2014 metų referendumas Kryme, kuriuo Rusija post factum pateisino Krymo aneksiją. Tačiau Vladimiras Putinas tokius referendumus rengė ne tik Ukrainoje. 2022 metų vasario 27 dieną – praėjus vos trims dienoms po plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios – kaimyninėje Baltarusijoje taip pat įvyko panašus lemtingas „referendumas“, kurį Vladimiras Putinas stūmė dar nuo 2020 metų. Jo rezultatas buvo Baltarusijos Konstitucijos 18 straipsnio pakeitimas: mano šalis neteko branduolinio ginklo neturinčios valstybės statuso, formalaus neutralumo ir buvo labai rimtai įtraukta į karą Ukrainoje Rusijos pusėje. Būtent po šio referendumo Baltarusijos teritorijoje atsirado Rusijos taktinis branduolinis ginklas. Šiandien šiuo ginklu Lukašenkos režimas kartu su Kremliumi grasina visiems kaimynams, įskaitant ir Lietuvą. Didžioji dalis Baltarusijos opozicijos, beje, įskaitant ir mano kuklų asmenį, viešai ragino šį referendumą boikotuoti. Jokiu būdu nedalyvauti. Nekurti Lukašenkai ir Putinui masinės dekoracijos. Nepadėti Lukašenkai jo medijose vaizduoti „liaudies palaikymo“. Nes Baltarusijoje skaičiuojamas biuletenių kiekis, bet niekas neskaičiuoja balsų. Nepriklausomų stebėtojų nėra. Rezultatai užprogramuojami iš anksto. Režimui svarbi ne Baltarusijos piliečių valia, o gražus televizinis vaizdas su eilėmis prie balsavimo apylinkių iš „norinčiųjų balsuoti“. Ir štai čia prasideda pati įdomiausia dalis. Kol vieni baltarusiai bandė sužlugdyti Putino referendumo vykdymą Baltarusijoje, būtent Sviatlana Cichanouskaja ir jos komanda Lietuvoje vykdė kampaniją „Du kryžiai“. Baltarusiams buvo siūloma ateiti į balsavimo apylinkes, pasiimti biuletenį ir pažymėti jame du kryželius. Kai balsai apskritai nėra skaičiuojami, tokia strategija objektyviai didino rinkėjų aktyvumą ir labai pasitarnavo Putinui bei Lukašenkai prasidėjus karo veiksmams. Labai jaudinanti idėja. Beveik politinė psichoterapija. Jeigu tik pamirštume vieną mažą detalę: Lukašenkai ir Putinui karo metu kritiškai svarbus buvo pats žmonių buvimas rinkimų apylinkėse kaip jų politikos palaikymo simbolis. Ne biuletenių turinys. Ne kryželiai, apskritimai, saulytės ar kačiukų piešinėliai. O pats žmonių atėjimo faktas kaip paklusnumo, susitaikymo ir režimo veiksmų legitimizavimo demonstracija. Gavosi maksimaliai ciniška situacija: žmonės manė reiškiantys protestą, o režimas gaudavo rinkėjų aktyvumo statistiką ir televizinius vaizdus „liaudis atėjo palaikyti referendumo“. Beje, štai ir atkeliavo įrodymai: Sviatlana Cichanouskaja: https://tsikhanouskaya.org/ru/video/d3caf69e50f4937.html „Visus, kurie nesutinka su mūsų šalį užliejusiu neteisėtumu, demokratinės jėgos ragina prisijungti prie veiksmų strategijos „referendumo“ metu... – Balsavimo dieną ateiti į rinkimų apylinkes. – Pažymėti kryželius ties visais biuletenyje pateiktais variantais. – Įmesti biuletenį į balsadėžę.“ Sviatlana Cichanouskaja: „Demokratinės jėgos ragina ateiti į rinkimų apylinkes ir sugadinti biuletenį. Šis veiksmas reiškia, kad mes nesutinkame su režimu ir pasisakome už teisėtumo atkūrimą bei sąlygų sąžiningiems rinkimams sudarymą.“ Štai ir kampanijos reklaminiai vaizdo įrašai: https://tsikhanouskaya.org/ru/video/d3caf69e50f4937.html https://youtu.be/5ZlJ3ZO3B40?is=SSJNrZIrYjf5xADV https://www.youtube.com/watch?v=QOaF-ALBXZY&t=3s https://www.instagram.com/p/CX_dDAqIs1i/?igsh=a3JwZnNqbnlwN3Bj Taip pat interneto svetainė su dviem kryželiais pačiame pavadinime — https://xx2022.org/, kur kiekvienas gali savarankiškai susipažinti su visa kampanijos medžiaga. „Radio Svoboda“ straipsnis „Du kryželiai Lukašenkai. Referendumas Baltarusijoje karo fone“: https://www.svoboda.org/a/golosuyut-prinuditeljno-referendum-v-belarusi-na-fone-voyny-v-ukraine/31728604.html „Radio Svoboda“ rašo, kad Baltarusijos opozicijos politikė tremtyje Sviatlana Cichanouskaja referendumo išvakarėse paragino baltarusius, ne savo noru įtrauktus į karą prieš Ukrainą, ateiti į referendumą. „Jeigu jūs esate prieš Baltarusijos dalyvavimą karinėje agresijoje ir prieš Rusijos kariuomenės buvimą mūsų teritorijoje — vasario 27 dieną ateikite prie rinkimų apylinkių ir išreikškite protestą... Ateikite į apylinkes 14:00 valandą... Jeigu jums išdavė biuletenį — pažymėkite du kryželius ir įmeskite jį į balsadėžę“, — sakoma politikės kreipimesi. Galutinis bendrų desperatiškų Lukašenkos ir Cichanouskajos raginimų ateiti į rinkimų apylinkes 2022 m. vasario 27 d. referendumo dieną rezultatas buvo toks: preliminariais duomenimis, referendume dalyvavo 5 359 471 žmogus, arba 78,63 % visų į balsuotojų sąrašus įtrauktų piliečių. Manau, Vladimiras Putinas tuomet buvo nuoširdžiai sujaudintas tokio rūpesčio rinkėjų aktyvumu ir bent jau mintyse turėjo pasiųsti Sviatlanai Cichanouskajai gėlių krepšelį. Arba bent jau padėkoti už tai, kad tuo metu, kai vieni baltarusiai bandė sužlugdyti „referendumą“ ir pasisakė prieš karą, ji faktiškai padėjo dailiai įforminti masinį žmonių ėjimą į rinkimų apylinkes po „demokratinės strategijos“ prekės ženklu. Tačiau grįžkime prie Lietuvos. Ir kas gi viešai palaikė raginimus baltarusiams ateiti į apylinkes prorusiško referendumo metu ir paimti į rankas tą prakeiktą balsavimo biuletenį? Priminsiu: tuo metu jau trečią dieną vyko plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, žuvo ukrainiečių vaikai, moterys ir senoliai. Susipažinkime. Rasa Juknevičienė – Europos Parlamento narė nuo „Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų“. Žygimantas Pavilionis – tuo metu jau buvęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Ir vėl – kokia netikėta staigmena – ta pati „Tėvynės sąjunga“. Į šią kompaniją kažkodėl dar įsipynė ir daug iškentėjęs Petras Auštrevičius – Europos Parlamento narys. Patiklusis Petras taip stabiliai šoka ant baltarusiškų grėblių, kad tai jau pradeda atrodyti kaip jo asmeninė politinė programa. Visi šie Lietuvos politikai viešai ragino baltarusius dalyvauti šioje miglotoje istorijoje su „dviem kryžiais“. Tuo tarpu konservatorių partija savo politikų veiksmuose nematė absoliučiai nieko problemiško – nei viešo atsiribojimo, nei pasmerkimo, nei bent jau kokio nors paaiškinimo. Taigi, kai Lietuvos politikai ragino baltarusius eiti dalyvauti Putino referendume, tai, matyt, buvo vadinama „kova už demokratiją“. Pagal tokią pačią logiką, matyt, ir rusiški „žalieji žmogeliukai“ Kryme 2014 metais tiesiog labai jaudinosi dėl ukrainietiško parlamentarizmo ateities. Na, pasitaiko juk tokių jautrių ir rūpestingų žmonių. Ir Kremlius tikrai net negalėjo svajoti apie tokią prabangią politinę paslaugą, kurią jam tiesiog savo rankomis suteikė dalis Lietuvos konservatorių – tie patys žmonės, kurie paskui metų metus pasakos apie savo didvyrišką pasipriešinimą Rusijos įtakai. Ir štai čia idealiai tinka lietuviška patarlė: „Vilkas avies kailiu, tik kailis iš Gariūnų.“ Nes visa ši jų antikremliška maskuotė vietomis atrodo taip pigiai ir neįtikinamai, lyg iš tiesų būtų pirkta Gariūnų turguje dar devyniasdešimtaisiais. Todėl kai šiandien kuris nors konservatorius pradės ypač garsiai ir pompastiškai aiškinti, kurie jų politiniai konkurentai yra „prorusiški politikai“, tiesiog parodykite jam du kryžius rankomis. Tai epochos simbolis Baltarusijoje ir Lietuvoje. Ir kartu – milžiniškos vienos Lietuvos politinės partijos veidmainystės Baltarusijos atžvilgiu simbolis. Du kryžiai. Vienas – ant Baltarusijos bebranduolinio statuso ir mūsų nepriklausomybės likučių. Antras – ant dalies konservatorių bandymų įtikinti baltarusius, kad dalyvavimas butaforiniame Kremliaus spektaklyje ir yra tas „tikrasis pasipriešinimas“. O mes, baltarusiai, būtinai pasirūpinsime, kad tų Lietuvos politikų, kurie padėjo Kremliui naikinti Baltarusijos nepriklausomybę, pavardės visiems laikams liktų mūsų istorijos vadovėliuose. Olga Karach Baltarusija ICCI Our House Pamedes gatve 6, Buivydiskes v. Lithuania I truly appreciate having you here and hope my emails bring you value. If at any point they no longer feel right for you, you can stop receiving emails with just one click — and I’ll still be wishing you all the best Stop receiving emails