Prezdento rinkimai buvo surežisuoti.

Prezdento rinkimai buvo surežisuoti:
"- Tai Z.Balčytis yra J.Bernatonio ir D.Grybauskaitės projektas?

-Aš taip manyčiau. A. Butkevičius buvo labai pavojingas konkurentas D.Grybauskaitei. A. Butkevičius atsisakė, o Z.Balčytis nėra joks konkurentas D.Grybauskaitei.

-Pats Z.Balčytis yra patvirtinęs, kad 2013 m. buvo pas D. Grybauskaitę dėl siūlymo užimti A. Butkevičiaus premjero postą.

-Girdėjau ir daugiau. Z.Balčyčio referentė samdė žmogų, kuriam liepė ieškoti A.Butkevičiaus kompromatų. Jeigu tai būtų surasta, A.Butkevičius atsistatydintų, o Z.Balčytis užimtų jo postą. Bet nerado."
http://m.lrytas.lt/-14013814011399872279-ar-a-balčytis-rengė-slaptą-intrigą-prieš-premjerą-a-butkevičių.htm

R.Kuodis: "Lietuva surenka mažiausiai mokesčių nuo BVP visoje Europoje. Tai - skandalas, tačiau vis tiek nieko nedaroma"

R.Kuodis: "Lietuva surenka mažiausiai mokesčių nuo BVP visoje Europoje. Tai - skandalas, tačiau vis tiek nieko nedaroma", - valdžios abejingumo neįstengia perprasti R.Kuodis. Toji tapatybės krizė kelia ir daugybę kitų problemų, pavyzdžiui, nepakankamai finansuojama valstybės gynyba, pensijoms nuo BVP skiriama perpus mažiau, nei Europos vidurkis. O juk tai įstūmė pensininkus į skurdą ir sumažino vidaus paklausą.
"Sveikatos apsaugoje viskas nudreifavo į vokelių sistemą. Tokios šalys kaip mūsų sveikatos apsaugai turi skirti 10 proc. BVP, bet skiria perpus mažiau.
"Grėsmė kybo virš valstybės, bet politikai -ramūs. Atvirkščiai, nepasibodi pasigirti, kad pas mus surenkama mažiausiai mokesčių. Tarytum tai - privalumas. Juk tai lemia ne maži mokesčiai, bet prastas jų surinkimas: gausybė legalių išimčių, galinga administravimo sistema, milžiniška šešėlinė ekonomika. O tikruosius mokesčius moka vis mažėjanti sauja mokesčių mokėtojų. Visi kiti "zuikiauja", - naudojasi viešosiomis paslaugomis, už jas nieko nemokėdami", - aiškino ekonomistas."
http://m.lrytas.lt/-14013596531399215000-karti-mokesčių-ateitis-du-pensininkai-vienas-dirbantysis.htm

Už piliečių girdymą padėkokime pastarosioms Vyriausybėms ir Seimo valdančioms koalicijoms, bei alkoholio vartojimą lengvinančių įstatymų nevetavusiai Prezidentei.

Už piliečių girdymą padėkokime pastarosioms Vyriausybėms ir Seimo valdančioms koalicijoms, bei alkoholio vartojimą lengvinančių įstatymų nevetavusiai Prezidentei:

Nijolė Goštautaitė-Midttun: "2007 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad alkoholį žalingai vartoja, taigi juo piktnaudžiauja arba yra nuo jo priklausomi – beveik pusė (43 proc.) darbingiausio amžiaus (35 – 44 m.) Lietuvos vyrų ir 14,3 proc. 25-34 m. amžiaus moterų...
Miestuose vidutiniškai viena prekybos vieta „aptarnauja" 133 gyventojus, rajonuose - 169 gyventojus. Atmetus nedeklaruotus emigrantus, vaikus, sunkiais ergančiuosius, dalį pensininkų ir vieną kitą vertybinį blaivininką pamatytumėm kaip sparčiai artėjame prie svaigios svajonės-kiekvienam lietuviui po šnapsotašką...
Alkoholio prekybos licencija yra tokia pigi, kad valstybės išlaidos, skiriamos licencijavimo sistemos priežiūrai, viršija į biudžetą surenkamas lėšas. Taigi mokesčių mokėtojų pinigais yra subsiduojama alkoholinių gėrimų prekybos ir jos priežiūros sistema, tuo tarpu išdidūs licencijų savininkai giriasi pelnu. Esame nežmoniškai inovatyvi šalis – užuot rūpinusis piliečių sveikata, valstybė finansiškai remia ir taip pelningą piliečius žalojančią pramonę. Alkoholis Lietuvoje yra ne tik patogiai prieinamas, bet ir pigus. Įperkamumo indeksas tiksliau negu kainos parodo, kiek alkoholio gyventojai gali nusipirkti gaudami realias pajamas. Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse alkoholis yra labiau įperkamas nei daugumoje Europos valstybių. Jau 2004 m. pagal įperkamumo didėjimą pirmavome Europoje, o alkoholio įperkamumas nuo 2005 iki 2011 m. padidėjo dar 32 proc. Yra besirūpinančių, kad įperkamumas jokiu būdu nesumažėtų: vienas prekybos centras, paskelbęs gegužę šeimos mėnesiu, pasirūpino į reklaminį lankstinuką sudėti ir nuolaidas alkoholiniams gėrimams, kito prekybos centro įkyrios SMS reguliariai primins apie atpigusį butelį, visur rasite bent vieną „akcinį" gėrimą. Kad pristigusi pinigų Lietuva netyčia neišblaivėtų."
http://m.15min.lt/id/ziniosgyvai/komentarai/nijole-gostautaite-midttun-lietuva-mazas-agrarinis-girtuokliu-krastas-500-429982

Konservatorių šėšėlinis ministras prabilo LS programos punktais

Konservatorių šėšėlinis ministras prabilo LS programos punktais:
"tradicinė šeima nusivylė deklaruojamais pokyčiais ir modernia ekonomika. Augantis bendras vidaus produktas ir naujausios technologijos neabejotinai palengvino visų gyvenimą, tačiau praturtino tik turėjusius daugiau galimybių ir skurdo problemų šalyje neišsprendė."
http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/m-majauskas-pazadinkime-tradicine-konservatoriu-seima.d?id=64887239

Nebloga LT rinkimų į EP analizė.

Nebloga LT rinkimų į EP analizė:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/rinkimu-matematika-kas-isdure-socdemus.d?id=64887579

Vėl kariuomenei pirksime nerimtus ginklus.

Vėl kariuomenei pirksime nerimtus ginklus.
Labai gaila, kad LT KAM dezinformuoja visuomenę, teigdami, kad: "Pasak Lietuvos pareigūnų, GROM sėkmingai buvo panaudota Gruzijos kare prieš Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvus."
N.P.: teisybė yra kitokia: Gruzijos kare tik 1 iš 20 Grom šūvių numušė Rusijos lėktuvą. Grom - tai Rusijos jau pasenusios pėstininko nešiojamos raketos žemė-oras Strela-2 jau pasenusi modifikacija. Stinger - žymiai efektyvesnis. Bet jo kažkodėl LT KAM neperka.
http://m.15min.lt/id/aktualu/karo-zona/lietuva-is-lenkijos-greitai-nusipirks-prieslektuvine-gynybos-sistema-grom-784-429531

Kam atiteko pustrečio šimto TS-LKD nuo 2012 netektų balsų Klaipėdoje per šiuos rinkimus ir 8 tūkstančiai per visą LT?

Kam atiteko pustrečio šimto TS-LKD nuo 2012 netektų balsų Klaipėdoje per šiuos rinkimus ir 8 tūkstančiai per visą LT?
Vakar per EP rinkimus TS-LKD gavo iš viso 7928 balsus, t.y. 245 balsais mažiau, nei per 2012 Seimo rinkimus, kai Klaipėdos mieste 4 apygardose atmetus Palangos ir Neringos apylinkes TS-LKD gavo 8177 balsus.

P.S.: per visą LT ši partija atitinkamai gavo 8056 rinkėjais mažiau, nei 2012.

Dar kartą apie D. Grybauskaitės ir R. Juknevičienės „rūpestį“ Lietuvos gynyba

Delfi.lt: N. Puteikis. Dar kartą apie D. Grybauskaitės ir R. Juknevičienės „rūpestį“ Lietuvos gynyba

Noriu atkreipti visuomenės dėmesį į kelis faktus, kuriuos nutylėjo tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, priešpaskutinę rinkimų kampanijos dieną televizijos eteryje staiga pareikalavusi didinti išlaidas gynybai, tiek buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kurios nemalonę užsitraukiau debatų metu viešai iškėlęs klausimus apie sąmoningą Lietuvos kariuomenės žlugdymą.

Abi politikės bando sukurti įspūdį, neva visa atsakomybė dėl apverktinos kariuomenės būklės tenka tik socialdemokratų vyriausybėms. Tačiau tai netiesa - konservatorių ir D. Grybauskaitės sprendimai silpninant Lietuvos gynybinius pajėgumus taip pat gana įspūdingi.

Šiandien Lietuvos kariuomenės būklė iš esmės yra kritinė. Taip teigdamas remiuosi dimisijos generolo majoro Jono Algirdo Kronkaičio viešai pateiktais duomenimis.

Šių metų kovo pabaigoje paskelbtame straipsnyje jis rašė: „1999 metais Lietuvos kariuomenėje, su savanoriais, tarnavo 22 000 kariškių, bet iki 2009 m. tas skaičius sumažėjo 41 procentu. Civilių skaičius Krašto apsaugos sistemoje išaugo 30 procentų. Su tokia kariuomene neįmanoma atremti galimos grėsmės. Lietuva turėtų grįžti prie privalomosios šauktinių kariuomenės, kuri Krašto apsaugos ministro įsakymu 2008 m. buvo panaikinta. (...) Kariuomenei, norint ją tinkamai parengti ir apginkluoti, būtina skirti tuos 2 proc. nuo BVP, kuriuos esame anksčiau įsipareigoję. Jau 10 metų tarp-partiniai susitarimai žada krašto apsaugai biudžeto didinimą iki 2 procentų. Iki šiol, kaip rodo statistika, skiriamos lėšos kasmet vis mažėjo. Prisiminkim – 1998 m. kur kas daugiau finansinių sunkumų turėjusi Lietuva savo gynybai skyrė 1,4 proc. nuo BVP, o juk tai dvigubai daugiau, negu skiriama, 0.7 proc., 2014 metais!“

Skaityti toliau...

Norvegijoje daugiau neteisminių ginčų, kas taupo laiką ir į teismų darbą per tarėjus įtraukta visuomenė

Norvegijoje daugiau neteisminių ginčų, kas taupo laiką ir į teismų darbą per tarėjus įtraukta visuomenė:
"Norvegijoje visuomeniniais tarėjais teismuose dirba 1 procentas visų šalies piliečių (50 tūkst.). Šie žmonės yra išrenkami savo bendruomenėse ir padeda teisėjams geriau susipažinti su aplinkybėmis, nagrinėjant bylas. Aktyvus piliečių dalyvavimas teismuose didina visuomenės supratimą apie teismų darbą, kelia žmonių
teisinį išprusimą ir padeda bylas išnagrinėti efektyviau ir per trumpesnį laiką.
Pasak Norvegijos teisėjų, mediacijos būdais
Norvegijoje išsprendžiama 15 – 20 proc. visų teisminių ginčų. Sėkmė sutaikyti puses lydi vidutiniškai 65 proc. nagrinėjamų atvejų."
http://m.lrytas.lt/-14005110381399796839-teisiškai-išprusę-gyventojai-labiau-pasitiki-teismais.htm

BALSUOSIU UŽ TAUTININKŲ SĄRAŠĄ NR.7

BALSUOSIU UŽ TAUTININKŲ SĄRAŠĄ NR.7:

Puiku, kad tautininkai atvėrė savo sąrašą Lietuvos intelektualams ir visuomenininkams. Jų šiandien tikrai reikia Europos Parlamente. Nuoširdžiai remiu pastangas kurti laisvų piliečių ir tautų, o ne biurokratų valdomą Europą.