Pr. sp.: P. Gražulis neigia rinkėjų papirkinėjimą ir prašo atidėti VRK posėdį, nes jo metu bus jungiamuose skrydžiuose iš EP į Vilnių.

Pr. sp.: P. Gražulis neigia rinkėjų papirkinėjimą ir prašo atidėti VRK posėdį, nes jo metu bus jungiamuose skrydžiuose iš EP į Vilnių.

 

Šiandien, 024 07 25 d. 10:00 Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) planavo svarstyti kaltinimą P. Gražuliui, neva jis, žadėdamas išdalinti pusę savo kaip Europos Parlamento (EP) nario algos, tokiu būdu papirkinėjo rinkėjus.

P. Gražulis paprašė perkelti  šio klausimo svarstymą į kitą artimiausią VRK posėdį, nes jo metu bus jungiamuose skrydžiuose iš EP į Vilnių ir negalės prisijungti nuotoliniu būdu.

EP narys prašo suteikti galimybę asmeniškai dalyvauti artimiausiame VRK posėdyje ir nori  pateikti detalesnius argumentus, įrodančius, kad jis rinkėjų nepapirkinėjo. P. Gražulis tam turi galimybes, nes artimiausią mėnesį nėra numatyta EP posėdžių.

P. Gražulis jau yra anksčiau išsiuntęs atsakymą VRK-ai, kuriame paaiškino, kad jo pasisakymo 2024 m. birželio 7 d. naujienų portalo 15min surengtų kandidatų į Europos Parlamentą debatų metu tikslas buvo išreikšti asmeninį įsipareigojimą ir siekį prisidėti prie Lietuvos visuomenės gerovės, naudojant dalį savo atlyginimo socialiniams projektams ir iniciatyvoms. Jo pasisakymas buvo skirtas pabrėžti jo norą būti atsakingu ir naudingu visuomenei kandidatu, bet jokiu būdu nebuvo skirtas tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti rinkėjus balsuoti už jį ar jo partiją mainais į materialinę naudą. Jo tikslas buvo atkreipti dėmesį į socialinės atsakomybės svarbą ir parodyti, kaip kandidatas gali prisidėti prie visuomenės gerovės nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų. „Niekada nesiekiau paveikti rinkėjų valios ar trukdyti jiems įgyvendinti savo rinkimų teisę",  - savo paaiškinime VRK-ai teigė P. Gražulis ir pabrėžė, kad „per visą politinės kampanijos laikotarpį ir kituose susitikimuose su rinkėjais niekada nesu tiesiogiai ar netiesiogiai žadėjęs atsilyginti rinkėjams už jų balsus, o mano kalbos ir pasisakymai visada buvo orientuoti į socialinę atsakomybę ir bendrą visuomenės gerovę. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad niekada nesu pasakęs, kad skirsiu savo atlyginimo dalį tiems, kas balsavo už mane".

 

Pr.sp.: Europarlamentaras P. Gražulis kreipėsi į LR Prezidentą G. Nausėdą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo vetavimo.

Pr.sp.: Europarlamentaras P. Gražulis kreipėsi į LR Prezidentą G. Nausėdą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo vetavimo.

 

2024 07 19 d. Europos parlamento narys Petras Gražulis kreipėsi į LR Prezidentą Gitaną  Nausėdą prašydamas vetuoti Seimo vakar priimtą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymą, nes Centro darbą paralyžiuos cenzūruojanti ir kontroliuojanti naujai steigiama politinių prievaizdų taryba.

Į ją įtraukiamas tik vienas paties Centro darbuotojas, o tai reiškia, kad į institucijos valdymą kišis, jos veiklos kryptis nurodinės, beveik išimtinai su Centru nesusiję, su jo tyrimais gerai nesusipažinę, o dažnai ir apie istorijos tyrimus apskritai neišmanantys žmonės, nes to reikalauja Tarybos formavimo principai.

Kreipimosi tekstas:

 

Europos Parlamento narys Petras Gražulis

petras.grazulis@europarl.europa.eu

2024 07 19

 

DĖL LR SEIMO 2024 07 18 D. PRIIMTO LR LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238 PAKEITIMO ĮSTATYMO VETAVIMO

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. liepos 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymą.

Šiuo įstatymu siekiama politiškai kontroliuoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) mokslinę veiklą: įsteigiama LGGRTC Taryba, kaip LGGRTC valdymo organas, kuris prižiūrės LGGRTC generalinį direktorių ir nustatys, ką Centras turi veikti, o pasibaigus generalinio direktoriaus kadencijai net paraštys jam charakteristiką ir parekomenduos Seimui, ar jį, ar ką kitą skirti kitai kadencijai (6 str. 1 d.).

Tačiau į tą Tarybą įtraukiamas tik vienas paties Centro darbuotojas (7 str. 2 d.). Tai reiškia, kad į institucijos valdymą kišis, jos veiklos kryptis nurodinės, beveik išimtinai su Centru nesusiję, su jo tyrimais gerai nesusipažinę, o dažnai ir apie istorijos tyrimus apskritai neišmanantys žmonės, nes to reikalauja Tarybos formavimo principai.

Tie principai nustatyt Įstatymo 7 str. 2 dalyje. Tarybą turi sudaryti 11 žmonių, iš jų tik 3, tikėtina, bus istorikai (skirs po 1 Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir pats Centras), o trims šiuo Įstatymu uždrausta būti istorikais (skirs Rektorių konferencija, bet taip, kad būtinai būtų teisininkas, ekonomistas ir vadybininkas). Kitiems taip pat nenustatomas reikalavimas būti istorikais, reikalaujama tik, kad jie būtų baigę ką nors iš socialinių arba humanitarinių mokslų srities ir pakanka magistro laipsnio. Tuos narius skirs Seimas (2 deleguojami nariai), o taip pat Vyriausybė ir Prezidentas, taip pat Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (deleguos po 1). Įstatyme nustatyti reikalavimai Tarybos nariams neturi nieko bendra su istoriją tyrinėjančios institucijos darbo mokslinės kokybės gerinimu, o greičiau yra visiškai priešingai.

Tarybos nariai turės būti nepriekaištingos reputacijos, tačiau Įstatyme neapsiribojama įprastiniu „nepriekaištingos reputacijos" apibrėžimu, o į tą apibrėžimą įtraukiamas ir nebuvimas praeityje komunistų partijos nariais (7 str. 3 d.). Praktikoje tai reikš, kad, norint kontroliuoti kai kuriuos Tarybos narius, pakaks turėti žinių, kad jie buvo komunistų partijos nariai ir, jeigu jie nepaklustų informaciją turinčiųjų valiai, grasinti ją paviešinti bei tuo pagrindu pašalinti iš Tarybos, kadangi nei šis Įstatymas, nei kokie nors kiti Lietuvos Respublikos įstatymai iš jokių piliečių ar kandidatų į šią Tarybą nereikalauja deklaruoti buvusią priklausomybę komunistų partijai, o Lietuvos Respublika nedisponuoja ir kokia nors buvusių komunistų partijos narių duomenų baze.

Taip pat, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str., kuriuo „laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas", nemotyvuotai nustatoma, kad LGGRTC Tarybos narys privalo sustabdyti narystę bet kokioje politinėje organizacijoje buvomo Tarybos nariu laikotarpiu (7 str. 4 d.), tarsi toks sustabdymas kuo nors keistų asmens moralines ir etines nuostatas bei paneigtų ryšius su tam tikros politinės organizacijos nariais. Iš tiesų tai tėra nepagrįstas bandymas riboti naudojimąsi konstitucine teise.

Be kita ko, įstatymas yra ir neatidžiai suredaguotas, dėl ko jo 11 str. 1 d. atsirado absurdiškas Vyriausybės įgaliotos įstaigos, steigiamos prie LGGRTC, apibrėžimas: „Totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacijos (įamžinimo) funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga." Sunku pasakyti, ką norėjo įstatymo kūrėjai iš tikrųjų pasakyti (tikėtina, kad norėjo priskirti šiai įstaigai tik „memorializacijos (įamžinimo)" funkciją), bet, prieš žodį „memorializacijos" parašydami jungtuką „ir", iš tikrųjų pavedė jai vykdyti ir Lietuvos okpacijos, ir pasipriešinimo jai, ir memorializavimo funkcijas. Vadinasi, faktiškai pagal šio Įstatymo raidę steigiama įstaiga, kuriai pavedama įvedinėti Lietuvoje totalitarinio režimo okupaciją.

Dėl visų šių priežasčių aptartas Įstatymas:

1) laikytinas pasikėsinimu pavesti LGGRTC kontrolę su istorijos tyrimais nesusijusiems politiniams prievaizdams,

2) yra neapgalvotas, nesuderintas su Konstitucija ir kitais įstatymais bei kurioziškai nesuredaguotas, todėl neturėtų būti patvirtintas.

Todėl prašome šį Įstatymą vetuoti.

 

Pagarbiai,

 

Europos Parlamento narys Petras Gražulis

 

Tel. +37069842163

PAPILDYTAS Pr. sp.: P. Gražulis subūrė koaliciją “Kelkis Lietuva”: jungiasi trys partijos, judėjimas „Mes Lietuva“, Lietuvos šeimų sąjūdis, , visuomenininkai

P. Gražulis subūrė koaliciją "Kelkis Lietuva": jungiasi trys partijos, judėjimas „Mes Lietuva", Lietuvos šeimų sąjūdis, visuomenininkai 

Artėjant Seimo rinkimams, europarlamentaro P. Gražulio vedama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Krikščionių sąjunga (pirmininkas Rimantas Jonas Dagys), Politinė partija "Profesinių sąjungų centras" (pirmininkas Kęstutis Juknis),  judėjimas „Mes Lietuva" (vadovas Antanas Kandrotas), Lietuvos šeimų sąjūdis (pirmininkas Raimondas Grinevičius), bei žinomi visuomenininkai sutarė parlamento rinkimuose dalyvauti kartu.

Anot P. Gražulio ši komanda bus didžiausia alternatyva dabartiniam šalį valdančiam konservatorių ir liberalų elitui.

"Džiaugiuosi, kad pavyko susitarti su tokiu kiekiu politinių ir visuomeninių jėgų eiti kartu artėjančiuose rinkimuose. Žmonės nuolatos klausia, kodėl tų pačių pažiūrų politikai negali susitarti ir dalyvauja atskirai. Tad mes dar kartą rodome akivaizdų pavyzdį, kad esame vienijanti jėga. Prieš tris metus pavyko į vieną partiją suburti centristus, tautininkus bei tvarkiečius. Prieš Europos parlamento rinkimus prie komandos prisidėjo profesinės sąjungos bei visuomenininkai, o dabar pajėgos dar stiprėja - į koaliciją ateina  judėjimas „Mes Lietuva", Krikščionių sąjunga bei Šeimų sąjūdis. Mes tapome didžiausia alternatyva dabartiniam Lietuvą valdančiam konservatorių ir liberalų elitui, kuriuos beje nuolat palaiko socialdemokratai",- tvirtino P. Gražulis

Žada nustebinti visuomenę, į rinkimus eis R. Dambrauskas ir būrys žinomų visuomenininkų

Už kelių mėnesių vykstančiuose Seimo rinkimuose dalyvausianti politinė jėga žada nustebinti rinkėjus dar nematyta kampanija ir gausiu būriu visuomenininkų iki šiol nedalyvavusių politikoje. Kaip teigia per Europos parlamento rinkimus pergalę išplėšęs P. Gražulis, jo suburta komanda nesustos ir rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

"Niekas netikėjo, kad mes su komanda laimėsime Europos parlamento rinkimus, oficialūs reitingai rodė vos 1 procentą, nepaisant to mes daug dirbome, bendravome su žmonėmis ir visų nuostabai laimėjome. Tą padarysime ir dabar.

Visuomenei siūlysime visišką alternatyvą dabartiniam istablišmentui, kardinaliai kitokią ir tradicinėmis vertybėmis grįstą, prieš klimato isteriją nukreiptą, vyro ir moters šeimas ginančią programą bei daugybę žinomų, naujų, niekada politikoje nedalyvavusių veidų. Taip pat esame paruošę dar neregėtą kampaniją, kuri nebus prabangi, bet jos nepastebėti bus tiesiog neįmanoma, apie ją kalbės visi.

Visą sąrašą pristatysime artimiausiu metu, tad kol kas pavardžių neskelbsime. Dabar tik galiu atskleisti vieną iš daugelio politikoje nedalyvavusių visuomenininkų, kuris sutiko padovanoti devizą ir himną "Kelkis Lietuva" bei dalyvauti kartu, tai atlikėjas Romas Dambrauskas. Natūralu, kad jo pavardę jau reikia atskleisti, o kitus sąrašo narius pateiksime artimiausiu metu",- atskleidė P. Gražulis.

Gali jungtis ir daugiau partijų bei judėjimų

Tautos ir teisingumo sąjunga informuoja, kad derybos vyksta su dar su keliomis politinėmis partijomis bei visuomeniniais judėjimais. Prie koalicijos "Kelkis Lietuva" artimiausiu metu žada prisijungti ir daugiau politinių jėgų.

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Spaudos centras

Pr. sp.: P. Gražulis subūrė koaliciją “Kelkis Lietuva”: jungiasi trys partijos, Lietuvos šeimų sąjūdis, visuomenininkai

P. Gražulis subūrė koaliciją "Kelkis Lietuva": jungiasi trys partijos, Lietuvos šeimų sąjūdis, visuomenininkai 

Artėjant Seimo rinkimams, europarlamentaro P. Gražulio vedama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Krikščionių sąjunga (pirmininkas Rimantas Jonas Dagys), Politinė partija "Profesinių sąjungų centras" (pirmininkas Kęstutis Juknis), Lietuvos šeimų sąjūdis (pirmininkas Raimondas Grinevičius) bei žinomi visuomenininkai sutarė parlamento rinkimuose dalyvauti kartu.

Anot P. Gražulio ši komanda bus didžiausia alternatyva dabartiniam šalį valdančiam konservatorių ir liberalų elitui.

"Džiaugiuosi, kad pavyko susitarti su tokiu kiekiu politinių ir visuomeninių jėgų eiti kartu artėjančiuose rinkimuose. Žmonės nuolatos klausia, kodėl tų pačių pažiūrų politikai negali susitarti ir dalyvauja atskirai. Tad mes dar kartą rodome akivaizdų pavyzdį, kad esame vienijanti jėga. Prieš tris metus pavyko į vieną partiją suburti centristus, tautininkus bei tvarkiečius. Prieš Europos parlamento rinkimus prie komandos prisidėjo profesinės sąjungos bei visuomenininkai, o dabar pajėgos dar stiprėja - į koaliciją ateina Krikščionių sąjunga bei Šeimų sąjūdis. Mes tapome didžiausia alternatyva dabartiniam Lietuvą valdančiam konservatorių ir liberalų elitui, kuriuos beje nuolat palaiko socialdemokratai",- tvirtino P. Gražulis

Žada nustebinti visuomenę, į rinkimus eis R. Dambrauskas ir būrys žinomų visuomenininkų

Už kelių mėnesių vykstančiuose Seimo rinkimuose dalyvausianti politinė jėga žada nustebinti rinkėjus dar nematyta kampanija ir gausiu būriu visuomenininkų iki šiol nedalyvavusių politikoje. Kaip teigia per Europos parlamento rinkimus pergalę išplėšęs P. Gražulis, jo suburta komanda nesustos ir rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

"Niekas netikėjo, kad mes su komanda laimėsime Europos parlamento rinkimus, oficialūs reitingai rodė vos 1 procentą, nepaisant to mes daug dirbome, bendravome su žmonėmis ir visų nuostabai laimėjome. Tą padarysime ir dabar.

Visuomenei siūlysime visišką alternatyvą dabartiniam istablišmentui, kardinaliai kitokią ir tradicinėmis vertybėmis grįstą, prieš klimato isteriją nukreiptą, vyro ir moters šeimas ginančią programą bei daugybę žinomų, naujų, niekada politikoje nedalyvavusių veidų. Taip pat esame paruošę dar neregėtą kampaniją, kuri nebus prabangi, bet jos nepastebėti bus tiesiog neįmanoma, apie ją kalbės visi.

Visą sąrašą pristatysime artimiausiu metu, tad kol kas pavardžių neskelbsime. Dabar tik galiu atskleisti vieną iš daugelio politikoje nedalyvavusių visuomenininkų, kuris sutiko padovanoti devizą ir himną "Kelkis Lietuva" bei dalyvauti kartu, tai atlikėjas Romas Dambrauskas. Natūralu, kad jo pavardę jau reikia atskleisti, o kitus sąrašo narius pateiksime artimiausiu metu",- atskleidė P. Gražulis.

Gali jungtis ir daugiau partijų bei judėjimų

Tautos ir teisingumo sąjunga informuoja, kad derybos vyksta su dar su keliomis politinėmis partijomis bei visuomeniniais judėjimais. Prie koalicijos "Kelkis Lietuva" artimiausiu metu žada prisijungti ir daugiau politinių jėgų.

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Spaudos centras