2009-09-15

Labai daug pinigų ir nė trupučio pagarbos istorijai bei paveldui

Nuotraukoje - viena didžiausių paminklosaugos barbarysčių Lietuvoje per paskutinius 20 metų – viešbučio 'Jono namai kitaip' statybos ant kapinių Turgaus 37, Klaipėdoje, vizija.

N.P.: savivaldybės pretenzijų esmė – jei reikia skubiai įsisavinti ES (t.y. neva „svetimus", tarsi jie nebūtų mokesčių mokėtojų) milijonus, tai negali būti taikomi jokie paminklosauginiai reikalavimai.

Verslininko D.Anužio reikalavimų esmė – kaip drįso paminklosaugininkai pareikalauti atkurti tai, kas sugriauta per karą.

Visus Klaipėdos m. savivaldybės valdinininkus ir politikus erzina, kad nebeleidžiame griauti senų paveldinių pastatų ir dar labiau juos pykdo, kad nesutinkame statyti stiklobetoninių monstrų istorinėje miesto dalyje.

O vienija žemiau paminėtus valdininkus ir politikus viena didžiausių paminklosaugos barbarysčių Lietuvoje per paskutinius 20 metų – jų entuziastingas pritarimas viešbučio statyboms ant buvusių kapinių ir buvusios pirmosios Jono bažnyčios Turgaus 37, Klaipėdoje. Tai seniausia bažnyčia Lietuvos teritorijoje.

Ši istorija įsimintina ne tik kaip itin grubus įstatymų pažeidimas, bet ir kaip didžiulė šmeižtos ir melo kompanija. Itin vertas paminėjimo Daiva Valaitytės (manau, kad tai slapyvardis) straipsnis "Jono namai" ženklins naują Klaipėdos raidos etapą" 2007 m. spalio 31 d. „Vakarų eksprese", kuriame nėra teisingo beveik nė vieno sakinio.

Apie tai detaliau www ir bloguose:

Bernardinai.lt 2007-02-20 Dainius Elertas. Klaipėdos miestiečių bažnyčia: atrasti ar parasti?

Partizano blog;e 2008-12-23 Klaipėdos paveldo byla (3 dalis) : mirusiųjų ramybės trikdytojai;

Mano 2008-03-18 blog'e: Ne neteisėtoms statyboms ant seniausių bažnyčių, kapų ir Valstybės saugomose teritorijose

O apie visą žemiau pateikiamą smerkimo renginį pasakyčiau taip: "Tai tipiška naujųjų lietuvių – valdininkų/politikų, bei neva verslininkų, kurie turi labai daug pasipūtimo ir pinigų pozicija, kurioje nerasta nė trupučio europinio išsilavinimo, pagarbos istorijai ar paveldui.

Sukilimas prieš Naglį Puteikį

Jurga PETRONYTĖ 2009 09 10 d.

Vieni uostamiesčio verslininkai, pavargę kovoti su N. Puteikiu, dėl net trejus metus vilkinamo projekto apskundė jį teismui.

Savivaldybės atstovai piktinasi, kad paveldosaugininkams vilkinant priimti sprendimus dėl piliavietės, baigėsi ES struktūrinių fondų paraiškų priėmimo terminas, o jo vertė buvo 20 mln. litų.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis ir įstaigos specialistai vilkina ir stabdo strateginius uostamiesčio savivaldybės investicinius projektus, vengia atsakomybės, viršija įgaliojimus.

Tokius kaltinimus kultūros viceministro Liudo Šukio akivaizdoje vakar N. Puteikiui žėrė architektai, Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovai, verslininkai. Iš atostogų iškviestas N. Puteikis teigė, jog kalantieji jį prie kryžiaus tiesiog nenori paisyti paveldosaugos reikalavimų, taikomų senamiestyje.

Korida

Kelias valandas vakar Klaipėdos savivaldybėje trukęs darbinis posėdis atskleidė visuomenei nematomas popierines valstybinių įstaigų kautynes. Kiekvienas dalyvis jose tarsi bulius laikosi savo principų, ieško savo teisybės ir kovoja iki paskutinio kantrybės lašo. Gaila tik, kad žiūrovai, t.y. klaipėdiečiai, šioje koridoje yra būtent tie, kurie pralaimi.

Jie laukia nesulaukia, galbūt niekada ir nesulauks, kada bus baigta Danės krantinių rekonstrukcija, kada bus pradėtas Klaipėdos piliavietės atstatymo projektas, kada bus pastatytos saugyklos Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir įrengta viešoji erdvė visuomeniniams renginiams jo kieme, kada pajudės iš mirties taško Kultūros fabriko projektas.

Tai - strateginiai investiciniai projektai ne tik Klaipėdos miesto, apskrities, bet ir valstybės mastu. Finansuojami jie ne tik iš miesto, valstybės biudžetų, bet ir Europos Sąjungos lėšomis. Objektų projektavimas ir įgyvendinimas įspraustas į griežtus terminus, tačiau jų derinimas su paveldosaugininkais bet kokius terminus viršija.

Architektai, projektuotojai (UAB "COWI Baltic", UAB "A405", projektavimo firma "Pilis", Klaipėdos piliavietės projekto atstovai) į posėdį atsinešė šių derinimų įrodymus - storiausius segtuvus popierių, po keletą kartų perdarytus objektų maketus. Pasakodami savo projektų derinimo istorijas, jie demonstravo ir skaitė raštus, esą įrodančius, jog uostamiesčio paveldosaugininkai neapibrėžia sąlygų projektavimo sąvadui išdavimo laiko ir jį nuolat vilkina, kad pateikia aiškiai neapibrėžtas sąlygas ir nuolat formuoja naujas, kurių nebuvo projektavimo sąvade. Piktinosi, kad jiems rašomos nepagrįstos ir nekonkrečios pastabos ir projektus su šia institucija tenka derinti pernelyg ilgai - 4-9 mėnesius.

Architektų nepasitenkinimo sulaukė ir tai, jog Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniame padalinyje nėra specialisto - architekto-eksperto, - kuris galėtų pagrįstai ir profesionaliai teikti pastabas dėl pastatų konstrukcinių bei architektūrinių dalykų, sprendimai priimami remiantis tik patariamojo pobūdžio visuomeninės komisijos nuomone.

Taip pat išreikšta pozicija, jog jaučiama politinė kova ir susidorojimas su savivaldybės užsakomais projektais.

Problema - tiltelis

Danės upės krantinių nuo Biržos tilto iki žiočių rekonstrukcijos bei jachtų, mažųjų laivų uosto Klaipėdos piliavietėje įrengimo projektus rengusios UAB "Cowi Baltic" atstovai piktinosi, jog Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinis padalinys suplakė rekonstrukcijos metu įgriuvusios Danės krantinės (40 metrų) ir šalia jos esančios Žvejų g. 8, 8a pastatų projektą su visu Danės krantinių rekonstrukcijos projektu ir nederina viso projekto sąlygų.

Savivaldybės atstovai piktinasi, kad paveldosaugininkams vilkinant priimti sprendimus dėl piliavietės, baigėsi ES struktūrinių fondų paraiškų priėmimo terminas, o jo vertė buvo 20 mln. litų.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius priminė, jog KPD Klaipėdos teritorinio padalinio reikalavimu buvo atlikta ir su padaliniu suderinta visų Danės krantinių paveldosauginė ekspertizė, gautas leidimas teikti projektą nuolatinei komisijai. "Derinimų procesas su paveldosaugininkais vyksta vangiai. Atsakymų reikia laukti 2-3 mėnesius. Šiandien esame priversti krantinių projektą skirti į dvi dalis: savivaldybės ir uosto direkcijos", - sakė meras.

N. Puteikis pareiškė neturintis pretenzijų projektuotojams, tačiau visi Danės krantinių rekonstrukcijos darbai daugiau kaip metus esą vykdomi savavališkai ir nesuderinti nustatyta tvarka. Jis pabrėžė, jog pretenzijos skirtos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priklausančiai krantinės daliai.

"Mums svarbiausias dalykas - pasukamas tiltelis. Bendrovė "Klaipėdos laivų remontas" neigia esanti šio tiltelio savininkė, rangovas atsisako tiltelį rekonstruoti, savivaldybė - finansuoti. Taip pat nevykdomi numatyti archeologiniai tyrimai ir nekasama toliau Klaipėdos piliavietės fosa. Tai šiurkštūs nukrypimai nuo projekto sąlygų, kurios buvo išdėstytos projekto specialiajame plane", - sakė N. Puteikis.

Meras į tai atkirto: "Visus archeologinius tyrimus atliko Vlado Žulkaus komanda. Užtenka iš mūsų tyčiotis."

Nemylimi ir mylimi architektai

Naujo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklos pastato statybos ir teritorijos sutvarkymo bei viešosios erdvės - aikštės Bažnyčių g. - rekonstrukcijos projekto rengėjai - UAB "A405" - išdėstė nesibaigiančią savo derinimų su paveldosaugininkais istoriją. Jų projektas, laimėjęs architektūrinį konkursą, paveldosaugininkams pasirodė per daug modernus. Vykdydami reikalavimus, architektai padarė tradicinį projektą, tačiau ir šis neįtiko. Kiemelio projektui paveldosaugininkai neduoda specialiųjų planavimo sąlygų, reikalaudami nestatyti pakylos, po kuria ir suprojektuotos muziejaus saugyklos, bei reikalauja modernias medžiagas paslėpti po fachverko imitacijomis. Galiausiai ginčo arbitrais architektai pasikvietė Valstybinę paminklosaugos komisiją, vadovaujama Jono Glemžos.

N. Puteikis: "Problemos kyla dėl to, jog architektai pradeda konkursą nepaklausę paveldosaugos sąlygų. Buvo suprojektuotas per modernus pastatas senamiesčiui."

Klaipėdos apskrities architektų organizacijos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė: "Geriausi architektūriniai projektai yra tie, kurie daromi be jokių sąlygų. Kai išrenkamas laimėtojas, tada rengiamas detalusis planas, kuriame jau numatomos visos sąlygos, taip pat ir paveldosauginės. Šis konkursas vyko tokiu pačiu principu. Tačiau kai atsiranda patariamieji balsai, - architekto idėja nukenčia".

N. Puteikis: "Detalusis planas buvo patvirtintas su pažeidimais, kurie buvo apskųsti. Aš tada nedirbau. Mūsų siekis - senamiestyje išsaugoti arba atkurti paveldą. Architektai nori moderno, tačiau viską galima suderinti. Štai ryžių malūno projektą su architekte Snieguole Stripiniene suderinome. Iš septinto karto, bet suderinome, užtat S. Stripinienė yra mylimesnė architektė."

Nuplaukė 20 milijonų

Savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktoriaus Ričardas Zulcas pasakojo, kaip KPD Klaipėdos teritorinio padalinys vilkina sprendimų dėl piliavietės priėmimą.

"Sausio mėnesį Ūkio ministerijoje įvyko pasitarimas su KPD vadovybe Vilniuje. Buvo sutarta, jog šis valstybinės reikšmės projektas bus svarstomas nedelsiant. Gegužės mėnesį pateikę galimybių studijos projektą iki liepos 1 d. negavome paveldosaugininkų atsakymo. ES struktūrinių fondų paraiškų priėmimo terminas pasibaigė. Jo vertė buvo 20 mln. litų. Kas prisiims atsakomybę?" - klausė R. Zulcas.

Minėtos lėšos būtų tekusios archeologiniams piliavietė tyrimams, tad į diskusiją įsiterpė archeologas prof. Vladas Žulkus: "Svarstant tokius ypač svarbius objektus reikia susitarti, kas bus galutiniai ekspertai. Dabar tai nėra aišku. Ar KPD Klaipėdos teritorinis padalinys yra kompetetingas vertinti šį valstybinės reikšmės objektą?".

"Piliavietė - tai mūsų miesto kvintesencija. Kauniečiai paskubėjo, dabar visuomenė protestuoja prieš projektą streikais. Norite to paties ir Klaipėdoje? Norime tik išsiaiškinti, kokio amžiaus piliavietės vaizdą norima atkurti ir reikalaujame, kad būtų visuomenės pritarimas šiam projektui", - dėstė N. Puteikis.

"Su visuomenės pritarimu patvirtintas Klaipėdos miesto strateginis planas. Jame piliavietės atkūrimas - vienas iš pagrindinių prioritetų. Vyko galimybių studijos vieši svarstymai. Kokio dar visuomenės pritarimo reikia?" - replikavo Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistikos departamento vedėjo pavaduotojas Kęstutis Vaitiekūnas.

Ne tos partijos statybininkai

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius socialdemokratas Aloyzas Každailevičius atkreipė dėmesį, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys tendencingai stabdo savivaldybės projektus.

Tuomet kultūros viceministras L. Šukys leido sau pajuokauti: "Užsakykite konservatorių partijos statybininkus - nebus problemų".

N. Puteikis atsikirto, jog neteko pareigų partijos Klaipėdos skyriuje po to, kai nesuderino poros konservatoriams priklausančių organizacijų projektų.

"Čia skundžiami objektai sudaro tik 1-2 procentus visų projektų, kuriuos mums tenka derinti. 98 procentus projektų suderiname be problemų", - aiškinosi N. Puteikis.

K. Vaitiekūnas priminė, jog N. Puteikis yra pasišalinęs iš nuolatinės komisijos posėdžių, o tai traktuojama kaip sprendimų ir tiesioginės atsakomybės vengimas.

Kreipėsi į teismą

Emocingą susirinkimą vainikavo į darbotvarkę neįtrauktas UAB "Memelio miestas" generalinio direktoriaus Dariaus Anužio pasisakymas. Verslininkas teigė, jog pavargo kovoti su KPD Klaipėdos teritorinius padaliniu kaip Don Kichotas ar Sanča Panča su vėjo malūnais ir apskundęs paveldosaugininkus teismui dėl trejus metus vilkinamo Herkaus Manto 11 esančio sklypo dokumentų derinimo.

Konfliktas dėl šio projekto kilo dėl to, jog po šiuo sklypu esama dalies Dramblio ir Gerlacho namų pamatų, o verslininkai norėjo ant jų pastatyti modernios architektūros statinius. "Čia minėtos komisijos nariai man parodė senų pastatų atvirukus ir pareiškė, jog turėčiau atstatyti tokius pastatus", - tvirtino D. Anužis.

Verslininko teigimu, buvo atlikta paveldosauginė ekspertizė ir archeologiniai tyrimai. Iš tiesų surasta dalis Gerlacho namo pamatų, deja, nustatyta, kad kita jų dalis patenka po gyvenamuoju namu ir važiuojamąja kelio dalimi, o tai viršija verslininkų projektuojamo sklypo ribas. Tada, anot D. Anužio, pateiktas kitas architektūrinis projektas, kurio fasade integruotas istorinį namą atkartojantis fasadas, tačiau ir tas paveldosaugininkams neįtikęs.

D. Anužis viešai papriekaištavo, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys kol kas akivaizdžiai ignoruoja vieną ambicingiausių mieste projektų - buvusioje uosto teritorijoje planuojamą kvartalą "Memelio miestas". Paveldosaugininkai buvo kviesti dalyvauti šio projekto tarptautinio architektūrinio konkurso komisijoje, išsakyti nuomonę jo rezultatų svarstymuose, tačiau atsako nebuvo sulaukta.

"Tikiu, kad N. Puteikis yra žodžio meistras. Jis sutuoktų Mergelę Mariją su Liuciferiu, o popiežius liktų nieko nesupratęs. Jis suras pasiteisinimą", - savo kalbą užbaigė D. Anužis, sukeldamas auditorijos juoką.

"Tai tipiška naujo lietuvio pozicija, kuris turi labai daug pinigų ir nė trupučio pagarbos istorijai bei paveldui", - atrėžė N. Puteikis.

Oficialus Klaipėdos miesto savivaldybės pranešimas spaudai apie šį įvykį:
Savivaldybės tinklapyje: 2009-09-10 Aukščiausioji valdžia spręs klaipėdiečių konfliktą
„Klaipėdos“ tinklapyje 2009-09-10 N.Puteikis sulaukė kritikos
15min.lt 2009 09 10 10:11 Klaipėdoje sukilta prieš N.Puteikį:
Trečiadienį Klaipėdos miesto savivaldybėje vykusiame išvažiuojamajame posėdyje kultūros viceministras Liudas Šukys kelias valandas stebėjo audringą diskusiją tarp savivaldybės atstovų, architektų, verslininkų ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio.
Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą
Šią vasarą Klaipėdos miesto savivaldybė sulaukė projektavimo įmonių, dirbančių su miesto plėtrai ir strateginių tikslų įgyvendinimui svarbiais Savivaldybės projektais, įtrauktais į valstybės planuojamų projektų sąrašus, raštų dėl sunkumų, su kuriais susiduria, derindamos objektų techninius projektus su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu.
Įmonės informavo Savivaldybės administraciją apie sudėtingą ir ilgalaikį derinimo procesą bei projektų derinimo procedūrų vilkinimą.
Dauguma projektų yra numatyti Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane 2007-2013 metams, kaip kad „Danės upės krantinių nuo Biržos tilto iki upės žiočių tvirtinimas bei jachtų, mažųjų laivų uosto Klaipėdos piliavietėje įrengimas“; „Naujo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklos pastato statyba ir teritorijos sutvarkymas etapais“ ir kiti.
Savivaldybė, išanalizavusi informaciją ir pridėtą medžiagą, kreipėsi į aukštesnes institucijas, prašydama imtis neatidėliotinų veiksmų, sprendžiant Klaipėdos mieste susidariusią situaciją.
Kreipimasis buvo išsiųstas LR prezidentei D.Grybauskaitei, LR ministrui pirmininkui A.Kubiliui, LR Seimo pirmininkui A.Valinskui, LR Kultūros ministrui R.Vilkaičiui, LR Ūkio ministrui D.Kreiviui, LR Aplinkos ministrui G.Kazlauskui bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorei D.Varnaitei.
Rašte savivaldybė konstatavo, jog ją neramina įžvelgiamos tendencijos mastas – bendra minėtų projektų vertė viršija 50 milijonų litų.
Tuo metu, kai valstybė siekia, kad paspartėtų ekonominis augimas, kuo greičiau būtų pradėtos įsisavinti ES lėšos, Klaipėdoje klostosi priešinga situacija.
Savitiksliai Kultūros paveldo departamento darbo metodai, pasireiškiantys projektų įgyvendinimo terminų neįvertinimu ir nesiorientavimu į galutinio rezultato siekimą, žlugdo projektavimo įmonių ir savivaldybės įsipareigojimų įgyvendinimą.
Savivaldybė pakvietė atitinkamas institucijas suorganizuoti išvažiuojamąjį posėdį ir, vietoje įvertinus susiklosčiusią situaciją, pasiūlyti neatidėliotinus jos sprendimo būdus.
Reaguodama į savivaldybės raštą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė D.Varnaitė 2009 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu sudarė komisiją, kuriai yra pavesta išnagrinėti susidariusią situaciją Klaipėdoje. LR Seimo pirmininkas A.Valinskas 2009 m. rugpjūčio 25 d. situaciją pavedė išsiaiškinti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. 2009 m. rugsėjo 1 d. Vyriausybės kancleris ministro pirmininko pavedimu kreipėsi į LR Kultūros ministeriją ir Kultūros paveldo departamentą, prašydamas išnagrinėti situaciją ir apie priimtus sprendimus informuoti Vyriausybę.
Trečiadienį Savivaldybėje įvyko LR Kultūros ministerijos inicijuotas išvažiuojamasis posėdis. Susitikimo, užtrukusio net 3 valandas, metu vyko arši Klaipėdos architektų ir KPD padalinio vadovo diskusija apie įgyvendinamų projektų derinimo eigą ir problemas. Pagrindiniai architektų priekaištai buvo dėl neapibrėžto sąlygų projektavimo sąvadui išdavimo laiko, nuolat formuluojamų naujų sąlygų, kurios nebūna numatytos projektavimo sąvade, nekonkrečių ir dažnai nepagrįstų pastabų, suminio (bendro) projekto derinimo terminų vilkinimo (analizuoti projektai yra derinami nuo 4 iki 9 mėn.).
Architektų sąjungos pimininkė akcentavo architekto-eksperto, kuris galėtų pagrįstai ir profesionaliai teikti pastabas dėl pastatų konstrukcinių ir architektūrinių dalykų, nebuvimo Kultūros paveldo departamento padalinyje.
Savivaldybės specialistai akcentavo KPD padalinio atsakomybės už bendrus, visuomenės poreikiams reikalingus projektus. Pabrėžta ir partnerystės stoka, valstybinių institucijų bendradarbiavimo klausimas – skirtingi terminai, nėra bendros vizijos, siekio kartu įgyvendinti projektus. Išsakyti pasiūlymai, susiję su įstatyminės bazės korektūromis: aiškiai reglamentuoti terminus, įvesti architektų – ekspertų specialistų pareigybes, pakeisti eskizų derinimo procedūrą, suderinti statybos ir paveldosaugos teisės aktus.
Pabaigoje pasisakęs UAB „Memelio miestas“ generalinis direktorius D.Anužis, pristatė ilgą savo projekto H.Manto 11 rengimo ir derinimo eigą bei teigė, jog, atsidūręs akligatvyje, nusprendė tiesos ieškoti teisme.
Reziumuodami architektai išsakė savo lūkesčius ir viltį, jog artimiausiu metu bus rastas bendras kompromisas ir projektai bus įvertinti skubos tvarka bei priimtas palankus sprendimas, o ateityje bus bendradarbiaujama argumentuota specialistų kalba. Tačiau N.Puteikis tik pasiūlė keliems projektams kreiptis į Valstybinę kultūros paveldo komisiją, kuri arbitro teisėmis galėtų išspręsti susidariusius ginčus. O kitiems – ir toliau derinti savo projektus darbo eiga. Tačiau konkrečių terminų KPD padalinio atstovas nenurodė.

Komentarų nėra: