Algų stagnacija. Darbo pasiūlos rekordinis dempingas. Tegyvuoja nuolatinės komandiruotės ir mažos algos
Po 2019 antrojo ketvirčio Estija ne tik yra aplenkusi Sloveniją ir tapūsi sėkmingiausia naujoji ES narė, bet dar ir smarkiai padidinusi atotrūkį. Estijoje vidutinė alga jau pasiekė 1170 eur atskaičius mokesčius, tuo tarpu Lietuvoje ji pasiekė tik 817 eur. Panašus algų lygys Estijoje buvo dar gūdžiais 2010 metais.
Estijoje antrajį ketvirtį fiksuojamas eilinis, ne rekordinis algų augimas ir jis sudarė 52 eur.
Lietuvoje pirmą ketvirtį algos paaugo tik apie 6 eur., o antrą ketvirtį 15 eur.
Palyginkime EE - 52 eur su LT - 15 eur. Kontrastas šokiruojantis.
Privatus sektorius dėl didžiulio darbo jėgos dempingo iš esmės nustojo kelti algas. Algos simboliškai kilo tik dėl algų augimo valstybiniame sektoriuje ir dėl minimalios algos padidinimo, kurio tokiam lygiui jau tradiciškai priešinosi darbdaviai.
Lietuvoje stebima ryški pragyvenimo lygio stagnacijos tendecija. Įmonėms nebereikia kelti algų. Tuo tapru Estijoje sparčiai kyla pragyvenimo lygys.
Pragyvenimo lygio kėlimui svarbiausia yra mažiausiai uždirbančiūjų algų augimas. Dėl darbuotojų pasiūlos dempingo šiame, „elinių darbuotojų" sektoriuje išnaudojimas pakilo į rekordines aukštumas ir algos iš esmės nesikeitė. Įmonės turėjo tik vieną stimulą didinti algas ir kelti pragyvenimo lygį, būti bent jau kažkiek socialiai atsakingomis rekordinių pelnų fone, tai tik esant darbo jėgos trūkumui.
Lobizmo dėka šis faktorius buvo pašalintas ir tai nulėmė 2019 pirmojo pusmečio pragyvenimo lygio stagnaciją jei kalbėti apie privataus sektorius indelį. Sutikime, valstybės dėka 6 eur vidutinės algos augimas per 3 mėn, palyginus su kas vyksta Estijoje, yra simboliškas. Lietuva su tokiu augimu negali vadintis emerging country, t.y šalis išeinanti iš atsilėkiškumo ciklo ir galinti prisijungti prie pirmojo pasaulio.
Ūkio ministeris Sinkevičius 2018 m. interviu Kauno dienai teigė, kad darbo jėgos importas nesulėtins algų augimo Lietuvoje ir palyginimui pateikė Danijos pavyzdį. Jo pozicija buvo neteisinga, nes Danijoje egzistuoja Skandinaviška kaip ir Estijoje pirmo pasaulio socialinės atsakomybės verslo kultūra, kurioje investicijos ir pagarba darbuotojui yra verslo kertiniai aspektai. Visai kardinaliai skirtinga yra kultūra Lietuvoje. Jau šiais 2019 metais tas pats ministeris interviu Verslo Žinioms pripažino, kad darbo jėgos importas į mūsų šalį sukėlė algų augimo stagnaciją.
Po šių žodžių turėjo sekti ir tamstos ministerio atsistatydinimas. Buvo įvelta šiurkšti klaida, kas sukėlė didžiulę žalą daugumai Lietuvos gyventojų. Mes kalbame apie žmonių likimus, iširusias šeimas ir t.t
Tokie sprendimai negali būti priimami lengva ranka, o veliau neturėti jokios atsakomybės už savo grandiozines klaidas. Čia yra žaidžiama ne tik su daugelio šalies žmonių likimais bet ir su valstybės išlikimu.
Juk Estija turi didžiausia galimybę išlaikyti savo valstybingumą, nes ji labiausiai klestinti ir labiausiai vertinama sąjūngininkų bei labiausiai gerbiama rytų kaimyno, kas mažina geopolitinę grėsmę.
Lietuva, kuri neriboja darbo jėgos importo, turi ir esminiai neaugančias algas privačiame sektoriuje. Estija, kurioje darbo jėgos importas strategiškai ribojamas, džiaugiasi sparčiu vidutinės algos augimu.
Tačiau mūsų šalyje pavyzdys kopijavimui yra ne Estija, o Lenkija. Žiniasklaida, lobistai, Laisvos rinkos institutas pažymi būtent ją kaip sektinu pavyzdžiu, kuri importavo dar didesnį darbo jėgos kiekį nei Lietuva. Ir Lenkijoje 2019 antrą ketvirtį algos net sumažėjo. Mums pažangos simbolis ne Skandinaviška elitinė Estija, o Lenkija, kurioje per antrajį ketvirtį krito algų lygys, kas buvo logiška išdava jos sprendimų.
L. Rytas viename savo straipsnių net nagrinėjo klausimą, kaip Lietuvą paversti dar palankesne darbo jėgos importui. Dienraštis gaunantis daug pajamų iš lobistų užsakomos reklamos nori paversti Lietuvą į Lenkiją, o ne į Estiją, kuri artimiausiu metu pasivys pirmojo pasaulio valstybes pagal algų lygį.
Ypatingai viešbučiai įdarbina daug darbo jėgos iš užsienio. Vilniuje viešbučių užimtumas ir pelningumas rekordinis, bet algos itin žemos ir jų nesiruošiama kelti.
Pragyvenimo lygio kėlimas, tai nėra algos padidinimas 80 eur. darbuotojui, kuris uždirba 1100 eur, į rankas, o būtent 80 eur. padidėjimas darbuotojui, kuris uždirba apie 500 eur. į rankas. Čia yra standartinė alga šalyje, kuri ir toliau išlieka tokiame lygyje, nes nėra jokio akstino jos kelti.
Dauguma žmonių Lietuvoje uždirba ribose 500 – 600 eur ir nesugeba sukonkuruoti su darbo jėgos pasiūla iš užsienio. Ukrainiečiai už tokius pačius pinigus gali dirbti ir po 12 val. į dieną ar turint mažiau išeiginių.
Galima konstatuoti, kad taip bus ir toliau kaip ir per einamuosius apie 9 mėnesius Lietuvoje vyksta algų stagnacija rekordinių įmonių pelnų fone bei didėjantis darbuotojų išnaudojimas nekeliant algos.
ES taip pat paskelbė statistiką pagal kurią Lietuvos įmonės vengia kone labiausiai mokėti mokesčius tarp ES šalių, t.y vagia iš Lietuvos valstybės.
Lietuvos įmonės – tai mokesčių sėkmingas vengimas, rekordiniai oficialūs pelnai, darbo jėgos importas ir algų stagnacija. Tai receptas socialiniam sprogimui bei šalies pragyvenimo lygio visiškam atsilikimui.
Lietuvos valstybės prioritetas – įmonių pelnų didinimas, kurie neretai išsiurbiami į užsienį, o ne algų ir pragyvenimo lygio kėlimas.
Įmonės importuoja darbo jėgą, ne to dėl kad jos ant bankroto ribos ir neišgali mokėti algų ir ne todėl, kad trūksta darbuotojų, mūsų šalyje daug žmonių neturi darbo, o jie dirba tai už itin žemas algas.
Darbo jėga importuojama tik tam, kad nereikėtų kelti algų.
Verta pabrėžti, kad esminė priežastis kodėl įmonės importuoja darbo jėgą yra tik tam, kad nereikėtų kelti algų.
Lietuvoje yra įmonės, kurių gryni pelnai virš 2 mln. eurų ir jos importuoja darbo jėgą iš užsienio. Jos gali padvigubinti algas ir vistiek turėti didžiulį pelną, bet kam to reikia. Lengviau paskelbti, kad nėra kam dirbti. Darbuotojų būtų ir Lietuvoje, jei alga padidėtų 100 eur. Tačiau įmonės šalyje dažniausiai nesiruošia net minimaliai kelti algų.
Dabar algos valstybiniame sektoriuje didesnės nei privačiame sektoriuje. Privačios įmonės turi principinę poziciją nekelti algų. Nesvarbu kokie milijoniniai būtų pelnai, iš principo, jokio algų kėlimo ir taškas.
Pagal statistiką bendras įmonių pelningumas Lietuvoje didesnis nei Estijoje.
Kaip gi priversti Lietuvos įmones kelti algas? Iš esmės galima tik bent jau sudaryti sąlygas, kad algų kėlimas būtų neišvengimas, kitokiu atveju Lietuvos įmones turės didesnius pelnus nei Estijoje, bet mokės žymiai mažesnes algas.
Šiuo met mūsų šalyje tvyro ekonominio pasyvumo ir susitaikymo nuotaikos tarp šalies elito. To pasekoje vis didėjantis atsilikimas nuo Estijos. Tai nulems Baltijos vienybės iširimą ir Estijos galutinės išentegracijos iš Baltijos šalių grupės.
Lietuva yra tobula šalis jei esi pasyvus
Lietuva yra tobula šalis jei esi iracionalus
Lietuva yra tobula šalis jei esi baikštus ir be idėjų
Lietuva yra tobula šalis jei esi visiškai be ambicijų
Lietuva – tai šalis be ambicijų. Estija – tai šalis su itin aukštai iškelta kartele. Jos visapusė integracija į Skandinaviją yra toks pats tikslas kaip 9 – ajame dešimtmetyje Lietuva turėjo tikslą įstoti į ES ir NATO.
Didelė dalis darbuotojų iš užsienio bėga iš Lietuvos įmonių, nes negali atlaikyti krūvio. Vieša paslaptis, kad Lietuvos įmonėse pasitaiko tokia kraupi modernioji vergovė, kad jos net negali išlaikyti užseniečių ir šie būna skundžiasi nežmonišku elgesiu. Nuo didelio kiekio Lietuvos įmonių paspruko visi Lietuviai, o dabar sprunka ir užseniečiai. O jau kitą dieną žinių portaluose galima perskaityti propogandą apie tai kaip Lietuvoje trūksta darbuotojų. Iš esmės išnaudojimas darbo vietoje privalo būti kriminalizuotas.
Estijoje antrajį ketvirtį fiksuojamas eilinis, ne rekordinis algų augimas ir jis sudarė 52 eur.
Lietuvoje pirmą ketvirtį algos paaugo tik apie 6 eur., o antrą ketvirtį 15 eur.
Palyginkime EE - 52 eur su LT - 15 eur. Kontrastas šokiruojantis.
Privatus sektorius dėl didžiulio darbo jėgos dempingo iš esmės nustojo kelti algas. Algos simboliškai kilo tik dėl algų augimo valstybiniame sektoriuje ir dėl minimalios algos padidinimo, kurio tokiam lygiui jau tradiciškai priešinosi darbdaviai.
Lietuvoje stebima ryški pragyvenimo lygio stagnacijos tendecija. Įmonėms nebereikia kelti algų. Tuo tapru Estijoje sparčiai kyla pragyvenimo lygys.
Pragyvenimo lygio kėlimui svarbiausia yra mažiausiai uždirbančiūjų algų augimas. Dėl darbuotojų pasiūlos dempingo šiame, „elinių darbuotojų" sektoriuje išnaudojimas pakilo į rekordines aukštumas ir algos iš esmės nesikeitė. Įmonės turėjo tik vieną stimulą didinti algas ir kelti pragyvenimo lygį, būti bent jau kažkiek socialiai atsakingomis rekordinių pelnų fone, tai tik esant darbo jėgos trūkumui.
Lobizmo dėka šis faktorius buvo pašalintas ir tai nulėmė 2019 pirmojo pusmečio pragyvenimo lygio stagnaciją jei kalbėti apie privataus sektorius indelį. Sutikime, valstybės dėka 6 eur vidutinės algos augimas per 3 mėn, palyginus su kas vyksta Estijoje, yra simboliškas. Lietuva su tokiu augimu negali vadintis emerging country, t.y šalis išeinanti iš atsilėkiškumo ciklo ir galinti prisijungti prie pirmojo pasaulio.
Ūkio ministeris Sinkevičius 2018 m. interviu Kauno dienai teigė, kad darbo jėgos importas nesulėtins algų augimo Lietuvoje ir palyginimui pateikė Danijos pavyzdį. Jo pozicija buvo neteisinga, nes Danijoje egzistuoja Skandinaviška kaip ir Estijoje pirmo pasaulio socialinės atsakomybės verslo kultūra, kurioje investicijos ir pagarba darbuotojui yra verslo kertiniai aspektai. Visai kardinaliai skirtinga yra kultūra Lietuvoje. Jau šiais 2019 metais tas pats ministeris interviu Verslo Žinioms pripažino, kad darbo jėgos importas į mūsų šalį sukėlė algų augimo stagnaciją.
Po šių žodžių turėjo sekti ir tamstos ministerio atsistatydinimas. Buvo įvelta šiurkšti klaida, kas sukėlė didžiulę žalą daugumai Lietuvos gyventojų. Mes kalbame apie žmonių likimus, iširusias šeimas ir t.t
Tokie sprendimai negali būti priimami lengva ranka, o veliau neturėti jokios atsakomybės už savo grandiozines klaidas. Čia yra žaidžiama ne tik su daugelio šalies žmonių likimais bet ir su valstybės išlikimu.
Juk Estija turi didžiausia galimybę išlaikyti savo valstybingumą, nes ji labiausiai klestinti ir labiausiai vertinama sąjūngininkų bei labiausiai gerbiama rytų kaimyno, kas mažina geopolitinę grėsmę.
Lietuva, kuri neriboja darbo jėgos importo, turi ir esminiai neaugančias algas privačiame sektoriuje. Estija, kurioje darbo jėgos importas strategiškai ribojamas, džiaugiasi sparčiu vidutinės algos augimu.
Tačiau mūsų šalyje pavyzdys kopijavimui yra ne Estija, o Lenkija. Žiniasklaida, lobistai, Laisvos rinkos institutas pažymi būtent ją kaip sektinu pavyzdžiu, kuri importavo dar didesnį darbo jėgos kiekį nei Lietuva. Ir Lenkijoje 2019 antrą ketvirtį algos net sumažėjo. Mums pažangos simbolis ne Skandinaviška elitinė Estija, o Lenkija, kurioje per antrajį ketvirtį krito algų lygys, kas buvo logiška išdava jos sprendimų.
L. Rytas viename savo straipsnių net nagrinėjo klausimą, kaip Lietuvą paversti dar palankesne darbo jėgos importui. Dienraštis gaunantis daug pajamų iš lobistų užsakomos reklamos nori paversti Lietuvą į Lenkiją, o ne į Estiją, kuri artimiausiu metu pasivys pirmojo pasaulio valstybes pagal algų lygį.
Ypatingai viešbučiai įdarbina daug darbo jėgos iš užsienio. Vilniuje viešbučių užimtumas ir pelningumas rekordinis, bet algos itin žemos ir jų nesiruošiama kelti.
Pragyvenimo lygio kėlimas, tai nėra algos padidinimas 80 eur. darbuotojui, kuris uždirba 1100 eur, į rankas, o būtent 80 eur. padidėjimas darbuotojui, kuris uždirba apie 500 eur. į rankas. Čia yra standartinė alga šalyje, kuri ir toliau išlieka tokiame lygyje, nes nėra jokio akstino jos kelti.
Dauguma žmonių Lietuvoje uždirba ribose 500 – 600 eur ir nesugeba sukonkuruoti su darbo jėgos pasiūla iš užsienio. Ukrainiečiai už tokius pačius pinigus gali dirbti ir po 12 val. į dieną ar turint mažiau išeiginių.
Galima konstatuoti, kad taip bus ir toliau kaip ir per einamuosius apie 9 mėnesius Lietuvoje vyksta algų stagnacija rekordinių įmonių pelnų fone bei didėjantis darbuotojų išnaudojimas nekeliant algos.
ES taip pat paskelbė statistiką pagal kurią Lietuvos įmonės vengia kone labiausiai mokėti mokesčius tarp ES šalių, t.y vagia iš Lietuvos valstybės.
Lietuvos įmonės – tai mokesčių sėkmingas vengimas, rekordiniai oficialūs pelnai, darbo jėgos importas ir algų stagnacija. Tai receptas socialiniam sprogimui bei šalies pragyvenimo lygio visiškam atsilikimui.
Lietuvos valstybės prioritetas – įmonių pelnų didinimas, kurie neretai išsiurbiami į užsienį, o ne algų ir pragyvenimo lygio kėlimas.
Įmonės importuoja darbo jėgą, ne to dėl kad jos ant bankroto ribos ir neišgali mokėti algų ir ne todėl, kad trūksta darbuotojų, mūsų šalyje daug žmonių neturi darbo, o jie dirba tai už itin žemas algas.
Darbo jėga importuojama tik tam, kad nereikėtų kelti algų.
Verta pabrėžti, kad esminė priežastis kodėl įmonės importuoja darbo jėgą yra tik tam, kad nereikėtų kelti algų.
Lietuvoje yra įmonės, kurių gryni pelnai virš 2 mln. eurų ir jos importuoja darbo jėgą iš užsienio. Jos gali padvigubinti algas ir vistiek turėti didžiulį pelną, bet kam to reikia. Lengviau paskelbti, kad nėra kam dirbti. Darbuotojų būtų ir Lietuvoje, jei alga padidėtų 100 eur. Tačiau įmonės šalyje dažniausiai nesiruošia net minimaliai kelti algų.
Dabar algos valstybiniame sektoriuje didesnės nei privačiame sektoriuje. Privačios įmonės turi principinę poziciją nekelti algų. Nesvarbu kokie milijoniniai būtų pelnai, iš principo, jokio algų kėlimo ir taškas.
Pagal statistiką bendras įmonių pelningumas Lietuvoje didesnis nei Estijoje.
Kaip gi priversti Lietuvos įmones kelti algas? Iš esmės galima tik bent jau sudaryti sąlygas, kad algų kėlimas būtų neišvengimas, kitokiu atveju Lietuvos įmones turės didesnius pelnus nei Estijoje, bet mokės žymiai mažesnes algas.
Šiuo met mūsų šalyje tvyro ekonominio pasyvumo ir susitaikymo nuotaikos tarp šalies elito. To pasekoje vis didėjantis atsilikimas nuo Estijos. Tai nulems Baltijos vienybės iširimą ir Estijos galutinės išentegracijos iš Baltijos šalių grupės.
Lietuva yra tobula šalis jei esi pasyvus
Lietuva yra tobula šalis jei esi iracionalus
Lietuva yra tobula šalis jei esi baikštus ir be idėjų
Lietuva yra tobula šalis jei esi visiškai be ambicijų
Lietuva – tai šalis be ambicijų. Estija – tai šalis su itin aukštai iškelta kartele. Jos visapusė integracija į Skandinaviją yra toks pats tikslas kaip 9 – ajame dešimtmetyje Lietuva turėjo tikslą įstoti į ES ir NATO.
Didelė dalis darbuotojų iš užsienio bėga iš Lietuvos įmonių, nes negali atlaikyti krūvio. Vieša paslaptis, kad Lietuvos įmonėse pasitaiko tokia kraupi modernioji vergovė, kad jos net negali išlaikyti užseniečių ir šie būna skundžiasi nežmonišku elgesiu. Nuo didelio kiekio Lietuvos įmonių paspruko visi Lietuviai, o dabar sprunka ir užseniečiai. O jau kitą dieną žinių portaluose galima perskaityti propogandą apie tai kaip Lietuvoje trūksta darbuotojų. Iš esmės išnaudojimas darbo vietoje privalo būti kriminalizuotas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą